Baudžiamoji byla Nr. 1-471-786/2019
Proceso Nr. 1-01-1-43146-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.22.1.1; 2.3.6.4.2;
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 15 d.
Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,
sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,
dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei,
kaltinamajam V. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Anykščių m., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinis teistumas: 2018 m. sausio 12 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 2 mėn. viešųjų darbų, bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 2 mėn. viešųjų darbų ir bauda (20 MGL) 753,20 Eur, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Viešųjų darbų bausmė atlikta, 2018 m. balandžio 9 d. V. N. išregistruotas iš Probacijos skyriaus duomenų registro. 2018 m. balandžio 20 d. išsiųstas vykdomasis raštas VMĮ dėl paskirtos ir nesumokėtos 20 MGL dydžio baudos priverstinio išieškojimo,
kaltinamas pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį.
Teismas išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
kaltinamasis V. N. 2018 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tiksli data nenustatyta, išsinuomotame name, esančiame (duomenys neskelbtini) surado ir taip neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaudyti tinkamą savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą perdirbant pramoninės gamybos pneumatinį 4,5 mm kalibro pistoletą IZH-400 Nr. 8736773, 47 vnt. pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, 9 vnt. pramoninės gamybos .22 kalibro žiedinio įskėlimo šovinius .22 WMR, skirtus šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, 1 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinį TT (7,62x25), skirtą šaudyti iš 7,62 kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, juos neteisėtai laikė iki 2018 m. rugsėjo 6 d., kol juos paėmė policijos pareigūnai.
Kaltinamasis V. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo pirmomis dienomis, tikslios datos nepamena, tvarkydamas išsinuomotą (duomenys neskelbtini) esantį namą, kambaryje ant spintos surado pistoletą. Sekcijoje, puodelyje rado įvairaus kalibro ir dydžio šovinių, kai kurie buvo surūdiję. Paskambinęs namo savininkei R. Š. pasakė apie rastą ginklą ir šaudmenis, ji atsakė nieko apie tai nežinanti. Jis dėl surasto ginklo ir šovinių į policiją nesikreipė ir šiuos daiktus laikė G. B. išnuomotame name. Kad Manė, kad rastas ginklas yra orinis pistoletas, o kad jis yra perdirbtas, nesuprato. Susipyko su G. B. ir buvo išėjęs iš jos namų. 2018 m. rugsėjo 6 d. norėjo išsivežti savo daiktas ir susipyko su sugyventine G. B. . Susirinko savo daiktus, tame tarpe ir rastąjį pistoletą, ir viską įdėjo į dėdės R. P. automobilį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis prisipažino radęs pistoletą ir šovinius, kuriuos atidavė policijos pareigūnams. Leidimo laikyti ginklą ir šaudmenis niekada neturėjo, gailisi dėl padarytos veikos. Jeigu būtų žinojęs, kad tai perdirbtas ginklas, būtų atidavęs pareigūnams, kada rado.
Be kaltinamojo V. N. kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais:
Liudytojas Arkadij Muchin paaiškino, kad buvo gautas pranešimas apie smurtą ir vyko į vietą. Suprato, kad pareigūnus kvietė dėl sudaužyto lango. Smurto atvejo nustatyta nebuvo. Kaip išsiaiškino, pareigūnus kvietė G. B., nes nenorėjo bendrauti su V. N.. V. N. atidarydamas langą, jį sudaužė. G. B. buvo išsinuomojusi namą. Kažkiek laiko kartu gyveno su V. N.. Aiškinantis aplinkybes, kaip suprato, G. B. pasakiusi, kad R., P. atidavė ginklą. Paskambino R. P. ir jis atvežė ginklą. V. N. sakęs, kad ginklą rado tvarkydamas išsinuomotą namą. Įvykio vietos neapžiūrėjo ir nesiaiškino, kurioje vietoje buvo rastas ginklas. Dar V. N. nurodė, jog rado šovinių sekcijoje buvusiame puodelyje ir pats atidavė. Įvykio vietos apžiūros protokolo nerašė ir kitų aplinkybių nesiaiškino, nes baigėsi darbas ir manė, kad tai išsiaiškins kiti pareigūnai. Kambarys, kuriame buvo sekcija, buvo negyvenamas, kaip sandėlis. V. N. sakė, kad tai šeimininkų daiktai. Dar matė šovinių lauke ant žemės. G. B. apie ginklą nieko neklausė, bet suprato, kad jai buvo žinoma, suprato, kad ji paslėpė ginklą, sakiusi, kad buvo ant spintos. Tuo laiku, kai buvo iškviesti pareigūnai, G. B. kartu su V. N. jau negyveno. Jis apie tai surašė tarnybinį pranešimą.
Liudytojas R. P. parodė, kad jis sūnėnui V. N. padėjo persikraustyti į išsinuomotą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Namą išsinuomojo G. B., su kuria jis gyveno. Padėdamas tvarkyti namus, matė ant spintos kažkokį ginklą, bet jo detaliai neapžiūrėjo ir juo nesidomėjo, apie matytą radinį niekam nesakė. Buvo suvyniotas į laikraštį. Rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, V. N. jam pasakė, kad išsinuomotame name rado ginklą ir jam jį parodė. Ar tas ginklas buvo tikras, jis nežino, nes jo nekilojo ir neapžiūrinėjo. Jo manymu tai buvo orinis pistoletas ir nedraudžiama tokį turėti, nes tokiais šaudoma tire, o kad jis yra perdirbtas, nesuprato. 2018 m. rugsėjo 6 d. V. N., pasakęs, kad susipyko su G. B., paprašė jo daiktus nuvežti pas motiną. Jam atvažiavus, jis atnešė ir į automobilį padėjo anksčiau matytą ginklą. Kadangi kitų daiktų dar nebuvo susirinkęs, susitarė, kad jis atvažiuos vėliau. Tą pačią dieną po pietų jam paskambinusi G. B. pasakė, kad yra atvažiavę policijos pareigūnai ir paprašė atvežti ginklą, kurį V. N. paliko jo automobilyje, ką jis ir padarė. Ginklas jam nepriklauso, ar jis tikras, jis nežino.
Liudytoja G. B. parodė, kad ji su sugyventiniu V. N. nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuomojosi namą esantį (duomenys neskelbtini), bet jame gyventi pradėjo vėliau, nes darė remontą. Namo vienos durys buvo išlaužtas ir ten galėjo vaikščioti bet kas, nes name niekas negyveno. Nežino kur buvo rastas ginklas. Apie rastą ginklą pranešė namo šeimininkei. Ji su V. N. susipyko, nes jis buvo neblaivus, todėl kvietė pareigūnus. Neprisimena ką aiškino pareigūnams, tačiau V. N. ginklu jai negrasino. Kada buvo rastas ginklas namuose, ji neprisimena. Nurodė, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes geriau prisiminė ir tvirtina duotus parodymus. Tvarkydama namus ji matė aprūdijusius kažkokius daiktus, panašius į šovinius, bet nežinojo, kad tai šoviniai, ir nekreipė į juos jokio dėmesio. Kad tai šoviniai, suprato tik tuomet, kai apie tai pasakė PK pareigūnai. Prie kokių aplinkybių buvo paimtas ginklas iš jos namų, neprisimena.
Iš byloje esamo liudytojo apklausos protokolo matyti, kad apklausta liudytoja R. Š. parodė, kad 2018 m. vasarą išnuomojo namą, esantį (duomenys neskelbtini), jauniems žmonėms. Maždaug po 2 savaičių jai paskambino nuomininkas ir pasakė, kad, tvarkant namą, rado ginklą ir šovinių. Pasakiusi, kad apie juos nieko nežino, ji pasiūlė ginklą ir šovinius perduoti policijos pareigūnams (b.l.37,152-153)
Iš 2018 m. rugsėjo 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. P. pateikė ginklą „Izh 40“, Nr. 8736773 (b. l. 38).
Iš 2018 m. rugsėjo 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. V. N. pateikė 64 įvairaus kalibro šovinius (b. l. 39-40).
Iš 2019 m. kovo 22 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados Nr.140-(4468)-ISI-1487 matyti, kad tirti pateiktas pistoletas yra savadarbis šaunamasis ginklas, pagamintas perdirbant pramoninės gamybos pneumatinį 4.5 mm kalibro pistoletą IZH-40, Nr. 8736773, po perdirbimo pritaikytas šaudyti .22(5.6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais. Savadarbiai šaunamieji ginklai yra draudžiami civilinėje apyvartoje. Tirti pateikti 50 šovinių yra šaudmenys – pramoninės gamybos .22(5.6 mm) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais, iš kurių 3 netinkami šaudyti dėl kapsulių gedimų. Tirti pateikti 9 šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos .22 kalibro žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktas 1 šovinys yra šaudmuo – pramoninės gamybos 7.62 mm kalibro šovinys TT(7,62x25) skirtas šaudyti iš 7,62 kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, du šoviniai 7,65 mm Browning ir du šoviniai 7,92 kalibro dėl korozijos poveikio šaudyti netinkami (b. l. 53-57).
Iš pažymos iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos matyti, kad V. N. leidimo įsigyti ir laikyti ginklus ir šaudmenis neturi (b. l. 98).
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali ir nusikaltimas yra baigtas nuo šaudmenų įgijimo, laikymo momento. Neteisėtas šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis G. B. išsinuomotame name 2018 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksli data nenustatyta, radęs šaunamąjį ginklą, neturėdamas leidimo, laikė savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą perdirbant pramoninės gamybos pneumatinį 4,5 mm kalibro pistoletą IZH 40 ir 47 vnt. pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, 9 vnt. pramoninės gamybos .22 kalibro žiedinio įskėlimo šovinius .22 WMR, skirtus šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, 1 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinį TT (7,62x25), skirtą šaudyti iš 7,62 kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, iki 2018 m. rugsėjo 6d.,t.y. iki šaunamąjį ginklą R. P., o šovinius pats kaltinamasis V. N. atidavė policijos pareigūnui.
Byloje formaliai yra nustatyta, tai nusikaltimo dalykas – kaltinamasis V. N., G. B. išsinuomotame name laikė 2018 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksli data nenustatyta, rastą šaunamąjį ginklą ir šovinius, kurie, pagal byloje esančią specialisto išvadą, pistoletas yra savadarbis šaunamasis ginklas, pagamintas perdirbant pramoninės gamybos pneumatinį 4.5 mm kalibro pistoletą IZH-40, Nr. 8736773, po perdirbimo pritaikytas šaudyti .22(5.6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais; savadarbiai šaunamieji ginklai yra draudžiami civilinėje apyvartoje; pateikti 50 šovinių yra šaudmenys – pramoninės gamybos .22(5.6 mm) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais, iš kurių 3 netinkami šaudyti dėl kapsulių gedimų; pateikti 9 šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos .22 kalibro žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, bet netinkami šaudyti iš pateikto ginklo; pateiktas 1 šovinys yra šaudmuo – pramoninės gamybos 7.62 mm kalibro šovinys TT(7,62x25) skirtas šaudyti iš 7,62 kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, bet netinkamas šaudyti iš pateikto ginklo(b. l. 53-57); objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas, nes šaudmenų radimo metu kaltinamasis V. N. neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo, o savadarbis šaunamasis ginklas draudžiamas civilinėje apyvartoje, ir subjektyvusis požymis – veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. žinodamas, kad G. B. išsinuomotame name, kuriame tuo kartu gyveno ir kaltinamasis, yra šaudmenys ir jiems laikyti reikalingas leidimas, laikė, suvokdamas kad reikalingas leidimas, bet nieko dėl to nedarydamas ir norėdamas taip veikti, nes turėjo pareigą šaudmenis perduoti policijos pareigūnams, tačiau nieko nedarė ir tik 2018 m. rugsėjo 6d. juos atidavė policijos pareigūnams. Iš byloje esamos medžiagos matyti, kad ginklą ir šaudmenis laikė nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio pradžios, tiksli data nenustatyta, iki 2018 m. rugsėjo 6 d. Tačiau, tiek bylos medžiagoje, tiek posėdžio metu kaltinamasis parodo, kad tai yra perdirbtas šaunamasis ginklas jis nesuprato, nes jo manymu tai yra orinis pistoletas, kuriam laikyti leidimo nereikia, ir galima įsigyti laisvai. Taigi, galima teigti, kad kaltinamojo V. N. veiksmuose yra būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai.
Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, tokią veiką padaręs asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Vertinant kaltinamojo V. N. veiksmus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju padaryta veika nėra tiek pavojinga ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąjį traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti kriminaline bausme, nes tai neatitiktų konstitucinių teisingumo, proporcingumo principų. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs nusikaltimo dalyką ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes bei žalos atsiradimo galimybę. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. N. neteisėtai įgijo ir laikė savadarbį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą savadarbiai šaunamieji ginklai draudžiami civilinėje apyvartoje. Pats kaltinamasis pramoninės gamybos pneumatinio 4,5 mm kalibro pistoleto ir šaudmenų neturėjo, neperdirbo, dalis šovinių dėl kapsulių gedimo ir korozijos poveikio netinkami šaudyti. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis nei ginklo, nei šaudmenų niekur nepanaudojo, dalies šaudmenų naudoti galimybės neturėjo ir jokių pavojingų realių padarinių nekilo. Kaltinamasis V. N. nurodė, jog jis radęs šaunamąjį ginklą, nesupratęs kad tai perdibtas pneumatinis ginklas, nes manęs, kad tai orinis pistoletas, kuris parduodamas laisvai, rastais šaudmenimis nesidomėjo, o kada policijos pareigūnams pasakė apie rastą ginklą, atidavė ir rastus šaudmenis. Apie rastą ginklą pranešė namo savininkei R. Š.. Šias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu ir teismo pavedimu papildomai apklausta liudytoja R. Š. (b.l.37,152-153), kuri paaiškino, kad name gyveno jos brolis, kuris mirė ir sodyba nuo 2015 metų buvo neprižiūrima, į namą patekdavo pašaliniai asmenys, išdaužyti langai. Apie tai, kad ginklas rastas išnuomotame name patvirtino ir liudytojas R. P.. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu yra tapatūs. Apklausta liudytoja G. B. taip pat patvirtino, kad ginklą ir šaudmenis rado tvarkydami išsinuomotą namą. Apklaustas posėdžio metu policijos pareigūnas Arkadij Muchin patvirtino, kad šaudmenis pateikė pats kaltinamasis V. N. ir nurodė, kad sodyboje rado ir ginklą, kurį 2018 m. rugsėjo 6d. policijos pareigūnai ir paėmė (b.l.38,39-40). Jo tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą ir šaudmenis naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi, pagal bylos aplinkybes nebuvo realaus pavojaus, kad visuomenei gali būti padaryta žala.
Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (2002 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 ir vėlesni pakeitimai) ir pagal šio įstatymo įgyvendinimui skirtas teisines nuostatas kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę laikydamasis nustatytos tvarkos įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Tai reiškia, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas, disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika.
Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo V. N. padarytos veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir skirti bausmę. Nors V. N. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 37 straipsniu. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytu pagrindu, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir konfiskuotinas pistoletas Nr.8736773 ir septyni šoviniai, kurie saugomi Utenos apskrities VPK Veiklos skyriaus saugojimo kameroje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V. N. paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
V. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį šio kodekso 37 straipsnio pagrindu ir bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktinius įrodymus: savadarbiu būdu pagamintą pistoletą, Nr.8736773 ir septynis šovinius, saugomus Utenos apskrities VPK, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.
Teisėja Vitalija Ragauskienė