Administracinė byla Nr. eI-275-402/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01512-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 23.2; 23.4; 55.1.3

 (S)

 

 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. balandžio 24 d.

Kaunas

 

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjui J. Š., pareiškėjo atstovui advokatui A. U.,

atsakovės Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos atstovui advokatui J. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovei Druskininkų savivaldybės Etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Druskininkų savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos 2018-07-02 sprendimą dėl J. Š. elgesio.

Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas teismo posėdyje visiškai palaikė skundą ir paaiškino, kad Druskininkų savivaldybės Etikos komisija (toliau – ir Etikos komisija, Komisija) 2018-07-02 sprendimu dėl J. Š. elgesio (toliau – ir Sprendimas) pripažino, kad Druskininkų savivaldybės tarybos narys J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4 straipsnio 5 ir 6 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus, t. y. padorumo ir pavyzdingumo principus. Rekomendavo Druskininkų savivaldybės tarybos nariui J. Š. suderinti savo elgesį ir veiklą su Kodekse nustatytais valstybės politikų elgesio principais ir reikalavimais, viešai atsiprašyti Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiosios specialistės D. S. ir viešųjų ryšių specialistės G. V..

Sprendimas buvo priimtas dėl to, jog pareiškėjas 2018-05-28 vykusiame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje įžeidinėjo savo tarnybines funkcijas atliekančias Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiąją specialistę D. S. ir viešųjų ryšių specialistę G. V., t. y. šioms darbuotojoms priėjus nufotografuoti posėdyje pasisakančių tarybos narių, pareiškėjas replikavo: „pasikvėpinkit kokiu odekolonu, nes jūs man smirdat, kai arti stovit“.

Pareiškėjas nurodo, jog Sprendimas yra visiškai nepagrįstas (motyvuojamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis) bei priimtas pažeidžiant tokiems sprendimams priimti taikytinas esmines procedūras. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2018-05-28 vykusiame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje nesakė ir niekada nėra vartojęs Sprendime nurodytos replikos „pasikvėpinkit kokiu odekolonu, nes jūs man smirdat, kai arti stovit“, kurios pagrindu buvo priimtas Sprendimas ir konstatuota, jog pareiškėjas J. Š. pažeidė Kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus – padorumo ir pavyzdingumo principus.

Tyrimas dėl pareiškėjo pradėtas be pagrindo. Kaip matyti iš Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiosios specialistės D. S. ir ryšių su visuomene specialistės G. V. 2018-05-29 tarnybinio pranešimo, šis dokumentas buvo adresuotas Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, pavaduojančiai savivaldybės administracijos direktorių, V. G.. Kodekso 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą. Analogiški pagrindai tyrimui pradėti yra įtvirtinti ir Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Druskininkų savivaldybės tarybos 2009-09-28 sprendimu Nr. T1-203 (Druskininkų savivaldybės tarybos 2015-11-30 sprendimo Nr. T1-132 redakcija) (toliau – ir Etikos komisijos nuostatai), 8.6 punkte. Ginčo atveju Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojos kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, o ne į Etikos komisiją. Todėl nebuvo skundo, adresuoto Etikos komisijai, taip pat nebuvo informacijos visuomenės informavimo priemonėse, atitinkamai 2018-06-06 Etikos komisijos posėdyje nesant tam pagrindo buvo pradėtas tyrimas dėl pareiškėjo, valstybės politiko, galimai padarytų Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimų.

Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų D. S. ir G. V. tarnybiniame pranešime yra išreikštas prašymas dėl tarybos narių K. K. ir J. Š. elgesio informuoti Etikos komisiją, tačiau tyrimo medžiagoje nėra duomenų, jog Druskininkų savivaldybės administracija būtų kreipusis ar informavus Etikos komisiją apie pareiškėjo netinkamą elgesį. Taigi, Etikos komisija 2018-06-06 posėdyje tyrimą dėl pareiškėjo pradėjo nepagrįstai (nesant tam teisės aktuose, t. y. Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje ir Etikos komisijos nuostatų 8.6 punkte, įtvirtintų pagrindų).

Sprendimą priėmė neobjektyvūs ir iš anksto prieš pareiškėją nusistatę Komisijos nariai, taip buvo pažeisti tiek Kodekso, tiek Etikos komisijos nuostatų reikalavimai: Kodekso 7 straipsnio 6 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina, jog atlikdami tyrimą Komisijos nariai <...> privalo susilaikyti nuo preliminarių vertinimų bei išvadų, kol nebaigtas tyrimas ir nėra Komisijos išvados. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Etikos komisijos nuostatų 29 punkte. Etikos komisijos nuostatų 4 punktas, be kita ko, numato, jog pagrindiniai Etikos komisijos veiklos principai yra teisingumas ir nešališkumas. Ginčo atveju prieš pareiškėją J. Š. išankstiniai vertinimai bei išvados pasipylė Etikos komisijai dar net nepradėjus tyrimo, taip pat buvo reiškiami viso tyrimo metu.

Tyrimas dėl pareiškėjo buvo pradėtas 2018-06-06 vykusiame Etikos komisijos posėdyje. Kaip matyti iš Etikos komisijos 2018-06-06 posėdžio protokolo, Etikos komisijos pirmininkei N. O. pristačius svarstyti klausimą dėl pareiškėjo J. Š. elgesio, visi posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai pasisakė, „kad pranešime nurodytos frazės iš tiesų yra nepagarbios, žeidžiančios, išsakytos specialistėms atliekant savo darbo funkcijas ir pranešime minėtiems tarybos nariams dalyvaujant savivaldybės posėdyje“. Taigi, iš protokolo matyti, kad Etikos komisijos nariai ne tik vertino pareiškėjo išsakytą frazę, tačiau jau iš karto, dar net nepradėję tyrimo, konstatavo, jog pareiškėjas tokią frazę 2018-05-28 vykusiame tarybos posėdyje pasakė.

Etikos komisijos nariai išankstinius vertinimus reiškė viso tyrimo metu. Kaip matyti iš 2018-06-18 Etikos komisijos posėdžio protokolo, Komisijos nariai ir šiame posėdyje, nebaigę tyrimo, konstatavo, jog pareiškėjas tokią frazę išsakė, bei tokį pareiškėjo elgesį iš anksto vertino kaip nepagarbų ir žeidžiantį: „Posėdyje dalyvaujantys Etikos komisijos nariai pasisako, kad pranešime nurodytos frazės iš tiesų yra nepagarbios, žeidžiančios, išsakytos specialistėms atliekant savo darbo funkcijas ir pranešime minėtiems tarybos nariams dalyvaujant savivaldybės tarybos posėdyje.“

Etikos komisija sprendimą užbaigti tyrimą priėmė 2018-06-25 vykusiame Etikos komisijos posėdyje, tačiau, kaip matyti iš šio posėdžio protokolo, dar iki sprendimo užbaigti tyrimą priėmimo Etikos komisijos nariai vienareikšmiškai vertino pareiškėjo elgesį ir pasisakė dėl to: „Posėdyje dalyvaujantys Etikos komisijos nariai <...> pasisako, kad <...> J. Š. replika yra nepagarbi ir be jokios abejonės žeminančio ir įžeidžiančio pobūdžio. Etikos komisijos nariai pasisako, kad įvertinus komisijos turimus duomenis, jų visuma leidžia manyti, kad D. S. bei G. V. pareiškime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, pagrindo manyti, jog pareiškime nurodytos aplinkybės yra išgalvotos nėra. Komisijos nariai teigia, kad neturi pagrindo abejoti <...> dėl pareiškėjų atžvilgiu pareikštos J. Š. replikos „pasikvėpinkit kokiu odekolonu, nes jūs man smirdat, kai arti stovit“.“

Be to, pareiškėjui nuo pat tyrimo pradžios nebuvo aišku, kuo jis kaltinamas, taip pažeidžiant jo procesines teises, o būtent asmens teisę į gynybą. Kodekso 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę teikti Komisijai paaiškinimus, prašymus ir įrodymus. Kodekso 7 straipsnio 10 dalis numato, jog Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą.

Ginčo atveju pareiškėjui siųstame Etikos komisijos 2018-06-07 rašte Nr. S12-2210-3.5. nurodoma, kad yra pradėtas tyrimas dėl pareiškėjo, kaip valstybės politiko, galimai padarytų Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimų. Tačiau konkrečios Kodekso nuostatos ar principai rašte nenurodomi. Atitinkamai, kaip matyti iš Etikos komisijos 2018-06-06 posėdžio protokolo, Etikos komisijai nusprendžiant pradėti tyrimą taip pat nebuvo nurodyta, kokių Kodekso nuostatų pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas nuo pat tyrimo pradžios nežinojo ir negalėjo žinoti, dėl ko yra pradėtas tyrimas, kuo jis yra kaltinamas ir dėl ko galėtų pateikti Etikos komisijai paaiškinimus, teikti prašymus ar įrodymus. Būtent tai pareiškėjas ir pažymėjo savo 2018-06-15 siųstame elektroniniame laiške: „Visų pirma pažymiu, kad <...> tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. 2017-05-28 d. vykusiame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje Druskininkų savivaldybės administracijos specialisčių (D. S., G. V.) atžvilgiu replikų ar pasisakymų nesakiau. Taip pat pažymiu, kad man nėra suprantama kokiu konkrečiu pagrindu ir dėl ko mano atžvilgiu Druskininkų savivaldybės etikos komisija atlieka tyrimą.“ Taigi, Sprendimas priimtas pažeidžiant pareiškėjo teisę į gynybą, buvo pažeistos ir Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 7 straipsnio 10 dalies nuostatos.

2018-06-18 vykusiame Etikos komisijos posėdyje buvo nuspręsta kviesti tarybos narius V. S., V. B., R. D., R. B., V. T., G. K. ir Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiąjį specialistą T. V. į kitą Etikos komisijos posėdį dėl Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus specialisčių D. S. ir G. V. pranešime nurodytų aplinkybių patikslinimo arba informaciją pateikti raštu. Vykdant šį Etikos komisijos sprendimą, 2018-06-18 pirmiau nurodytiems asmenims buvo išsiųsti elektroniniai laiškai, prašant „atvykti į Etikos komisijos posėdį 2018-06-25 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), ir pateikti Jums žinomas aplinkybes, nurodytas Druskininkų savivaldybės administracijos dokumentų ir informacijos skyriaus specialisčių D. S. ir G. V. pranešime arba pateikti informaciją raštu“. Prie galimai kokias nors aplinkybes žinantiems asmenims (liudytojams) siųstų elektroninių laiškų buvo pridėtas Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų 2018-05-29 tarnybinis pranešimas, taip dar iki liudytojų apklausos atskleidžiant absoliučiai visas aplinkybes apie atliekamą tyrimą bei faktines aplinkybes, kurias apklausos metu turėtų paaiškinti liudytojai. Akivaizdu, jog pirmiau nurodytais veiksmais buvo pažeistos Kodekso 7 straipsnio 4 dalies 4 punkto bei 5 dalies nuostatos, o už tokį pažeidimą Komisijos nariams yra numatyta atsakomybė (Kodekso 7 straipsnio 7 dalis numato, jog Komisijos nariai už šiame straipsnyje nustatytų pareigų pažeidimą atsako įstatymų nustatyta tvarka).

Taigi Sprendimas priimtas nesilaikant tokiems sprendimams priimti taikytinos tvarkos, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų nuostatų draudimus, o tokie pažeidimai yra esminiai ir leidžiantys suabejoti priimto Sprendimo objektyvumu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Etikos komisija priimdama Sprendimą privalėjo nustatyti ir įsitikinti, kad faktai iš tiesų egzistuoja ir kad pareiškėjas iš tiesų pasakė Sprendime nurodomą frazę „pasikvėpinkit kokiu odekolonu, nes jūs man smirdat, kai arti stovit“. Tačiau, kaip matyti iš Etikos komisijos Sprendimo, aplinkybė, jog pareiškėjas pasakė nurodytą frazę, buvo nustatyta remiantis vien tik Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojos D. S. ir V. T. paaiškinimais. Kita tyrimo medžiaga (paaiškinimai, įrašai, kiti įrodymai) nepatvirtina šių aplinkybių.

Sprendimas priimtas remiantis vienintelės Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojos paaiškinimais, visiškai nemotyvuotai atmetant pareiškėjo, Druskininkų savivaldybės tarybos narių R. B. ir Druskininkų savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto T. V. paaiškinimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Sprendimas nėra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir objektyviais duomenimis (faktais), taip pažeidžiant Etikos komisijos nuostatų 39 ir 40.2 punktus bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.

Atsakovės atstovas su skundu nesutinka, teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad D. S. ir G. V. 2018-05-29 tarnybinis pranešimas buvo adresuotas Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, pavaduojančiai savivaldybės administracijos direktorių, V. G.. 2018-05-29 tarnybiniame pranešime nurodyta: „Manome, kad minėti Tarybos nariai Tarybos posėdyje naudodami mūsų atžvilgiu tokius pasisakymus elgėsi neetiškai, todėl prašome Jūsų apie tokį šių tarybos narių elgesį informuoti Etikos komisiją“. Taigi D. S. ir G. V. apie pažeidimą siekė informuoti Etikos komisiją. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja V. G. 2018-05-29 tarnybinį pranešimą pateikė Komisijos sekretorei V. K.. V. K. 2018-06-06 Dokumentų valdymo sistemoje įrašė komentarą: „Gautas pranešimas pateiktas Etikos komisijai. 2018-06-06 Etikos komisija pradėjo tyrimą. Išsiųsti pranešimai tarybos nariams ir pranešėjoms“. Taigi D. S. ir G. V. 2018-05-29 tarnybinis pranešimas buvo įteiktas Komisijai, todėl skundo argumentai dėl neteisėto tyrimo pradėjimo yra nepagrįsti ir neteisėti.

Pažymėjo, jog Komisija yra kolegialus organas, kuris kolegialiai atviru balsavimu priima sprendimus. Pagrindinė Komisijos veiklos forma yra posėdžiai (Etikos komisijos nuostatų 11 p.). Komisijos darbas grindžiamas kolegialiu klausimų svarstymu (Etikos komisijos nuostatų 6 p.). Vadovaujantis šiomis teisės aktų normomis, Komisijos nariai turi teisę (privalo) kolegialiai svarstyti einamuosius klausimus, aptarti situacijas ir vykdomus tyrimus. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad, skirtingai nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, Etikos komisijos nuostatai nenumato Komisijos narių „pasitarimų kambario“, jo slaptumo principo ar panašaus instituto. Kaip minėta, Komisijos narių pasitarimai vyksta ir sprendimai priimami posėdžiuose kolegialiai atvirai svarstant klausimus, apsikeičiant nuomonėmis ir vertinimais. Pareiškėjo cituojamas reikalavimas „Komisijos nariai <...> privalo susilaikyti nuo preliminarių vertinimų bei išvadų, kol nebaigtas tyrimas ir nėra Komisijos išvados“ turi būti aiškinamas kaip draudimas Komisijos nariams iš anksto viešai, t. y. ne Komisijos posėdyje, skelbti nuomonę apie (jų nuomone) būsimą Komisijos sprendimą, iš anksto viešai, t. y. ne Komisijos posėdyje, pristatyti, kaip Komisijos narys vertina tam tikrus faktus ir kaip balsuos tam tikrais klausimais. Šio draudimo aiškinimas plečiamai uždraudžiant Komisijos nariams reikšti savo nuomonę Komisijos posėdžio metu reikštų prieštaravimą „kolegialaus klausimo svarstymo“ principui. Tai reikštų draudimą Komisijos nariams posėdžio metu apsikeisti nuomonėmis ir tartis, o tai iš esmės prieštarautų Komisijos, kaip kolegialios institucijos, esmei ir darytų jos veiklą neįmanomą.

Kodekso 7 straipsnio 10 dalis numato, jog Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą.

Komisija 2018-06-07 išsiuntė pareiškėjui Pranešimą dėl pradėto tyrimo ir Etikos komisijos posėdžio, kuriame nurodė: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Druskininkų savivaldybės tarybos (nenurodyta) patvirtintų Druskininkų savivaldybės etikos komisijos nuostatų 25 ir 32 punktais informuojame, kad Druskininkų savivaldybės Etikos komisija 2018 m. birželio 6 d. pradėjo tyrimą apie Jūsų, kaip valstybės politiko, galimai padarytus Valstybės politiko elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimus pagal gautą Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus specialisčių D. S. ir G. V. pranešimą.“ D. S. ir G. V. 2018-05-29 tarnybinio pranešimo kopija pridėta kaip 2018-06-07 pareiškėjui išsiųsto pranešimo priedas. Taigi Komisija, tinkamai laikydamasi teisės aktų reikalavimų, pareiškėją informavo apie gautą fizinių asmenų skundą, kuriame nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pradėtas tyrimas (atitinkamai tuo buvo apibrėžtos tyrimo ribos); apie padarytą pažeidimą – Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimą. Valstybės politikų elgesio principus numato Kodekso 4 straipsnis, o būtent: pagarba žmogui ir valstybei; teisingumas; sąžiningumas; skaidrumas ir viešumas; padorumas; pavyzdingumas; nesavanaudiškumas; nešališkumas; atsakomybė.

Komisijos vertinimu, pažeidimo įvardijimas („apie padarytą pažeidimą – Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimą“) yra žymiai efektyvesnė asmens teisių užtikrinimo forma, negu blanketinės nuorodos į teisės aktų dalis ar punktus. Taigi, pareiškėjui iš 2018-06-07 pranešimo buvo aišku, dėl kokių faktų pradėtas tyrimas (dėl replikos „pasikvėpinkit kokiu odekolonu, nes jūs man smirdat, kai arti stovit“) ir dėl kokių pažeidimų (Kodekso 4 str. numatytas Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimas) jis yra kaltinamas.

Akivaizdu, jog 2018-06-07 pranešime nurodyta informacija buvo visiškai pakankama teisei į gynybą įgyvendinti, teikti paaiškinimus ir įgyvendinti kitas savo teises. Pažymėjo, kad ir paties asmens pareiga yra būti aktyviam, domėtis vykstančiu tyrimu. 2018-06-07 pranešime buvo nurodytos pareiškėjo teisės teikti prašymus, dalyvauti posėdžiuose. Šios teisės ir jų išvardijimas nėra savitiksliai dalykai: jeigu pareiškėjui buvo neaišku, kuo jis yra kaltinamas, pareiškėjas turėjo teisę teikti prašymą paaiškinti kaltinimą, dalyvauti Komisijos posėdžiuose ir apsiginti nuo kaltinimo. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas iš anksto suplanuotai dirbtinai bando sukurti tariamo nežinojimo apie kaltinimo esmę situaciją ir remdamasis šiuo tariamu pažeidimu išvengti atsakomybės. Asmens, kuris savivaldybės administracijos darbuotojai, vykdančiai pareigą fiksuoti posėdžio eigą fotoaparatu, pasako: „pasikvėpinkit kokiu odekolonu, nes jūs man smirdat, kai arti stovit“, teiginys, kad nesupranta, kuo jis yra kaltinamas, vertintinas kaip dirbtinis bandymas išvengti atsakomybės visiškai aiškioje ir neigiamai vertinamoje psichologinio smurto prieš moterį situacijoje.

Taip pat pažymėjo, kad nei Kodeksas, nei Etikos komisijos nuostatai nenumato liudytojo instituto, o taip pat pareiškėjo nurodomo „bendrojo pricipo“, kaip teigia pareiškėjas, slėpti nuo kviečiamų asmenų aplinkybes, apie kurias jie bus apklausiami. Komisija nėra represinė struktūra, kuri galėtų ar turėtų taikyti tokius metodus, kaip asmenų kvietimas teikti paaiškinimus apie aplinkybes jų neinformuojant, kokiu klausimu bus vykdoma apklausa.

Faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas prieš fotografes naudojo psichologinį smurtą ir bandė jas įžeisti sakydamas „pasikvėpinkit kokiu odekolonu, nes jūs man smirdat, kai arti stovit“, Komisija nustatė remdamasi: 2018 m. gegužės 29 d. tarnybiniu pranešimu; G. V. paaiškinimais 2018 m. birželio 18 d. ir 2018 m. birželio 25 d. Komisijos posėdžiuose: „D. S. išgirdo pareiškėją replikuojant „pasikvėpinkit kokiu odekolonu, nes jūs man smirdat, kai arti stovit“, D. S. paaiškino, kad šie J. Š. žodžiai buvo adresuoti būtent jai, nes tik ji stovėjo priešais tarybos narį J. Š. ir jį fotografavo.“

R. B. 2018-06-21 elektroniniame laiške nurodyta: „Sveik, noriu pasakyt, kad tokių frazių neišgirdau. Posėdyje dalyvauti negaliu, nes būsiu išvykusi į Kroatiją.“ R. B., nors ir buvo kviečiama, į Komisijos posėdžius neatvyko. T. V. 2018-06-21 elektroniniame laiške nurodyta: „Aš tai negirdėjau nes stipriai dirbau.“ T. V., nors ir buvo kviečiamas, į Komisijos posėdžius neatvyko. Priešingai, negu teigia pareiškėjas, nei R. B., nei T. V., nei paties J. Š. elektroniniai laiškai nepaneigia, kad pareiškėjas sakė: „pasikvėpinkit kokiu odekolonu, nes jūs man smirdat, kai arti stovit“. Teiginys, kad asmenys „tokių frazių negirdėjo“, nėra tapatus teiginiui, kad pareiškėjas „tokių frazių nesakė“. Šie abstrakčių formuluočių elektroniniai laiškai, kuriais siekiama nei patvirtinti, nei paneigti buvus tam tikrų faktų, vertintini kritiškai bei kaip sąmoningai neinformatyvūs. Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima teigti, kad Komisija pagrįstai rėmėsi nuosekliais V. T. ir D. S. paaiškinimais, kurių pareiškėjo nurodomi elektroniniai laiškai nepaneigia. Minėti elektroniniai laiškai yra sąmoningai neinformatyvūs – juos rašęs asmuo sąmoningai siekė nei patvirtinti, nei paneigti kokius nors faktus, o jų autoriai, nors ir buvo kviečiami, į Komisijos posėdžius neatvyko. Todėl jų nurodymas skundžiamame akte buvo netikslingas. Tuo labiau Etikos komisijos nuostatų 40.2 punktas nereikalauja aprašomojoje-motyvuojamojoje dalyje nurodyti absoliučiai visą surinktą informaciją.

Bet kuriuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, net teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir nurodyti kiekvieną tirtą faktinę aplinkybę ir įrodymą, todėl tokios pareigos neturi ir Komisija.

Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog tai, kad buvo įžeistos moterys, yra netiesa. Jis Druskininkų savivaldybės tarybos nariu išrinktas nuo 2011-02-27. Kiek jam žinoma, tarnybinio pranešimo pagrindu dėl tarybos nario J. Š. buvo pradėtas Etikos komisijos tyrimas, kuris, jo nuomone, buvo atliktas šališkai ir priimtas nepagrįstas sprendimas. Per posėdžius K. K. sėdi greta J. Š., už jų sėdi R. D. ir V. B., taip pat greta sėdėjo V. S. ir A. B.. Jau aštuonerius metus K. K. sėdi kartu su J. Š. ir tikrai niekada nei tarybos posėdžiuose, nei už jų ribų neteko matyti, kad jis su žmonėmis elgtųsi nepagarbiai. Viską būtų galima išsiaiškinti gavus Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžio garso įrašus, kurie neginčijamai paneigtų visas aplinkybes. Druskininkų savivaldybėje gal tik prieš metus vaizdo ir garso įrašai buvo baigti archyvuoti, kai kilo ginčas dėl dokumentų klastojimo ir teisėsauga pradėjo tyrimus. Liudytojo nuomone, yra sudarytos visos galimybės daryti garso įrašus, posėdžiai transliuojami, tačiau dėl kažkokių nežinomų aplinkybių garso įrašai nearchyvuojami, tad jų nėra. Jis įsitikinęs, kad jeigu J. Š. posėdžio metu būtų pasakęs kažką, tai tikrai garso įrašas būtų buvęs pateiktas. Be to, tarybos posėdžių metu būna padėtas diktofonas, jis yra dedamas opozicijos pusėje.

Liudytoja G. V. teismo posėdyje paaiškino, jog ji dirbo Druskininkų savivaldybės viešųjų ryšių specialiste. Tarybos posėdžio metu ištartos frazės dabar ji gerai neatsimena, buvo pasakyta jai su kolege pasikvėpinti, nes jos smirda. Tąkart su kolege sudėliojo tekstą ir parašė tarnybinį pranešimą, todėl siūlo juo vadovautis. Ji lipdama laiptais girdėjo K. K. išsakytą frazę, tačiau dabar negali tvirtai teigti, neatsimena, kad girdėjo J. Š. frazę. Kas surašė tarnybinį pranešimą, nežino, nes po tarybos posėdžio su kolege sudėliojo tekstą, paskui kolegė atsinešė jau parašytą tarnybinį pranešimą, kurį perskaičiusi pasirašė. Neatsimena, ar gavo pranešimą, jog jos tarnybinis pranešimas perduotas Etikos komisijai.

Liudytoja N. O. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji yra Etikos komisijos pirmininkė. Po tarybos posėdžio buvo gautas dviejų savivaldybės darbuotojų pranešimas dėl tarybos narių K. K. ir J. Š. elgesio. Etikos komisija paskyrė posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas tarnybinis pranešimas ir į kurį buvo pakviesti D. S., G. V., K. K. ir J. Š., tačiau K. K. ir J. Š. nė į vieną posėdį neatvyko. Buvo apklausti liudytojai, kurie galėjo girdėti situaciją. Apklausos vyko Etikos komisijos posėdžio metu. Liudytoja pažymėjo, kad skundai gaunami per Dokumentų valdymo sistemą. Visą gautą medžiagą sekretorė perduoda Komisijos pirmininkei. Komisijos posėdis šaukiamas pagal taisykles: pirmiausia gaunama medžiaga, pranešama telefonu ar elektroniniu paštu, kad turi vykti posėdis, susirenka visi nariai. Etikos komisijos posėdis yra kolektyvinis šios medžiagos aptarimas, kiekvienas Komisijos narys turi teisę išsakyti savo nuomonę, paskui balsuojant priimamas sprendimas. Posėdis nebuvo perkeltas į kitą dieną, kadangi nebuvo prašymo, o ankstesniame posėdyje nebuvo gauta jokio pranešimo, jog pareiškėjas neatvyks į posėdį.

Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis dirba Druskininkų savivaldybės administracijoje IT vyriausiuoju specialistu. Apie nepagarbius žodžius žurnalistėms negirdėjo, bet matė, jog jos buvo susierzinusios. Tikslios datos, kada tai buvo, neatsimena. Nesuprato, kodėl žurnalistės buvo susierzinusios, nieko negirdėjo, buvo užsiėmęs savo darbu. Kartais tenka išgirsti nepagarbių žodžių iš tarybos narių, o kas vyko tą dieną, neatsimena.

Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji yra tarybos narė, dirba dviejose Druskininkų mokyklose muzikos mokytoja. Ji teigė negirdėjusi aptariamų žodžių. Svarbu, kokiu tonu pareiškėjas pasakė tuos žodžius, gal ir būtų girdėjusi. Tarybos posėdžio metu ant stalo yra padedamas diktofonas, tačiau mikrofonai nebuvo įjungti, nes jie įjungiami, kai žmogus pasisako.

Liudytojas R. D. paaiškino, jog ginčo metu jis buvo tarybos narys. Kiekvieno tarybos posėdžio metu sekretorė padeda ant stalo diktofoną, arčiau opozicijos. Anot liudytojo, vykstant posėdžiams vaikšto po salę kokios dvi ar trys fotografės ir trukdo pasisakymams. Iš pareiškėjo jis negirdėjo jokių pasisakymų apie fotografes. Per posėdžius R. D. pareiškėjui sėdi už nugaros. Jeigu K. K. su J. Š. tarpusavyje šnekasi, nelabai girdėti, nesvarbu, kokiu tonu kalba.

Liudytojas V. B. teismo posėdyje paaiškino, jog konflikto su darbuotojomis, kurios fotografuoja, nebuvo, jis sėdėjo pareiškėjui už nugaros ir nieko negirdėjo. Fotografės vaikščiojo nuo pareiškėjo 2–3 metrų atstumu, bet jam jos netrukdė.

Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirba Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės skyriuje, jis tarybos posėdžių metu turi būti salėje: ne tik pristato klausimus, bet ir atsako į kilusius teisinius klausimus. Jis nuo pareiškėjo sėdėjo apie 20 metrų atstumu. Iki 2019-03-15 tarybos posėdžiai nebuvo įrašomi, nes nebuvo tokio reikalavimo, pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 11 dalį buvo reikalavimas esant techninėms galimybėms transliuoti tarybos posėdžius. Nuo 2019-03-15 garso arba vaizdo įrašas turi būti saugomas. Kiek jam tekę matyti, opozicija visada įrašinėja posėdžius, pats pareiškėjas visada turi ant stalo diktofoną. Iš pareiškėjo nepagarbių žodžių fotografėms negirdėjo, bet nepasitenkinimą, kad jos fotografuoja, buvo išreiškęs posėdžio metu. Pareiškėjas elgiasi nepagarbiai: beveik kiekvieną posėdį R. V., jo teigimu, išvadinamas melagiu, beveik visus tarybos narius, išskyrus merą, išvadina korumpuotais. Galbūt protokolų surašymui sekretorė ir padeda diktofoną, tačiau garso įrašai nėra saugomi, kadangi to nereikalaujama.

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos 2018-07-02 sprendimą dėl J. Š. elgesio.

Bylos duomenimis, Sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus, ir rekomenduota pareiškėjui suderinti savo elgesį ir veiklą su Kodekse nustatytais valstybės politikų elgesio principais ir reikalavimais bei viešai atsiprašyti Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų, buvo priimtas dėl to, jog J. Š. 2018-05-28 vykusiame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje neva įžeidinėjo savo tarnybines funkcijas atliekančias Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiąją specialistę D. S. ir viešųjų ryšių specialistę G. V., t. y. šioms darbuotojoms einant link pareiškėjo, pastarasis replikavo: „pasikvėpinkit kokiu odekolonu, nes jūs man smirdat, kai arti stovit“.

Druskininkų savivaldybės Etikos komisija 2018-07-02 sprendimu dėl pareiškėjo elgesio nusprendė: pripažinti, kad Druskininkų savivaldybės tarybos narys J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus – padorumo ir pavyzdingumo principus; rekomenduoti Druskininkų savivaldybės tarybos nariui J. Š. suderinti savo elgesį ir veiklą su Kodekse nustatytais valstybės politikų elgesio principais ir reikalavimais; rekomenduoti Druskininkų savivaldybės tarybos nariui J. Š. viešai atsiprašyti Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiosios specialistės D. S. ir viešųjų ryšių specialistės G. V.; Sprendimo kopijas išsiųsti Druskininkų savivaldybės tarybos nariui J. Š., Druskininkų savivaldybės merui R. M. ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai; Sprendimą paskelbti Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje.

Dėl procedūrinių pažeidimų

Etikos komisija 2018-06-06 posėdyje tyrimą dėl pareiškėjo pradėjo nepagrįstai.

Kodekso 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą.

Analogiški pagrindai tyrimui pradėti yra įtvirtinti ir Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Druskininkų savivaldybės tarybos 2009-09-28 sprendimu Nr. T1-203 (Druskininkų savivaldybės tarybos 2015-11-30 sprendimo Nr. T1-132 redakcija), 8.6 punkte.

Kaip matyti iš Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiosios specialistės D. S. ir ryšių su visuomene specialistės G. V. 2018-05-29 tarnybinio pranešimo, kuriame nurodomas neetiškas pareiškėjo elgesys, šis dokumentas buvo adresuotas Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, pavaduojančiai savivaldybės administracijos direktorių, V. G.. Iš šiame dokumente esančios gavimo žymos matyti, jog tarnybinis pranešimas buvo gautas Druskininkų savivaldybės administracijoje, kurios vadovui (administracijos direktoriui) ir buvo adresuotas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog D. S. ir G. V. tarnybinis pranešimas buvo adresuotas ir pateiktas Druskininkų savivaldybės administracijai (Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai).

Nors Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų D. S. ir G. V. tarnybiniame pranešime yra išreikštas prašymas apie tarybos narių K. K. ir J. Š. elgesį informuoti Etikos komisiją, tačiau toks savivaldybės administracijos vadovui išreikštas prašymas nėra tapatus Etikos komisijai adresuotam pranešimui (skundui, kreipimuisi). Nagrinėjamoje byloje duomenų, patvirtinančių, jog Druskininkų savivaldybės administracija būtų kreipusis ar informavusi Etikos komisiją apie pareiškėjo J. Š. netinkamą elgesį, nenustatyta. Teismo posėdžio metu apklausta Etikos komisijos pirmininkė negalėjo paaiškinti nustatytos Etikos komisijoje gaunamų dokumentų registracijos ir judėjimo tvarkos. Ginčo atveju Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojos kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, o ne į Etikos komisiją. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog ginčo atveju nebuvo skundo (pranešimo, kreipimosi), adresuoto Etikos komisijai, taip pat nebuvo informacijos visuomenės informavimo priemonėse, atitinkamai 2018-06-06 Etikos komisijos posėdyje be teisėto pagrindo buvo pradėtas tyrimas dėl pareiškėjo, kaip valstybės politiko, galimai padarytų Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimų. Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, jog Etikos komisija 2018-06-06 posėdyje tyrimą dėl pareiškėjo pradėjo nepagrįstai (nesant tam teisės aktuose, t. y. Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje ir Etikos komisijos nuostatų 8.6 punkte, įtvirtintų pagrindų).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog iš pranešimo jam nėra aišku, kuo jis kaltinamas, todėl taip pažeidžiamos jo procesinės teisės, o būtent teisė į gynybą.

Iš esmės teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais. Kodekso 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę teikti Komisijai paaiškinimus, prašymus ir įrodymus; Kodekso 7 straipsnio 10 dalis numato, jog Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą.

Šiuo klausimu yra pakankamai aiškiai susiformavusi teismų praktika. Jau ne kartą yra nurodyta, jog Etikos komisija, turėdama pagrindą pradėti tyrimą, įgyvendindama jai suteiktas teises, remdamasi gauta medžiaga, privalo konkretizuoti, kokiu pagrindu pradeda tyrimą bei kokios konkrečios teisės normos pažeidimu yra kaltinamas politikas. O nesant duomenų, kad politikas būtų gavęs pranešimą, kuriame būtų nurodyta, kokio konkretaus Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas, yra pažeidžiamos Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 7 straipsnio 10 dalies nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog, nenurodant asmeniui, kurio veiklos tyrimas atliekamas, kokiu konkrečiu Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas ir nepasiūlant jam pateikti paaiškinimo, akivaizdžiai suvaržomos jo procesinės teisės (pvz., asmens teisė į gynybą), todėl toks procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas nežymiu, neturinčiu įtakos ginčo sprendimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui siųstame Etikos komisijos 2018-06-07 rašte Nr. S12-2208-3.5. nurodoma, jog yra pradėtas tyrimas dėl pareiškėjo, kaip valstybės politiko, galimai padarytų Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimų. Tačiau konkrečios Kodekso nuostatos ar principai rašte nenurodomi.

Taip pat iš Etikos komisijos 2018-06-06 posėdžio protokolo matyti, jog Etikos komisijai nusprendžiant pradėti tyrimą nebuvo nurodyta, kokių Kodekso nuostatų pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjas nuo pat tyrimo pradžios nežinojo, dėl ko yra pradėtas tyrimas, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas ir dėl ko galėtų pateikti Etikos komisijai paaiškinimus, teikti prašymus ar įrodymus. Tokias aplinkybes pareiškėjas ir pažymėjo savo 2018-06-15 siųstame elektroniniame laiške: „Visų pirma pažymiu, kad <...> tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. 2017-05-28 vykusiame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje Druskininkų savivaldybės administracijos specialisčių (D. S., G. V.) atžvilgiu jokių replikų ar pasisakymų nesakiau. Taip pat pažymiu, kad man nėra suprantama kokiu konkrečiu pagrindu ir dėl ko mano atžvilgiu Druskininkų savivaldybės etikos komisija atlieka tyrimą.“

Darytina išvada, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą ir atitinkamai pažeistos Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 7 straipsnio 10 dalies nuostatos.

Kiekvienas asmuo turi teisę į objektyvų, visapusišką ir nešališką dėl jo atliekamą tyrimą, kuris neturi kelti abejonių nei pareiškėjui, nei kitiems su atliekamu tyrimu susijusiems asmenims, taip pat ir Komisijos nariams. Tokie reikalavimai įtvirtinti teisės normose dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, aktualūs administracinių nusižengimų tyrimui, tarnybinių ginčų tyrimui, teisminiam nagrinėjimui ir kt., taip pat ir nagrinėjamai situacijai. Kodekso 7 straipsnio 6 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina, jog atlikdami tyrimą Komisijos nariai <...> privalo susilaikyti nuo preliminarių vertinimų bei išvadų, kol nebaigtas tyrimas ir nėra Komisijos išvados. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Etikos komisijos nuostatų 29 punkte. Etikos komisijos nuostatų 4 punktas, be kita ko, numato, jog pagrindiniai Etikos komisijos veiklos principai yra teisingumas ir nešališkumas.

Nagrinėjamu atveju tyrimas dėl pareiškėjo buvo pradėtas 2018-06-06 vykusiame Etikos komisijos posėdyje. Kaip matyti iš Komisijos 2018-06-06 posėdžio protokolo, Komisijos pirmininkei pristačius svarstyti klausimą dėl pareiškėjo elgesio, visi posėdyje dalyvaujantys Etikos komisijos nariai pasisakė, „kad pranešime nurodytos frazės iš tiesų yra nepagarbios, žeidžiančios, išsakytos specialistėms atliekant savo darbo funkcijas ir pranešime minėtiems tarybos nariams dalyvaujant savivaldybės posėdyje“. Taigi, Etikos komisijos nariai ne tik vertino pareiškėjo galimai išsakytą frazę, tačiau iš karto, dar net nepradėję tyrimo, neišklausę pareiškėjo paaiškinimo, konstatavo, jog pareiškėjas tokią frazę 2018-05-28 vykusiame tarybos posėdyje pasakė.

Etikos komisijos nariai išankstinius vertinimus reiškė viso tyrimo metu. Kaip matyti iš Etikos komisijos 2018-06-18 posėdžio protokolo, Etikos komisijos nariai ir šiame posėdyje, nebaigę tyrimo, konstatavo, jog pareiškėjas tokią frazę, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, išsakė, bei tokį pareiškėjo elgesį vertino: „Posėdyje dalyvaujantys Etikos komisijos nariai pasisako, kad pranešime nurodytos frazės iš tiesų yra nepagarbios, žeidžiančios, išsakytos specialistėms atliekant specialistėms atliekant savo darbo funkcijas ir pranešime minėtiems tarybos nariams dalyvaujant savivaldybės tarybos posėdyje.“

Etikos komisija sprendimą užbaigti tyrimą priėmė 2018-06-25 vykusiame Etikos komisijos posėdyje, tačiau, kaip matyti iš šio posėdžio protokolo, dar iki sprendimo užbaigti tyrimą priėmimo Komisijos nariai vienareikšmiškai vertino pareiškėjo elgesį ir pasisakė dėl to: „Posėdyje dalyvaujantys Etikos komisijos nariai <...> pasisako, kad <...> J. Š. replika yra nepagarbi ir be jokios abejonės žeminančio ir įžeidžiančio pobūdžio. Etikos komisijos nariai pasisako, kad įvertinus komisijos turimus duomenis, jų visuma leidžia manyti, kad D. S. bei G. V. pareiškime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, pagrindo manyti, jog pareiškime nurodytos aplinkybės yra išgalvotos nėra. Komisijos nariai teigia, kad neturi pagrindo abejoti <...> dėl pareiškėjų atžvilgiu pareikštos J. Š. replikos „pasikvėpinkit kokiu odekolonu, nes jūs man smirdat, kai arti stovit“.“

Taigi, nesant jokio Etikos komisijos sprendimo, kaip tai numato Kodekso 7 straipsnio 6 dalis bei Etikos komisijos nuostatų 29 punktas, Komisijos nariai iš anksto nusprendė dėl paties fakto (pareiškėjo išsakytos replikos) egzistavimo ir pareiškė išankstinį (preliminarų) vertinimą, nors tai imperatyviai draudžia tiek Kodeksas, tiek Etikos komisijos nuostatai.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog Etikos komisijai priimant ginčijamą Sprendimą buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, taip pat Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė teikti paaiškinimus.

2018-06-18 vykusiame Etikos komisijos posėdyje buvo nuspręsta kviesti tarybos narius V. S., V. B., R. D., R. B., V. T., G. K. ir Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiąjį specialistą T. V. į kitą Etikos komisijos posėdį dėl Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus specialisčių D. S. ir G. V. pranešime nurodytų aplinkybių patikslinimo arba informaciją pateikti raštu ar elektroniniu paštu.

Vykdant nurodytą Etikos komisijos sprendimą, 2018-06-18 pirmiau nurodytiems asmenims buvo išsiųsti elektroniniai laiškai su prašymu „atvykti į Etikos komisijos posėdį 2018-06-25 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), ir pateikti Jums žinomas aplinkybes, nurodytas Druskininkų savivaldybės administracijos dokumentų ir informacijos skyriaus specialisčių D. S. ir G. V. pranešime arba pateikti informaciją raštu“. Prie galimai kokias nors aplinkybes žinantiems asmenims (liudytojams) siųstų elektroninių laiškų buvo pridėtas Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų 2018-05-29 tarnybinis pranešimas, taip dar iki liudytojų apklausos atskleidžiant visas aplinkybes apie atliekamą tyrimą bei faktines aplinkybes, kurias apklausos metu turėtų paaiškinti liudytojai. Taip buvo pažeistos Kodekso 7 straipsnio 4 dalies 4 punkto bei 5 dalies nuostatos.

Teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, teismo posėdžio metu išklausė visų tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus (išskyrus V. T., kuris yra miręs). Teismo posėdžio metu apklausti visi asmenys, kurie galėjo girdėti pareiškėjo išsakytą repliką, tačiau nė vienas iš liudytojų nepatvirtino tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas nuo pat tyrimo pradžios tvirtina, jog jis 2018-05-28 vykusiame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje nesakė ir niekada nėra vartojęs Sprendime nurodytos replikos „pasikvėpinkit kokiu odekolonu, nes jūs man smirdat, kai arti stovit“, kurios pagrindu buvo priimtas Sprendimas ir konstatuota, jog pareiškėjas J. Š. pažeidė Kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus – padorumo ir pavyzdingumo principus.

Etikos komisijos nuostatų 39 punktas numato, kad Komisijos atliktas tyrimas įforminamas sprendimu. Komisijos priimtame sprendime turi būti išsamiai nurodytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės ir motyvai, argumentai ir teisinės nuostatos, kuriomis vadovautasi priimant sprendimą. O Etikos komisijos nuostatų 40.2 punktas numato, jog įžanginėje aprašomojoje-motyvuojamojoje dalyje nurodomos komisijos nustatytos faktinės aplinkybės.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Darytina išvada, jog Etikos komisija priimdama Sprendimą visų pirma privalėjo nustatyti ir įsitikinti, kad faktai iš tiesų egzistuoja ir kad pareiškėjas J. Š. iš tiesų pasakė Sprendime nurodomą frazę „pasikvėpinkit kokiu odekolonu, nes jūs man smirdat, kai arti stovit“. Taip pat turi būti nurodyti motyvai, kodėl tikima vienais parodymais, o kiti yra atmetami.

Tačiau, kaip matyti iš Etikos komisijos Sprendimo, aplinkybė, jog pareiškėjas J. Š. pasakė nurodytą frazę, buvo nustatyta remiantis tik Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiosios specialistės D. S. ir Druskininkų savivaldybės tarybos daugumos frakcijos nario V. T. paaiškinimais.

Pareiškėjas J. Š. savo 2018-06-15 elektroniniame laiške Etikos komisijai teigė, jog „šiuo atveju Druskininkų savivaldybės Etikos komisija ir savivaldybės administracijos darbuotojos, minimos aukščiau pažymėtame tarnybiniame pranešime, kurių aš nepažįstu ir net nežinau jų pavardžių, naudojami kaip įrankis apšmeižti opozicijos narius“. Sprendime nepažymėta, ar patikrinta pareiškėjo informacija ir kokiu pagrindu į tai nebuvo atsižvelgta. 2018-06-18 elektroniniu laišku kviečiant V. T. į Etikos komisijos posėdį, prie šio laiško buvo pridėtas ir Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų tarnybinis pranešimas, kurio tekstas atskleidė liudytojui V. T. visas tyrimo detales, įskaitant frazės, kurią galimai ištarė pareiškėjas J. Š., turinį. Kitaip tariant, liudytojui, kuris buvo kviečiamas į Etikos komisijos posėdį paaiškinti jam žinomų aplinkybių, buvo atskleistos visos detalės, dėl kurių jis bus apklausiamas. Dėl šios priežasties tikėti tokiais parodymais teismas neturi galimybės, o patikrinti liudytojo parodymų teisme negali, kadangi liudytojas yra miręs. Be to, kaip paaiškino apklausti byloje asmenys, liudytojas V. T. sirgo, t. y. parodymus davė būdamas ligonis, todėl, kiek jais galima vadovautis, neaišku. Tokiomis aplinkybėmis liudytojo V. T. parodymai atmestini.

Liudytoja G. V. iš esmės nepatvirtino šios aplinkybės, kadangi visiškai neužtikrintai teisme paaiškino, jog tarybos posėdžio metu ištartos frazės gerai neatsimena, buvo pasakyta jai su kolege pasikvėpinti, nes jos smirda. Tąkart su kolege sudėliojo tekstą ir parašė tarnybinį pranešimą, todėl siūlo juo vadovautis. Ji lipdama laiptais girdėjo K. K. išsakytą frazę, tačiau dabar negali tvirtai teigti, neatsimena, kad girdėjo J. Š. frazę. Kas surašė tarnybinį pranešimą, nežino, nes po tarybos posėdžio su kolege sudėliojo tekstą, paskui kolegė atsinešė jau parašytą tarnybinį pranešimą, kurį perskaičiusi pasirašė. Kaip matyti, liudytojos parodymai gana neaiškūs, prieštaringi ir nepatvirtinti kita bylos medžiaga, todėl vadovautis jais, kaip nenuginčijamais ir neabejotinai pareiškėjo kaltę patvirtinančiais įrodymais, byloje nėra teisinio pagrindo.

Be šių dviejų asmenų parodymų (kuriuos teismas atmetė), byloje daugiau nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. Š. ištarė Sprendime nurodomą frazę.

Visų kitų liudytojų parodymai patvirtina pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, jog jis tokių frazių nesakęs ir nevartoja. Tai patvirtina 2018-06-21 elektroniniuose laiškuose Etikos komisijai Druskininkų savivaldybės tarybos narė R. B. bei Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiasis specialistas T. V.. Tačiau šios faktinės aplinkybės priimant ginčijamą Sprendimą nebuvo aptartos, nors Etikos komisijos nuostatų 40.2 punkte imperatyviai numatyta, kad aprašomojoje-motyvuojamojoje dalyje nurodomi argumentai, dėl kurių atmetami tam tikri teiginiai.

Darytina išvada, jog Sprendimas nėra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir objektyviais duomenimis (faktais), taip pažeidžiant Etikos komisijos nuostatų 39 ir 40.2 punktus bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir atsižvelgdama į visumą pirmiau nurodytų argumentų, padarė išvadą, jog ginčijamas Sprendimas priimtas nesilaikant tokiems sprendimams priimti taikytinos tvarkos, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų nuostatų draudimus, o tokie pažeidimai yra esminiai, leidžia suabejoti priimto Sprendimo objektyvumu. Komisijos priimtame sprendime turi būti išsamiai nurodytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės ir motyvai, argumentai ir teisinės nuostatos, kuriomis vadovautasi priimant Sprendimą. O Etikos komisijos nuostatų 40.2 punktas numato, jog įžanginėje aprašomojoje-motyvuojamojoje dalyje nurodomos Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės. Tačiau to padaryta nebuvo.

Etikos komisijos nuostatų 4 punktas įtvirtina, jog pagrindiniai Komisijos veiklos principai yra šie: teisingumas, nešališkumas, skaidrumas, viešumas, atsakomybė. Etikos komisijos 5 punktas įtvirtina, jog Komisija savo veikloje vadovaujasi <...> pagarba žmogui, valstybei, teisingumo, sąžiningumo <...> nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės principais esant skirtingoms politinėms, religinėms pažiūroms ir įsitikinimams. O Etikos komisijos 6 punktas papildomai numato, jog Komisija savo darbe remiasi Lietuvos žmonių visuotinai priimtomis moralės, etikos ir prigimtinės teisės nuostatomis. Tokios nuostatos Etikos komisiją įpareigoja kiekvienu atveju priimti motyvuotą, aiškų, nesukeliantį dviprasmiškų situacijų Sprendimą. Beje, tokie patys reikalavimai įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, kurio 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog individualus administracinis aktas turi būti pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog ginčijamas Sprendimas yra motyvuotas, aiškus ir nekeliantis abejonių.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Todėl vien esminiai procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą naikinti Sprendimą kaip neteisėtą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytus procedūrinius pažeidimus, ginčijamą Sprendimą laikyti teisėtu ir pagrįstu nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir ginčijamas Sprendimas naikintinas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui atstovavo advokatas A. U.. Turėtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas grindžiamos 2018 m. vasario 26 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 19-UA2018, 2019 m. kovo 6 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 19-UA2018(2) ir jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Iš pareiškėjo pateiktų prašymų ir jų priedų matyti, jog siekiama, kad būtų atlygintos pareiškėjui išlaidos, kurias sudaro: situacijos teisinė analizė ir skundo parengimas, atstovavimas teismo posėdyje – 900,00 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad skundas teismui buvo pateiktas 2018 m. liepos 26 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjo atstovui rengiant skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 895,20 Eur už praeito ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (toliau – ir vidutinis darbo užmokestis), todėl už skundo surašymą gali būti priteistina maksimali 2238 Eur suma (895,20 x 2,5 = 2238).

Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjo atstovas advokatas A. U. dalyvavo 2019 m. sausio 3 d., 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdžiuose, kurie užtruko iš viso 4 val. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, už atstovavimą teisme gali būti priteistina maksimali suma 374,28 Eur (0,1 x 4 x 935,7 Eur (tuo metu galiojęs vidutinis darbo užmokestis).

Pareiškėjas už advokato suteiktas teisines paslaugas – situacijos teisinę analizę ir skundo parengimą, atstovavimą teismo posėdyje prašo priteisti iš atsakovės 900 Eur, ši suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš atsakovės Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos priteistini 900 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

            

Skundą patenkinti.

Panaikinti Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos 2018-07-02 sprendimą dėl J. Š. elgesio.

Priteisti pareiškėjui J. Š. iš atsakovės Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos 900 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėjai                                                Daina Kukalienė

 

 

Algis Markevičius

 

 

Natalja Zelionkienė