Pranešėja Regina Majauskienė Byla Nr.lA-618/120/2008
Teisėjas Rimantas Grigas Procesinio sprendimo
kategorija: 2.4.6.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas 2008 m. gruodžio 29 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiąjai Teresei D. Š., jos atstovui advokatui Jonui Kairevičiui, išteisintajai M. K., jos gynėjai advokatei Janinai Argustaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusios T. D. Š. apeliacinį skundą dėl 2008 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. K. išteisinta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., padarymo
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių
n u s t a t ė :
Privataus kaltinimo tvarka už apšmeižimą ir įžeidimą, kaltinant D. Š. gėlių vagyste, padaryta 2007 m. birželio 3 d., baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d. , 155 str. 1 d. patraukta buvo M. K.. Išnagrinėjus bylą, 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu, baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka patraukta M. K., buvo išteisinta, konstatavus, jog ji jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, nepadarė.
Skundu nukentėjusioji T. Š. prašo teismo nuosprendį panaikinti, M. K. pripažinti kalta pagal BK 154 str. 1 d. bei 155 str. 1 d. ir nubausti, paskiriant jai įstatymų sankcijose nustatytas bausmes. Nurodo, kad M. K., apkaltindama ją gėlių vagyste, ją įžeidė ir apšmeižė. Tai, pasak nukentėjusios, teismo posėdyje patvirtino ir liudytojai A. L., Z. D. bei D. K.. Teismas jų parodymais nepatikėjo nepagrįstai. Visi minėti liudytojai girdėjo kalbas apie tai, jog M. K. gėles pavogė ji. Tai rodo, jog melagingos žinios buvo paskleistos gan plačiai. Ji iš profesijos yra gydytoja ir tokių žinių paskleidimas žemina jos garbę bei orumą. M. K. tai padarė tyčia, nes ji ne tik paskleidė tokias žinias, bet ir rašė skundus policijai, prašydama patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn, todėl teismo išvada apie tyčios M. K. veiksmuose nebuvimą, nepagrįsta.
Skundas nepagrįstas ir atmetamas.
Teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino faktinius bylos duomenis bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
Nuosprendžiu konstatuota, kad 2007 m. birželio 3 d. apie 08 val. į prekyvietę, esančią Kaune, prie R. kapinių, išteisintosios M. K. ir nukentėjusiosios T.D. Š. sutuoktiniai atvežė bei kiekvienai jų iškrovė skintų chrizantemų puokštes. Triukšmas prekyvietėje kilo po to, kai išteisintoji M. K., atvežtų gėlių pamerkimui parsinešusi vandens, paliktų chrizantemų puokščių jų iškrovimo vietoje nerado. Išteisintajai M. K. ėmus šaukti, kas „paėmė“, kas „pavogė‘ josios 100 lt vertės gėles, niekas neatsakė. Pamačiusi, jog josios pradingusias gėlių puokštes pas save į indus merkiasi nukentėjusioji T.D. Š., M. K., šaukdama „pas Š. mano gėlės, pareikalavo jas jai grąžinti. Tuomet T.D. Š. į išteisintosios M. K. prekybos vietą numetė nesumerktas gėlių puokštes.
Įvykio aplinkybės rodo (to neginčijo ir nukentėjusioji T.D. Š.), jog, išteisintosios M. K. šaukimo kas „paėmė“, kas „pavogė“ josios gėlių puokštes, metu, konkretūs asmenys, kuriems šios frazės taikomos, įvardyti nebuvo. Įvykio vietoje, t.y. prekyvietėje, prekiautojams gėlėmis yra įrengta 10 vietų. Tuo metu prekyvietėje be nukentėjusios T. D. Š. ir išteisintosios M. K., gėlėmis bei kitomis kapinių prekėmis prekiavo ir kiti asmenys. Išteisintosios M. K. gėles paėmęs asmuo, t.y. nukentėjusioji T. D. Š., paaiškėjo ir tarp T. D. Š. bei M. K. įsiplieskė konfliktas tik tuomet, kai išteisintoji M. K., pamačiusi, jog pradingusias josios gėles į savo vazas merkiasi nukentėjusioji T. D. Š., pareikalavo jas jai gražinti, o pastaroji, t.y. T.D. Š., nepaaiškindama svetimų gėlių atsiradimo pas ją aplinkybių, likusias dar nesusimerktas į savo vazas M. K. gėlių puokštes (pasak išteisintosios, nukentėjusioji jai grąžino tik tas gėlių puokštes, kurių dar nebuvo sumerkusi savo induose), numetė ant žemės šalia M. K. prekybos vietos. Tokias įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytojai J. S., B. J., A. L.. Tokias įvykio aplinkybes taip pat pripažino ir pati nukentėjusioji T. D. Š..
Liudytojos J. S. parodymai rodo, kad ji įvykio dieną, prekiaudama 8-oje prekyvietės vietoje, girdėjo triukšmą, suprato, kad M. K. pasigedo savo gėlių ir matė, kad T. D. Š. atnešusi numetė gėles, ant žemės ties M. K. prekybos vieta (b.l. 85).
Liudytojos B. J. parodymai rodo, kad įvykio metu ji išgirdo triukšmą. M. K. ieškojo pradingusių gėlių. Matė, kaip keiksnodama T.D. Š. numetė gėles ant šlaito prie M. K. (b.l. 86).
Liudytojas A. L. parodė girdėjęs įvykio dieną išteisintąją M. K. šaukiant, kad „pavogė gėlių už 100 lt“ (b.l. 104).
Nukentėjusios T.D. Š. parodymai taip pat rodo, kad M. K. šaukė „kas pavogė mano gėles,“ bei, kad po tokio josios riksmo sekė žodžiai „čia mano gėlės“, „pas Š. mano gėlės“ (b.l. 83), o po to sekė reikalavimas gėles grąžinti.
Byloje objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog įvykio dieną nukentėjusioji T. D. Š. pasisavino, t.y. pavogė išteisintosios M. K. gėles, nėra. Pati T.D. Š. tai neigia. Josios teigimu, išteisintosios M. K. gėlės buvo iškrautos josios prekybos vietoje, todėl ji jas ir palaikė savomis. Faktiniais duomenimis T.D. Š. nurodomos išteisintosios M. K. gėlių atsiradimo pas ją aplinkybės, taip pat nepatvirtintos. Išteisintosios M. K. ir liudytojo J. K. parodymai rodo, kad jie gėles iškrovė ne nukentėjusios, bet savo prekybos vietoje Nr.3. Iš ten jos ir pradingo. Nukentėjusiosios T.D. Š. aiškinimai šioje dalyje nepastovūs. Kitą dieną po įvykio, t.y. 2007 m. birželio 4 d., rašytame bei 2007 m. Birželio 5 d. Kauno m. Šilainių policijos komisariato vyr. komisarui, pateiktame skunde nukentėjusioji T.D. Š. (Santakos policijos tyrimo medžiaga, registracijos Nr. 24-1-AP-640) nurodė, jog įvykio dieną „K. atsivežė mašiną gėlių ir, sustojusi ties mūsų vieta, iškrovinėjo į savo prekyvietę. Čia josios teiginiai pilnai sutapo su išteisintosios M. K. ir liudytojo J. K. paaiškinimais. Toliau rašydama tame pat skunde ji jau teigė priešingai, t.y. ji nurodė, kad M. K. gėlės iškrautos buvo ne M. K. prekybos vietoje, bet pievutėje už josios, t.y. už T.D. Š. prekybos vietos. 2007 m. liepos 11 d. prašyme Kauno m. Šilainių policijos komisariato vyr komisarui (Santakos policijos medžiaga reg. Nr. 24-1-AP-758; 24-1-AP- 766), nukentėjusioji T.D. Š. tvirtino prekiaujanti prekybos vietoje Nr. 1, turinti šios prekybos vietos projektą ir mokanti mokesčius. Vėliau, t.y. duodama parodymus teisme, šioje dalyje ji parodymus pakeitė teigdama, jog ji prekiauja dviejose jai priklausančiose tos prekyvietės vietose, t.y. ir vietoje Nr. 1, ir vietoje Nr. 2, kuri ribojasi su išteisintosios prekybos vieta Nr. 3. Skiriasi ir nukentėjusios nurodomos išteisintosios gėlių atsiradimo pas ją aplinkybės. Duodama paaiškinimą 2007 m. birželio 18 d. tyrimo medžiagoje Nr. 24-1-AP-640 nukentėjusioji teigė, jog išteisintosios gėlės buvo iškrautos šalia josios, t.y. nukentėjusios, prekyvietės, bei, kad kilus konfliktui su išteisintąja, ji, paskambinusi savo vyrui, paklausė kieno gėlės yra padėtos jų prekyvietėje. Duodama paaiškinimą 2007 m. lapkričio 28 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 24-1-AP-1216, nukentėjusioji teigė, jog M. K. gėlės padėtos buvo pievutėje už josios, t.y. T.D. Š. prekybos vietos, bei, kad, kilus konfliktui, paskambinusi vyrui, ji paklausė ar kartais pievutėje esančios gėlės yra ne jų. Tačiau josios vyro A. Š. 2007 m. lapkričio 28 d. duotas paaiškinimas tokių nukentėjusiosios paaiškinimų nepatvirtino. Jo duoti paaiškinimai rodo, kad, jam paskambinusi nukentėjusioji paklausė ar nėra jų gėlių netoli M. K. prekybos vietos. Tai verčia abejoti nukentėjusios parodymų teisingumu, ir rodo, jog toks nukentėjusios nurodomų faktinių aplinkybių nepastovumas davė ir teismui pagrįstą pagrindą josios parodymus vertinti kritiškai ir tikėti jais tik tiek, kiek jie neprieštaravo nustatytiems faktiniams bylos duomenims.
Pagal BK 154 str. 1 d. už šmeižimą atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio nusikaltimo sudėties požymių išteisintosios M. K. veiksmuose nėra.
Šmeižimo objektu įstatymas laiko kito žmogaus garbę ir orumą į kuriuos pasikėsinama. Neginčytina, jog viešoje vietoje, t.y. prekyvietėje išrėktos frazės, kas „pavogė“, „kas paėmė“ gėles bei po to viešoje vietoje sekęs pareikalavimas gėles grąžinti, davė pagrindą manyti, jog, ieškomas gėlių puokštes turėjęs asmuo ir buvo jų pagrobėjas. Tačiau objektyvioji šio nusikaltimo pusė reikalauja tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, paskleidimo fakto nustatymo.
Tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, paskleidimu laikomas įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Baudžiamąja tvarka atsakomybė už šmeižimą atsiranda asmeniui, perdavusiam tokias žinias. Žinia tai informacija apie faktus ir jų duomenis, grindžiamus tiesa, kuri užtikrinama patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacinių duomenų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Tokio mąstymo veiklos rezultatai – įvairiarūšiai. Jais gali būti ir nuomonė, ir informacija. Nuomuonė nuo informacijos skiriasi tuo, kad nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o informacija – konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Šiuo konkrečiu atveju, išteisintoji M. K., neradusi palikimo vietoje savo gėlių, palaikė jas pavogtomis ir pradėjo šaukti, kad, tas, kas josios gėles „paėmė“, „pavogė“, jas atiduotų. Į josios šauksmą niekam neatsiliepus bei, jai pamačius, jog jai priklausančias gėles į savo vazas merkiasi nukentėjusioji T. D. Š., šios pareikalavo jas jai grąžinti. Pasak išteisintosios, nukentėjusioji T.D. Š. išteisintajai grąžino dalį gėlių, t.y. tas, kurių dar nebuvo pasimerkusi ir nepaaiškino jų atsiradimo pas ją aplinkybių. Be to, ji, per du kartus grąžindama išteisintajai šios gėles, (b.l. 83) iššaukiančiai numesdavo jas (liudytojos B. J. teigimu ji tai padarė keiksnodama) išteisintajai ant žemės. Tokioje situacijoje, išteisintoji M. K. turėjo realų pagrindą minėtus tikrai įvykusius faktus bei duomenis vertinti subjektyviai ir apie savo gėlių atsiradimą pas nukentėjusiąją susidaryti savo nuomonę. Būtent tai, manydama, jog josios gėles nukentėjusioji pavogė, ji ir padarė, tad, M. K. kreipimasis į policiją, prašant už tai nukentėjusiąją nubausti, šmeižimo sudėties nesudaro. Nuomonei, paremtai tikrais faktais, tiesos kriterijus netaikomas. Tiesa, įstatymas reikalauja nuomonę pareikšti sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Šiuo konkrečiu atveju minėti reikalavimai pažeisti nebuvo. Išteisintosios riksmas kad pavogtos josios 100 lt vertės gėles, konkrečiai nukentėjusiajai adresuotas nebuvo. Pamačiusi savo gėles pas nukentėjusiąją ir reikalaudama jai jas grąžinti, išteisintoji nukentėjusiosios vagilka nevadino. Tai teismo posėdyje pripažino ir pati nukentėjusioji, parodydama, jog pradžioje išteisintoji šaukė, „kas pavogė mano gėles‘, po to, pamačiusi jas pas ją, t.y. pas nukentėjusiąją, ji šaukė „pas Š. mano gėlės“, bet „žodžio vagilka“ nesakė (b.l. 83). Išteisintosios manymas, jog būtent nukentėjusioji gėles iš josios pavogė, yra tikrais faktais paremta nukentėjusios nuomonė. Baudžiamoji atsakomybė už nuomonę, nenumatyta, tad įvykio metu išteisintosios apie nukentėjusiąją susidaryta subjektyvi nuomonė, BK prasme nėra nusikalstama.
Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Juo paskleidžiamos ne bet kokios, o tik žinomai melagingos prasimanytos žinios, kurias skleisdamas, kaltininkas turi ne tik suvokti, jog jo skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito žmogaus garbę bei orumą, bet turi to ir siekti. Akivaizdu, jog, būdami įvykio vietoje, girdėdami ir matydami išteisintosios bei nukentėjusiosios kalbas ir veiksmus, kiti asmenys, t.y. kiti tuo metu toje prekyvietėje prekiavę asmenys, kaip ir išteisintoji M. K., taip pat patys apie įvykį padarė ne tik savas išvadas, bet ir susidarė savas nuomones. Bylos duomenys, t.y. liudytojos G. K. parodymai apie tai, kad vaistinėje, esančioje KMUK, ji girdėjo pacientų kalbas apie tai, jog nukentėjusioji vagia gėles (b.l. 91), liudytojos Z. D. parodymai apie tai, kad, laukdama mikroautobuso ji girdėjo moteris kalbant, jog nukentėjusioji vagia gėles (b.l. 91-92), liudytojo A. L. parodymai apie tai, kad prie kapinių jis girdėjo kalbas, jog nukentėjusioji pavogė gėles, patvirtina, jog informacija apie tai, kad nukentėjusi vagia gėles, tikrai buvo pasklidusi, tačiau duomenų, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis platesnėms masėms platino informaciją, vadindamas nukentėjusiąją „vagilka“, byloje nėra. T. D. Š. teiginiai, jog tai darė išteisintoji M. K., faktiniais duomenimis nepatvirtinta. Išteisintoji tai neigia. Nukentėjusios prašymu apklausti liudytojais G. K., Z. D. ir A. L. konkrečių tokios informacijos šaltinių, t.y. konkrečių tokio turinio pokalbių dalyvių, nurodyti negali. Esant tokiai situacijai teismas galimybės patikrinti minėtų liudytojų parodymų teisingumą bei nustatyti nežinomų pašnekovų informacijos gavimo šaltinio, negalėjo, tad, minėtų liudytojų parodymai pagrįstai buvo įvertinti kritiškai. Nenustačius, jog minėtą informaciją apie nukentėjusiąją paskleidė būtent išteisintoji M. K., ji pagal BK 154 str. 1 d. išteisinta pagrįstai.
Pagal BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas viešai žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Šis nusikaltimas taip pat padaromas gali būti tik tiesiogine tyčia. Nukentėjusios T.D. Š. skundu išteisintoji M. K. buvo kaltinama ir tuo, kad įvykio metu ji nukentėjusiąją ne tik apšmeižė, bet ir įžeidė, vadindama ją „vagilka“. Įžeidimas žodžiu pasireiškia neigiamu nepadoriu žmogaus ar jo prestižo įvertinimu, žeminančiu žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse. Prieš tai aptartais duomenimis, bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji pripažino išteisintosios teiginius, jog įvykio metu pastaroji josios „vagilka“ nevadino (b.l. 83). Taip pat nepasitvirtino ir tai, kad platesnėms masėms informaciją, jog nukentėjusioji yra „vagilka“, paskleidė būtent išteisintoji, tad ir pagal BK 155 str. 1 d. M. K. išteisinta pagrįstai.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1d. 1 p.,
n u t a r i a:
Nukentėjusios Teresės D. Š. apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Teisėjai: Regina Majauskienė
Romualdas Lincevičius
Arūnas Paštuolis