Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2. – 6432 – 888 /2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05452-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
39.2.; 41.2.; 52.3.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2015 m. rugpjūčio 24 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., jo įgaliotai atstovei advokatei J. K., nukentėjusiajam V. N., rusų kalbos vertėjai Violetai Dobrovolskienei, išnagrinėjusi J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė:
2015 m. liepos 22 d. J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 14 d., apie 17 val. 08 min., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įlenkė V. N. priklausančio automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinį sparną, taip sugadindamas automobilį ir padarydamas 100 Eur turtinį nuostolį automobilio savininkui V. N.. J. K. kaltinamas tokiais veiksmais padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 str.
Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, teismui parodė, kad balandžio 14 dieną, 17 valandą, visa šeima atvažiavo pasiimti dukters į vaikų darželį, automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo žmona. Pasistatė mašiną netoli automobilio, kuriam buvo padaryta žala. Diena prieš įvykį susižeidė koją, todėl ją skaudėjo, išlipo iš mašinos pasimankštinti, kažkas pasakė „ką tu ten darai“, jis atsakė – „jei nepatinka – kviesk policiją“. Grįžo žmona su dukra ir išvažiavo (35,56 b.l.).
Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. N. parodė, kad jo namo kiemas yra (duomenys neskelbtini). Jam jau buvo du kartus nuleista padanga. Antrą kartą, kai buvo nuleista padanga, pamatė, jog taip pat įspirta į sparną, jis iškvietė policiją. Paskui pas jį atėjo kaimynas iš 9 buto ir pasakė, jog įvykį nufilmavo. Sparno apgadinimus pamatė pats, o apie nuleistą padangą pranešė kaimynas iš 13 buto. Buvo susitikę su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, konfliktavęs du kartus, buvo perspėjęs nestatyti mašinos kieme (35-37, 54 bl.).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. K. parodė, kad pažeidimo padarymo dieną kartu su vyru atvažiavo į vaikų darželį. Vyrui pradėjo skaudėti koją, ji parodė kaip gerinti kraujotaką – pasilenkti, paspausti koją. Kai grįžo iš vaikų darželio, vyras stovėjo prie mašinos. Liudytoja parodė, kad konflikto su nukentėjusiuoju nėra turėjusi (37-38 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. Š. parodė, kad remiantis vaizdo įrašu ir liudytojo parodymais, ji surašė protokolą J. K.. Vaizdo įraše matyti, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo keletą kartų atsitupia prie automobilio priekinio sparno. Sprendžiant, ar surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą J. K., pasitarė su dviem vadovais ir jie nusprendė surašyti ATP protokolą ir perduoti teismui nagrinėti. Namo, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojai, pykstasi su tėvais, kurie atveža vaikus į darželį. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytoja parodė, kad matė netiesioginį priežastinį ryšį tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų ir automobilio apgadinimo (49-52 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, jog pastebėjo įtartiną asmenį besisukiojantį aplink kaimyno mėlyną VW Passat automobilį. Po kelių dienų sutiko kaimyną V. N., jis pasakė, kad jo automobilis apgadintas, būtent tas kampas, prie kurio matė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, ir pasakė kaimynu, kad turi filmuotą medžiagą. Liudytojas matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bandė lyną, kuris yra uždėtas nuo kitų žmonių parkavimo, užkabinti ant automobilio valstybinio numerio, tai pasirodė įtartina, tačiau tiesiogiai nematė, kad administracinėn atsakomybėn asmuo būtų apgadinęs automobilį (51-52 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. A. K. parodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jos tėvas. Paaiškino, kad 2015 m. balandžio 14 d. buvo Kaune, važiavo į darželį pasiimti L., kai atvažiavo visos vietos buvo užimtos, nebuvo kur pasistatyti mašinos, todėl pasistatė prie grandinės. Visą dieną tėtis daug vaikščiojo, dėl to nusprendė pamankštinti koją, nes jam koją sutraukė mėšlungis ir jis pasilenkė ją pamasažuoti. Paskui atvažiavo kita mašina ir negalėjo pravažiuoti, tačiau tėtis negalėjo perstatyti, nes neturėjo mašinos raktelių. Liudytoja visą laiką matė tėtį, jis nekliudė kitos mašinos mankštindamasis, jie kalbėjosi, kol tėvas pritūpinėjo (53-54 b.l.).
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Kaltinimas J. K., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 str., grindžiamas byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2 b.l.), tarnybiniais pranešimais (3,12,13,14 b.l.), V. N. protokolu-pareiškimu (4 b.l.), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (5 b.l.), V. N. paaiškinimu (6 b.l.), R. K. paaiškinimu (7 b.l.), A. A. paaiškinimu (9 b.l.), fotonuotraukomis (10-11 b.l.), vaizdo įrašu (15 b.l.), nutarimu pratęsti V. N. pareiškimo apie administracinį teisės pažeidimą tyrimo terminą (22 b.l.).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 str. įtvirtintas tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas gali būti padarytas tik tyčia. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Nagrinėjamu atveju J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis tyčia apgadino V. N. priklausantį turtą - automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nesurinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog J. K. būtų įvykdęs priešingą teisei veiką, t.y. tyčia sunaikinęs ar sužalojęs turtą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, nuosekliai tiek įvykio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad jis nieko negadino, jis tik mankštinosi išlipęs iš mašinos, laukė žmonos, kol ji paims vaiką iš vaikų darželio (35,56 b.l.). Tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. pateikta įvykio versija nėra paneigta jokiais tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais byloje esančiais duomenimis, nes paties V. N. priklausančio automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimo fakto tiesiogiai nematė. Nukentėjusysis V. N. parodė, kad antrą kartą, kai buvo nuleista padanga, pamatė, jog įspirta į sparną, jis iškvietė policiją. Paskui pas jį atėjo kaimynas iš 9 buto ir pasakė, jog įvykį nufilmavo (35-37, 54 b.l.). Liudytoju apklaustas R. K. parodė, jog pastebėjo įtartiną asmenį, besisukiojantį aplink kaimyno mėlyną VW Passat automobilį, matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bandė lyną, kuris yra uždėtas nuo kitų žmonių parkavimo, bandė užkabinti ant automobilio valstybinio numerio, tai pasirodė įtartina, tačiau tiesiogiai nematė, kad asmuo būtų apgadinęs automobilį (51-52 b.l.). Aplinkybės, kad J. K. apgadino V. N. priklausantį automobilį, nepatvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje esantis vaizdo įrašas (15 b.l.). Šiame vaizdo įraše matyti, kaip asmuo pritupia ir vėl atsistoja prie automobilio, tačiau nematyti, kad asmuo rankose turėtų daiktą ar gadintų automobilį. Kaip pripažino ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi pareigūnė I. Š., ji nematė tiesioginio priežastinio ryšio tarp mašinos apgadinimų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, tačiau matė netiesioginį, nes namo gyventojai konfliktuoja su tėvais, atvežančiais vaikus į darželį (52 b.l.). Pažymėtina, kad šalys – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir V. N. - yra konfliktuojančios, šalys konfliktavo du kartus, tą pripažino ir nukentėjusysis V. N., apklaustas teismo posėdžio metu (54 b.l.), todėl šalių santykiai įtempti. Jokių kitų tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. anksčiau nėra baustas administracine tvarka už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sužalojimą.
Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. J. K. nurodė, kad jis mankštinosi prie automobilio, jo pateiktų paaiškinimų nepaneigia jokie kiti bylos medžiagoje surinkti objektyvūs, neginčijami duomenys.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Darytina išvada, kad J. K. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 str. numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis tyčia sugadino ar sugadino turtą, nėra įrodyta.
Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 str., įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).
Dėl proceso išlaidų.
Nagrinėjamoje byloje 2015 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje, baigiamųjų kalbų metu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. įgaliota atstovė advokatė J. K. pateikė teismui prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, kuriuo ji prašo priteisti iš nukentėjusiojo V. N. J. K. naudai bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis yra 300 Eur (46-48 b.l.).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 1 dalį, administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.
Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, procesiniai prašymai, kaip ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas, yra priimami tik iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, o baigus įrodymų tyrimą yra pradedamos baigiamosios kalbos, ir jų metu gauti prašymai nebenagrinėjami (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 238 str., 292 str., 293 str.). Nagrinėjamoje byloje J. K. įgaliota atstovė advokatė J. K. pateikė teismui prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo jau baigus byloje įrodymų tyrimą, baigiamųjų kalbų metu, pažeisdama prašymų pateikimo procesinę tvarką. Net ir tuo atveju, jei prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo būtų pateiktas tinkamoje bylos nagrinėjimo proceso stadijoje, vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra atlyginamos atstovavimo ar kitos bylinėjimosi metu patirtos išlaidos. Administracinėn atsakomybėn patraukto ir dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo nubausto asmens, turėtos savo nuožiūra kviesto advokato (advokato padėjėjo) teisinėms paslaugoms atlyginti, nelaikytinos proceso išlaidomis ir neatlygintinos (kasacinės nutartys Nr. 2AT-17-2012, Nr. 2AT-17-2013).
Įvertinus teisinį reglamentavimą ir susiformavusią teismų praktiką, J. K. įgaliotos atstovės advokatės J. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš nukentėjusiojo V. N. J. K. naudai paliktinas nenagrinėtu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 str., 250 str. 1 d. 1 p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 3022 str., 3024 str.,
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo teiseną J. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 str. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
J. K. įgaliotos atstovės advokatės J. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš nukentėjusiojo V. N. J. K. naudai palikti nenagrinėtą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Laima Šeputienė