(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

            sekretoriaujant Indrei Benetytei, Gintarei Vaitkienei, 

           dalyvaujant ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei D. S., atsakovės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, V. I., dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 500 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė ir V. I. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė apdraudė Draudėjos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2022-10-14 ieškovė gavo Draudėjos pranešimą apie 2022 rugsėjo mėn. aplietą jos butą. Žalos administravimo metu nustatyta, jog dėl nesandarių bendrojo naudojimo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinių konstrukcijų, prasiskverbus vandeniui buvo apgadintas Draudėjos butas. Ieškovė išmokėjo 500 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Apdrausto buto apliejimas įvyko dėl nesandarių bendrojo naudojimo daugiabučio namo konstrukcijų atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis.

Teismo posėdyje ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovė D. S. palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog ji yra nurodyto namo administratorė. Atsakovės dispečerinėje tarnyboje 2022 m. rugsėjo mėn. registruotas (duomenys neskelbtini)gyventojo pranešimas, kad liūties metu praleidžia namo tarpblokinės sandūros, atsakovės specialistai nedelsiant atliko neeilinę namo apžiūrą ir to paties mėnesio eigoje buvo atlikti tarpblokinių sandūrų remonto darbai. Pagal namo projektą visų butų (duomenys neskelbtini)balkonai yra atviros konstrukcijos, o langai mediniais rėmais, nukentėjusio buto balkonas yra įstiklintas stiklo paketais ir pakeisti langai plastikiniais rėmais savininko iniciatyva be projekto ir be leidimo tokiems darbams atlikti, šie darbai atlikti nekokybiškai, tikėtina, kad liūties metu esant nepalankiam vėjui per tokius nesandarumus gali patekti ir vanduo. Nenustatytos atsakomybės sąlygos - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimas. Atsakovė, būdama namo administratoriumi, vykdė teisės aktais nustatytas pareigas, užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą.

Teismo posėdyje atsakovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atstovė I. K. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog nėra nustatyta, kokie namo administratoriaus neteisėti veiksmai / neveikimas nulėmė žalos atsiradimą. Dėl 2022-09-01 įvykio į namo administratorių niekas iš gyventojų nesikreipė. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog dėl daugiabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini)sienose esančio nesandarumo, gyventojai būtų kreipęsi į namo administratorių ir informavę jį apie šią problemą iki minėto įvykio. Administratorius atliko nuolatinį namo stebėjimą, kasmetines apžiūras ėmėsi visų nuo jo priklausančių įmanomų veiksmų vykdant techninę namo priežiūrą ir palaikant jos būklę, atitinkančia reikalavimus.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo ABD „Compensa Vienna Insurance Group“ nedalyvavo, byla nagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant jo prašymu.

Trečiasis asmuo V. I. atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. I. paaiškino, jog vanduo/drėgmė į jos butą pateko per namo išorines konstrukcijas tarpblokines siūles, nes kai jos prašymu namo siūlių hermetizavimo darbus atlikę darbuotojai atliko pilnai visus darbus, vanduo/drėgmė į jos butą nebepateko, sienos nebešlapo.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. D. patvirtino 2022 m. spalio 17 d. Turto apžiūros aktu fiksuotas aplinkybes apžiūrėjus butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat buto užpylimo faktą bei nustatytus buto pažeidimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje tirtais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir trečiasis asmuo V. I. (toliau – Draudėja) sudarė 2022 m. birželio 15 d. Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 220 0235800, pagal kurią ieškovė buvo apdraudusi Draudėjos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Atsakovė yra daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorė (Elektrėnų savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 02.VS-128). Ieškovė 2022 m. spalio 14 d. gavo Draudėjos pranešimą apie 2022 rugsėjo mėn. aplietą jos Turtą. 2022 m. spalio 17 d. Turto apžiūros aktu fiksuotas apžiūrėto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užpylimo faktas bei buto nustatyti pažeidimai. Atsakovė fiksavo, jog užpylimo priežastis – tarpblokinių sandūrų pralaidumas (atsakovės 2023 m. kovo 23 d. raštas Nr. S-23-). Ieškovė paskaičiavo Turtui padarytus nuostolius (žalos Nr. 22/220-04753). 2022 m. birželio 15 d. Gyventojų turto draudimo sutarties Nr. 220 0235800 pagrindu ieškovė, kaip Turto draudikė, atlygino trečiajam asmeniui V. I. dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą išmokėdama 500 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

Nagrinėjamu atveju pateikti byloje bei tirti duomenys bei įrodymai, teikti dalyvaujančių byloje asmenų bei jų atstovų paaiškinimai patvirtina, jog Turtas buvo apgadintas prasiskverbus vandeniui/drėgmei į Draudėjos Turtą per namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išorinių konstrukcijų tarpblokines siūles.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei - daugiabučio namo administratorei, kuri, ieškovės vertinimu, yra atsakinga už padarytą žalą, reikalavimą atsakovei grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau  - CK) 6.263 straipsniu, 6.1015 straipsnio 1 dalimi.

Įstatymas numato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).

Įstatymu taip pat nustatyta, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Išorinės namo konstrukcijos yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas. Atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, tenka pareiga rūpintis tinkama pastato bendrojo naudojimo išorinių konstrukcijų priežiūra, atlikti periodinius stebėjimus bei užtikrinti susidėvėjusių elementų savalaikį keitimą (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.84 straipsnis). Todėl būtent atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorius, turėjo pareigą laiku pastebėti išorinių konstrukcijų defektus ir laiku juos pašalinti, kad neįvyktų avarija.

Ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo išorinės namo konstrukcijos, priežiūrą, t. y. atsakovei, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, netinkamai vykdant savo tiesiogines pareigas, t. y. laiku nepastebėtos blogos bendrojo naudojimo išorinių konstrukcijų būklės ir laiku nepašalintų minėtų konstrukcijų defektų, atsiradusią žalą draudėjai trečiajam asmeniui V. I., kuomet buvo apgadintas draudėjos butas, adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko draudžiamasis įvykis. Tuo tarpu atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, teigia, jog ji, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, tinkamai vykdo priskirtas funkcijas.

Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Nustatytų bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). CK 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831), reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas) Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai keliami reikalavimai taip pat nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius); periodines (sezonines) gyvenamojo namo, jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1, 87.2, 87.3 punktai). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas).

Atsakovė byloje pateikė 2021 m. gegužės 28 d. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros Aktą Nr. 122, 2021 m. rugsėjo 28 d. apžiūros Aktą Nr. 146, 2022 m. balandžio 25 d. apžiūros Aktą Nr. 4, 2022 m. rugsėjo 13 d. apžiūros Aktą Nr. 55, iš kurių matosi, jog nustatyti namo defektai - sienose (2 pozicija) atskirose vietose įtrūkę tarpblokinių siūlės, dėl ko rekomenduota jas hermetizuoti. Iš pateikto namo adresu (duomenys neskelbtini), Statinio priežiūros žurnalo matosi, jog buvo fiksuojama defektai dėl tarpblokinių sandūrų. Iš pateiktos 2022 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitos – faktūros AL Nr. 11704 matosi, jog ji pateikta apmokėjimui už atliktą tarpblokinių sandūrų remontą (duomenys neskelbtini), byloje pateikto 2022 m. rugsėjo 27 d. Darbų priėmimo – perdavimo Akto Nr. EKŪ-2022-09-27/51 pagrindu pagal 2022 m. kovo 18 d. Statybos rangos sutartį Nr. P-22-0067, sudarytą su UAB „Alpinus LT“. Pateikti įrodymai nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, jog vanduo/drėgmė ginčo laikotarpiu pateko į Draudėjos Turtą per namo (duomenys neskelbtini), išorines konstrukcijas nehermetizavus tarpblokinių siūlių, pateikti duomenys bei įrodymai tik patvirtina, jog atsakovė, kaip namo administratorė, ėmėsi priemonių šių defektų pašalinimui, ir, kaip patvirtino teismo posėdžio metu ir pati Draudėja – trečiasis asmuo V. I., hermetizavus nurodytas tarpblokines siūles, vanduo/drėgmė į trečiojo asmens butą nebepateko.  

Aplinkybės, jog namo (duomenys neskelbtini), gyventojai nesikreipė ir nebuvo gauta pranešimų apie galimai stebimus/pastebėtus vandens/drėgmės požymius, nešalina atsakovės atsakomybės. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, pakankamai nesistengė, siekdama realiai įvertinti bendrųjų namo išorinių konstrukcijų būklę, netinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas. Atsakovė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą priešingai išvadai padaryti (CPK 178 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos : atsakovės, kaip namo administratorės, tinkamas pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai (neveikimas), žalos nurodytam butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė. Darytina išvada, jog atsakovė tinkamai ir laiku neprižiūrėjo bendros išorinės namo konstrukcijos tarpblokinių sandūrų bei siūlių, savalaikiai neužtikrino tinkamos jų būklės, nesiėmė savalaikių priemonių nustatytų defektų šalinimui, pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Tarp atsakovės neveikimo ir butui padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Vien tai, kad atsakovė tik fiksavo nurodytus defektus, nepaneigia nurodytų teismo išvadų.

Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą.

Sutiktina su ieškovės pozicija, jog daugiabučio namo techninė priežiūra, kurią vykdo atsakovė, neapsiriboja vien įvykusių avarijų pasekmių šalinimų, o pirmiausiai įpareigoja bendrojo naudojimo objektų administratorių laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas, kad atsakovė privalo ne tik likviduoti įvykstančias avarijas, bet ir laiku pastebėti bendrojo naudojimo objektų defektus ir laiku juos pašalinti, kad neįvyktų jokia avarija, tačiau šiuo atveju atsakovė neveikė pakankami apdairiai, jog būtų apsaugotas administruojamas turtas.

Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žalos dydį privalo įrodyti asmuo, kuris reikalauja žalos atlyginimo, kadangi žala bei jos dydis nėra preziumuojami. Tuo tarpu atsakovas nesutikdama su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turi paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 500 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo 2022 m. spalio 17 d. turto apžiūros aktu, fotonuotraukomis, nuostolių apskaičiavimu, mokėjimo nurodymu. Iš byloje esančios medžiagos, pateiktų įrodymų matyti, kad apžiūros metu nustatytas turto sugadinimas dviejuose kambariuose bei balkone – apgadintos sienos, apmušalai užlieta, atšokę, dažyta siena – atšokę dažai, dėmės. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais. Atsakovė žalos dydžio iš esmės neginčijo, įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad paskaičiuota suma yra per didelė, į bylą neteikė.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus byloje esančius bei tirtus įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovės priteistina 500 Eur žalos atlyginimo ieškovės naudai (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. liepos 14 d. (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo data) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio. Duomenų apie teisinės pagalbos išlaidas byloje nėra. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos 22 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos 21,21 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 21 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259 straipsniu, 263 – 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“  iš atsakovės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 500 Eur (penkių šimtų eurų) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas. 

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 21 Eur (dvidešimt vieno euro) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                     Raimondas Dilys