Baudžiamoji byla Nr. 1A-74/2012
Proceso Nr. 1-25-1-00290-2008-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.7.2.2.3; 1.2.9.7; 1.2.30.4;
2.4.6.3.1; 2.4.6.4.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Svajūno Knizlerio,
sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,
dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,
gynėjai advokatei Vidai Kabečienei,
nuteistajam E. G. ,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., 162 str. 1 d., 309 str. 2 d. ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 162 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 309 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2008 m. birželio 11 d. iki 2008 m. liepos 3 d.
E. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (dėl seksualinio prievartavimo oraliniu būdu) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Iš E. G. priteista D. G. 18000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
E. G. nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo mažametį asmenį, išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti ir disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas.
E. G. 2007 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusios – savo mažametės dukters D. G. , gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, tenkino lytinę aistrą prieš jos valią, t.y., išrengęs mažametę D. nuogai, kišo į jos lytinius organus bei išangę pirštą, jos lytinius organus lietė liežuviu. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d..
E. G. 2008 m. birželio 7 d., tarp 8 – 14 val., tame pačiame bute, kambaryje ant lovos, fotografavo mažametę D. G. nuogą, akcentuodamas jos lytinius organus ir taip pagamino fotografijas, tokiu būdu jis išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 162 str. 1 d.
E. G. 2007 – 2008 metų laikotarpiu pagamino fotografuodamas fotoaparatu „Canon EOS 5D“ ir laikė atminties kortelėje „Extreme“ pornografinio turinio fotonuotraukas, kur akcentuojami mažametės D. G. lytiniai organai, įsigijo ir laikė kompiuterio IMB sisteminio bloko standžiajame diske pornografinio turinio fotonuotraukas, kuriose vaizduojamas oralinis aktas su vaiku. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 309 str. 2 d.
E. G. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2007 m. lapkričio mėnesį – gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusios – savo mažametės dukters D. G. , gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, atliko seksualinio prievartavimo veiksmus mažametės D. G. atžvilgiu prieš šios valią – oraliniu būdu su ja tenkino savo lytinę aistrą – išrengė nuogai dukrą D. G. , įvedė savo varpą jai į burną ir taip tenkino savo lytinę aistrą, t. y. E. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d..
Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu E. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (dėl seksualinio prievartavimo oraliniu būdu) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, o nesant galimybės – sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl jo veikų kvalifikavimo ir paskirtos bausmės yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, neįsitikinęs pateiktų duomenų patikimumu, tuo pažeisdamas Lietuos Respublikos BPK 20 str., 305 str. nuostatas. Nuteistasis pažymi, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepadarė, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir išsamius parodymus, bandė įrodyti savo nekaltumą, rašė raštus į įvairias institucijas, norėjo padėti ikiteisminiam tyrimui ir teismui išsiaiškinti visas aplinkybes, tačiau į jį niekas nekreipė dėmesio, ignoravo. Anot E. G. , pirmosios instancijos teismas jo kaltę seksualiai prievartavus savo mažametę dukrą grindė išvestiniais įrodymais, taip pat jo žmonos J. G. bei mažametės dukros D. G. parodymais, kurie, atsižvelgiant į jo žmonos J. G. ir dukters D. G. psichikos sutrikimus, turėjo būti vertinami kritiškai. Nuteistasis nurodo, kad 2009 m. gegužės 28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriuje buvo atliktas J. G. psichologinis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, jog J. G. įvykių suvokimui ir elgesiui gali turėti įtakos psichikos sutrikimas, kuriuo ji serga ir, tiriant įvykio aplinkybes, besąlygiškai tikėti ir remtis J. G. parodymais, įvykių vertinimu ir atpasakojimu negalima. Anot apelianto, gydymo įstaigų pateiktos išvados bei pačios J. G. prisipažinimas, kad ji privertė dukrą taip kalbėti, jos liudijimas teisme, jog dukra atkartodavo jos žodžius, patvirtina jo parodymus teisme, kad D. G. įtaką darė motina, uždavinėjo jai klausimus ir net vizualiai rodė kūno vietas, prie kurių, neva, lindo tėvas. E. G. nuomone, pirmosios instancijos teismas kritiškai turėjo vertinti tiek liudytojos G. V. , tiek ir kitų liudytojų parodymus, kadangi visų jų parodymai paremti J. G. pasakojimais, kuriais, pagal ekspertų išvadas, besąlygiškai tikėti negalima.
Nuteistojo teigimu, skundžiamu nuosprendžiu jis nepagrįstai buvo nuteistas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 162 str. 1 d. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės centro pateiktomis specialisto išvadomis bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktu ekspertizės aktu, nekreipdamas dėmesio į tai, jog fotonuotraukos, kuriose vaikas seksualiai prievartaujamas oraliniu būdu bei pirštas kišamas į lytinius organus, yra ne iš jo fotoaparato, kas patvirtina, jog jis vaiko pornografijai neišnaudojo. E. G. nuomone, jo dukros nuotraukų, padarytų po jos maudymosi, kuriose akcentuojami jos lytiniai organai, negalima laikyti pornografinėmis, mergaitė pati, be jo paliepimo ar prašymo pozavo tokiose padėtyse, kokiose ji norėjo. Anot nuteistojo, jo dukra D. G. yra hiperaktyvi, tai pripažinta psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte, todėl jos sustabdyti dėl jos impulsyvumo, kitų netoleravimo, jos amžiaus yra neįmanoma. J. G. nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir byloje surinktus duomenis apie D. G. elgesio prieštaravimus, neįvertino prieštaravimų D. G. parodymuose. Be to, anot nuteistojo, 2008 m. kovo 13 d. D. G. ikiteisminio tyrimo teisėjo specializuotame vaiko apklausos kambaryje buvo apklausta nedalyvaujant jam ir jo gynėjui, tuo pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.
Apeliantas pažymi, jog jis neturėjo tyčios prieš dukterį, kurią labai myli, visą laiką ja rūpinosi, nes žmona dėl ligos dažnai dukra pasirūpinti negalėjo. Anot E. G. , geras dukros elgesys su juo, prisirišimas prie jo paneigia visus jam pareikštus kaltinimus. Nuteistojo nuomone, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas jo atžvilgiu pažeidžia jo dukters interesus, jį nuteisus, jo vaikams gali tekti augti vaikų namuose, kadangi žmona, dėl sveikatos būklės, negalės jais pasirūpinti bei juos materialiai išlaikyti.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
E. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tris nusikalstamas veikas, t. y. E. G. pripažinta kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. už mažametės dukters D. G. seksualinį prievartavimą, pagal Lietuvos Respublikos BK 162 str. už mažametės dukters D. G. išnaudojimą pornografinei produkcijai gaminti bei pagal Lietuvos Respublikos BK 309 str. 2 d. už tai, kad pagamino ir laikė pornografinio turinio fotonuotraukas, kuriose akcentuojami mažametės D. G. lytiniai organai, taip pat įsigijo ir laikė kompiuterio IMB sisteminio bloko standžiajame diske pornografinio turinio fotonuotraukas, kuriose vaizduojamas oralinis aktas su vaiku. Nuteistasis E. G. savo apeliaciniame skunde iš esmės neigia savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tuo pačiu ginčija ir bausmės griežtumą.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Iš objektyviosios pusės nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 150 str., pasireiškia kaltininko veiksmais neteisėtai tenkinant lytinę aistrą, kai lytinė aistra tenkinama kitais, nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 149 str., būdais, t. y. ne kontaktuojant vyro varpai ir moters vaginai, o oralinio, analinio ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną, liečiant kito žmogaus lytinius organus ar kitas kūno vietas rankomis, liežuviu ir pan.). Iš subjektyviosios pusė nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 150 str., padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiu asmeniu prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle ir nori patenkinti savo lytinę aistrą, būtent, tokiu būdu. E. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. inkriminuoti šie veiksmai: E. G. , pasinaudodamas nukentėjusios – savo mažametės dukters D. G. bejėgiška būkle dėl mažametystės, tenkino lytinę aistrą prieš jos valią, t.y., išrengęs mažametę D. G. nuogai, kišo į jos lytinius organus bei išangę pirštą, jos lytinius organus lietė liežuviu. Nuteistasis E. G. neigia kada nors tenkinęs lytinę aistrą su savo mažamete dukra, nurodo, kad pirštų į mergaitės išangę ar lytinius organus nekišo, nelietė jų ir liežuviu, E. G. pripažįsta, kad rankomis liesdavo mažametės dukters D. G. lytinius organus, išangę, ją prausdamas, valydamas po šlapinimosi ar tuštinimosi. Taip pat E. G. nurodė, kad, žaisdamas su dukra, pūsdavo jai į pilvą orą, nes mergaitei tai patikdavo, būdavo juokinga, tačiau E. G. tvirtina, šiuos veiksmus atlikęs nesiekdamas patenkinti savo lytinės aistros.
Nustatant, kokie veiksmai buvo atliekami su mažamete D. G. , labai svarbūs yra pačios D. G. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant psichologei, D. G. parodė, kad tėtis jos neskriaudė, bet buvo su liežuviu įlindęs prie lytinių organų ir užpakaliuko. Nukentėjusioji nurodė, kad vonioje jai padeda nusiprausti tėtis, tėtis jai yra lindęs prie ,,šiknos“, lindo ir prie ,,putytės“ su vienu pirštu, tėtis neprašė jam ką nors padaryti (t. 1, b. l. 121 – 125). Liudytoja J. G. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme parodė, kad ji niekada nematė, jog E. G. būtų atlikęs seksualinio pobūdžio veiksmus dukros D. G. atžvilgiu. Ji klausdavo dukros, ar tėtis prie jos lenda, dukra atsakydavo, kad lenda, ji klausdavo D. G. , ar tėtis lenda prie ,,putės“, dukra atsakydavo, kad lenda. Liudytojos teigimu, ji klausinėdavo tokių dalykų savo dukros, nes pati vaikystėje buvo patyrusi savo tėvo seksualinę prievartą. Dukra D. G. jai nesakė, kad tėtis kišo pirštą į lytinius organus ar juos laižė. Liudytoja S. D. (J. G. motina) pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2007 m. dukrai J. G. su šeima būnant pas ją, D. G. pasakė, kad tėtė ,,putę padarė“, mergaitė kalbėjo nerišliai, ji paklausė dukters J. G. , ką tokie mergaitės žodžiai reiškia, tačiau dukra sakė nežinanti. Liudytojos teigimu, ji matė, kaip dukra J. G. klausinėdavo D. G. , ar tėtis lindo jai į ,,putę“, ar kišo ten pirštus. Liudytoja S. D. nurodė, jog, jos nuomone, tokie dukros klausinėjimai įtakojo D. G. . Liudytoja G. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad vieną vakarą J. G. su vyru jai buvo atvedę pasaugoti D. G. , mergaitė valgė sumuštinius, lakstė, išdykavo, tuo metu ji mažai kalbėjo. Kai mergaitė ėjo ,,ant puoduko“, kažką neaiškiai pasakė, kad skauda, tačiau ji nesuprato, ką skauda. Pats E. G. neneigia ranka lietęs dukros D. G. lytinius organus ir išangę, taip pat burna lietęs dukros pilvą. Šių parodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad E. G. lūpomis (liežuviu) lietė D. G. lytinių organų sritį bei ranka ar pirštu lietė lytinius organus bei išangę. Pirmosios instancijos teismas neleistinai plečiamai aiškino mažametės nukentėjusiosios D. G. parodymus, inkriminuojant E. G. tokius veiksmus, kaip - išrengęs mažametę D. G. nuogai, kišo į jos lytinius organus bei išangę pirštą. Tuo tarpu iš mažametės nukentėjusiosios D. G. apklausos protokolo matyti, kad ji nėra parodžiusi, jog E. G. kišo pirštą į jos lytinius organus ir išangę (t. 1, b. l. 121-125). Specialisto išvadoje Nr. G1147/08(02) nurodyta, kad D. G. kūne sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti 2007 m. lapkričio mėnesį nekonstatuota; išoriniai lytiniai organai pagal amžių išsivystę taisyklingai; mergystės plėvė žiedo pavidalo; sužalojimų mergystės plėvėje, išangės srityje nėra (t. 1, b. l. 128). Kitų įrodymų, kad E. G. būtų atlikęs tokius veiksmus, t. y. kišo pirštą į mažametės dukros D. G. lytinius organus ir išangę, byloje nėra. Aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad E. G. lietė pirštu (ranka) mažametės dukters D. G. lytinių organų bei išangės sritį, o ne kišo pirštus į mergaitės lytinius organus bei išangę. Lytinių organų ir išangės lietimas pirštu ir piršto kišimas į lytinius organus bei išangę nėra tapatūs veiksmai. Be to, kad veika būtų pripažinta nusikalstama, būtina nustatyti (įrodyti) ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Šiuo atveju būtina įrodyti, kad nurodytus objektyviuosius veiksmus E. G. atliko turėdamas tiesioginę tyčią ir tikslą tenkinti savo lytinę aistrą. Apie subjekto tyčios turinį teismas sprendžia ne vien tik pagal subjekto parodymus, bet, atsižvelgdamas į visas padarytos veikos aplinkybes: veikos padarymo būdą, veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltinamojo (nuteistojo) ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš veiką bei po jos padarymo ir kt. Seksualinio prievartavimo atvejais aiškiai kaltininko tyčios turinį ir tikslą parodo paties kaltininko veika tais atvejais, kai lytinė aistra neteisėtai tenkinama oraliniu, analiniu būdu, taip pat kai kaltininkas nukentėjusįjį (nukentėjusiąją) liečia lytiniu organu, verčia liesti rankomis ar kitomis kūno dalimis kaltininko lytinį organą, šiais atvejais tokie kaltininko veiksmai negali turėti kito tikslo, kaip lytinės aistros tenkinimas. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje E. G. inkriminuoti veiksmai – tėvas lietė lūpomis ar liežuviu dvejų metų ir dešimties mėnesių amžiaus dukrai lytinius organus, taip pat pirštu ar ranka lietė dukros išangę ir lytinius organus – patys savaime dar neįrodo, kad E. G. šiuos veiksmus atliko tenkindamas savo lytinę aistrą. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo renkami ir tikrinami faktiniai duomenys, kurie leistų daryti išvadas apie E. G. tyčios turinį ir tikslą, kurį jis turėjo liesdamas savo dukters D. G. lytinius organus ir išangę. Pirmosios instancijos teisme nuteistojo E. G. pateikta versija atmesta iš esmės nemotyvuojant, nurodant, jog kaltinamojo aiškinimai, kad jis mergaitės lytinius organus galėjo ir nesąmoningai liesti, kai mergaitę maudė vonioje, laikytinas gynybine versija ir juo nesivadovautina. Tačiau visos byloje įrodinėtinos aplinkybės, visi nusikalstamos veikos sudėties elementai, tame tarpe ir E. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., subjektyviosios pusės požymiai ir elementai, turi būti nustatomi ne a priori, o tik byloje surinktų ir ištirtų įrodymų viseto pagrindu. Ne kaltinamasis (nuteistasis) turi įrodyti savo nekaltumą, o priešingai – ikiteisminio tyrimo institucijų ir prokuroro surinktų įrodymų viseto pagrindu turi būti paneigtos gynybinės versijos ir neginčytinai įrodyta nuteistojo kaltė. Kaip minėta, E. G. viso proceso metu neigė seksualiai prievartavęs savo mažametę dukrą D. G. , teigė, kad dukros lytinius organus ir išangę galėjo liesti dukrą maudydamas, atlikdamas higienines procedūras po tuštinimosi ir šlapinimosi, taip pat žaisdamas su dukra. Šis E. G. aiškinimas yra pakankamai logiškas, atitinkantis daugelio šeimų gyvenimo būdą, papročius, tėvų elgesio standartus su mažamečiais vaikais. Byloje surinktų įrodymų visetas nepaneigia E. G. aiškinimų apie jo elgesį su mažamete dukra. Mažametės D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, dėl jų specifikos (nukentėjusiosios amžiaus) nėra tiek informatyvūs, kad iš jų būtų galima spręsti apie E. G. tyčios turinį ir tikslą liečiant D. G. lytinius organus ir išangę, iš šių parodymų negalima daryti kategoriškos išvados apie E. G. veiksmų pobūdį, t. y., ar jis laižė dukros lytinius organus, ar tik lietė bučiuodamas arba žaisdamas, ar pirštu lietė mergaitės išangę ir lytinius organus tam, kad juos nuplautų, nuvalytų higieniniais tikslais, ar tenkindamas lytinę aistrą. Liudytojos J. G. (nukentėjusiosios motina), S. D. (nukentėjusiosios močiutė), G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad joms D. G. yra sakiusi, jog tėvas lietė mažametės lytinius organus - ,,tėtis darė putę“, tačiau iš šių parodymų taip pat negalima daryti išvados apie E. G. veikos subjektyviąją pusę. Be to, teisme duodamos parodymus tiek J. G. , tiek S. D. parodė netikinčios, kad E. G. galėjo seksualiai prievartauti savo dukrą. Teismo medicinos specialisto tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta jokių objektyvių medicininių seksualinės prievartos požymių. Tėvo veiksmai su neturinčia trejų metų dukra, kai tėvas prausimo, ar kitų higieninių procedūrų metu liečia ranka (pirštu) dukters lytinius organus ar išangę, žaisdamas ar išreikšdamas tėvišką meilę ir švelnumą bučiuoja ar liečia lūpomis (liežuviu) dukros kūną, tame tarpe ir lytinių organų sritį, patys savaime dar nerodo, kad šiuos veiksmus tėvas (E. G. ) atliko tenkindamas savo lytinę aistrą. Tos aplinkybės, kad E. G. fotografavo savo mažametę dukrą D. G. , akcentuodamas jos lytinius organus, bei savo kompiuterio sisteminio bloko standžiajame diske laikė pornografinio turinio fotonuotraukas, kuriose vaizduojama oralinis aktas su vaiku, kelia abejones dėl E. G. seksualinių polinkių, tame tarpe ir dėl elgesio su mažamete dukra tyčios turinio, tačiau abejonėmis ir prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas, o minėtos aplinkybės sudaro kitų Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų sudėtis. E. G. turi būti nubaustas, būtent, už tų, ir tik už tų, nusikalstamų veikų, kurios yra nustatytos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodytų įrodymų pagrindu, padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. E. G. išteisinamas, nenustačius nusikaltimo sudėties (subjektyviosios pusės) požymių (Lietuvos Respublikos 303 str. 5 d. 1 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 162 str. 1 d. atsako tas, kas įtraukė vaiką dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose arba išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti, arba pelnėsi iš tokios vaiko veiklos. Objektyviai šio nusikaltimo sudėtis apibrėžiama alternatyviais požymiais: vaiko įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti, pelnymasis iš pornografinio pobūdžio renginių, kuriuose dalyvauja vaikas, arba pelnymasis iš vaiko išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti. E. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad fotografavo mažametę savo dukrą D. G. nuogą, akcentuodamas jos lytinius organus ir taip pagamino fotografijas, t. y. tokiu būdu išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti. Vaiko išnaudojimas pornografinei produkcijai gaminti reiškia tiesioginį vaiko dalyvavimą pornografinio pobūdžio veiksmuose. Vaikas gali būti fotografuojamas, filmuojamas ar kitomis priemonėmis užfiksuojamas pornografinėse scenose. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 162 str. 1 d., padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad įtraukia vaiką į pornografinio pobūdžio renginius, išnaudoja jį pornografinei produkcijai gaminti arba iš tokios veiklos pelnosi, tai numato ir to nori. Kaltininkas turi žinoti, kad šis asmuo yra vaikas. Kaltininko motyvai ir tikslai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Lietuvos Respublikos BK 309 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, pagaminimą, įsigijimą, laikymą, demonstravimą, reklamavimą arba platinimą. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 309 str. 2 d., objektyviai taip pat pasireiškia alternatyviomis veikomis, subjektyviai – padaroma tiesiogine tyčia. E. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už pornografinio turinio fotonuotraukų, kuriose akcentuojami jo mažametės dukters D. G. lytiniai organai, pagaminimą ir laikymą atminties kortelėje, taip pat už pornografinio turinio fotonuotraukų, kuriuose vaizduojamas oralinis aktas su vaiku, įgijimą ir laikymą kompiuterio IMB sisteminio bloko standžiajame diske. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 38 d. pateiktą apibrėžimą, pornografija – tai informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Sprendžiant apie dalyko pornografinį pobūdį baudžiamosiose bylose, remiamasi eksperto ar specialisto išvada. Pagaminimas – tai platinti tinkamo pornografinio turinio dalyko sukūrimas (nufilmavimas, nuotraukos pagaminimas, teksto atspausdinimas, fotomontažas ir pan.). Įsigijimas – tai veiksmas, kuriuo kaltininkas įgyja galimybę disponuoti pornografinio turinio dalyku. Įsigyti įmanoma tiek fiziškai paimant, nusiperkant, pagrobiant ir pan., tiek išsaugant kompiuterio standžiajame diske arba USB atmintinėje. Laikymu pripažintinas bet koks disponavimas pornografinio turinio dalyku (turėjimas su savimi, laikymas namuose ar kitoje vietoje, gabenimas, nešiojimas, turėjimas telefone, kompiuteryje ar USB atmintyje ir t. t.).
Nuteistasis E. G. pats neneigia, kad jis fotografavo mažametę savo dukrą D. G. nuogą tokioje padėtyje, kurioje akcentuojami mažametės lytiniai organai, tačiau nurodo, kad pati mažametė jo dukra norėjo būti taip fotografuojama, jis, darydamas tokias fotonuotraukas, nieko blogo negalvojo. Ištyrus kompiuterio procesorių „IBM“, serverį „Sun fyre V120“ bei tinklo skirstytuvą „Cisco“ su įdėta atminties kortele, kurie kratos metu buvo paimti iš E. G. buto (specialisto išvados Nr. 11-2057(08), Nr. 11-2098(08) (t. 1, b.l. 85-86, 88-93), ekspertizės aktas Nr. 11-726(10) (t. 5, b.l. 21-35)), buvo nustatyta, kad sisteminio bloko IBM standžiojo disko bylose – piktogramų saugyklose ir laisvose srityse nustatyti 5 vnt. bylų su vaizdais, kuriuose vaizduojama: pirštas kišamas į lytinius organus (piktograma Nr.1, 2), vyriškas lytinis organas mergaitės burnoje (piktograma Nr.3), nuoga mergaitė demonstruojanti lytinius organus (piktogramos Nr.4, 5). Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateikto 2009 m. spalio 1 d. ekspertizės akto Nr. EA-45 matyti, kad ekspertas, atlikęs tyrimui pateiktos vienos kompaktinės plokštelės ir vienos fotoaparato atminties kortelės turinio analizę, nustatė, jog vaizdo dokumentuose: ,,4“, ,,5“, ,,ba006a2a5ac712742d7a0a3fb56328cd“, ,,IMG_6840”, ,,IMG_6843” esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, oralinis lytinis aktas, lytiniai iškrypimai (pedofilija) ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 38 d. pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio (t. 1, b. l. 114 – 115). Nėra pagrindo abejoti šio ekspertizės akto išvadomis, kad kompaktinėje plokštelėje su įrašytomis piktogramomis, rastomis atlikus nuteistojo E. G. kompiuterinės įrangos techninę apžiūrą bei E. G. fotoaparato atminties kortelėje esanti vaizdinė medžiaga yra pornografinio pobūdžio.
Fotografavimas yra sąmoningas veiksmas, fotografijos negali būti padaromos netyčia, dėl neatsargumo. Jeigu nuteistasis E. G. , fotografuodamas savo dukrą, būtų ir nepastebėjęs, kokioje pozoje fotografuoja mergaitę (E. G. aiškina, kad jo fotoaparatas per trumpą laiko atkarpą padaro labai daug nuotraukų), tai peržiūrėdamas ir ištrindamas kitas nuotraukas (specialisto išvada Nr. 11-2098 (08) t. 1, b. l. 88 – 93), nuteistasis negalėjo nepastebėti tų nuotraukų, kuriose akcentuojami jo dukters lytiniai organai (t. 1, b. l. 53, 54), ir kurios Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktame ekspertizės akte pripažintos pornografinio pobūdžio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. G. , būtent, tokias savo mažametės dukters nuotraukas padarė ir išsaugojo fotoaparato atminties kortelėje tyčia, suvokdamas, jog išnaudoja vaiką pornografinei produkcijai gaminti. Ši nuteistojo E. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 162 str. 1 d. Be to, nuteistasis E. G. , fotografuodamas savo mažametę dukterį D. G. tokioje padėtyje, kurioje akcentuojami mergaitės lytiniai organai bei šias nuotraukas išsaugodamas fotoaparato atminties kortelėje, suvokė, kad tai yra pornografinio turinio dalykas. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad E. G. suprato, kad kitos jo kompiuterio IMB sisteminio bloko standžiajame diske rastos fotonuotraukos, kuriose vaizduojamas oralinis aktas su vaiku, yra pornografinio turinio ir, kad šiose pornografinio turinio fotonuotraukose vaizduojamas vaikas. Nuteistojo E. G. teiginiai, kad fotonuotraukas, kuriose vaizduojamas oralinis aktas su vaiku, jo kompiuteryje atsirado netyčia, jam besisiunčiant filmą ar domintis ir renkant medžiagą internete apie vaikų tvirkinimą, nepaneigia nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 309 str. 2 d., kadangi, kaip jau minėta, baudžiamajai atsakomybei pagal minėtą straipsnį atsirasti pakanka bent vienos iš alternatyvių veikų - pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, pagaminimo, įsigijimo, laikymo, demonstravimo, reklamavimo arba platinimo.
Išteisinus E. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., turi būti išspręstas ir bausmės paskyrimo klausimas nuteistajam. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.
Lietuvos Respublikos BK 162 str. 1 d. ir 309 str. 2 d. sankcijose laisvės atėmimo bausmė numatyta kaip alternatyva kitų rūšių bausmėms. Tuo atveju, kai baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, sankcija be laisvės atėmimo bausmės numato alternatyvias kitų rūšių bausmes, pirmiausiai turėtų būti svarstoma galimybė kaltininkui skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas tokiu atveju turi būti motyvuotas.
Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 162 str. 1 d., priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 309 str. 2 d. – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šias nusikalstamas veikas E. G. padarė tyčia, nuteistasis pornografinio turinio produkcijai gaminti išnaudojo savo mažametę dukrą. Byloje nenustatyta nei E. G. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. E. G. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, už abiejų nusikalstamų veikų padarymą E. G. paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tuo pačiu bausmių dydžius nustatydamas mažesnius nei straipsnių, numatančių baudžiamąją atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų vidurkiai. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam E. G. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 162 str. 1 d., 309 str. 2 d., padarymą parinkdamas bausmės rūšį – laisvės atėmimą bei nustatydamas jos dydį mažesnį nei straipsnių sankcijose nustatyti bausmių vidurkiai, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų, teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidė, paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo koreguoti E. G. paskirtų bausmių.
Lietuvos Respublikos BK 63 str., reglamentuojančio bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. numatyti atvejai, kai taikomas bausmių apėmimas. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose, tokiu atveju viena baudžiamojo įstatymo norma padarytų nusikalstamų veikų neapima. Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo keliais savarankiškais veiksmais padaro su ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nuteistojo E. G. padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumą labai nesiskiria, t. y. nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 162 str. 1 d., priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 309 str. 2 d. – nesunkių nusikaltimų kategorijai, šias nusikalstamas veikas E. G. padarė esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. G. paskirtos bausmės – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams (už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 309 str. 2 d., padarymą) ir laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams (už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 162 str. 1 d., padarymą) turi būti bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą šiomis formaliai būtinomis sąlygomis: asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, t. y. nusikaltimo sunkumo laipsnis ir bausmės dydis. Be to, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Kaltininko asmenybės įvertinimas tokiu atveju yra vienas iš svarbesnių faktorių. Vertindamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, šeimą, asmens charakteristika ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas, nukentėjusiojo atsiprašymas, nusikalstama veika sukeltų neigiamų pasekmių kompensavimas ir pan.). Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę teismas taip pat turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks šeimos, nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti nepilnamečių, sergančių asmenų ar invalidų ir pan.).
Iš bylos duomenų matyti, kad E. G. yra vedęs, turi dvi mažametes dukras, nuteistasis turi aukštąjį išsilavinimą, Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete baigė bakalauro ir magistro studijas, E. G. turi darbą – yra individualios įmonės ,,X sistema telekomunikacijos“ savininkas. Nors E. G. praeityje buvo vieną kartą teistas, tačiau teistumas yra išnykęs. Kaip jau minėta, viena iš E. G. padarytų nusikalstamų veikų priskiriama nesunkių, kita - apysunkių nusikaltimų kategorijoms. E. G. padarytos nusikalstamos veikos, už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės ir galutinė bausmė, nuteistojo asmenybė atitinka visas būtinas Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo sąlygas. E. G. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas bausmės paskirčiai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 41 str., neprieštarauja, išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 329 str. 1 p.,
n u s p r e n d ž i a:
Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
E. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes, paskirtas E. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 162 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 309 str. 2 d., subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti E. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., E. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant E. G. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Kolegijos pirmininkas Viktoras Kažys
Teisėjai Valdimaras Bavėjanas
Svajūnas Knizleris