Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-12-15][nuasmenintas sprendimas byloje][I-9023-643-2015].docx
Bylos nr.: I-9023-643/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento 288697120 atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 191683350 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
Bylos dėl valstybinių pensijų

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-9023-643/2015

Proceso Nr. 3-61-3-05594-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.6.6.1; 3.17, 3.21

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

             

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjui A. J. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi (b. l. 38-39) priimta nagrinėti pareiškėjo A. J. S. skundo (b. l. 1-4) dalis, kuria prašoma: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2014 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. 1S-4790; 2) priteisti neišmokėtos pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d.

Pareiškėjas nurodo, kad Kalėjimų departamentas nuo 2003 m. liepos 29 d. paskyrė jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. Taikant 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 straipsnių nuostatas bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo žymiai sumažinta. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriuo Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, tačiau Kalėjimų departamentas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 7S-948 pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido tokio reikalavimo pareiškimo terminą. Pareiškėjas, manydamas, jog terminas nėra praleistas, 2014 m. gruodžio 15 d. pakartotinai kreipėsi į kalėjimų departamentą, prašydamas išmokėti nuo 2010 m. susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Kalėjimų departamentas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1S-4790 pareiškėjo prašymą atmetė, remdamasis 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime Nr. 7S-948 išdėstytais motyvais. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo sprendimais, nurodo, kad jam paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo taikomas dideliu mastu ir prieštaravo Konstitucijos nuostatoms. Pareiškėjo nuomone, sumažintos pensijos mokėjimo pratęsimas iki 2013 m. ir neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo mechanizmo nenustatymas valstybinių pensijų gavėjams pažeidžia asmenų lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Savo poziciją pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Kalėjimų departamentas, tuo pačiu atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą prašo jį atmesti (b. l. 48-50). Atsakovas nurodo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, tuo tarpu Laikinojo įstatymo 5 straipsniui netekus galios, nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Atsakovas teigia, kad perskaičiuodamas pareiškėjui paskirtą valstybinę pensiją, taikė tuo metu galiojusias Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas ir neatliko neteisėtų veiksmų. Dėl Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui nebuvo išmokėta 29 044,60 Lt pensijos dalis, tačiau pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į teismą dėl šiuo pagrindu sumažintos valstybinės pensijos priteisimo. Priimdamas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 1S-4790, Kalėjimų departamentas rėmėsi galiojančiais teisės aktais. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) atsiliepime į skundą prašo jį atmesti (b. l. 42-43). Atsiliepime nurodoma, kad VSDFV Vilniaus skyrius nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atliko Kalėjimų departamento paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo funkciją ir, veikdamas teisės aktų nustatyta tvarka, pagrįstai taikė tuo metu galiojančias Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

 

Bylos dalis nutrauktina, likusi skundo dalis tenkintina iš dalies.

 

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo nuo 2012 m. sausio 1 d. taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kalėjimų departamentas nuo 2003 m. liepos 29 d. konstatavo pareiškėjo teisę į pensiją už tarnybą (b. l. 51).

Kalėjimų departamentas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 7S-948, atsakydamas į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 7 d. prašymą, nurodė pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimo pagrindus, tačiau atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, kadangi pareiškėjas kreipėsi praleidęs teisės aktuose nustatytą terminą (b. l. 9-10).

VSDFV Vilniaus skyriaus 4-as pensijų skyrius 2013 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. (10.79)3-151469 pareiškėją informavo, kad 2012 m. gruodžio 20 d. įsigaliojus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymui, nuo 2013 m.  sausio 1 d. VSDFV Vilniaus skyrius moka Kalėjimų departamento paskirtas valstybines pensijas. Pareiškėjo valstybinės pensijos ribojimas atitinka teisės aktų nuostatas, todėl išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką nėra teisinio pagrindo (b. l. 11-12).

VSDFV Vilniaus skyriaus 4-as pensijų skyrius 2013 m. gruodžio 16 raštu Nr. (10.79)3-154737 pareiškėją informavo apie 2012 m. gruodžio mėn.–2013 m. spalio mėn. laikotarpiu neišmokėtos valstybinės pensijos dydžius (b. l. 13-14).

Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 15 d. pakartotinai  kreipėsi į kalėjimų departamentą, prašydamas išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. (b. l. 56-57).

Kalėjimų departamentas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1S-4790  atmetė pareiškėjo prašymą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo (b. l. 5-6).

Iš Kalėjimų departamento 2014 m. gruodžio 22 d. pažymos Nr. LV-2721 apie pareiškėjui paskirtą, perskaičiuotą ir nesumokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją matyti, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. pareiškėjo valstybinė pensija buvo mažinama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio nuostatas (b. l. 7-8).

Pagal VSDFV Vilniaus miesto 4-o pensijų skyriaus pateiktus duomenis, nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo ribojama Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu (b. l. 13-14).

Teisinis reglamentavimas.

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pensiją moka Kalėjimų departamentas.

Pagal 1994 m. gruodžio 22 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. I-1012, 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

2009 m. gruodžio 8 d. buvo priimtas Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas XI-531, kuriuo buvo pakeistas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnis, šio straipsnio 3 dalyje numatant, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Taigi, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis, nuo kurio skaičiuojamas maksimalus valstybinės pensijos dydis buvo sumažintas nuo 1,5 iki 1,3.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...> (Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos <...> mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu, šis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. ir turėjo galioti iki 2011 m. gruodžio 31 d.

2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d. 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08 ir 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymui, vėl buvo nustatytas 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ribojimas.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime taip pat konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimą, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama valstybinė pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Tuo tarpu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, nebuvo pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime, kuris Teisės aktų registre paskelbtas 2015 m. gegužės 15 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinio Teismo vertinimu, tiek 2011 m. gruodžio 20 d., tiek 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai nepažeidė konstitucinių teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų.

Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.

Kaip matyti iš Kalėjimų departamento 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 7S-948, pareiškėjui 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo taikomos, kadangi jo valstybinės pensijos dydis neviršijo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio 1,3 dydžio (b. l. 9-10). Pagal VSDFV Vilniaus miesto 4-o pensijų skyriaus 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (10.79)3-154737 (b. l. 13-14) pareiškėjo valstybinė pensija nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. buvo ribojama, be kita ko, taikant ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Kaip minėta, 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymui, konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas 1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ribojimas buvo grąžintas į ankstesnį lygį ir nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, apskaičiuojant maksimalų valstybinės pensijos dydį, taikytas 1,5 koeficientas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos duomenis pareiškėjo pensija pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį imta riboti nuo 2012 m. gruodžio mėnesio, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu koeficientas 1,3 nebuvo taikytas. Vadinasi, nuo 2012 m. gruodžio mėn. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pagrindu pareiškėjui taikytas valstybinės pensijos ribojimas buvo teisėtas ir pagrįstas.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnis ir šiuo pagrindu 2012–2013 metais taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimais nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo 2012 sausio 1 d.–2013 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ir šiuo pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama neteisėtai.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime buvo konstatuota įstatymų leidėjo pareiga numatyti asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo mažinama dideliu mastu, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas (toliau – Kompensavimo įstatymas), nustatantis valstybinių pensijų, sumažintų be kita ko ir dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius bei terminus, buvo priimtas 2015 m. birželio 30 d. ir įsigaliojo 2015 m. rugpjūčio 1 d. Kita vertus, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime nebuvo imperatyviai nurodyta, jog suinteresuoti asmenys pažeistas teises dėl Laikinojo įstatymo pagrindu atsiradusių praradimų gali ginti tik Kompensavimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl darytina išvada, kad įsigaliojus Kompensavimo įstatymui, pareiškėjas įgijo teisę reikalauti ginti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio pagrindu pažeistas teises tiek teisminiu būdu, tiek pasinaudodamas Kompensavimo įstatyme įtvirtintu kompensavimo mechanizmu.

Šiuo atveju pareiškėjas pasirinko teisminį savo pažeistos teisės gynimo būdą ir iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nepasinaudojo ABTĮ 52 straipsnyje jam suteikta teise tikslinti bei pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo, todėl nėra teisinio pagrindo šią pareiškėjo teisę ginti kitu būdu.

Pagal Kalėjimų departamento 2014 m. gruodžio 22 d. pažymą Nr. LV-2721 (b. l. 7-8) nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės mėn. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio pagrindu pareiškėjui nebuvo išmokėta 1 647,51 EUR (5 688,53 Lt) pensijos dalis. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytu pagrindu valstybinių pensijų mažinimas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir pareiškėjas išreiškė valią savo pažeistas teises dėl šiuo pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo ginti teisminiu būdu, pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, priteistina 1 647,51 EUR per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės mėn. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėta valstybinės pensijos dalis (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Dėl Kalėjimų departamento sprendimo panaikinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 nurodė, kad valstybinę pensiją mokančios institucijos sprendimai, priimti pagal asmenų prašymus dėl pensijos nepriemokos grąžinimo, nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Teisėjų kolegija išaiškino, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos, todėl tokio pobūdžio ginčuose yra būtina įrodyti tik ginčo egzistavimo faktą (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Skundžiamu Kalėjimų departamento 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 1S-4790 atsakovas atsisakė išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, t. y. išreiškė valią dėl ginčo esmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kalėjimų departamento 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimas patvirtina ginčo tarp pareiškėjo ir atsakovo egzistavimą, kaip kreipimosi į teismą pagrindą, tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, tai nėra administraciniams teismams skundžiamas administracinis aktas, todėl bylos dalis dėl Kalėjimų departamento 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 1S-4790 panaikinimo nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo A. J. S. skundo reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 1S-4790 nutraukti.

Priteisti pareiškėjui A. J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 647,51 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus, penkiasdešimt vieną euro centą) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, neišmokėtą 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. gegužės mėn. laikotarpiu taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

Likusią pareiškėjo A. J. S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                               Arūnas Kaminskas

 

                                                                                                                                                                                                                                                  Margarita Stambrauskaitė

 

                                                                                                                                                   Halina Zaikauskaitė