Administracinė byla Nr. eI-4346-283/2019
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00067-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui P. J.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. B.,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, ir pareiškėja) pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:
1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2018 m. lapkričio 15 d. akto Nr. ŽVP-308-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą ir leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovė, ir UAB “ (duomenys neskelbtini)”) 1750/3501 dalį 0,3501 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje;
2) nustatyti, kad atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2018 m. lapkričio 15 d. aktu Nr. ŽVP-308-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtas 1750/3501 dalis 0,3501 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 1 369,61 Eur.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje išnagrinėjo Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir leidimo atlikti veiksmus.
Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo remiantis pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai.
Be to, teismas, remdamasis byloje pateiktų dokumentų duomenimis, nustatė, kad yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektas, kurį Nacionalinės žemės tarnybos direktorius patvirtino 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1P-386-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, servitutų nustatymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas (toliau – RC Šiaulių filialas) 2018 m. kovo 16 d. parengė Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-6(16344792); Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje nurodyta atlyginimo suma, t. y. 1 369,61 Eur, skirta UAB „(duomenys neskelbtini)pervesta į notaro depozitinę sąskaitą; Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2018 m. lapkričio 15 d. priėmė aktą Nr. ŽVP-308-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta tvarka informuojama apie vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, priimtus dokumentus ir jų turinį.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinęs tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprieštaravo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo, padarė išvadą, jog Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo yra pagrįstas ir tenkinamas.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. lapkričio 15 d. akto Nr. ŽVP-308-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą; leido Nekilnojamojo turto registre įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1750/3501 dalis 0,3501 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šią žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartis nustatyta tvarka nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi.
Paskirtame teismo posėdyje sprendžiama dėl Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimo nustatyti atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises valdytas 1750/3501 dalis 0,3501 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Susisiekimo ministerija pareiškime nurodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuomenės poreikiams paimamos 1750/3501 dalys 0,3501 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės ūkio paskirties, šios žemės sklypo dalies naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. ŠIV-6(16344792) duomenimis, apžiūros metu vertinamoje žemės sklypo dalyje žemė buvo dirbama, joje buvo arimas; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, remiantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų; žemės sklypo dalyje nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių, įrenginių, sodinių, želdinių, medynų, įdėtų lėšų miškui auginti, vertinant turtą buvo nustatyta, kad paimamoje žemės sklypo dalyje buvo vykdoma žemės ūkio veikla – sklypas suartas rudeniniu arimu; atsižvelgus į tai, kad einamųjų metų derlių buvo leista nuimti iki 2018 metų pabaigos, nuostolių dėl šio derliaus apskaičiavimas nebuvo atliekamas. Susisiekimo ministerija teigė, kad Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. ŠIV-6(16344792) nurodyta 0,3501 ha dalies iš 2,0200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 740 Eur, o atitinkamai šio žemės sklypo 1750/3501 dalių vertė yra 1 369,61 Eur. Pareiškėja patvirtino, kad paimamos visuomenės poreikiams žemės sklypo dalies rinkos vertė buvo nustatyta naudojant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka numatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Susisiekimo ministerija, remdamasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, pabrėžė, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. ŠIV-6(16344792) yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamas UAB “ (duomenys neskelbtini)” 1750/3501 dalis žemės sklypo. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, Susisiekimo ministerija teigė, kad Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. ŠIV-6(16344792) nustatytas atlyginimo dydis už žemės sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.
Teismo posėdyje Susisiekimo ministerijos atstovas advokatas P. J., remdamasis pareiškime išdėstytais argumentais ir motyvais, prašė tenkinti reikalavimą dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises valdytas 1750/3501 dalis 0,3501 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad RC Šiaulių filialo 2018 m. kovo 16 d. parengta Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. ŠIV-6(16344792) nėra nuginčyta, todėl pagrindo abejoti joje nurodytu atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį dydžiu nėra. Susisiekimo ministerijos atstovas, vertindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo teiginius dėl kitų nuostolių, siejamų su atsakovės valdyme likusių žemės sklypų dalių nuvertėjimu, atlyginimo, pažymėjo, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato, kad būtų atlyginama už žemės savininko valdyme likusios žemės nuvertėjimą.
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu su Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimu dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų 1750/3501 dalių 0,3501 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo nesutiko. UAB “ (duomenys neskelbtini)” nurodė, kad 2,0200 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise su fiziniu asmeniu, buvo pakankamai patrauklus žemės ūkio paskirties žemės nuomos ir pardavimo rinkoje. Atsakovė nurodė, kad dėl projektuojamos geležinkelio vėžės privažiavimas prie 1,3103 ha žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 175-1-1, yra apribotas. Dėl šios priežasties šis sklypas neturės patrauklumo, sumažės jo paklausa žemės nuomos ir pardavimo rinkoje. Be to, mažesni nei 1 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai nėra paklausūs rinkoje, žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai už juos linkę mokėti simbolinę nuomos ar įsigijimo kainą, todėl 0,2974 ha ploto žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 175-1-2, įsiterpęs siaurame ir ūkininkavimui nepatogiame ruože tarp naujosios geležinkelio vėžės ir Liekno upelio, irgi praras savo patrauklumą ir vertę dėl nedidelio ploto ir konfigūracijos. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad teiks savo iniciatyva parengtą turto vertinimo ataskaitą, pagrindžiančią UAB “ (duomenys neskelbtini)” nuostolius, patiriamus dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams.
Teismo posėdyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. B. pareiškė, kad nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dalies vertės nustatymo neteiks ir kad sutinka su Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. ŠIV-6(16344792) nurodyta visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo dalies rinkos verte. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. B. nurodė, kad nesutinka su RC Šiaulių filialo 2018 m. kovo 16 d. parengtos Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. ŠIV-6(16344792) išvada, kad nėra kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams. Atsakovės atstovas tvirtino, kad yra akivaizdus UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme likusios žemės nuvertėjimas, jis sudaro 2700 Eur, todėl už šį praradimą turi būti atlyginta.
Akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir Nacionalinei žemės tarnybai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareikštu reikalavimu dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdytą žemės sklypo dalį nustatymo. Teigė, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų dalių vertinimas atliktas nustatyta tvarka, turto vertinimo ataskaitose nustatytos paimamų žemės sklypų dalių vertės yra teisingos.
Teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos atstovė I. G. prašė tenkinti Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimą dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises valdytą žemės sklypo dalį nustatymo, papildomų paaiškinimų neteikė.
Pareiškimo reikalavimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo dalį nustatymo tenkinamas.
Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų - ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.
Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, o 3 dalyje nurodyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje; visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
Bylos duomenys patvirtina, kad RC Šiaulių filialo turto vertintoja I. K. ir turto vertintojo asistentė V. N. 2018 m. kovo 16 d. parengė Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-6(16344792). Pagal šią vertinimo ataskaitą, 2,0200 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3501 ha dalies rinkos vertė 2017 m. gruodžio 11 d. yra 2 740 Eur; duomenų apie nuostolius, susijusius su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, negauta; atsižvelgus į tai, kad visuomenės poreikiams iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimama 1750/3501 dalių naujai suformuoto 0,3501 ha žemės sklypo, šios žemės sklypo dalies vertė yra 1 369,61 Eur.
Išanalizavus Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. ŠIV-6(16344792), daroma išvada, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimtą UAB „(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį nustatytas, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytą individualaus turto vertinimo metodą ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Turto ir verslo vertinimo metodiką; Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas parengė vertintojas I. K., turinti nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, kurią patvirtina pažymėjimas Nr. A0000008, ir turto vertintojo asistentė V. N., turinti turto vertintojo asistento kvalifikaciją, kurią patvirtina pažymėjimas Nr. A001227. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. ŠIV-6(16344792) nurodyta, kad apžiūros metu visuomenės poreikiams paimamoje 0,3501 ha ploto dalyje iš 2,0200 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytų ar statomų statinių, įrenginių, sodinių, želdinių, medynų, įdėtų lėšų miškui auginti neužfiksuota (26 puslapis).
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.
Byloje nėra pateikta duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaigai būtų teikusi skundą dėl RC Šiaulių filialo parengtos Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos Nr. ŠIV-6(16344792), bei apie šios vertinimo ataskaitos nuginčijimą teismine tvarka. Minėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdyje pareiškė, jog savo iniciatyva parengtos nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos dėl visuomenės poreikiams paimamo sklypo dalies rinkos vertės nustatymo neteiks ir kad sutinka su Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. ŠIV-6(16344792) nurodyta visuomenės poreikiams paimtos žemės sklypo dalies rinkos verte.
Teismas, nustatęs, kad RC Šiaulių filialo parengta Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. ŠIV-6(16344792) Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti, ją vertina kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą tinkamą įrodymą, kuriuo grindžiamas už visuomenės poreikiams paimamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalies rinkos vertės dydis. Darydamas nurodytą išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, jog turto vertinimo ataskaita (ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas) yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).
Teismo posėdyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. B., pagrįsdamas tvirtinimą, jog turi būti atlyginti nuostoliai dėl atsakovės nuosavybėje likusių žemės sklypų dalių nuvertėjimo, kurį lemia suprojektuota Europinio standarto geležinkelio linija Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, žodžiu pateikė skaičiavimus, atliktus, remiantis UAB „Verslavita“ 2019 m. lapkričio 15 d. Žemės sklypų vertinimo ataskaita Nr. PN-19-700 bei šią ataskaitą pasirašiusio D. M. paaiškinimais, pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtame 2019 m. lapkričio 15 d. elektroniniame laiške. Atsakovės atstovas teigė, kad geležinkelio linijos tiesimas ir jos eksploatacija mažina žemės sklypų vertę, todėl atsakovė patiria akivaizdžių nuostolių.
Sprendžiant dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo atlyginti nuostolius, kuriuos ji galimai patiria dėl atsakovės nuosavybėje likusių žemės sklypų dalių patrauklumo praradimo ir dėl to sumažėjusios jų rinkos vertės, teismas remiasi Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Be to, įstatymų leidėjas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodė, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu.
Teismas sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti nuostoliai dėl jos valdyme likusių žemės sklypų dalių nuvertėjimo, galimai įtakojamo Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo, nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas, todėl neatlyginami.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad atlyginimo už iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2018 m. lapkričio 15 d. aktu Nr. ŽVP-308-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtas 1750/3501 dalis 0,3501 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 1 369,61 Eur.
Susisiekimo ministerija pateikė prašymą atlyginti 816,75 Eur už advokatų darbą parengiant pareiškimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžio nustatymo, pasirengimą teismo posėdžiui, prašymo nagrinėti bylą pareiškėjo atstovui nedalyvaujant parengimą, įrodymų rinkimą ir prašymo dėl teismo nutarties vykdymo parengimą ir pateikimą. Pareiškėja turėtoms advokato darbo išlaidoms pagrįsti pateikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos parengtas 2019 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1904036, 2019 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1905009, 2019 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1906044, išrašus iš suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo aktų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, sąskaitos apmokėjimo išrašus.
Bylos duomenys patvirtina, kad Susisiekimo ministerijai teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokatas AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos advokatai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau sprendžiant, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi būti kompleksiškai įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjos pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams ir viešajam interesui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teigimu, nė vienas iš nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
Vertinant Susisiekimo ministerijos vidines teisminio atstovavimo galimybes, atsižvelgiama į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius. Šio skyriaus veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad vienas iš šio skyriaus uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose. Susisiekimo ministerijos viešai skelbiamais duomenimis (žr. https://sumin.lrv.lt/lt/contacts), Teisės ir personalo skyriuje dirba 12 tarnautojų, iš jų - 6 vyriausieji specialistai bei 4 patarėjai, turintys teisės krypties išsilavinimą ir kurių pareigybės reikalingos atstovauti ministerijos, valstybės (jeigu ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose. Teismas daro išvadą, kad Susisiekimo ministerijos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai nagrinėjamoje administracinėje byloje. Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgiama į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Susisiekimo ministerijos pareiškimas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo rengiamas esant susiformavusiai praktikai; byloje susiklosčiusi faktinė situacija, teisės taikymo požiūriu, nebuvo išskirtinė ir reikalavusi specialaus pasirengimo. Taigi, teismo vertinimu, rengiant pareiškimą atsakovei dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dalies nustatymo, pakako pakeisti ginčo šalis, žemės sklypus identifikuojančius duomenis, priimtų aktų pavadinimus ir rekvizitus, atlyginimo už paimamą žemės sumą, reikalavimo formuluotes ir pan.; byloje naujos teisinės problemos nebuvo keliamos; pareiškimo, kuriuo buvo prašoma reikalavimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant, surašymas kvalifikuoto advokato paslaugų nereikalavo; teismo posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę klausimas, Susisiekimo ministerijos atstovai iš esmės apsiribojo pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių, argumentų ir motyvų išdėstymu.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog Susisiekimo ministerija nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesams nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo būtinas, todėl pareiškėjos prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmetamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad raštu parengtą prašymą dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui privalo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos kartu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Nustatyta, kad atsakovė UAB “ (duomenys neskelbtini)” iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos prašymo dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė. Dėl šios priežasties dėl atsakovės prašymo atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, gauto 2019 m. lapkričio 29 d., t. y., baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, negali būti sprendžiama.
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo tenkinti.
Nustatyti, kad uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 15 d. aktu Nr. ŽVP-308-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtas 1750/3501 dalis 0,3501 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dydis yra 1 369,61 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt devyni eurai ir 61 euro centas).
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymą dėl turėtų atstovavimo išlaidų atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėjos Nijolė Čekanauskienė
Dalia Pranckienė
Dalytė Zlatkuvienė