Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-311-508-2014].docx
Bylos nr.: ATP-311-508/2014
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Marijampolės AVPK KPS 191207757 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesiniai ypatumai
Skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Apeliacinis procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

Byla Nr. ATP-311-508/2014

Proceso Nr. 4-28-3-01916-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)


L1
45.4; 79.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. kovo 24 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. D. ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimo G. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

 

              n u s t a t ė :

 

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau–Institucija) 2013-11-28 nutarimu G. D. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 1242 str. 2 d., padarymą buvo skirta nuobauda –1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2013-07-12, 16 val. 17 min., Vytauto g., Marijampolės m., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 109 p., pirma eismo juosta, staiga be jokio konkretaus ir aiškaus tikslo ar motyvo, siekiant pademonstruoti savo išskirtinumą, tai yra dėl chuliganiškų paskatų, suko vairą į dešinę, į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad nesukliudys šia juosta važiuojančiam automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko šio automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį tam, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimu G. D. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Institucijos 2013-11-28 nutarimas ir jis pripažintas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 1242 str. 1 d., už ką jam paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.

Institucijos apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą, kadangi Institucija 2013-11-28 nutarimu G. D. pagal ATPK 1242 str. 2 d. nubaudė teisėtai ir pagrįstai, apylinkės teismas nepilnai įsigilino į bylos medžiagą, kadangi policijos pareigūnas G. A. nurodė, kad G. D., vairuodamas automobilį ir nerodydamas jokio įspėjamojo signalo, staigiai suktelėjo vairą į kairę pusę, į jo vairuojamą automobilį, ir staigiai sugrįžo atgal, taip įžūliai iš chuliganiškų paskatų demonstruodamas, jog G. A. privalo suprasti, kad G. D. kažkur skuba ir kad jį reikia praleisti. Be to, G. D. rodė kažkokius gestus. Tai rodo, kad jis pažeidimą padarė tyčia, o ne dėl neatsargumo, ir būtent iš chuliganiškų paskatų.

Nubaustasis G. D. skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad jis nepadarė nei ATPK 1242 str. 2 d., nei ATPK 1242 str. 1 d. numatyto pažeidimo. Vairuodamas automobilį nedemonstravo jokio savo išskirtinumo, neturėjo jokių paskatų tai daryti, išskyrus tai, kad norėjo nuvykti į pasirinktą vietą. Apeliantas sutinka su apylinkės teismo motyvais, kad jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, tačiau nesutinka su tuo, kad jis pažeidė KET 109 punkto reikalavimus. Tariamą pažeidimą apeliantas padarė dviejų krypčių eismo gatvėje, kuomet įsijungęs posūkio signalą, ketino pasukti, siekdamas apvažiuoti priekyje stovėjusius automobilius, o G. A. vairuojama transporto priemonė, didindama greitį, siekė aplenkti jį ta pačia eismo juosta, nors tam neturėjo teisės. Teisiškai reikšminga yra tai, kad būtent apeliantas, laikydamasis KET 125 p. reikalavimo, važiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto; o tai, kad eismo juosta toje vietoje yra santykinai platesnė, nereiškia, kad tokia teisinė situacija sukūrė prielaidas svarstyti jo pareigas KET apibrėžtų sąvokų „persirikiavimas“ ir „lenkimas“ aspektu. Susidariusioje situacijoje KET reikalavimus pažeidė G. A., kurio parodymais teismas pasirėmė besąlygiškai, tuo prieštaraudamas pats sau, pateikdamas nuorodą į 2013-12-05 Kauno apygardos teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1247-582/2013, kurioje teisiškai išaiškinta, kad negalima pasikliauti vien tik subjektyviu liudytojo situacijos vertinimu. Liudytojo G. A. suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdus, kadangi jis yra protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos vadovas, o taip pat atsiliepimą šioje byloje pasirašęs ir pateikęs asmuo. Tuo tarpu liudytojo E. P. parodymų teismas nevertino iš viso. Kadangi apeliantas iš viso nepadarė jokio teisės pažeidimo, byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Institucijos atsiliepime į G. D. apeliacinį skundą prašoma jo skundą atmesti, tenkinti Institucijos apeliacinį skundą, panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2013-11-28 nutarimą, kuriuo G. D. paskirta nuobauda pagal ATPK 1242 str. 2 d., kadangi visi argumentai, paneigiantys nubaustojo skunde išdėstytus motyvus, buvo nurodyti teismo posėdžio metu, G. D. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta bylos duomenimis, policijos pareigūno parodymai yra nuoseklūs, duomenų, kad jis būtų apkalbėjęs nubaustąjį, nėra.

G. D. ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniai skundai atmestini.

Skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir skundus nagrinėjančiam teismui abejonių teismo padarytos išvados nekelia.

Duomenų, kad G. D. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, staiga pasuko vairą kairėn, tuo sudarydamas situaciją, kad ta pačia eismo juosta vairavusio automobilio „Audi A6“ vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą, byloje surinkta pakankamai. Institucijos viršininko G. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „VW Passat“ vairuotojas be jokio įspėjamojo signalo staigiai suktelėjo vairą į kaitę pusę, į jo vairuojamą automobilį, ir vėl sugrįžo atgal, taip pademonstruodamas, kad „VW Passat“ vairuotojas privalėjo suprasti, kad jis kažkur skuba, todėl jį reikia praleisti. Dėl tokio staigaus G. D. manevro, jis buvo priverstas staiga suktelėti automobilio vairą į kairę pusę ir staigiai stabdyti (b. l. 9). Teismo posėdyje G. D. parodė, kad jis važiavo savo krypties eismo juosta, buvo įsijungęs posūkio signalą, norėjo lenkti priekyje stovintį automobilį, tačiau to padaryti nespėjo, nes iš priekio važiavo kitas automobilis, specialiai sutrukdyti jį lenkusiam G. A. automobiliui jis nenorėjo, kelio jam neužtvėrė. Jo parodymais kelias toje vietoje platus, viena kryptimi gali važiuoti dvi eilės automobilių. Liudytojas G. A. teisme parodė, kad važiuojant Vytauto gatve, matė artėjantį „VW Passat“ automobilį, buvo akivaizdu, kad vairuotojas skuba, tarpai iš priekyje atvažiuojančių automobilių buvo maži, ir jis savo ketinimų vis atsisakydavo. Ties 20 namu, liudytojui važiuojant ties ašine linija, priartėjusio automobilio vairuotojas staigiai suktelėjo savo automobilio vairą kairiau liudytojo vairuojamo automobilio link, o toks manevras, pagal vairavimo pobūdį, yra vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas. Negana to, tiek vairuotojas, tiek keleivis pradėjo kažką gestikuliuoti, kaip jis suprato tai buvo dėl to, kad jis nesulėtino greičio. Kadangi eismas buvo intensyvus, ir iš priekio, ir iš galo važiavo automobiliai, buvo keliama grėsmė ir kitiems eismo dalyviams. Jei liudytojas būtų taip ir toliau važiavęs, būtų įvykęs kontaktas. Liudytojas E. P. teisme parodė, kad jis sėdėjo G. D. vairuojamo automobilio keleivio vietoje, jų automobilis judėjo nedideliu greičiu, G. D. norėjo persirikiuoti, tačiau priartėjo „Audi A6“ automobilis, dėl kurio jis to padaryti negalėjo. Persirikiavo kiek pavažiavęs į priekį. „Audi A6“ juos aplenkė, jei būtų leidusi jiems aplenkti, problemų nebūtų buvę. Ten yra plati eismo juosta, jokių staigių stabdymų nebuvo, kažkokį gestą rankom G. D. parodė.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad G. D. pažeidė KET 109 punktą, numatantį, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi; jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, pažeidimą. Skundą nagrinėjantis teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai nurodyta, kad G. D. vairuojamo „VW Passat“ vairą pasuko į dešinę, į antrą eismo juostą, nors logiška, kad antroji eismo juosta kairėje, tačiau šis netikslumas esminės įtakos sprendžiant jo atsakomybės klausimą neturi, kadangi nenuginčijamai nustatyta, ką pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kad jis važiavo pirma eismo juosta ir savo automobilį ketino pasukti į kairę tam, kad aplenkti priekyje stovinčias transporto priemones. Tai, kad jis vairą pasuko ne į dešinę, o į kairę, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. Kadangi šis netikslumas esminės įtakos nubaustojo pažeidimo kvalifikavimui pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį neturi, tai yra, pripažinta, kad jis padarė Kelių eismo taisyklių 109 p. pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra, pasukdamas vairą į kairę, privertė kitą eismo dalyvį („Audi A6“ vairuotoją) staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ir imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti (stabdyti savo automobilį), jis vertintinas kaip neesminis rašymo apsirikimas, dėl kurio naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra. Tai, kad G. D. norėjo persirikiuoti, tačiau tai padaryti jam nepavyko dėl priartėjusio „Audi A6“ automobilio, patvirtino ir kartu su juo važiavęs keleivis E. P.. Taigi, iš esmės nubaustasis privalėjo pristabdydamas praleisti ta pačia kryptimi tiesiai važiavusį automobilį ir tik po to atlikti savo manevrą – pasukti į kairę.

Taigi, G. D. kaltė dėl šio pažeidimo įrodyta nuosekliais ir neprieštaringais kitai bylos medžiagai liudytojo G. A., mačiusio G. D. padarytą administracinį teisės pažeidimą, parodymais, išdėstytais jo tarnybiniame pranešime ir paaiškinimuose teisme, kuriuos jis davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl netikėti jais pagrindo nėra. Nors apeliantui yra nesuprantama, kokį iš viso jis padarė pažeidimą, tačiau šiuo aspektu yra motyvuotai išaiškinta apylinkės teismo nutarime, jog G. D. pažeidė KET 109 punkto reikalavimą, persirikiuojant duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi. Pagrįstai iš G. D. administracinio teisės pažeidimo aprašymo pašalintas požymis „chuliganiškos paskatos“, kadangi nenustatyta, kad jis padarė kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus ir tyčia chuliganiškai vairuodamas, ko reikalauja ATPK 1242 straipsnio 2 dalies dispozicija, tačiau jo vairavimas pripažintinas pavojingu, dėl ko apylinkės teismas perkvalifikavo jo padarytą pažeidimą iš ATPK 1242 straipsnio 2 dalies į pirmą dalį visiškai teisingai. Pažymima ir tai, kad 2013-12-05 Kauno apygardos teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1247-582/2013 yra pateiktas motyvuotas išaiškinimas, kodėl pažeidimą padariusios asmens veiksmai kvalifikuojami pagal pirmą ATPK 1242 straipsnio dalį, nesant chuliganiškų paskatų

Tai, kad liudytojas G. A. yra ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos vadovas, atsiliepimą teismui pasirašęs ir jį pateikęs asmuo, nesudaro pagrindo netikėti jo parodymais ir juo labiau jų nevertinti. Nors jis ir yra pareigūnas, tačiau šioje byloje yra liudytojas, prisiekęs duoti teisingus parodymus teisme, ir jo parodymai vertinami lygiai taip pat, kaip ir visi kiti įrodymai. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas galėtų būti suinteresuotas šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių teiktų neteisingus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti nėra jokio pagrindo nei pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. D., nei pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos apeliacinių skundų argumentus. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-02-03 nutarimas paliekamas galioti.

 

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

              n u t a r i a:

 

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir G. D. apeliacinius skundus atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

 

 

 

Teisėjas                                                                                             Egidijus Jonas Grigaravičius

 

 


Paminėta tekste:
  • ATPK