Civilinė byla Nr. e2-11643-845/2023

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-07104-2023-8        

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.2.6.1, 2.6.26.; 2.6.2.1; 3.1.7.6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FACTUM VILNIUS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hellmann Worldwide Logistics“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hellmann Worldwide Logistics“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „FACTUM VILNIUS“ ir atsakovei OOO „Agattrans“ (pagal priešieškinį) dėl (duomenys neskelbtini) reikalavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir baudos priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, OOO „Agattrans“.

Teismas,

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „FACTUM VILNIUS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ 1397 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vežėjas OOO „Agattrans“ (toliau – Vežėjas) 2022 m. sausio 20 d. sudarė su atsakove krovinio vežimo sutartį (toliau – Vežimo sutartis), pagal kurią susitarė, kad Vežėjas už sutartą kainą pasikraus atsakovės krovinį ir pristatys į atsakovės nurodytą vietą. Vežėjas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir tuo pagrindu atsakovei surašė 2022 m. sausio 28 d. Aktą Nr. 3, 1 397 Eur sumai. Pasak ieškovės, atsakovė atsisakė atsiskaityti už suteiktas paslaugas su atsakove, kadangi dėl kilusio karo Ukrainoje yra taikomos sankcijos tarptautiniams atsiskaitymams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neatsiskaitė su Vežėju, pastaroji 2023 m. kovo 17 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškove ir perleido visas reikalavimo teises į atsakovės 1397 Eur skolą. Ieškovės teigimu, nors atsakovė buvo informuota apie reikalavimo perėmimą, tačiau skolos neapmokėjo.

Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų.

Nagrinėjamu atveju, byloje nekilo ginčo, jog vežėjo OOO „Agattrans“ ir atsakovės UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ pasirašyta sutartis kvalifikuotina kaip krovinio vežimo sutartis (CK 6.808 straipsnis). Pagal CK 6.808 straipsnio 2 dalį, vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent 2022 m. sausio 20 d. pristatymo užsakymas Nr. 157734 ir tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis patvirtina, kad tarp vežėjo OOO „Agattrans“ ir atsakovės UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ susiklostė sutartiniai santykiai. Be visų kitų, pristatymo užsakyme Nr. 157734 aptartų sąlygų, šalys I punkte sulygo, jog „Ši sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento arba nuo to momento, kai šioje sutartyje nurodytas krovinys pakraunamas į sutartyje nurodytą transporto priemonę (priklausomai nuo to, kuris įvykis įvyksta anksčiau). Bet kokie vienašališki šios Sutarties pakeitimai negalioja. Vežėjas be aiškaus raštiško Užsakovo sutikimo neturi teises perleisti šios Sutarties ir (arba) iš jos kylančių teisių ir pereigų, tretiesiems asmenims. Už šio įsipareigojimo nevykdymą Vežėjas Užsakovui moka 500 Eur baudą už kiekvieną pažeidimo atvejį.“

Kadangi atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2023 m. kovo 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė prašo priteisti skolą, teismas sprendžia, kad tikslinga pirmiau pasisakyti dėl priešieškinio reikalavimų ir jų pagrįstumo.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė 2023 m. kovo 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė perleido  reikalavimą į 1397 Eur atsakovės skolą. Byloje ginčo, kad atsakovė yra skolinga 1397 Eur sumą pagal 2022 m. sausio 20 d. krovinio vežimo sutartį, nėra.

Pažymėtina, kad atsakovė priešieškiniu ginčija reikalavimo perleidimo sutartį, nurodydama, jog trečiasis asmuo ir ieškovė, sudarydami Reikalavimo teisių sutartį, siekė apeiti, dėl karo Ukrainoje, taikomas sankcijas atsiskaitymams už prekių vežimą į (duomenys neskelbtini). Atsakovė pabrėžė, jog pagal trečiojo asmens ir atsakovės sudarytą vežimo sutarties I dalį, „Vežėjas be aiškaus raštiško Užsakovo sutikimo neturi teisės perleisti iš šios Sutarties ir (arba) iš jos kylančių teisių ir pareigų tretiesiems asmenims“, todėl sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis pažeidė CK 6.101 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė remiasi taip pat CK 6.102 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tačiau CK 6.102 straipsnyje nėra 5 dalies, todėl teismas tai laiko rašymo apsirikimu, ir plačiau dėl to nepasisako.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. balandžio 19 d. n nutartyje Nr. e3K-161-684/2019 pateikė išaiškinimą dėl CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, kai nustatytas draudimas perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo. Teismas konstatavo kad ne  CK 6.101 straipsnio 1 dalies, o būtent CK 6.102 straipsnio norma, įtvirtinanti konkrečius atvejus, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą, laikytina imperatyviąja, nuo kurios šalys negali nukrypti. Taigi net ir tuo atveju, kai sutarties šalys susitaria dėl reikalavimo teisės perleidimo tik esant skolininko sutikimui, toks šalių susitarimas a priori negali būti prilyginamas imperatyviajai įstatymo normai. Minėto Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimo laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje, pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-970/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-342-613/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-136-9342023.

CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad be skolininko sutikimo draudžiama perleisti reikalavimą, jei kreditoriaus asmuo turi esminę reikšmę skolininkui. Ši bendrojo pobūdžio taisyklė įtvirtina idėją, kad skolininkui įprastai nėra skirtumo, ypač piniginių prievolių atveju, kokiam kreditoriui įvykdyti savo įsipareigojimus. Svarbiausia, kaip nurodyta CK 6.101 straipsnio 1 dalyje, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo teisių. 

Akcentuodamas bendrąją taisyklę, kad perleidžiant reikalavimo teisę paprastai nėra reikalingas skolininko sutikimas, kasacinis teismas yra paaiškinęs, jog skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Jeigu laikomasi šių įstatymo reikalavimų, t. y. nėra pažeidžiamos skolininko teisės ar pastarasis labiau suvaržomas, tai kreditoriaus pasikeitimas jam nesukelia jokių papildomų sunkumų.        

Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.101 straipsnio 5 dalį pažymėta, kad įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka. Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovė, įrodinėdama kreditoriaus asmens esminę reikšmę skolininkei, iš esmės savo poziciją grindė teiginiais, kad sudarydama Vežimo sutartį siekė, kad paslaugas atsakovei suteiktų faktinis krovinio vežėjas (trečiasis asmuo), kadangi tai yra (duomenys neskelbtini) įsteigta įmonė, o krovinys turėjo keliauti maršrutu (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip nurodė, kad Vežimo sutartyje šalys buvo sulygusios, kad šalių ginčai bus sprendžiami (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad kreditoriaus asmuo jai turėjo esminės reikšmės. Pabrėžtina, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleidžiami tik piniginio pobūdžio reikalavimai, byla yra nagrinėjama (duomenys neskelbtini), todėl spręstina, kad atsakovės (skolininkės) interesai nebuvo pažeisti; juolab, kad kasacinis teismas akcentavo, jog skolininkui įprastai nėra skirtumo, ypač piniginių prievolių atveju, kokiam kreditoriui įvykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavimo teisės perleidimas nagrinėjamu atveju pažeidė jos kaip skolininkės teises ar jas kokiu nors būdu suvaržė (CPK 178 str.).

Atsakovė atsiliepime taip pat teigė, kad reikalavimo perleidimo sandoris prieštaravo CK 1.81 straipsniui, t. y. viešajai tvarkai ir gerai moralei. 

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020).

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teismui nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo pažeistos įstatymo imperatyviosios normos, nėra pagrindo išvadai, kad sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių ginčijamo sandorio prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei, atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ginčijama Reikalavimo perleidimo sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl atsakovės priešieškinyje nurodytas reikalavimas pripažinti šį sandorį negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui pripažinus Reikalavimo perleidimo sutartį kaip neprieštaraujančią imperatyviosioms teisės normoms, nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimo dėl 500 Eur baudos priteisimo iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (atsakovės pagal priešieškinį). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei nurodytą teismų praktiką, priešieškinis atmestinas.

Dėl ieškinio reikalavimų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2022 m. sausio 20 d. vežėjas OOO „Agattrans“ sudarė su atsakove krovinio vežimo sutartį, kuria sulygo, jog vežėjas už sutartą kainą pasikraus atsakovės krovinį ir pristatys į pastarosios nurodytą vietą. Nustatyta, kad vežėjas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį ir tuo pagrindu išrašė atsakovei 2022 m. sausio 28 d. Aktą Nr. 3, 1 397 Eur sumai. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo reikalaujamos priteisti sumos dydžio, taip pat neginčijo aplinkybių, kad Vežėjas neįvykdė ar netinkamai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus. Pasak atsakovės, ji negalėjo atsiskaityti su vežėju dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, ir tarpvalstybinėms institucijomis pradėjus taikyti sankcijas, ribojimus. Atsakovė pateikė krovinių sertifikatus, kuriuose raudonai pažymėjo, kad kai kurios prekės, yra dvigubos paskirties prekės, už kurias draudžiama atsiskaityti už tokių prekių vežimą į Rusijos Federaciją.  

        Sprendžiant dėl atsakovės teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, jog Vežėjas tinkamai įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus pagal Vežimo Sutartį, 2022 m. sausio 28 d. surašė atsakovei Aktą Nr. 3 už suteiktas paslaugas 1397 Eur sumai. Byloje konstatuota iš rašytinių įrodymų, kad Vežėjas nėra įtrauktas į juridinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą bei nėra kitais pagrindais uždrausti su šia įmone atsiskaitymai už šios įmonės suteiktas transporto ekspedicijos paslaugas; todėl teismas atsakovės teiginius, kad ji dėl taikomų sankcijų negalėjo laiku atsiskaityti su Vežėju, vertina kaip jos gynybinę versiją ir siekį išvengti savo įsipareigojimų vykdymo. Šios bylos kontekste teismas negali ignoruoti faktų, kad Aktas Nr. 3 buvo surašytas 2022 m. sausio 28 d. ir  2022 m. vasario 14 d. Vežėjas atsakovei pateikė 2022 m. sausio 28 d. sąskaitą faktūrą apmokėjimui, kurios terminas – 2022 m. kovo 31 d. Nors atsakovė nurodė, kad 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus Rusijos karas Ukrainoje, tačiau atsakovės nurodytas bankas tik nuo 2022 m. gegužės mėnesio nebevykdė mokėjimų į (duomenys neskelbtini). Tokio pobūdžio faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė objektyviai galėjo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.  

        Pažymėtina, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija, teismas sprendžia, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 1397 Eur skola.

Kiti ieškinio ir priešieškinio argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

Dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1397 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, jai iš atsakovės priteistinas 32 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 1800 Eur už advokato teisines paslaugas ir 63,27 Eur vertimo išlaidos, iš viso 1895,27 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje iš viso patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FACTUM VILNIUS“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hellmann Worldwide Logistics“, j. a. k. 300656908, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „FACTUM VILNIUS“, j. a. k. 302449018, 1397 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt septynių eurų) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1397 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1895,27 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt penkių eurų ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hellmann Worldwide Logistics“ priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hellmann Worldwide Logistics“, j. a. k. 300656908, į valstybės biudžetą 6,64 Eur (šešių eurų ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                Lijana Le Huede