Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1A-432-135-2010].docx
Bylos nr.: 1A-432-135-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip

Kategorijos:

Pranešėjas B. Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-432-135/2010

Teisėja A. Alčauskienė Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.4.; 1.1.8.6.2.,

2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teisėjų Irenos Ivanovienės ir Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Audronei Peleckienei,

dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei,

nuteistajam D. V., jo gynėjai advokatei Irenai Sinkevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Telšių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal LR BK 222 str. 1 d. 60 MGL dydžio, t. y. 7800 Lt bauda;

- pagal LR BK 182 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., laisvės apribojimu 2 (dviems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei laisvės apribojimo laikotarpiu atlyginti 1/6 dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 (dviems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei laisvės apribojimo laikotarpiu atlyginti 1/6 dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos.

Nuosprendžiu civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) banko civilinis ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš nuteistojo D. V. ir juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1 003 131,97 Lt (vienas milijonas tris tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt vienas litas 97 ct) turtinės žalos atlyginimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu baudžiamoji byla dalyje kaltinamojo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nutraukta, tačiau dėl to apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

D. V. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Telšių m.) direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas, kaip šio ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, pažeisdamas minėto Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d., 4 str. 1 ir 3 d., 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimus, pasinaudodamas 2008 m. kovo 17 d. sudaryta faktoringo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31 suklastojo buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent:

- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2008-09-30 data išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ser. Nr. (duomenys neskelbtini) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 32874,78 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerio T. B. spaudo atspaudą ir parašą, ta pačia data išrašė PVM sąskaitas – faktūras ser. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ser. Nr. (duomenys neskelbtini) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumoje už 984810,40 Lt su PVM, jose spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės V. V. spaudo atspaudą bei suklastojo jos parašą, ir šias tris suklastotas PVM sąskaitas – faktūras kartu su prašymu išmokėti faktoringo avansą, 2008-10-03 pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriui, dėl ko 2008-10-03 bankas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 105916,66Lt;

- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini)., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2008-10-17 data išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ser. Nr. (duomenys neskelbtini) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 79040,99 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės V. M. spaudo atspaudą bei parašą, ir šią suklastotą PVM sąskaitą – faktūrą kartu su prašymu išmokėti faktoringo avansą, 2008-10-17 pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriui, dėl ko 2008-10-17 bankas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 71136,89 Lt;

- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2008-10-30 data išrašė PVM sąskaitas – faktūras ser. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ser. Nr.(duomenys neskelbtini )apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumoje už 106582,14 Lt su PVM, jose spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės V. V. spaudo atspaudą bei suklastojo jos parašą, ir šias suklastotas PVM sąskaitas – faktūras kartu su prašymu išmokėti faktoringo avansą, 2008-10-30 pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriui, dėl ko 2008-10-31 ir 2008-11-06 bankas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 95923,92 Lt;

- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2008-11-13 data išrašė PVM sąskaitas – faktūras ser. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ser. Nr. (duomenys neskelbtini) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumoje už 141381,12 Lt su PVM, jose spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės V. V. spaudo atspaudą bei suklastojo jos parašą, ta pačia data išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ser. Nr. (duomenys neskelbtini) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 69139,49 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerio T. B. spaudo atspaudą bei parašą, ir šias tris suklastotas PVM sąskaitas – faktūras kartu su prašymu išmokėti faktoringo avansą, 2008-11-13 pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriui, dėl ko 2008-11-14 ir 2008-11-17 bankas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 189468,55 Lt;

- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2008-11-21 data išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ser. Nr. (duomenys neskelbtini) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 131099,27 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės V. V. spaudo atspaudą bei suklastojo jos parašą, ta pačia data išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ser. Nr. (duomenys neskelbtini) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 140896,66 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės V. M. spaudo atspaudą bei parašą, ir šias abi suklastotas PVM sąskaitas – faktūras kartu su prašymu išmokėti faktoringo avansą, 2008-11-21 pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriui, dėl ko 2008-11-21 ir 2008-11-25 bankas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 244796,33 Lt;

- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2008-12-02 data išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ser. Nr. (duomenys neskelbtini) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 37451,96 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės V. V. spaudo atspaudą bei parašą, 2008-12-03 data išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ser. Nr. (duomenys neskelbtini) apie realiai nesuteiktas transporto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 79571,05 Lt su PVM, joje spalviniu lazeriniu aparatu nukopijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės V. M. spaudo atspaudą bei parašą, ir šias abi suklastotas PVM sąskaitas – faktūras kartu su prašymu išmokėti faktoringo avansą, 2008-12-03 pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriui, dėl ko 2008-12-03, 2008-12-04 ir 2008-12-10 bankas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 103960,14 Lt;

Tokiu apgaulės būdu, D. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai užvaldė didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 1003131,97Lt, ir tuo pačiu, įtraukus paminėtų suklastotų PVM sąskaitų – faktūrų duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, taip ji buvo tvarkoma apgaulingai, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2008-12-31.

Apeliantas Telšių rajono apylinkės prokuratūra skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, kadangi, kaip nurodo prokuroras, teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 str. 1 d.).

Skunde nurodo, kad galimybė taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas atsiranda tik nustačius ypatingas, itin išskirtines aplinkybes. Nurodo, kad teismas pripažino D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, bei nusikalto dėl sunkios bendrovės turtinės padėties (BK 59 str. 1 d. 2 ir 4 p.) tačiau neatsižvelgė į tai, kad D. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio pradžioje neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus ir tik baigus tirti įrodymus, pripažino kaltę, kas rodo, jog prisipažinimas buvo iššauktas surinktų kaltės įrodymų, todėl nelaikytinas atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

Apelianto teigimu, teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog D. V. panaudojo pinigus savo reikmėms ir, kad D. V. veikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai, sutapatino dvi skirtingas aplinkybes – apgaule užvaldytų pinigų panaudojimą savo reikmėms ir veikimą bendrovės naudai. Prokuroras taip pat nesutinka su teismo išvadą, jog nusikalstamai veikai tęstis sąlygas sudarė pats civilinis ieškovas, nereikalaudamas pateikiamų sąskaitų faktūrų originalų. Nurodo, kad teismas neįvertino to, kad nusikalstama veika nutrūko tik banko pastangomis, o nustatyti banko reikalavimai yra atskiro ūkio subjekto vidaus reikalas ir negali būti pripažįstama ypatinga, išskirtine aplinkybe.

Nurodo, kad teismo pozicija, jog paskyrus D. V. laisvės atėmimo bausmę, nebus pasiekti bausmės tikslai, o sužlugdys kaltinamąjį kaip asmenybę, neskatins atlyginti žalos civiliniam ieškovui, yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti bylos duomenimis, neįvertinus, kad buvo padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas. Nurodo, kad teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d., nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, o aplinkybės, apibūdinančios nuteistąjį, jo pavėluotas prisipažinimas nėra pakankamos norint konstatuoti, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, mažintų nuteistojo padaryto nusikaltimo ar jo asmenybės pavojingumą, todėl skirti D. V. už BK 182 str. 2 d. padarytą nusikaltimą laisvės apribojimo bausmę teisinio pagrindo nebuvo. Taip pat nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad D. V. neatlygino bankui bent dalies padarytos turtinės žalos ir dėl atlyginimo su banku net nesitarė.

Skundu apeliantas prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2010-09-27 nuosprendį ir D. V. už nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., padarymą paskirti 3 metus laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistasis D. V. ir jo gynėja advokatė prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apylinkės teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to buvo paskirta netinkama bausmė (BPK 328 str. 1 p.). Prokuroras apeliaciniame skunde teisus teigdamas, jog apylinkės teismas nepagrįstai D. V. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei sunkią bendrovės turtinę padėtį pripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 4 p.).

BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Apie tai būtina spręsti ne tik iš bendrų pareiškimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2009-02-10 D. V. pateikus įtarimus ir jį apklausiant įtariamuoju, jis savo kaltę pripažino ir nurodė, kad gailisi padaręs nusikaltimą (t. 3, b.l. 43-44), 2009-10-07 pateikus D. V. patikslintus įtarimus ir apklausiant įtariamuoju, D. V. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta, o dėl ankstesnio prisipažinimo nurodė, kad buvo išsigandęs ir jam buvo grasinama ankstesnėse apklausose, dėl ko ir prisipažino klastojęs bendrovės sąskaitas (t. 3, b.l. 94), D. V. kaltę neigė ir pradėjus bylos teisminį nagrinėjimą (t. 4, b.l. 85). Tik po to, kai apylinkės teismo posėdyje buvo ištirti surinkti įrodymai, D. V. prisipažino, jog klastojo sąskaitas ir apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą, nurodė, kad pinigų nepasisavino, o stengėsi išlaikyti savo įmonę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b.l. 123). Išnagrinėjus teismui pateiktą bylos medžiagą, akivaizdu, jog nuteistasis D. V. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos visiškai pripažino tik dėl surinktų įrodymų, suvokęs savo atsakomybės neišvengiamumą, bei siekdamas sušvelninti bausmę, todėl tai negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.), yra tokia aplinkybė, kuri apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą, kadangi kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, kur D. V. panaudojo apgaulės būdu užvaldytą didelės vertės turtą, kadangi BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimui nėra svarbu, kur apgaule užvaldytos piniginės lėšos buvo panaudotos, kaip jomis buvo disponuojama, kokie turtiniai įsipareigojimai buvo dengti ir pan. Kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima pagrįstai spręsti, kad D. V. apgaulės būdu įgytus pinigus panaudojo iškilusioms įmonės finansinėms problemoms spręsti. Apie tai, kad D. V. pinigų nepasisavino, o skyrė įmonės finansiniams įsipareigojimams dengti, nurodė tik pats nuteistasis nepateikdamas jokių tai patvirtinančių įrodymų. Iš Šiaulių apygardos teismo 2009-11-12 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nutarta iškelti bankroto bylą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad dėl bankroto iškėlimo šiai įmonei į teismą kreipėsi VSDFV Telšių skyrius. Nutartyje nurodyta, kad VSDFV Telšių skyriaus raginimai dėl skolos dengimo įmonei buvo siunčiami nuo 2009 m. sausio mėnesio, taip pat iš nutarties matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo metu turėjo mokestinę nepriemoką ir Telšių apskrities VMI. Tai įrodo, kad D. V. pinigų neskyrė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokestiniams įsiskolinimams dengti, t.y. nesiėmė veiksmų, kad įmonė išvengtų bankroto. Kolegija taip pat pažymi, kad BK 59 str. 1 d. 4 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas nusikalsta dėl sunkios arba beviltiško savo, kaip fizinio asmens, padėties. Todėl šiuo atveju, buvusi sunki turtinė D. V. įmonės padėtis, negali būti pripažinta kaip aplinkybė, kuri mažintų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir leistų švelninti baudžiamąją atsakomybę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosprendis keistinas iš jo aprašomosios dalies pašalinant nuostatas dėl BK 59 str. 1 d. 2 p., 4 p. taikymo nuteistajam D. V..

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodo, kad priimant nuosprendį netinkamai taikytos ir BK 54 str. 3 d. nuostatos. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. V. teisiamas pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, nusikalto dėl susidariusios sunkios ir beviltiškos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtinės padėties, o nusikalstamai veikai tęsti sąlygas iš dalies sudarė ir pats civilinis ieškovas nereikalaudamas pateikti sąskaitų - faktūrų originalų, taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad apgaule įgytus pinigus D. V. panaudojo savo reikmėms, t.y. veikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai, teismas nenustatė D. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas konstatavo, kad BK 182 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nepasiektų bausmės tikslų, sužlugdytų kaltinamąjį kaip asmenybę, neskatintų žalos atlyginimo.

Kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais skirdamas bausmę teismas gali išeiti už sankcijos ribų. Šie atvejai įtvirtinti BK 62 str. ir 54 str. 3 dalies nuostatose.

BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Šiuo atveju, kaip jau minėta, nėra pagrindo teigti, jog D. V. gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, kadangi prisipažino tik dėl surinktų jo kaltumą patvirtinančių įrodymų ir suvokęs atsakomybės neišvengiamumą, civiliniam ieškovui žalos neatlygino ir nesitarė su juo dėl žalos atlyginimo tvarkos, kas rodo, kad šiuo atveju nebuvo sąlygų, leidžiančių taikyti BK 62 str.

BK 54 str. 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 str. Be to, taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-06-28 Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga). BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės bylos Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008).

Nuosprendžiu D. V. pripažintas kaltu pagal BK 222 str. 1 d. ir pagal BK 182 str. 2 d. Už BK 182 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas tik laisvės atėmimu iki 8 metų, t. y. numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kolegija šioje byloje nenustatė aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 str. 3 d. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog D. V. teisiamas pirmą kartą, o nusikalstamai veikai tęstis sąlygas galimai sudarė ir pats civilinis ieškovas, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, kad D. V. apgaule įgytus pinigus panaudojo savo reikmėms, nėra pakankamos manyti, jog BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšies paskyrimas prieštarautų teisingumo principui bei nuteistąjį sužlugdytų kaip asmenybę ar neskatintų žalos atlyginimo. Kolegija pažymi, kad baudžiamieji įstatymai, nustatydami bausmes, turi paskirtį ne tik padaryti atitinkamą poveikį nuteistajam, bet ir užtikrinti nukentėjusiųjų interesų gynimą bei vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją, todėl skiriant bausmę būtina vertinti ne tik tai, kokį poveikį ji padarys nuteistajam, tačiau atsižvelgti ir į kitus bausme siekiamus tikslus (BK 41 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, nuosprendis keistinas pašalinant iš jo nuostatas dėl BK 54 str. 3 d. taikymo D. V. skiriant bausmę pagal BK 182 str. 2 d.

Skiriant bausmę D. V. pagal BK 182 str. 2 d., atsižvelgtina į tai, kad D. V. neteistas, baustas administracine tvarka, taip pat į tai, kad jis padarė vieną tyčinį savanaudišką sunkų nusikaltimą ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kurie sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Įvertinusi visų išdėstytų aplinkybių visumą kolegija mano, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti D. V. paskyrus prokuroro prašomą laisvės atėmimo bausmę 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., kolegija

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis bei tai, kad nusikalto dėl sunkios bendrovės turtinės padėties.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 54 str. 3 d. taikymo D. V. skiriant bausmę už BK 182 str. 2 d. padarytą nusikalstamą veiką.

D. V. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąją bausmę pagal BK 182 str. 2 d., apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir galutinę bausmę D. V. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

D. V. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Bronius Zalaga

Teisėjai Irena Ivanovienė

Nijolė Matuzevičienė

Vieša sprendimų paieška

Pranešėjas B. Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-432-135/2010