Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-05-31][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-855-480-2021].docx
Bylos nr.: e2A-855-480/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Legal Balance 302528679 Ieškovas
Euroteisės biuras 302474459 ieškovo atstovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Prievolės
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl vartojimo kredito
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių rūšys
Vartojimo kreditas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Prievolių teisė
Piniginės prievolės
Sutarčių teisė
Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Bylos dėl paskolos
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Paskola

?

Civilinė byla Nr. e2A-855-480/2021

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01985-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

 (S)

 

img1 


KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gegužės 25 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3363-527/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei O. L. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

 

Teismas 

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama iš atsakovės O. L. priteisti 215,56 Eur negrąžinto kredito, 26,65 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 9,08 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 71,17 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,56 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 22 d.), 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,56 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė BnP Finance, UAB ir atsakovė 2018 m. birželio 22 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-d2d2g42v, kuria atsakovei buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 213,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 39 proc.) ir 81 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp BnP Finance, UAB ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 221 straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, BnP Finance, UAB perleido ieškovei reikalavimo teises į BnP Finance, UAB skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo–perdavimo akte Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. 2020 m. kovo 9 d. atsakovei sutartyje nurodytu elektroniniu paštu ieškovė išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Ieškovė laiko, jog tinkamai perėmė pradinės kreditorės teisę reikalauti iš atsakovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu su akcesorinėmis teisėmis, įvykdymo. Taip pat nurodė, kad atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis VKĮ 19 straipsnio bei sutarties 8.4 punktu, pradinė kreditorė 2020 m. sausio 23 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, kad yra išnaudojusi visas galimybes išspręsti atsakovės prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu taikiu būdu.

3.       Atsakovei O. L. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 215,56 Eur negrąžintą kreditą, 26,65 Eur 39 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.), 9,08 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.), 46,86 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 23 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), 39 proc. dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 22 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6,01 Eur žyminio mokesčio ir 48,46 Eur ieškovės turėtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą, kitus reikalavimus atmetė.

5.       Teismas sprendė, kad ieškovė iš atsakovės pagrįstai reikalauja įvykdyti sutartinę prievolę – sumokėti suteikto kredito negrąžintą likutį (215,56 Eur) ir iki sutarties nutraukimo dienos paskaičiuotą nesumokėtą administravimo mokestį – 9,08 Eur.

6.       Teismas sutartyje numatytas 39 procentų dydžio metines palūkanas laikė mokėjimo palūkanomis ir konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti 26,65 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos yra pagrįstas tiek teisės normomis, tiek pagal Mokėjimo grafiką mokėtinų palūkanų paskaičiavimu (6,98 + 6,74 + 6,49 + 6,24 + 0,2 (už 1 d.).

7.       Teismo vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti 71,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 23 d. (sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. lapkričio 27 d. (ieškinio parengimo data), viso už 309 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (215,56 Eur) (215,56 x 39 proc. metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 309 dienos) pagrįstas tik iš dalies, t. y. dėl 46,86 Eur sumos, nes 5,98 – 0,2 (už 1 d.) + 5,71 + 5,43 + 5,15 + 4,85 + 4,55 + 4,23 + 3,9 + 3,57 + 3,22 + 0,47 (už 5 d.) = 46,86 Eur, ir sprendė, jog ieškovės paskaičiuotas 71,17 Eur palūkanų dydis (215,56 x 39 / 365 dienų per metus x 309 dienos) yra neteisingas, kadangi skaičiuojant kas mėnesį turi būti dauginama vis iš mažesnės kredito sumos, nurodytos Mokėjimo grafike, o ne iš visos negrąžintos kredito sumos (215,56 Eur). Teismas pažymėjo ir tai, jog ieškovės paskaičiavimas yra ydingas ir dėl tos priežasties, kadangi nesivadovauta sutarties 1.17 punkto nuostata, jog, skaičiuojant palūkanas, bus laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų.

8.       Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas priteisti 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,56 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 22 d.), taip pat iš dalies nėra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, kadangi sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų (taip, kaip nurodyta Mokėjimo grafike), o ne būtų ta pati ieškinyje nurodoma 215,56 Eur suma.

9.       Teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendė, jog pagrįstos ir pateiktais duomenimis įrodytos ieškovės negautos pajamos (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 23 d.) iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 22 d.) sudaro tik 11,35 Eur sumą, tik kuri priteistina ieškovei kaip negautos pajamos (nuostoliai) nuo ieškinio parengimo dienos (sutampančios su ieškovo kreipimosi į teismą diena) iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 22 d.) tuo atveju, jeigu kreditas būtų visiškai grąžintas ne anksčiau nei 2021 m. birželio 22 d., o tuo atveju, jei kreditas būtų grąžintas anksčiau nei 2021 m. birželio 22 d., ieškovei priteistina 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų kaip mokėjimo (pelno) palūkanos nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio pagal prieš tai nurodytą skaičiavimo metodiką nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki faktinio kredito grąžinimo dienos, kuri negali būti vėlesnė nei sutarties termino pabaiga (2021 m. birželio 22 d.).

10.       Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,56 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos realumo, todėl šį ieškovės reikalavimą, kuris, teismo nuomone, per daug tikėtinas ir hipotetinis, o ne realus, atmetė. Teismas nurodė, kad nėra jokio teisėto pagrindo laikyti, jog ieškovė įrodė ieškinio reikalavimą dėl šią sutartinę palūkanų sumą viršijančių negautų pajamų (mokėjimo palūkanų forma) priteisimo, nes atsakovė yra sumokėjusi 128,5 Eur palūkanas, o sprendimu ieškovei priteista 26,65 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos iki sutarties nutraukimo, 46,86 Eur negautos pajamos (mokėjimo palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo ir 11,35 Eur negautos pajamos (mokėjimo palūkanų forma) iki sutarties termino pabaigos, kas bendroje sumoje jau sudaro 213,36 Eur.

11.       Teismas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (ieškinys patenkintas 40,05 procentais), ieškovei iš atsakovės priteisė 6,01 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 48,46 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.

 

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

 

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą dalyje dėl 71,17 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovės 71,17 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą dalyje dėl 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,56 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 22 d.), priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovės 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,56 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 22 d.); pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą dalyje dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,56 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovės 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,56 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

12.2.       Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovės mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovės negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.

12.3.       Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.

12.4.       Apeliantas mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, netesybų dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nėra grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau neatgauna atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovė ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka atsakovės valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.

12.5.       Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje.

12.6.       Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

13.       Atsakovė O. L. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

 

Teismas 

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

 

14.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

16.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės BnP Finance, UAB ir atsakovės O. L. 2018 m birželio 22 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-d2d2g42v, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį (palūkanas): 213,36 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 39 proc.), 81 Eur sutarties administravimo mokesčio. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. sausio 23 d. sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė reikalavimą į atsakovės skolą perleido ieškovei UAB Legal Balance (toliau – ieškovė arba apeliantė). Ieškovė pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą. Duomenų, kad atsakovė po sutarties nutraukimo būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.

18.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties nutraukimo turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžinto kredito sumos (215,56 Eur) ir iki visiško kredito grąžinimo dienos, o ne pagal sutarties grafiką nuo negrąžinto tą mėnesį kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

19.       Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

20.       Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

21.       Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

23.       Atmestini apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu.

24.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

25.       Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 39 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 38,22 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.

26.       Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.

27.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 straipsnis). Ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 15 Eur žyminis mokestis, kuris, apeliacinio skundo netenkinus, nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,  

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja

Albina Rimdeikaitė

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • e3K-7-75-823/2020
  • 3K-P-382/2006
  • 3K-3-585/2006
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • 3K-3-220/2014
  • e2A-294-1092/2021
  • e2A-931-640/2021
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas