Administracinė byla Nr. I-5970-463/2014
Proceso Nr. 3-61-3-00550-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 26; 74.
(S)

SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai R. M., atsakovės atstovei Agnei Kaminskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja R. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (toliau – Tarnyba) 2013-11-19 raštą Nr. D2-16175-(1.20) „Dėl Jūsų skundo“ ir pareigoti pareiškėjos skundą nagrinėti iš esmės bei panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2014-01-09 sprendimą Nr. 3R-7(AG-404/04-2013) ir įpareigoti ją pareiškėjos skundą nagrinėti iš esmės.
Pareiškėja skunde (b. l. 1–2, 8–9) paaiškino, kad dėl viešosios įstaigos (toliau – ir VŠĮ) Lazdijų ligoninės veiksmų 2013-11-04 kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, kuris jos skundą persiuntė nagrinėti Tarnybai, o ši 2013-11-19 raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl to, jog ji praleido vienerių metų terminą. Pareiškėja minėtą sprendimą apskundė Komisijai, kuri ginčijamu 2014-01-09 sprendimu atmetė jos skundą. Nurodė, kad Komisijai pateiktame skundė išdėstė faktines aplinkybes, t. y. kad 2010-11-16 dėl dantų skausmo pareiškėja kreipėsi į viešosios įstaigos Lazdijų ligoninės priimamąjį, kur tuo metu dirbo gydytojas V. T. ir nesuteikė jai medicininės pagalbos. Be to, ir kiti ligoninės specialistai jai nesuteikė medicininės pagalbos. Dėl to pareiškėja buvo priversta kreiptis į Marijampolės savivaldybės ligoninės konsultacinį skyrių iš kurio buvo skubiai išvežta į Kauno klinikas, ten operuota ir gydyta dvi savaites.
Pareiškėja nesutinka su Komisijos argumentu, jog ji kreipėsi į Tarnybą praleidusi vienerių metų terminą. Ji skunde Tarnybai ir Komisijai nurodė priežastį, kodėl nesikreipė laiku į teisėsaugos institucijas nagrinėjančias skundus, t. y. manė, jog VŠĮ Lazdijų ligoninės administracija ir gydytojai pakeis požiūrį į pacientus, tačiau jie požiūrio nepakeitė ir su pacientais elgiasi taip pat. Tebeignoruoja pareiškėją iki šiol. Pareiškėjos nuomone, ji termino VŠĮ Lazdijų ligoninės veiksmams apskųsti nepraleido.
Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas turi būti suprantamas kaip konkrečiu kontroliuojamuoju laikotarpiu sveikatos priežiūros įstaigos teiktų sveikatos priežiūros paslaugų atitikties teisės aktų keliamiems reikalavimams nustatymas de jure ir de facto. Atliekant asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, kontroliuojamasis laikotarpis apima visų pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą, tačiau tokio kontroliuojamojo laikotarpio atskaitos taškas yra apibrėžtas atitinkamų aplinkybių paaiškėjimo arba faktinio jų atsiradimo momentu.
Senaties taikymo institutas įtvirtintas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 5 dalyje ir Tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. T1-137 „Dėl pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), 20.2 punkte. Tarnybos nuomone, teisės norma, jog skundas nenagrinėjamas ar skundo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu jis yra gautas vėliau nei vieneri metai nuo tos dienos, kurią pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, tačiau bet kuriuo atveju, jeigu praėjo daugiau kaip treji metai nuo paciento teisių pažeidimo dienos, nustato du skundo padavimo terminus, ir atitinkamai du savarankiškus Tarnybos atsisakymo nagrinėti asmens skundą pagrindus. Vienas iš jų yra siejamas su paciento susižinojimo apie jo teisių pažeidimą momentu, t. y. kai skundas yra pateiktas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo tada, kai pacientas sužinojo (turėjo sužinoti) apie galimą savo teisių pažeidimą, o kitas – su objektyvia teisių pažeidimo padarymo data, t. y. kai skundas dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra pateiktas praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo pažeidimo padarymo momento, nepaisant to, ar pacientas apie toki galimą savo teisių pažeidimą žinojo ar turėjo žinoti.
Šiuo atveju Tarnyba priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos 2013-11-04 skundą (pareiškimą) dėl pareiškėjai Lazdijų rajono VŠĮ Lazdijų ligoninėje 2010-11-16 nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kadangi ji skundžiasi dėl 2010 metais jai nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių pats nesuteikimo faktas, kaip ir jos kaip pacientės teisių pažeidimo faktas, jau buvo žinomas 2010 metais. Tarnyba priimtą sprendimą motyvavo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies ir Aprašo 20.2 punkto nuostatomis, pagrįstai pritaikydama vienerių metų senaties terminą.
Akcentavo, kad iš pareiškėjos 2013-11-04 skundo (pareiškimo) matyti, jog ji jau 2010 metais turėjo subjektyvų supratimą, kad VŠĮ „Lazdijų ligoninėje“ 2010-11-16 asmens sveikatos priežiūros paslaugas jai buvo atsisakyta teikti nepagrįstai ir, kad taip yra pažeistos jos, kaip pacientės, teisės. Tarnybos vertinimu, pareiškėja ir pati pripažįsta faktą, kad jau 2010 metais, subjektyviai suvokė, t. y. žinojo, galimai savo kaip pacientės teisių pažeidimo faktą. Nurodė, kad Įstatyme ir Apraše nustatyta aplinkybė, t. y. vienerių metų terminas, kuomet pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių galimą pažeidimo faktą aiškintina kaip reiškianti subjektyvų paciento numanymo atsiradimo momentą, kai jis sužino (supranta) apie savo teisių pažeidimą, ir nuo to momento – nuo tos dienos imamas skaičiuoti vienerių metų senaties terminas vienam iš būdų šias galimai pažeistas teises apginti.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes.
Skundas atmestinas.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja 2013-11-16 su pareiškimu „Dėl gydymo paslaugų nesuteikimo“ kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Pareiškime nurodė, kad 2010-11-16 dėl dantų skausmo kreipėsi į VŠĮ „Lazdijų ligoninės“ priimamąjį, kur jai būtinos medicininės pagalbos nesuteikė gydytojas A. T. bei kiti šios įstaigos specialistai. Dėl to, pareiškėja buvo priversta kreiptis į Marijampolės miesto konsultacinį skyrių iš kur buvo išvežta į Kauno medicinos universiteto klinikas, ten hospitalizuota, operuota ir gydyta dvi savaites. Pareiškėja anksčiau niekur nesikreipė, nes manė, kad situacija pasikeis ir VŠĮ „Lazdijų ligoninės“ A. T. požiūris į pareiškėją ir į kitus pacientus pasikeis, tačiau minėto gydytojo požiūris išliko tas pats. Prašė informuoti, ar gydytojas A. T. gali dirbti gydytoju, prašė atkreipti dėmesį į jo darbo metodus (b. l. 29).
Sveikatos apsaugos ministerija 2013-11-11 raštu Nr. (1.1.36-11)4-4463 Tarnybai persiuntė pareiškėjos kreipimąsi (b. l. 28).
Tarnyba 2013-11-19 rašte Nr. D2-16175-(1.20), išnagrinėjusi pareiškėjos 2013-11-04 skundą (registracijos Nr. T3-359), informavo ją, kad vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi ir Aprašo 20.2 punktu, jos skundo dėl 2010-11-16 teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nenagrinės, nes praėjo daugiau nei vieneri metai tos dienos, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie galimą teisių pažeidimą (b. l. 26).
Pareiškėja 2013-12-19 kreipėsi (2013-12-23 gautas registracijos Nr. 4R-903) su skundu į Komisiją, prašydama panaikinti Tarnybos atsisakymą nagrinėti jos 2013-11-04 pareiškimą ir įpareigoti ją atsakyti į pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes ir faktus. Skunde nurodė, kad jokio skundo ar pareiškimo sveikatos apsaugos ministrui nebūtų rašiusi, jei VŠĮ Lazdijų ligoninės specialistai būtų pakeitę požiūrį į pareiškėją, kaip pacientę. Kadangi jie požiūrio nepakeitė, pareiškėja parašė skundą dėl netinkamai suteiktos medicininės pagalbos. Tai, kad pareiškėjai teiktinos paslaugos buvo nesuteiktos 2010-11-16, o ji kreipėsi 2013-11-04, rodo pareiškėjos kantrybę ir nenorą be reikalo rašyti skundų. Bet kai jau visai nevertinamas žmogus, pareiškėja buvo priversta rašyti skundą, netgi ir įstatyme nustatytam terminui pasibaigus (komisijos byla, l. 1–2).
Komisija 2014-01-06 sprendime Nr. 3R-7(AG-404/04-2013), išnagrinėjusi pareiškėjos 2013-12-23 skundą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 straipsniu, Administracinių ginčių komisijų darbo nuostatų 44.1 punktu, jį atmetė. Komisija sprendime nurodė, kad pareiškėja 2013-11-04 skunde nurodė esanti nepatenkinta VŠĮ „Lazdijų ligoninė“ gydytojo veiksmais (neveikimu) 2010-11-16 ir konstatavo, jog ji kreipėsi į Tarnybą praleidusi nustatytą vienerių metų skundo pateikimo terminą. Pareiškėja skunde Komisijai neginčijo termino praleidimo fakto. Komisija padarė išvadą, kad Tarnyba 2013-11-19 raštu pagrįstai ir motyvuotai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-11-04 skundą.
Pareiškėja nesutinka su Tarnybos ir Komisijos sprendimais, kuriuose buvo konstatuota, jog ji į Tarnybą kreipėsi praleidusi vienerių metų kreipimosi į Tarnybą terminą.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužinojo, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Aprašo 20.2 punkte, kuriame nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu skundas Tarnyboje gautas vėliau nei vieneri metai nuo tos dienos, kai pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, arba praėjo daugiau kaip treji metai nuo paciento teisių pažeidimo padarymo dienos.
Tarnyba ginčijamu 2013-11-19 sprendimu Nr. D2-16175-(1.20) atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-11-04 skundą (pareiškimą) dėl jai Lazdijų rajono VŠĮ Lazdijų ligoninėje 2010-11-16 nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Tarnyba pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnį, Tarnybos nuostatų, patvirtintų 2011-09-07 sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-839 „Dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašo ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.6 ir 9.7 punktus, vykdo sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei pacientų saugos kontrolę. Vertintina, ar Tarnyba pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-11-04 skundą dėl 2010-11-16 suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo ir bylos duomenų, jai nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo faktas, kaip ir jos, kaip pacientės teisių pažeidimo faktas, buvo žinomas jau 2010 metais. Pareiškėja šių aplinkybių neginčijo. Akivaizdu, kad ji į Tarnybą (2013-11-04) kreipėsi praleidusi Įstatymo 23 straipsnio 5 dalies ir Aprašo 20.2 punkto nuostatuose įtvirtintą senaties terminą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnyba tinkamai vertino ir ištyrė pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir pagrįstai pritaikė vienerių metų senaties terminą. Pareiškėjos skundo argumentai, kad ji manė, jog situacija pasikeis, nesudaro pagrindo faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei kad Tarnyba įvertino sprendime. Priimtas Tarnybos 2013-11-19 sprendimas Nr. D2-16175-(1.20) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą iš esmės nagrinėti pareiškėjos skundą.
Pareiškėja taip pat ginčija ir Komisijos 2014-01-09 spendimą Nr. 3R-7(AG-404/04-2013), kuriuo Komisija pripažino, jog Tarnyba 2013-11-19 raštu pagrįstai ir motyvuotai atsisakė nagrinėti R. M. 2013-11-04 skundą. Kaip anksčiau teismas nustatė, pareiškėja į Tarnybą kreipėsi praleidusi vienerių metų skundo padavimo terminą. Pareiškėja 2013-12-19 skunde Komisijai nurodė kad jai 2010 11 16 nebuvo suteiktos medicininės paslaugos, o ji kreipėsi į tarnybą tik 2013 11 04, kas jos nuomone įrodo norą spręsti problemą ne skundų keliu. Tačiau teismas daro išvadą, kad ši data negali būti traktuojama kaip pareiškėjos pažeistų teisių į tinkamą medicininę pagalbą sužinojimo diena. Akivaizdu, kad pareiškėja apie savo kaip pacientės pažeistas teises sužinojo atsisakymo jai suteikti medicininę pagalba metu, t.y. 2010 11 16, tai ji patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pareiškėjos argumentas, kad ji nepraleido termino skųsti VŠĮ „Lazdijų ligoninės“ gydytojų veiksmus, kadangi jie ir toliau ją ignoruoja, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju buvo skundžiamas konkretus atvejis dėl galimai pareiškėjos pažeistų teisių, būtent 2010 11 16 apsilankymo gydymo įstaigoje metu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-602-2293-12 išaiškinta, kad „nustačius Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme privalomą ikiteisminę skundų nagrinėjimo tvarką prieš kreipiantis į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas, kreipimosi į tokias institucijas skaičiavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, nes be privalomos ikiteisminės tvarkos negali būti inicijuojama ir neteisminė procedūra pacientų skundus nagrinėjančioje valstybės institucijoje. Minėtoje įstatymo normoje įtvirtinta taisyklė, kad pacientas netenka teisės kreiptis su skundu pasibaigus trejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos terminui, t. y. įtvirtintas naikinamasis terminas, panaikinantis asmens teisę atlikti veiksmus ir nėra numatyta galimybė atnaujinti šį terminą. Minėtoje įstatymo normoje įtvirtinta taisyklė, kad pacientas turėtų kreiptis su skundu ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, taigi tai yra termino skaičiavimo pagrindinė taisyklė, kurios taikymas konkrečiu atveju negali viršyti minėto naikinamojo termino – trejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos.“
Todėl teismas daro išvadą, kad Komisija sprendime tinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus ir vadovaudamasi Administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 (2012-12-12 nutarimo Nr. 1519 redakcija) patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.1 punktu, teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl negali būti tenkintas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Komisiją jos skundą nagrinėti iš esmės.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad pareiškėja turi teisę dėl jos manymu netinkamai suteiktų medicininių paslaugų ginti savo pažeistas teises Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. (Įstatymo 24 straipsnis).
Pareiškėja prie skundo pateikė kvitą, patvirtinantį žyminio mokesčio apmokėjimą - 143, 90Lt sumai(b.l.10). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39str. 1d. nustatytas – 100Lt žyminis mokestis už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų. Todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42str. 1d. 1p. pareiškėjai gražintina permokėta, paduodant skundą, žyminio mokesčio dalis - 43,90Lt.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjos R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjai R. M. grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį – 43,90Lt (keturiasdešimt tris litus 90 centų (piniginės išraiškos dydis eurais -12,71 Eur (dvylika eurų ir 71euro centas)) sumokėtą pagal (duomenys neskelbtini).
Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Henrikas Sadauskas
Liudmila Zaborovska