Civilinė
byla Nr. 2A-539-343/2007
Pirmosios instancijos
teismo teisėja Virginija Lozoraitytė
Procesinio sprendimo kategorija: 30.12;
121.21
(S)
KAUNO
APYGARDOS TEISMAS
S p r E N D I
M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. birželio 5 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Rūtos
Palubinskaitės,
kolegijos teisėjų: Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko,
sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei,
dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Evelinai
Džiovenytei,
atsakovui F. G. , jo atstovei adv.
D.Žvingilienei,
viešame teismo posėdyje žodinio
proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo F. G. apeliacinį
skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-00089-221/2007 pagal ieškovės Kauno miesto
savivaldybės ieškinį atsakovui F. G. dėl iškeldinimo,
tretieji asmenys A. S. ir I. B. ,
ir atsakovo F. G. priešieškinį ieškovei Kauno miesto
savivaldybei dėl pripažinimo nuomininku ir įpareigojimo sudaryti nuomos
sutartį, tretieji asmenys A. S. ir I.
B. , ir
n u s t a t ė:
Ieškovė
ieškiniu (b.l. 3-5) kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti F.
G. iš buto Nr. 11, esančio (duomenys neskelbtini),
Kaune, patalpų nuo 11-1 iki 11-6 su visa jam priklausančia manta, nesuteikiant
kito gyvenamojo ploto. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto valdybos 1993-01-05 potvarkiu Nr. 12-v A. S. ir I.
B. buvo atkurtos nuosavybės
teisės į po 1/2 dalį gyvenamojo namo su mansarda ir rūsiu,
esančiais (duomenys neskelbtini), Kaune. Šis
nekilnojamasis turtas jiems grąžintas
natūra, tarp jų ir tuo pačiu adresu esantis butas 11. Kauno miesto
savivaldybei gavus F. G. prašymą, paaiškėjo, jog butą Nr.
11 jis užėmęs be teisinio pagrindo. Nei su juo, nei su atsakovo broliu A.A.G., nebuvo sudaryta nuomos sutartis, nebuvo mokami mokesčiai.
Ieškovė atsakovą prašo iškeldinti LR CK
6.612 straipsnyje nurodytu pagrindu.
Atsakovas F. G. priešieškiniu (b.l.
79-82) prašė teismo pripažinti jį, F. G. , brolio A. A. G. , gyvenusio (duomenys neskelbtini), Kaune, šeimos nariu ir įpareigoti Kauno miesto
savivaldybę sudaryti su juo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune,
nuomos sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jo brolis A. G. iš tuometinio Vykdomojo komiteto buvo
gavęs leidimą įsirengti gyvenamąjį plotą (duomenys
neskelbtini) palėpėje. Jis kartu su
broliu įsirengė gyvenamąsias patalpas apie 1973 metus ir nuo tada ten kartu
gyveno. Atsakovas su broliu vedė bendrą ūkį, kartu gyveno. Brolis mirė 1999
metais. Mokesčių nemokėjo, nes jie nebuvo skaičiuojami, butas nebuvo
perduotas į apskaitą. Dėl tos pačios priežasties nemoka mokesčių ir už šildymą.
Atsakovas ne kartą kreipėsi dėl patalpų įteisinimo. Jam buvo pasiūlyta kreiptis
į teismą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, tačiau, kadangi tai
prieštaravo įstatymams, atsakovas į teismą nesikreipė. Atsakovas prašė teismo
patenkinti priešieškinį, kadangi, vadovaujantis apsigyvenimo metu galiojančio
CK normomis, nuomininko šeimos nariais galėjo būti pripažįstami giminaičiai,
kurie kartu su nuomininku gyveno ir vedė bendrą ūkį.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2007-02-07 sprendimu (b.l. 138-143) ieškinį patenkino
visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog ginčo patalpa buvo įrengta
ir inventorizuota, joje gyveno A.A.G., nors gyvenamosios
patalpos nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovo aplinkybes, jog
F. G. kartu su broliu A.A. G. nuo
buto įrengimo kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, teismas laikė neįrodytomis.
Tokias išvadas teismas padarė įvertinęs byloje pateiktus įrodymus. Atsakovas
gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Kad atsakovas
gyveno (duomenys neskelbtini), Kaune, nurodė, tik
2006-03-03 prašyme bei atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje. Prašyme,
adresuotame Kauno miesto savivaldybei dėl buto grąžintiname name įteisinimo, F. G. nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau gyvenamosios vietos
adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Byloje esantys teismo procesiniai
dokumentai patvirtino, jog nagrinėjamoje byloje šaukimai atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nebuvo įteikti. Civilinėje
byloje Nr. 2-3199/98 esantys įrodymai patvirtino, jog teismo procesiniai
dokumentai – šaukimai F. G. buvo siųsti tik adresu (duomenys
neskelbtini). Teismas nevertino liudytojų parodymų, kadangi visi liudytojai
buvo kviesti atsakovo, jie gyvena (duomenys neskelbtini), o liudytojų,
gyvenusių ar tebegyvenančių (duomenys neskelbtini),
aplinkybei patvirtinti, jog šiuo metu gyvena (duomenys
neskelbtini), nepasikvietė. Teismas nepripažino ir atsakovo pateikto
faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo tinkamu įrodymu, kadangi faktinės
aplinkybės buvo konstatuotos paties F. G. prašymu. Kauno
savivaldybės įmonės „Santakos būtų ūkis“ aktu konstatuota, jog (duomenys
neskelbtini), Kaune, niekas negyvena. Teismo nuomone, atsakovo
pateiktos apmokėjimo už elektrą sąskaitos, savivaldybės atsakymas į F. G. prašymą nepatvirtina aplinkybės, jog F.
G. ir A.A. G. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį bei
nelaikytinos pakankamu įrodymu, jog F. G. , broliui 1999
metais mirus, ir toliau tebegyvena ginčo bute.
Apeliaciniu
skundu (b.l. 149-152) atsakovas F.
G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-07 sprendimą panaikinti ir
priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Apelianto nuomone, teismas
netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl
sprendimas naikintinas dėl procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimų.
Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas
ginčo bute negyveno, atkreipė dėmesį sprendime į tą aplinkybę, kad tiek A.A.G. , tiek atsakovas buvo vedę.
Po 1970 metų Vykdomojo komiteto atitinkamas padalinys nesudarė nei su broliu,
nei su atsakovu nuomos sutarties, nei SĮ "Centro butų ūkis", nei SĮ
"Santakos butų ūkis" buto (duomenys
neskelbtini) į savo balansą neperėmė. Dėl
šios priežasties atsakovas su broliu negalėjo susitvarkyti registracijos
(deklaracijos). Vadovaujantis 1964 m. LR CK 17 straipsnio 1 dalimi, asmens gyvenamoji
vieta laikoma ta, kur fizinis asmuo nuolat ir daugiausia gyvena. Nuo 1970 -
1972 metų atsakovas niekada nebuvo išvykęs iš buto (duomenys
neskelbtini), kur sudėjo savo lėšas bei
santaupas jo įrengimui ir visiškai neturi reikšmės, kad atsakovo gyvenamoji
vieta yra deklaruota atsakovo dukters gyvenamosios vietos adresu (duomenys
neskelbtini). Atsakovas negalėjo gyventi be jokios registracijas, todėl
dukters ir jos šeimos sutikimu, deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys
neskelbtini), nors ten negyveno. Kauno miesto savivaldybei, atkūrus
nuosavybės teises tretiesiems asmenims į namą (duomenys
neskelbtini), prasidėjo nesutarimai su
naujaisiais savininkais. Savininkai uždarė įėjimą į namą iš gatvės pusės,
įstatė užraktą su kodu, kurio namo gyventojams nedavė. Dėl šios priežasties
2005-05-12 atsakovas kreipėsi į antstolį. Prieš tris metus trečiųjų asmenų
iniciatyva į namo pastogėje įrengtą butą buvo nutrauktas vandens tiekimas. Butų
ūkio tarnyba nepriiminėjo jokių atsakovo skundų, nes butas nebuvo jų balanse.
Apie tai teismo posėdžio metu aiškino liudytojai A. V., K.S.. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojų A. V., K.S., V. A. parodymų. Šie liudytojai
lankėsi pas atsakovą dar 2006 metais. Liudytojas V. A.
nėra atsakovo giminaitis. Nepagrįstai teismas
faktinių aplinkybių protokolo nelaikė tinkamu įrodymu. Teismas bylos
nagrinėjimo metu antstolio pateikto diskelio prie protokolo net netyrė.
Protokole aprašytas ginčo butas, buto patalpos. Apelianto nuomone, SĮ "Santakos butų ūkis" Žaliakalnio butų ūkio
tarnybos 2006-05-18 aktas Nr. 12-4-36 nelaikytinas didesnę įrodomąją reikšmę
turinčiu įrodymu, jis vertintinas kritiškai. Šį aktą pasirašė tik Butų ūkio
tarnybos trys darbuotojai, nors jame rašoma, kad tariamai du namo gyventojai
patvirtino, kad atsakovas negyvena. Tačiau minėtų kaimynų parašų nėra. Neaišku,
kada komisija lankėsi atsakovo bute. Šiukšlės yra sukauptos trečiųjų asmenų ir
atsakovas neprivalo valyti. Rašoma, kad yra "dulkių sankaupos". Pati
savivaldybės atstovė negalėjo šio išsireiškimo paaiškinti. Dokumentą surašė
atsakovui pavaldžios butų ūkio tarnybos darbuotojai, siekiant atsakovą
iškeldinti iš buto, todėl dokumentas nėra objektyvus, vertintinas kritiškai.
Byloje yra prijungta civilinė byla Nr. 2-3199/98. 1998-04-21 atsakovas gavo
brolio A.A. G. įgaliojimą
atstovauti jį šioje byloje (2 t. b.l. 118), tačiau ir teismas, ir savivaldybė
pripažino atsakovą kaip (duomenys neskelbtini) buto gyventoją, leido dalyvauti byloje, pasirašyti
protokoluose (1 t. b.l. 154, 235 II
pusė, 2 t. b.l. 20, 47, 110). Atsakovo brolis
A.A. G. su ieškiniu
teikė ir atsakovo dokumentus (2 t. b.l. 105, 108) ir niekas iš savivaldybės
neteigė, kad šie dokumentai yra asmens, kuris (duomenys
neskelbtini) negyvena. Teismą neįtikino
pateiktos pažymos apie sunaudotą elektros energiją. Atsakovas paaiškino, kad
jis neturi nei televizoriaus, nei radijo, nei šaldytuvo, todėl suvartoja labai
mažai elektros energijos. Jau pats elektros energijos suvartojimo faktas
patvirtina atsakovo gyvenimą ginčo bute. Tai patvirtino ir atsakovo liudytojai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.
157-161) ieškovas Kauno miesto savivaldybė prašo atsakovo apeliacinį skundą
atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007-02-07 sprendimą palikti nepakeistą.
Kauno miesto savivaldybė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais
argumentais. Jos nuomone, nagrinėjamoje byloje
pateikti dokumentai (SĮ „Santakos butų ūkio" Žaliakalnio butų ūkio tarnybos
2006-05-18 aktas Nr. 12-4-36, to paties 2006-04-04 raštas Nr. 4-5-149,
Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus 2006 m. liepos 14 d. raštas „Informacija apie asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą") bei paties atsakovo
išdėstyti argumentai atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje patvirtina
aplinkybę, jog ginčo patalpose atsakovas F. G. savo gyvenamosios vietos
deklaravęs nebuvo, jose nuolat negyveno, nuomos sutarties sudaręs nebuvo ir dėl
jos sudarymo iki 2005 m. net nesikreipė. Vykdomojo komiteto 1970-06-26
sprendimu Nr. 186 įsirengti gyvenamąsias patalpas buvo leista ne atsakovui, o
jo broliui A. A. G.. Iš
byloje pateiktos medžiagos visumos matyti, jog atsakovas
F. G. reikaluose,
susijusiuose su ginčo butu, dažnai atstovaudavo savo brolį A. A. G. įgaliojimų pagrindu. Todėl
abejotina, kad į ginčo patalpų įrengimą atsakovas investavo savo asmenines
lėšas. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai
nusprendė, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai negali būti laikomi
įrodymais, objektyviai atspindinčiais realią padėtį, susijusią su ginčo
patalpomis. Nei protokolai, nei jokie kiti byloje pateikti dokumentai
nepatvirtina aplinkybės, jog A. A. G. ir F. G. ginčo
bute gyveno kaip šeimos nariai, vedė bendrą ūkį. 1994 metais užvestoje byloje
atsakovas veikė kaip A. A. G. įgaliotas asmuo, visi procesiniai dokumentai atsakovui buvo
siunčiami adresu (duomenys neskelbtini). Nei atsakovo, nei jo brolio A. A. G. apsigyvenimo ginčo patalpose
teisėtumo klausimas ankstesnėje byloje nebuvo sprendžiamas, todėl, atsakovo
teigimas, jog savivaldybė jau anksčiau pripažino jį teisėtu ginčo patalpų
gyventoju, nepagrįstas. Byloje iš tiesų yra
pateikta sąskaita už elektrą, suvartotą 1999 metų gruodžio mėnesį, kurioje
nurodyta suma yra 2 Lt. Akivaizdu, jog neįtikėtina yra tai, kad tamsiausiu ir
šalčiausiu metų laikotarpiu nuolatos bute gyvenantis žmogus elektros energijos
sunaudoja už tokią mažą sumą. O paties atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis
ginčo bute neturi šaldytuvo, televizoriaus ir netgi vandens, tik patvirtina
išvadą, kad tokiomis aplinkybėmis, ypatingai žiemos sezonu, joks asmuo ginčo
patalpose gyventi negalėtų. Net atsakovui tik epizodiškai gyvenant ginčo
patalpose, jis negalėtų būti pripažintas teisėtu ginčo buto nuomininku, ar A. A. G. šeimos nariu, turinčiu
tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos
sutarties, kaip ir nuomininkas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005).
Apeliacinis skundas
patenkintinas.
Kolegijos vertinimu
apylinkės teismas vertindamas įrodymus pažeidė CPK 185 str., todėl priėmė neteisėtą
ir nepagrįstą sprendimą, kuris panaikintinas ( CPK 329 str. 1 d., 330 str.),
priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas, o priešieškinys
patenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Tarp šalių vyksta ginčas
dėl patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune.
Ieškovė Kauno miesto
savivaldybė prašo iš ginčo patalpos iškeldinti atsakovą F.
G. CK 6.612str., kuris numato, kad savavališkai
užėmę gyvenamąją patalpą asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji
patalpa jiems nesuteikiama, pagrindu.
Atsakovas F. G. prašo pripažinti
jį, F. G. , brolio A. A. G. ,
gyvenusio (duomenys neskelbtini), Kaune, šeimos nariu ir įpareigoti Kauno miesto
savivaldybę sudaryti su juo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune,
nuomos sutartį CK 6.588 str. 4 d., kuri nustato, kad ir CK 6.602 str. , kuris
reglamentuoja sutarties pakeitimą dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku,
pagrindu.
Kauno miesto apylinkės
teismas sprendime nurodė, jog ginčo patalpa, esanti (duomenys
neskelbtini) buvo įrengta ir inventorizuota, turint reikalingus
leidimus, joje gyveno A.A. G. , nors gyvenamosios
patalpos nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Su šiais teiginiais kolegija sutinka.
Tačiau su kitomis apylinkės teismo išvadomis ir teiginiais kolegija nesutinka
dėl sekančių argumentų.
Iš byloje pateiktų įrodymų
seka, kad Kauno miesto Lenino rajono Vykdomasis komitetas 1970 06 26 sprendimu
leido A. G. – atsakovo F. G. brolis; įsirengti gyvenamąjį
plotą (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) salkose (b.l. 35). 1995
02 28 Kauno miesto valdybos pažyma patvirtina aplinkybę, kad A. G. buvo 1971 02 12 buvo
išduotas statybos leidimas prie (duomenys
neskelbtini) (duomenys neskelbtini) statyti salkas pagal Kauno miesto vyriausiojo architekto
projektą (b.l. 36). Į bylą yra pateiktas ir projektas (b.l. 37-41). Kauno
miesto Lenino rajono Vykdomojo komiteto paminėto 1970 06 26 sprendimo Nr.186
4p. įpareigojo Gyvenamų ir negyvenamų patalpų apskaitos ir skirstymo skyrių
užbaigus darbus, užvesti įsirengtam plotui asmeninę buto nuomos sąskaitą (b.l.
35). Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ 2006 04 04 rašte nurodoma,
kad ginčo gyvenamoji patalpa nėra įregistruota (b.l. 12). Analogiškai yra
nurodoma ir 2001 04 23 bei 2005 04 26 raštuose atsakovui (b.l. 67,68).
Akivaizdu, kad pati valstybės institucija neįvykdė savo pačios sprendimų, t.y. įrengto
gyvenamojo ploto neinventorizavo, neįregistravo, jam neužvedė asmeninės buto
nuomos sąskaitos.
Apylinkės teismas,
atmesdamas priešieškinį ir tenkindamas ieškinį vienu iš pagrindinių motyvų
nurodė tai, kad atsakovas F. G. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys
neskelbtini), Kaune. Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus motyvus,
sprendžia, kad nei A. G. ,
kurio gyvenimo faktą ginčo patalpoje teismas pripažino, nei kiti asmenys
gyvenamosios vietos ginčo patalpos, kurios nėra įregistruotos nustatyta tvarka,
adresu negalėjo ir deklaruoti. Todėl kolegija, daro išvadą, kad yra nepagrįsti
visi skundžiamo sprendimo argumentai dėl gyvenamosios vietos nedeklaravimo
ginčo patalpos adresu.
Pagal apsigyvenimo ginčo
patalpoje metu galiojusius įstatymus, gyvenamasis plotas priklausė valstybei,
gyvenamąsias patalpas skirstė savivaldos organai, pagrindu apsigyventi buvo
orderis, kuriame ir būdavo nurodomi asmenys, kuriems ta gyvenamoji patalpa
suteikiama. Šiuo atveju Vykdomojo komiteto sprendimu gyvenamoji patalpa buvo
įrengta už asmenines lėšas. Šios aplinkybės neginčija ir ieškovė. Asmenys joje
apsigyveno sprendimo pagrindu. Pati valdžios institucija nenurodė, kas gi turi
teisę ten apsigyventi. CK 6.588str. 4d. numato, kad artimieji giminaičiai, kiti
išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariu ar vienu iš jų išgyvenę ne
mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka
gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Iš byloje esančių įrodymų seka,
kad atsakovas F. G. kartu
su savo broliais A. ir P. įsirengė ginčo patalpas ir jose gyveno. Tai
patvirtino liudytojas P. G. , kuris parodė, kad nuo 1983 metų iki šių metų pradžios
gyveno ginčo name ir kai atsikraustė, tai atsakovą jau rado gyvenantį, o kai
išsikraustė – atsakovą taip pat paliko. Liudytojas V. A. , ginčo name gyvenantis nuo
1944 metų, taip pat parodė, kad ginčo patalpoje gyveno trys broliai, kurie darė
remontą, o dabar gyvena atsakovas. Be to, atsakovo aiškinimą, kad jis ginčo
patalpoje gyveno ir vedė bendrą ūkį su A. G. patvirtino liudytojas V. A. , A. V. ( 134-135). Kad ginčo gyvenamoje patalpoje gyveno atsakovas
patvirtino ir liudytoja A. S. (b.l. 133-134). Todėl kolegija sprendžia, kad esant
liudytojų, kurie gyvena ir (duomenys neskelbtini), ir liudytojų, kurie
ten negyvena, parodymų sutapčiai, akivaizdu, jog atsakovas įrodė aplinkybę, kad
ginčo patalpoje gyvena ir kad su broliu A. G. vedė bendrą ūkį. Kolegija pažymi tą aplinkybę, kad apie
tai, kaip buvo vedamas ūkis gali žinoti tik pažįstami ir giminaičiai, todėl
atmeta pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais nuspręsta nevertinti
liudytojų A. S. , V. A. , A.
V. parodymų.
Apylinkės teismas taip pat
vienu iš pagrindinių įrodymų, kurių pagrindu ieškinį patenkino, o priešieškinį
atmetė nurodė Kauno SĮ „Santakos butų ūkis“ Žaliakalnio butų ūkio tarnybos 2006
05 18 aktą. Kolegija šiuo aktu nesivadovauja dėl sekančių aplinkybių: pirma, akte yra nurodyta, kad aplinkybę, jog
atsakovas ginčo patalpoje negyvena patvirtino namo gyventojas V. A. . Tačiau liudytoju apklaustas V.
A. patvirtino, kad jokie tarnybos darbuotojai pas
jį nesilankė ir apie asmenis, gyvenančius ginčo patalpoje neklausė, jo parašo
akte nėra. Antra, aktas (b.l. 160), kurį teismas laikė pagrindiniu įrodymu
neatitinka nei formos, nei turinio reikalavimų. Akto pradžioje nenurodyta
komisijos sudėtis, akte nėra pasirašę asmenys, kurie kaip jame nurodyta
patvirtino aplinkybę, jog F. G. ginčo patalpose negyvena, aktas yra atspausdintas, todėl iš
viso neaišku nei kur, nei kada jis buvo surašytas. Trečia, asmenys, surašę
aktą, yra pavaldūs ieškovės darbuotojai.
Apylinkės teismas
argumentu dėl ko priešieškinį atmetė nurodo ir tą aplinkybę, kad atsakovas savo
gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Kolegija
su šiuo argumentu nesutinka. Asmuo gali gyvenamąją vietą deklaruoti tik vieną. Aukščiau
nurodytas Vykdomojo komiteto sprendimas leido A. G. įsirengti gyvenamąsias patalpas. Buvo išduotas atitinkamas
leidimas. Šių dokumentų pagrindu ir buvo įrengta ginčo patalpa. Tačiau pati
ieškovė neįvykdė VK sprendimo įrengtam plotui neužvesdama asmeninės buto nuomos
sąskaitos, nors minėto VK sprendimo 3 ir 4 punktai nėra panaikinti. Su tuo
sutiko ir ieškovės atstovė. Todėl dėl pačios valdžios institucijų neveikimo
atsakovas prarado galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur jis ir gyveno. Atsakovas
paaiškino, kad gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), nes
ten gyvena dukra ir ji su tuo sutiko, o jam gyvenamąją vietą deklaruoti
reikėjo, nes reikėjo išvykti į užsienį. Ieškovė priešingų įrodymų nepateikė.
Todėl kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovu.
Svarbi yra ir ta
aplinkybė, kad Kauno SĮ „Santakos butų ūkis“ Naujamiesčio butų ūkio tarnyba 1998
07 16 raštu Nr. 204 pranešė Kauno miesto savivaldybės Pastatų grąžinimo ir butų
privatizavimo tarnybai apie tai, kad ginčo patalpos yra inventorizuotos (t.2,
b.l. 123). Tačiau savivaldybė nesprendė susidariusios situacijos, VK sprendimo
nevykdė. Kauno miesto apylinkės teismas 1998 11 24 sprendime nurodė, kad ieškovai
ir toliau lieka gyvenamosios patalpos nuomos santykiuose su savivaldybe ( civ.
byla Nr. 2-3199/1998; t.2, b.l. 155-156). Vadinasi, apylinkės teismas,
pripažindamas A. G. tinkamu
ieškovu, pripažino ir tai, kad jis yra nuomos santykiuose su savivaldybe.
Apylinkės teismas,
atmesdamas priešieškinį, nurodo, kad atsakovui kitoje byloje šaukimai buvo
siunčiami tik adresu į (duomenys neskelbtini) ir tai, kad atsakovas F. G. toje byloje tik atstovavo
brolį A. G. . Kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad prijungtoje byloje, kuri iškelta 1994 03 23,
gyventoju yra nurodomas netgi ir P. G. (civilinė byla Nr. 2-3199/1998, t.1, b.l. 8-9); 1996 03-26
teismo posėdyje A. G. atstovauja
atsakovas ir jis įvardijamas ieškovu ( civilinė byla Nr. 2-3199/1998; t.1, b.l.
121-122); ieškovė Apeliaciniame skunde (civilinė byla Nr. 2-3199/1998; t.1,
b.l. 191-192) namo gyventoju įvardija A. G. , nurodo, kad jo neketinama iškeldinti; lydraštyje (civilinė
byla nr. 2-3199/1998; t.1, b.l. 196) taip pat A. G. gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys
neskelbtini); jam šiuo adresu apeliacinis
skundas įteikiamas (civilinė byla Nr. 2-3199/1998; t.1, b.l. 213), F. G. rašo prašymą nagrinėti bylą
jam nedalyvaujant (civilinė byla Nr. 2-3199/1998; t.1, b.l. 224), save įvardija
ieškovu, teismas tokį prašymą priima; ieškovu save atsakovas toje byloje
įvardija ir prašyme (civilinė byla Nr. 2-3199/1998; t.1, b.l. 227), teismas
taip pat šį prašymą priėmė; apie bylos nagrinėjimą A.
G. pranešta įteikiant teismo šaukimą (civilinė
byla Nr. 2-3199/1998; t.2, b.l. 109). 1998 01 20 teismo posėdžio protokole
atsakovas įvardijamas ieškovu (civilinė byla Nr. 2-3199/1998; t.2, b.l. 20-21);
1998 03 24 teismo posėdžio protokole taip pat nurodoma, kad į posėdį atvyko
ieškovas F. G. (civilinė
byla Nr. 2-3199/1998; t.2, b.l. 45-47). Tik 1998 04 21 A. G. įgaliojo F. G. vesti bylą (t.2, b.l. 118). Kolegija, įvertinusi
išvardintus dokumentus, sprendžia, kad yra nepagrįstas pirmosios instancijos
teismo argumentas, jog F. G. tik atstovavo brolį anoje byloje. Iš apylinkės teismo
sprendime nurodyto sąrašo apie registruotų laiškų siuntimą (civilinė byla Nr.
2-3199/1998, t.2, b.l. 238) matyti, kad atsakovas nurodė, jog jis registruotas (duomenys
neskelbtini). Apylinkės teismas sprendime nurodo, kad atsakovui
procesiniai dokumentai anoje byloje buvo siunčiami adresu (duomenys
neskelbtini). Tačiau iš sprendime nurodytų įrodymų matyti, kad tai buvo tik
lydraščiai ar pranešimai, kurie neįrodo, kad būtent tuo adresu jie ir buvo
įteikti atsakovui (civilinė byla Nr. 2-3199/1998; t.2, b.l. 161, 176, 183,185,196,212).
Pažymėtina ta aplinkybė, kad visi paminėti lydraščiai ir pranešimai buvo
siunčiami jau po to, kai atsakovui buvo išduotas įgaliojimas. Todėl kolegija
sprendžia, kad tai nepaneigia aplinkybės, jog F. G. gyveno su broliu ir vedė bendrą ūkį.
Apylinkės teismas sprendime nurodė,
kad faktinių aplinkybių konstavimo protokolais nesivadovauja, nes jie
nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas gyveno su broliu ir vedė bendrą ūkį bei
nepatvirtina aplinkybės kad atsakovas gyvena ir šiuo metu, nes faktinės
aplinkybės konstatuotos paties atsakovo prašymu. Kolegija su tokia išvada
nesutinka, nes tai prieštarauja kitiems į bylą pateiktiems įrodymams, kita
vertus faktines aplinkybes antstolis gali konstatuoti tik kieno nors prašymu,
be to nepateikti ieškovės įrodymai apie tai, kad faktinių bylos aplinkybių
konstatavimo protokoluose yra užfiksuotos kitokios aplinkybės, negu yra iš
tiesų. Kolegija pažymi tą aplinkybę, kad faktinių aplinkybių konstatavimo
protokolas yra tik vienas iš įrodymų, kuris patvirtina tai, kad ginčo patalpa
yra ir kad ji yra pritaikyta gyventi, bei tai, kad joje buvo rastas atsakovas.
Protokoluose nurodytos aplinkybės patvirtina liudytojų parodymus ir atvirkščiai.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo
atstovė nepripažino ir tos aplinkybės, kad ginčo bute gyveno A.
G. , nors tai patvirtino eilė rašytinių dokumentų, o taip pat ir paminėtas
Kauno miesto apylinkės teismo 1998 11 24 sprendimas.
Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus,
faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, daro išvadą,
kad atsakovas įrodė, jog nuo 1972 metų kartu su broliu A. G. gyveno
(duomenys neskelbtini), Kaune ir vedė bendrą ūkį, todėl jis pripažintinas
A. G. šeimos nariu. Ieškovė įpareigotina sudaryti su
atsakovu buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune,
nuomos sutartį, nes nuomininko šeimos narys turi tokias pačias teises ir
pareigas kaip ir pats nuomininkas. Išnagrinėjus bylos aplinkybes matyti, kad A. G. , gavęs VK leidimą įrengti gyvenamąsias patalpas, atliko
veiksmus, nukreiptus gyvenamosios patalpos nuomos santykių atsiradimui, nors
jie ir nebuvo įforminti raštu dėl ieškovės neveikimo ir nevykdymo paminėto VK
sprendimo. Todėl toks apsigyvenimas atitiko CK (1964 metų redakcija) 319 str.
nuostatas, o rašytinės formos nebuvimas nedaro šio sandorio negaliojančiu CK
(1964 metų redakcija) 58 str. .
Kolegijai
padarius priešingas išvadas dėl to, kad apylinkės teismas, vertindamas
įrodymus, pažeidė CPK nuostatas, o būtent CPK 185 str., sprendimas
panaikintinas (CPK 329 str. 1 d.), priimtinas naujas sprendimas, kadangi pagal
į bylą pateiktus įrodymus byla iš esmės išnagrinėta apeliacinės instancijos
teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Ieškinys atmestinas, o priešieškinys
patenkintinas dėl aukščiau nurodytų motyvų (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinį
skundą patenkinus, iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos 400
Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant priešieškinį ir apeliacinį skundą (b.l.
78,148) ir 1500 Lt (b.l. 126) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme
(CPK 93 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d
ž i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.
Pripažinti F. G. brolio
A. A. G. , gyvenusio (duomenys
neskelbtini), Kaune, šeimos
nariu.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę
sudaryti su atsakovu F. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune,
nuomos sutartį.
Priteisti iš ieškovės Kauno miesto
savivaldybės (įmonės kodas 188764867, a.s. (duomenys
neskelbtini) bankas „DnB NORD“ ) atsakovui F. G. (asmens
kodas (duomenys neskelbtini) 1900 Lt bylinėjimosi
išlaidų.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Kolegijos
pirmininkė
Rūta Palubinskaitė
Kolegijos teisėjai Evaldas
Burzdikas
Albinas
Čeplinskas