Civilinė byla Nr. e2A-848-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00425-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Manfula“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 214 680,28 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Manfula“, bankroto administratoriumi paskyrė mažąją bendriją „Nemokumo valdymas“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Manfula“ įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 3 d., Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartyje UAB „Manfula“ valdymo organams nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. UAB „Manfula“ administracijos vadovas V. Š. bankroto administratoriui neperdavė UAB „Manfula“ atsargų, todėl nemokumo administratorius, gindamas BUAB „Manfula“ ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, prašė priteisti žalos atlyginimą iš buvusio UAB „Manfula“ administracijos vadovo V. Š..

3.       Nurodė, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis UAB „Manfula“ vadovu nuo 1993 m. kovo 26 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas V. Š., o nuo 2014 m. balandžio 23 d. jam priklausė 100 proc. bendrovės akcijų. UAB „Manfula“ finansinėje atskaitomybėje, sudarytoje 2017 m. lapkričio 3 d. (bankroto bylos iškėlimo dieną), nurodyta, kad UAB „Manfula“ turto dalis – atsargos – sudaro 290 636 Eur dydžio sumą. Atsakovas 2017 m. gruodžio 11 d. administratoriui perdavė tik dalį bendrovės atsargų, kurių balansinė vertė 35 424,40 Eur, taigi 255 211,60 Eur vertės atsargos administratoriui perduotos nebuvo, nors bendrovės balanse, kurį pasirašė pats vadovas, tokios vertės atsargos buvo įtrauktos. Atsakovas, turėdamas įstatyminę pareigą per 10 kalendorinių dienų nuo bankroto bylos iškėlimo momento perduoti administratoriui visą turtą ir jo neperdavęs, yra atsakingas ne tik už tokio turto neperdavimą bankroto administratoriui, tačiau ir / ar kitų neteisėtų veiksmų (neveikimo) sąlygotą BUAB „Manfula“ didelės vertės turto praradimą.

4.       Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriame nurodė, kad, pertikrinusi visus įmonės turimus buhalterinius dokumentus ir duomenis, tikslina ieškinio sumą. Nurodė, kad medžiagų (atsargų) kiekis bankroto bylos iškėlimo dieną iš viso pagal buhalterines sąskaitas siekė 247 005,65 Eur dydžio sumą. Atsakovas perdavė 35 221,57 Eur dydžio medžiagas (atsargas) nemokumo administratoriui. Pagal medžiagų sandėlius identifikuojančius sąrašus medžiagų (atsargų) vertė siekia 247 041,62 Eur, t. y. 35,81 Eur dydžio suma daugiau nei BUAB „Manfula“ sąskaitų apyvartos suvestinėje už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., atsargų vertė sandėlyje – 247 041,62 Eur, perduotų atsargų vertė – 35 221,57 Eur, trūkumas – 211 819,79 Eur. Atsakovas, būdamas UAB „Manfula“ vadovu, į balansą įtraukė, tačiau nedetalizavo įmonės turto dalies „Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti“, kurio balansinė vertė 2 896,20 Eur, taip pat tokio turto neperdavė nemokumo administratoriui, dėl to ši suma įtrauktina į įmonei padarytos žalos dydį. Vertinant tai, kad sąrašuose nurodyta vertė yra 35,81 Eur didesnė, nei nurodyta balanse, sudarytame bankroto bylos iškėlimo dieną, žalos dydis apskaičiuojamas ir yra lygus balanse ir sąskaitų suvestinėje nurodyto medžiagų kiekio ir perduotų medžiagų vertės (35 221,57 Eur) skirtumo ir ilgalaikio turto, skirto parduoti (2 896,20 Eur), sumai, t. y. (247 005,65 Eur – 35 221,57 Eur) + 2 896,20 Eur = 214 680,28 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei BUAB „Manfula“ iš atsakovo V. Š. 214 680,28 Eur žalą ir 3 085,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 217 765,78 Eur, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovo V. Š. 2 585 Eur žyminį mokestį.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovas V. Š. nustatytu terminu administratorei turto neperdavė. Įmonės turtas buvo perduodamas 2017 m. gruodžio 11 d., todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. gruodžio 12 d. Tik atsakovui įvykdžius pareigą perduoti įmonės turtą (perduota dalis įmonės turto), administratorė galėjo įvertinti, koks turtas yra neperduotas, t. y. tik tuomet administratorė sužinojo apie pažeistas įmonės ir jos kreditorių turtines teises. Įvertinęs tai, kad ieškinys pateiktas 2020 m. gruodžio 9 d., teismas sprendė, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

7.       Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad turtą jis išsaugojo tokį, koks buvo ir kad ieškinyje nurodomas turtas buvo sunaudotas įmonės veikloje, tik tai neatspindėta apibendrintuose finansiniuose dokumentuose. Teismo vertinimu, tai tėra deklaratyvaus pobūdžio pasiteisinimas dėl dingusio turto. Nurodė, kad UAB „Manfula“ turtas pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties išketi bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, sudarė 290 636 Eur. Administratorei atsakovas perdavė tik dalį nurodyto turto. Teismas nurodė, kad už teisingą buhalterinės apskaitos vedimą yra atsakingas įmonės vadovas.

8.       Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nevykdant įmonės vadovui teisės aktais nustatytų pareigų išsaugoti bendrovės turtą. Dėl tokių atsakovo veiksmų buvo prarastos ieškovei priklausančios atsargos.

9.       Teismas nustatė, kad atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog atsargos, dėl kurių neperdavimo yra prašoma priteisti žalą, buvo sunaudotos 6 objektuose ir pateikė projektines dokumentacijas: Viešosios įstaigos „Alantos technologijos ir verslo mokykla“, UAB „Kurana“, UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Utenos šilumos tinklai“, UAB „Veistas“, AB „Vilniaus degtinė“. Teismas, įvertinęs byloje esančius paminėtų užsakovų pateiktus duomenis, nustatė, kad UAB „Manfula“ rangos darbus atsakovo nurodytuose objektuose vykdė laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2015 m. gruodžio 22 d. Teismo vertinimu, tai nepagrindžia, kad įmonės atsargų sąraše, perduotame administratorei, nurodyti atsargų vienetai buvo sunaudoti būtent minėtuose objektuose, juolab kad tos atsargos atsispindi įmonės 2017 m. lapkričio 3 d. balanse. Iš pateiktų projektų, atsakovo paaiškinimų nėra galimybės nustatyti nei realaus atsargų sunaudojimo fakto, nei kokios atsargos konkrečiai pagal įmonės buhalterinius dokumentus buvo sunaudotos atliekant rangos darbus 2009–2015 metais vykdytuose projektuose. Be to, iš projektinės dokumentacijos nėra galimybės nustatyti sunaudoto kiekvieno atsargos vieneto rūšies, modelio, kiekio, kainos, todėl tapatinti 2009–2015 metų laikotarpiu vykdytų rangos darbų projektinėse dokumentacijose nurodytas medžiagas su atsargų sąrašu, sudarytu bankroto bylos iškėlimo dieną, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

10.       Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad UAB „Manfula“ balanse, sudarytame bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną, apskaitytos atsargos yra prarastos, nes atsakovas minėto turto neperdavė. Dėl viso turto neperdavimo administratoriui BUAB „Manfula“ ir jos kreditoriai patyrė 214 680,28 Eur dydžio žalą, nes, bankroto procese realizavus B UAB „Manfula“ turimas atsargas, apskaitytas balanse, būtų tenkinami BUAB „Manfula“ kreditorių finansiniai reikalavimai.

11.       Teismas konstatavo, kad egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, nes jei atsakovas būtų perdavęs balanse, sudarytame bankroto bylos iškėlimo dieną nurodytas atsargas bankroto administratoriui, BUAB „Manfula“ ir jos kreditoriai nebūtų patyrę žalos. Jei atsakovas, būdamas UAB „Manfula“ vadovu ir akcininku, bendrovės atsargas būtų valdęs, naudojęs ir disponavęs teisės aktų nustatyta tvarka bei pagal rūpestingo, atidaus ir sąžiningo asmens standartus, bankroto administratoriui perduotos atsargos būtų realizuotos bankroto procese ir gautomis lėšomis dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai.

12.       Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad šioje byloje yra įrodytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovas V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Nutartis iškelti UAB „Manfula“ bankroto bylą įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 3 d. Terminas apeliantui perduoti turtą bankroto administratoriui buvo 10 dienų, taigi suėjo 2017 m. lapkričio 13 d. 2017 m. lapkričio 14 d. atsakovui neperdavus turto, bankroto administratoriui ši aplinkybė tapo žinoma ir tai suteikė teisę ir sukūrė pareigą imtis atitinkamų veiksmų, įskaitant teisę reikšti ieškinį dėl prarasto turto kompensavimo. Trejų metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2017 m. lapkričio 14 d. ir paskutinė jo diena buvo 2020 m. lapkričio 13 d., t. y. ieškinys privalėjo būti pareikštas vėliausiai 2020 m. lapkričio 13 d., tačiau ieškinį šioje byloje BUAB „Manfula“ bankroto administratorius pareiškė jau po ieškinio senaties termino pabaigos, t. y. 2020 m. gruodžio 7 d. Tai, kad dalį turto už 35 221,57 Eur sumą atsakovas perdavė vėliau, nepanaikina ir nepakeičia aplinkybės, kad kitas turtas nebuvo perduotas ir bankroto administratorius turėjo teisę laiku imtis veiksmų tokio neperduoto turto suradimui ar reikšti reikalavimus dėl jo kompensavimo. Aiškinimas, kad dalies turto perdavimas tarsi atnaujina (pratęsia) ieškinio senaties terminą, reikštų tai, jog tik gavęs dalį turto bankroto administratorius įgyja teisę imtis veiksmų dėl likusio turto sugrąžinimo.

13.2.                      Teismo sprendime buvo netinkamai nustatyta neteisėtumo sąlyga, kaip viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Nėra aišku, ar neteisėtais veiksmais bankroto administratorius laikė tai, kad BUAB „Manfula“ turtas galimai buvo neteisėtai prarastas jo veiklos metu, ar dėl to, kad jis nebuvo perduotas. Iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, už kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atsakovui buvo taikyta atsakomybė.

13.3.                      Pats faktas, jog atsargos neišlikusios, savaime neįrodė jų neteisėto neišsaugojimo. Turėjo būti tiriamos ir vertinamos priežastys, dėl ko atsargos buvo neišsaugotos. Atsakovas paaiškino, kad UAB „Manfula“ turtas buvo teisėtai sunaudotas įmonės gamybinėje ūkinėje komercinėje veikloje, už tai gaunant pajamas. Vien žiniaraščių pavadinimai „Alanta-Mirklys“, „Bajoras“, „Garantinis-Utena“, „Jerubaičiai-35“, „Techninis“, „Ūkio“, „Gamybos“ rodė, kur šis turtas (medžiagos) buvo panaudotas (sunaudotas, įdiegtas ir pan.). Teismo sprendime nebuvo analizuoti įrodymai, kuriais atsakovas įrodinėjo atsargų teisėtą sunaudojimą, tačiau šio fakto neatspindėjo apskaitos dokumentuose.

13.4.                      Teismo sprendime buvo netinkamai nustatyta žalos sąlyga. Teismas rėmėsi išimtinai ieškovės pateiktais skaičiavimais, jų netikrindamas ir kritiškai nevertindamas. BUAB „Manfula“ bankroto administratoriaus pateikti skaičiavimai yra netikslūs. Teismo sprendime nurodyta, kad pagal BUAB „Manfula“ balanso, sudaryto 2017 m. lapkričio 3 d., eilutę „Atsargos“, jos sudaro 290 636 Eur dydžio sumą. Kartu sprendime nurodyta, kad medžiagų (atsargų) kiekis bankroto bylos iškėlimo dieną iš viso pagal buhalterines sąskaitas sudarė 247 005,65 Eur. Tai savaime įrodo, kad ieškovės pateikti duomenys buvo prieštaringi. Nepaisant to, teismas tokių duomenų kritiškai nevertino, neprašė paaiškinti neatitikimų. Atlikęs skaičiavimus, atsakovas nurodė, kad sudėjus visas sumines BUAB „Manfula“ sandėlyje turėjusių būti atsargų eilutes pagal ieškinio priedų eiliškumą paaiškėja, kad bendra sandėliuose turėjusių būti atsargų vertė yra 244 429,29 Eur. Atsakovas 2022 m. sausio 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus apie konkrečiuose projektuose sunaudotas atsargas, kurios per ilgą laiką susikaupė nenurašytos, tokių nenurašytų atsargų vertė siekia 122 116,46 Eur. Tai reiškia, kad atsakovas rašytinių paaiškinimų teikimo momentui negalėjo įrodyti 48 566,20 Eur vertės atsargų panaudojimo teisėtumo, tačiau ne priteistos 214 680,28 Eur sumos. Teismas šių aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų net nevertino, dėl jų skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė.

13.5.                      Netinkamai nustačius neteisėtumo sąlygą, atitinkamai, buvo visiškai netinkamai nustatyta ir priežastinio ryšio sąlyga.

13.6.                      Priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo pažeistas sąžiningo proceso reikalavimas, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, procesas nebuvo objektyvus. Realus bylos nagrinėjimas iš esmės prasidėjo 2022 m. vasario 2 d. paskirtame teismo posėdyje ir jau nuo šio posėdžio teismas nepagrįstai ir neteisėtai skubino bylos išnagrinėjimą, motyvuodamas, kad iki tol posėdžiai buvo daug kartų atidėti. Nepagrįstas bylos nagrinėjimo skubinimas buvo nulemtas išankstinės teismo nuomonės atsakovo atžvilgiu. Atidedant teismo posėdžius ir skiriant kitą posėdžio datą buvo derinama su ieškovo atstovo užimtumu, tačiau teismas niekada nesudarė sąlygų posėdžio datą iš anksto suderinti su pačiu atsakovu. Teismas 2022 m. balandžio 14 d. posėdyje nepagrįstai atsisakė byloje apklausti atsakovo kviečiamus liudytojus, motyvuodamas, kad prašymas buvo pateiktas pavėluotai. Taip pat nepagrįstai atmestas prašymas skirti byloje ekspertizę.

14.       Ieškovė BUAB „Manfula“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo skaičiuotinas nuo to momento, kai apie tokią žalą sužinojo ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Nemokumo administratorius ankščiau nei 2017 m. gruodžio 11 d. objektyviai negalėjo žinoti apie atsakovo padarytą žalą bankrutuojančiai įmonei, dėl to ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia negali būti laikoma ankstesnė nei 2017 m. gruodžio 11 d., t. y. kai baigėsi BUAB „Manfula“ turto perdavimo nemokumo administratoriui procesas. BUAB „Manfula“ teisių pažeidimo faktas negalėjo būti nustatytas, nes atsakovas tuo metu bendrovės turtą atidavinėjo dalimis, todėl ieškovė negalėjo numatyti, kad pareigos perduoti visą turtą nemokumo administratoriui atsakovas neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai.

14.2.                      BUAB „Manfula“ balanse, sudarytame bankroto bylos iškėlimo dieną, buvo fiksuota, kad įmonei priklauso 290 636,00 Eur dydžio atsargos. Nemokumo administratoriui nebuvo perduota 214 680,28 Eur dydžio atsargos, taigi, egzistavo teisinis ir faktinis pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo faktą. Priešingai nei teigia apeliantas, nei ieškovas, nei teismas neturi įrodyti / nustatyti faktinės aplinkybės dėl kokių priežasčių atsakovas neperdavė balanse, sudarytame bankroto bylos iškėlimo dieną, nurodyto turto – ar jis buvo sunaudotas, sunaikintas, prarastas, pasisavintas ir pan. Tokia įrodinėjimo pareiga tenka pačiam atsakovui, tačiau atsakovas tokia įrodinėjimo teise iš esmės byloje net nesinaudojo.

14.3.                      UAB „Manfula“ bankroto byloje 2017 m. rugsėjo 8 d. pateikė trumpalaikio turto sąrašą, kuris yra pasirašytas atsakovo ir jame yra išvardintos visos medžiagos, kurios iš esmės atitinka ir atsargų sąrašą, kuriuos ieškovas pateikė kartu su ieškiniu, tik su žymomis – „perduota“ / „neperduota“. Taigi atsakovas, kaip UAB „Manfula“ vadovas, ne kartą savo parašu patvirtino UAB „Manfula“ turėtų atsargų vertę, konkrečius sąrašus, tačiau visgi nemokumo administratoriui perdavė tik dalį atsargų. Apeliantas skunde nurodo, kad neva atsargos, dėl kurių yra prašoma priteisti žala, buvo sunaudotos 6 objektuose, tačiau tai niekaip nepagrindžia, kad įmonės atsargų sąraše nurodyti atsargų vienetai buvo sunaudoti būtent minėtuose ir objektuose. Nėra jokios galimybės nustatyti nei realaus atsargų sunaudojimo fakto, nei kokios atsargos konkrečiai pagal įmonės buhalterinius dokumentus buvo sunaudotos atliekant rangos darbus vykdytuose projektuose.

14.4.                      Nesutinka su atsakovo teiginiais dėl neteisingai paskaičiuoto žalos dydžio. Ieškovas aiškiai nurodė ir pagrindė prašomos priteisti žalos dydį.

15.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. lapkričio 22 d. gautas UAB „HAUPAS“ prašymas pakeisti ieškovę BUAB „Manfula“ į jos teisių perėmėja UAB „HAUPAS“.

16.       Nurodoma, kad pagal 2022 m. spalio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį UAB „HAUPAS“ įsigijo iš BUAB „Manfula“ materialines ir procesines teises į skolininką – atsakovą V. Š..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl proceso šalies pakeitimo

18.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. lapkričio 22 d. gautas UAB „HAUPAS“ prašymas pakeisti ieškovę BUAB „Manfula“ į jos teisių perėmėją UAB „HAUPAS“.

19.       Nors pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, toks prašymas, kaip ir bet kuris kitas procesinio pobūdžio prašymas, turi būti pateikiamas laikantis CPK nustatytų taisyklių. Visi prašymai teismui turi būti pateikiami iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (rašytinio bylos nagrinėjimo atveju – iki paskirto teismo posėdžio pradžios). Bylos nagrinėjimas šioje byloje buvo paskirtas 2022 m. lapkričio 8 d., 9 val., taigi, prašymas dėl procesinių teisių perėmimo (šalies pakeitimo) turėjo būti pateiktas iki šios datos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2022 m. gruodžio 8 d. Tuo tarpu UAB „HAUPAS“ prašymas dėl proceso šalies pakeitimo buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį, kai jokie procesiniai veiksmai byloje, išskyrus procesinio sprendimo priėmimą, nėra atliekami. Atsižvelgdama į prašymo pateikimo laiką, teisėjų kolegija atsisako jį priimti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

20.       Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „Manfula“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės valdymo organams nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Paminėta teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 3 d.

21.       UAB „Manfula“ vadovu nuo 1993 m. kovo 26 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas V. Š., kuriam nuo 2014 m. balandžio 23 d. priklausė 100 proc. bendrovės akcijų.

22.       Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovo V. Š., kaip buvusio UAB „Manfula“ vadovo, civilinės atsakomybės klausimas dėl bendrovei padarytos žalos, atsakovui neperdavus bankroto administratoriui viso bendrovės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2017 m. lapkričio 3 d.) duomenimis.

23.       Apeliantas (atsakovas) V. Š., nesutikdamas su skundžiamu sprendimu priteisti iš jo 214 680,28 Eur žalos atlyginimą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, visų pirma, pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nes ieškinys buvo pareikštas pasibaigus senaties terminui. Be to, apelianto manymu, faktas, kad atsargos nebuvo išlikusios, neįrodo jų neteisėto neišsaugojimo, nes UAB „Manfula“ turtas buvo teisėtai sunaudotas įmonės gamybinėje ūkinėje komercinėje veikloje, už tai gaunant pajamas.

Dėl ieškinio senaties 

24.       CK 1.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

25.       CK 1.125 straipsnio 9 dalis nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

26.       Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo. Apelianto teigimu, įmonės vadovui buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti UAB „Manfula“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 3 d., todėl terminas perduoti turtą ir dokumentus suėjo 2017 m. lapkričio 13 d. Apelianto manymu, būtent nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2020 m. lapkričio 13 d.

27.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

28.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-51-1075/2022).

29.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas V. Š. turėjo pareigą iki 2017 m. lapkričio 13 d. perduoti nemokumo administratoriui UAB „Manfula“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Byloje nėra ginčo, kad šios pareigos atsakovas tinkamai ir laiku neįvykdė, nes bendrovės turtą (jo dalį) perdavė tik 2017 m. gruodžio 11 d. Taigi būtent nuo šio momento nemokumo administratoriui tapo žinomas tikslus perduoto / neperduoto turto (atsargų) kiekis ir, atitinkamai, bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių turtinių teisių pažeidimas.

30.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas ne nuo atsakovui teismo nutartimi nustatyto termino perduoti turtą ir dokumentus administratoriui pasibaigimo dienos (2017 m. lapkričio 13 d.), o nuo momento, kai atsakovas administratoriui perdavė dalį įmonės turto. Nors objektyviąja prasme pažeidimas (turto neperdavimas per teismo nustatytą terminą) buvo padarytas būtent apelianto nurodomu momentu, šis momentas, įvertinus faktinę situaciją, negali būti laikomas ieškinio senaties termino eigos pradžia, kadangi atsakovas turtą perdavinėjo iki 2017 m. gruodžio 11 d. Tik tuo momentu, kai dalis turto buvo perduota, o kita dalis – ne, nemokumo administratorius turėjo galimybę subjektyviąja prasme įvertinti, kad pareiga perduoti turtą yra pažeista ir koks šio pažeidimo mastas. Taigi subjektyviąja prasme apie teisės pažeidimą ieškovė sužinojo ir galėjo (privalėjo) sužinoti būtent 2017 m. gruodžio 11 d., todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškinio senaties terminas prasidėjo 2017 m. gruodžio 12 d. ir baigėsi 2020 m. gruodžio 12 d. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 9 d., t. y. nepraleidus CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

Dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą 

31.       CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 ir kt.).

32.       Taigi remiantis prieš tai paminėta kasacinio teismo praktika, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės atsakovui, kaip buvusiam BUAB „Manfula“ vadovui, taikymo, visų pirma turi įrodyti jo neteisėtus veiksmus.

33.       Pažymėtina, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už specialiuose įstatymuose nustatytų imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Ypač svarbios imperatyvios pareigos, nustatytos vadovui, kai bendrovė tampa nemoki. Viena iš tokių imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, kuria remiasi ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo – perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Taigi nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą.

34.       Nustatyta, kad pagal UAB „Manfula“ balanso duomenis, sudarytus 2017 m. lapkričio 3 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną), įmonės turtą (atsargas) sudarė 290 636 Eur. Bankroto administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus, nustatė, kad UAB „Manfula“ medžiagų (atsargų) kiekis bankroto bylos iškėlimo dieną iš viso pagal buhalterines sąskaitas sudarė 247 005,65 Eur sumą. Tuo tarpu atsakovas V. Š. administratoriui perdavė tik 35 221,57 Eur vertės medžiagas (atsargas). Be to, į balansą buvo įtrauktas ir 2 896,20 Eur ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, kuris nemokumo administratoriui taip pat nebuvo perduotas, nedetalizuojant, kas sudarė šį turtą. Taigi iš viso nemokumo administratoriui nebuvo perduotas 214 680,28 Eur vertės UAB „Manfula“ turtas ((247 005,65 Eur – 35 221,57 Eur) + 2 896,20 Eur).

35.       Pažymėtina, kad apeliantas iš esmės neginčija to, kad jis neperdavė viso bendrovės 2017 m. lapkričio 3 d. balanse ir kituose finansiniuose dokumentuose apskaityto bendrovės turto (atsargų), teigdamas, kad turtas buvo teisėtai sunaudotas įmonės gamybinėje ūkinėje komercinėje veikloje, už tai gaunant pajamas.

36.       Kaip jau buvo minėta, pagal ĮBĮ nuostatas, administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, jog įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims ar, kaip nurodo apeliantas, sunaudojimą įmonės gamybinėje ūkinėje komercinėje veikloje, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo) bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.

37.       Byloje nustatyta, kad atsakovas, turėdamas įstatyminę pareigą, taip pat būdamas įpareigotas teismo, neperdavė įmonės bankroto administratoriui viso turto, buvusio nutarties iškelti UAB „Manfula“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2017 m. lapkričio 3 d.) duomenimis ir nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad neperduoto turto dalis (atsargos) iš tiesų buvo sunaudotos bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje.

38.       Kaip minėta, apeliantas perdavė BUAB „Manfula“ nemokumo administratoriui balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat kitus bendrovės finansinius dokumentus, kuriuose nurodytas bendrovės turėtų atsargų kiekis buvo kelis kartus didesnis, nei buvo perduotas administratoriui. Taigi atsakovas jo paties sudarytuose ir pasirašytuose bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose patvirtino juose nurodytos vertės atsargų buvimo įmonėje faktą bankroto bylos iškėlimo dieną. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, išskyrus paties apelianto deklaratyvius teiginius, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad konkretus įmonės turtas, kuris buvo apskaitytas 2017 m. lapkričio 3 d. balanse ir kituose administratoriui perduotuose finansiniuose dokumentuose, iš tiesų būtų sunaudotas įmonės veikloje. Nors atsakovas V. Š. pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad atsargos, kurių vertę ieškovė prašo priteisti kaip žalos atlyginimą, buvo sunaudotos šešiuose objektuose, t. y. VšĮ „Alantos technologijos ir verslo mokykla“, UAB „Kurana“, UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Utenos šilumos tinklai“, UAB „Veistas“ ir AB „Vilniaus degtinė“, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, rangos darbus šiuose objektuose UAB „Manfula“ atliko laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2015 m. gruodžio 22 d. T. y. darbai šiuose objektuose buvo atliekami prieš 2-8 metus iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, atitinkamai, medžiagų sunaudojimas šiuose apelianto nurodomuose objektuose turėjo būti atspindimas atitinkamų metų įmonės finansinėje atskaitomybėje bei kituose finansiniuose dokumentuose.

39.       Pažymėtina, kad atsakovas, kaip buvęs UAB „Manfula“ vadovas, buvo atsakingas ne tik už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, bet ir už patikėtą turtą, teisingą dokumentų tvarkymą ir buhalterinės apskaitos vedimą, todėl turėjo užtikrinti, kad tuo atveju, jei konkretus bendrovės turtas, kaip jis nurodo apeliaciniame skunde, buvo sunaudotas bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje, tai aiškiai turėjo atsispindėti įmonės finansiniuose dokumentuose. Nagrinėjamu atveju apeliantas ne tik nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie ginčo turto (atsargų) sunaudojimą įmonės ūkinėje komercinėje veikloje, bet nenurodė ir jokių įtikinamų bei logiškų paaiškinimų, kodėl, jo teigimu, bendrovės veikloje neva dar 2009–2015 m. sunaudotos atsargos, kurios nebuvo perduotos nemokumo administratoriui, nebuvo atspindėtos paties V. Š. sudarytuose ir pasirašytuose bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose, sudarytuose nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas neįrodė, jog administratoriui perduotame balanse ir kituose finansiniuose dokumentuose apskaitytos trūkstamos atsargos buvo sunaudotos bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje. Priešingai nei teigia apeliantas, vien žiniaraščių pavadinimai „Alanta-Mirklys“, „Bajoras“, „Garantinis-Utena“, „Jerubaičiai-35“, „Techninis“, „Ūkio“, „Gamybos“ taip pat nepatvirtina jo teiginių, kad bendrovės finansiniuose dokumentuose apskaitytos atsargos (turtas), kurios nebuvo perduotos nemokumo administratoriui, buvo sunaudotos šiuose objektuose.

40.       Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad dėl bankroto administratorei neperduoto bendrovės turto yra atsakingas atsakovas ir jis turi atlyginti savo neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė turto (atsargų) neišsaugojimu, įmonei padarytą žalą.

41.       Apeliantas, nesutikdamas su priteistos žalos dydžiu, teigia, kad BUAB „Manfula“ bankroto administratoriaus pateikti skaičiavimai yra netikslūs, t. y. teismo sprendime nurodyta, kad pagal BUAB „Manfula“ 2017 m. lapkričio 3 d. balanso duomenis atsargos sudarė 290 636 Eur, o pagal buhalterines sąskaitas – 247 005,65 Eur, o tai, apelianto manymu, savaime įrodo ieškovės pateiktų duomenų prieštaringumą. Nurodė, kad perskaičiavęs visas atsargų eilutes, nustatė, jog jis administratoriui perdavė atsargas, kurių vertė buvo 76 322,99 Eur.

42.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Visų pirma pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismo aptarta bendrovės balanse ir buhalterinėse sąskaitose nurodyta skirtinga atsargų vertė neįrodo, kad žalos dydis buvo apskaičiuotas netinkamai. Ieškovė, įrodinėdama žalos dydį, aiškiai ir išsamiai nurodė bei rašytiniais įrodymais ir atliktais skaičiavimais pagrindė prašomos priteisti žalos dydį. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, BUAB „Manfula“ 2017 m. lapkričio 3 d. balanse nurodyta atsargų vertė buvo 290 636 Eur. Nemokumo administratorius, patikrinęs ir įvertinęs BUAB „Manfula“ buhalterines sąskaitas, nustatė, kad medžiagų (atsargų) kiekis bankroto bylos iškėlimo dieną sudarė 247 005,65 Eur (žr. patikslinto ieškinio priedą Nr. 2.1 „Apyvartos žiniaraštis“). Kaip minėta, atsakovas administratoriui perdavė tik 35 221,57 Eur vertės atsargas (žr. patikslinto ieškinio priedą Nr. 3-4). Nors, apelianto teigimu, jis administratoriui perdavė 76 322,99 Eur vertės atsargas, tačiau pažymėtina, kad V. Š. jokiais skaičiavimais nedetalizavo ir nepagrindė nurodomos sumos. Be to, atsakovas į bendrovės balansą įtraukė ir 2 896,20 Eur vertės ilgalaikį turtą, skirtą parduoti (žr. patikslinto ieškinio priedą Nr. 2.3), tačiau jo administratoriui taip pat neperdavė.

43.       Įvertinusi šiuos byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad dėl neteisėtų atsakovo V. Š. veiksmų, praradus dalį bendrovės turto (atsargų), BUAB „Manfula“ ir jos kreditoriai patyrė 214 680,28 Eur žalą ((247 005,65 Eur – 35 221,57 Eur) + 2 896,20 Eur).

44.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino juridinio asmens valdymo organo (vadovo) pareigas ir civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias CK ir kitų įstatymų normas, kasacinio teismo praktiką, todėl tenkinęs ieškinį ir priteisęs iš atsakovo žalos atlyginimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45.       Apelianto V. Š. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

46.       Ieškovė BUAB „Manfula“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti uždarosios akcinės bendrovės „HAUPAS“ 2022 m. lapkričio 22 d. pateiktą prašymą dėl proceso šalies pakeitimo.

Teisėjai                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                Vilija Mikuckienė

                                                                                Žilvinas Terebeiza