Baudžiamoji byla Nr. N1-55-193/2010

              Teisminio procesinio Nr. 1-66-1-00440-2009-3

              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5., 1.2.6.1., 1.2.30.1.,1.2.30.2.,

              1.1.4.4.5., 1.1.7.2.6., 1.1.7.2.7., 1.1.8.7.1., 1.1.8.8., 1.1.8.10., 1.1.8.11.,

              1.1.8.12., 1.1.11.10., 2.1.15.3.3.2.

              (S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, Onutei Astrauskienei, Astai Railaitei,

dalyvaujant prokurorams Edgarui Baltrimavičiui, Audriui Leonavičiui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Č.,

nukentėjusiajai L. Č. ir jos atstovui advokatui Gintautui Gaspariūnui,

kaltinamojo S. B. įstatyminiams atstovams  L. N. ir S. B.,

gynėjams advokatams Antanui Jarašiui, Raimundui Gargasui, Giedriui Baziuliui, Raimundui Kurkliečiui,

specialistei V. A.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9-ių klasių išsilavinimo, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 308 str. 2 d. ir 307 str. 3 d.,

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 7-ių klasių išsilavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-07-10 nuosprendžiu pagal LR BK 189 str. 1 d. 30 parų arešto; 2004-06-10 pagal BK 38 str. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., 308 str. 2 d., 307 str. 3 d.,

Č. P. (E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-05-06 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. 90 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų ir elgesio apribojimu 6 mėn.;

2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-06-10 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėn., bausmę atlikęs 2006-04-25;

3) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-03-13 nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2009-04-03) pagal LR BK 164 str. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, per mėnesį pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje;

teistumai neišnykę ir nepanaikinti, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., 308 str. 2 d., 307 str. 3 d. ir 307 str. 3 d.,

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti ir nesimokanti, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., 307 str. 3 d. ir 24 str. 6 d.,

N U S T A T Ė:

Č. P. (E.), M. B. ir  A. Š. veikdami kartu bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2009 m. balandžio mėnesio vidurio, tiksli data ir laikas ikiteisminiu tyrimo metu nenustatyta, iki 2009 m. gegužės 6 d., 10 val. 30 min., pasinaudodami nukentėjusiosios nepilnametės L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), psichine negalia, laikė nukentėjusiąją prieš jos valią užrakintą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei kartu su nukentėjusiąja būdami minėtame bute ir neleisdami jai laisvai išeiti bei judėti, neteisėtai atėmė L. Č. laisvę ilgiau nei 48 valandoms.

Be to, Č. P., M. B. ir  S. B., veikdami kartu bendrininkų grupėje įtraukė nepilnametę L. Č. į prostituciją ir, padedant A. Š., pelnėsi iš nepilnamečio asmens L. Č. prostitucijos:

- 2009 m. balandžio mėnesį, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, iš nepilnametės L. Č. kalbų supratę, kad ji yra turėjusi lytinių santykių, Č. P., M. B. ir S. B. nusprendė už pinigus siūlyti jos lytines paslaugas vyrams ir vėliau šį sumanymą įvykdė, t. y. A. Š. paruošiant nepilnametę L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), užsiimti prostitucija, tai yra parenkant jai rūbus ir padarant makiažą, Č. P., M. B. ir S. B., veikdami įvairiomis grupėmis, o Č. P. viename tęstinės veikos epizode  ir vienas, ne mažiau kaip keturis kartus nuvežė L. Č. į degalines, esančias S. bei A. kaimuose Kėdainių rajone ir ten, pasinaudodami nukentėjusiosios psichine negalia, vertė ją už pinigus teikti lytines paslaugas sunkvežimių vairuotojams ir kai nemažiau kaip keturi sunkvežimių vairuotojai turėjo lytinius santykius su L. Č., už tai iš vairuotojų gavo tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą pinigų sumą (ne mažiau kaip 50 litų arba jų ekvivalentą kita valiuta už vieną lytinį aktą), o Č. P. telefoninio pokalbio metu susitaręs su R. S., kad už 50 litų atveš merginą, 2009 m. gegužės 3 d. apie 18 val. 30 min. paėmė nukentėjusiąją nepilnametę L. Č. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ši buvo neteisėtai prieš jos valią laikoma, ir savo BMW markės automobiliu nuvežė ją į Š. miestelį Kėdainių rajone, kur apie 19 val. kelyje Š.-P. perdavė L. Č. R. S..

Kaltinamasis S. B. kaltu dėl pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos ir įtraukimo į prostituciją neprisipažino ir parodė, kad kaltinamuosius pažįsta ir su jais nesipyksta, o L. Č. pažinojo iš matymo, kaip B. panelę. Ją jis matė (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kur gyveno P. (tuo metu E.), B., o po kiek laiko ten apsigyveno ir A. Š.. Jis manė, kad P. gyvena su Š. viename kambaryje, o B. su L. kitame kambaryje, ko gero, su B. vienoje lovoje miegojo, atrodė kaip 18 metų, kaip pilnametė. Kad buvo užsiiminėjama prostitucija, jis sužinojo iškviestas apklausai policijoje. Su P. jis susipažino 2008 metų vasarą per bendrus draugus. Pastarasis tuomet gyveno „garadoke“ vieno kambario bute, tarp jų išėjo kalba, kad jo (S. B.) tėvai nuomoja dviejų kambarių butą. Po to P. išsinuomojo tą butą. Butą nuomavo su M., vėliau atsirado Š., L.. Su tėvu jis buvo nuėjęs į (duomenys neskelbtini) butą, tikrino skaitiklius, sutarė, kad vėliau sumokės už butą. Tėvas klausė, kiek L. metų, L. pasakė, kad jai 18 metų, tada tėvas liepė atnešti jai pasą ir tada leis jai gyventi. P. kartais skolindavosi iš jo pinigų. Jam buvo 16 metų, tėvas padovanojo grandinėlę. P. prašė paskolinti pinigų mašinai pirkti, tačiau jis tuo metu neturėjo. Tada P. klausė, ar jis gali užstatyti grandinėlę, sakė, kad pirks mašiną, ją parduos ir atiduos skolą. Iš pradžių nesutikęs, vėliau jis sutiko ir P. užstatė jo grandinėlę,  bet delsė grąžinti pinigus. Tėvai nieko nežinojo, jis bijojo, kad nesužinotų, todėl P. vis klausdavo, kada grąžins pinigus. P. jam pasakė, kad nusipirko panelę, o ne mašiną. Jis nesuprato, kaip galima nusipirkti panelę. Jis prašė P., kad šis atiduotų jo pinigus, o P. pasiūlė važiuoti kartu parduoti mašiną. Jis su P. nuvažiavo į degalinę 4 kartus, ko ten jie važiavo, nežino, jis važiavo norėdamas atsiimti pinigus, nes tėvas turėjo greitai grįžti. Į degalinę važiuodavo, nes P. žadėdavo grąžinti pinigus. Pirmą kartą į degalinę važiavo jis, L., M., Č., važiavo į A. kaimą. Nuvažiavo, pastovėjo, grįžo, kiek pamena, L. nebuvo išlipusi iš mašinos. Antrą kartą važiavo tie patys asmenys tik į S. degalinę, ten buvo išlipę. B. jį pakvietė eiti kartu. B. ėjo prie vilkiko vairuotojo, su juo kalbėjo, o jis stovėjo toliau nuo jų lauke, ką jie kalbėjo negirdėjo, grįžus atgal į automobilį L. nuėjo su Bielskiu iki vilkiko, po ko L. gal po 15 minučių parėjo į mašiną. Ko L. ten ėjo, jis nesuprato. Ar L. parnešdavo ką nors, nežino, ji nieko nesakydavo, pinigų pas ją jis nematė. Automobilyje jie nekalbėjo kur važiuoti. Trečią kartą irgi važiavo tie patys, o ketvirtą kartą važiavo tie patys asmenys kaip anksčiau, tik P. nebuvo ir dar buvo „F.“ – Ž. K.. Jis pats su jokiais vairuotojais nekalbėdavo. Lenkiškai kalbėti jis nemoka. Tuo metu jis nesuprato, kad mergina yra pardavinėjama. Tik po visko jis sužinojo, dėl ko jie važiavo į degalines ir kad P. pardavinėjo merginą, nes prieš patį paskutinį važiavimą P. paklausė, ar nenori važiuoti pirkti panos. Jis pats negrasino susidoroti su mergina ir negirdėjo bei nematė, kad jai grasintų kiti kaltinamieji ar vartotų jos atžvilgiu kokį tai smurtą. Ji pati prašydavo P. ją vežti, nes ji užsiiminėjo prostitucija. Kuomet jis prašydavo grąžinti skolą, P. sakydavo jam važiuoti kartu į degalinę, kaip ir iš kur pastarasis gaus pinigų, jis nesuprasdavo. Kai jis ateidavo, jie visi mašinoje jau sėdėdavo arba privažiuodavo visi prie jo namų ir jis įsėsdavo. Jis nematė, kaip jie ruošiasi važiavimui į degalinę. Jam su Č. neteko daugiau kalbėtis. Jam ji atrodė normaliai, sveika, sutrikimų nepastebėjo. Kartą, kai jie stovėjo degalinėje, Č. neturėjo pinigų, paprašė jo, kad jis nupirktų L. submariną. Vieną dieną P. buvo iš jo paėmęs pinigų, už kuriuos pylė kurą. Jis viską darė P. nurodymu. Tą dieną P. liepė jam eiti prie sunkvežimių vairuotojų, vairuotojas davė 10 ar 15 eurų, paėmė pinigus į rankas ir padavė P.. Po tų važinėjimų į degalines, Č. jam pinigų neatidavė. Iš viso P. jam buvo skolingas apie 1300 litų, per policiją jis dalį pinigų susigrąžino. Jokių pinigų nei iš kaltinamųjų, nei iš L. jis negavo. S. B. teigė, kad pokalbių tarp jo ir P. metu jis viską pastarajam melavo, kad tik greičiau šis grąžintų jam pinigus. Buvo kalba apie pasą, klausė P., o jis atsakė. Jis apie tą pasą viską išgalvojo, nes jam reikėjo pinigų išpirkti grandinėlę. Po to paaiškėjo, kad P. nupirko panelę ir jai reikėjo paso. Č., kai sėdėjo kalėjime, jam grasino, negražiai rašė, B. negrasino. Jis pats neturi pagrindo apkalbėti B., P., su Č. nesipyko. Kai sulaikė P., B. atvarė pas juos pastarojo automobilį, motociklą, tėvai leido pastatyti pas juos uždarame kieme. Kodėl būtent pas juos prašė pasaugoti mašiną, motociklą, nežino. P. buvo skolingas ir jo tėvams už maistą, nuompinigius. S. B. parodė, kad B. buvo mušamas P. Kartą P. būdamas išgėręs paskambino jam, jis atėjo, P. su draugu stovėjo kieme, į lauką išėjo M., Š.. P. pradėjo pulti B. – pagriovė ant žemės, trenkė į veidą, suplėšė striukę, jis nematė, kad B. priešintųsi ar trenktų P.. Š. su draugu nusivedė Č., o jis B. palydėjo iki (duomenys neskelbtini) namo, pastarasis pas kažką ten nuėjo. S. B. parodė, kad jis tenorėjo susigrąžinti skolą, nesuprato, kad tai blogas dalykas, manė, kad tai leistina, mergina sakė, kad jai 18 metų, į degalines vyko įtakojamas P., nelabai galėjo nevykdyti prašymų ir viską darė, kad susigrąžinti savo pinigus. Kartą P. skambino, klausė, ar žino, kas gali pavairuoti mašiną ir jis surado jam vairuotoją.

Kaltinamasis M. B. kaltu dėl neteisėto laisvės atėmimo pagal BK 146 str. 2 d. ir dėl pelnymosi iš nepilnametės prostitucijos pagal BK 307 str. 3 d. neprisipažino, o dėl nepilnametės įtraukimo į prostituciją pagal BK 308 str. 2 d. prisipažino iš dalies. Su Č. P. jis susipažino 2004 m., nuo tada jie yra draugai, A. Š. yra Č. P. panelė, ją pažįsta nuo 2008 metų gruodžio mėnesio, su S. B. yra taip pat pažįstami, nei su vienu iš jų nėra susipykęs. Jo pravardė yra „A“, „S“ yra S. B., P. pravardės neturi.  Nukentėjusiosios D. Č. jis nepažįsta. 2009 metų balandžio viduryje Č. P. paskambino jo (M. B.) buvusi draugė E. ir paprašė Č. P., kad jis leistų pas juos pagyventi L. Č.. Tuo metu jis su Č. P. nuomojosi dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). To buto savininkė – kaltinamojo S. B. mama L. N.. S. B. jis žinojo iš matymo, nes šis ateidavo pas juos į svečius. Vakare paskambino E. ir paprašė nuvažiuoti paimti L. prie parduotuvės „Sandra“. L. atvežė kažkoks vaikinas, su kuriuo Č. P. pakalbėjo. Jų pokalbio jis negirdėjo, parūkė kieme ir įsėdo į mašiną, tačiau išgirdo, kad P. jį pavadino „S“. Jis to vaikino nepažinojo, pravardės taip pat nežinojo, matė jį pirmą kartą. „S“ sėdo į automobilį ir išvažiavo, o jis su P. išvažiavo į Š. Automobilį vairavo P.. Vakare paskambino „S“ ir pasakė atvažiuoti pas jį paimti L.. Jie nuvažiavo pas „S“ į namus, kurių adreso jis nežino, tada pirmą kartą pamatė L., kurią parsivežė į namus. E. pati negalėjo parsivesti namo L., nes neleido jos močiutė, todėl E. paprašė leisti L. pagyventi pas juos. Atsiradus L., jis gyveno su L. viename kambaryje, o kitame kambaryje gyveno Č. P. su A.. Jis miegodavo su L. vienoje lovoje, bet po atskiromis antklodėmis. P. pardavinėjo mašinas, o jis dirbo laidojimo rūmuose, iš jų uždirbtų pinigų visi gyveno, pirko maistą, mokėjo mokesčius už butą. Už L. mokesčius už butą sumokėdavo jis su P.. Jam nekilo jokių įtarimų, kad L. yra nepilnametė, pagal išvaizdą atrodė 18 metų, tik truputį jos psichika kėlė įtarimų. L. sakė, kad jai yra 18 metų, kad yra gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi K. profesinėje mokykloje, užsiima prostitucija, jos tėvai girtuokliai ir ji neturinti kur gyventi, nes tėvai ją išvarė iš namų. L. pasakojo, kad ji gyveno pas čigonus, kad užsiiminėjo prostitucija, konkrečių faktų nepasakojo. Tarp jos, B., P. nebuvo jokio susitarimo įtraukti L. į prostituciją. L. pati prašė surasti jai klientų, ar už tai ji gaudavo pinigų, jis nežino. L. prašymu po savaitės laiko nuo jos apsigyvenimo jų bute, jis su P. nuvežė ją į degalinę. L. vežimui į degalinę vadovavo P., kuris ir sugalvojo L. nuvežti į degalinę ir jį pakvietė dėl kompanijos. P. vairavo automobilį, jis sėdėjo priekyje prie vairuotojo, o L. sėdėjo automobilio gale, važiavo trise. A. degalinėje  P. liepė jam nueiti pas sunkvežimio vairuotoją, vairuotojas buvo lenkas, jo paklausė ar reikalinga mergina, šiam atsakius teigiamai, jis grįžo ir pasakė L., kad vairuotojas laukia. L. nuėjo pas jį ir grįžusi maždaug po 20 minučių įsėdo į mašiną. Pas L. jis pinigų nematė, pati L. jam sakė, kad už vieną kartą gaudavo 20 eurų. Iš viso į degalinę jie važiavo keturis kartus, važiavo į A. ir S. degalines. L. prašymu, jis du ar tris kartus ėjo kalbėtis su vairuotojais dėl L., ar jie norėtų su ja santykiauti. Jis klausdavo vairuotojų, ar reikia panelės. Rusų, lenkų kalba jis sakė vairuotojui, kad 30 minučių pabūti su mergina kainuoja 50 litų arba 20 eurų. Antrą kartą vyko į S., nuo pirmo vykimo buvo praėję dvi ar trys dienos. L. prašė nuvežti ją pas klientus, P. sugalvojo važiuoti į S. degalinę. Automobilį vairavo P., važiavo jis ir L.. Su vairuotoju kalbėjo jis, vairuotojas buvo lenkas. Matė, kad L. 20 eurų padavė P.. Trečią kartą važiavo jis su L., S. B., vežė P. draugas „F“. S. B. važiavo su jais į degalines dėl kompanijos ir dėl to, kad geriau mokėjo rusų kalbą. Jis žinojo, kad B. yra nepilnametis ir suprato, jog P. važiuoti kartu siūlo nepilnamečiui B., bet B. galėjo nevažiuoti. Kai jie važiavo du kartus be P., pastarasis prašė važiuoti jo ir B.. L. prašė P. ją nuvežti pas klientus, P. negalėjo jos nuvežti, paprašė, kad L. nuvežtų „F“. Tą kartą kalbėtis su vairuotojais jis ėjo su S. B., S. stovėjo greta, o jis kalbėjo. Ketvirtą kartą važiavo į A. degalinę, važiavo jis, S., „F“, L. Jis nuėjo su B. prie vairuotojo, kalbėjo jis, vairuotojas buvo lenkas, vairuotojas atsisakė L. paslaugų. Su  motociklu „Suzuki“ prie jų buvo atvažiavęs P.. Jis klausdavo vairuotojų, ar reikia panelės. Kadangi rusų kalbą labai mažai moka, P. pamokydavo, ką sakyti rusiškai. Jis nežino, kiek per keturis važiavimus L. gavo pinigų. L. jam yra sakiusi, kad už vieną kartą gauna 20 eurų. Maisto ir daiktų L. nepirko. Jis važiavo keturis kartus, ar daugiau kartų L. buvo vežta, nežino. Važiuoti liepdavo P., o jis pastarojo bijojo. Be to, P. sakydavo jam, kad jei jis nevažiuos, turės kraustytis iš buto. Jis pinigų iš vairuotojų neimdavo. Kam vairuotojai sumokėdavo už paslaugas, jis nežino. Žinojo, kad P. paimdavo pinigus iš L. Č.. Pinigus jie išleisdavo kurui ir maistui. Pats nematė, kad L. santykiautų su vairuotojais. Visi jie suprato, kad tai, kuo užsiima L., yra prostitucija.

Namuose viskam vadovavo P.. Jis prisibijojo P., nes pastarasis, kai išgerdavo, kartais puldavo muštis. Vieną kartą P yra pavartojęs smurtą prieš jį. Jis buvo namuose, dar buvo S., grįžo P. išgėręs, pradėjo kieme dėl kažko pulti, muštis, trenkė porą kartų į veidą, spyrė į šoną, po ko jis atsistojęs pabėgo. Ryte jis kažką aiškino, bet jis neatsimena. Lyg tai buvo susiję su L., nes jis sakydavo P. išvežti L. iš namų, tačiau P. liepdavo jam neaiškinti. 2009 m. kovą – balandį jis gavo 2 000 litų atlyginimo, tai jo pinigai, bet visus juos atiduodavo P., kuris mokėdavo už butą, elektrą. Iš pradžių nuomojant butą negalvojo, kad vadovaus viskam P..

M. B. parodė, kad L. užrakintos bute nelaikė, ji nesiskundė, kad jos neišleidžia kas nors iš buto. Buto raktus turėjo jis, A., Č.. Durų spyna buvo paprasta, išeinant duris reikia užrakinti, neužsitrenkia. Būnant viduje, duris rakino raktu. L. viena bute nebūdavo. Ji visur važiuodavo su jais, L. iš buto buvo išėjusi pas E., kuri gyvena Ž. gatvėje netoli nuo T. gatvės, pasiimti drabužių, po to vėl grįžo pas juos. L. turėjo galimybę paskambinti mobiliuoju telefonu tėvams, P. net liepė jai skambinti tėvams, bet L. neturėjo tėvų telefono numerio, jie siūlė ją parvežti į namus pas tėvus, bet L. nenorėjo. Nieko nežino apie tai, kad P. pagavo L. ir parvežė namo. Gegužės pradžioje jis, L., A., P. važiavo pas jo tėvus į Š., buvo pas P. tėvus. Pas P. tėvus jie prabuvo 6-7 valandas, kepė dešreles, L. buvo kartu su jais, sėdėjo prie stalo kartu. Tėvai ją matė, L. jiems niekuo nesiskundė, automobilis buvo nerakintas.

Gegužės pabaigoje policija atvažiavo į namus ir išsivežė L., taip baigėsi jos gyvenimas pas juos. Tik kai jį suėmė jis sužinojo, jog L. yra paieškoma. Po darbo jis eidavo miegoti, televizoriaus nežiūrėdavo. Tik tyrimo metu jis sužinojo, kad L. mokosi K. specialiojoje mokykloje. P. apie L. jam nieko nesakė. Jis jokios naudos iš L. veiklos neturėjo, jokio pasitenkinimo nejautė, kad važiavo su ja į degalines. Kiek laiko L. būtų gyvenusi pas juos, nežino. Jis gailisi, kad važiavo dėl kompanijos. P. prašydavo jo eiti pakalbėti su vairuotojais. Jei būtų žinojęs, jog L. nepilnametė, būtų nėjęs jai ieškoti klientų. Jis pripažįsta nukentėjusiosios naudai pareikštą 20 000 litų civilinį ieškinį. Dabar jis gyvena pas mamą Š. kaime, tėvas jo yra miręs, kartu gyvena patėvis. Jis tvarkosi dokumentus, kad priimtų į darbo biržą.

Kaltinamasis Č. P. (E.) kaltu dėl neteisėto laisvės atėmimo pagal BK 146 str. 2 d. ir dėl pelnymosi iš nepilnametės prostitucijos pagal BK 307 str. 3 d. neprisipažino, o dėl nepilnametės įtraukimo į prostituciją pagal BK 308 str. 2 d. prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2009 metų balandžio viduryje atėjo E., buvusi B. draugė, kuri klausė, ar gali pas juos savaitę pagyventi jos draugė L.. Jie sutiko. Tada jiems paskambino ir pasakė, kad L. reikia paimti iš „S.“. Koks ryšys tarp E. ir „S.“, jis nežino. Prie E. nurodytos aikštelės atėjo L. su daiktais, bet jos tada jis nepaėmė, nes jam nuvažiavus su B. į sutartą vietą paimti L., paskambino jo tėvai ir paprašė atvažiuoti. Tada jis pasakė, kad L. paims vėliau. Kai važiavo atgal iš jo tėvų, iš Š., paskambino B., prašė paimti jį pasivažinėti. Paėmus S. B., visi nuvažiavo į Mindaugo gatvę, kur iš B. pravarde „S“ paėmė L.. Ji sakė, kad jai 18-19 metų, ją tėvai išvarė iš namų, brolis ją prievartavo, sakė, kad ji tai pas drauges, tai kitur gyveno. Jis jai būtų davęs daugiau metų. Kadangi viename kambaryje gyveno jis su sugyventine, M. priėmė L. į savo kambarį gyventi. Kai paėmė L., tai ji kaip paprasta sena moteris atrodė,  ne gražuolė, apsirengusi normaliai buvo, ne kaip valkata, bet plaukai netvarkingi. Leido nusimaudyti L., rūbus išsiplovė. L. pagyveno pas juos kelias dienas, tada jis pasakė jai, kad valgyti neduos ir lai valgyti prašo E.. Tada L. pasakė, kad verčiasi prostitucija, kad bendrauja su vyrais, pradėjo prašinėti rasti vyrų. Tuo metu bute buvo jis, B., B., L., o Š. nebuvo. L. sakė, kad bendrauja su vyrais, kad užsiima negerais dalykais, kad už tai ji ima pinigus. L. prašė surasti klientų, pažįstamų, draugų, taip ir prasidėjo pavežiojimai į degalines. Niekas jai nieko neliepė, pati prašė. Kadangi jis vienas turėjo mašiną, ją paveždavo tai į vieną degalinę, tai į kitą, pažįstamiems pasiūlė. Kas nusprendė klientų ieškoti degalinėse, nepamena. Visi – jis, B., B. važiavo į A. degalinę, nes žinojo, jog ten visada yra tolimųjų reisų vairuotojų. Jis pas tolimųjų reisų vairuotojus nėjo ir dėl kainos nesitarė, buvo tik vairuotojas. L. sakė gerai tiek, kiek gaus. Ji sakydavo, kad gavo 50 litų. Pirmą kartą L. vežė į A. degalinę 2009 m. balandžio viduryje, važiavo jis, B., B., L.. Tada niekas jos nedažė, ji turėjo savų dažų, pati pasidažė ir apsirengė savus rūbus. Dar buvo draugės rūbai išmetimui padėti, tad leido jai juos pasiimti. Į degalinę važiavo su džinsais, marškinėliais, vilkėjo savais rūbais. Jis suprato, kad čia viskas blogai, bet galvojo, kad jai 18 metų ir kad jos vienos čia reikalas. Jo paprašė eiti tartis su vairuotojais, bet jis nėjo. B. su B. sutiko ir nuėjo tartis su vairuotojais, už kiek jie tarėsi, nežino ir negirdėjo. Pirmą kartą jos niekas neėmė ir tada tą pačią dieną jie nuvažiavo į S. degalinę. B. su B. siūlė vairuotojams, niekas jos neėmė. Nesitarė kas kalbės, abu kalbėjo rusiškai, kuris tarėsi, jis nežino, bet nesusitarė, tad grįžo namo. Po poros dienų pas juos į namus atėjo B.. L. prašė pavežti ir jis sutiko. Susitarime Š. nedalyvavo, ji nieko nežinojo apie tuos dalykus. Š. tik po kiek laiko sužinojo, kas vyksta. Jis Š. nieko nesakė, L. pati pasisakė Š.. Antrą kartą vyko į A. ir S. degalines. A. degalinėje L. Č. paėmė tolimųjų reisų vairuotojas, prie automobilio nuvedė B., L. grįžo po 30 minučių, turėjo 50 litų, tuos pinigus ji pasiliko sau, tada jie važiavo namo. Jie vieną dieną po kelis kartus važiavo į degalines. S. degalinėje Č. lytiškai santykiavo, gavo 50 litų. Atrodo, kad vieną kartą iš tolimųjų reisų vairuotojo paėmė pinigus B., nes kurą į jo mašiną buvo įpylęs, ir atidavė L., ji gavo 10 ar 15 eurų, tiksliai nepamena. L. skolinosi pinigų iš B. kelionei, įpylė kuro, o po to L. atidavė pinigus B.. Jis tada nebuvo, nematė, kartu su jais į degalinę nevažiavo. Buvo pokalbis su B., kad jis gavo 10-15 eurų iš Č.. Jie visi suprato, kad tai nelegali veikla. Jis pasakė L. išeiti iš namų, kad jos nebevežios. Tada B. paprašė mašinos, bet jis jam nedavė, nes B. teisių neturėjo, tada prašė draugo „F“, kurio pavardės nežino, pavairuoti mašiną. Po to, mašinos jis nebedavė, todėl „F“ važiavo savo mašina, važiavo B., B., L.. Kur jie važiavo, kiek pinigų gavo, jis nežino. Jis važinėjo su motociklu, privažiavo prie jų A. degalinėje, sakė, kad susitarė dėl L.. Jis L. į degalines daugiau nebevežė, telefonu pasiūlydavo draugams. Dėl L. vizitų, atvežimo, išvežimo buvo deramasi ne tik su juo, bet ir su „F“, ir su B.. Jis su L. sutarė, kad jos nemaitins, ką ji užsidirbs, iš to gyvens. Už tai, ką darė L., jis negavo nė lito. L. pati nusipirkdavo valgyti. Rakto L. jie nedavė. Iš pradžių jis nepastebėjo, kad su L. kas ne taip. Ji nepažinojo valandų, pinigus žinojo, paprastą elektroninį laikrodį žinojo, o romėniškais skaičiais laikrodžio nežinojo, rašė spausdintomis raidėmis. Sakė, kad jos tėvai geria, jos nemokino, brolis prievartauja. Būdavo, kad nesuprasdavo ką ji sako. Kartą S. siūlė L. išgerti alaus, jis nenorėjo, kad L. būtų pas juos, todėl S. nuo Š. degalinės ją pasiėmė ir L. išvažiavo alaus atsigerti, išvažiavo dėl kompanijos. Jis sakė L. nebegrįžti pas juos. Dėl pinigų buvo juokais kalbama su S.. Po kiek laiko pats S. pranešė, kiek L. yra metų ir jog ji paieškoma, jis nepatikėjo. Sužinojus, kad L. nepilnametė, jis jos niekur nebevežė, liepė jai išeiti, bet L. prašė leisti jai pabūti. Jis nepaskambino į policiją, o liepė pačiai L. skambinti į policiją. Nesiėmė jokių priemonių, nes bijojo ką nors daryti. Jis siūlėsi nuvežti ją pas tėvus, bet L. bijojo grįžti pas tėvus Po kiek laiko dar sužinojo, kad ji mokosi specialiojoje mokykloje. Kodėl ji nėjo į pamokas, jam toks klausimas nekilo. Kiek jis žino, specialiojoje mokykloje mokosi socialiai remtinų tėvų vaikai. A. Š. nesakė, kad L. nepilnametė. Jis Š. jokios pagalbos neprašė, o pasakymas Š. „paruošk“ reiškia – nusileisk į apačią. Kadangi L. pavežiodavo, dėl įtraukimo į prostituciją iš dalies kaltu prisipažįsta. Tai čia L. juos visus įtraukė į savo nusikalstamą veiką, o ne jie L.. Dėl neteisėto laikymo jis kaltu neprisipažįsta, nes L. ėjo į parduotuves, į balkoną, pas E., jis jos nelaikė uždarytos. Naktį duris rakindavo, kaip ir visi žmonės. Būdavo, kad bute kartais visų gyventojų nebūdavo, dažniausiai raktas gulėdavo pas B. kambaryje ant palangės. Visą laiką ji turėjo galimybę išeiti iš buto. Jis neieškojo L., tik pavežė iki namų.

Č. P. teigia, kad nežinojo, jog B. yra nepilnametis, manė, jog S. B. yra 18 metų ir tik po visko sužinojo, kad šiam 17 metų. Lombarde S. B. užstatė grandinėlę, o kiek jis žino, nepilnametis negali užstatyti daikto lombarde. Be to, S. B. atrodo kaip suaugęs žmogus. Jis pasiūlė S. per pusę pirkti mašiną, todėl pastarasis ir užstatė grandinėlę. Jie sutarė, kad pirks automobilį, jį parduos, o pelną dalinsis per pusę. Paskui jie nupirko automobilį. Jis savo reikmėms pinigų nesiskolino. Kai važinėjo į degalines, B. pinigų iš jo neprašė. Kartais iš B. ar iš jo mamos jis pasiskolindavo 20 litų, bet skolą visada grąžindavo. Apie dokumentų padarymą nieko negali pasakyti, atsimena tik tiek, kad buvo pokalbis su S. tėvu dėl techninio paso padarymo. Jis neklausė Č., kur jos yra asmens dokumentai. Jei jis būtų norėjęs, seniai būtų padaręs pasą ir išvežęs Č., bet tokiais dalykais jis neužsiiminėja. 1 000 litų iš B. jis nesiskolino, tai buvo bendras verslas. Jis – P. grandinėlės neužstatė, užstatė pats S. B.. Jis buvo užstatęs tik draugės auksą. S. B. skolą jis grąžino, tik jo tėvams yra skolingas. S. B. jis negrasino, jam laiško nerašė, nes S. B. namų adreso nežino. Nežino ir nematė, ar už merginos vežiojimą B. gavo pinigų. Jis, P., buvo tik pagalbininkas, vairuotojas, visiems padėjo, naudos neturėjo. Tuo laikotarpiu jis pardavė „Golf“, „Volkwagen Jetta“, tėvai padėdavo, B. padėjo, taip ir gyveno. B. pas juos į butą ateidavo kiekvieną dieną šiaip, su L. bendraudavo, buto rakto B. neturėjo.

Kaltinamoji A. Š. kalta dėl neteisėto laisvės atėmimo pagal BK 146 str. 2 d. prisipažino iš dalies, o dėl padėjimo pelnantis iš nepilnametės prostitucijos pagal BK 307 str. 3 d. ir 24 str. 6 d. neprisipažino. Parodė, kad ji su P. yra sugyventiniai nuo 2008 m. gruodžio mėnesio pradžios. Viskas prasidėjo nuo 2009 m. balandžio vidurio. Č. paskambino E., buvusi B. mergina, paprašė leisti pagyventi merginai savaitę laiko. Kai L. atvežė, ji vilkėjo džinsiniu trumpu sijonu, avėjo odiniais ilgais batais, buvo suplėšytos pėdkelnės, vilkėjo odine striuke, buvo pasidažiusi. L. paprašė leisti nusimaudyti, pašaukė ją (A. Š.) į vonią, L. vilkosi savo drabužius, tada ji davė L. savo kelnes, ėjo miegoti. Ji gyveno pas juos dvi savaites. Tą pirmą savaitę ji su L. būdavo namuose, nelabai su ja bendravo. L. sakė, kad jos tėvai geria, išvarė ją iš namų, kad su E. baliavodavo, su vaikinais važinėdavo. Sakė, kad E. senelė nebenorėjo jos priimti, tai E. paprašė Č. priimti, nes pas juos yra vietos. Pirmą savaitę taip ir buvo. Paskui L. pradėjo minėti apie lytinį santykiavimą, nors nei B., nei B., nei P. jai nieko apie tai nesakė. L. pati prašė, o jie pavežė. Savaitę ji nieko nežinojo. Per dvi savaites L. vežė 4 kartus. Ji (A. Š.) paklausė vaikinų, jie nuo jos neslėpė. Tada ji pradėjo klausti L., pastaroji pati pasakojo apie polinkį vyrams, kad eina baliavoti, kad dirba, verčiasi iš prostitucijos. Ji L. prieš jos valią niekada nelaikė, L. galėjo kur nori eiti. L. ėjo pas E., į parduotuves. Jei ko trūkdavo, L. nueidavo nupirkti. Jie visi ne kartą važiavo į Š. pas Č. tėvus, kartą visi važiavo į Vilnių pasivažinėti. B. raktas bute ant palangės būdavo. L. išeidavo, pareidavo. Kartą L. viena pati niekam nieko nesakiusi buvo išėjusi ir po valandos parėjo su dviem „Maxima“ maišeliais, iš E. močiutės parsinešė. L. taip susišvietė. Jai labai nepatiko, kad L. gyvena pas juos. Todėl P. sakydavo, kad arba ji išeis, arba tegul L. išeina. P. vis sakydavo, kad po kelių dienų L. išeis. Ji sakydavo L., kad ši grįžtų į namus, bet L. sakydavo, kad ją brolis išprievartavo, kad brolis sėdi kalėjime, kad ji nenori grįžti namo, eidavo į balkoną, rūkydavo, niekas jos neslėpė. Kadangi B. dirbo laidojimo namuose, jis gaudavo į mėnesį po 2000-3000 litų, o Č. gaudavo pigiau maisto iš B. mamos, tad pinigų maistui būdavo, o ji (A. Š.) gamindavo valgį bei vadovavo namų ruošai bute. L. neprisidėjo prie maisto gaminimo, valgė su jais kartu iš normalių indų, vienkartiniai indai jai nebuvo duoti. Kai L. pasakė užsiiminėjanti prostitucija, kad neužneštų ligos, ji pati pasakė valgysianti iš vienkartinių indų, bet L. niekada iš jų nevalgė, valgė su jais kartu iš normalių indų. Atlygio iš L. už valgį ji neprašė. Ji pastebėjo, kad L. nėra pilnai sąmoningai kalbantis žmogus bei jos pasakojimų galai nesueina, tačiau ji (A. Š.) nejautė atsakomybės už L., gyveno savo gyvenimą. Ji L. nefotografavo, nevežė, nematė, kad L. fotografuotų B., B. ar P.. Namuose buvo pravardžiavimų, visoks buvo bendravimas – ir „kalė, ir padla“, bet jos (A. Š.) akivaizdoje vaikinai iš L. nesityčiojo, psichinio smurto L. nejuto, pajuokaudavo visi. L. pati norėjo dirbti, kas būdavo namuose – P., B. ar B. – su tuo dėl važiavimo ir tardavosi. Konkrečiai kas viskam vadovavo – nežino. Namuose P. su B. buvo lygūs, už butą mokėjo abu lygiai, abu vienodai rodė iniciatyvą. Kad B. yra nepilnametis, ji nežinojo, jį tematė vieną kartą degalinėje. Ji su P. motociklu važiavo pro degalinę ir matė degalinėje prie mašinos stovinčius L., B., B., „F“. Ji suprato, kad jie laukia vairuotojo. Ji pati jų klausė ir jie neneigė, kuo verčiasi L., be to, pati L. sakė, kuo ji verčiasi. Jai keista, kodėl L. neminėjo B., gal buvo primokyta. Buvo situacija, ateidavo „S“, tokia yra B. pravardė, į namus, jis ateidavo į svečius, atėjęs bendraudavo su L., kalbėdavo, kad ji privalo klausyti. B. gal ir buvo užėjęs bei pasiėmęs L.. B. telefonu jai nurodymų nėra davęs, kad L. pasidažytų, pasiruoštų. B. telefono neturėjo, buvo pametęs. B. ji žinojo iš seniau, kad jis bendrauja su P. sužinojo kovo mėnesį. Jie yra pažįstami, draugai. Ji (A. Š.) P. nebijojo ir jai tikrai nebuvo grasinta. Ji su P. gyveno, nenorėjo jam problemų sukelti, todėl nėjo į policiją pranešti apie jo darbus, juk ji pati buvo bute kaip svečias, ją išlaikė. A. Š. parodė, kad nepadėjo P., B., B. pelnytis iš prostitucijos. L. visą savaitę buvo su savo rūbais, kol atsinešė iš E. močiutės rūbus, ji L. tik pirmą dieną davė kelnes. L. ji nerengė. L. pati tvarkėsi, prausėsi, rengėsi, pasišukuodavo, pasidažydavo. Ji tik vieną kartą L. prašymu pastarąją padažė. O šiaip L. pati spręsdavo, ką jai daryti. Yra buvę, kad P. paskambino jai telefonu ir pasakė „tegul plaunasi ta kalė vieną vietą“, tuos jo žodžius ji perdavė L., pasakydama tik, kad skambino ir jai reikia ruoštis. Tai L. teisė rinktis, o ne jos reikalas, kur ji išvažiavo. Ji nepaduodavo telefono L., kad ši pati kalbėtų su P., nes tuo metu nepagalvojo pati. Ji suprato, kad L. vežama lytiškai santykiauti, tik nežinojo, kad L. tai daro už pinigus. L. vežė P., B., B.. Laura pati prašė vežti, kas sugalvojo ją vežti, už kokią kainą – tokios kalbos nebuvo. L. visada sakė, kad jai 18 metų. Kada pranešė per televiziją apie L. – nematė. Jai P. pasakė, kad skambino jam draugas, kuris pasakė, kad L. nepilnametė. Kartą į duris pabeldė policininkė, neprisistatė ir į klausimą pasakė, kad savi, todėl ji atrakino duris. Duris ji atidarė iš karto. Namuose P. ir B. nebuvo. Atrakinus duris į vidų įėjo pareigūnė Š., ji neprisistatė, jokių dokumentų nerodė, klausė, kur L., ji (A. Š.) pasakė, kad čia. Kita pareigūnė šaukė ant jos, sakė, kad jiems bus blogai. Pareigūnė ištraukė L. iš balkono, trankė L. su segtuvu, po to ją išsivedė. Paskambino P., pasakė, kad per L. bus problemos. Ji L. neliepė slėptis balkone. Pareigūnė ją išsivedė, tada ji paskambino P. ir pasakė, kad bus blogai. Ji nemanė, kad čia jos reikalas. Jai tai buvo pirmas susidūrimas su policija, anksčiau policijoje buvo apklausta kaip liudytoja. Jokio priešiškumo policijai ji neturi. Š. tikrai meluoja, ji su pastarąja jokių ryšių neturėjo. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra jos, ji iš šio numerio skambino P. ir sakė, kad policija išsivežė L..

S. B., M. B., Č. P. ir A. Š. kaltė įrodyta.

Iš teisiamajame posėdyje paskelbtų nepilnametės nukentėjusiosios L. Č., apklaustos 2009-05-08 ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodymų (t. 1. b. l.  72-74) matyti, kad 2009-02-06 ji negrįžo namo, apie tai nesakė motinai ir nakvojo pas G. S., o po to pas S.. Po šešių dienų S. ją nuvedė pas čigonę vardu „Z“. Kodėl pasiliko pas čigonę paaiškinti negali. Ten gyveno apie dvi savaites laiko. Iš „Z“ gaudavo pinigų už kambarių tvarkymą – po 5, 9, net 20 litų. Su „Z“ L. Č. eidavo į parduotuves, išleisdavo gautus pinigus. Vėliau ji išgirdo kaip „Z“ telefonu kalbėjosi su vaikinu, pravarde „S“, vardu D. D. ją nuvežė į dviejų kambarių butą ir ten apgyvendino. Kai jis bute nebūdavo, tai ją palikdavo vieną, o lauko duris užrakindavo. Kai L. Č. paprašė išleisti namo, tai jis atsakė, kad ji niekur nevažiuos, rėkė ant jos. D. nukentėjusioji bijojo, nors jis jai negrasino. Vėliau, balandžio mėn. pabaigoje, ją pervežė į kitą butą (duomenys neskelbtini). Ten ją nuvežė asmuo, kurio vardas Č.. Važiuoti su Č. jai liepė D.. Ji Č. sakė, kad jai yra šešiolika metų. Minėtame bute gyveno dar viena mergina vardu A.. Vėliau ją (L. Č.) Č. ir dar vienas vaikinas nuvežė į A. degalinę, kur Č. nurodymu ji ėjo pas „furistą“ ir su juo lytiškai santykiavo natūraliu būdu. Ji nesipriešino, kadangi bijojo Č., kuris buvo grasinęs – sakė, kad primuš, jeigu ji priešinsis. Į šią degalinę ji buvo vežama 6-7 kartus. Kai ji nuėjo į lenko automobilį, tai tas lenkas negrasino, su juo ji lytiškai santykiavo natūraliu būdu. Lenkas jai davė pinigų – banknotą, ant kurio buvo užrašyta 20. Pinigus ji atidavė Č.. Vėliau ji buvo nuvežta link Kauno, į S. degalinę, tačiau ten lytiškai nesantykiavo, kadangi vairuotojai, kuriems Č. ir jo draugas ją siūlė, tokių paslaugų atsisakė. Č. prie A. kalbėjo L. Č., kad ji bus išvežta dirbti į Angliją prostitute. Nors ji sakė, kad nenori, jie sakė, kad vis tiek turės važiuoti. Be to, ji buvo vežama rodyti vyrams. Vėliau ją išlaisvino policija. Kai į butą atvyko policija, Aura jai liepė slėptis balkone. Kartą ji buvo pabėgusi iš buto, į kurį ją nuvežė Č., bet jis surado ją Žemaitės gatvėje ir vėl parvežė į T. gatvėje esantį butą. Nors ji jam sakė norinti grįžti namo, bet šis atsakė „jokių namų“. Be to, būnant bute Č. jai pasakė, kad jos ieško policija ir liepė niekur neiti, kad niekas jos nepamatytų. Atsakydama į prokuroro klausimą L. Č., nurodė, kad nuvežta į degalinę S. kaime ji lytiškai santykiavo su estu, kuris jai davė 50 litų. Pinigus ji atidavė Č.. Vyrams, su kuriais ji lytiškai santykiavo, nesakė apie savo amžių. Važiuojant į degalines jai mergina vardu A. padėdavo apsirengti, padažydavo, duodavo savo rūbų. Č. prašė jos paso, metrikų, bet ji atsakė, kad dokumentų su savimi neturi. Be to, bute, kur ji buvo laikoma gyveno dar vienas vaikinas vardu M.. Jis vieną kartą kartu su Č. ir dar vienu vaikinu vežė ją į A. degalinę. M. bute ją fotografavo, bet kam reikalinga nuotrauka nesakė. Jis ir A. turėjo buto raktus. Su vairuotojais ji lytiškai santykiavo, kadangi Č. reikėjo pinigų. Kai ji vieną kartą nenorėjo važiuoti pas „furistus“, tai Č. liepė važiuoti, nes kitaip išmes ją per balkoną. Č. jos nemušė. Į A. Š. pateiktus klausimus L. Č. atsakė, kad jai sakė, jog nenori važiuoti, bet A. Š. jai atsakiusi, kad ji turi taip daryti.

Iš teisme BPK 276 str. 4 d. tvarka perskaitytų ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotų L. Č. parodymų matyti, kad:

2009-05-06 L. Č. paaiškinime (t.1 b.l.67), surašytame Kėdainių r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnės G. Š., nurodyta, kad L. Č. 2009 m. vasario 6 d. penktadienį po pamokų išėjo iš specialiosios internatinės mokyklos ir nusprendė nevykti namo, o eiti pas draugę G. S., pas G. liko nakvoti. Ryte iš S. išėjo pas S. M., gyv. (duomenys neskelbtini), pas S. prabuvo keturias dienas, S. jai pasiūlė nueiti į (duomenys neskelbtini) namą Kėdainiuose ir susipažinti su romų tautybės asmenimis. Supažindinusi su čigonais S. išėjo, o čigonė Z. liepė likti pas ją, pas Z. išbuvo savaitę laiko, po savaitės Z. susiskambino su vyriškiu pravarde „S“, kuris ją išsivežė pas save ir pas „S“ ji prabuvo apie tris savaites laiko, po to jis susiskambino su vyriškiu, kuris ją parsivežė į (duomenys neskelbtini) ir tuo adresu ji prabuvo apie mėnesį laiko, vyriškio vardas Č., nes jį taip kviesdavo jo draugė A.. Minėtame bute ją maitino, leisdavo išsimaudyti, maždaug prieš savaitę laiko ją to vyriškio panelė A. fotografavo, liepė apsirengti trumpu sijonu ir pasidaryti makiažą. Jai neleisdavo išeiti iš buto, buvo pastoviai užrakinta, raktų duryse niekada nebuvo, o kai Č. E. nebūdavo namuose, tai ją pastoviai prižiūrėdavo jo draugė A.. Jei jie abu kur nors vykdavo, tai veždavosi ir ją, kad nuo jų nepabėgtų. 2009-05-06 atvyko policija ir įėjusi į butą ją rado balkone, nes ten slėptis liepė A.. Ant jos kūno sužalojimų nėra, jos niekas neskriaudė;

2009-05-07 apklausos protokole (t. 1. b. l. 68-69) L. Č. parodė, kad 2009-02-06 išėjusi iš K. specialiosios internatinės mokyklos turėjo važiuoti į namus Jonavos rajone, bet nuėjo pas savo mokslo draugę G. S., o sekančią dieną pas kitą draugę S. M., kuri jai pasiūlė nueiti pas čigonus, adresu (duomenys neskelbtini). Ten susipažino su čigone vardu Z., kuri jai pasakė, kad ji turi važiuoti gyventi pas vyrą pravarde „ S.“. Jis nuvežė L. Č. į butą ir nuvedęs į jį liepė niekur neiti. „S.“ išeidamas buto duris užrakindavo, o ji – L. Č. likdavo tame bute. „S“ ji neatpažintų, nes neįsidėmėjo, jo vardas D.. Tas „S“ jai davė rūbų, liepė pasidažyti ir veždavo pas draugus. Vieną kartą „S“ su draugu ją nuvežė kažkur už Kėdainių, kur privažiavo kitas juodos spalvos automobilis, jame buvo du vaikinai. „S“ paliepimu ji išlipo iš mašinos, pasirodė tiems vaikinams, vėliau ją vėl parsivežė į butą. Kitą dieną „S“ liepė pasiimti daiktus, davė dažų, rūbų, kažkam paskambino, pasakė, kad gali atvažiuoti jos pasiimti. Išėjus į lauką atvažiavo tas pats juodas automobilis, jame buvo vaikinas vardu Č, su juo buvo dar vienas vaikinas, kuris kažkur nuėjo. „S“ ir Č. liepė jai sėstis į juodos spalvos automobilį, Č. ją nuvežė į T. gatvėje esantį namą Nr. , nuvedė į dviejų kambarių butą. Tame bute buvo mergina, vardu A., kuri paklojo jai kambaryje lovą ir ji turėjo ten miegoti. Pabuvus kelias dienas sakydavo, kad nori išeiti, bet A. jos neišleido išeiti, iš karto skambindavo Č. ir sakė, kad ji nori pabėgti. Jei A. su Č. kur nors važiuodavo, veždavo ir ją. Jai leisdavo praustis, maistą pirkdavo A., valgyti duodavo visada. Vieną kartą A. nuėjus į balkoną parūkyti, ji atsirakino duris ir išėjo iš buvo, einant prie parduotuvės važiavo Č.. Liepė jai sėstis į automobilį, ji nenorėjo sėstis, Č. pradėjo ant jos rėkti, keikti įvairiais žodžiais, liepė sėstis į automobilį. Išsigandusi atsisėdo į automobilį, ją parvežė į butą, pasakė, kad niekur neitų, nuo tada rakto duryse nelaikė, Č. ir A. raktus laikydavo su savimi. A. jai sakė, kad ji turės važiuoti į Angliją. Jai buvo liepiama apsirengti kelnėmis, bliuzkute, pasidažyti, o po  to „S“ ją fotografavo. Teigia, kad „S“ ir „Č.“ jos nemušė, lytiškai su ja nesantykiavo, ją tik veždavo visur, rodydavo vyrams, bet ji nesuprato, kodėl taip daro. Bute ji žaidė kompiuteriu, žiūrėjo televizorių, jį bežiūrėdama sužinojo, kad jos ieško policija, tada jai A. liepė neiti prie lango, kad niekas nematytų. Ji pati irgi nenorėjo, kad ją pamatytų. 2009-05-06 į butą atvyko policijos pareigūnė ir ją surado balkone, kur jai buvo liepta slėptis. Iš namų buvo pabėgusi keturis kartus, kadangi norėdavo pabūti su draugais;

2009-06-11 papildomos apklausos protokole L. Č. parodė, kad jos manymu „S“ ją pardavė Č.. Tai ji suprato iš jų abiejų tarpusavio pokalbio lauke, bei „S“ telefoninio pokalbio. Č. ją dar nuveždavo į butą, kuriame gyveno mergina vardu E.. E. pirmą kartą ji pamatė kai buvo pas čigonus, jos pavardės nežino. E. bute gyveno su senele ir dieduku. Kai Č., A. ir M. išvažiuodavo, tai bute ji likdavo viena. Buto duris išeidami jie užrakindavo. Vieną kartą su M., A. ir Č. buvo pas Č. tėvus, dar vieną kartą su Č. ir M. buvo pas M. mamą. Į degalines ją vežė Č. su savo juodos spalvos automobiliu arba iš draugų pasiskolindavo žalios spalvos automobilį. Ją vežė į degalines pas vairuotojus apie devynis kartus, net gerai neprisimena. Tris kartus vežė į  A. degalinę, o kitus kartus vežė į S. degalinę. Kartu su ja į degalines vykdavo Č., M. ir dar vienas vaikinas, kurį ji galėtų atpažinti iš nuotraukų. Vieną kartą, kai ji buvo pabėgusi, sugavęs Č. jai sakė, kad niekur ji nepabėgs, kadangi už ją sumokėti pinigai (t. 1. b. l. 75-76).

2009-10-12 papildomos apklausos protokole nukentėjusioji L. Č. parodė, kad lytiškai santykiauti su vyrais Č. ir M. ją vertė tik A. ir S. kaimų degalinėse. Du kartus už lytinius santykius vairuotojai pinigus davė tiesiogiai jai – vieną kartą 50 vertės kažkokį banknotą, o kitą – 100 vertės banknotą. Pinigus ji atidavė Č., nes jis buvo taip pasakęs, kad visus gautus pinigus turi jam atiduoti. Pinigus Č. dalijosi su tuo asmeniu, kurį nukentėjusioji atpažino iš parodymo atpažinti iš nuotraukų metu (S. B.), tai suprato iš jų pokalbių (t. 1. b. l. 79-80).

Apklausta teisiamajame posėdyje L. Č. patvirtino anksčiau savo duotų parodymų teisingumą, tačiau pripažino, kad  kaltinamiesiems ji prisistatė kaip 18 metų amžiaus mergina, kodėl taip padarė – paaiškinti negali. Teisiamajame posėdyje L. Č. taip pat parodė prisimenanti tokius įvykius, kai Č. ją paėmė iš namų, nuvežė kažkur iki Š., kur Č. ją paliko vyrams, buvusiems baltame autobusiuke, su jais naktį važiavo į kitą rajoną. Prieš veždamas ją tiems vyrams Č. sakė, kad ji turės daryti tai, ką lieps tie du vyrai. Baltame autobusiuke buvo du vyrai, važiavo naktį į kitą rajoną. Tų vyrų nepažinojo, anksčiau jų nematė. Ką ten veikė, atsisakė paaiškinti, tačiau parodė, kad su vyrais praleido naktį, vyrai jos nemušė, alkoholinių gėrimų nedavė gerti. Su tais vyrais buvo kažkokiame miškelyje, jie kažką medžiojo. Kas yra lytiniai santykiai žino, paaiškino, kad tokie dalykai su tais vyrais buvo, su ja jie blogai elgėsi, su ja lytiškai santykiavo abu vyrai. Vyrai ją su tuo pačiu autobusiuku parvežė iki Č. namų. Išvažiavo dieną po pietų, kelinta valanda buvo nežino, o grįžo ryte 6.30 val., parvežė pas Č.. Paleido ją prie Č. namo, ji išlipo, vyrai jai liepė eiti pas Č., nuėjo, pabeldė, atidarė A.. Tada ji nepabėgo, nes bijojo, kad jos neieškotų. Už tai, kad važiavo su tais vyrais, jai jie nieko nedavė, ar tie vyrai su kuo nors atsiskaitė, nežino. Nesakė tiems dviems vyrams, kad serga  ir negali turėti lytinių santykių.

Žino tokį žodį – prostitucija, tai kai bachūrai išveža mergaites į užsienį, pardavinėja. Žodžio prostitucija ji nežinojo tol, kol neapsigyveno pas Česlovą. Tai, ką su ja darė, kai buvo pas Č., buvo išprievartavimas. Nesakė niekam, kad ji nori verstis prostitucija.

Į proceso dalyvių klausimus L. Č. paaiškino, kad:

A. Š. žino. Kai Č. vežė pas tuos du vyrus, prieš vežant Š. jai nieko nesakė, kad turi praustis, dažytis. Ji prieš važiavimą prausėsi, persirengė, bet nesidažė. Č. jai liepė nusiprausti, persirengti. Tuo kartu ji nesidažė. A. ją pati dažydavo, blakstienas padažydavo, pudros, šešėlių patepdavo, akių pieštukas buvo. Dažydavo A. ją nedažnai, kiek kartų padažė nepamena. Kai važiuodavo į degalines, ji pati nesidažydavo, visus kartus pridažydavo A., jai į rankas net dažų neduodavo. A. pati dažydavo ją, ji, L. Č., dažų neturėjo. Jai neliepė dažytis, nevertė prievarta dažytis, siūlė pasidažyti. Jei ji nebūtų dažiusis, A. jai nieko nedarytų, pati neprašė padažyti.

Pažįsta  kaltinamąjį S., jis ateidavo pas Č.. Nepamena, kaip jis vadinasi. Jis jai nieko nedarė, ji jį tik pas Č. namuose matė. Yra važiavęs jis į degalines, jis pabūdavo prie jos, sėdėdavo mašinoje, Č. nueidavo pakalbėti pas furistus. M., Č. ir S. saugodavo, kad ji nebėgtų. Ji pati nenorėdavo eiti pas furistus, ją vesdavo. S. ją vieną kartą nuvedė pas furistus. Nuvedė nelaikydamas už rankos, vienas iš vienos pusės ėjo, o kitas – iš kitos pusės, kad ji nepabėgtų. S. ji nebijojo, jis jai negrasino, jis elgėsi gerai, nesistumdė, nesimušė.

Žino, kad M. yra kaltinamasis. M. nieko blogo jai nepadarė. Ką gero jai padarė, sakyti nenori. M. blogai su ja elgėsi. Į klausimą ar kaip tie vyrai, su kuriais važiavo autobusiuku, neatsako. Kai gyveno pas Č. bute, niekas jos neišleisdavo išeiti. M. irgi neleido jos į lauką, jis važiuodavo pas furistus kartu, automobilio nevairuodavo, sėdėdavo gale su ja, kad ji nepabėgtų. Važiuodavo M. kartu į degalines, laukdavo mašinoje, kol ji pareis atgal iš furistų, eidavo kartu iki furistų ir su ja. M. jos nemušė, garsiai rėkdavo ant jos, jei ji kažko nepadarydavo, kokiais žodžiais – neprisimena. M. nebijojo, gal tik kai šaukdavo bijojo. Jis rėkdavo, kad ji negerai elgiasi, kad kažko nepadaro.

Ji gyveno pas Č., ten būdavo M., A., S.. Viršininkas buvo Č., jis ką pasakydavo, ji turėdavo daryti. Č. sakė kitiems, kad jie ją gali mušti ar ką daryti. Ji Č. bijojo, ar kiti bijojo Č. nežino. Apie savo šeimą pasakojo jiems, sakė, kad mama dirba, tėvas nedirba, apie brolį nieko nesakė, nesakė, kad brolis ją išprievartavo. Brolis jai nieko nėra nepadaręs.

Iš Č. namų buvo pabėgusi, kai A. su M. nuėjo parūkyti į balkoną, tada ji pabėgo, nuėjo pasiimti drabužių pas draugę, Č. skambino, ieškojo jos, ją paėmė ir parvežė į butą. Vykstant pas furistus, visada vykdavo kartu Č., tą prisimena gerai, tik vieną kartą Č. nevažiavo, bet į degalinę atvažiavo motociklu, atvažiavo prie „A.“ degalinės. Tada automobilį vairavo kažkoks bachuriukas. Tada važiavo M. ir S., kas tada ėjo pas furistus kalbėti nepamena, gal M. ėjo. Pinigų furistai jai neduodavo, ji pinigų nematė, kad kas paimtų iš furistų. Nuveža, nuveda ją pas furistus, tada ji išlipa ir nueina į mašiną. Mašina stovėdavo greta. Pinigus ji pažįsta, žino litus, eurų nežino. Furistai duodavo kartais jai į rankas pinigus, ji turėdavo pinigus atiduoti Č., tai buvo lietuviški pinigai, buvo ir eurai. Pinigus atiduodavo tik Č.. Gyveno pas Č., Č., A. pirkdavo maistą, ji maisto nepirko, maisto negamindavo, jį gamindavo A..

Buvo toks dalykas, kad kai gyveno pas čigonus, ten ją rado policija. Policininkai nuėjo į kitą kambarį, ta proga ji pabėgo iš namų, nes išsigando policininkų.

Kai ją policija rado pas A. bute, jai A. liepė slėptis balkone, nes kažkas pabeldė į duris ir pasakė savi. Tai buvo policija. Ji sėdėjo balkone pasislėpusi, ten ją rado policininkė.

Nebuvo išėjusi iš Č. namų, tik buvo pabėgusi. Pas Č. mamą buvo nuvažiavę pabūti, tada nebandė pabėgti. Č. pats pasakodavo savo mamai, kad ją – L. laiko, tai ji pati girdėjo.  

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Č. parodė, kad kaltinamųjų ji nepažįsta, o nukentėjusioji L. Č. yra jos dukra. L. mokėsi K. internatinės mokykloje ir gyveno bendrabutyje, ten būdavo visą savaitę, o penktadienį grįždavo į namus. 2009 m. vasario 6 d. L. dingo, negrįžo iš bendrabučio į namus. Auklėtoja davė L. draugių telefonus, joms skambino, po to važiavo ieškoti jos į Š., P., kur gyvena L. draugės, skambino į Kėdainių policijos komisariatą, vėliau parašė pareiškimą dėl dingimo. Paskui sužinojo, kad L. buvo pas G., kuri gyvena Kėdainiuose, kad G. nuvedė L. pas E., o E. nuvedė L. pas čigonus. Vieną dieną, kai ji dirbo, ją iškvietė į policijos komisariatą, kur buvo jos dukra L.. L. verkė, sakė, kad buvo užrakinta bute ir jos neišleido iš ten, rakto duryse nebuvo, ją gąsdino, kad išmes iš balkono, jei ji išeis iš buto, sakė, kad E. jai liepęs skambinti tėvams, sakė, kad buvo atvežta į Š., bet ji niekur nėjo. Mano, kad po 2 savaičių dingimo, dukra tiesiog bijojo grįžti į namus. Jei dukra, ką padaro negerai, ji pati nepasisako, tik kai jie pagauna ją blogai elgiantis – tada ji pasisako. D. Č. mano, kad dukra į namus negrįžo dėl kitų asmenų įtakos. Dukra sakė bandžiusi bėgti, bet ją surado. Dukra pasakojo, kad ją vežė į degalines, kad vienas laikydavo, kad ji nepabėgtų, kitas eidavo tartis. L. yra labai patikli, jei ją kas pavadina, ji ir eina. Dukra nieko nė apie vieną kaltinamąjį nekalbėjo, nieko nepasakojo. Apie M. B. nėra sakiusi nieko, dukra jokios pavardės neminėjo, kalbėjo – Č., S., A.. L. pati tikrai nesugalvos verstis prostitucija. Kai sulaikė L., ji pinigų neturėjo. L. sakė, kad uždirbtus pinigus paimdavo P.. L. nesusigaudo laike, neorientuota metuose, nežino dienos, savaitės, nežino pinigų. Nuo gimimo L. yra vidutinis protinis atsilikimas, tai yra nustatyta gydytojų. Dabar jau žino, kiek jai metų, įvykių metu gal žinojo, kad jai 15 metų. Pilnametė ar nepilnametė – tokiose sąvokose nesiorientuoja. S. degalinės pavadinimo ji tikrai nežinojo. Ji nežino, ar buvo vežta 7 kartus, ar 3 kartus. Po įvykio L. elgesys pakito, visko bijo, tapo labai nervinga, anksčiau buvo tylesnė, nebelanko mokyklos, nuo jų toliau niekur neina, sekioja iš paskos visur, tik su seserimi nueina iki močiutės, viena niekur neina. L. buvo gydoma Intervencijos krizių centre, tačiau jos savijauta nepagerėjo. Skambino P. mama, gavo P. laišką, tai L. visko bijo, bijo P.. Be šio įvykio, dar 2008 metais L. nebuvo namuose dvi savaites, ji buvo P. pas drauges, kurios mokosi kartu su L. toje pačioje mokykloje. Iš mokyklos išėjusi buvo vieną kartą. Be L. jie augina dar šešis vaikus, vienas jų dirba, vienas sūnus suimtas. Jų šeima gyvena 3 kambarių bute, gyvena 7 žmonės, 5 vaikai, ji, vyras, t. y. L. tėvas. Ji pati negeria, vyras per šventes išgeria. Kad jie geria yra prasimanymas. Mano, kad dukra linkusi meluoti, nes juk pasakė, kad tėvai geria, kad jie ją išvarė iš namų. Dukra buvo viskuo aprūpinta ir viską, ko jai reikėjo, turėjo. Tarp jos ir dukros santykiai geri. Tėvo ir dukros santykiai taip pat yra geri, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Brolis nėra kokiu nors būdu nuskriaudęs L, bent jau to nežino. Kai grįžo L. po šių įvykių į namus, nebandė išeiti ar pabėgti iš namų. Ji nežino, nuo kada L. pradėjo gyventi lytinį gyvenimą, jos apie tai neklausė, pas gydytojus nebuvo. D. Č. nepastebėjo, kad L. būtų padidėjęs lytinis potraukis. Dukters ūgis yra 162 cm, svoris virš 50 kilogramų, dukra mokėsi 8 klasėje. Ji nepateisina dukros, kad ši negrįžo į namus, bet nepateisina ir to, kad iš jos padarė prostitutę. Ji palaiko prokuroro ieškinį, 20 000 litų yra jos iniciatyva nurodyta suma. Moralinė žala L. nieko nepakeis, bet užtat jie labai daug iškentėjo.

Liudytojas J. Č. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, o nukentėjusioji D. Č. yra jo buvusi sutuoktinė, L. Č. yra jo dukra. 2009 m. vasario 6 d. dukra negrįžo iš mokyklos, žmona skambino auklėtojai, kuri pasakė, kad dukra išėjo iš bendrabučio. Jos draugių jis nepažįsta, auklėtoja davė L. draugių telefonų numerius. Jis su žmona važiavo į Š., ieškojo dukros savo jėgomis, važinėjo vakarais ieškodami po kaimus, po to kreipėsi į Kėdainių policiją. Žmona skambino auklėtojai, pažįstamiems. Apie įvykį dukra nieko nepasakojo. Kai L. atsirado, jie gavo laišką iš kaltinamojo. Žmona sakė, kad jame parašyta, jog atsiprašo, kad nežino, kaip čia galėjo viskas atsitikti. L. daugiau bendrauja su mama. Jis gyvena su šeima, žmona negeria nė lašo, jis kartais darbe su draugais išgeria. Dukra L. gyvena su jais, ji gyvena su seserimi viename kambaryje. L. pirmą kartą dingo tokį ilgą laiką. Anksčiau ji buvo išėjusi pas drauges. Jis klausė, kodėl ji taip daro, tačiau ji tylėjo, nieko nesakė. L. duodavo smulkių pinigų. L. pasakodavo, kaip sekasi jai mokykloje, o dabar galvą nuleidusi stovi. Draugės pasikalbina, pas jas ji eina. Nežino, ar L. pasididintų savo amžių, jei kas klaustų, kiek jai metų. L. į namus negrįžo draugų ir draugių įtakoje.

Liudytoja L. N. parodė, kad kaltinamasis S. B. yra jos sūnus. Apie patį įvykį ji nieko nežinojo. 2008 m. ji turėjo kavinę, į kurią užeidavo P., kuris tuo metu turėjo pavardę E., pasisveikindavo. Vieną kartą ji sutiko P. prie garažų, klausė jo, kur jis gyvena. P. paaiškino, kad gyvena vieno kambario bute dviese. Kadangi ji turėjo butą (duomenys neskelbtini), pasiūlė jam nuomotis jį. Jie sutarė, kad vieno kambario bute pagyvens iki gruodžio mėnesio, tada persikels į jos butą. Į butą gyventi ji įleido B. ir P., prieš tai nurašė skaitiklių parodymus. B. anksčiau ji nepažinojo. Kad A. gyvena  jos bute, sužinojo iš savo vaiko. Ji pati nė karto bute nebuvo. Vaikinai mokėjo laiku, problemų nebuvo, jei kada vėluodavo sumokėti, pranešdavo, kad vėluos. P. pinigus už buto nuomą atveždavo į namus. Ji sūnų siųsdavo paklausti, kada sumokės, jei kada vėluodavo sumokėti už butą. Jos vaikas turi panelę, žinojo, kad nueidavo pas P. ir B. į butą. Kai suėmė P., jis liko skolingas už butą, maistą. Be to, jos kaimynė atvežė iš Rusijos aukso žiedus, P. pirko A. žiedelį, liko skolingas. Dar P. užstatė lombarde iš jos sūnaus paimtą auksinę grandinėlę, kurią paskui jie išsipirko. Be to, P. ir B. iš jos imdavo maisto, į mėnesį jie išleisdavo apie 200-300 litų maistui. Ji suprato, kad 15-tą mėnesio dieną B. gaudavo avansą. P. sakė, kad jis pardavinėja mašinas, skolinosi iš jos pinigų. Suėmus P., atbėgo B., klausė, ar galima pastatyti mašiną, motociklą pas juos kieme. Dar ji važiavo pas P. tėvus, kuriems pasakė, kad sulaikytas jų sūnus. Paskui jie gavo P. raštelį parduoti mašiną, bet tą mašiną pavogė. Ji nesupranta, kodėl jie įtraukė jo vaiką, gal galvojo, kad jie, čigonai, apgaus. P. galėjo pykti, keršyti. Sūnus nieko jai apie įvykius nepasakojo, jokių problemų su juo ji neturėjo. Sūnui visko užteko, nieko netrūko. Ji nesutinka su ieškiniu, nes mano, kad jos vaikas yra nekaltas. Nuomininkai turėjo žinoti, kiek jos sūnui metų, žinojo, kad jis eina į mokyklą, nes ji yra minėjusi jiems visiems, kad nieko neprisidirbtų.

Liudytojas S. B. parodė, kad S. B. yra jo sūnus. Vasario mėnesyje jis atvažiavo iš Anglijos, klausė žmonos, kaip nuomininkai gyvena, žmona pasakė, kad sūnus nueina pažiūrėti, sakė, kad skaitliuko nenurašinėja. Tada jis vakare su vaiku nuėjo į butą, durys buvo užrakintos, niekas neįsileido, leidžiantis laiptais žemyn jie sutiko B., L., A., P., kurį tuo metu vadino E.. Tada užėjo į butą, nuėjo į virtuvę, kur buvo P., B., S.. Atėjo L.. Jis klausė kaip su mokesčiais, taip pat klausė kieno ta mergaitė, pasakė, kad B., klausė kiek jai metų. L. pasakė, kad jai 18 metų, kad kovo 8 dieną bus gimtadienis, sakė pasą turinti namuose. Jis liepė atvežti pasą, pasakė, kad kai atveš pasą, tada galės čia gyventi. Po kelių dienų juos suėmė. L. atrodė kaip įprasta mergina, atrodė gražiai, priekyje danties neturėjo, su ja bendravo trumpai ir negali pasakyti, kad ji protiškai atsilikusi. B. prašė leisti kieme pastatyti motociklą. Sūnus apie įvykius nieko nepasakojo. Jis klausė sūnaus, kur yra grandinėlė, ar nepatinka, kad nenešioja, pasakė, kad patinka, kad užsidės. Kai pas juos atvyko policijos pareigūnai, jis rado lombardo kvitą E. vardu, S. paaiškino, kad P. prašė paskolinti pinigų mašinai pirkti, todėl sūnus užstatė grandinėlę. Policininkas už P. motociklą davė 1500 litų ir jis išpirko grandinėlę, sumokėjo 1200 litų. Jei teismas pripažins sūnų kaltu, sutinka ieškinį atlyginti.

Liudytoja F. P. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, o E. D. yra jos anūkė, kuri nuo 2009 m. gegužės mėn. gyvena užsienyje. 2009 m. gegužės pabaigoje anūkė atvedė L., buvo nakties metas, pasakė, kad rado sėdinčią prie namo. L. prašė priimti nakvoti, sakė, kad tėvai girtuokliai, už nakvynę siūlė 10 litų. L. sakė, kad jai 16 metų, kad pusę metų pas čigonus buvo, žada važiuoti į užsienį. Anūkė dar davė L. džinsus, batus, striukę, gailėjo L.. L. padėjo ant stalo 10 litų už nakvynę, bet ryte ji – P. liepė tuos pinigus pasiimti. Kitą dieną L. buvo išėjusi, po to vėl pas ją atėjo. L. sakė, kad buvo namie, kad tėvai Kaune, kad ją draugai nuvežė į namus. L. rūkė, sakė rūkanti nuo 6 metų. Paskui atėjo anūkė ir pradėjo sakyti, kad L. melagė ir aferistė, L. iš jos buto išvarė ir liepė daugiau L. į namus neįsileisti. L. išėjo, matė pastarąją vieną vaikštančią kieme. Anūkė sakė, kad vieną kartą L. buvo nuvedusi pernakvoti pas draugę G., kurios ji nepažįsta.

Liudytojas G. L. parodė, kad P. Č. (E.) yra jo sūnėnas. Kartą jis su S. važiavo į Panevėžį saugoti traktorių. Į Panevėžį atvažiavo 22 val. Prie kolonėlės su mašina privažiavo P., iš pastarojo mašinos išlipo mergina, kuri atsisėdo į jų mašiną. Jis suprato, kad mergina atėjo kompanijos palaikyti. Jis su sūnėnu nebendravo, nes su juo nesueina. Panevėžyje prasėdėjo visą naktį, kalbėjosi su mergina, ji sakė, kad gyvena Kėdainiuose, tėvai gyvena P.. Sakė, kad labai myli vyrus, nevengia lytiškai santykiauti. Ji sakė, kad galėtų su jais pabūti, bet perspėjo, kad serganti mėnesinėmis. Sakė, kad ji eina pas vyrus, kad vyrai duoda jai pavalgyti, išgerti. Lytinių santykių jis su ja neturėjo, nes ji sirgo mėnesinėmis. Pinigų merginai jie nesiūlė, ji pati pinigų neprašė. Jie budėjo pasikeisdami – vienas pamiega, kitas pamiega, visą laiką su mergina jis nebendravo. Ryte jie išvažiavo, merginą parvežė į namus. Kėdainiuose buvo 7 val. ryto. Mergina kalbėjo normaliai, neatrodė protiškai atsilikusi, atrodė kaip 19-20 metų mergina.

Liudytojas R. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, nėra giminaičiai, jie nėra jo draugai, jų telefonų numerius turėjo, jų niekas nesiejo. Nukentėjusiosios nepažįsta. B. pavardę sužinojo policijoje, žino, kad jo pravardė „A“. P. (E.) žinojo kaip Č., pravarde „B“, kito kaltinamojo nežino. Žino visus iš matymo, nes Š. gyvena. Taip pat žino, kad P. turėjo ne vieną merginą. Vieną dieną, gali būti 2009 m. gegužės 3 d., jis buvo Š. prie parduotuvės, P. atvežė merginą, kuri įsėdo pas jį į mašiną ir jie važiavo į Panevėžį saugoti traktorių. Kartu su juo buvo dar G. L.. Ryte apie 6-7 val. jie merginą parvežė į namus, išleido ją Žemaitės – Lukšio kvartale, už parduotuvės prie namo, kurio numerio jis nežino. Ji galėjo išeiti, kur norėjo, galėjo laisvai pabėgti, bet nuėjo į laiptinę. Jie visą naktį sėdėjo mašinoje, šnekėjosi, išgėrė po butelį alaus. Mergina sakė, kad jai 18 ar 20 metų, jos tėvai pijokai, neturi kur gyventi, kad ją priglaudė P., kuris duoda jai valgyti, drabužių, kad ji pas P. gyvena. Mergina buvo normaliai apsirengusi. Už merginą jis P. pinigų nemokėjo, lytinių santykių su mergina neturėjo. G. buvo išlipęs iš mašinos, paskui vėl grįžo į mašiną, taip pat ir jis buvo išlipęs iš mašinos. Nežino, ar G. L. turėjo lytinius santykius su mergina, pastarasis jam sakė, kad neturėjo. Taip pat nežino, ar G. L. mokėjo P. už merginą, kad mokėtų jis nematė. Jis nežino ką reiškia jo pokalbyje su P. pasakymas „jo, padarėm abu“, paaiškinti to jis negali. Kodėl jis vadino merginą beždžione, nežino, šiaip tiko pasakymas. Sakydamas „už 50 litų pavaryčiau“, jis taip juokavo. Pasakymas „donorams parduoti dalimis“ – taip pat pajuokavimas. Visas pokalbis telefonu buvo pajuokavimas. Po kelių dienų per televiziją jis pamatė, kad tos merginos ieško policija, apie tai jis paskambinęs pasakė P.. Per televiziją nesakė, kiek tai merginai metų. Iš išvaizdos atrodė, kad ta mergina yra pilnametė, jokių bendravimo problemų nebuvo. Kur gyvena P., jis nežinojo.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta Č. P. (E.) ir „S.“, kurio vardo ar pavardės nežino, kitų kaltinamųjų ir nukentėjusiosios nepažįsta, jie nėra jo giminaičiai. L. Č. matė vieną kartą, kai paprašė pavežti. „S.“ paskambino jam ir paklausė, ar jis (Ž. K.) galėtų pavairuoti jo draugo mašiną. Jam sutikus, privažiavo motociklu Č., jis sėdo ant motociklo ir jie nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo. Ten stovėjo BMW, buvo „S.“, o  kitų asmenų jis nepažinojo. Č. jam davė raktelius, prašė pavažiuoti iki A. degalinės. Į mašiną įsėdo mergina ir B.. B. jam jokių nurodymų nedavė. Č. P. su drauge motociklu kažkur išvažiavo. Merginos jis visai nepažįsta, ji tik paprašė jo pridegti cigaretę. Nuvažiavus į degalinę, nepažįstama mergina išlipusi iš automobilio rūkė, o jis buvo nuėjęs į degalinę. B. gal bendravo su mergina. Jis nepastebėjo, kad B. vadovautų viskam. Jam neatrodė, kad mergina per prievartą būtų važiavusi. Ji nešaukė, sėdėjo, kalbėjo, neatrodė, kad ji ne savo noru  būtų automobilyje. Mergina atrodė subrendusi, 18 metų arba vyresnė, kiek jai metų iš tikrųjų, jis nežino. Nepastebėjo, kad degalinėje būtų kas nors ieškojęs vilkikų vairuotojų. Jis tik tą vieną kartą vežė merginą į degalinę, daugiau tos merginos jis nematė. Jis apie nieką nenutuokė, kol prokurorai jam nepareiškė įtarimų. Suprato, kad pavairavo automobilį, o pasirodė, kad bendrininkas. Ryte jį policija išvertė iš lovos ir jam teko dvi paras pasėdėti areštinėje. Kai po sulaikymo jį paleido, jis prokurorui atnešė telefoną. Pokalbių išklotines girdėjo, su jomis yra susipažinęs. Jo pokalbis su P. buvo apie merginą, kaip pagrįsti pokalbį, jis nežino. Nieko blogo jis tai merginai nedarė. Nurodė, kad turėjo savo automobilį „Citroen“, o jo pravardė yra „F“.

Liudytojas V. B. parodė, kad 2009 m. birželio mėnesį jis su draugais sėdėjo prie Nevėžio upės, baliavojo. Buvo G., A., D.. D. prie Žemaitės gatvės užkalbino mergaitę vardu L., atsivedė ją prie upės, pabuvo, o po to parvedė tą mergaitę į Žemaitės gatvę. Jis (V. B.) išėjo į kavinę. Jis su L. beveik nebendravo, daugiau su ja bendravo D.. L. sakė, kad ji yra pilnametė. Jam pasirodė, kad ji nelabai daug proto turi, kalba jos nesąmoninga. D. nuvedė mergaitę į Žemaitės gatvę, o kas daugiau su mergaite buvo, jis nežino. Jis (V. B.) turėjo telefoną, kurį davė pasinaudoti D., kuriuo tai buvo metu, t. y. ar ta mergaitė jau buvo prie jų, ar dar jos nebuvo, jis nepamena. Nėra niekam perdavęs ar pardavęs jokios merginos, jis tokiais dalykais neužsiima. Jo pravardė yra „S“.

Liudytojas A. A. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį vardu Č., kurio pavardės nežino. Žinojo, kad Č. gyvena su Š.. Jis buvo apklaustas dėl nepilnametės pardavinėjimo, tačiau jis nieko nematė ir nežino. Kėdainiuose dirbo taksi vairuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Su Č. teko bendrauti telefonu, paveždavo jį. 2009 m. balandžio viduryje Kėdainiuose susitiko su Č., šis jam pasakė, kad turi merginą, kuri sutiktų už atlygį lytiškai santykiauti, jei reikės, kad praneštų jam – Č. ir jis pasiūlys tą merginą. Kai Č. pasiūlė merginas, jis – A. tik pasakė, kad turės tai mintyje. Po pokalbio su Č. teko vežti lenkų tautybės asmenis. Su jais ilgai važinėjo. Lenkai norėjo merginos visai parai, jis telefonu kalbėjo su Č. dėl tos panelės. Č. tuo metu buvo Vilniuje ir sakė, kad sugrįš po dviejų valandų. Lenkai po to merginos nebenorėjo, išvežė juos į  Vilnių. Mergina visada buvo vadinama „Papuošalu“. Teigia iš matymo žinantis B. ir nurodo į kaltinamąjį S. B.. Žino ir asmenį pravarde „A“ bei nurodo į kaltinamąjį M. B..

Liudytoja J. P. parodė, kad kaltinamasis Č. P. (E.) yra jos brolis, bet sutinka duoti parodymus. Kitus kaltinamuosius ji pažįsta, o nukentėjusiosios D. Č. nepažįsta. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kėdainiuose (duomenys neskelbtini) esančiame bute jai L. Č. matyti neteko. Č. buvo pas ją namuose Š., tai buvo gal gegužės pradžioje. Jai grįžus į namus, juose buvo jos brolis Č., A., L., M., jie valgė mamos virtus cepelinus. Tada ji pirmą kartą pamatė L. Č.. Jai pristatė merginą vardu L., ją pristatė kaip B. panelę. L. atrodė kaip 20 metų mergina. Sužinojo, kad L. gyvena 4 kilometrai nuo Š.. Visi sėdėjo prie stalo, bendravo, mama buvo su jais. L. sakė, kad jos tėvai geria, kad ji neturėjusi gražių rūbų, sunkiai gyvena, sakė, kad nemoka rašyti, skaityti, kad mokosi specialiojoje mokykloje „S.“. L. sakė, kad E. ją supažindino su B.. Ji suprato, kad E. yra L. draugė. L. nesakė, kad ją B. ar jos brolis skriaudžia. Jai pasirodė, kad L. yra kažkas negerai, nes ji pati pasakė, kad mokosi specialiojoje mokykloje. Jai nepasirodė, kad L. būtų pas juos per prievartą atvežta. L. buvo laiminga, bendravo su visais. Pas juos namuose jie visi buvo nuo 16 iki 20 val., o paskui išvažiavo jos brolio mašina BMW. Daugiau L. ji nematė.

Liudytoja R. B. parodė, kad M. B. yra jos sūnus ir ji sutinka duoti parodymus. Iš kaltinamųjų ji pažįsta Č., A.. Č. gyveno netoli Š., lankė mokyklą, atvažiuodavo pas juos su A.. 2009 metais sūnus dirbo Kėdainiuose laidojimo namuose duobkasiu. Problemų su sūnumi nebuvo, į teisėsaugą nebuvo pakliuvęs, tik 2009 metais buvo gavęs 30 parų dėl telefonų. Žino, kad 2009 m. balandį sūnus su Č. ir A. nuomojo butą. Sūnus nepasakojo, kad gyvena su mergina. Tame bute ji buvo 2-3 kartus, bet pašalinių asmenų nematė. Kartą pas juos į namus buvo atvykę sūnus, Č. ir mergaitė, jiems ji davė bulvių. Ta mergaitė sėdėjo mašinos gale, pro atidarytą langą rūkė. Ji su ta mergaite kalbėjo. Pastaroji sakė, kad jai 18 metų, kad tėvai neturi pinigų mokslams, todėl ieškos pardavėjos darbo. Mergaitė niekuo nesiskundė. Balandžio 27 dieną buvo jos gimtadienis, tą dieną jie kepė šašlykus, buvo M., jis apie tą mergaitę jai nieko nesakė. Apie verslą su merginomis sūnus jai nepasakojo, jam net tokia mintis nekiltų. Mano, kad ta mergaitė meluoja. Po bylos iškėlimo, kas ten vyko su ta mergina, jie nekalbėjo. Pas nukentėjusiosios tėvus, jų aplinkos žmones ji nebuvo nuvykusi, nieko neprašė. Kai sūnus buvo paleistas iš suėmimo, gyveno pas ją. Dabar sūnus gyvena pas brolį Jonavoje, ten registruotas darbo biržoje, jis mokysis Jonavoje ar Kaune. Tvirtina apklausoje pas prokurorą davusi teisingus parodymus.

Liudytoja Z. B. parodė, kad S. B. yra jos pusbrolis. Ji L. Č. rado prie Lukšio g. 2 namo, pastaroji verkdama stovėjo prie laiptinės, sakė, kad ją tėvai išmetė iš namų, mama ją mušdavo, tėvas nemušdavo, o brolis išprievartavo ar norėjo ją išprievartauti ir dabar sėdi. Jai pagailo L. ir ji parsivedė pastarąją į namus, pavalgydino, o ryte L. išėjo. Paskui L. vėl buvo atėjusi su kažkokia moterimi. L. buvo normali mergina, sakė, kad kovo 8 dieną jai sueis 18 metų. Ji nežinojo, kad L. iš internatinės mokyklos, sakė, kad iš 7 mokyklos, bet ji (Z. B.) tų mokyklų nežino. Ji duodavo L. 50 litų, ši nueidavo į parduotuvę, nupirkdavo produktų, parnešdavo grąžą, vaikus prižiūrėjo, skalbė, ką reikėdavo, tą parašydavo. Už tai ji L. duodavo pinigų, rūbų, pirko cigarečių. L. miegojo pas ją ant grindų. L. pas ją gyveno 2-3 savaites. Po to pareigūnė S. iš jos namų L.. išsivedė ir daugiau pas ją nebegrįžo. S. B. pas ją nesilankydavo ir L. tikrai pas ją namuose nematė. Jos brolis L. B. buvo kartą atėjęs pas ją, kai buvo L.. Jos brolis L. pas ją nenakvojo, nes pas ją yra tik 11 kv. m. kambariukas. Tuo metu, kai buvo L., kambarėlyje gyveno ji, vyras ir du vaikai, o L. jau buvo penkta tame kambarėlyje. Jokių santykių tarp L. ir L. B. nebuvo. Ji su L. būdavo abi namuose, žiūrėdavo televizorių ar DVD, L. neleisdavo eiti į koridorių, nes ši kabinėjosi prie vyrų. Jos nuomone, L. yra negraži, į ją berniukai nežiūrėtų. Jai problemų dėl L. su giminėmis, artimaisiais nebuvo, į ją niekas nekreipė dėmesio. Su L. apie santykiavimą su vyrais ji nešnekėjo. Policijai apie L. nepranešė, nes pastaroji buvo pilnametė, pati jai taip sakė. Tačiau tikslaus L. amžiaus nežinojo. Kam priklauso (duomenys neskelbtini)esantis butas, ji nežino.

Liudytoja A. E. parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius vyriškius, E. yra buvęs jos vyras, S. B. – jos tolimas giminaitis, B. – buvusio vyro geriausias draugas. Su E. yra išsituokusi 1,5 metų, kartu negyvena. Nukentėjusiosios nėra mačiusi, jos nepažįsta. Yra buvusi bute, kur E. anksčiau gyveno. Tame nuomojamame bute, kur vyko visi įvykiai, ji nebuvo. Jos santykiai nuo 2009 m. su E. yra blogi, jie bendrauja telefonu. Ji kreipėsi į teismą, kad E. nemoka alimentų, pyko ant jo, kad šis neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. 2009 metais liepos mėnesį ji gavo laišką nuo buvusio sutuoktinio. Laiške buvo grasinimai B. atžvilgiu, kodėl per ją grasino B., nežino. Yra gavusi ir daugiau laiškų iš buvusio vyro. E. laiške grasino, kad primuš, sudaužys B.. B. jis vadino „S. čigonu“. Prieš 3 savaites E. jai skambino telefonu, tą patį pasakė. Pasakė, kad B. jį pridavė, sakė, kad tas čigonas pridavė jį policijai. E. žinojo, kad B. yra nepilnametis, jie abu buvo draugai, atvažiuodavo pas ją į ligoninę. Jai esant santuokoje su E., E. veždavo B. į mokyklą. Ji sakydavo E., kad šis neprasidėtų su vaikais. E. dirbo „(duomenys neskelbtini)“. B. buvo priklausomas nuo E., jam E. grasindavo, šantažuodavo, daužydavo, spardydavo visus. Taip elgdavosi ir su B., ir su B.. E. gyveno su B., buvo neišskiriami draugai, E. ištisai mušė B.. Buvo byla dėl alimentų nemokėjimo, tai E. prigrasino B. meluoti teisme, bylą nutraukė dėl B. melagingų parodymų. Teisėjas sakė, kad bus byla. B. melavo, kad vaikui veždavo pinigus, maistą. Nuo 2009 m. balandžio iki gegužės vidurio ji nekalbėjo su B., šis nesisakė, kad buvo skriaudžiamas, mušamas. Konkrečiai, kad smurtas buvo vartojamas, ji matė vieną kartą jų darbovietėje, matė, kaip E. daužė B.. Kiek ji pažįsta E., grasinimai buvo visada. E. elgesys pablogėjo, kai jis susidėjo su A., ji turėjo tokią pat bylą ir buvo kaltinamoji tokioje pat byloje. E. reketuodavo kaimiečius, važiuodavo per kaimus pas silpnesnius kaimiečius, jie mokėdavo E. pinigus, viena parašė pareiškimą, tai užkliuvo. Jai E. daug meluodavo. Pinigų tvarkytojas yra jos buvęs vyras, jis atimdavo pinigus iš B.. B. E. bijojo, todėl pinigus atiduodavo. Ji pati nematė, kaip E. iš B. atimdavo pinigus, bet jai sakė pats B.. 2009 m. E. buvo prisiskolinęs pinigų iš B., tai jai sakė B. mama.

Liudytojas T. Č. parodė, kad pažįsta visus keturis kaltinamuosius, jo santykiai su jais yra geri. 2008 m. pabaigoje - 2009 m. pradžioje jam teko apie mėnesį laiko su Š., E., B. gyventi (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Tame bute gyveno, nes neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Jį ateiti gyventi į butą pakvietė E. su B.. Jis miegojo B. kambaryje ant kampinės lovos. 2009 m. sausį jis iš to buto išėjo gyventi pas draugę. Jam neteko matyti, kad bute kas nors muštųsi ar būtų naudojamas smurtas. Apie prekybą, prostituciją, jis nieko nežino. Bute jie visi buvo lygūs, lyderio nebuvo. Jie visi turėjo pinigų – jam pinigų duodavo sesuo, E. ir Š. – tėvai, B. dirbo. Jie visi kartu eidavo pirkti maisto. B. dirbo, gaudavo atlyginimą, duodavo pinigų butui, maistui, likusius pinigus pas save laikydavo. Jis nežino apie tai, kad B. atiduodavo visas algas E.. Po bylos, išėjęs iš pataisos namų, jis pradėjo gyventi su E. seserimi, su ja gyvena savaitę laiko. Parodė, kad buvo atvejis, kai jis su P. važiavo mieste, P. susiskambino su „S“, kurį jie paėmė ir parvežė į namus. „S“ – tai B.. Važiuojant mašina „S“ sakė, kad lombarde užstatė grandinėlę nuo rankos, nes su E. abu pirks mašiną. Pats nematė, kad B. pinigus atiduotų P..

Liudytoja G. S. parodė, kad pažįsta L. Č., kartu su ja mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje Kėdainiuose, L. mokėsi žemesnėje nei ji klasėje. L. Č. buvo jos draugė, ji gyveno su tėvais, mokėsi mokykloje, niekuo nesiskundė, iš pamokų nebėgdavo. Su L. eidavo kartu į mergaičių šokius, ten berniukų nebūdavo. Ji nepastebėjo, kad L. būtų nesveika. L. nelinkusi meluoti, bet būna, kad ir pameluoja. Kad L. elgtųsi neįprastai, ji nepastebėjo. Ji nėra girdėjusi, kad L. sakytų, kad jai 18 metų. Nieko nežino apie tai, kad L. bėgtų iš namų. L. pas ją niekada negyveno. Apie lytinį gyvenimą su L. nekalbėjo. G. S. teigia nieko nežinanti apie tai, kad L. būtų kur nors išvežta ar prievarta laikoma. Dabar su L. ji nesusitinka, nes nebesimoko toje mokykloje. Internatinės mokyklos socialinės pedagogės ji neatsimena. Teigia, kad jos dėl L. policijoje niekas neapklausė, o po bylos 1 tome 122-123 lapuose esančio liudytojos G. S. apklausos protokolo esantis parašas yra ne jos. Neigia sakiusi, kad L. turėjo lytinių santykių, kad jai blogai namuose. Ji apie L. niekam nepasakojo, iš viso apie ją nekalbėjo. Neigia, kad L. turėjo intymių santykių su vaikinais. Ją apklausinėjo policija, o R. V. jos apie L. buvimo vietą neklausė. G. S. teigia dėl protinio atsilikimo turinti III neįgalumo grupę, nes jos atmintis yra trumpa.

Liudytoja R. V. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, G. S. jai yra žinoma, nes ji dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmuose  apklausiant G. S.. Praeitą pavasarį atvyko tyrėja į mokyklą apklausti G. S.. Buvo klausiama, ar ji bendravo su L. Č.. S. sakė, kad bendravo, kad kai L. buvo dingusi, ši buvo pas S.. S. turi nežymų protinį atsilikimą, turi laiko suvokimo problemą. Tyrėjos protokolas buvo surašytas iš S. žodžių. Apie tas šnekas, kad L. Č. skriaudžiama, jos šnekėjosi mokykloje, pokalbyje dalyvavo ir L. mama. L. Č. yra linkusi meluoti, ji prisigalvodavo, kad ją skriaudžia namuose, nors mama ją prižiūri, ji būna tvarkingai aprengta. Če. rengdavosi neiššaukiančiai, tvarkingai, pagal šeimos išgales, nesinaudojo kosmetika, gal tik lūpų dažus naudojo, mokykloje nesidažydavo. Ji nežino, ar tėvai L. pirkdavo kosmetiką. Buvo pokalbis su L., su mama, tai buvo prieš visus šiuos įvykius. Sausio mėnesio pradžioje dingo L., nelankė mokyklos, vasario 6 d. negrįžo į namus, tuo metu buvo įvykiai. L. aiškino draugams, grupės auklėtojai, kad jai blogai namuose, o kai mama atvyko, L. verkė ir sakė, kad ji viską melavo. Dėl L. kalbų apie lytinį santykiavimą, apie jos draugą V., kad su juo santykiavo, R. V. mano, kad L. nori tik pasirodyti, todėl taip kalba, o iš tikrųjų taip nėra. L. laukia, kada jai sueis 16 metų, kad bus beveik pilnametystė. Ji įsivaizdavo, kad ji jau suaugusi. Mokykloje tai buvo antras kartas, kada L. kalbėjo apie lytinį gyvenimą, tai buvo jos noras pasirodyti, kad ji jau subrendusi, ir tai rodo ne veiksmais, ne priemonėmis, o kalbomis. Norėta užkirsti L. kalboms kelią, jai aiškinta, kad nedora tokiomis temomis su visais kalbėti garsiai. L. suprato kas jai buvo kalbama. Iš pokalbio R. V. suprato, kad jos kalboje dalis tiesos buvo, juk ko nėra patyrusi, to sugalvoti negali. R. V. nežino, ar L. linkusi meluoti dėl savo amžiaus. L. suvokimas yra atsiliekantis kokiais trejais metais. Iš buitinės kalbos L. žodynas yra skurdus. L. į mokyklą važiuodavo autobusu, pinigus pažįsta, suvokia kur ji yra, suvokia vietą, laiką taip pat suvokia. Negali pasakyti, ar L. galėtų pasakyti, kad jai patinka vaikinas, kad nori santykiauti, uždirbti. Darbinę veiklą L. pati gali organizuoti. Ji nežino, ar L. kur dirbo. Teigia, kad žmogus gali bendrauti su mokyklos auklėtiniu ir nesuprasti, kad jis serga proto negalios liga. Kalbant, turbūt pašaliniai asmenys nesuprastų, kad L. turi proto negalią. Nors liudytojos akimis žiūrint, iš karto matosi, kad L. turi protinę negalią, o nepilnametis pagal savo lygį nustato – L. turi protinę negalią, ar ne. Negali atsakyti į klausimą, po kiek laiko pabendravus galima suvokti, kad L. Č. yra protiškai atsilikusi.

Liudytoja S. G. parodė, kad būdama Kėdainių rajono policijos komisariato tyrėja, 2009 m. balandžio 1 d. atlikinėjo kratas Z. B. bute adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo ieškomą ir iš matymo žinomą L. Č., kuri miegojo ant žemės ir ji eidama užkliuvo už šios, bet L. Č. pašokusi nuo grindų pabėgo. Vėliau, gegužės 6 d., ji su Š. L. Č. rado bute adresu (duomenys neskelbtini). Š. vykdė paiešką, po kratų skyriuje vyko aptarimas ir jos vyko patikrinti, kur galėtų būti L. Č.. Buto duris atidarė A. Š.. Merginai jos pasakė, kad apeis patalpas, kad čia gali slapstytis L. Č.. Mergina pasakė, kad nieko nėra. Š. įėjo į butą, rado L. Č. balkone pasislėpusią, jas pamačiusi nerodė džiaugsmo, jokių emocijų, buvo rami. A. Š. nieko neaiškino ir nebuvo linkusi bendrauti, L. buvo pristatyta į policijos komisariatą, ji bendravo su Š., kvietė tėvus. L. buvo aptvarkyta, galva išplauta, aprengta tvarkingai. Kai ji anksčiau matė L. Č., ši buvo netvarkinga, išbėgo basa iš B. buto. Su Č. ji nėra daug bendravusi, iš ankstesnių įvykių žino, kad pastaroji yra linkusi meluoti, valkatauti. Pirmą kartą L. Č. jai pamelavo savo vardą, pavardę, gimimo metus. Ji nepamena, ar L. Č. pamelavo gimimo metus padidindama ar pamažindama juos. Iš išvaizdos L. atrodė kaip pilnametė, o dėl jos intelekto kilo abejonių.

Liudytoja G. Š. parodė, kad iš kaltinamųjų žino P. (E.) ir Š., kaltinamieji nėra jos giminaičiai. Teko dirbti su pataisos inspekcijos pareigūnais, tikrinti P., o Š. su juo gyveno. L. Č. žino tik tiek, kad dėl jos buvo paieška, kurią teko jai vykdyti, t. y. teko jos ieškoti. L. Č. – tai vaikas iš specialiosios mokyklos, ne pilno protinio suvokimo. Ji turėdavo polinkį bėgti iš namų. Surasdavo ją, pravesdavo prevencinį pokalbį, perduodavo motinai, po to pusę metų iš namų nebėgdavo. 2009 m. vasario mėn. policijoje buvo gautas eilinis motinos pranešimas, kad nepilnametė pabėgo iš namų, inspektorius ieškojo jos, bet nerado, tada paiešką perdavė jai (G. Š.).  Č. buvo pastebėta (duomenys neskelbtini) name, bet ji pabėgo. Pareigūnė G. pasakojo, kad pabėgo lyg Č.. Tada ji (G. Š.) gavo operatyvinės informacijos, kad Č. yra viename (duomenys neskelbtini) namo bute ir kad ji yra seksualiai išnaudojama. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo vieną butą, kurio numerio ji nepamena. Tai buvo P. butas. Pirmą ir antrą kartą jai nuvykus į P. butą, durų niekas neatidarė, pro akutę pažvelgė ir nedarė durų. Tik trečią dieną ji su G. nuvyko vėl į tą butą, pabeldus į buto duris po maždaug trijų minučių duris atidarė Š.. Kai ji įėjo į P. butą, pasisakė esanti iš policijos ir paklausė, kur yra Č.. Š. buvo labai pasimetusi, ji tikėjosi, kad P. grįžo. Š. nepasakė, kur yra L.. Tada ji ieškojo ir L. Č. rado balkone. Balkono durys buvo uždarytos, bet neužsuktos, Č. gulėjo balkone ant žemės. Kaip suprato, L. buvo liepta atsigulti balkone, kad policija nematytų jos. Š. ji paklausė, kodėl slepia asmenį. Š. pasakė nieko nežinanti, kad L. yra ieškoma. Joms radus Č., ši buvo pasimetusi, išsigandusi. L. teigė besidžiaugianti, kad ją rado ją balkone, sakė bijojusi šaukti, nes buvo prigąsdinta. Rastoji Č. buvo numaudyta, ją maitino, buvo prižiūrėta, tik durys būdavo pastoviai užrakintos. Su Č. nuvykus į skyrių, buvo iškviesta pastarosios mama. Mamai dalyvaujant ji (G. Š.) apklausinėjo L. dėl paieškos. Po to L. pradėjo pasakoti kaip ir kas buvo, kad iš pradžių gyveno (duomenys neskelbtini) name pas G. S., po to ją pardavė čigonams. Minėjo tik vardus, asmenų pavardžių nežinojo. Pasakojo, kad atsidūrė pas P., kad ją vežė tolimųjų reisų vairuotojams padirbti, kad į garažus draugams vežė, kad buvo fotografuojama, kad buvo aprengta, pridažyta. Č. pasakojo, kad kartą tamsiu paros metu, P. ir A. miegant, ji buvo paėmusi raktą ir pabėgusi iš buto, bet ją pagavo P. ir sugrąžino atgal į butą. Č. minėjo asmenį, kuris perdavė ją P., bet pavardės nepamena. Č. pasakojo nuosekliai. Savo kalboje Č. B. neminėjo, minėjo Z.. Antrą kartą Č. buvo rasta pas Z. B. Jonavoje. L. minėjo, kad ji Jonavoje buvo atsidūrusi per Z. B.. D. Č. amžius yra 15-16 metų. Iš išvaizdos Č. atrodo dar vaikas, matosi, kad jai ne 11 metų, bet ne daugiau 15 metų. Iš išvaizdos, pokalbio su Č., galima suprasti, kad ji yra nesveika. L. psichologiškai galima paveikti. Jai Č. niekada nemelavo nei vardo, nei pavardės. Tačiau konkrečiai melavo ir vengė sakyti savo anketinius duomenis G..

Iš kaltinamojo Č. P. (E.) parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 2, b.l. 145-149) matyti, kad Č. P. parodė namą Kęstučio gatvėje Kėdainių mieste, kur gyvena „S“ (S. B.), nuomojamą butą, kur gyveno ir L. Č., vietą prie parduotuvės „Jaunatvė“ ties Šėtos-Juodikių gatvės sankryža, kur iš „S“ perėmė L., vietas A. ir S. kaimuose esančiose degalinėse, kur sustodavo atvežęs L. Č..

Iš kaltinamojo M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo(t. 3, b.l. 14-17) matyti, kad M. B. parodė namą Žemaitės gatvėje Kėdainių mieste, kur gyveno E. D., nuomojamą butą, kur gyveno ir L. Č., vietas A. ir S. kaimuose esančiose degalinėse, kur sustodavo atvežę L. Č. ir siūlė jos lytines paslaugas vilkikų vairuotojams.

Iš kaltinamojo S. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 3, b.l. 98-101) matyti, kad S. B. parodė vietas A. ir S. kaimuose esančiose degalinėse, kur sustodavo atvežę L. Č. ir vedė ją prie degalinėse stovinčių automobilių.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolų (t. 1, b.l. 98-115)matyti, kad nukentėjusioji L. Č. atpažino: Č. P. kaip asmenį, kuris ją vežiojo su savimi, laikė savo bute (duomenys neskelbtini), niekur neleido išeiti; A. Š. kaip asmenį, kuri ją laikė bute (duomenys neskelbtini) g.; M. B. kaip asmenį, gyvenusį viename bute su Č.; S. B. kaip asmenį, kuris atnešdavo į butą, kur gyveno Č., maisto produktų bei veždavo ją kartu su Č. ir M. į degalines prostitucijai; V. B. kaip asmenį, pravarde „S“, kurį ji pažinojo kaip asmenį, kuris atvykdavo į D. butą, kuriame ji gyveno iki Č. ir kuris dalyvavo perduodant ją Č..

Iš Č. P. laiško datuoto 2009-07-09, adresuoto D. Č. (t. 1, b.l. 19-24), turinio matyti, kad Č. P. (E.) jame prašo atleisti už padarytą skriaudą ir įvertinti jo gailestį, dėl to kas įvyko atsiprašo L. Č. ir jos tėvų.

2009-07-22 teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte (t. 1., b.l. 53-56) konstatuota, kad dar iki nusikalstamų veikų prieš ją padarymo L. Č. nustatytas įgimtas intelekto defektas –  vidutinis protinis atsilikimas, kuris yra ir dabar. Atsižvelgiant į individualias  psichologines ypatybes, intelektą bei mąstymą, L. Č. galėjo suprasti su ja atliekamų  veiksmų pobūdį, tačiau jų reikšmę suvokė ribotai dėl intelektinių gebėjimų deficito ir to pasėkoje neišvystytų brandesnių asmenybės savybių, tokių kaip elgesio impulsų kontrolė, emocinis brandumas ir pan. Atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektą bei mąstymą, L. Č. priešinosi įtariamiesiems – išėjo iš buto. Jai atminties sutrikimai, padidintas polinkis meluoti ir fantazuoti nenustatyti. Šie nusikalstami veiksmai turėjo įtakos L. Č. psichikai, jai buvo išsivystęs adaptacijos sutrikimas, kuris po gydymosi vaiko raidos centre išnyko.

Iš 2009-04-29 – 2009-05-06 pokalbių suvestinių(t. 1, b.l. 215-227) matyti, kad:

2009-04-29 d.:

17 val. 36 min. Č. P. (E.) telefonu kalbasi su S. B., kuriam siūlo važiuoti kartu su ‚antena“ (B. pravardė) į A., paimant kaip vairuotoją „F“ (Ž. K. pravardė);

20 val. 43 min. S. B. skambina Č. P., praneša pastarajam kad „ką tik vienas paėmė“, jau po truputį renkasi furos, Č. P. pasakius, kad jis atlėks, S. B. nurodo jam nevažiuoti, nes po to bijo, net nekalba, praneša, kad suderino kainą – 15 eurų, t. y. beveik penkiasdešimt litų, informuoja, kad už dvidešimt eurų neėmė;

22 val. 08 min. S. B. skambina Č. P., praneša, kad nieko, Č. P. paliepia važiuoti namo, nurodo „nupirk jai duonos karoče. Su kuo ji ės tuos kiaušinius, nes aš duonos neturiu“, „paimk duonos ir kečupo, tegul ėda tuos kiaušinius (keiksmažodis)“.

2009-04-30:

12 val. 34 min. S. B. skambina Č. P., praneša, kad ateis antrą valandą, Č. P. nurodo, kad „šiandien tą „pauzą“ vėl reikia vežti“, abu susitaria, kad kadangi Č. P. šiandien mašinos neturės, tai vežti reikia su „f“ (Ž. K. pravardė), sutaria, kad pašnekės, kai S. B. ateis;

12 val. 39 min. Č. P. skambina Ž. K., pokalbio metu Ž. K. klausia Č. P. „ta mergina kur vakar buvo, pas tave šiaip bus?, Č. P. atsako „tai aišku“. Ž. K. nurodo, kad nuo užvakar pradėjo nebedirbti, galėtų per naktis kažkur kažką paieškoti, į tai Č. P. nurodo “Tai gerai. Uždirbtų ir tau“, nurodo važiuoti tada su savo mašina su jais, užsidirbs pinigų.

14 val. 36 min. Ž. K. skambina į Č. P. telefoną, Č. P. praneša, kad važinėjasi su motociklu, kad dar anksti, furistai nevažiuoja.

19 val. 48 min. Č. P. klausia S. B. „Nu ką, vešit ją“, šis atsako „tai turbūt“, Č. P. nurodo „Nu tai vežkit. Mes namie jau“.

22 val. 58 min. Č. P. skambina Ž. K., klausia, ar šis žiūrėjo televizorių, Č. P. atsakius, kad ne, praneša, kad „tą auką ieško mentai (keiksmažodis), Č. P. perklausus „Ko“, Ž. K. praneša „tos aukos L. ieško mentai (keiksmažodis)“, kad ji yra paieškoje, dingusi be žinios, į tai Č. P. nurodo, kad reikės pažiūrėti televiziją.

2009-05-01:

10 val. 36 min. R. S. skambina Č. E., pataria jam paimti tą beždžionę, arba duoti telefoną, tegul paskambina tėvams, praneša, kad paskelbta paieška, kad pabėgusi į namų, Č. P. abejoja ar ji pilnametė išvis, pasako, kad duos paskambinti į „mentūrą“, nupirks kortelę, tegu pasako, kad nei dingusi, nei ką, yra pilnametė ir viskas, nemirusi, kad tėvai žinotų, kad gyva ir viskas.

19 val. 13 min. Č. P. skambina S. B., praneša, kad gali gerą naujieną pasakyti, klausia S. B. „Žinai kiek tai padlai metų“, pastarajam pasakius „kokių penkiolika“. Č. P. atsako „šešiolika“, S. B. paklausus iš kur sužinojo, Č. P. paaiškina, kad „per teliką vakar rodė“. Į tai S. B. sako „aš tau sakiau, kad meluoja ta kalė“, Č. P. į tai grasina ją sudaužyti dabar sugrįžęs, toliau abu kalbasi apie 200 litų dalybas.

2009-05-02 Č. P. SMS žinutėmis bendrauja su nenustatytu asmeniu (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), 15 val. 52 min. praneša, kad yra ta merga, gauna žinutes „kiek jai“, „gerai jin čiulpė“, Č. P. atsako „neblogai“, gauna žinutę „taj duosiu as tau litų uz tą nr ir uz (lytinį santykiavimą).

2009-05-03:

18 val. 10 min. R. S. skambina Č. P., klausia ar yra ta „varlė“, ar ant kokių aštuonių atvežtų į A. kolonkę, Č. P. atsakus, kad „drąsiai“, R. S. nurodo atvežti iki Š., teigia, kad važiuos į Panevėžį budėti, bus linksmiau, siūlo kokią septintą atlėkti, paimti iš A. kolonėlės, pažada „pavaryti“ penkiasdešimt litų, Č. P. sutinka;

22 val. 23 val. Č. P. skambina R. S., klausia ką daro, pastarasis piktinasi, teigia, kad reikia galvą, kojas nupjaut ir detalėm ją parvežti, į tai Č. P. siūlo „duoti per „snukį“, S. S. nurodo, kad ji sako jog serga, į tai Č. P. nurodo“ tegul čiulpia (keiksmažodis)“, aiškina, kad „kai duodu į kuprą padlai, pulteliai lūžta ant galvos net, (keiksmažodis) duok į galvą jei neklausys“.

2009-05-05:

15 val. 34 min. A. A. skambina Č. P., sako, kad reikia mergos, žmonės nori visai parai, Č. P. paprašo paderinti po poros valandų;

18 val. 49 min. Č. P. skambina A. A., į A. A. klausimą „nu kur tas tavo papuošalas“, Č. P. nurodo, kad gali privežti, reikia pašnekėti su žmonėmis, sumą suderinti. Abu sutaria, kad A. A. duos tiems žmonėms numerį ir jie paskambins;

18 val. 52 min. Č. P. skambina A. Š., nurodo, kad „tegu plauna ta kalė lytinius organus, paliepia A. Š. „biški padažyk ją ir tegu pasikvėpina“, sako,  kad tuoj atlėks paimti.

20 val. 10 min. ir 24 min. Č. P. kalbasi su A. A., praneša pastarajam, kad jam neskambino, perskambinęs A. A. praneša, kad nekelia ragelio, Č. P. sako, kad laukia „ją čia pridažė, paruošė“.

2009-05-06 10 val. 54 min. A. Š. skambina Č. P., liepia pastarajam „varyti namo“, praneša, kad „buvo mentai, L. išsivežė“, kad jam ir jai bus blogai.

Šio įrodymų viseto pakanka konstatuoti, kad Č. P. (E.), M. B. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai atėmė nepilnametei L. Č. laisvę ilgiau kaip 48 valandoms, ir Č. P., M. B. bei S. B., veikdami kartu bendrininkų grupėje įtraukė nepilnametę L. Č. į prostituciją ir, padedant A. Š., pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos.

Dėl neteisėto laisvės atėmimo

Nors Č. P., M. B. ir A. Š. neigia neteisėtai atėmę nepilnametei L. Č. laisvę, tačiau patys pripažįsta, kad būnant pas Č. P. bute, L. Č. buvo pabėgusi iš buto, Č. P. jos ieškojo, surado, grąžino L. Č. į butą, kur ji buvo laikoma iki 2009 m. gegužės 6 d., kai buvo surasta bute policijos darbuotojų. Tiek iš pačių kaltinamųjų, tiek iš L. Č. parodymų matyti, kad nuo buto raktus turėjo tik Č. P., M. B. ir A. Š., L. Č. buto raktai nebuvo duoti, ji jų neturėjo, visą laiką buvo laikoma užrakinta, pabėgusi iš buto į jį Č. P. buvo sugrąžinta ir laikoma prieš jos valią, išvedama ir vežiojama iš buto buvo tik su palyda – lydima kaltinamųjų. Kaip seka iš telefoninių pokalbių išklotinių, net po 2009-04-30, kai Č. P. ir kiti kaltinamieji akivaizdžiai sužinojo, kad yra paskelbta L. Č. paieška, ji ieškoma kaip dingusi, jie ir toliau laikė L. Č. slaptai nuo jos ieškančių asmenų iki 2009-05-06, kai L. Č. buvo surasta policijos darbuotojų Č. P. buto balkone. Žmogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietą suvaržymas yra teisėtas, jeigu tai padaroma būtinosios ginties, būtino reikalingumo, profesinės pareigos vykdymo, nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo ir panašiomis sąlygomis. Tokių aplinkybių kaltinamieji nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad ji bute buvo laikoma prieš jos valią, pagrindo nėra. Tokiu būdu įrodyta, kad Č. P., M. B. ir A. Š. neteisėtai suvaržė L. Č. laisvę pasirinkti savo buvimo vietą uždarydami ir laikydami ją Č. P. bute prieš jos valią, tai suvokė ir to norėjo.

Č. P., M. B. ir A. Š. veika šiame epizode teisingai kvalifikuota pagal BK 146 str. 2 d.

Dėl įtraukimo nepilnametės L. Č. į prostituciją ir pelnymosi iš jos  prostitucijos

Nors Č. P., M. B. bei S. B. neigia įtraukę nepilnametę L. Č. į prostituciją ir pelnęsi iš jos prostitucijos, o A. Š. neigia padėjusi pelnytis iš prostitucijos, neigia žinoję, kad L. Č. yra nepilnametė, šie jų parodymai paneigti teisme išnagrinėtais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnametė L. Č. anksčiau būtų vertusis prostitucija. Č. P., M. B. bei S. B. neneigia, kad L. Č. jie vežiojo į degalines, kur siūlė vilkikų vairuotojams už pinigus su ja lytiškai santykiauti, gaudavo iš vairuotojų už tai pinigus, tik Č. P. tvirtina, kad pinigus iš vairuotojų pasiimdavo ir pasilikdavo L. Č., o M. B. ir S. B. tvirtina, kad gautus iš vilkikų vairuotojų pinigus jie perduodavo Č. P., visi tvirtina, kad tai darė L. Č. prašymu ir jos noru. Nepilnamečio įtraukimas į prostituciją gali būti padaromas bet kokiu būdu. Kaltinamųjų ir nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad Č. P., M. B. ir S. B. nuveždavo L. Č. į degalines ir ten už pinigus siūlydavo jos lytines paslaugas. To pakanka konstatuoti, kad tokiu būdu nepilnametė L. Č. buvo kaltinamųjų įtraukta į prostituciją.

Visi kaltinamieji neigia žinoję, kad L. Č. yra nepilnametė. Pati L. Č. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog kaltinamiesiems ji prisistatė esanti 18 metų amžiaus. Tačiau veika kaip nepilnamečio įtraukimas į prostituciją ar pelnymasis iš nepilnamečio prostitucijos kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas suprato, kad įtraukia į prostituciją nepilnametę ar pelnosi būtent iš nepilnamečio prostitucijos, bet ir tada, kai to nesuprato, tačiau galėjo ir turėjo tai surasti. L. Č. nusikalstamų veikų jos atžvilgiu padarymo metu buvo tik 15 metų amžiaus, buvo su įgimtu intelekto sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu. Iš  2009-05-01 19 val. 13 min. telefoninio pokalbio matyti, kad pokalbio metu S. B. nurodo, kad L. yra 15 metų amžiaus, Č. P. nurodo, kad šešiolikos, S. B. nurodo, kad jis sakė anksčiau P., kad „ta padla“ meluoja. Iš šio pokalbio akivaizdu, kad jau iki šio pokalbio S. B. ir Č. P. suvokė, kad L. Č. gali būti ir yra nepilnametė, kad ji savo amžių meluoja. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad Č. P. ir S. B. galint ir turint suprasti, jog L. Č. yra nepilnametė, to negalėjo ir neturėjo suprasti M. B. ir A. Š.. Kad kaltinamieji suvokė L. Č. esant nepilnamete, patvirtina ir pokalbių išklotinėse užfiksuoti Č. P. pokalbiai su S. ir kitais asmenimis, kur jis, po 2009 m. gegužės 1 d. jau akivaizdžiai žinodamas, jog L. Č. yra nepilnametė, siūlė jos paslaugas už pinigus S., apie tai kontaktavo su nenustatytu asmeniu SMS žinutėmis. Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad Č. P., M. B., S. B. ir A. Š. galėjo ir turėjo suprasti, jog L. Č. yra nepilnametė, veždami ją į degalines ir siūlydami vilkikų vairuotojams už  pinigus nepilnametės L. Č. lytines paslaugas, gaudami už tai pinigus, pasidalindami juos tarpusavyje Č. P., M. B., S. B. įtraukė nepilnametę L. Č. į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos. Nors A. Š. neprisipažįsta padėjusi pelnytis iš nepilnametės L. Č. prostitucijos, tačiau pripažįsta, kad Č. P. nurodymu padėdavo L. Č. pasipuošti, pasidažyti prieš išvykimą iš namų. Iš 2009-05-05 d. 18 val. 52 min. Č. P. ir A. Š. telefoninio pokalbio teksto, kur Č. P. nurodo A. Š., kad L. Č. apsiplautų lytinius organus, pasikvėpintų A. Š. ją padažytų, o jis atvažiuos pasiimti, akivaizdu, kad A. Š. negalėjo nesuprasti, kam ir kokiu tikslu turi paruošti nepilnametę išvežimui.

Nors Č. P. neprisipažįsta kaltu jam inkriminuotame epizode dėl pelnymosi iš nepilnametės prostitucijos 2009-05-03 perduodant L. Č. R. S. už pinigus lytinėms paslaugoms teikti, tačiau šiame epizode jo kaltė visiškai įrodyta užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp R. S. ir Č. P. išklotinės duomenimis, kuriame Č. P. susitaria su R. S. pristatyti L. Č. pastarajam prie Š. degalinės, sutinka su R. S. pasiūlymu sumokėti už tai 50 litų, vėlesnio pokalbio metu patarinėja R. S., ką daryti, kad L. Č. suteiktų lytines paslaugas. L. Č. teisme irgi patvirtino, kad ją Č. P. prie Š. degalinės perdavė ją dviems vyrams, kurie nusivežę ją į kitą rajoną su ja „blogai elgėsi“. Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad ir šiame epizode Č. P. pelnėsi iš nepilnametės L. Č. prostitucijos. Šis epizodas Č. P. inkriminuotas kaip atskiras. Pelnymasis iš prostitucijos yra nevienkartiniai sistemingi veiksmai, pagrįsti santykių tarp kaltininko ir prostitucija užimančio asmens pastovumu. Perdavimas R. S. už pinigus nepilnametės L. Č. lytinėms paslaugoms teikti yra vienas iš Č. P. nevienkartinių ir sistemingų tęstinės veikos, pelnantis iš prostitucijos, epizodų. Todėl jis laikytinas ir teismo kvalifikuojamas kaip tęstinės veikos epizodas, o ne atskira nusikalstama veika.

Č. P., M. B. ir S. B. veiksmai įtraukiant nepilnametę L. Č. į prostituciją teisingai kvalifikuoti pagal BK 308 str. 2 d. Taip pat teisingai pagal BK 307 str. 3 d. kvalifikuoti Č. P., M. B. ir S. B., o A. Š. pagal BK 24 str. 6 d ir 307 str. 3 d. veiksmai epizode dėl pelnymosi iš nepilnametės prostitucijos.

Sutinkamai su teismų praktika, jeigu kaltininkai, įtraukę kitą asmenį į prostituciją, toliau turėjo iš to asmens prostitucijos pajamų, veika kvalifikuojama kaip pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir įtraukimo į prostituciją sutaptis, todėl kaltinamųjų Č. P., M. B. ir S. B. veikos pagal  BK 307 str. 3 d. ir 308 str. 2 d. kvalifikuotinos kaip padarytos esant idealiai sutapčiai.  

Bausmių skyrimas

S. B. padarė du sunkius nusikaltimus būdamas nepilnametis, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad abi nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje. Už BK 307 str. 3 d. ir 308 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, aplinkybių, dėl kurių S. B. gali būti skiriama švelnesnė negu įstatymo numatytos bausmės, nėra, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos trukmė nustatytina atsižvelgiant į BK 91 str. 3 d. nustatytas laisvės atėmimo bausmės skyrimo nepilnamečiams nuostatas. S. B. ankščiau neteistas, mokosi, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai (t.3 b.l. 126,128,129), po nusikalstamų veikų padarymo iki šio nuosprendžio priėmimo daugiau jokių teisėtvarkos pažeidimų nepadarė, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai S. B. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant jam bausmės vykdymą ir skiriant auklėjamojo poveikio priemones.

M. B. padarė tris nusikaltimus: apysunkį ir du sunkius. Iki šių nusikalstamų veikų padarymo M. B. padarė nesunkų nusikaltimą, už kurį nubaustas 2009-07-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (t.3 b.l.193-194), nedirbo ir nesimokė (t.3 b.l.89). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, visas tris nusikalstamas veikas jis padarė esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – veikdamas bendrininkų grupėje. Už BK 146 str. 2 d.,  307 str. 3 d. ir 308 str. 2 d. numatytus nusikaltimus įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmes (BK 146 str. 2 d. ir areštą). Aplinkybių, dėl kurių M. B. gali būti skiriama švelnesnė negu įstatymo numatytos bausmės, nėra. Laisvės atėmimo bausmių trukmė nustatytina atsižvelgiant į BK 61 str. nuostatas – nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei.

Č. P. padarė tris nusikaltimus: apysunkį ir du sunkius nusikaltimus.  Č. P. buvo visų trijų nusikalstamų veikų iniciatorius ir aktyvus vykdytojas. Jo iniciatyva buvo neteisėtai atimta laisvė nepilnametei L. Č., jis buvo aktyviausias nepilnametės įtraukimo į prostituciją ir pelnymosi iš prostitucijos dalyvis. Č. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (t.2 b.l.206, 207), baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą (t.2 b.l.208). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, neteisėtą laisvės atėmimą, įtraukimą nepilnametės į prostituciją ir pelnymąsi iš nepilnametės prostitucijos jis padarė esant sunkinančiai aplinkybei – bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), kurioje jo vaidmuo buvo pats aktyviausias. Už BK 146 str. 2 d., 307 str. 3 d. ir 308 str. 2 d.  d. numatytus nusikaltimus įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmes (BK 146 str. 2 d. ir areštą). Č. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmė nustatytina didesnė negu numatytas sankcijos vidurkis.

A. Š. padarė du nusikaltimus: apysunkį ir sunkų, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nedirbo ir nesimokė. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas ji padarė veikdama bendrininkų grupėje. Už BK 146 str. 2 d. ir  307 str. 3 d. numatytus nusikaltimus įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmes (BK 146 str. 2 d. ir areštą). Aplinkybių, dėl kurių A. Š. gali būti skiriama švelnesnė negu įstatymo numatytos bausmės, nėra. Bausmių trukmė nustatytina atsižvelgiant į BK 61 str. nuostatas – nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei.

Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos

Prokuroras gindamas viešąjį interesą ir nepilnametės nukentėjusiosios interesus pareiškė civilinį ieškinį 20 000 litų sumai (t.4 151-164) L. Č. padarytai neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys tenkintinas.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Nuosprendžiu nustatyta, kad nepilnametės L. Č. atžvilgiu buvo padarytos trys nusikalstamos veikos – jai buvo neteisėtai atimta laisvė, ji buvo įtraukta į prostituciją ir iš jos tokių veiksmų buvo pelnomasi. Šias veikas padarė S. B., M. B., Č. P. ir A. Š., veikdami kartu ir įvairiose tarpusavio grupėse. Teismo psichologijos, psichiatrijos akte (t.1 b.l. 53-53) konstatuota, kad šie nusikalstami veiksmai turėjo įtakos L. Č. psichikai, jai buvo išsivystęs adaptacijos sutrikimas, kuris po gydymosi vaikų raidos centre išnyko. Atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas nepilnametės atžvilgiu, jų sukeltas pasekmes, kaltinamųjų turtinę padėtį – turto neturi, jų jauną amžių, darbingumą ir galimybę atlyginti žalą ateityje, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismas pripažįsta kad pareikštas 20 000 litų ieškinys nėra aiškiai per didelis, todėl tenkintinas pilnai, priteisiant jį solidariai iš S. B., M. B., Č. P. ir A. Š. nukentėjusiosios L. Č. naudai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajai D. Č. buvo apmokėtos kelionės į teismo posėdį išlaidos – 71 Lt 66 ct. Tai sudaro proceso išlaidas, kurios išieškotinos iš S. B., M. B., Č. P. ir A. Š. po lygiai.

Daiktinių įrodymų klausimo išsprendimas:

CD-R kompiuterio laikmena saugotina prie bylos (vokas t.3).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

N U S P R E N D Ž I A :

S. B. pripažinti kaltu ir nubausti:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 3 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

-pagal LR BK 308 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1  p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. S. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones:

-60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį;

-elgesio apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. B. palikti nepakeistą, kardomąją priemonę  dokumento paėmimą – panaikinti.

M. B. pripažinti kaltu ir nubausti:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

-pagal Lietuvos Respublikos BK. 307 str. 3 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams;

-pagal Lietuvos Respublikos BK 308 str. 2 d. – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., 9 d. šias bausmes ir bausmę, paskirtą 2009-07-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinus prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, o už BK 307 str. 3 d. ir 308 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu, skirti M. B. galutinę bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

            Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

            Į bausmės laiką įskaityti M. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-05-11 iki 2009-11-10.

            Kardomąsias priemones dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Č. P. pripažinti kaltu ir nubausti:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams;

-pagal Lietuvos Respublikos BK  307 str. 3 d.– laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos  BK 308 str. 2 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d. ir 5 str. 1 p. bausmes pagal BK 307 str. 3 d. ir 308 str. 2 d. subendrinus apėmimo būdu, o bausmę pagal BK 146 str. 2 d. sudėjus, pridedant ją prie griežtesnės bausmės, skirti Č. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., 65 str.1 d. 1 p. b) p.p. šią bausmę ir bausmę, paskirtą 2009-03-13 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 str., subendrinti iš dalies jas sudedant – prie paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir skirti Č. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams devyniems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti  pataisos namuose.

            Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. spalio 5 d.

            Į bausmės laiką įskaityti Č. P. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2010 m. spalio 4 d.

            Kardomąją priemonę – suėmimą – Č. P. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. Š. pripažinti kalta ir nubausti:

-pagal Lietuvos Respublikos BK  146 str. 2 d. – 50 parų areštu;

-pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 307 str. 3 d.. – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., 65 str. 1 d. 1 p a) p.p. bausmes subendrinus prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės skirti A. Š. galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams septyniems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Į bausmės laiką įskaityti A. Š. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-05-06 iki 2010-06-19.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Priteisti solidariai iš S. B., M. B., Č. P. ir A. Š. L. Č. naudai 20 000 (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš S. B., M. B., Č. P. ir A. Š. valstybės naudai po 17 litų 91 ct proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tirti: CD-R kompiuterinę laikmeną saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam Č. P. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas                                                                           Ričardas Gilys