Baudžiamoji byla Nr. 1A-193/2013

Procesinis bylos Nr. 1-24-1-01015-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.3.2.6., 1.2.3.2.8. (N)

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teisėjų Svajūno Knizlerio, Rūtos Mickevičienės,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus laisvės atėmimo bausme penkiolikai metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

              Iš P. D. priteista nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. J. – 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, R. K. – 4155 Lt 76 ct turtinei ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. I. – 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

              Iš P. D. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – 5582 Lt 27 ct gydymo išlaidų.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

P. D. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 12 d., laikotarpyje nuo 1 val. iki 1 val. 20 min., viešoje vietoje, prie baro (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios dingsties įžūliai prikibo prie H. P., prievarta nuvilko šį apie 20 metrų atstumu nuo minėto pastato (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, šioje vietoje tyčia be jokios dingsties sudavė H. P. mažiausiai 20 smūgių rankomis, kojomis, metaliniu vamzdžiu, stikliniu buteliu į kojas, rankas, galvą, pilvą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse, dešinio kelio ir kairės čiurnos srityse, poodinę kraujosruvą ir muštines žaizdas dešinio klubo srityje; dešinės rankos ketvirto piršto pirmos falangos lūžį, poodines kraujosruvas nugariniame kairės plaštakos paviršiuje; daugybinius kaukolės veido dalies lūžius, muštines žaizdas kaktoje, kairio smilkinio srityje, dešinio antakio srityje, nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas viršutiniame kairės ir abiejuose dešinės akies vokuose, dešinio skruosto srityje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus dešinio momens srityje, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą pakaušio sityje, veido minkštųjų audinių kraujosruvas kairio žando ir apatinio žandikaulio dešinio kampo srityse, galvos minkštųjų audinių kraujosruvas dešinėje kaktinėje-smilkininėje ir pakaušio srityse, plintančias į dešinį smilkininį raumenį; sunkią galvos smegenų traumą – įspaustinį kairio momenkaulio lūžį, linijinius kaukolės skliauto ir kaukolės pamato priekinės duobės lūžius, strėlinio ančio pažeidimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimus po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus, abiejų smilkininių skilčių sumušimą, galvos minkštųjų audinių kraujosruvą kairėje momeninėje srityje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus dešinio momens srityje; kepenų plyšimus, poodines kraujosruvas priekinėje pilvo sienoje, ko pasekoje, dėl sunkios galvos smegenų traumos ir kepenų plyšimų 2011-09-13, 20 val. 15 min., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose H. P. mirė, tuo būdu, suvokdamas, kad ilgalaikiu intensyviu mušimu, žalojančių įrankių panaudojimu, daugybės sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias, skausmą, itin žiauriai dėl chuliganiškų paskatų nužudė kitą žmogų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis P. D. prašo peržiūrėti bylą ir atsižvelgti į tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, jog jei įvykio naktį nebūtų išgėręs alkoholio, nusikaltimo būtų nepadaręs. Gailisi, kad nuskriaudė H. P. ir jo artimuosius, taip pat savo mamą. Teigia, jog mama silpnos sveikatos, turi antros grupės invalidumą, pensininkė, viena jį užaugino, be apelianto daugiau niekas negali ja pasirūpinti.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo P. D. apeliacinis skundas atmetamas.

P. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 12 d., laikotarpyje nuo 1 val. iki 1 val. 20 min., viešoje vietoje tyčia itin žiauriai dėl chuliganiškų paskatų nužudė H. P., suduodamas jam mažiausiai dvidešimt smūgių rankomis, kojomis, metaliniu vamzdžiu, stikliniu buteliu į kojas, rankas, galvą, pilvą. Nuteistasis apeliaciniu skundu prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir prašo bylą peržiūrėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad apelianto kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktuose numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo kriterijų.

Nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs paties nuteistojo, liudytojų L. D., S. B., V. B., M. J. parodymus, teismo specialisto išvadą, vaizdo įrašų apžiūros protokolus, rašytinius bylos duomenis, kurie BPK nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, padarė pagrįstą išvadą, jog 2011 m. rugsėjo 12 d., laikotarpyje nuo 1 val. iki 1 val. 20 min., viešoje vietoje, prie baro ,,(duomenys neskelbtini)“, be jokios dingsties įžūliai prikibo prie nukentėjusiojo H. P., prievarta nuvilko jį apie dvidešimt metrų nuo minėto baro ,,(duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, kur mušė nukentėjusįjį rankomis, kojomis, metaliniu vamzdžiu ir stikliniu buteliu į kojas, rankas, galvą ir pilvą. Tiesiogiai įvykį stebėjusių liudytojų – L. D. (iki 2011-09-12 0 val. 48 min.), S. B., V. B., M. J. parodymais, kurie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo, patikimai nustatyta, kad įvykio naktį, agresyviai nusiteikęs P. D., nešinas metaliniu vamzdžiu, kartu su L. D. atėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur P. D. sudavė smūgį metaliniu vamzdžiu minėto namo gyventojai A. P. bei pavartojo smurtą prieš R. B.. Po to, su S. B. ir L. D. nuėjo prie baro (duomenys neskelbtini), kur P. D. nupirko du butelius šampano, kuriuos išgėrė kartu su S. B.. Po to, bare į skolą paėmęs 200 g talpos butelį degtinės, būdamas neblaivus, kabinėjosi prie baro lankytojų. Sėdinčiam prie kiosko kampo nukentėjusiajam H. P. paprašius cigaretės, nuteistasis nutempė ant nugaros gulintį nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi į neapšviestą vietą, kur prieš jį pavartojo fizinį smurtą. Po kelių minučių P. D. grįžo, kalbėjo su baro pardavėju, valėsi batus ir apžiūrinėjo ranką.

Liudytojų parodymais nustatytas faktines aplinkybes visiškai atitinka vaizdo kameromis užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, jog 2011 m. rugsėjo 12 d. 0 val. 29 min. – 0 val. 31 min. baro ,,(duomenys neskelbtini)“ aplinkoje matomi P. D., L. D., S. B., 0 val. 41 min. baro pardavėjas perduoda P. D. butelį degtinės ir mėlynos spalvos pakelį, L. D. bare perka mineralinio vandens butelį ir 0 val. 48 min. vienas nueina (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, 0 val. 59 min. prie baro matomi P. D. ir S. B., iš P. D. kairės kelnių kišenės kyšo daikto, panašaus į metalinį vamzdį, galas, 1 val. 1 min. P. D. nutempia ant nugaros gulintį H. P. (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, po to, 1 val. 6 min. P. D. vėl prieina prie baro langelio, kalba su pardavėju, valosi batus, apžiūrinėja ranką, 1 val. 7 min. P. D. vėl nueina nuo baro (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi. Specialisto išvadoje Nr. S 422/11 (01) nustatyta, jog ant P. D. kairės kojos sportinio bato rastas žmogaus kraujas, o ant metalinio strypo rastas H. P. DNR profilis su 99,9999999999 % tikimybe (t. 1 b. l. 35-37). Be to, apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytojas S. B. parodė, jog būdamas ne mažiau 10 metrų atstumu, matė, kaip P. D. turėtu metaliniu vamzdžiu sudavė H. P. mažiausiai penkis smūgius į galvą, sprandą, po to alaus buteliu, po to šokinėjo ant gulinčio nukentėjusiojo pilvo. Specialisto išvadoje Nr. M 909/11 (02) konstatuota, jog H. P. mirties priežastis buvo sunki galvos trauma kartu su kepenų plyšimu. Tikėtina, jog smegenų trauma padaryta suduodant vieną smūgį stikliniu buteliu į kairio momens sritį. Kepenų plyšimai ir poodinės kraujosruvos priekinėje pilvo sienoje padaryti kietu buku daiktu ar daiktais trijų ar daugiau trauminių poveikių į priekinę pilvo sieną pasekoje. Tikėtinas šių sužalojimų padarymo laikas – galimai H. P. radimo gatvėje laikas (t. 1 b. l. 21-26).

Pažymėtina, jog nuteistasis P. D., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, jog nukentėjusiajam sudavė du smūgius ranka į krūtinę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai pripažino, jog P. D. parodymai yra nenuoseklūs, atskirose detalėse skiriasi, nuteistasis parodymus keitė nenurodydamas jokių įtikinamų motyvų.

Pirmą kartą apklaustas kaip įtariamasis bei parodymų patikrinimo vietoje metu P. D. savo kaltės dėl H. P. nužudymo nepripažino ir tvirtino, jog prie parduotuvės stovėjo apie 40 metų vyras nešvariais drabužiais, kuris prašė pinigų. Kai tas vyriškis dar kartą paprašė duoti pinigų, jis susinervino ir, paėmęs jį už sprando, nuvilkęs tolyn nuo parduotuvės apie 15 metrų (duomenys neskelbtini) gatve, sudavė jam mažiausiai du smūgius kumščiu į krūtinę, nuo antro smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Kokiu būdu ant jo (P. D.) rankų galėjo atsirasti kraujas, nežino (t. 2 b. l. 31, 32, 42-44). 2011-09-14 vykusios apklausos metu apeliantas pakeitė savo parodymus ir paaiškino, jog prie kiosko stovėjo nepažįstamas purvinas vyras, jo veide buvo matomi kraujo krešuliai, atrodė, kad nosis sulaužyta. Kai vyras pradėjo prašinėti pinigų, nuteistasis ranka paėmė už vyriškio striukės apykaklės ir nutempė į kairę pusę nuo kiosko, vyras buvo sėdimoje padėtyje, jį (H. P.) paleidus, šis abiem rankomis pagriebė jo kairę ranką, tada nuteistasis dešinės rankos kumščiu sudavė jam du smūgius į dešinę krūtinės pusę, o pasitraukęs nuo vyriškio pamatė, kad jo (P. D.) rankos purvinos ir suteptos krauju, manė, jog rankas išsitepė prisilietęs prie vyriškio ir jo drabužių (t. 2 b. l. 37-38). Pirmosios instancijos teisme P. D. vėl pakeitė savo parodymus ir ėmė teigti, jog L. D. jam pasakė, kad prie jo kabinėjasi kažkoks Saulius, todėl paprašė pagalbos, paminėjo, jog Saulių būtų galima rasti prie baro (duomenys neskelbtini), kur jiems beeinant L. D. pasakė, kad turi kuo apsiginti ir perbraukė ranka per striukės šoną leisdamas suprasti, jog po drabužiais turi vamzdį ar strypą. Atėję prie baro Sauliaus nerado, tačiau matė prie baro kampo sėdintį benamį, kuris prašė cigarečių, gėrimų bei išvadino nuteistąjį necenzūriniais žodžiais, vėliau, radus Saulių ir pastarajam su L. D. susitaikius, nutarė išgerti, jam paėmus iš baro į skolą butelį degtinės, prie baro kampo sėdėjęs benamis vėl paprašė jo išgerti bei pradėjo koliotis necenzūriniais žodžiais, supykęs jis nutempė benamį apie 20 metrų link kebabinės tvoros, kur benamis stvėrė jam už rankų, todėl sudavė jam ranka du kartus į krūtinę, po ko benamis jį paleido, tada nuėjo už kebabinės atlikti gamtinių reikalų, o grįžęs prie gulinčio ar sėdinčio benamio rado S. B. ir L. D., kurie kažką piktai kalbėjo ar keikėsi. Kadangi rankas buvo kažkuo susitepęs, nuėjo prie baro ir paprašęs servetėlės, nusivalė ja rankas bei apšlapintus batus. Grįžęs prie benamio rado ten S. B. ir L. D., ir visi trys nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve, jiems einant S. B. pasakė, jog „gerai zaraza, laižykis, žinok Vilma vis tiek tave sukapos į gabalus“. Priėjus prie jo namų, L. D. nuėjo, kaip suprato į savo namus, eidamas su S. B. toliau, iš pastarojo išgirdo pasakojimą, jog jis sumušė H. P., kurio daugiau į namus neįsileis, nes jis serga džiova ir gali užkrėsti kitus asmenis. Tvirtino, jog jokio strypo su savimi neturėjo, su savimi nešiojosi susuktus plakatus (2 t. 54-57, 59). Apeliantas pirmosios instancijos teisme negalėjo nurodyti įtikinamų savo parodymų keitimo motyvų, nurodė, jog buvo susijaudinęs, todėl jo anksčiau duoti parodymai truputį skiriasi nuo duotų teisiamajame posėdyje, anksčiau jo niekas nenorėjo klausyti.

Teisėjų kolegija, apelianto ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumą vertindama juos visumoje su kitais pirmiau aptartais bylos duomenimis, daro neabejotiną išvadą, jog P. D., 2012 m. rugsėjo 12 d., laikotarpyje nuo 1 val. iki 1 val. 20 min. prie baro ,,(duomenys neskelbtini)“ tyčia be jokios dingsties sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 20 smūgių rankomis, kojomis, metaliniu vamzdžiu, stikliniu buteliu į rankas, kojas, galvą, pilvą, todėl apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus.

Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuteistajam P. D. paskirta bausme. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, t. y. į kaltės formą, nusikaltimo pavojingumo laipsnį (BK 11 str. 6 d.), neatitaisomus padarinius, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio) ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę (neteistas, dirbo, teigiamai charakterizuojamas) ir skyrė vieneriais metais griežtesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bausmę. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį ir tikslus (BK 41 str.).

Apeliaciniame skunde nuteistasis P. D. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatose nurodoma, jog kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis rodo mažesnį jo pavojingumą ar galimybę švelninti bausmę. Nuoširdus gailėjimasis nėra saistomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės prisipažinimo; jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą: pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Asmuo tokiu atveju nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos iki bylos išnagrinėjimo teisme momento. Jei nagrinėjant bylą teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažintina lengvinančia. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iš aukščiau aptartų nuteistojo parodymų nustatyta, jog P. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje iš dalies pakeitė. Taip pat atmetama, kaip nepagrįsta, nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Be to, negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, jei iki tol, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje nuteistasis kaltu prisipažino tik iš dalies, be to, keitė parodymus. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi ir tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam P. D. nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, jog be apelianto daugiau nėra kam pasirūpinti pensininke, turinčia invalidumą motina. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistojo motina B. S. išsituokusi, yra iš dalies darbinga, netektas darbingumas šešiasdešimt procentų, specialiųjų poreikių lygis vidutinis (t. 2 b. l. 110, 112, 113, 114), tačiau byloje nėra duomenų, jog jai reikalinga speciali ir nuolatinė priežiūra bei globa. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant būtų galima konstatuoti, jog P. D. išlaiko asmenis, kurie yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, P. D. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji nėra per griežta, todėl nešvelnintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                        Regina Gaudutienė

Teisėjai                                                                      Svajūnas Knizleris

                                                                      Rūta Mickevičienė