Civilinė byla Nr. e2-417-430/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00563-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

sekretoriaujant Anai Prutkovskai,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovei K. U.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ atstovei A. B.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ atstovui advokatui Mindaugui Ginkui,

atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei I. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atstovui V. P.,

trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei S. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, uždarajai akcinei bendrovei „KRS“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ADB „Gjensidige“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ (toliau – UAB „Autokausta“), akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ADB „Compensa Vienna Insurance Group“), uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ (toliau – UAB „KRS“), uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ (toliau – UAB „Kauno vandenys“) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 166 912,57 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis „Sinvest Fashion“ (toliau – UAB „Sinvest Fashion“) ir „Verslo draugai“ (toliau – UAB „Verslo draugai“) buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartis Nr. GJELT Nr. 2732133 ir Nr. GJELT Nr. 2566468, kuriomis buvo apdrausta šių įmonių įranga, atsargos, investicijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Sinvest“ priklausė 40 % patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „Verslo draugai“ – 60 % minėtų patalpų. Galiojant šioms draudimo sutartims draudikas (ieškovė) gavo pranešimą apie naktį iš 2018 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugsėjo 5 d. per liūtį įvykusį patalpų užliejimą, dėl kurio nukentėjo įmonių turtas (toliau – įvykis). Remdamasi gauta informacija ieškovė pradėjo 3 žalos bylų administravimą: 1) Nr. CLT1751015 dėl sugadintų UAB „Sinvest Fashion“ prekių / atsargų; 2) Nr. CLT1751019 dėl UAB „Sinvest Fashion“ apgadintų patalpų, jose esančios įrangos; 3) Nr. CLT1751074 dėl UAB „Verslo draugai“ apgadintų patalpų, jose esančios įrangos. 2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros akte (dėl atsargų) užfiksuota, kad buvo užlietos atsargos (prekės), įvairūs drabužiai, aksesuarai, avalynė. Sugadinti stelažai, medinės lentynos, spintos, užlietos automobilių padangos, batų priežiūros priemonės, sugadinta grindų danga, skalbimo priežiūros priemonės, prekių pakavimo maišeliai. Kitame apžiūros akte (dėl turto) užfiksuota, kad užliejus rūsio patalpas iki lubų buvo užlietos ir katilinės patalpos, kuriose sugadintas šilumos mazgas su jame esančia visa įranga.

3.       Įvykio priežasčių tyrimui pasitelkta įmonė UAB „Baltics Property“ parengė išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. IT-2018/10/19-2, kurioje nustatė, kad draudėjo pastatas yra susijęs (šalia) su rekonstruojamu objektu, kuriame yra vykdomi rangos darbai: „Laisvės alėjos tarp I. Kanto g. ir Maironio g. rekonstravimo (II etapo) ir Laisvės alėjos tarp S. Daukanto ir A. Mickevičiaus g. rekonstravimo (IV etapo)“ (Grindinio rekonstrukcija). Šiuos rangos darbus vykdo UAB „Autokausta“ ir AB „Kauno tiltai“. Ataskaitoje nurodyta, kad nuostolių atsiradimo priežastis – rangos darbai. Rekonstrukcijos proceso metu iškasus tranšėjas atidengtos pastato rūsio išorinės atitvaros. Vykdant atitvaros hidroizoliacijos įrengimą, tranšėjos buvo užlietos vandeniu. Dėl susisiekiančių indų efekto vanduo prasiskverbė per atitvaras ir užliejo patalpas. Pasekmė – grindų konstrukcijos deformacija ((duomenys neskelbtini)) patalpose R4-1, R4-3 ir slėginio vandens prasiskverbimas į rūsio patalpas.

4.       Iš viso draudikas dėl įvykio išmokėjo 166 912,57 Eur draudimo išmoką, kuri priteistina ieškovei vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies (Subrogacija) pagrindu. Žalos byloje Nr. CLT1751015 buvo priimtas sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudėjui išmokėta 144 088,14 Eur draudimo išmoka (iš nuostolio sumos atėmus draudimo sutartyje numatytą 150 Eur išskaitą). Žalų bylose Nr. CLT1751019 ir CLT1751074 buvo priimtas sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir išmokėta 22 824,43 Eur draudimo išmoka (iš nuostolio sumos atėmus draudimo sutartyse numatytas išskaitas – po 150 Eur). 

5.       Ieškinį ieškovė grindžia deliktinės civilinės atsakomybės sąlygomis (CK 6.263, 6.248 straipsniai), reikšdama reikalavimą solidariems atsakovams. Dėl kilusios žalos yra atsakinga atsakovė UAB „Autokausta“, kadangi ji kaip rangovas nevykdė pareigos užtikrinti visų veiksmų ir statybos metodų, vykdomų statybvietėje, adekvatumą, stabilumą ir saugą. Per įvykį ši įmonė buvo išardžiusi šalia pastato esantį grindinį, atkasusi rūsio sienas. Todėl vanduo galėjo patekti į apdraustas patalpas. Tai savo išvadose pažymėjo tiek išankstinio tyrimo ataskaitą rengę ekspertai, tiek ekspertas, atlikęs teismo paskirtą ekspertizę. Atsakovė, vykdydama rangos darbus, neužtikrino greta esančių patalpų apsaugos, nesiėmė jokių priemonių, kad žala greta statybvietės esančių pastatų savininkams / valdytojams nebūtų padaryta. Ieškovė pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad vandens surinkimas iš statybų aikštelės buvo užtikrintas, tokiu būdu apsaugant greta statybvietės esantį turtą / pastatus. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės UAB „Autokausta“ neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp jų ir kilusios žalos iš esmės patvirtina teismo ekspertizės aktas bei ataskaita, kurioje nuostolių atsiradimo priežastimi įvardijami būtent šios įmonės vykdyti rangos darbai. Ieškovės teigimu, atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsako kaip įmonės UAB „Autokausta“ civilinės atsakomybės draudikas (CK 6.987 straipsnis), todėl jos pareiga atlyginti žalą kildinama iš draudimo sutarties.

6.       Remdamasi teismo ekspertizės aktu ieškovė pažymi, kad dėl įvykio taip pat atsakinga atsakovė UAB „KRS“, kurios neteisėti veiksmai pasireiškė veikiant nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, t. y. vykdant vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų rekonstrukcijos darbus palikus atvirą angą sienoje, per kurią per liūtį vanduo pateko į apdraustas patalpas. Ieškovės vertinimu, stiprūs lietūs Lietuvoje nėra neįprastas reiškinys, todėl tokias aplinkybes galima numatyti ir atitinkamai nuo jų apsisaugoti. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ buvo darbų, kuriuos atliko atsakovė UAB „KRS“, užsakovė, todėl atskirai atsakovės UAB „Kauno vandenys“ neteisėtų veiksmų neįrodinėja remdamasi CK 6.265 straipsnio 1 dalimi. Ieškovė nurodo, kad atsakovėms UAB „Autokausta“ ir UAB „KRS“ deliktinė civilinė atsakomybė taikytina ir CK 6.270 straipsnio pagrindu, kadangi jų veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl šių atsakovių atžvilgiu pakanka įrodyti tik žalos kilimo faktą.

7.       Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigą atlyginti žalą ieškovė grindžia CK 6.266 straipsniu, kadangi žala yra susijusi su Laisvės alėjoje vykdytais rekonstrukcijos darbais, o Laisvės alėjos valdytoja yra Kauno miesto savivaldybės administracija. Taip pat Kauno miesto savivaldybės administracija buvo ir UAB „Autokausta“ darbų užsakovė. Dėl Laisvės alėjos trūkumų, susijusių su UAB „Autokausta“ vykdytais statybos darbais (išardytas grindinys, atkastos pastato rūsio sienos, neužtikrintas tinkamas drenažas), patalpos buvo užlietos, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija turi pareigą solidariai atsakyti su kitais atsakovais.

8.       Ieškovė pažymėjo, kad ginčo atveju žalos dydį byloje pagrindžia šie dokumentai: apžiūros aktai, nuotraukos, PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, sugadintų ir netinkamų parduoti prekių aktas, Smart Claims ataskaita, draudiko sprendimai, mokėjimų nurodymai. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, ieškinys reiškiamas solidariai visiems atsakovams.

9.       Atsakovė UAB „KRS“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį UAB „KRS“ atžvilgiu atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.       Nurodė, kad atsakovė UAB „KRS“ neatliko veiksmų, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės nurodoma žala ir nepažeidė atidumo, apdairumo ar rūpestingumo pareigų, todėl nei CK 6.270 straipsnio, nei jokiu kitu pagrindu jai civilinė atsakomybė negali kilti. Reikalavimus atsakovei UAB „KRS“ ieškovė pareiškė tik paskutiniame patikslintame ieškinyje, reikalavimus kildina išimtinai tik iš į bylą pateikto 2021 m. balandžio 16 d. teismo ekspertizės akto. Atsakovės vertinimu, ekspertizės akte pateiktos išvados (bent jau UAB „KRS“ atžvilgiu) yra ne tik nekategoriškos, bet ir nepagrįstos, vietomis netgi prieštaraujančios faktui, nelogiškos, nekylančios iš eksperto pateiktų prielaidų, aktas turi kitų žymių trūkumų, išvada grindžiama statybos darbų žurnalo Nr. 1 įrašų interpretacija. Pažymi, kad statybos darbų žurnaluose darbai įrašomi ne tuo metu, kai yra atliekami, bet kai darbai jau yra visiškai atlikti. Iš UAB „KRS“ statybos darbų žurnalo Nr. 1 įrašų matyti, kad pastate Laisvės al. 45 UAB „KRS“ darbus atlikinėjo tik 2018 m. rugsėjo 3 d. – 2018 m. rugsėjo 4 d., t. y. iki naktį iš 2018 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykusios liūties. Fiziniai darbai (įvado įrengimas) visiškai atlikti 2018 m. rugsėjo 3 d., tuo tarpu 2018 m. rugsėjo 4 d. atlikti tik hidrauliniai bandymai, kurie neturi nieko bendra nei su sienos ardymu, nei su užtaisymu. UAB „KRS“ vamzdžio įvedimo anga buvo užtaisyta vėliausiai 2018 m. rugsėjo 3 d. ir per liūtį jos nebuvo, siena buvo visiškai užtaisyta pagal visus reikalavimus. Tai patvirtina byloje esančių netiesioginių įrodymų visuma. Pavyzdžiui, nuotrauka, daryta iš karto po patalpų užliejimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė yra atlikusi ne vieną užlietų patalpų apžiūrą, ieškovės užsakymu buvo atlikta turtui padarytos žalos nustatymo / pasekmės / priežasties ryšio analizė, tačiau nė viename iš tokių dokumentų nenurodoma, kad apžiūrimose patalpose būtų pastebėta neužtaisyta anga ties UAB „KRS“ įrengtu įvadu ar kad UAB „KRS“ būtų kaip nors susijusi su įvykiu. 

11.       Atsakovės UAB „KRS“ vertinimu, ekspertas, kurio išvadomis remiasi ieškovė, grįsdama reikalavimus, atsakovės atžvilgiu darydamas išvadas, rėmėsi nesančiais duomenimis, daromų išvadų realiai nepatvirtinančiais duomenimis ir visiškai su byla nesusijusiais duomenimis. Net ir tuo atveju, jei per liūtį anga būtų buvusi palikta neužtaisyta (nors iki liūties ji buvo užtaisyta), neįsivaizduojama, kaip per ~10–15 cm skersmens angą, kuri buvo reikalinga UAB „KRS“ įrenginėjamam įvadui ir kurios didžiąją dalį užima pats vamzdis, galėtų patekti tiek purvo ir medžių lapų. Jokių kitų angų sienoje buvimo galimybės ekspertas visiškai netyrė, todėl jų ir nenustatė. UAB „Autokausta“ atliktas pamatų atidengimas galėjo nulemti kitas sienos ertmes, kurių tikimybės ekspertas visiškai nenagrinėjo. Atsakovės nuomone, eksperto išvadoje gausu ir kitų trūkumų, prieštaravimų, realiai nebuvo atliekami absoliučiai jokie tyrimai, netaikyti jokie metodai ir priemonės, o išvados padarytos remiantis atlikta patalpų apžiūra, byloje esančiomis nuotraukomis ir dokumentais (ir tai tik jų dalimi) be jokių gilesnių tyrimų. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad naktį iš 2018 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugsėjo 5 d. Kaune įvykusi liūtis išsiskyrė savo mastu ir susilaukė atgarsio žiniasklaidoje. Iš esmės visuose bylos dokumentuose, išskyrus tik vienintelį į bylą pateiktą teismo ekspertizės aktą, nurodoma viena ir ta pati užliejimo priežastis – Laisvės al. rekonstrukcijos metu atidengtos rūsio sienos. Artimesnių, turinčių daugiau sąsajų ir labiau tiesioginių duomenų apie patalpų užliejimą byloje nėra.

12.       Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti atsakovių ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir ADB „Autokausta“ atžvilgiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.       Nurodė, kad draudėjas akcinė bendrovė „Kauno tiltai“ (toliau – AB „Kauno tiltai“) 2018 m. kovo 28 d. rangos darbų sutartimi Nr. SR-0159, sudaryta tarp draudėjo UAB „Autokausta“ (apdraustasis) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, be kita ko, prisiėmė pareigą atlikti Laisvės al. tarp S. Daukanto g. ir A. Mickevičiaus g. rekonstravimo darbus (IV darbų etapas). Atsakovė 2018 m. balandžio 6 d. išdavė draudimo polisą Nr. 88893/9001038, kuriuo apdrausti apdraustojo pagal rangos sutartį atliekami darbai bei civilinė atsakomybė. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė teiginio, kad apdraustasis, vykdydamas statybos darbus šalia pastato, nesiėmė priemonių vandeniui iš statybų aikštelės surinkti. Teismo ekspertizės akto išvada patvirtina, kad draudėjo atliekami Laisvės al. rekonstrukcijos darbai neturėjo tiesioginės įtakos rūsio užliejimui. Atsakovė nesutinka su 2018 m. spalio 19 d. Išankstinio tyrimo ataskaitoje Nr. IT-2018/10/19-2 išvadomis, kad nuostolių atsiradimo priežastis yra „vykdomi Rangos darbai“, kadangi ji nėra motyvuota. Ataskaitą sudarę specialistai tik praėjus mėnesiui po įvykio iš išorės apžiūrėjo pastatą, jie negalėjo susipažinti nei su faktine pastato pamatų būkle, statybviete, nei su apdraustojo atliekamais statybos darbais prie pastato. Specialistai per tyrimą neapžiūrėjo ir rūsio – nenustatinėjo, pro kurią vietą į rūsį pateko vanduo, kokie ir kada pažeidimai rūsiui buvo padaryti. Ataskaita parengta neįvertinus aplinkybės, kad prieš 2018 m. rugsėjo 5 d. liūtį UAB „KRS“ atliko vandentiekio ir buitinių nuotekų įvadų įrengimo darbus, darydama angas pastato pamatuose. Ataskaita sudaryta tinkamos kvalifikacijos neturinčių specialistų, todėl ji neturi jokios įrodomosios reikšmės. Laisvės al. rekonstrukcijos IV etapo Statybos darbų žurnale Nr. F-4 (bendrųjų statybos darbų vykdymas) nurodyta, kad vykdant darbus 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo atlikta pastato pamatų hidroizoliacija polimerine mastika, taip pat pamatų užtaisymas (paslėptų darbų aktas Nr. 7, 2018 m. rugsėjo 5 d.). Tai, kas nurodyta, patvirtina, kad 2018-09-05 apdraustasis jau buvo užbaigęs pastato pamatų tvarkymo darbus, o ataskaitoje pateikiami duomenys yra akivaizdžiai neteisingi ir nepagrįsti jokiais įrodymais, duomenimis. Tai, kas nurodyta, patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. apdraustasis jau buvo užbaigęs pastato pamatų tvarkymo darbus, o ataskaitoje pateikiami duomenys yra akivaizdžiai neteisingi ir nepagrįsti duomenimis. Statybos darbų žurnale Nr. 5 F-4 (bendrųjų statybos darbų vykdymas) nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. atlikti lietaus kanalizacijos horizontalaus lietvamzdžio su vertikaliu lietvamzdžiu sujungimo darbai (paslėptų darbų aktas Nr. 5). 2018 m. rugsėjo 5 d. per lietų vanduo jau buvo surenkamas į rekonstruotą lietaus kanalizaciją. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčui aktualiu metu atsakovė UAB „KRS“ pastate vykdė buitinių nuotekų ir vandentiekio įvadų įrengimo darbus, per kuriuos pastato pamatuose buvo iškirstos angos. Iš kartu su ieškiniu pateiktų rūsio fotonuotraukų aiškiai matyti, kad kartu su vandeniu į rūsį buvo suplauti ir medžių lapai. Tai patvirtina, kad vanduo į rūsį pateko ne dėl pamato hidroizoliacijos trūkumų, o per didesnius plyšius – pamatuose padarytas angas. Tokia pati išvada yra daroma ir ekspertizės akte. Į rūsį vanduo pratekėjo būtent toje vietoje, kur UAB „KRS“ įrengė buitinių nuotekų ir vandentiekio įvadus. Taigi apdraustojo Laisvės al. rekonstrukcijos metu atlikti darbai nėra priežastiniu ryšiu susiję su kilusia žala ir būtent UAB „KRS“ turėtų būti laikoma tinkamu atsakovu byloje. 

14.       Atsakovė UAB „Autokausta“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15.       Nurodė, kad palaiko ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė UAB „Autokausta“ yra tinkamai atlikusi darbus, ką patvirtina į bylą pateikta techninė dokumentacija. Papildomuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad šalys yra suklaidintos apie atsakovės UAB „Autokausta“ Laisvės alėjoje vykdytų pamatų hidroizoliacijos darbų mąstą. Vykdydama Laisvės alėjos rekonstravimo darbus atsakovė visu Laisvės alėjos perimetru rekonstravo dangą. Rekonstruojamos dangos konstrukcijos aukštis / gylis sudarė apie 50 centimetrų. Pagal techninio projekto sprendinius UAB „Autokausta“ turėjo hidroizoliuoti šiame gylyje su Laisvės alėja besiribojančių pastatų pamatus (priedas 1). Giliau su Laisvės alėja besiribojančių pastatų pamatai neturėjo būti hidroizoliuojami ir atitinkamai nebuvo atkasami. Ginčo rūsio patalpos adresu (duomenys neskelbtini) yra daugiau nei dviejų metrų gylyje nuo dangos konstrukcijos paviršiaus. Atsakovė neatkasinėjo šio pastato rūsio sienų visu gyliu, o hidroizoliacija buvo įrengta rekonstruojamos dangos aukštyje. Tuo tarpu atsakovė UAB „KRS“, atskiru projektu vykdydama vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstravimo darbus, atkasinėjo pamatus iki žemiausio jų taško, tai yra daugiau nei po 2–3 metrus nuo rekonstruojamos dangos konstrukcijos viršutinio aukščio. Todėl išimtinai tik dėl atsakovės UAB „KRS“ atliekamų darbų buvo iškastos tranšėjos, pro kurias ir galėjo patekti liūties vanduo su purvu ir lapais. Nors atsakovė UAB „KRS“ teigia, kad pastato sienos ardymo ir užtaisymo darbai buvo baigti 2018 m. rugsėjo 3 d., tačiau, atsakovės UAB „Autokausta“ vertinimu, tokie argumentai kelia abejonių, kadangi laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. atsakovė UAB „KRS“ statybos darbų žurnalo Nr. 1 formoje F-7 nėra atlikusi jokių įrašų apie pastato rūsio sienos ardymo ir užtaisymo darbus, kai nurodyti įrašai yra privalomi. Iš atsakovės UAB „KRS“ 2018 m. rugsėjo 3 d. Statybos darbų žurnalo Nr. 1 atlikto įrašo matyti, kad visos 13 vandentiekio atšakos yra įrengtos iki sklypo ribų, tai yra neišeinant iš Laisvės alėjos žemės sklypo. Tokiu atveju neaišku, kaip vandentiekio atšaka galėjo atsidurti pastato adresu (duomenys neskelbtini) viduje už Laisvės alėjos sklypo ribos, jei Statybos darbų žurnale nėra jokių tai patvirtinančių įrašų. Tai sudaro pagrindą spręsti apie aplaidų Statybos darbų žurnalo pildymą. Vadovaujantis UAB „Kauno vandenys“ techniniu projektu, Statybos darbų žurnale Nr. 1 2018 m. rugsėjo 4 d. per fiksuotus hidraulinius bandymus vandentiekio atšakos vamzdynas turėjo būti atviras, o tranšėja 2–3 metrų gylio neužkasta. Statybos darbų žurnale Nr. 1 2018 m. rugsėjo 3 d. dieną fiksuota, kad atsakovė UAB „KRS“ įrengė 13 vandentiekio atšakų nuo pajungimo taškų iškasdama 2–3 metro gylio tranšėjas. Nurodytą dieną buvo įrengta vandentiekio atšaka nuo T88 iki sklypo ribos. Ši vandentiekio atšaka įrengta į tą patį pastatą adresu Laisvės al. 45, Kaunas, iš bromo pusės. Kartu su vandentiekio atšaka buvo įrengiama ir nuotekų tinklų atšaka (šie duomenys matyti UAB „Kauno vandenys“ parengtame techniniame projekte). Vadovaujantis Statybos darbų žurnalo Nr. 1 2018 m. rugsėjo 4 d. įrašu šioje atšakoje buvo atlikti hidrauliniai bandymai. Atsakovės teikia 2018 m. rugsėjo 4 dienos vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas vandentiekio atšakos T88 įrengimas pastato adresu (duomenys neskelbtini) brome. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad UAB „KRS“ yra iškasusi tranšėją ir vykdo darbus. Tuo tarpu ties pastatu (duomenys neskelbtini) UAB „Autokausta“ nėra iškasusi jokių tranšėjų, o pamatas konstrukcijos aukštyje yra hidroizoliuotas. Atsakovės vertinimu, ieškovė užuot tyrusi savo pačios surašytame akte nurodytas priežastis „per liūtį 2018 m. rugsėjo 4–5 d. iškastoje duobėje šalia pamato susikaupė vanduo, kuris išgriovė dalį pamato“, pasitelkusi tariamus ekspertus, be jokių įrodymų konstatavo, kad tariamai per nehidroizoliuotą sieną liūties vanduo kartu su purvu ir lapais pateko į rūsį. Tačiau, kaip ekspertizės akte konstatuota, net ir per nehidroizoliuotą sieną lapai su purvais negalėjo patekti į rūsio patalpas. 

16.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti.

17.       Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi (gatvės) Laisvės alėjos Kaune savininkė yra Kauno miesto savivaldybė, o ne Kauno miesto savivaldybės administracija, todėl ji nėra tinkamas atsakovas byloje. Atkreipė dėmesį, kad Kauno miesto savivaldybės administracija atsakove šioje byloje įtraukta praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo bylos nagrinėjimo pradžios, kuomet byloje jau buvo gautas Teismo ekspertizės aktas, tokiu būdu buvo apribota atsakovės teisė užduoti klausimus ekspertui. Atsakovė pažymi, kad prie pastato (duomenys neskelbtini) tuo pačiu metu darbus vykdė rangovės AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Autokausta“ 2018 m. kovo 28 d. Rangos darbų sutarties Nr. SR-0159, sudarytos su Kauno miesto savivaldybės administracija, pagrindu bei UAB „KRS“ ir UAB „Versina“, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, 2017 m. liepos 24 d. Rangos sutarties Nr. 5-207, sudarytos su UAB „Kauno vandenys“, pagrindu. Statinys (gatvė) – Laisvės alėja – 2018 m. balandžio 27 d. Statybvietės priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 43-5-103 buvo perduota rangovėms AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Autokausta“ savarankiškai valdyti 2018 m. kovo 28 d. Rangos darbų sutarties Nr. SR-0159 pagrindu, o pačioje sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti viso statinio bei su jo rekonstrukcija susijusių darbų saugumą bei numatyta atsakomybė už galimai objekto sukeltus „trūkumus“ (4.1, 4.18, 17 punktai). Taigi žalos atsiradimo metu Kauno miesto savivaldybė statinio (gatvės) – Laisvės alėjos valdymo teisę buvo perdavusi rangovėms AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Autokausta“, todėl priešingai, nei teigia ieškovė, Kauno miesto savivaldybei „griežtoji atsakomybė“ pagal CK 6.266 straipsnį kilti negali. Be to, ieškovė neįrodė ir priežastinio ryšio tarp asmeniui padarytos žalos ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad per įvykį buvo atliekami ne tik Laisvės al., Kaune rekonstrukcijos darbai, tačiau taip pat ir vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų rekonstrukcijos darbai, kuriuos atliko UAB „KRS“ pagal 2017 m. liepos 24 d. Rangos sutartį Nr. 5-207 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimų rekonstrukcija Kaune“, sudarytą su UAB „Kauno vandenys“, kuriai priklauso visi vandentiekio ir kanalizacijos įrenginiai ir tinklai. Remiantis eksperto išvada, prašomos priteisti žalos atsiradimas net nėra susijęs su statiniu (gatve) Laisvės alėja, todėl Kauno miesto savivaldybė negalėtų būti atsakove šioje byloje.

18.       Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti.

19.       Nurodė, kad UAB „Kauno vandenys“ jokių darbų pastate (duomenys neskelbtini) nevykdė, nes pagal 2017 m. liepos 24 d. sutartį Nr. 5-207 pagal jungtinės veiklos sutartį darbus atliko UAB „Versina“ ir UAB „KRS“. Atsakovės vertinimu, jį į bylą įtraukta atsakove nepagrįstai. Atsakovės įsitikinimu, ekspertizės akte pateiktos išvados yra nepagrįstos, vietomis netgi prieštaraujančios faktinėms aplinkybėms, aktas turi žymių trūkumų. Atsakovės nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių realias rūsio patalpų užliejimo priežastis.

20.       Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė patikslintą ieškinį AB „KRS“ atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.

21.       Nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Versina“ sudarė statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcijos Kaune darbai. Statybvietės adresas – Kauno miesto teritorija. Draudėjo sąvoka pagal Draudimo sutartį apima UAB „Versina“ ir UAB „KRS“, veikiančias pagal 2016 m. lapkričio 22 d. pasirašytą Jungtinės veiklos sutartį Nr. R-161122/31. Remiantis sutartimi civilinės atsakomybės draudimo sumos limitas tiek kiekvienam įvykiui, tiek visam sutarties galiojimo laikotarpiui – 45 000 Eur. Todėl 45 000 Eur yra maksimali suma, kurią draudikas dėl aptariamo įvykio galėtų mokėti kaip draudimo išmoką. Be to, šalys buvo susitarusios dėl 1 450 Eur besąlyginės išskaitos. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė neįrodė, kad dėl ieškiniu prašomos žalos atsakomybė kyla UAB „KRS“ ir AB „Lietuvos draudimas“ kaip jo draudikui. Pažymėjo, kad iš ieškovės nuolat tikslinamų ir papildomų procesinių dokumentų, teikiamų įrodymų ir visos bylos medžiagos matyti, kad ieškovė reikalavimą UAB „KRS“ ir jo atsakomybę šioje žaloje grindžia iš esmės tik 2021 m. balandžio 16 d. teismo ekspertizės aktu. Iki šio akto pateikimo į bylą ieškovė jokių reikalavimų UAB „KRS“ nereiškė, nelaikė jos atsakove šioje byloje. Tačiau ekspertizės aktas vertintinas kritiškai, nes kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

22.       Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai tik patvirtino atsakovės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Pažymėjo, kad nors UAB „Autokausta“ atsiliepime į ieškinį teigė, kad per liūtį hidroizoliacijos ir lietaus surinkimo sistemos darbai jau buvo baigti, tačiau ekspertas, remdamasis statybos darbų žurnalais, šiuos argumentus paneigė. Dėl UAB „KRS“ civilinės atsakomybės pažymėjo, kad ieškovė neturi pagrindo nesutikti su ekspertizės išvada. Atkreipė dėmesį, kad ši atsakovė pati pateikė nuotrauką ir raudonai apibrėžė vietą, kurioje vykdė įvado įrengimo darbus, šioje nuotraukoje matyti naujai atlikti mūrijimo darbai. Atkreipė dėmesį, kad darbų žurnaluose nėra įrašų, kad juos atlikus buvo atlikti sienos mūrijimo darbai. Taigi per įvykį siena galėjo būti neužmūryta arba naujai užmūryta siena galėjo neatlaikyti susikaupusio vandens. Atsakovė teigė, kad į bylą pateikta eksperto išvada kelia pagrįstų abejonių ir ja neturėtų būti vadovaujamasi, kadangi joje keliamos kitos galimos įvykio kilimo priežastys nėra pagrįstos jokiais įrodymais.

23.       Teismo posėdyje atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes.

24.       Teismo posėdyje atsakovės AB „Kauno vandenys“ atstovas nesutiko su ieškiniu. Palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad vienas nuotekų vamzdis nenaudojamas, iš nuotekų šulinio įeina į pastatą, todėl labiausiai tikėtina, kad užliejimas įvyko per šį vamzdį, nes vandens kiekis įvykio naktį buvo pakilęs daugiau nei pusę metro.

25.       Teismo posėdyje atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad nei paskirtas ekspertas, nei ieškovė neišsiaiškino ir netyrė visų galimų įvykio priežasčių. Ieškovė nuolatos keičia poziciją ir negali konkrečiai pagrįsti, kokia buvo pagrindinė įvykio priežastis. Nesutiko su žalos dydžiu. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, jog sugadintos prekės apskritai negalėjo būti realizuotos, nėra įrodymų, kad produkcija buvo utilizuota. Nurodė, kad ieškovė draudimo išmoką išmokėjo neįsitikinusi tikruoju žalos dydžiu. Pažymėjo, kad ieškovės draudimo išmoka už patalpoms padarytą žalą apskaičiuota neatsižvelgus į nusidėvėjimą.

26.       Atsakovė UAB „Autokausta“ atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, kurioje vietoje buvo jos pačios aktuose užfiksuota duobė, ir ar ji turėjo tiesioginės įtakos žalos atsiradimui. Ieškovė netyrė savo pačios aktuose nurodytų galimų įvykio versijų. Teismo ekspertizės aktas, turintis didžiausią įrodomąją galią, patvirtino, kad patalpų užliejimui tiesioginės įtakos UAB „Autokausta“ darbai neturėjo. Keliamos naujos versijos dėl galimų įvykio priežasčių niekaip nėra susijusios su UAB „Autokausta?“ vykdytais darbais. Tiek pagal techninio projekto reikalavimus, tiek pagal teisės aktų reikalavimus UAB „Autokausta“ ėmėsi visų apsaugos priemonių statybų aikštelėje, byloje nėra įrodymų, kuriuose būtų užfiksuoti kokie nors atsakovės padaryti pažeidimai.

27.       Teismo posėdyje atsakovės UAB „KRS“ atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ieškovė nesiėmė priemonių iš karto tinkamai išsiaiškinti ir ištirti įvykio priežastis ir atsakingus asmenis. Vanduo į patalpas pateko ne per UAB „KRS“ įrengto įvado vietą, todėl atsakovė įtraukta nepagrįstai. Byloje esantys tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys, kad UAB „KRS“ neatliko neteisėtų veiksmų, yra Statybos darbų žurnalas, kuriame užfiksuota, jog vandentiekio įvadas į patalpą, kuri buvo užlieta, įvestas ir visi statybos darbai (mūrijimo ir kiti būtini) užbaigti dvi dienos iki liūties. Kitas įrodymas – nuotraukos, darytos pačių patalpų savininkų. Jose matyti, kad įvado vieta yra tvarkinga, joje nėra sąnašų ir skylės. Atsakovo UAB „Autokausta“ vaizdo medžiaga taip pat patvirtina, kad įvado įrengimo vietoje nėra skylės. Tai patvirtina ir UAB „KRS“ pateikta specialisto išvada. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog skylė buvo sienoje. Vienintelis įrodymas, neva patvirtinantis UAB „KRS“ neteisėtus veiksmus, yra eksperto pateiktos absurdiškos išvados, kurių jis negalėjo pagrįsti teismo posėdyje. Nė viena iš eksperto tirtų galimų įvykio versijų nėra reali, jis tyrė tik byloje keliamas galimas įvykio versijas, o kitų versijų netyrė. Tai pripažino ir posėdyje. Teismo eksperto hipotetinė išvada, kad įvado įrengimo vietoje buvo ardomos plytos, yra nepagrįsta, kadangi tokio dydžio anga įvado įrengimui nereikalinga. Nuotraukose matomas mūras neturėjo nieko bendro su UAB „KRS“ darbais. Vandens patekimas per šiuo metu esančius nuotekų tinklus taip pat atmestinas, nes šiuo metu buitinių nuotekų tinklai yra atskirti nuo lietaus nuotekų tinklų, tačiau per įvykį jie buvo sujungti ir atskiriami rekonstrukcijos metu. Tačiau ekspertas pripažino, kad to nevertino. 

28.       Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes.

29.       Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką neįvykdžiusi pareigos tinkamai ištirti įvykio priežastis. Trečiojo asmens vertinimu, ekspertizės akto išvados nėra išsamios ir patikimos ir jai neturėtų būti suteikta didesnės įrodomosios reikšmės. Apklausus ekspertą akivaizdžiai matėsi, kad jis nebuvo nuoseklus ir keitė savo poziciją. Didesnė įrodomoji vertė turėtų būti teikiama UAB „KRS“ pateiktai ekspertizės išvadai.

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30.       Remiantis į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė apdraudė įmonėms UAB „Verslo draugai“ (Draudimo sutarties Nr. 2566468) ir UAB „Sinvest Fashion“ (Draudimo sutarties Nr. 2566485) priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), bei UAB „Sinvest Fashion“ (Draudimo sutarties Nr. 2732133) priklausančią įrangą, atsargas (prekes), esančias šiose patalpose. Ieškovė gavo 2018 m. rugsėjo 5 d. UAB „Verslo draugai“ ir 2018 m. rugsėjo 6 d. UAB „Sinvest Fashion“ pranešimus apie 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykį patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). UAB „Verslo draugai“ pranešime nurodoma, kad po liūties užlietos patalpos, nukentėjo nekilnojamasis turtas, įranga, vandens lygis buvo 1,8 m, reikalingas valymas. Byloje pateikta Hidrometeorologijos pažyma apie meteorologines sąlygas 2018 m. rugsėjo 5-osios naktį. Kauno stoties duomenimis, pažyma patvirtina, kad buvo fiksuota perkūnija ir stebėtas smarkus liūtinis lietus, per 4 val. prilijo 39,6 mm – tai pavojingi meteorologiniai reiškiniai. Remdamasi gautais pranešimais ieškovė pradėjo 3 žalos bylų administravimą: 1) Nr. CLT1751015 dėl sugadintų UAB „Sinvest Fashion“ prekių / atsargų; 2) Nr. CLT1751019 dėl UAB „Sinvest Fashion“ apgadintų patalpų, jose esančios įrangos; 3) Nr. CLT1751074 dėl UAB „Verslo draugai“ apgadintų patalpų, jose esančios įrangos.

31.       2018 m. rugsėjo 6 d. Turto apžiūros aktuose, žalos byloje Nr. CLT 1751019 ir Nr. CLT 1751015 užfiksuota, kad remontuojant Laisvės alėją šalia parduotuvės patalpų buvo iškasti pamatai, per liūtį 2018 m. rugsėjo 4–5 d. iškastoje duobėje šalia pamato susikaupė vanduo, kuris išgriovė dalį pamato ir užliejo dalį rūsio ir katilinę, taip pat nurodyta, kad buvo užlietos prekių atsargos, vardijami drabužiai, avalynė, aksesuarai. 2018 m. rugsėjo 14 d. patalpų (duomenys neskelbtini) patalpų apžiūros akte užfiksuota, kad per liūtį rūsyje vandens lygis siekė apytiksliai 1,60 m aukštį; vėdinimo agregatas, esantis rūsyje, buvo iškeltas ir vandeniui nusėdus jis buvo paslinktas į šoną, jo ortakiai bei vamzdynai sulankstyti; vėdinimo agregato valdymo automatikos įtaisai bei ventiliatorius buvo paveikti vandens; šilumos punkto vamzdynai buvo atsidūrę po vandeniu, jų šiluminė izoliacija sumirkusi, grėsmė vamzdynų korozijai; šilumos punkto valdymo automatikos įtaisai, šilumos skaitikliai bei siurbliai buvo paveikti vandens; drenažinis siurblys yra paveiktas vandens ir neveikia; įvadinis elektros skydelis su automatiniais jungikliais bei trifaziu skaitikliu, hermetinės apšvietimo lempos buvo paveikti vandens. 2018 m. rugsėjo 18 d. Sugadintų ir netinkamų parduoti prekių akte užfiksuota, kad apžiūrėjus dėl Laisvės al. rekonstrukcijos po liūties 2018 m. rugsėjo 5 d. užpiltas UAB „Sinvest Fashion“ prekes adresu (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas sugadintų ir pardavimui netinkamų prekių (drabužiai, avalynė, avalynės priežiūros priemonės, valymo priemonės, popieriniai maišeliai) kiekis už 141 973,91 Eur be PVM sumą. 2018 m. lapkričio 27 d. Prekių apžiūros ataskaitoje Nr. CLT1751015 nurodyta, kad prekės pažeistos drėgmės, išpurvintos, nėra tinkamos prekybai, prekių tiekėjai uždraudė prekes valyti ir parduoti saugant prekinį ženklą.

32.       Ieškovė pateikė UAB „Baltics property“ 2018 m. spalio 19 d. išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. IT-2018/10/19-2 su priedais, kurioje nustatyta, kad vykdomi Rangos darbai „Laisvės alėjos tarp I. Kanto g. ir Maironio g. rekonstravimo (II etapo) ir Laisvės alėjos tarp S. Daukanto ir A. Mickevičiaus g. rekonstravimo (IV etapo)“ (Grindinio rekonstrukcija). Rangos darbus vykdo UAB „Autokausta“ ir AB „Kauno tiltai“. Rekonstruojamas objektas yra susijęs (šalia) su draudėjo pastatais (ieškovės apdraustu turtu (duomenys neskelbtini)). Ataskaitoje konstatuota, kad nuostolių atsiradimo priežastis: rangos darbai; rekonstrukcijos proceso metu iškasus tranšėjas atidengtos pastato rūsio išorinės atitvaros. Vykdant atitvaros hidroizoliacijos įrengimą tranšėjos buvo užlietos vandeniu; dėl susisiekiančių indų efekto vanduo prasiskverbė per atitvaras ir užliejo patalpas. Pasekmė: grindų konstrukcijos deformacija (Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpose (R4-1, R4-3)); slėginio vandens prasiskverbimas į rūsio patalpas. 2018 m. lapkričio 30 d. pavedimo kopija patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 22 824,53 Eur draudimo išmoką UAB „Verslo draugai“, poliso Nr. 2566485. 2018 m. lapkričio 30 d. pavedimo kopija patvirtina 144 088,14 Eur draudimo išmokos išmokėjimą UAB „Sinvest Fashion“, poliso Nr. 2732133. 2018 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybės 2018 m. rugsėjo 28 d. pranešime Nr. 20180914/001, adresuotame UAB „Sinvest“ ir UAB „Sinvest Fashion “, nurodoma, kad įvykio dieną Laisvės alėjos valdymo teisės buvo perduotos valdyti rekonstrukcijos darbus vykdžiusioms rangovėms AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Autokausta“. Byloje pateikta 2018 m. kovo 28 d. Rangos darbų sutartis Nr. SR-0159, kuria Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Autokausta“ ir AB „Kauno tiltai“ susitarė dėl Laisvės alėjos tarp A. Mickevičiaus gatvės ir Vilniaus g. rekonstravimo (I, II, III, IV etapų) darbų. 2018 m. balandžio 27 d. Statybvietės priėmimo–perdavimo aktas Nr. 43-5-103 patvirtina, kad vadovaudamasi 2018 m. kovo 28 d. Rangos darbų sutartimi Nr. SR-0159 ir 2018 m. balandžio 20 d. Papildomu susitarimu Nr. SR1-0454 Kauno miesto savivaldybės administracija suteikė rangovui (AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Autokausta“) Laisvės alėjos tarp I. Kanto g. ir Maironio g. rekonstravimo (II etapo) ir Laisvės alėjos tarp S. Daukanto g. ir A. Mickevičiaus g. rekonstravimo (IV etapo) statybvietės valdymo teisę. Byloje pateiktas Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų darbų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas Nr. 88893/9001038 su priedais, kuriuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apdrausti darbai ir civilinė atsakomybė pagal UAB „Kauno tiltai“ 2018 m. kovo 28 d. Rangos darbų sutartį Nr. SR-0159, sudarytą tarp draudėjo UAB „Kauno tiltai“, UAB „Autokausta“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos. Ieškovė pateikė pretenziją ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kaip UAB „Autokausta“ civilinės atsakomybės draudikui dėl 166 912,57 Eur sumos subrogacijos teise išmokėjimo, nurodydama, kad remiantis turimais duomenimis turtas (duomenys neskelbtini) aplietas dėl UAB „Autokausta“ vykdytų darbų. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu dėl žalos byloje Nr. 9117212-1 nutarė draudimo išmokos nemokėti, nenustačius UAB „Autokausta“ ir (ar) AB „Kauno tiltai“ civilinės atsakomybės sąlygų. Minėtame sprendime nurodyta, kad žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pamatų hidroizoliacija polimerine mastika (plotas 150 m) bei pamatų užtaisymas ruože PK9+50 iki 11+oo. F24 atliktas iki įvykio. Įvertinus sugadinto turto lokaciją patalpose darytina išvada, kad labiausiai tikėtina turto užliejimo priežastis buvo AB „Kauno vandenys“ vykdyti buitinių nuotekų ir vandentiekio įvadų įrengimo darbai, per kuriuos vanduo į pusrūsius galėjo prasiskverbti per įvadų įrengimui pamatuose iškirstas angas. AB „Kauno vandenys“ pateikė į bylą su UAB „Versina“ ir UAB „KRS“ 2017 m. liepos 24 d. sudarytą Rangos sutartį Nr. 5-207, pagal kurią UAB „Kauno vandenys“ (užsakovas) priėmė rangovo (UAB „KRS“ ir UAB „Versina“) pasiūlymą iki galo atlikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinkle rekonstrukcijos Kaune darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus. Remdamasi minėta sutartimi 2018 m. rugpjūčio 6 d. Statybvietės priėmimo–perdavimo aktu AB „Kauno vandenys“ suteikė teisę rangovui (UAB „Versina“ ir UAB „KRS“) naudotis statybvietės teritorija ir leido atlikti sutartyje numatytus darbus.

33.       Ieškovė ieškiniu prašė solidariai iš atsakovių rangos darbus per įvykį Laisvės alėjoje vykdžiusios UAB „Autokausta“, jos draudikės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, rangos darbus Laisvės alėjoje per įvykį vykdžiusios UAB „KRS“, UAB „Kauno vandenys“ kaip UAB „KRS“ vykdytų darbų savininkės ir Kauno miesto savivaldybės kaip Laisvės alėjos savininkės ir valdytojos priteisti 166 912,57 Eur sumą, kurią ieškovė išmokėjo kaip žalą dėl įvykio UAB „Verslo draugai“ ir UAB „Sinvest Fashion“.

34.       Ieškovė draudimo išmokos dydį grindė: 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „Infranet“ išrašyta UAB „Verslo draugai“ PVM s. f. serija INF NR.: 0001542 žalos Nr. CLT1751074 (atstatymo darbai po žalos adresu Laisvės al. 45, Kaunas) už 1 444,74 Eur be PVM sumą; 2018 m. lapkričio 7 d. UAB „Gilius ir Ko“ išrašyta UAB „Verslo draugai“ PVM s. f. serija GIS Nr. 05-20694 (Šildymo, vėdinimo, elektros tiekimo sistemų remonto darbai pagal remonto darbų atlikimo sutartį – aktą Nr. RDA-18-571) už 11 759,78 Eur sumą; UAB „Infranet“ atliktų darbų aktu 1 748,29 Eur (Patalpų paruošimas valymui, purvo pašalinimas, grindų, dienų plovimas, vandens surinkimas, drėgmės pašalinimas, šiukšlių surinkimas). 2018 m. rugsėjo 10 d. UAB „Eko2šiluma“ Defektiniu aktu, 2018 m. rugsėjo 10 d. UAB „Eko2šiluma“ komerciniu pasiūlymu už 4 976 Eur sumą; 2018 m. spalio 19 d. UAB „Dabingė“ išrašyta UAB „Verslo draugai“ PVM s. f. Serija DAB Nr. 2018145, už 7 027,57 Eur sumą. Santechniniai remonto darbai; UAB „Dabingė“ pažyma apie 2018 m. spalio mėn. atliktus statybos ir remonto darbus 7 027,57 Eur ir atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 1-1, už 7 027,57 Eur sumą; 2018 m. rugsėjo 18 d. Sugadintų ir netinkamų parduoti prekių aktu už 141 973,91 be PVM Eur sumą; 2018 m. lapkričio 27 d. Prekių apžiūros ataskaita Nr. CLT1751015, kurioje nurodyta, kad prekės pažeistos drėgmės, išpurvintos, nėra tinkamos prekybai; 2018 m. rugsėjo 14 d. UAB „Insanta“ PVM s. f. Nr. INS 1602622 UAB „Sinvest Fashion“ už 1 794 Eur sumą be PVM valymo darbai po užpylimo; 2018 m. rugsėjo 6 d. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ PVM s. f. ir čekis už 93,12 Eur sumą, pirktas APV vamzdis ir transportavimo paslauga; 2018 m. rugsėjo 17 d. UAB „Stokker“ PVM s. f. už 350,22 Eur sumą (oro sausintuvas); 2018 m. rugsėjo 12 d. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ PVM s. f. ir čekis už 125,64 Eur sumą (apv. vamzdis ir transportavimo paslauga).

35.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. byloje paskyrė statybos ekspertizę. Byloje pateiktas 2021 m. balandžio 16 d. Teismo ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad UAB „Autokausta“ atliekami Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai neturėjo tiesioginės įtakos patalpų, esančių Kaune, Laisvės al. 45 (unikalus Nr. 4400-0858-7882:5315), nuo R4-1 iki R4-8, ir unikalus Nr. 4400-0858-7782:5310, R4-1, R4-3), užliejimui. Ekspertas nustatė, kad UAB „KRS“ atliko darbus „Vandentiekio atšakų vartotojams iki sklypo ribos kasant tranšėjas įrengimas“ darbus, tarp kurių buvo ir T90 atšaka įvedama į rūsio patalpą R4-3. Taigi būtent 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo daromas įvadas, ardoma rūsio siena Laisvės alėjos pusėje. Ekspertas pateikė išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog į rūsio patalpas, (duomenys neskelbtini), nuo R4-1 iki R4-8, vanduo pateko per vandentiekio įvado vietą rūsio sienoje, patalpoje R4-3 (žr. 3.3 pav.). Tokia išvada padaryta remiantis tuo, kad būtent 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo išardyta siena įvado įrengimui, o jokie kiti darbai, kurie būtų atvėrę angą sienoje kažkur kitur, atliekami nebuvo. Po įvykio fiksuotose nuotraukose matyti, kad rūsio patalpose buvo daugybė lapų ir smėlio, todėl, net jei siena ir nebuvo hidroizoliuota, per mūro „poras“ medžių lapai ir gruntas nebūtų patekę į patalpas. Į rūsio patalpas R‘4-1 ir R‘4-3, vanduo didelio slėgio veikiamas pateko prasifiltravęs per grindis. Vandens slėgis iš apačios buvo toks didelis, kad sulaužytas grindų betono pagrindas, ant žemės stovėjusios lentynos, iškeltos į viršų, sulaužė kabamąsias lubas. Per įvykį (naktį iš 2018 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugsėjo 5 d.) buvo atidengta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio išorinė siena. Tai patvirtina Statybos darbų žurnalo Nr. 4 įrašai apie 2018 m. rugsėjo 5 d. atliktus hidroizoliacijos darbus. Tik patikrinus atliktus pamatų (mūro sienų) hidroizoliacijos darbus, 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo surašytas paslėptų darbų patikrinimo aktas Nr. 7 ir leista užpilti sienas gruntu. Per įvykį, naktį iš 2018 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugsėjo 5 d., pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio išorinių sienų hidroizoliacijos darbai nebuvo baigti. Bet hidroizoliacija nebūtų apsaugojusi.

36.       Atsakovė UAB „KRS“ pateikė (DOK-31729) 2021 m. rugpjūčio 21 d. Ekspertinio tyrimo aktą 2021/08/20-1, kuriame ekspertas pateikė išvadą, kad pagal visą bylos medžiagą labiau tikėtina, jog UAB „KRS“ įrengtas vandentiekio įvadas naktį iš 2018 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugsėjo 5 d. per liūtį buvo užtaisytas, nes vanduo į rūsio patalpas pateko per kitas vietas. Labiausiai tikėtinos lietaus vandens patekimo į rūsio patalpas priežastys pro švieslangio angą, kuri buvo paveikta didelio vandens slėgio, ir ši anga iš išorės nebuvo hidroizoliuota; po grindimis esantis senas nebenaudojamo vidaus nuotekų tinklo vamzdynas, kuris galimai sprogo.

37.       Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo draudikui išmokėjus draudimo išmoką, reikalavimą reiškiant solidariems atsakovams.

Dėl solidarios atsakomybės

38.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl solidarios civilinės atsakomybės taikymo pasisakoma, kad solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės), kuris skirstomas į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą.

39.       Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas, o susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju konstatuojamas teisinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

40.       Teismo vertinimu, pasisakant dėl subjektyviojo bendrininkavimo, byloje nenustatytos aplinkybės, kad atsakovai veikė bendrai, turėdami tikslą sukelti žalą. Pažymėtina, kad atsakovų veikla, organizuojant, vykdant darbus Laisvės alėjoje, Kaune, bei draudžiant darbus ir civilinę atsakomybę, tarpusavyje nesusijusi, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsakovų bendro veikimo vertinimui. UAB „Autokausta“ ir UAB „KRS“ – rangovai, vykdę skirtingus darbus rekonstrukcijos procese, UAB „Kauno vandenys“ buvo darbų, kuriuos atliko atsakovė UAB „KRS“, užsakovė, Kauno miesto savivaldybės administracija, būdama Laisvės alėjos valdytoja, buvo UAB „Autokausta“ vykdytų darbų užsakovė. Visi minėti juridiniai asmenys veikė pagal jiems priskirtų sutartinių įsipareigojimų ir įstatymų prievolių ribas, draudikai buvo apdraudę UAB „KRS“ ir UAB „Autokausta“ civilinę atsakomybę ir pagal rangos sutartį atliekamus darbus, ir nėra duomenų, kad jie būtų taręsi ar bendrininkavę nors viename iš alėjos rekonstrukcijos etape. Priešingai, jų veikimo ribos visiškai skirtingos, nesusijusios viena su kita, o žala, kuri atsirado dėl patalpų užliejimo vandeniu, net negalėtų atsirasti dėl atsakovų bendro veikimo ar susitarimo su tikslu sukelti žalą, nes žalos atsiradimas lemtas meteorologinių sąlygų, niekaip nepriklausiusių nuo atsakovų valios.

41.       Vertinant galimybę dėl objektyviojo bendrininkavimo buvimo, turi būti nustatytas kiekvieno bendrininko veiksmų ryšys su ta pačia kilusia žala. Objektyviojo bendrininkavimo atveju solidarioji atsakomybė taikoma ne dėl to, kad preziumuojamas kiekvieno asmens veiksmų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys, o dėl to, jog nustatoma, kad kiekvieno asmens veiksmai yra būtini visai žalai atsirasti. Todėl turi būti nustatytas faktinis ir teisinis priežastinis kiekvienos priežasties ir kilusių padarinių ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-1075/2020).  

42.       Nagrinėjamoje byloje, jeigu nebūtų vykdomi Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai ir nebūtų nusamdyti rangovai tiems darbams atlikti, liūtis naktį iš 2018 m. rugsėjo 4 d. į 5 d. būtų buvusi, todėl sprendimo dėl rekonstrukcijos priėmimą, rangovų atrinkimą, darbų vykdymą (vandentiekio įvado darymą ir grindinio rekonstrukciją), draudimo sutarčių sudarymą teismas vertina kaip pernelyg nutolusį atsakovų ryšį objektyviojo bendrininkavimo prasme.

43.       CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės (jeigu toks asmuo neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, kurią atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu prašo taikyti ieškovė reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatomi neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų.

44.       Byloje nagrinėjamu atveju 2018 m. balandžio 27 d. Statybvietės priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 43-5-103 Laisvės alėja buvo perduota rangovėms AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Autokausta“ savarankiškai valdyti Rangos darbų sutarties Nr. SR-0159 pagrindu, o pačioje sutartyje nurodyta, kad valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti viso statinio bei su jo rekonstrukcija susijusių darbų saugumą bei numatyta atsakomybė už galimai objekto sukeltus trūkumus (4.1, 4.18, 17 punktai). 2018 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto savivaldybė pranešimu Nr. 20180914/001 informavo ieškovę, kad įvykio dieną Laisvės alėjos valdymo teisės buvo perduotos valdyti rekonstrukcijos darbus vykdžiusioms rangovėms AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Autokausta“. Taigi atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai perdavus statybvietę rangovui, pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, pasirašydama rangos darbų sutartį, galėjo prisidėti prie žalos atsiradimo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

45.       Aplinkybių, kad atsakovas UDB „Compensa Vienna Insurance Group“ (kaip solidarus atsakovas) galėtų būti prisidėjęs prie žalos atsiradimo ar jos veiksmai turėtų bent menkiausią ryšį su kilusia žala, ieškovė nenurodė nei patikslintame ieškinyje, nei teismo posėdyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovės, darbų užsakovės, UAB „Kauno vandenys“ (kaip solidaraus atsakovo) veiksmų neteisėtumą ieškovė grindė CK 6.265 straipsnio 1 dalimi. Pažymėtina, kad ši įstatymo norma numato, kad, jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. CK 6.265 straipsnio 1 dalies nuostata yra taikoma tokiems santykiams, kai žalą tiesioginiu priežastiniu ryšiu sukelia tie veiksmai, kuriems atlikti duotas nurodymas. Byloje nagrinėjamu atveju UAB „Kauno vandenys“ pasirašė sutartį su UAB „KRS“ dėl darbų atlikimo, tačiau ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertintos kaip UAB „Kauno vandenys“ neteisėti veiksmai (galimų grėsmių neįvertinimas, rizikingų sprendimų priėmimas, teisės aktų pažeidimas, veiksmų pašalinti rizikas nesiėmimas ir kt.). Taigi konstatuotina, kad tarp padarytos žalos ir UAB „Kauno vandenys“ su UAB „KRS“ pasirašytos sutarties dėl darbų atlikimo neegzistuoja faktinis priežastinis ryšys, todėl negali būti nustatytas ir teisinis priežastinis ryšys kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga ir tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti objektyvųjį bendrininkavimą bei solidarią atsakomybę. 

46.       Pasisakant dėl UAB „Autokausta“ ir UAB „KRS“ veiksmų, kurie galėjo sukelti žalą (objektyviojo bendrininkavimo kontekste), pažymėtina, kad minėtų bendrovių darbai buvo vykdomi skirtingu laikotarpiu, o pamatai ir grindinys buvo atkasti skirtingu gyliu tiek, kiek buvo objektyviai kiekvienai bendrovei reikalinga. UAB „Autokausta“ visu Laisvės alėjos perimetru rekonstravo dangą, ir, nors grindinio danga buvo išardyta, tačiau rekonstruojamos dangos konstrukcijos gylis sudarė apie 50 centimetrų (į bylą pateikta nuotrauka, t. y. vaizdas šalia užlietų patalpų dieną po liūties, kurioje vizualiai matomas ne didesnis nei 50 cm pamatų atidengimo gylis). Pagal techninio projekto sprendinius UAB „Autokausta“ turėjo hidroizoliuoti šiame gylyje su Laisvės alėja besiribojančių pastatų pamatus, giliau su Laisvės alėja besiribojančių pastatų pamatai neturėjo būti hidroizoliuojami, dėl ko neturėjo būti atkasti. Statybos darbų žurnale Nr. 5 F-4 užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo atlikti lietaus kanalizacijos horizontalaus lietvamzdžio su vertikaliu lietvamzdžiu sujungimo darbai (paslėptų darbų aktas Nr. 5). 2018 m. rugsėjo 5 d. per lietų vanduo jau buvo surenkamas į rekonstruotą lietaus kanalizaciją. Iš UAB „KRS“ Statybos darbų žurnalo Nr. 1 įrašų matyti, kad UAB „KRS“ darbus atlikinėjo 2018 m. rugsėjo 3 d. – 2018 m. rugsėjo 4 d., o įvado (kuriam reikalingas skylės padarymas pamatuose) įrengimas atliktas 2018 m. rugsėjo 3 d. Akcentuotina tai, kad minėtos bendrovės dirbo ne tik skirtingu laikotarpiu, bet ir skirtinguose aukščiuose, nes užlietos patalpos adresu (duomenys neskelbtini), yra daugiau nei dviejų metrų gylyje nuo dangos konstrukcijos paviršiaus, tuo tarpu dėl AB „Kauno vandenys“ vykdytų buitinių nuotekų ir vandentiekio įvadų įrengimo darbų įvadų įrengimui iškirsta anga pamatuose. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovių vykdyti darbai nesusiję tarpusavyje ir kiekvienas atskirai galėjo sukelti žalą, tačiau negali būti vertinami kaip būtini visai žalai atsirasti. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad kiekvienas iš atsakovų iš esmės prisidėjo prie žalos atsiradimo (be jo žala nebūtų atsiradusi).

47.       Įvertinęs nurodytus argumentus bei tai, kad atsakovai nevykdė jungtinės veiklos, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atsakovų solidariai atsakomybei taikyti (CK 6.6 straipsnio 1, 3 dalys). 

Dėl atsakovų kaltės ir ekspertizės bei specialistų išvadų

48.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

49.       Kasacinis teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 yra išaiškinęs, kad teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.).

50.       Byloje nagrinėjamu atveju 2020 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo paskirta statybos ekspertizė, o 2021 m. balandžio 20 d. teismo ekspertas dr. D. K. pateikė teismo ekspertizės išvadą. Teismo nuomone, teismo eksperto dr. D. K. teismo ekspertizės išvada vertintina kritiškai dėl prieštaravimo kitiems byloje esantiems įrodymams ir ne visų galimų versijų, dėl ko galėjo būti užlietos patalpos, įvertinimo.

51.       Atsakydamas į nutartimi, kuria paskirta teismo ekspertizė, klausimą: kokios buvo vandens patekimo į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuo R4-1 iki R4-8, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R4-1, R4-3), vietos, teismo ekspertas pasisakė, kad labiausia tikėtina, jog į rūsio patalpas nuo R4-1 iki R4-8 vanduo pateko per vandentiekio įvado vietą rūsio sienoje, patalpoje Nr. R 4-3. Išvada padaryta remiantis tuo, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo išardyta siena įvado įvedimui, o jokie kiti darbai, kurie būtų atvėrę angą sienoje kažkur kitur, atliekami nebuvo. 

52.       Aplinkybes dėl darbų atlikimo, kurie galėjo turėti įtakos vandens patekimui į rūsio patalpas, dienos ir poreikio iškirsti angą paneigia UAB „KRS“ Statybos darbų žurnalo Nr. 1 įrašai, iš kurių matyti, kad UAB „KRS“ darbus atlikinėjo 2018 m. rugsėjo 3 d. – 2018 m. rugsėjo 4 d., o įvado (kuriam reikalingas skylės padarymas pamatuose) įrengimas atliktas 2018 m. rugsėjo 3 d., tuo tarpu 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo vykdomi vandentiekio vamzdyno ir atšakų hidrauliniai bandymai. Teismo vertinimu, jeigu 2018 m. rugsėjo 4 d., t. y. dieną prieš liūtį, siena būtų išardyta įvado įrengimui, negalėjo būti atliekami vandentiekio vamzdyno ir atšakų hidrauliniai bandymai, kurie yra baigiamasis darbų etapas.

53.       Nesutiktina su teismo eksperto išvada, kad į rūsio patalpas vanduo pateko per vandentiekio įvado vietą rūsio sienoje, patalpoje nuo Nr. R4-1 iki R4-8. Tokia išvada padaryta remiantis tuo, kad būtent 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo išardyta siena įvado įrengimui, o jokie kiti darbai, kurie būtų atvėrę angą sienoje kažkur kitur, nebuvo atliekami. Nors nuotraukose prie vandentiekio įvado matoma užmūryta anga (teismo ekspertas nurodo, kad angos dydis 0,5 kv. m), tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad anga buvo atvira naktį iš 2018 m. rugsėjo 4 d. į 2018 m. rugsėjo 5 d. Pažymėtina tai, kad nuotraukose užfiksuota mėlyna sklendė, šalia kurios yra raudonų plytų mūras, yra nesusijusi su UAB „KRS“ vykdytais darbais ir pravestu vamzdžiu. Teismo ekspertas išvadą dėl angos buvimo būtent 2018 m. rugsėjo 4 d. padaro tik dėl to, kad jokie kiti darbai 2018 m. rugsėjo 4 d. atliekami nebuvo. Tačiau UAB „KRS“ į bylą pateikta 2018 m. rugsėjo 4 d. filmuota medžiaga patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. pamatuose angų nebuvo, vieta, kurioje vykdyti darbai, užkasta ir sutvarkyta. 2018 m. rugsėjo 4 d. vaizdo įrašo momentinėje nuotraukoje ties užrašu „R. P.“, kurioje buvo vedamas vandentiekio įvadas, pamatai visiškai užbetonuoti. Byloje nėra nuotraukų (kitų įrodymų), kuriuose užfiksuota, kad, pavyzdžiui, 2018 m. rugsėjo 4 d. anga sienoje buvo atvira, o po liūties 2018 m. rugsėjo 5 d. ar vėliau užtaisyta.

54.       Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Š. Ž., atsakydamas dėl angos, kuri reikalinga vamzdžiui pravesti, dydžio, pasisakė, kad anga daroma tik tokio dydžio, kad pralįstų vamzdis, o galimas tarpas yra ne didesnis kaip 2 centimetrai. Liudytojas Š. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad siekiant pravesti vamzdį buvo išgręžta 32 mm skylė, vėliau praplatinta perforatoriumi tiek, kad tilptų vamzdis. Prieš atliekant hidraulinius bandymus vamzdis būna užbetonuotas ir užkastas, tik užbetonavus ir užkasus kviečiamas techninis prižiūrėtojas ir atliekami bandymai, daromas praplovimas.

55.       Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad per tokio dydžio angą, kuri reikalinga vamzdžiui pravesti, galėtų būti suneštas didelis kiekis purvo ir medžių lapų (faktinę situaciją po užliejimo patvirtina ieškovo kartu su pirminiu ieškiniu pateiktos žalos bylos Nr. CLT1751015 nuotraukos). Pagal ieškovo į bylą pateiktą atliktų darbų aktą dėl darbų ir išlaidų aprašymo vien purvo pašalinimui (kasant ir kraunant į maišus) skirta 3 dienos. Kadangi šiam darbui atlikti numatytas 250 Eur darbo užmokestis, tai galima spręsti, kad purvo kiekis buvo toks, kad jam išnešti darbuotojas turėjo dirbti tris dienas.

56.       Taigi teismo eksperto tikėtina išvada dėl vandens patekimo per vandentiekio įvado vietą rūsio sienoje paneigta 2018 m. rugsėjo 4 d. filmuota medžiaga, UAB „KRS“ daryta aktualiu laikotarpiu, liudytojo paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais. Teismas kritiškai vertina liudytojo V. Š. paaiškinimus, kad jis dieną prieš liūtį matė atidengtus pamatus ir duobę prie sienos, kadangi liudytojo paaiškinimai buvo nenuoseklūs, teikiant paaiškinimus pasisakyta palankiai išimtinai ieškovei, tačiau užduodant klausimus dėl tuo pačiu laikotarpiu buvusių įvykių liudytojas pasisakė jų neatsimenąs dėl amžiaus arba savo nuomonę keitė.

57.       Kadangi aplinkybė dėl teismo eksperto nurodytos 0,5 kv. m dydžio angos buvimo 2018 m. rugsėjo 4 d. paneigta minėtais įrodymais, teismas nepasisako dėl galimybės užlieti rūsio patalpas per tokio dydžio angą.

58.       Teismo ekspertas, atsakydamas į 2 klausimą dėl vandens patekimo vietos į rūsio patalpas pažymėtas R4-1 ir R4-3, nurodo, kad į rūsio patalpas R4-1 ir R4-3 vanduo didelio slėgio veikiamas pateko prasifiltravęs per grindis, o vandens slėgis iš apačios buvo toks didelis, kad buvo sulaužytas grindų betono pagrindas, ant žemės stovėjusios lentynos, iškeltos į viršų, sulaužė kabamąsias lubas. Taigi teismo ekspertas, nors ir nurodė, kad vanduo pateko prasifiltravęs per grindis, tačiau dėl vandens patekimo mechanizmo ir priežasčių nepasisakė (teismo ekspertizės 3 klausimas: koks buvo vandens patekimo į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuo R4-1 iki R4-8, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), R4-1, R4-3), mechanizmas ir priežastys).

59.       Logiškai vertinant teismo eksperto išvadą dėl vandens prasifiltravimo per grindis, ji yra prieštaringa, kadangi pats teismo ekspertas nurodo ir tai patvirtinta rašytiniais įrodymais (fotonuotraukomis), kad grindys buvo sulaužytos, t. y. smūgis buvo iš apačios. Akcentuotina, kad smūgis į grindis iš apačios buvo tokio stiprumo, o vandens kiekis buvo toks didelis, kad pakėlė sulaužytų grindų dalis, o jos sulaužė lubas, pakėlė rekuperatorių. Teismo nuomone, jeigu grindys buvo sulaužytos, nelieka galimybės vandeniui prasifiltruoti, nes jau buvo susidariusi atvira anga vandeniui patekti.

60.       Be to, jau kitą dieną po draudžiamojo įvykio atvykę patalpų savininkas V. Š. ir liudytojas S. N. (atvyko 2018 m. rugsėjo 5 d. ryte apie 9 val.) vandens nerado, jis buvo susigėręs, buvo tik vandens žymenys ant sienų, kas leidžia daryti išvadą, kad vanduo, pralaužęs grindis, staigiai subėgo į patalpas, o po to, taip pat greitai, turėdamas atvirą erdvę grindyse, susigėrė. Tai, kad vanduo nesusigėrė į sienas, patvirtina liudytojų paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad rūsio patalpų sienos buvo sausos, tinkas dėl susikaupusios drėgmės neiškeltas.

61.       Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teismui nesutikti su ieškovės pateiktoje žalos administravimo byloje pateiktomis specialistų R. M. ir A. S. išvadomis 2018 m. spalio 19 d. Išankstinio tyrimo ataskaitoje. Minėti specialistai, nurodydami nuostolių atsiradimo priežastis, padarė išvadą, kad rekonstrukcijos metu UAB „Autokausta“ iškasus tranšėjas, atidengtos pastato rūsio išorinės atitvaros, vykdant atitvaros hidroizoliacijos įrengimą, tranšėjos buvo užlietos vandeniu ir dėl susisiekiančių indų efekto vanduo prasiskverbė per atitvaras ir užliejo patalpas. Pasekmė – grindų konstrukcijos deformacija patalpose R4-1, R4-3, slėginio vandens prasiskverbimas į rūsio patalpas.

62.       Pirmiausia akcentuotinas 2018 m. spalio 19 d. Išankstinio tyrimo ataskaitos nemotyvuotumas, kadangi specialistai vertino dvi aplinkybes, t. y. patį faktą, kad UAB „Autokausta“ vykdė Laisvės al. rekonstrukcijos darbus ir apžiūros vietoje gautus V. Š. paaiškinimus. Pažymėtina, kad Išankstinio tyrimo ataskaita buvo parengta praėjus mėnesiui po draudžiamojo įvykio, specialistai negalėjo, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui ir iš esmės pasikeitus situacijai, įvertinti statybvietės. Be to, specialistai nevertino, dėl kieno darbų buvo iškasta tranšėja: ar UAB „Autokausta“ ar UAB „KRS“, nesiaiškino dėl rekonstruojamos dangos konstrukcijos gylio. Be argumentavimo ir vertinimo specialistai padarė išvadą, kad UAB „Autokausta“ vykdyti darbai turėjo tiesioginės įtakos vandens prasiskverbimui į patalpas. Nors pagal į bylą pateiktą Statybos darbų žurnalą Nr. 4 ir paslėptų darbų patikrinimo aktą Nr. 7, UAB „Autokausta“ rūsio išorinių sienų hidroizoliacijos darbus baigė 2018 m. rugsėjo 5 d. (po liūties nakties), tačiau specialistai nevertino rūsio sienų hidroizoliacijos darbų nepabaigimo tiesioginės įtakos nuotolių atsiradimui. Specialistai nevertino tokių aplinkybių, kaip į rūsio patalpas galėjo patekti lapai, itin didelis dumblo kiekis. Nors pasisakė, kad grindinys nukreipia vandenį link vandens surinkimo šulinių, tačiau neanalizavo aplinkybių, kur yra lietaus vandens surinkimo šuliniai, kaip vanduo galėtų patekti į patalpas, jeigu nenubėgo į vandens surinkimo šulinius, t. y. nevertino lietaus vandens patekimo į patalpas mechanizmo. Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas laiko, kad nėra pagrindo remtis Išankstinio tyrimo ataskaitą atlikusių specialistų išvadomis, nustatant nuostolių atsiradimo priežastį (CPK 185 straipsnis).

63.       Teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, kad, esant labai dideliam vandens kiekiui (tokios liūties Kaune nebuvo ne vieną dešimtmetį), vanduo į rūsį pateko vandens srovei sulaužius betonines grindis, o betono nuolaužos sulaužė lentynas bei lubas, pakėlė vėdinimo agregatą ir padarė žalą ten buvusiam turtui. Tai, kad po patalpų grindimis galimai yra nenaudojamas senas vidaus nuotekų tinklo vamzdynas, susisiekiantis su lietaus nuotekų sistemomis, patvirtino UAB „Kauno vandenys“ atstovas teismo posėdyje, pasisakydamas dėl vykdytos vandentiekio rekonstrukcijos, tokią galimybę įvertino ir specialistas E. L. 2021 m. rugpjūčio 20 d. Ekspertinio tyrimo akte, nurodydamas pagal patalpose, kuriose buvo fiksuoti kabamųjų lubų ir grindų defektai, buvo subėgęs tik purvinas vanduo – tad vandens šaltinis buvo iš apačios, o po šios patalpos grindimis labai tikėtinai yra seno, nebenaudojamo vidaus nuotekų tinklo vamzdynas, susisiekiantis su lietaus nuotekų sistemomis, kuris galimai yra ir rūsio patalpoje R4-5 (patalpa, kurioje fiksuota ne tik vandens žymės, bet ir sunešti lapai) ir per liūtį sprogo. 

64.       Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

65.       Įvertinus anksčiau nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad byloje nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išvadų

66.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. 

67.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (tekste  – Rekomendacijos) patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistų Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

68.       Byloje nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „KRS“ pateikė įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 15 125,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 12 100,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 3 025 Eur išlaidos už ekspertinį tyrimą.

69.       Atstovavimo išlaidos patirtos dėl atskirų veiksmų, kurie aptartini Rekomendacijų dėl priteistino maksimalaus dydžio kontekste. Pagal prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas 2020 m. spalio 14 bylos medžiagos analizė ir rašytinių paaiškinimų parengimas truko 6 val. 20 min., apmokėta – 950 Eur. Kadangi 2020 m. II ketvirčio bruto darbo užmokestis buvo 1 398,5 Eur, todėl remiantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu, viena konsultacijų valanda yra 139,85 Eur (0,1*1 398,5). Remiantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taigi laikytina, kad suteikta 6 val. teisinių paslaugų, todėl priteistina suma mažintina iki 839,10 Eur (139,85*6). 2021 m. balandžio 27 d. naujos bylos medžiagos analizė, prašymas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą (3 val.) 450 Eur (neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių). 2020 m. gegužės 7 d. prašymas dėl įrodymų išreikalavimo (1 val.) – 150 Eur. 2019 m. IV ketvirtį bruto darbo užmokestis buvo 1 358,6 Eur, todėl teisinių paslaugų valandos įkainis buvo 135,86 Eur. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos mažintinos iki 135,86 Eur (1 358,6*01). Atitinkamai mažintinos ir išlaidos už 2020 m. gegužės 7 d. pasirengimą posėdžiui 3 val. nuo 450 Eur iki 407,58 Eur (1 358,6*0,1*3). 2020 m. gegužės 25 d. atsiliepimas į patikslintą ieškinį 3 000 Eur, 2,5*1 358,6 (neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių). 2021 m. birželio 7 d. dalyvavimas teismo posėdyje (2 val. 15 min.), pasirengimas teismo posėdžiui (3 val. 45 min.) – 900 Eur (neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių). 2021 m. birželio 7 d. prašymas dėl liudytojo ir dėl posėdžio datos (1 val.) – 150 Eur (neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių). 2020 m. birželio 9 d. prašymas dėl liudytoju šaukiamo E. Kašinsko duomenų pateikimo (1 val.) – 150 (neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių). 2021 m. rugsėjo 1 d. prašymas dėl papildomų įrodymų (ekspertinio tyrimo) pateikimo (1 val.) – 150 (neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių). 2021 m. rugsėjo 7 d. dalyvavimas teismo posėdyje (20 min.), pasirengimas teismo posėdžiui (4 val.) – sumokėta 650 Eur, todėl išlaidos mažintinos iki 609,68 Eur (152,42*4), kadangi 2021 m. I ketvirtį bruto darbo užmokestis buvo 1517,4 Eur, nustatytas įkainis už teisinių paslaugų valandą – 151,75 Eur (1517,4*0,1). Remiantis Rekomendacijų 9 punktu, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių, todėl reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už 20 min. atmetamas. 2021 m. spalio 20 d. dalyvavimas teismo posėdyje (3 val. 40 min.), pasirengimas teismo posėdžiui (4 val.) – sumokėta 1 150 Eur (neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių). Už 2021 m. lapkričio 19 d. dalyvavimą teismo posėdyje (20 min.), už pasirengimą teismo posėdžiui (4 val.) prašoma priteisti 700 Eur. Išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui mažintinos, įvertinus tai, kad 4 valandų pasirengimas ne pirmam teismo posėdžiui laikytinas nepagrįstai ilgu, be to, pasirengimui 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdžiui buvo skirta 4 valandos, todėl pasirengimo teismo posėdžiui išlaidos mažintinos iki 50 Eur. Be to, reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už 20 min. atmetamas (Rekomendacijų 9 punktas). Už pasirengimą likusiems teismo posėdžiams ir dalyvavimą juose (7 val. 40 min.) prašoma priteisti 1 150 Eur. Teismo vertinimu, pasirengimas teismo posėdžiams (nenurodyta, kiek laiko skirta) neatitinka realumo bei būtinumo kriterijų, todėl ši suma mažintina nuo prašomo priteisti 1 150 Eur iki 600 Eur.

70.       Taigi teisinės pagalbos išlaidos remiantis Rekomendacijose įtvirtintais maksimaliais dydžiais mažintinos nuo 12 100 Eur iki 11 100 Eur. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, šiuo atveju atsižvelgia ir į tai, kad byla buvo didelės apimties, sudėtinga įrodymų rinkimo požiūriu, reikalaujanti daug laiko darbo sąnaudų. Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, kurie pagrindžia 3 025 Eur išlaidas už ekspertinį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmetamas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 13 984,33 Eur priteistinos iš ieškovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k 110057869, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KRS“, j. a. k. 133630961, 13 984,33 Eur (trylika tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                    Loreta Braždienė