Baudžiamoji byla Nr. 1-248-923/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01550-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7; 1.2.18.10; 1.2.18.8.4; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 2.3.4.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5; 2.4.1.3

 (S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. birželio 23 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,

dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei,

civilinės ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui V. J.,

trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens žemės ūkio kooperatinės bendrovės ,,K.“ įgaliotam atstovui advokatui Nerijui Strazdui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje žemės ūkio kooperatinė bendrovė ,,K.“ (toliau – ir ŽŪKB ,,K.“, ir bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 1995-02-03, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį. 

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

žemės ūkio kooperatinė bendrovė ,,K.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota          1995-02-03 adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki     2017-09-21 registruotas bendrovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini); nuo 2017-09-21 – (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2000-11-21 iki 2017-09-06 atstovaujama bendrovės vadovo S. S., o nuo 2017-09-06 vadovo E. S., kurie eidami vadovaujamas pareigas ŽŪKB „K.“ ir turėdami teisę bendrovei atstovauti, priimti sprendimus jos vardu, kontroliuoti jos veiklą, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdami atsakingi už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą veikiant bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) ( toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdami atsakingais už ŽŪKB „K.“ vykdomą ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 apgaulingai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, organizavo ŽŪKB „K.“ buhalterinę apskaitą, dėl to į bendrovės apskaitą nebuvo įtraukta iš viso 156 030 Eur suma, gauta iš pirkėjų: 115 350 Eur (dėl apskaitoje fiksuotų sumažintų transporto priemonių pardavimo kainų) ir 40 680 Eur (nefiksavus apskaitoje transporto priemonių pardavimo operacijų), taip pat buvo surašyti apskaitos dokumentai nevykusioms operacijoms pagrįsti, kurių vertė – 22 400 Eur, tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodoma, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodoma, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; to paties straipsnio 4 dalies, kurioje nurodoma, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 14 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies kurioje nurodoma, kad <...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui;

- nes 2016-01-01 – 2019-03-26 laikotarpiu išrašytose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose 61 atveju sumažino automobilių pardavimo kainas ir tvarkomoje apskaitoje neįregistravo               2016-01-01 – 2019-03-26 laikotarpiu už įsigytus automobilius pirkėjų sumokėtų piniginių lėšų: 

1) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-03-25 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-214 ir pažymą-sąskaitą BLA442447, pagal kurią  B. iš bendrovės įsigijo automobilį TOYOTA RAV4, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 700 EUR, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2016-03-25 kasos pajamų orderiu STA2016202 buvo užpajamuoti iš  B. gauti 1 700 EUR, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 4 100 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 2 400 Eur;

2) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-05-10 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-315 ir pažymą-sąskaitą BLA445600, pagal kurią A. N. iš bendrovės įsigijo automobilį TOYOTA LAND CRUISER, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 200 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje                2016-05-10 kasos pajamų orderiu STA2016301 buvo užpajamuoti iš A. N. gauti 2 200 EUR, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 3 150 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 950 Eur;

3) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-05-11 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-320 ir pažymą-sąskaitą BLA445607, pagal kurią E. D. iš bendrovės įsigijo automobilį VW MULTIVAN, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 700 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje    2016-05-11 kasos pajamų orderiu STA2016306 buvo užpajamuoti iš E. D. gauti 1 700 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 3 500 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 800 Eur;

4) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-05-13 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-325 ir pažymą-sąskaitą BLA445612, pagal kurią V. Ž. iš bendrovės įsigijo automobilį OPEL ZAFIRA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 000 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2016-05-13 kasos pajamų orderiu STA2016311 buvo užpajamuoti iš V. Ž. gauti 2 000 Eur, nors realiai jis Bendrovei už automobilį sumokėjo 4 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 2 000 Eur;

5) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-06-28 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-404 ir pažymą-sąskaitą BLA439496, pagal kurią M. G. iš bendrovės įsigijo automobilį NISSAN X-TRAIL, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 000 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje                2016-06-28 kasos pajamų orderiu STA2016387 buvo užpajamuoti iš M. G. gauti 4 000 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 6 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 2 000 Eur;

6) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-07-08 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-418 ir pažymą-sąskaitą BLA439511, pagal kurią J. V. iš bendrovės įsigijo automobilį VW GOLF, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 400 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2016-07-08 kasos pajamų orderiu STA2016399 buvo užpajamuoti iš J. V. gauti 1 400 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 4 500 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 3 100 Eur;

7) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-07-15 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-432 ir pažymą-sąskaitą BLA439529, pagal kurią R. B. iš bendrovės įsigijo automobilį PEUGEOT 207, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 000 Eur, po ko 2016-05-20 ŽŪKB ,,K.“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) gauti 1 000 EUR, mokėtoju nurodytas J. B., nurodyta mokėjimo paskirtis – „už automobilį“, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 2 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 000 Eur;

8) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-07-18 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-438 ir pažymą-sąskaitą BLA439531, pagal kurią R. S. iš bendrovės įsigijo automobilį FORD C-MAX, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 500 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2016-07-18 kasos pajamų orderiu STA2016414 buvo užpajamuoti iš R. S. gauti 3 500 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 5 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 500 Eur;

9) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-07-25 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-448 ir pažymą-sąskaitą BLA439542, pagal kurią E. A. iš bendrovės įsigijo automobilį NISSAN QASHQAI, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 000 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2016-07-25 kasos pajamų orderiu STA2016423 buvo užpajamuoti iš E. A. gauti 4 000 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 6 500 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 2 500 Eur;

10) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-07-29 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-456 ir pažymą-sąskaitą BLA439550, pagal kurią T. B. iš bendrovės įsigijo automobilį OPEL ZAFIRA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 700 Eur, po ko 2016-08-01 Į ŽŪKB „K.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įskaitytas T. B. atliktas mokėjimas 2 700 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „Už Opel Zafira 2008 m. 04 mėn.“, bei ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2016-07-29 kasos pajamų orderiu STA2016430 buvo užpajamuoti iš T. B. gauti 2 700 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 4 700 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 2 000 Eur;

11) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-08-09 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-483 ir pažymą-sąskaitą BLA443876, pagal kurią L. B. iš bendrovės įsigijo automobilį VW PASSAT, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 800 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2016-08-09 kasos pajamų orderiu STA2016454 buvo užpajamuoti iš L. B. gauti 2 800 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 5 700 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 2 900 Eur;

12) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-08-17 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-495 ir pažymą-sąskaitą BLA443888, pagal kurią J. P. iš bendrovės įsigijo automobilį OPEL ASTRA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 500 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2016-08-17 kasos pajamų orderiu STA2016465 buvo užpajamuoti iš J. P. gauti 1 500 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 3 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 500 Eur;

13) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-10-06 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-564 ir pažymą-sąskaitą BLA446612, pagal kurią V. B. iš bendrovės įsigijo automobilį VW GOLF, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 900 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2016-10-06 kasos pajamų orderiu STA2016528 buvo užpajamuoti iš V. B. gauti 2 900 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 3 200 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 300 Eur;

14) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-10-17 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-574 ir pažymą-sąskaitą BLA448751, pagal kurią A. Ž. iš bendrovės įsigijo automobilį BMW SERIE 3, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 800 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2016-10-17 kasos pajamų orderiu STA2016537 buvo užpajamuoti iš A. Ž. gauti 4 800 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 6 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 200 Eur;

15) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-11-23 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-635 ir pažymą-sąskaitą BLA448815, pagal kurią L. N. iš bendrovės įsigijo automobilį VW GOLF, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 100 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2016-11-23 kasos pajamų orderiu STA2016595 buvo užpajamuoti iš L. N. gauti 2 100 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 3 700 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 600 Eur;

16) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-11-25 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-641 ir pažymą-sąskaitą BLA448823, pagal kurią P. Š. iš bendrovės įsigijo automobilį TOYOTA RAV4, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 200 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2016-11-25 kasos pajamų orderiu STA2016601 buvo užpajamuoti iš P. Š. gauti 2 200 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 4 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 800 Eur;

17) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-12-02 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-651 ir pažymą-sąskaitą BLA448836, pagal kurią V. P. iš bendrovės įsigijo automobilį CITROEN C4 PICASSO, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 900 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2016-12-02 kasos pajamų orderiu STA2016609 buvo užpajamuoti iš V. P. gauti 900 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 2 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 100 Eur;

18) įtraukimui į apskaitą pateikė 2016-12-23 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-685 ir pažymą-sąskaitą BLA449323, pagal kurią A. A. iš bendrovės įsigijo automobilį SUZUKI GRAND VITARA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 800 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2016-12-23 kasos pajamų orderiu STA2016641 buvo užpajamuoti iš A. A. gauti 800 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 1 650 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 850 Eur;

19) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-01-11 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-16 ir pažymą-sąskaitą BLA449358, pagal kurią A. S. iš bendrovės įsigijo automobilį RENAULT VELSATIS, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 600 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2017-01-11 kasos pajamų orderiu STA2017/16 buvo užpajamuoti iš A. S. gauti 1 600 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 9 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 7 400 Eur;

20) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-01-20 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-32 ir pažymą-sąskaitą BLA449374, pagal kurią E. P. iš bendrovės įsigijo automobilį SEAT LEON, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 300 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2017-01-20 kasos pajamų orderiu STA2017/32 buvo užpajamuoti iš E. P. gauti 1 300 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo apie 1 700 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 400 Eur;

21) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-01-26 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-44 ir pažymą-sąskaitą BLA449385, pagal kurią D. B. iš bendrovės įsigijo automobilį HYUNDAI i30, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 200 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2017-01-26 kasos pajamų orderiu STA2017/44 buvo užpajamuoti iš D. B. gauti 1 200 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo apie 1 600 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 400 Eur;

22) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-01-27 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-49 ir pažymą-sąskaitą BLA449391, pagal kurią V. Č. iš bendrovės įsigijo automobilį TOYOTA RAV4, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 300 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2017-01-27 kasos pajamų orderiu STA2017/49 buvo užpajamuoti iš V. Č. gauti 1 300 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo apie 5 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 3 700 Eur;

23) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-02-27 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-112 ir pažymą-sąskaitą BLA449728 M. K. iš bendrovės įsigijo automobilį AUDI A4, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 400 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2017-02-27 kasos pajamų orderiu STA2017/108 buvo užpajamuoti iš M. K. gauti 2 400 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo apie 3 900 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 500 Eur;

24) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-03-23 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-155 ir pažymą-sąskaitą BLA449772, pagal kurią E. M. iš bendrovės įsigijo automobilį MERCEDES BENZ E, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 800 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2017-03-23 kasos pajamų orderiu STA2017/151 buvo užpajamuoti iš E. M. gauti 2 800 Eur nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 6 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 3 200 Eur;

25) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-05-15 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-249 ir pažymą-sąskaitą BLA451502, pagal kurią A. D. iš bendrovės įsigijo automobilį FORD FIESTA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 000 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2017-05-15 kasos pajamų orderiu STA2017/239 buvo užpajamuoti iš A. D. gauti 2 000 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 3 500 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 500 Eur;

26) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-05-18 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-258 ir pažymą-sąskaitą BLA451511, pagal kurią G. U. iš bendrovės įsigijo automobilį AUDI A1, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 000 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2017-05-18 kasos pajamų orderiu STA2017/248 buvo užpajamuoti iš G. U. gauti 4 000 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo apie 8 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 4 000 Eur;

27) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-05-31 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-275 ir pažymą-sąskaitą BLA451528, pagal kurią V. V. iš bendrovės įsigijo automobilį SKODA OCTAVIA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 500 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2017-05-31 kasos pajamų orderiu STA2017/263 buvo užpajamuoti iš V. V. gauti 2 500 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo apie 6 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 3 500 Eur;

28) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-06-02 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-283 ir pažymą-sąskaitą BLA451536 R. P. iš bendrovės įsigijo automobilį FORD C-MAX, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 900 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2017-06-02 kasos pajamų orderiu STA2017/271 buvo užpajamuoti iš R. P. gauti 1 900 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo apie 3 200 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 300 Eur;

29) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-06-09 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-293 ir pažymą-sąskaitą BLA451547 T. R. iš bendrovės įsigijo automobilį PEUGEOT 207, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 200 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2017-06-09 kasos pajamų orderiu STA2017/281 buvo užpajamuoti iš T. R. gauti 1 200 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo apie 1 500 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 300 Eur;

30) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-06-27 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-315 ir pažymą-sąskaitą BLA451567 V. Š. iš bendrovės įsigijo automobilį OPEL ASTRA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 800 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2017-06-27 kasos pajamų orderiu STA2017/301 buvo užpajamuoti iš V. Š. gauti 1 800 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo apie 3 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 200 Eur;

31) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-06-30 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-326 ir pažymą-sąskaitą BLA451580 L. R. Z. iš bendrovės įsigijo automobilį KIA CEED, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 600 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2017-06-30 kasos pajamų orderiu STA2017/311 buvo užpajamuoti iš L. R. Z. gauti 2 600 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo apie 3 600 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 000 Eur;

32) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-08-04 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-372 ir pažymą-sąskaitą BLA454526, pagal kurią V. Š. iš bendrovės įsigijo automobilį LEXUS IS, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 000 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2017-08-04 kasos pajamų orderiu STA2017/354 buvo užpajamuoti iš V. Š. gauti 3 000 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo apie 4 500 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 500 Eur;

33) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-08-31 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-407 ir pažymą-sąskaitą BLA454564, pagal kurią D. J. iš bendrovės įsigijo automobilį SUZUKI GRAND VITARA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 700 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ 2017-08-31 kasos pajamų orderiu STA2017/389 buvo užpajamuoti iš D. J. gauti 1 700 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 2 350 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 650 Eur;

34) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-09-06 PVM sąskaitą/faktūrą KOP2017-417 ir pažymą-sąskaitą BLA45457, pagal kurią G. P. iš bendrovės įsigijo automobilį KIA RIO, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 000 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2017-09-06 kasos pajamų orderiu STA2017/399 buvo užpajamuoti iš G. P. gauti 2 000 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 5000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 3000 Eur;

35) traukimui į apskaitą pateikė 2017-10-06 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-465 ir pažymą-sąskaitą BLA454643 pagal kurią T. D. iš Bendrovės įsigijo automobilį CITROEN C5, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 6 500 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2017-10-06 kasos pajamų orderiu STA2017/440 buvo užpajamuoti iš T. D. gauti 6 500 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 9 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 2 500 Eur;

36) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-11-03 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-512 ir pažymą-sąskaitą BLA454674, pagal kurią D. B. iš bendrovės įsigijo automobilį BMW X5, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 500 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2017-11-03 kasos pajamų orderiu STA2017/482 buvo užpajamuoti iš D. B. gauti 5 500 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 10 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 4 500 Eur;

37) įtraukimui į apskaitą pateikė 2017-12-29 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-609 ir pažymą-sąskaitą BLA457645, pagal kurią E. Ž. iš bendrovės įsigijo automobilį CITROEN DS4, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 500 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2017-12-29 kasos pajamų orderiu STA2017/566 buvo užpajamuoti iš E. Ž. gauti 2 500 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 3 500 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 000 Eur;

38) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-02-21 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-85 ir pažymą-sąskaitą BLA457742, pagal kurią T. iš bendrovės įsigijo automobilį FORD FOCUS, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 400 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje           2018-02-21 kasos pajamų orderiu STA2018/71 buvo užpajamuoti iš T. gauti 2 400 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 5 400 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 3 000 Eur;

39) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-03-01 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-102 ir pažymą-sąskaitą BLA457759, pagal kurią V. Ž. iš bendrovės įsigijo automobilį FIAT DOBLO, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 600 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-03-01 kasos pajamų orderiu STA2018/86 buvo užpajamuoti iš V. Ž. gauti 1 600 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 2 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 400 Eur;

40) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-03-27 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-146 ir pažymą-sąskaitą BLA458227, pagal kurią M. Š. iš bendrovės įsigijo automobilį FORD FIESTA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 200 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-03-27 kasos pajamų orderiu STA2018/124 buvo užpajamuoti iš M. Š. gauti 1 200 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 1 650 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 450 Eur;

41) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-04-06 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-165 ir pažymą-sąskaitą BLA458248, pagal kurią E. V. iš bendrovės įsigijo motociklą SUZUKI, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 500 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-04-06 kasos pajamų orderiu STA2018/143 buvo užpajamuoti iš E. V. gauti 1 500 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 2 550 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 050 Eur;

42) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-04-12 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-170 ir pažymą-sąskaitą BLA458252, pagal kurią D. T. iš bendrovės įsigijo automobilį VW GOLF, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 500 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-04-12 kasos pajamų orderiu STA2018/148 buvo užpajamuoti iš D. T. gauti 1 500 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 3 700 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 2 200 Eur;

43) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-06-04 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-259 ir pažymą-sąskaitą BLA458346, pagal kurią N. P. iš bendrovės įsigijo automobilį FORD FIESTA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 500 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-06-04 kasos pajamų orderiu STA2018/228 buvo užpajamuoti iš N. P. gauti 1 500 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 2 800 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 300 Eur;

44) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-06-06 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-268 ir pažymą-sąskaitą BLA459780, pagal kurią R. D. iš bendrovės įsigijo automobilį LEXUS IS220, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 700 Eur, po ko pinigus pervedant į ŽŪKB ,,K.“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kur mokėtoju nurodytas  P., nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 5 700 Eur, tai yra, 1000 Eur sumokėjo avansu grynais pinigais, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 000 Eur;

45) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-06-27 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-299 ir pažymą-sąskaitą BLA459814, pagal kurią O. Š. iš bendrovės įsigijo automobilį SEAT IBIZA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 800 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-06-27 kasos pajamų orderiu STA2018/259 buvo užpajamuoti iš O. Š. gauti 2 800 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 6 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 3 200 Eur;

46) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-06-29 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-304 ir pažymą-sąskaitą BLA459819, pagal kurią E. iš bendrovės įsigijo automobilį FORD FOCUS, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 500 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje              2018-06-29 kasos pajamų orderiu STA2018/264 buvo užpajamuoti iš E. gauti 1 500 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 3 300 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 800 Eur;

47) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-07-09 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-316 ir pažymą-sąskaitą BLA459834, pagal kurią V. M. iš bendrovės įsigijo automobilį PEUGEOT 208, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 300 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-07-09 kasos pajamų orderiu STA2018/275 buvo užpajamuoti iš V. M. gauti 2 300 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 3 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 700 Eur;

48) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-07-26 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-349 ir pažymą-sąskaitą BLA459868, pagal kurią D. D. iš bendrovės įsigijo automobilį RENAULT LAGUNA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 000 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-07-26 kasos pajamų orderiu STA2018/305 buvo užpajamuoti iš D. D. gauti 2 000 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 4 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 2 000 Eur;

49) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-07-27 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-352 ir pažymą-sąskaitą BLA459870, pagal kurią D. D. iš bendrovės įsigijo automobilį LAND ROVER RANGE ROVER, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 800 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-07-27 kasos pajamų orderiu STA2018/308 buvo užpajamuoti iš D. D. gauti 3 800 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 4 500 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 700 Eur;

50) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-08-03 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-367 ir pažymą-sąskaitą BLA459886, pagal kurią V. B. iš bendrovės įsigijo automobilį TOYOTA YARIS, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 500 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-08-03 kasos pajamų orderiu STA2018/323 buvo užpajamuoti iš V. B. gauti 1 500 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 2 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 500 Eur;

51) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-08-17 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-391 ir pažymą-sąskaitą BLA459912, pagal kurią V. D. iš bendrovės įsigijo automobilį VW POLO, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 500 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-08-17 kasos pajamų orderiu STA2018/341 buvo užpajamuoti iš V. D. gauti 2 500 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 4 500 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 2 000 Eur;

52) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-09-14 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-439 ir pažymą-sąskaitą BLA459954, pagal kurią R. M. iš bendrovės įsigijo automobilį TOYOTA VERSO, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 800 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-09-14 kasos pajamų orderiu STA2018/385 buvo užpajamuoti iš R. M. gauti 3 800 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 5 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 200 Eur;

53) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-11-12 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-528 ir pažymą-sąskaitą BLA461052, pagal kurią A. M. iš bendrovės įsigijo automobilį CITROEN C5, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 400 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-11-12 kasos pajamų orderiu STA2018/467 buvo užpajamuoti iš A. M. gauti 1 400 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 4 300 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 2 900 Eur;

54) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-12-10 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-567 ir pažymą-sąskaitą BLA461091, pagal kurią I. C. iš bendrovės įsigijo automobilį CITROEN C4 PICASSO, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 800 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-12-10 kasos pajamų orderiu STA2018/503 buvo užpajamuoti iš I. C. gauti 1 800 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 2 700 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 900 Eur;

55) įtraukimui į apskaitą pateikė 2018-12-20 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-594 ir pažymą-sąskaitą BLA461118, pagal kurią Ž. G. iš bendrovės įsigijo automobilį CITROEN DS3, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 500 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-12-20 kasos pajamų orderiu STA2018/525 buvo užpajamuoti iš Ž. G. gauti 2 500 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 4 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 500 Eur;

56) įtraukimui į apskaitą pateikė 2019-01-11 PVM sąskaitą faktūrą KOP2019-011 ir pažymą-sąskaitą BLA463269, pagal kurią I. V. iš bendrovės įsigijo automobilį CITROEN C3, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 000 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2019-01-11 kasos pajamų orderiu STA2019/9 buvo užpajamuoti iš I. V. gauti 2 000 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 4 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 2 000 Eur;

57) įtraukimui į apskaitą pateikė 2019-01-23 PVM sąskaitą faktūrą KOP2019-033 ir pažymą-sąskaitą BLA463293, pagal kurią S. A. iš bendrovės įsigijo automobilį VW PASSAT, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 000 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2019-01-23 kasos pajamų orderiu STA2019/36 buvo užpajamuoti iš S. A. gauti 4 000 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 8 700 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 4 700 Eur;

58) įtraukimui į apskaitą pateikė 2019-02-19 PVM sąskaitą faktūrą KOP2019-073 ir pažymą-sąskaitą BLA463335, pagal kurią N. Š. iš bendrovės įsigijo automobilį SUZUKI SX4, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 200 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2019-02-19 kasos pajamų orderiu STA2019/70 buvo užpajamuoti iš N. Š. gauti 2 200 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 4 500 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 2 300 Eur;

59) įtraukimui į apskaitą pateikė 2019-02-22 PVM sąskaitą faktūrą KOP2019-081 ir pažymą-sąskaitą BLA463343, pagal kurią D. V. iš bendrovės įsigijo automobilį CITROEN C4, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 500 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje   2019-02-22 kasos pajamų orderiu STA2019/78 buvo užpajamuoti iš D. V. gauti 2 500 Eur, nors realiai ji bendrovei už automobilį sumokėjo 5 000 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 2 500 Eur;

60) įtraukimui į apskaitą pateikė 2019-03-08 PVM sąskaitą faktūrą KOP2019-102 ir pažymą-sąskaitą BLA463366, pagal kurią V. A. iš bendrovės įsigijo automobilį RENAULT MEGANE, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 000 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) apskaityti 2019-03-08 mokėjimo pavedimu iš V. A. gauti 3 000 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 3 900 Eur, tai yra, 3000 Eur pervedant per banką ir 900 Eur sumokant kaip avansą grynais, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 900 Eur;

61) įtraukimui į apskaitą pateikė 2019-03-19 PVM sąskaitą faktūrą KOP2019-114 ir pažymą-sąskaitą BLA463377, pagal kurią V. G. iš bendrovės įsigijo automobilį NISSAN QASHQAI, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 500 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2019-03-19 kasos pajamų orderiu STA2019/109 buvo užpajamuoti iš V. G. gauti 2 500 Eur, nors realiai jis bendrovei už automobilį sumokėjo 4 400 Eur, tokiu būdu į apskaitą nebuvo įtraukta 1 900 Eur; dėl to, nebuvo surašyti 115 350 Eur priėmimą pateisinantys kasos pajamų orderiai ir šios piniginės lėšos nebuvo apskaitytos nei banko sąskaitose, nei atskaitingų asmenų avanso apyskaitose, nei įmonėje naudojamu kasos aparatu (EKA), dėl to negalima nustatyti, kokioms reikmėms buvo panaudoti 2016-01-01 – 2019-03-25 laikotarpiu pirkėjų už įsigytus automobilius sumokėti 115 350 Eur;

- be to, buhalterinėje apskaitoje nefiksavo transporto priemonių pardavimo, tai yra, neįformino ir įtraukimui į buhalterinę apskaitą nepateikė automobilių pardavimo dokumentų (pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, apmokėjimą patvirtinančių dokumentų):

1. ŽŪKB ,,K.“ pagal 2016-04-01 sąskaitą faktūrą Nr. 97421 iš firmos S. C., Prancūzija, įsigijo automobilį VW PASSAT, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 300 Eur, kuris ŽŪKB „K.“ prekių likučiuose apskaitytas iki 2016-10-31, apskaitos dokumentuose šio automobilio pardavimas nefiksuotas, tačiau Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilio savininku-valdytoju nuo 2016-06-02 įregistruota N. B., kuri prie              2016-06-02 prašymo dėl transporto priemonės registracijos pateikė 2016-05-02 Certificat de cession d'un vehicule (transporto priemonės perdavimo pažymėjimas), pagal kurį ji (N. B.) automobilį įsigijo iš T. F. už 4 000 EUR, ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas);

2. ŽŪKB ,,K.“ pagal 2016-03-18 sąskaitą Nr. 116 iš firmos A. R. SARL, Prancūzija, įsigijo automobilį VW TRANSPORTER COMBI, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 100 Eur, kuris ŽŪKB „K.“ prekių likučiuose apskaitytas iki 2017-10-20, apskaitos dokumentuose šio automobilio pardavimas nefiksuotas, tačiau Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilio savininku-valdytoju nuo 2017-01-12 įregistruotas J. R., kuris prie 2017-01-12 prašymo dėl transporto priemonės registracijos pateikė: transporto priemonės įsigijimą patvirtinančią 2016-03-18 sąskaitą Nr. 116, pagal kurią ŽŪKB ,,K.“ šį automobilį įsigijo iš firmos Auto Rochis SARL už 3 100 EUR, ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas); ŽŪKB ,,K.“ 2016-06-13 pažymą-sąskaitą BLA445044, pagal kurią bendrovė automobilį pardavė J. R. už 3 500 EUR;

3. ŽŪKB ,,K.“ pagal 2016-05-02 sąskaitą faktūrą Nr. 161 iš firmos R. s. a. R. SARL, Prancūzija, įsigijo automobilį TOYOTA PRIUS, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 500 Eur, kuris ŽŪKB „K.“ prekių likučiuose apskaitytas iki 2016-08-10, apskaitos dokumentuose šio automobilio pardavimas nefiksuotas, tačiau Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilio savininku-valdytoju nuo 2016-07-25 įregistruota V. P., kuri prie 2016-07-25 prašymo dėl transporto priemonės registracijos pateikė: 2016-07-18 Certificat de cession d'un vehicule (transporto priemonės perdavimo pažymėjimas, kopija neįskaitoma), ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas), už automobilį sumokėjo apie 4 000 EUR grynaisiais pinigais pardavėjui į rankas;

4. ŽŪKB ,,K.“ pagal 2016-07-07 sąskaitą faktūrą No. 152997 iš firmos SCRATCH AUTO, Prancūzija, įsigijo automobilį TOYOTA PRIUS, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 300 Eur, kuris ŽŪKB „K.“ prekių likučiuose apskaitytas iki 2016-08-03, apskaitos dokumentuose šio automobilio pardavimas nefiksuotas, tačiau Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilio savininku-valdytoju nuo 2016-08-03 įregistruotas A. A., kuris prie 2016-08-03 prašymo dėl transporto priemonės registracijos pateikė: 2016-07-18 Certificat de cession d'un vehicule (transporto priemonės perdavimo pažymėjimas), kuriame pardavėju nurodyta SARL Fonroche Energie, pirkėju – A. A., automobilio kaina – 5 000 EUR;

5. ŽŪKB ,,K.“ pagal 2016-06-24 sąskaitą faktūrą No. 31 iš firmos SARL P. A., Prancūzija, įsigijo automobilį VW PASSAT, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 200 Eur, kuris ŽŪKB „K.“ prekių likučiuose apskaitytas iki 2016-12-30, apskaitos dokumentuose šio automobilio pardavimas nefiksuotas, tačiau Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilio savininku-valdytoju nuo 2016-08-19 įregistruotas A. B., kuris prie 2016-08-19 prašymo dėl transporto priemonės registracijos pateikė: 2016-08-12 Certificat de cession d'un vehicule (transporto priemonės perdavimo pažymėjimas), kuriame automobilio pardavėju nurodytas M. R. T. , pirkėju – A. B., automobilio kaina – 4 200 EUR;

6. ŽŪKB ,,K.“ pagal 2016-04-13 sąskaitą faktūrą Nr. 144 iš firmos R. s. a. R. SARL, Prancūzija, įsigijo automobilį FORD FIESTA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 000 Eur, kuris ŽŪKB „K.“ prekių likučiuose apskaitytas iki     2017-01-26, apskaitos dokumentuose šio automobilio pardavimas nefiksuotas, tačiau Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilio savininku-valdytoju nuo 2016-11-08 įregistruotas E. N., kuris prie 2016-11-08 prašymo dėl transporto priemonės registracijos pateikė: 2016-10-11 Certificat de cession d'un vehicule (transporto priemonės perdavimo pažymėjimas), pagal kurį E. N. automobilį FORD FIESTA įsigijo iš Sarl C. M. už 3 600 EUR, ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas);

7. ŽŪKB ,,K.“ pagal 2016-11-29 sąskaitą faktūrą No. 0724024 iš firmos S.A.S. S. A. 81, Prancūzija, įsigijo automobilį VW GOLF, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 500 Eur, kuris ŽŪKB „K.“ prekių likučiuose apskaitytas iki 2018-03-21, apskaitos dokumentuose šio automobilio pardavimas nefiksuotas, tačiau Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilio savininku-valdytoju nuo 2017-04-28 įregistruota R. D., kuri prie 2017-04-28 prašymo dėl transporto priemonės registracijos pateikė: 2017-03-16 Certificat de cession d‘un vehicule (Transporto priemonės perdavimo pažymėjimas), kuriame automobilio VW GOLF, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėju nurodyta SAS Surplus Autos, pirkėju – R. D., automobilio kaina – 1 700 EUR; ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas);

8. ŽŪKB ,,K.“ pagal 2017-02-22 sąskaitą faktūrą No. 2418 iš firmos SUD OUEST AUTOS, Prancūzija, įsigijo automobilį AUDI A4, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 800 Eur, kuris ŽŪKB „K.“ prekių likučiuose apskaitytas iki 2019-02-28, apskaitos dokumentuose šio automobilio pardavimas nefiksuotas, tačiau Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, automobilio savininku-valdytoju nuo 2017-04-25 įregistruotas E. Š., kuris prie 2017-04-25 prašymo dėl transporto priemonės registracijos pateikė: 2017-04-14 Certificat de cession d'un vehicule (transporto priemonės perdavimo pažymėjimas), kuriame automobilio pardavėju nurodytas C. Y., pirkėju – E. Š., automobilio kaina – 2 500 EUR; ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas);

9. ŽŪKB ,,K.“ pagal 2017-02-03 sąskaitą faktūrą No. 1605348 iš firmos SARL CASS‘AUTO 64, Prancūzija, įsigijo automobilį OPEL ZAFIRA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 830 Eur, kuris ŽŪKB „K.“ prekių likučiuose apskaitytas iki 2018-01-24, apskaitos dokumentuose šio automobilio pardavimas nefiksuotas, tačiau Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilio savininku-valdytoju nuo 2017-08-23 įregistruota M. J. M., kurie prie 2017-08-23 prašymo dėl transporto priemonės registracijos pateikė:      2017-05-27 Certificat de vente (pardavimo sertifikatas), kuriame automobilio OPEL ZAFIRA pardavėju nurodytas ETS P. V., pirkėju – M. J. M., automobilio kaina – 3 100 EUR ir Certificat d‘immatriculation (registracijos pažymėjimas);

10. ŽŪKB ,,K.“ pagal 2017-05-04 sąskaitą faktūrą No. 25407 iš firmos CASSE-AUTO, Prancūzija, įsigijo automobilį TOYOTA RAV4, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 200 Eur, kuris ŽŪKB „K.“ prekių likučiuose apskaitytas iki 2019-02-28, apskaitos dokumentuose šio automobilio pardavimas nefiksuotas, tačiau Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, automobilio savininku-valdytoju nuo 2017-06-19 įregistruotas Moldovos pilietis S. N.; kuris prie 2017-06-19 prašymo dėl transporto priemonės registracijos pateikė: 2017-06-02 Kaufer (pardavimo sutartis), kurioje automobilio TOYOTA RAV4, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėju nurodyta M. C. J. Pierre, pirkėju – S. N., automobilio kaina – 980 EUR; ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas);

11. ŽŪKB ,,K.“ pagal 2017-03-30 sąskaitą faktūrą No. 602842 iš firmos SARL ETS A. B. & F., Prancūzija, įsigijo automobilį CITROEN C5, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 000 EUR. Už įsigytą automobilį sumokėta 2017-03-27 mokėjimo pavedimu iš bendrovei priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodyta „la payement pour voiture: CITROEN C5“. ŽŪKB „K.“ prekių likučiuose automobilis CITROEN C5, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitytas iki 2018-03-14, tačiau Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, automobilio savininku-valdytoju nuo 2018-03-05 įregistruotas T. V., kuris prie 2018-03-05 prašymo dėl transporto priemonės registracijos pateikė: 2018-02-10 Kaufvertrag (pirkimo sutartis), kurioje automobilio CITROEN C5 pardavėju nurodyta ETS A. B. & F., pirkėju – T. V., automobilio kaina – 3 000 EUR; ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas);

12. ŽŪKB ,,K.“ pagal 2018-04-11 sąskaitą faktūrą No. 2018123 iš firmos SARL A., Prancūzija, įsigijo automobilį FORD B-MAX, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 200 EUR. Už įsigytą automobilį FORD B-MAX atsiskaityta 2018-03-27 bankiniu pavedimu, mokant iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodyta: „La payment pour voiture: FORD B-MAX“. ŽŪKB „K.“ prekių likučiuose automobilis FORD B-MAX, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitytas iki 2018-09-04, tačiau Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, automobilio savininku-valdytoju nuo 2018-08-30 įregistruotas E. L., kuris automobilio FORD B-MAX registravimo metu pateikė: 2018-04-06 Certificat de vente (pardavimo pažymėjimas), kuriame automobilio pirkėju nurodytas N. P., pardavėju – E. L., automobilio kaina – 5 100 EUR; ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas), išduotas 2014-10-31 N. P.; tokiu būdu apskaitos dokumentais neįforminus ir į ŽŪKB „K.“ buhalterinę apskaitą neįtraukus 12 transporto priemonių pardavimo operacijų, bendrovė neapskaitė iš viso 40 680 Eur sumos, gautos iš pirkėjų, dėl to negalima nustatyti, kada ir kokioms reikmėms buvo panaudoti už įsigytas transporto priemones sumokėti, bet bendrovės apskaitoje nefiksuoti 40 680 Eur;

- be to, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies, kurioje nurodoma, kad ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, taip pat ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, yra privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, reikalavimus, kadangi, įtraukimui į buhalterinę apskaitą pateikė dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, kuriuose fiksuotos faktiškai nevykusios ūkinės operacijos, tai yra bendrovėje buvo įformintas transporto priemonių pardavimas užsienio šalių piliečiams tuo metu, kai transporto priemonės jau buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, o jų savininkais-valdytojais įregistruoti fiziniai asmenys:

2016-08-03 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-467 ir pažymą-sąskaitą BLA443862, pagal kurią neva ŽŪKB ,,K.“ pirkėjui iš Tadžikistano G. S. pardavė automobilį TOYOTA PRIUS, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 700 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2016-08-03 kasos pajamų orderiu STA2016441 buvo užpajamuoti 1 700 Eur, mokėtoju nurodytas G. S., nors Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilio savininku-valdytoju nuo 2016-08-03 įregistruotas A. A., kuris prie 2016-08-03 prašymo dėl transporto priemonės registracijos pateikė: 2016-07-18 Certificat de cession d'un vehicule (transporto priemonės perdavimo pažymėjimas), kuriame pardavėju nurodyta SARL Fonroche Energie, pirkėju – A. A., automobilio kaina – 5 000 EUR ir ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas);

2016-08-10 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-485 ir pažymą-sąskaitą BLA443879, pagal kurą neva ŽŪKB ,,K.“ pirkėjui iš Lenkijos D. S. pardavė automobilį TOYOTA PRIUS, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 000 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2016-08-10 kasos pajamų orderiu STA2016456 užpajamuoti 2 000 EUR, mokėtoju nurodytas D. S., nors Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilio savininke-valdytoja nuo   2016-07-25 įregistruota V. P., kuri prie 2016-07-25 prašymo dėl transporto priemonės registracijos pateikė: 2016-07-18 Certificat de cession d'un vehicule (transporto priemonės perdavimo pažymėjimas) ir ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas);

2016-10-31 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-596 ir pažymą-sąskaitą BLA448773, pagal kurą neva ŽŪKB ,,K.“ pirkėjui iš Belgijos EBVBA „A. H.“ pardavė automobilį VW PASSAT, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 600 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje           2016-10-31 kasos pajamų orderiu STA2016558 užpajamuoti 1 600 EUR, mokėtoju nurodytas EBVBA „A. H.“ direktorius I. H., nors Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilio savininke-valdytoja nuo 2016-06-02 įregistruota N. B., kuri prie 2016-06-02 prašymo dėl transporto priemonės registracijos pateikė: 2016-05-02 Certificat de cession d'un vehicule (transporto priemonės perdavimo pažymėjimas), pagal kurį N. B. šį automobilį įsigijo iš T. F. už 4 000 EUR ir ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas);

2016-12-30 PVM sąskaitą faktūrą KOP2016-703 ir pažymą-sąskaitą BLA449401, pagal kurią neva ŽŪKB ,,K.“ pirkėjui iš Tadžikistano G. S. pardavė automobilį VW PASSAT, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4 000 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2016-12-30 kasos pajamų orderiu STA2016658 užpajamuoti 4 000 EUR, mokėtoju nurodytas G. S., nors Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre automobilio savininku-valdytoju nuo 2016-08-19 įregistruotas A. B., kuris prie 2016-08-19 prašymo dėl transporto priemonės registracijos pateikė: 2016-08-12 Certificat de cession d'un vehicule (transporto priemonės perdavimo pažymėjimas), kuriame automobilio pardavėju nurodytas M. R. T. , pirkėju – A. B., automobilio kaina – 4 200 EUR ir ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas);

2017-01-26 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-43 ir pažymą-sąskaitą BLA449384, pagal kurią neva ŽŪKB ,,K.“ pirkėjui iš Ukrainos A. S. pardavė automobilį FORD FIESTA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 200 Eur, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2017-01-26 kasos pajamų orderiu STA2017/43 užpajamuoti 1 200 EUR, mokėtoju nurodytas A. S., nors Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, automobilio savininku-valdytoju nuo 2016-11-08 įregistruotas E. N., kuris prie 2016-11-08 prašymo dėl transporto priemonės registracijos pateikė: 2016-10-11 Certificat de cession d'un vehicule (transporto priemonės perdavimo pažymėjimą), pagal kurį E. N. automobilį FORD FIESTA įsigijo iš Sarl C. M. už 3 600 EUR ir ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas);

2017-10-20 PVM sąskaitą faktūrą KOP2017-491 ir pažymą-sąskaitą BLA454652, pagal kurią neva ŽŪKB ,,K.“ pirkėjui iš Ukrainos M. V. pardavė automobilį VW TRANSPORTER, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 300 EUR, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2017-10-20 kasos pajamų orderiu STA2017/463 užpajamuoti 3 300 EUR, mokėtoju nurodytas M. V., tačiau 2017-01-12 automobilis VW TRANSPORTER, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, automobilio savininku-valdytoju įregistruotas J. R., kuris automobilio VW registravimo metu pateikė: transporto priemonės įsigijimą patvirtinančią 2016-03-18 sąskaitą Nr. 116, pagal kurią ŽŪKB ,,K.“ šį automobilį įsigijo iš firmos Auto Rochis SARL už 3 100 EUR, ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas) ir ŽŪKB ,,K.“ 2016-06-13 pažymą-sąskaitą BLA445044, pagal kurią bendrovė automobilį pardavė J. R. už 3 500 EUR;

2018-01-24 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-42 ir pažymą-sąskaitą BLA457694, pagal kurią neva ŽŪKB ,,K.“ pirkėjui iš Ukrainos R. D. pardavė automobilį OPEL ZAFIRA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 300 EUR, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje          2018-01-24 kasos pajamų orderiu STA2018/36 užpajamuoti 1 300 EUR, mokėtoju nurodytas R. D., tačiau 2017-08-23 automobilis OPEL ZAFIRA, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, automobilio savininku-valdytoju įregistruota M. J. M., kuri automobilio OPEL ZAFIRA registravimo metu pateikė: 2017-05-27 Certificat de vente (pardavimo sertifkatas), kuriame automobilio OPEL ZAFIRA pardavėju nurodytas ETS P. V., pirkėju – M. J. M., automobilio kaina – 3 100 EUR ir Certificat d‘immatriculation (registracijos pažymėjimas);

2018-03-14 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-119 ir pažymą-sąskaitą BLA457771, pagal kurią neva ŽŪKB ,,K.“ pirkėjui iš Ukrainos V. R. pardavė automobilį CITROEN C5, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 500 EUR po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-03-14 kasos pajamų orderiu STA2018/100 užpajamuoti 1 500 EUR, mokėtoju nurodytas V. R., tačiau 2018-03-05 automobilis CITROEN C5, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, automobilio savininku-valdytoju įregistruotas T. V., kuris registruojant pateikė automobilio CITROEN C5 įgijimo dokumentus: 2018-02-10 Kaufvertrag (pirkimo sutartis), kurioje automobilio CITROEN C5 pardavėju nurodyta ETS A. B. & F., pirkėju – T. V., automobilio kaina – 3 000 EUR ir ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas);

2018-03-21 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-137 ir pažymą-sąskaitą BLA457793, pagal kurią neva ŽŪKB ,,K.“ pirkėjui iš Lenkijos A. S. pardavė automobilį VW GOLF, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 200 EUR, po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-03-21 kasos pajamų orderiu STA2018/115 užpajamuoti 2 200 EUR, mokėtoju nurodytas A. S., tačiau 2017-04-28 automobilis VW GOLF, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, automobilio savininku-valdytoju įregistruota R. D., kuri automobilio įregistravimui pateikė: 2017-03-16 Certificat de cession d‘un vehicule (Transporto priemonės perdavimo pažymėjimas), kuriame automobilio VW GOLF, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėju nurodyta SAS S. A., pirkėju – R. D., automobilio kaina – 1 700 EUR ir ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas);

2018-09-04 PVM sąskaitą faktūrą KOP2018-424 ir pažymą-sąskaitą BLA459943, pagal kurią neva ŽŪKB ,,K.“ pirkėjui iš Italijos D. G. pardavė automobilį FORD B-MAX, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 600 EUR po ko ŽŪKB ,,K.“ kasoje 2018-09-04 kasos pajamų orderiu STA2018/372 užpajamuoti 3 600 EUR, mokėtoju nurodytas D. G., tačiau 2018-08-30 automobilis FORD B-MAX, ident. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, automobilio savininku-valdytoju įregistruotas E. L., kuris automobilio registravimui pateikė: 2018-04-06 Certificat de vente (pardavimo pažymėjimas), kuriame automobilio pirkėju nurodytas N. P., pardavėju – E. L., automobilio kaina – 5 100 EUR ir ,,Certificat d‘immatriculation“ (registracijos pažymėjimas), išduotas 2014-10-31 N. P.; todėl negalima nustatyti, ar buvo ir už ką gautos piniginės lėšos, iš viso – 22 400 Eur, o bendrovės buhalterinės apskaitos informacija negali būti laikoma tinkama, objektyvia ir palyginama, išsamia ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis  ,,Reikalavimai apskaitos informacijai įtvirtintos nuostatos“;

- be to, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimą, kad visas kasos operacijas privaloma įrašyti į kasos knygą, nes įtraukimui į kasos knygą nepateikė 2017-08-10 kasos pajamų orderio STA2017/363, kuriuo įformintas 1 400 EUR sumos paėmimas iš  K. V.;

- be to, neorganizavo ir neatliko ŽŪKB „K.“ turto ir įsipareigojimų inventorizacijų už 2016 metus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1070 redakcija) 7 punkto reikalavimus, kad subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis, o subjektai, kurių veikla sezoninė, atsargų likučius privalo inventorizuoti tą laikotarpį, kurį atsargų likučių subjektuose yra mažiausiai, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną“, todėl ŽŪKB ,,K.“ finansinėse ataskaitose, sudarytose už 2016 metus, veiklos rezultatai fiksuoti nesivadovaujant Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 17 straipsnio  Finansinės ataskaitos nuostatomis, kad finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo <...> ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (galiojanti redakcija nuo 2008-09-01 pagal 2008-07-03 įstatymo Nr. X-1679), nes bendrovėje nebuvo sudaryti buhalterinės apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-08-31. Finansinės ataskaitos už 2016–2018 metus sudarytos nesivadovaujant Įmonių finansinės atskaitomybės 2015-05-14 įstatymo Nr. XII-1696 16 straipsnio ,,Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 8 dalies nuostatomis, nurodančiomis, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis, nes turto ir įsipareigojimų inventorizacijos už 2016 metus bendrovėje nebuvo atliktos. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 iš dalies negalima nustatyti ŽŪKB „K.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, ŽŪKB ,,K.“ nuo 2000-11-21 iki 2017-09-06 atstovaujama vadovo S. S., o nuo 2017-09-06 vadovo E. S., kurie eidami vadovaujamas pareigas ŽŪKB „K.“ ir turėdami teisę bendrovei atstovauti, priimti sprendimus jos vardu, kontroliuoti jos veiklą, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdami atsakingi už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą veikiant bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdami atsakingas už ŽŪKB „K.“ vykdomą ūkinę, finansinę veiklą, bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, deklaracijų ir pranešimų bei juose nurodytų duomenų teisingą pateikimą, siekdami ŽŪKB „K.“ naudai ir interesais išvengti mokesčių ir įmokų sumokėjimo, nesivadovavo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112  8 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio nuostata, numatančia, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, ir 2016-01-01–2019-03-26 laikotarpiu tyčia, siekiant išvengti mokesčių, pažeidė:

Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio ,,Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 dalies nuostatas, nurodančias, jog apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM, veikdami per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančias buhalteres D. L. ir J. S. nesuvokusias vadovų daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė iš pirkėjų gautų piniginių lėšų iš viso 114 850 Eur (2016 m. – 31 200 Eur; 2017 m. – 42 550 Eur; 2018 m. – 26 800 Eur; 2019 m. – 14 300 Eur), ŽŪKB „K.“ apskaitos dokumentuose įformino ir buhalterinėje apskaitoje fiksavo mažesnes parduotų transporto priemonių kainas, todėl iš šios sumos nebuvo išskaičiuota, deklaruota ir sumokėta 19 933 Eur (114 850/ 121 * 21) PVM (2016 m. – 5 415 Eur; 2017 m. – 7 385 Eur; 2018 m. – 4 651 Eur; 2019 m. – 2 482 Eur);

Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio ,,Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 dalies nuostatas, nurodančias, jog apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM, ir to paties įstatymo 79 straipsnio ,,Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra“ 1-2 dalių nuostatas, nurodančias, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, neįformino ir į ŽŪKB „K.“ apskaitą neįtraukė 12 transporto priemonių pardavimo operacijų, dėl to neapskaitė iš viso 40 680 Eur (2016 m. – 24 300 Eur, 2017 m. – 8 280 Eur, 2018 m. – 8 100 Eur), gautų iš pirkėjų, iš kurių neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 4 122 Eur ((40 680 – 16 930)/ 121 * 21) PVM (2016 m. – 2 586 Eur; 2017 m. – 859 Eur; 2018 m. – 677 Eur). Iš viso laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 ŽŪKB „K.“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 24 055 (19 933 + 4 122) Eur PVM: 2016 m. – 8 001 (5 415 + 2 586) Eur; 2017 m. – 8 244 (7 385 + 859) Eur; 2018 m. – 5 328 (4 651 + 677) Eur; 2019 m. – 2 482 Eur.

S. S. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2016-01-01 iki 2017-09-06) ŽŪKB „K.“ neapskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės biudžetą nesumokėta iš viso 14 335 Eur , o E. S. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2017-09-06 iki 2019-03-26) – iš viso 9 720 Eur pridėtinės vertės mokesčio.

Taip pat pažeidė Pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnio  ,,Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies nuostatas, nurodančias, jog mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti, į apskaitą neįtraukė iš viso 119 657 EUR pardavimo pajamų (už 2016 m. – 47 499 Eur, už 2017 m. – 42 586 Eur, už 2018 m. – 29 572 Eur), atitinkamai sumažino pelno mokesčio bazę, į leidžiamus atskaitymus 2017 m. neįtraukė iš viso 1 000 EUR išlaidų, patirtų įsigyti 2017 metais parduotoms, bet nenurašytoms, transporto priemonėms, apmokestinamojo pelno sumą sumažino iš viso 118 657 EUR (už 2016 m. – 47 499 Eur, už 2017 m. – 41 586 Eur, už 2018 m. – 29 572 Eur), todėl neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 17 799 (118 657/ 100 * 15) EUR pelno mokesčio: už 2016 m. – 7 125 Eur, už 2017 m. – 6 238 Eur, už 2018 m. – 4 436 Eur. S. S. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2016-01-01 iki 2017-09-06) į ŽŪKB „K.“ buhalterinę apskaitą neįtraukta 80 994 EUR pardavimo pajamų (2016 m. – 47 499 Eur; 2017 m. – 33 495 Eur), apmokestinamasis pelnas sumažintas 79 994 Eur (2016 m. – 47 499 Eur; 2017 m. – 32 495 Eur), dėl to neapskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės biudžetą nesumokėta iš viso 11 999 EUR (2016 m. – 7 125 Eur; 2017 m. – 4 874 Eur) pelno mokesčio. E. S. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2017-09-06 iki 2019-03-26) į ŽŪKB „K.“ buhalterinę apskaitą neįtraukta 38 663 Eur pardavimo pajamų (2017 m. – 9 091 Eur; 2018 m. – 29 572 Eur), apmokestinamasis pelnas sumažintas 38 663 Eur (2017 m. – 9 091 Eur; 2018 m. – 29 572 Eur), dėl to neapskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės biudžetą nesumokėta iš viso 5 800 Eur (2017 m. – 1 364 Eur; 2018 m. – 4 436 Eur) pelno mokesčio.

Tokiu būdu ŽŪKB „K.“, įmonės vadovams S. S. ir E. S.veikiant juridinio asmens naudai siekiant išvengti mokesčių,  laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 41 854 Eur mokesčių (24 055 Eur PVM ir 17 799 Eur pelno mokesčio), mokėtinų į Valstybės biudžetą.

Juridinis asmuo ŽŪKB ,,K.“ kaltę pripažino, jį atstovaujantis įgaliotas atstovas advokatas N. Strazdas teismui paaiškino, kad ŽŪKB ,,K.“ pagrindinė veikla – prekyba automobiliais. Tiriamuoju laikotarpiu 2016-01-01 – 2019-03-26 bendrovei vadovavo du direktoriai: S. S. ir E. S.. Jie yra giminaičiai – S. S. yra E. S. dėdė. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarką dvi bendrovės darbuotojos buhalterės J. S., E. S. sutuoktinė, ir D. L.. ŽŪKB ,,K.“ vadovai S. S. ir E. S. yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo, abu bendrovės vadovai veikė ne savo asmeniniais interesais, bet bendrovės naudai, siekiant išvengti mokesčių.

Juridinis asmuo pripažįsta 2016-01-01 – 2019-03-26 laikotarpiu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose 61 atveju sumažinęs automobilių pardavimo kainas ir buhalterinėje apskaitoje neįregistravęs iš pirkėjų gautų pinigų už parduodamus automobilius. Kadangi ŽŪKB „K.“ vykdė prekybą automobiliais, esant tokios veiklos specifikai jie dažnai susidurdavo su tarpininkais. Bendrovė kas savaitę nupirkdavo 10–15 automobilių pardavimui ir veždavo juos daugiausia iš Prancūzijos. Tarpininkai (perpardavinėtojai) nedeklaruodavo savo veiklos ir tuo naudojosi. Šitos veiklos pasekmėje įvyko kainodaros skirtumai, kuri ir atsispindėjo bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Vieni skaičiai buvo rodomi buhalteriniuose dokumentuose, o realiai buvo mokamos ir deklaruojamos kitokios sumos. Buhalterinėje apskaitoje neapskaityti pinigai buvo panaudoti bendrovės veiklai, apyvartinėms lėšoms. Nuo 2016 m. pražios iki 2019 m. kovo mėn. vykdant veiklą buvo naudojami ir grynieji pinigai, ir pavedimai, pagal poreikį. Tai priklausė nuo transporto priemonės pardavėjo, jeigu parduoda juridinis asmuo nelabai pasiūlysi grynųjų.

Juridinis asmuo taip pat pripažįsta, jog buhalterinėje apskaitoje nefiksavo transporto priemonių pardavimo. Dėl parduodamų automobilių gausos atsirado klaidos buhalterinėje apskaitoje. Bendrovėje nebuvo stiprios kontrolės, nes E. S., būdamas direktoriumi, pats betarpiškai važiavo pirkti ir gabeno tuos automobilius. Bendrovėje nebuvo atskiro padalinio, kuris su finansiniais, buhalteriniais popieriais atidžiai galėtų kontroliuoti, dėl to tvarkant buhalterinę apskaitą buvo padaryta klaidų.

Juridinis asmuo taip pat pripažįsta, jog bendrovėje buvo įformintas transporto priemonių pardavimas užsienio šalių piliečiams tuo metu, kai transporto priemonės jau buvo įregistruotos Lietuvos respublikos kelių transporto priemonių registre, o jų savininkais-valdytojais įregistruoti fiziniai asmenys. Tai yra susiję su užsienio valstybės piliečiais, kurie atsiveždavo užsienietiškus nuosavybės dokumentus, kuriuose matydavosi, kas yra transporto priemonės savininkas. Ir vėliau būdavo įforminamas sandoris, kad užsienio pilietis parduoda transporto priemonę, kažkokiam Lietuvos piliečiui ar kitam piliečiui. Yra tokia specifika, kad prancūzas deklaruoja pardavimo sutartį ir viskas, ir jam daugiau nieko nereikia daryti mokesčių inspekcijoje. Anksčiau tokia tvarka mūsų šalyje tikdavo, tačiau pakeitus automobilių registracijos sistemą, siekiant išaiškinti tarpininkus, kurie nedeklaruoja savo veiklos ir nemoka mokesčių, tai nebetinka. Dabar jau negali atsivežti užsienietiškus dokumentus ir tarsi užsienietis automobilį parduotų lietuviui. Dabar jau yra aiškus pirkėjas, įmonė gauna, atlieka tam tikras procedūras, tada įteisina įsigijimo faktą ir tik tada gali parduoti. O anksčiau atveža lietuvių kompanija, o parduoda užsienietis. 

Juridinis asmuo taip pat pripažįsta, jog įtraukimui į kasos knygą nepateikė 2017-08-10 kasos pajamų orderio STR2017/363, kuriuo įformintas 1400 Eur paėmimas iš  V.. Taip atsitiko dėl to, kad bendrovėje nebuvo kontrolės.

Juridinis asmuo taip pat pripažįsta, jog ŽŪKB ,,K.“ nebuvo atlikta inventorizacija už 2016 metus. Tai paaiškinama tuo, kad bendrovės vadovai tinkamai neorganizavo savo turto ir įsipareigojimų inventorizacijos.

Juridinis asmuo taip pat pripažįsta laikotarpiu nuo 2019-01-01 – 2019-03-26 teikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, siekdamas išvengti mokesčių. Su tuo yra susiję ankstesni epizodai su atitinkamų duomenų pateikimu buhalterinei apskaitai, nes buhalterinei apskaitai buvo pateikiami neteisingi duomenys. Todėl ir vėlesnis veiksmas – deklaravimas irgi yra neteisingas. Ši veika yra kaip ir tęstinė pasekmė ankstesnių veiksmų. ŽŪKB ,,K.“ deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė elektroniniu būdu. Tiriamuoju laikotarpiu tai atliko bendrovės buhalterės J. S. ir D. L.. Juridinis asmuo pripažįsta, kad iš viso nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą 41 854 Eur mokesčių, iš kurių 24 055 Eur Pridėtinės vertės mokesčio ir 17 799 Eur Pelno mokesčio. ŽŪKB ,,K.“ pripažįsta byloje pareikštą civilinį ieškinį, dar iki teismo bendrovė komunikavo su Valstybine mokesčių inspekcija, vyko derybos dėl jo įvykdymo. Valstybinė mokesčių inspekcija sutiko su bendrovės prašymų vykdyti ieškinio mokėjimą dalimis, ir bylą jau atidavus teismui, ŽŪKB ,,Kospta“ padarė 30 procentų ieškinio dydžio pavedimą, kurio suma viršija 11 000 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija pranešė, kad derybos vyksta toliau ir bus tariamasi dėl likučio įvykdymo. 

Juridiniam asmeniui ŽŪKB ,,K.“ pripažinus savo kaltę, ir nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės abejonių nekelia, prokurorei ir juridinio asmens įgaliotam atstovui sutikus, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

S. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju parodė, kad nuo 2000-11-21 iki 2017-09-06 buvo ŽŪKB ,,K.“ vadovu. Iš pradžių bendrovės veikla buvo daržovių auginimas, daugiausia augino kopūstus, todėl ir bendrovė buvo pavadinta ,,K.“. Maždaug nuo 2000 m. pradėjo verstis medžio apdirbimu. Jau tuo laikotarpiu užsiėmė ir dėvėtų automobilių pardavimu. Kadangi brolis J. mokėjo prancūzų kalbą, todėl automobilius važiuodavo pirkti būtent į Prancūziją, o juos parduodavo Lietuvoje. Kuomet buvo ŽŪKB ,,K.“ vadovas, pats automobilių pirkimo pardavimo procese nedalyvavo. Šia veikla užsiėmė jo sūnūs A. ir Š., taip pat brolio Ir. sūnūs E. ir R.. Visi šie vyrai bendrovėje dirbo vadybininkais. Jo darbo vieta buvo Panevėžyje, čia dirbo ir vyr. buhalterė D. L.. K. dirbo buhalterė D. B.. Visas automobilių pirkimas pardavimas vyko K., todėl ir automobilių pirkimo pardavimo dokumentai buvo surašomi būtent ten, juos parengdavo ir surašydavo D. B., o į P. buvo atvežami dokumentai tam, kad juos suvesti į registrus, šį darbą atliko D. L.. Nors pats nedalyvavo automobilių pirkimo pardavimo procese, tačiau prisiima atsakomybę dėl to kaip buvo organizuojama ir tvarkoma bendrovės apskaita. Pirminiai apskaitos dokumentai reguliariai buvo atvežami iš K., juos D. L. sutraukdavo į registrus, o po to dokumentai buvo atgal išvežami saugojimui į K.. D. L. atsižvelgiant į jai pateiktų dokumentų duomenis parengdavo PVM deklaracijas, jas siųsdavo į P. VMI. Dėl to, kad jo vadovavimo laikotarpiu nebuvo atliekamos įmonės piniginių lėšų, ilgalaikio, trumpalaikio turto, atsargų, skolų likučių inventorizacijos nieko konkretaus pasakyti negali, nes to neprisimena. To, kad jo vadovavimo laikotarpiu 33 transporto priemonių pardavimo operacijos ŽŪKB „K.“ buhalterinėje apskaitoje fiksuotos mažesnėmis sumomis nei už automobilius sumokėjo pirkėjai, niekaip negali pakomentuoti, kadangi jis matė tik jau parengtus ir įtraukimui į apskaitą pateiktus dokumentus, o pats automobilių pardavimo procese nedalyvavo, todėl paaiškinti šios aplinkybės negali, tačiau atsakomybę už apskaitos teisingą organizavimą prisiima. Mano, kad dalis automobilių galėjo būti parduoti per tarpininkus. Tai, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ŽŪKB „K.“ dokumentus bei atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo duomenis, nustatyta, kad atskirais atvejais (jo vadovavimo metu 5 atvejai) bendrovėje buvo įformintas transporto priemonių pardavimas užsienio šalių piliečiams tuo metu, kai transporto priemonės jau buvo įregistruotos Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, o jų savininkais-valdytojais įregistruoti fiziniai asmenys, taip pat nieko negali pasakyti, gal tiesiog buvo pamiršta pateikti dokumentus įtraukimui į apskaitą. Nieko konkretaus negali atsakyti į klausimus susijusius su automobilių prekybos organizavimu, kadangi pats tiesiogiai tame nedalyvavo, lygiai tą patį gali pasakyti ir dėl kitų FNTT specialisto išvadoje konstatuotų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų. Žino, kad kaip bendrovės vadovas buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimų ir stengėsi tai daryti, o visi netikslumai ir klaidos atsirado be jokio sumanymo kažką nuslėpti ar pateikti sąmoningai neteisingai. Dėl to, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog jo vadovavimo laikotarpiu buvo neteisingai sumokėti PVM ir Pelno mokesčiai gali pasakyti, kad neturėjo tikslo slėpti ar išvengti mokesčius, visi mokesčiai buvo paskaičiuojami pagal pateiktus į apskaitą dokumentus, todėl jeigu juose yra netikslumų, tai ir mokesčiai galimai buvo sumokėti neteisingai. Pats asmeniškai neturėjo jokios turtinės naudos iš nuslėptų ir nesumokėtų mokesčių. Visa tai buvo senai, jis jau kuris laikas nėra ŽŪKB ,,K.“ vadovas, yra senyvas, pensinio amžiaus žmogus, labai gailisi dėl to, kad nepakankamai kontroliavo Bendrovės veiklą, tuo metu, kai buvo už tai atsakingas, dėl to prisiima visiškai atsakomybę (44 t., b. l. 30–32).

Kauno apylinkės teismo 2022-02-09 nutartimi patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022-02-08 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01550-19 ir atleisti įtariamąjį S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą perduodant laiduotojos D. S. atsakomybėn be užstato vienerių metų laikotarpiui (44 t., b. l . 39–51).

E. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, parodė, kad pripažįsta, jog atsakingas už tai, kad ŽŪKB ,,K.“ vadovavimo laikotarpiu nuo 2017-09-06 privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla atitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimus, kad yra atsakingas už tikslios ir teisingos informacijos teikimą valstybės institucijoms, taip pat yra atsakingas už tai, kad bendrovės buhalterinė apskaita būtų organizuojama tinkamai. Konkrečiai atsiminti dėl kokių priežasčių kilo pasekmės, kurios konstatuotos specialisto išvadoje, jis negali, kadangi to tiesiog neprisimena. Apie tai, kodėl bendrovės buhalterijoje nustatytais atvejais buvo fiksuotos mažesnės automobilių pardavimo kainos nei realiai sumokėjo pirkėjai, tikslios priežasties nurodyti negali, galimai kad kai kuriais atvejais tai buvo padaryta sąmoningai, tačiau didžiąja dalimi tai galėjo būti ir tiesiog žmogiškos klaidos. Kai kuriuos automobilius iš bendrovės paimdavo asmenys, kurie vėliau patys susirasdavo pirkėjus ir juos parduodavo, tačiau dokumentuose nurodydavo, kad automobilį parduoda ŽŪKB ,,K.“. Prisimena, kad buvo toks T. S. iš P., kuris tuo užsiėmė, taip pat M. J. iš A., tačiau tai buvo senai ir jis tikrai nežino kiek ir kokių  automobilių jie galėjo parduoti ŽŪKB ,,K.“ vardu.  Dėl to, kad kai kuriais atvejais buvo įforminti dokumentai, kurie neatitinka pateiktiems VĮ ,,Regitra“ duomenims, gali pasakyti, kad taip galėjo nutikti dėl itin didelės darbo apimties, dėl labai didelio dokumentų kiekio, kurį reikia apdoroti ir tinkamai sutvarkyti. Bendrovės veiklos specifika pasireiškia tuo, kad automobiliai perkami iš užsienio, jų dokumentai būna įvairūs, surašyti užsienio kalba (prancūzų) tai irgi gali turėti įtakos jų tinkamam suforminimui. Bendrovės buhalterė į apskaitą traukė tik tokius dokumentus, kurie jai buvo pateikiami, ji tikrai nėra atsakinga už pirminiuose apskaitos dokumentuose esančius netikslumus. Buhalterė į registrus sutraukdavo tokius duomenis, kurie jai būdavo pateikiami pirminiuose dokumentuose, po ko pagal registrų duomenis būdavo formuojamos ir pateikiamos deklaracijos, kuriose kaip nustatė ūkinis finansinis tyrimas buvo pateikti klaidingi duomenys.   Jis negali paaiškinti visų konkrečių detalių susijusių su ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis, tačiau neturi pagrindo abejoti ir netikėti specialisto išvada, todėl prisipažįsta padaręs veikas, kuriomis yra įtariamas ir nuoširdžiai gailisi (44 t., b. l. 115–117).

Kauno apylinkės teismo 2022-02-09 nutartimi patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022-02-08 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01550-19 ir atleisti įtariamąjį E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą perduodant laiduotojos V. S. atsakomybėn be užstato vienerių metų laikotarpiui (44 t., b. l . 152–163).

J. S., apklausiama specialiąja liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2017-09-29 dirba ŽŪKB ,,K.“ buhaltere. Maždaug nuo to laiko bendrovės vadovas yra jos vyras E. S.. Turi ekonomikos išsilavinimą, išmano teisės aktus, kurie reglamentuoja buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą. Bendrovėje dirba viena buhalterė, tačiau yra ir vadybininkė D. B., kuri sutvarko pirkinius dokumentus, išrašo sąskaitas, kasos pajamų orderius. Po to šiuos dokumentus ji suveda į registrus. ŽŪKB ,,K.“ užsiima naudotų automobilių mažmenine prekyba. Automobiliai yra perkami Prancūzijoje, pargabenami į Lietuvą ir parduodami bendrovės aikštelėje (duomenys neskelbtini). Nupirkti ir į Lietuvą pargabenti automobiliai yra užpajamuojami. Visų pirma vadybininkė D. B., visus automobilius suregistruoja į pirminių dokumentų žurnalą, jame užfiksuojama automobilio pargabenimo data, markė, pagaminimo data, identifikavimo numeris, jo pirkimo kaina,  po to kai automobilis parduodamas tame pačiame žurnale padaroma žyma apie jo pardavimą. Jos pačios darbas yra tiesiog techninis – dokumentų sutraukimas į registrus. Jos darbas yra pildyti ir pateikti deklaracijas. Ji kiekvieną mėnesį supildo PVM deklaracijas ir jas pateikia VMI. Šiose deklaracijose nurodomi duomenys apie mėnesio pardavimus su PVM, marža, pardavimai į trečias šalis, pirkimai iš ES dėl automobilių, kurie nuperkami su PVM, taip pat nurodomas gaunamas PVM, mokėtinas PVM  ir privalomas sumokėti PVM. Taip pat pildo ir teikia GPM deklaracijas (susijusias su darbo užmokesčiu),  jos taip pat VMI pateikiamos kas mėnesį. Šiose deklaracijose nurodoma kiek per mėnesį priskaičiuota darbo užmokesčio ir kiek privaloma sumokėti gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat pildo ir pateikia metinę Pelno mokesčio deklaraciją. Šioje deklaracijoje nurodoma, kiek per metus gauta pajamų ir kiek patirta išlaidų. Duomenys šiai deklaracijai yra gaunami iš metinės pelno (nuostolio) ataskaitos, kuri būna patvirtinta bendrovės vadovo. Ji yra atsakinga už teisingų duomenų surašymą į deklaracijas. Visi duomenys pateikiami deklaracijose atitinka tiems, kurie yra užregistruoti buhalteriniuose dokumentuose ir registruose. Dėl to, kad buvo atliktas ŽŪKB ,,K.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas ji žino, tačiau su išvada nėra susipažinusi ir negali detaliai paaiškinti joje nustatytų pažeidimų. Ji atlieka tik techninį darbą ir yra atsakinga už tai, kad visi įrašai apskaitos registruose būtų teisingi ir atitiktų tiems duomenims, kurie užfiksuoti pirminiuose apskaitos dokumentuose. Tą patį gali pasakyti ir apie deklaracijų pildymą, visi jos deklaracijose nurodyti duomenys yra pagrįsti apskaitos dokumentų duomenimis. Apie tai, kad yra pirkėjai, kurie teigia, jog už automobilius ŽŪKB ,,K.“ sumokėjo daugiau nei buvo užfiksuota pirkimo – pardavimo dokumentuose, ji nieko nežino. Apie tai, kad tyrimo meta buvo nustatyta, jog kai kuriais atvejais bendrovės apskaitoje – likučiuose  buvo įrašyti automobiliai, kurie jau buvo parduoti fiziniams asmenis, ji taip pat nieko negali apsakyti, kadangi nežino kaip tai galėjo nutikti (7 t., b. l. 17–18).

D. L., apklausiama specialiąja liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2010 m. dirbo buhaltere ŽŪKB ,,K.“. Bendrovės vadovas buvo S. S.. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Pradžioje bendrovė užsiėmė kopūstų auginimu, taip pat užsiėmė ir medžio apdirbimo darbais, taip pat ir prekyba dėvėtais automobiliais. Kiek pamina jos pareigos buvo tiesiog buhalterė, nebuvo įforminta kaip vyr. buhalterė. Bendrovėje buhalterėmis dar dirbo D. B. ir J. S.. Visa bendrovės veikla susijusi su prekyba automobiliais buvo vykdoma tik K.. Jos darbo vieta buvo R., jai atveždavo pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos ji įtraukdavo į apskaitos registrus. t. y. jai buvo atvežamos jau supildytos pažymos-sąskaitos ir kasos pajamų orderiai, o ji pagal juos išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Grynų pinigų jai taip pat niekas neatveždavo. Atveždavo tik KPO, kuriuos įtraukdavo į kasos knygą. Jokios buhalterinės programos neturėjo, naudojo tik programą ,,Exell“. Apie tai, kad gali skirti reali kaina kurią sumokėdavo pirkėjas už automobilį, nuo tos kuri nurodoma pardavimo dokumentuose, nieko pasakyti negali, kadangi ji matydavo tik dokumentus, o ne pirkėjus. Dėl to kad už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 ir nuo 2017-01-01 iki 2017-08-31, t. y. jos darbo laikotarpiu nebuvo sudaromo buhalterinių sąskaitų suvestiniai apskaitos registrai, nieko pasakyti negali, tačiau gali būti, kad tuo laikotarpiu tokių registrų sudarymas nebuvo privalomas. Ar jos darbo laikotarpiu buvo atliekamos pinigų, ilgalaikio turto, trumpalaikio turto atsargų, skolų likučių inventorizacijos, neprisimena. Pirminius dokumentus jai paprastai atveždavo kartą ar du kartus per mėnesį. Dokumentus atveždavo vadovas S. S. ar R. S.. PVM deklaracijas mokesčių inspekcijai teikdavo ji, taip pat ji parengdavo balansą. Išeidama iš darbo 2017 m. buvo parengusi dokumentų perdavimo aktus, pagal kuriuos perdavė visus apskaitos dokumentus (7 t., b. l. 8–10).

Liudytoja  K. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai priklauso automobilis Toyota Rav 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įsigijo 2016-03-26. Tą dieną kartu su vyru I. B. bei sūnumi V. B. nuvyko į K. mieste esantį automobilių turgų. Vienoje iš aikštelių pamatė minėtą automobilį ir nusprendė jį įsigyti. Prie jų priėjo vyras, neaukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kitų bruožų neprisimena, jo vardo pavardės nežino, jo atpažinti negalėtų. Pasiteiravo jo, kokia automobilio kaina, jis pasakė, kad 4200 eurų. Tam momentui automobilis nebuvo praėjęs nei techninės apžiūros ir neturėjo draudimo. Kokie buvo automobilio valstybiniai numeriai nepamena, ir ar jie buvo neprisimena. Po automobilio apžiūros su minėtu nepažįstamu vyru pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios negali pateikti, nes neprisimena kur ją padėjo. Sutartį pasirašė turguje. Sutartyje buvo nurodyta automobilio pirkimo kaina 4100 eurų. Būtent tokią sumą sumokėjo pardavėjui. Už automobilį Toyota Rav4 sumokėjo grynais pinigais, padavė pinigus minėtam vyrui, kuris ir pardavinėjo automobilį. Apmokėjimą patvirtinančių dokumentų iš minėto piliečio negavo. Bankinių pavedimų nedarė. Prisimena, kad tą pačią dieną, jau po to kai pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, šalia aikštelės esančioje ,,Regitroje“ automobilį užregistravo, praėjo techninę apžiūrą ir gavo automobiliui skirtus valstybinius numerius. Pardavėjo jokių kontaktų neturi. Apie ŽŪKB ,,K.“ nėra nieko girdėjusi. Atrodo, kad pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyti pardavėjo, o ne ŽŪKB ,,K.“ duomenys (7 t., b. l. 74–77).

Liudytojas A. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metais ieškojo visureigio. Interneto tinklapyje pavadinimu AUTO PLIUS pamatė, kad parduodamas visureigis Toyota modelis Land Cruiser. Skelbime buvo nurodyta kaina 3400 eurų. Telefono numerio, kuris buvo nurodytas skelbime, neatsimena. Automobilį pardavinėjo K.. 2016-05-09 nuvažiavo į K. apžiūrėti automobilį. (duomenys neskelbtini) prospekte prie pastato Nr. 120 buvo automobilių stovėjimo aikštelė. Atvykus į aikštelę, paskambino pardavėjui. Atėjo vyriškis, kuris ir nuvedė prie automobilio. Visureigis buvo krovininio tipo, nes buvo tik dvi priekinės sėdynės. Automobilis buvo techniškai netvarkingas, daužtas. Ant automobilio jokių lipdukų su kaina nebuvo. Jam kilo klausimų dėl registracijos ir perdarymo į keleivinį automobilį. Pardavėjas nieko neaiškino. Tą dieną jis automobilio nenusipirko. 2016-05-10 vėl atvažiavo į tą pačią aikštelę jau norėdamas nupirkti automobilį. Priėjo tas pats vyriškis, pradėjo derėtis dėl kainos. Pirminė kaina buvo 3400 eurų. Susiderėjo iki 3150 eurų. Tuomet nuėjo į pastatą kuris atrodė kaip statybos vagonėlis. Tai buvo tos aikštelės ofisas. Moteriškė ranka užpildė pažymą-sąskaitą. Ji pasirašė po pavardė D. L., pareigos nurodytos finansininkas. Pardavėjas su kurio aš derinau pirkimą, pažymoje- sąskaitoje pasirašė prie pavardės S. S.. Jo pareigos nurodytos vadovas. Toje pačioje pažymoje, kuri vadinasi pažyma-sąskaita pardavėjai nurodė kainą 2200 eurų. Pačiam iš karto kilo klausimas, kodėl jie taip daro. Tuomet S. S. paaiškino, kad taip reikia. Tai pat ant blanko buvo uždėtas žemės ūkio kooperatinės bendrijos firminis antspaudas. Atsiskaitymas už automobilį buvo grynais pinigais. Už automobilį jis sumokėjo 3150 eurų. Jokio pinigų gavimo kvito negavo. Iš pardavėjo gavo automobilį Toyota Land Cruiser VIN numeris (duomenys neskelbtini), pažymą-sąskaitą Serija BLA Nr. 445600 ir prancūzų kalba surašytus automobilio įsigijimo dokumentus, kuriose nurodyta, kad ŽUKB „K.“ įsigijo automobilį (7 t., b. l. 83–86).

Liudytojas E. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 metais, tikslaus mėnesio nurodyti negali, žino, kad tai buvo vasara, įsigijo automobilį Volkswagen Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį įsigijo pagal skelbimą skelbimo portale ,,Autoplius“. Susiskambinus su automobilio pardavėju sutarė susitikti K. ,,U.“ bazėje. Atvykus į ,,U.“ bazę rado belaukiantį automobilio pardavėją, kuris iš pažiūros buvo apie 35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,80 cm ūgio, tamsių trumpai kirptų plaukų. Apžiūrėjus automobilį ir suderinus su juo kainą, kurios dabar tiksliai nurodyti negali, nuvyko į kažkokią firmą K., kurios taip pat nurodyti pavadinimo negali ir nuėjus į tos firmos ofisą ten dirbanti merginą paprašė dokumentų bei užpildė pirkimo – pardavimo sutartį. Ar pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su ŽŪKB ,,K.“ pasakyti negali nes neprisimena, o dokumentų išsaugojęs neturi, automobilį jau yra pardavęs. Pasirašant automobilio pirkimo – pardavimo sutartį jokių papildomų dokumentų nepildė, išskyrus tik tą minėtą sutartį. Kiek tiksliai mokėjo už minėtą automobilį pasakyti negali, tai galėjo būti nuo 3500 eurų iki 4000 eurų. Už minėtą automobilį atsiskaitė grynaisiais. Sumokėjus pinigus už automobilį, jokių tai patvirtinančių dokumentų niekas neišdavė. Taip pat negali pasakyti , kokia kaina buvo nurodyta pirkimo- pardavimo sutartyje nes į ją sudarant nežiūrėjo (7 t., b. l. 102–105).

Liudytojas V. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kas jam priklauso automobilis Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį įsigijo 2016 m., gegužės mėnesį, tačiau tikslios datos jau neprisimena. Atsimena, kad skelbimą apie parduodamą automobilį rado internetinėje svetainėje www.autoplius.lt. Neprisimena kokia automobilio kaina buvo nurodyta skelbime. Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė dėl apžiūros. Telefonu kalbėjo su man nepažįstamu vyru. Automobilio pardavėjas nurodė atvykti į automobilių aikštelę esančią netoli K. automobilių turgaus, aikštelė yra (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nežino. Automobilį aprodė taip pat vyriškis, tačiau negali pasakyti ar tai buvo tas pats asmuo su kuriuo kalbėjo telefonu. Automobilio būklė ir kaina tiko, todėl nusprendė automobilį įsigyti. Automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus pasirašė ofise, kuris buvo toje pačioje aikštelėje. Kiek pamena, automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus surašė tas pats asmuo, kuris aprodė. Dokumentuose buvo nuryta, kad automobilį perka iš kažkokios įmonės, tačiau kokia tai įmonė jau neprisimena. Už automobilį atsiskaičiau grynaisiais pinigais paduodamas juo pardavėjui. Prisimena, kad už automobilį sumokėjo apie 4000 eurų. Negali pasakyti kokia suma buvo įrašyta dokumentuose, nes to visai neįsidėmėjo. Su juo nebuvo kalbėta apie tai, kad dokumentuose būtų rodoma kita, mažesnė automobilio kaina (7 t., b. l. 107–108).

Liudytojas M. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį 2017 m. ar 2018 m. pardavė automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį buvo pirkęs K. automobilių turguje, jį pardavė per savaitę ar dvi nuo įsigijimo momento. Iš ko pirko automobilį, neatsimena. Kiek atsimena, pirkimo – pardavimo sutartį sudarė su fiziniu asmeniu, su juo vieninteliu derino automobilio pirkimą. Įforminti pirkimą su minėtu asmeniu važiavo į K. mieste esantį ofisą, kurio adreso neįsidėmėjo. Už automobilį mokėjo apie 6000 eurų, sumokėjo grynais pinigais, kokia suma buvo nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje, neatsimena, nes nuo sandorio sudarymo momento praėjo keli metai, neatsimena smulkių sandorio detalių (7 t., b. l. 115).

Liudytojas J. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metais įsigijo automobilį VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį surado internetinėje svetainėje tiksliai nepamena, atrodo ,,autoturgus.lt“, turi dar išsisaugojęs pardavėjo telefono Nr. 863057755. Pabendravus telefonu su pardavėju sutarė, kad atvyks kitą dieną į K. apžiūrėti automobilio ir sutarė, kad vyriškis jį pasitiks degalinėje kuri randasi tik įvažiavus į K. miestą. Atvykus kitą dieną į K. miestą susitiko degalinėje, automobilis patiko, sutarė dėl kainos – 4500 eurų. Kaina tiko, nuvyko į ,,Regitrą“ pildyti dokumentų. Vyriškis paklausė ar svarbu kokią kainą nurodys pirkimo pardavimo sutartyje, jam atsakė, kad nėra svarbu ir vyriškis sutartyje įrašė 1300 eurų, bet tiksliai pasakyti negali nes neturi pirkimo – pardavimo sutarties. Pirkimo – pardavimo sutartį vyriškis pildė įmonės vardu tačiau kokios įmonės pasakyti negali nes nepamena, automobilio pirkimą derino tik su vienu vyriškiu kurį mano, kad galėtų atpažinti, minėtas vyriškis į susitikimą buvo atvykęs su mažu vaiku apie 5 metų amžiaus. Perkant automobilį pasirašinėjo pirkimo – pardavimo sutartyje ,,Regitroje“, ir dar kažkokiame lape kuriame buvo kažkokios įmonės rekvizitai ir su anspaudais pasirašinėjo įmonėje į kurią patį nuvežė pardavėjas pakeliui į ,,Regitrą“. Pasirašę visus tinkamus dokumentus, sumokėjo grynais atiduodant pinigus pardavėjui į rankas, atsiskaičius išdavė įmonės kažkokį blanką, kad sumokėjo, tačiau koks tai blankas pasakyti negali ir neturi jo išsaugojęs. Įforminę dokumentus minėtas vyriškis padėjo K. automobilį įregistruoti, gauti valstybinius numerius ir pereiti techninę apžiūrą (7 t., b. l. 121–124).

Liudytoja R. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. spalio mėnesį įsigijo automobilį ,,Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį rado interneto puslapyje, tikslaus nepamena. Apžiūrėti kartu su vyru vyko į automobilių turgų K., ten paliko rankpinigius pardavėjui, tiksliai kiek pinigų nepamena. Po kelių dienų atvyko automobilį nusipirkti į tą patį turgų ir sumokėti likusius pinigus. Su kuo konkrečiai derino pirkimą – pardavimą pasakyti negali, nes pavardžių nežino, kiek pamena tai buvo du vyrai, vienas iš jų buvo aukštas ir jaunas, tačiau nei vieno iš jų neatpažintų. Su kuo tiksliai buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, ar joje buvo įrašytas įmonės pavadinimas ar privataus asmens vardas ir pavardė, pasakyti negali, nes nepamena ir neturi išsaugojusi dokumentų. Kiek pamena pasirašė tik pirkimo – pardavimo sutartį. Sandorį sudarė minėtos turgavietės kavinėje, kurios pavadinimo nežino. Už kokią tiksliai sumą įsigijo automobilį nepamena, gali pasakyti, kad tai buvo suma tarp 3700–3900 eurų. Atsiskaitė grynaisiais. Kokie apmokėjimą patvirtinantys dokumentai buvo išrašyti nepamena. Pasakyti, ar į pirkimo – pardavimo sutartį buvo įrašyta ta pati suma kurią ir sumokėjo, pasakyti tiksliai negali, nes tai vyko labai seniai, o dokumentų nėra išsaugojusi (7 t., b. l. 131–133).

Liudytoja S. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai priklauso automobilis Ford C-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį įsigijo 2016 metais, skelbimą apie parduodamą automobilį rado internete, vienoje iš skelbimų svetainių, tačiau tikslaus svetainės adreso neprisimena. Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė dėl automobilio apžiūros. Automobilio pardavėjas paaiškino, kad automobilį gali apžiūrėti vienoje iš automobilių aikštelių, esančių prie K. automobilių turgaus, (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad apžiūrėjus automobilį matė, kad jis su defektais, tačiau jo būklė ir kaina tiko, todėl nusprendė jį įsigyti. Kokia automobilio kaina buvo nurodyta internete ir kokią galutinę kainą sutarė su pardavėju, nepamena, bet galėjo būti apie 5000 eurų. Pirkimo pardavimo dokumentus pasirašė ofise, esančiame minėtoje aikštelėje. Negali pasakyti kokie tiksliai tai buvo dokumentai, nes nepamena. Kas dokumentuose buvo nurodytas kaip pardavėjas, tai yra ar fizinis asmuo ar įmonė, neprisimena. Už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais, juos paduodama minėtam pardavėjui. Kiek pamena, automobilio kaina dokumentuose ir sumokėta suma už automobilį sutapo. Nebuvo jokios kalbos apie tai, kad dokumentuose rodyti mažesnę automobilio kainą (7 t., b. l. 135–136).

Liudytojas A. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis Nissan Qashqai valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam nepriklauso, nes jį pardavė 2018 metų vasarą. Automobilį įsigijo 2016-07-26. Automobilį rado internete, skelbimų portale ,,Autoplius.lt“, kur paskambinus nurodytu numeriu buvo paaiškinta, kad automobilis yra automobiliu turguje ir ten gali jį apžiūrėti. Su kuo konkrečiai derino pirkimą pardavimą nurodyti asmens negali. Pirkimo-pardavimo sutartis atsimena, kad buvo sudaryta su įmone, tačiau su kokia pasakyti negali nes neatsimena. Automobilio pirkimą derino su vienu asmeniu, tačiau pirkimo - pardavimo sutartį sudarė su kitu asmeniu, tačiau nei vieno asmens duomenų nežino ir neatpažintų. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį jokių dokumentų nepasirašinėjo, buvo paduoti surašyti visi reikalingi dokumentai registracijai. Visi dokumentai buvo tvarkomi automobilių turguje prie automobilio. Automobilį įsigijo už 6500 Eur, pinigus perdavė pardavėjui grynais. Sumokėjus už automobilį buvo išduotas pinigų priėmimo- perdavimo kvitas. Už automobilį buvo sumokėjęs 6500, o pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta 4100 Eur. Nepastebėjo įrašytos sumos, nors pardavėjui buvo nurodęs įrašyti visą sumą. Apie įrašytą pirkimo - pardavimo sutartyje netikslią sumą, sužinojo tik pardavęs automobilį 2018 metais kaip gavo pranešimą apie nesumokėtus mokesčius. (7 t., b. l. 144–147).

Liudytojas T. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-07-29 iš ŽŪKB ,,K.“ įsigijo automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Parduodamo automobilio skelbimą rado internetiniame tinklapyje. Kokiame tiksliai interneto portale rado, neprisimena. Paskambinus skelbime nurodytu numeriu, atsiliepė žmogus, kuris nurodė, kad parduoda minėtą transporto priemonę. Jis nurodė, kad atvykti prie automobilio jis negali, o automobilį parodyti gali jo kolegos. Automobilį įsigijo pagal įmonės ŽŪKB ,,K.“ išrašytą pažymą-sąskaitą Nr. 439550. Automobilio pirkimą-pardavimą derino su dviem asmenimis. Vienas asmuo bendravo telefonu, kuris buvo nurodytas skelbime, antrasis asmuo parodė automobilį ir išrašė minėtą pažymą-sąskaitą. Pirmojo asmens nematė gyvai, tik bendravo telefonu, o antrąjį asmenį galimai galėtų atpažinti pagal veido bruožus ir kitus fiziologinius požymius. Jis buvo apie 40-45 metų amžiaus, aukštas, lieknas, pailgo veido, plaukai buvo trumpi, pilkos spalvos, bendravo lietuvių kalba. Antrojo pardavėjo paprašė elektroniniu paštu atsiųsti nuotraukas automobilio Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip jis atrodė iki tol, kol įmonė atliko automobilio remontą. 2019-07-31 elektroniniu paštu iš asmens L. G. el. p. (duomenys neskelbtini), gavo automobilio nuotraukas. Galimai bendravo su nurodytu asmeniu, nes jis neprisistatė. Pirkimo metu iš pardavėjo gavo automobilio draudimo polisą, kuriame automobilis Opel buvo draustas L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Automobilio įsigijimo dokumentus pasirašė 2019-07-29 K., neprivažiavus automobilių turgaus, važiuojant link P., galimai, tai galėjo būti šalia (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso neprisimena). Tai buvo 1 aukšto mūrinis pastatas, kuriame buvo įmonės administracinė zona su keliais kabinetais. Viename iš kabinetų buvo įrengtas kompiuteris, kuriame padarė piniginę perlaidą internetu už automobilį. Automobilį įsigijo už 2700 eurų. Galimai tam tikrą sumą galėjo sumokėti ir grynais. Tai galėjo būti apie 2000 eurų suma, tačiau neprisimena tiksliai. Viso automobilio kaina buvo apie 4500 eurų arba 4700 eurų, jau nebeprisimena. Šios aplinkybės niekaip negalėtų įrodyti, nes perlaida buvo padaryta į įmonės sąskaitą (duomenys neskelbtini) iš jo SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini). Dėl apmokėjimo buvo išduota pažyma-sąskaita, kurioje buvo nurodyta suma 2700 eurų. Dėl ne visos sumos įtraukimo į dokumentus pardavėjas nieko nepaaiškino. Po automobilio įsigijimo pastebėjo paslėptų automobilio gedimų (7 t., b. l. 153–162).

Liudytoja L. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-09 automobilių turguje K. mieste įsigijo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį užsiregistravo savo vardu. Pardavėjo nei vardo nei pavardės nežino. Automobilio pardavėjas parduodamas automobilį davė pasirašyti Pažymą-sąskaitą ant, kurios yra ŽŪKB ,,K.“ spaudas su rekvizitais. Automobilio pirkimo sąlygas derino tik su vienu ir tuo pačiu asmeniu, automobilio pardavėjo neatpažintų nes praėjo nemažas laiko tarpas po automobilio pirkimo. Pirkdama automobilį pasirašė ant dokumento Pažyma-sąskaita serija BLA Nr. 443876. Minėtas dokumentas buvo pasirašytas K. mieste, automobilių turguje, aikštelėje prie automobilio. Automobilį įsigijo už 5700 eurų, mokėjo grynais pinigais. Pasirašinėjo tik vieną dokumentą, kurį minėjo ankščiau. Apie tai, kad dokumente Pažyma-sąskaita yra nurodyta mažesnė pinigų suma už parduodamą automobilį pastebėjo tik grįžusi į namus. Dokumente buvo nurodyta parduodamo automobilio VW Passat vertė 2800 eurų. Į sutartį buvo neįtraukta 2900 eurų. Kadangi pati nepastebėjo, kad dokumente už parduodamą automobilį yra įrašyta mažesnė automobilio vertė, todėl apie tai ir nesiteiravo pardavėjo (7 t., b. l. 165–167).

Liudytojas J. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį O. A. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo maždaug prieš du metus, pavasarį. Buvo nuvykęs į K. pagrindinį automobilių turgų, kadangi ten stovėjo automobilis. Kur stovi automobilis jam pasakė automobilio pardavėjas telefonu. Nuvykęs į turgų apžiūrėjo automobilį ir paskambino nurodytų numeriu. Bendravo su tuo pačiu asmeniu. Prie automobilio atvyko vyras, kuriam buvo apie 30 metų. Su juo derino automobilio pirkimą. Prašė jo prisistatyti, bet jis neprisistatė, sakė, kad pirkimo pardavimo sutartis bus sudaryta su firma. Turguje tam vyrui padavė 3000 eurų grynais. Tada su O. A. važiavo jam iš paskos. Nuo turgaus važiavo apie 300 metrų. Ten vyras įsivedė jį į pirmame aukšte esantį kabinetą, kur sėdėjo dvi moterys. Vyras kuriam padavė pinigus išvažiavo, o pirkimo pardavimo sutartį pildė viena iš moterų. Koks buvo įmonės pavadinimas nepamena. Dėl automobilio pirkimo viską derino su vyru, o sutartį sudarė su moterimi. Nei vieno iš jų nei vardo nei pavardės nežino, mano, kad atpažintų juos. Pasirašė tik vieną pirkimo pardavimo sutartį. Sutartyje buvo įrašyta mažesnė suma nei mokėjo. Kiek pamena buvo įrašyta 1500 eurų. Nesidomėjo, kodėl įrašė mažesnę sumą. Kad už automobilį sumokėjo 3000 eurų jokio patvirtinančio dokumento negavo. Pinigus sumokėjo vyrui dar būdamas turguje į rankas (7 t., b. l. 175–178).

Liudytoja V. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra automobilio Volswagen Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja. Automobilio skelbimą rado internetiniame skelbimų portale ,,Autoplius“. Tikslios sumos, kokia buvo paminėta skelbime negali pasakyti. Automobilis buvo parvarytas iš užsienio. Automobilį apžiūrėjo K. mieste su savo vyru S. B.. Asmens duomenų su kuriuo derino automobilio pirkimą negali nurodyti ir jo neatpažintų, tačiau įmonės ŽŪKB ,,K.“ pateiktoje pažymoje-sąskaitoje Serija BLA NR. 446612 nurodytas įmonės vadovas S. S.. Su minėta įmone ŽŪKB ,,K.“ automobilio pirkimo pažymą-sąskaitą K. mieste kur ir apžiūrėjo automobilį. Už automobilį mokėjo 3200 Eur grynaisiais, buvo išrašyta pažyma-sąskaita, kurioje minima suma už automobilį buvo 2900 Eur. Kodėl įmonė pateiktoje pažymoje-sąskaitoje parašė mažesnę sumą nei mokėjo, pasakyti negali, tačiau ji tam neprieštaravo (7 t., b. l. 185–187).

Liudytojas A. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jam priklausė automobilis BMW Serie 3 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio jau neturi, nes prieš du metus pardavė. Šį automobilį įsigijo 2016 m. spalio mėnesį, tačiau tikslios datos jau neprisimenu. Automobilį rado internete, skelbimų svetainėje www.autoplius.lt. Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė dėl apžiūros. Telefonu kalbėjo su nepažįstamu vyriškiu. Pardavėjas nurodė, kad automobilį gali apžiūrėti aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Minėtos aikštelės adreso nežino, tik pamena, kad ji randasi už K. automobilių turgaus. Nuvykus į minėtą aikštelę apžiūrėjo automobilį. Automobilis buvo su defektais, tai yra buvo po eismo įvykio. Pamena, kad internete automobilio kaina buvo nurodyta daugiau nei 6000 eurų, tačiau jis nusiderėjo iki 6000 eurų. Automobilio būklė ir kaina tiko, todėl nusprendė jį įsigyti. Pirkimo- pardavimo dokumentus pasirašė aikštelėje esančiame ofise. Už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais paduodamas juos automobilio pardavėjui į rankas. Tiksliai atsimena, kad sumokėjo 6000 eurų. Neprisimena kokius tiksliai pirkimo pardavimo dokumentus pasirašė. Taip pat neprisimena kas dokumentuose buvo nurodytas kaip automobilio pardavėjas, tai yra ar fizinis ar juridinis asmuo. Pildydamas dokumentus automobilio pardavėjas pasakė, kad dokumentuose bus įrašyta kita automobilio kaina – mažesnė. Sakė, kad jei netinka tai gali automobilio ir nepirkti. Pats tokio automobilio norėjo todėl sutiko ir pasirašė pirkimo pardavimo dokumentuose. Jau neprisimena kokia automobilio kaina buvo nurodyta dokumentuose (7 t., b. l. 192–193).

Liudytojas L. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, pirko automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį pirko pagal skelbimą internete, kokiame portale buvo skelbimas, neprisimena. Paskambinęs telefonu nurodytu skelbime, susitarė su vyriškiu, kurio pavardės nežino, susitikti automobilių stovėjimo aikštelėje, K. automobilių turgaus teritorijoje. Dėl automobilio pirkimo pardavimo visus klausimus derino su vyriškiu, kuris aprodė automobilį. Kiek prisimena, jo vardas lyg Darius, bet nėra užtikrintas, pavardės nežino. Apžiūrėjęs automobilį, davė avansu apie 300 eurų, kitą sumą pažadėjo sumokėti, kai tikrai apsispręs dėl automobilio pirkimo. Visas automobilio pirkimo sąlygas derino tik su vienu vyriškiu. Pirkimo  pardavimo metu pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, ar sutartyje automobilio pardavėjas buvo nurodytas fizinis asmuo, ar įmonė, neprisimena, neatkreipė į tai dėmesio. Automobilio pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė automobilių stovėjimo aikštelėje, ten kur apžiūrėjo pradžioje automobilį. Už automobilį mokėjo apie 3700 eurų, tikslios sumos neprisimena, nes buvo seniai. Už automobilį sumokėjo grynais pinigais, jokie apmokėjimą patvirtinantys dokumentai išduoti nebuvo, tik pirkimo - pardavimo sutartis. Kiek prisimena, už automobilį sumokėjo tiek, kiek buvo nurodyta pirkimo - pardavimo sutartyje (7 t., b. l. 196–199).

Liudytojas P. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įsigijo 2016 m. rudenį. Tiksliai nepamena kaip vadinasi įmonė, iš kurios pirko automobilį, bet kiek pamena, kad ji yra už K. miesto, važiuojant link automobilio turgaus. Parduodamą automobilį pamatė įdėtą į skelbimus internete, kokiame internetiniame tinklalapyje buvo įdėtas skelbimas, taip pat nepamena. Su pusbroliu važiavo į už K. esantį automobilio turgų, ten automobilio nenusipirko, tai nusprendė parvažiuojant užsukti į anksčiau skelbime rastą parduodamą automobilį Toyota, kurį pardavinėjo netoli automobilio turgaus įsikūrusi įmonė. Įmonėje buvo tik vienas asmuo, bet kaip suprato ne savininkas, jo duomenų nežino, ir jo neatpažintų. Su šiuo asmeniu derinant automobilio pirkimą pardavimą, jis viską perduodavo telefonu kitam asmeniui, kaip suprato, savininkui. Kas tas asmuo, kuriam buvo skambinta, nežino, nes pats su juo asmeniškai telefonu nebendravo. Sutarus pirkti automobilį užsipildė pirkimo-pardavimo sutartį. Iš asmens dar gavo automobilio dokumentus užpildytus prancūzų kalba. Už automobilį Toyota sumokėjo 4 000 eurų grynais pinigais. Jokie apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nebuvo išduoti. Gavo tik automobilio dokumentus prancūzų kalba ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Kokia pinigų suma buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, nepamena (8 t., b. l. 7–10).

Liudytojas V. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį Citroen C4 Picasso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2016 m. K. turguje. Su kokiu asmeniu derino automobilio pirkimą paradavimą, nepamena. Su kokia įmone sudarė pirkimo-pardavimo sutartį pasakyti negali, nes nepamena, kadangi pirkimo-pardavimo sutarties neturi. Perkant automobilį pasirašė ant pirkimo-pardavimo sutarties bei sąskaitos faktūros. Visus dokumentus pildė šalia turgaus stovinčiame pastate kur yra techninių apžiūrų centras. Už automobilį sumokėjo apie 2000 eurų, tikslios sumos nepamena. Pinigus mokėjo grynais. Ar gavo sąskaitą faktūra pasakyti negali, nes nepamena tik atsimena, kad pirkimo-pardavimo sutartį gavo. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įrašyta ta suma kurią sumokėjo už automobilį t. y. apie 2000 eurų (8 t., b. l. 16–19).

Liudytojas A. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį Suzuki Grand Vitara įsigijo maždaug prieš trejus metus. Internete skelbimų portale ,,autoplius.lt“ rado parduodamą automobilį Suzuki Grand Vitara. Paskambinus skelbime nurodytu numeriu bendravo su vyriškiu, su kuriuo susitarė susitikti K. mieste esančioje automobilių pardavimo aikštelėje. Nuvykus į minėtą aikštelę pasitiko vyriškis, kuris parodė automobilį Suzuki Grand Vitara. Su šiuo vyriškiu derino automobilio pirkimą. Vyriškio vardo nei pavardės nežino. Ar automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su ŽŪKB ,,K.“, neprisimena. Sudarant pirkimo pardavimo sandorį, pasirašė kažkokia forma užpildytą lapą. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė parduodamo automobilio aikštelėje esančiame ofise. Už automobilį Suzuki Grand Vitara minėtam vyriškiui mokėjo grynais 1650 eurų. Kiek pamena buvo išduotas vienas lapas, kuriame buvo nurodyta, kad už automobilį Suzuki Grand Vitara sumokėjo 800 eurų. Minėtas vyriškis teigė, kad sutartyje pirkimo-pardavimo rašo mažesnę pinigų sumą, nes jam nuo to geriau (8 t., b. l. 27–30).

Liudytojas A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo prieš trejus metus K. iš nepažįstamo asmens. Kokiomis aplinkybėmis įsigijo nurodytą automobilį nepamena, ar rado skelbimą, ar iš automobilių turgaus. Automobilį pirko iš vyriškio, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis buvo prancūzų kalba, asmens, kuris perdavė automobilį duomenų nežino. Kokius dokumentus pasirašė pirkdamas automobilį tiksliai nurodyti negali. Pirkimo-pardavimo sąlygas derino su vienu asmeniu. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė vietoje, kur ir pirko automobilį, mano kad prie automobilių turgaus. Automobilį įsigijo ir už jį mokėjo 9000 – 10000 eurų, tikslios sumos nepamena. Už automobilio pirkimą atsiskaitė grynaisiais pinigais, ir pinigų suma pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta tokia pati (8 t., b. l. 36–38).

Liudytoja E. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 metų sausio 15 dieną internetiniame portale www. autogidas.lt pastebėjo automobilio „Seat Leon“ pardavimo skelbimą. Ji šį automobilį įsigijo 2017-01-20 iš firmos ŽUKB „K.“, kurios savininkas tuo metu buvo S. S.. Pirkimo pardavimo reikalus derino su S. S.. Automobilio „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su ŽŪKB „K.“. Pasirašant pirkimo pardavimo sandorį, pasirašė tik pažymą – sąskaitą Nr. 449374, serija BLA. Tai vyko 2020-01-20 adresu (duomenys neskelbtini), S. S. darbo kabinete. Už automobilį sumokėjo grynaisiais pinigais. Už automobilį sumokėjo ne tiek, kiek buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje – 1300 Eur, ji sumokėjo 1700 Eur. Neprisimena, ką automobilio pardavėjas dėl ne visos parduodamo automobilio kainos rodymo dokumentuose paaiškino (8 t., b. l. 46–50).

Liudytojas D. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš apie du metus pardavė jam priklausantį automobilį Hyundai i30 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį įsigijo prieš 3-4 metus, tačiau tikslios datos neprisimena. Skelbimą apie parduodamą automobilį rado internete, skelbimų svetainėje www.autoplius.lt. Kokia automobilio kaina buvo nurodyta internete, neprisimena. Paskambino telefono numeriu nurodytu skelbime ir susitarė dėl automobilio apžiūros. Telefonu kalbėjo su nepažįstamu vyru, kuris nurodė atvykti į automobilių aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Nuvyko į minėtą aikštelę, kur apžiūrėjo automobilį. Atsimena, kad automobilis buvo su defektais, po autoįvykio. Galutinė sutarta automobilio kaina buvo nemažiau 1600 eurų. Pirkimo-pardavimo dokumentus pasirašė aikštelėje esančiame ofise. Negali įvardinti koks tiksliai dokumentas buvo užpildytas, bet tai buvo žalios spalvos lapas, kurį užpildė automobilį aprodęs vyriškis. Atsimena, kad dokumente buvo nurodyta, kad automobilį perka iš bendrovės, tačiau jos pavadinimo neprisimena. Kokia automobilio kaina buvo nurodyta dokumente negali pasakyti, nes į tai neatkreipė dėmesio. Negali pasakyti ar suma, kurią sumokėjo už automobilį ir suma, kuri buvo įrašyta dokumentuose, sutapo. Atsimena, kad už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais ir sumokėjo ne mažiau 1600 eurų. Automobilio pardavėjas nekalbėjo apie tai, kad dokumentuose būtų galima įrašyti kitą, mažesnę automobilio kainą (8 t., b. l. 52–53).

Liudytojas V. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo vardu ir priklauso jam. Minėtą automobilį įsigijo 2017 m. sausio 31 d. Apie minėto automobilio pardavimą 2017 metų sausio pabaigoje rado skelbimą skelbimų portale autoplius.lt, susiskambino su pardavėju ir sutarė nuvykti į K. miestą apžiūrėti automobilio. 2017 metų sausio 31 dieną su žmona ir žmonos broliu E. T. nuvažiavo į K., prie kažkokios degalinės ir susitiko su automobilio pardavėju. Apžiūrėjo automobilį ir nutarė jį pirkti. Asmens, iš kurio aš pirko minėtą automobilį, neprisimena ir neprisimena nei jo vardo, nei pavardės. Tą pačią dieną, su pardavėju sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Kokie pardavėjo duomenys buvo nurodyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, neprisimena, gali būti, kad buvo ir įmonės ŽŪKB ,,K.“ duomenys. Automobilio pirkimo sąlygas derino tik su vienu asmeniu, kuris buvo maždaug buvo 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, šviesių plaukų, su juo buvo apie 4 metų amžiaus vaikas. Perkant automobilį pasirašė tik automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kiek pamena, jokių kitų dokumentų nepasirašinėjo. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė kažkokioje įstaigoje, kurios nei adreso, nei duomenų neprisimena. Automobilį pirko už 5000 tūkstančius eurų, bet pardavėjas paprašė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje parašytų kitą sumą. Kokia tiksliai suma buvo įrašyta į automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, tikslai pasakyti negali, nes neprisimena. Už automobilį pardavėjui atsiskaitė grynais pinigais 5000 eurų. Jokių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų negavo. Automobilio pardavėjas dėl ne visos parduodamo automobilio kainos rodymo dokumentuose paaiškino, kad jei nurodo visą sumą, tai jam neapsimoka. Negali tiksliai pasakyti, bet mano, kad pardavėjo vardas galėjo būti Saulius (8 t., b. l. 61–64).

Liudytojas M. , apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įsigijo maždaug prieš tris metus. Automobilį pirko K., automobilių turguje, (duomenys neskelbtini) prospekte. Turguje radęs šį automobilį, paskambino telefono numeriu, kuris buvo ant automobilio ir su pardavėju susitarė automobilį apžiūrėti. Automobilio pardavėjas atvyko maždaug už poros valandų, tai buvo vyras apie 30-40 metų amžiaus. Apžiūrėjus automobilį, nusprendė jį įsigyti ir su minėtu vyriškiu derino automobilio pirkimą pardavimą. Automobilis Lietuvos Respublikoje nebuvo registruotas. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su įmone, kokia nepamena. Pirkimo- pardavimo sutartį supildė automobilio pardavėjas įmonės vardu ir uždėjo įmonės antspaudą. Ar pasirašė dar kokius nors dokumentus, nepamena. Už automobilį pardavėjui grynais sumokėjo 3900 eurų. Kiek pamena, jokių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų jis nedavė. Kokia automobilio kaina buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje nepamena (8 t., b. l. 71–74).

Liudytojas E. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis Mercedes Classe E valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nupirko 2017-03-23. Automobilį nusipirko radęs skelbimą internete, pasiskambino nurodytu numeriu skelbime ir susitarė automobilį apžiūrėti K.. Apžiūrėjus automobilį jį nusipirko, pasirašė pažymą-sąskaitą Nr. 449772. Automobilio pirkimą derino su vyru, tačiau jo vardo ar pavardės nežino. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su ŽŪKB ,,K.“. Visus reikalus dėl minėto automobilio pirkimo derino su vienu vyrų, pastarojo atpažinti negalėtų, kadangi jį matė vieną kartą, prieš trejus metus. Automobilį pirko už 6000 eurų, šią visą sumą sumokėjo grynaisiais. Sumokėjus minėtą sumą, joks čekis ar kitoks apmokėjimą patvirtinantis dokumentas nebuvo išduotas. Pažymoje-sąskaitoje Nr. 44772 buvo nurodyta, kad už minėtą automobilį sumokėjo 2800 eurų. Automobilio pardavėjas dėl ne visos parduodamos automobilio kainos rodymo dokumentuose nieko neaiškino (8 t., b. l. 82–83).

Liudytoja A. D., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai priklauso automobilis Ford Fiesta valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį įsigijo 2017 m. gegužės 17 d. Įsigyti automobilį vyko kartu su vyru R. D. ir sūnumi T. D. į K. automobilių turgų. Iš anksto su pardavėju nieko nesitarė, nuvykus šis automobilis patiko, dėl to nusprendė jį nusipirkti. Priėjo vyras, kuris prisistatė esantis automobilio pardavėju, sūnui išbandžius šį automobilį, nusprendė pirkti. Asmens, su kuriuo derino pirkimą pardavimą nei vardo nei pavardės neprisimena. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė su asmeniu, o ne su įmone. Pirkimo sąlygas derino taip pat tik su šiuo asmeniu, kurio duomenų neprisimena ir šiuo metu neatpažintų jo. Perkant automobilį buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat automobilį iš karto apdraudė ,,Lietuvos draudime“. Sutartis buvo pasirašyta taip pat ,,Lietuvos draudimo“ kioskelyje, kuriame sakė pardavėjas bus pigiau draustis. Automobilis Ford Fiesta kainavo 3500 eurų. Pinigus sumokėjo grynais. Jokių dokumentų, patvirtinančių apmokėjimą, pardavėjas nedavė. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo tokia pat suma (3 500 eurų), kaip ir sumokėjo (8 t., b. l. 89–92).

Liudytoja G. U., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai priklauso automobilis Audi A1 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį įsigijo 2017 metais, tikslios datos neprisimena. Automobilį įsigijo radusi skelbimą internete, skelbimų svetainėje www.autoplius.lt. Atsimena, kad skelbime automobilio kaina buvo nurodyta 8000 eurų. Ieškoti automobilio padėjo brolis A. U., kuris paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė dėl apžiūros. Jis pirmas nuvyko apžiūrėti automobilio ir patarė jį pirkti. Automobilį ji apžiūrėjo parduodamų automobilių aikštelėje, esančioje netoli K. automobilių turgaus. Automobilio pardavėjas buvo nepažįstamas, jo neįsidėmėjo ir jau neatpažintų. Automobilio pirkimo pardavimo dokumentus pasirašė ofise, kuris buvo gretimoje aikštelėje. Koks tiksliai dokumentais tai buvo įvardinti negali, pamena tik tai, kad tai nebuvo paprasta pirkimo- pardavimo sutartis, o buvo firminis bendrovės blankas. Atsimena, kad dokumentuose buvo nurodyta, kad automobilį perka iš žemės ūkio bendrovės, tačiau jos pavadinimo neįsidėmėjo ir nurodyti negali. Už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais, paduodama juos automobilio pardavėjui. Atsimena, kad pats pardavėjas prašė atsiskaityti grynaisiais ir nenorėjo atsiskaitymo bankiniu pavedimu. Tiksliai atsimena, kad už automobilį nei kiek nenusiderėjo ir sumokėjo 8000 eurų. Pardavėjas nekalbėjo apie tai, kad dokumentuose būtų galima įrašyti mažesnę automobilio kainą, tačiau matė, kad dokumentuose buvo įrašyta, kad už automobilį sumokėjo 4000 eurų. Pati nesidomėjo, kodėl pardavėjas nurodė būtent tiek ir neįrašė visos už automobilį sumokėtos sumos į pirkimo- pardavimo sutartį (8 t., b. l. 94–95).

Liudytojas V. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis S. O. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį įsigijo 2017 m. gegužės 31 d. Parduodamą automobilį rado internete, vienoje iš parduodamų automobilių skelbimų svetainių. Paskambino telefono numeriu nurodytu internete ir susitarė dėl apžiūros. Pardavėjas nurodė atvykti į aikštelę esančią netoli K. automobilių turgaus. Automobilio pardavėjas buvo nepažįstamas, jo neįsidėmėjo ir neatpažintų. Neprisimena kokia automobilio kaina buvo nurodyta skelbime. Automobilio būklė ir kaina tiko, todėl nusprendė automobilį įsigyti. Automobilio pirkimo pardavimo dokumentus pasirašė toje pačioje aikštelėje esančiame ofise. buvo surašyta pažyma sąskaita Serija BLA Nr. 451528. Dokumentuose buvo nurodyta, kad automobilį parduoda ŽŪKB ,,K.“. Už automobilį sumokėjo ne mažiau 6000 eurų. Automobilio dokumentuose buvo nurodyta, kad automobilio kaina 2500 eurų. Pardavėjas sakė, kad rodys mažesnę kainą pirkimo pardavimo dokumentuose, tačiau pačiam tuo metu rūpėjo tik pats automobilis ir į tai nesigilino. Už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais, paduodamas juos pardavėjui į rankas. Automobilio pirkimo sąlygas derino ir patį sandorį sudarė su tuo pačiu asmeniu, tačiau kaip ir minėjo jo neįsidėmėjo ir neatpažintų (8 t., b. l. 97–98).

Liudytojas R. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį Ford C-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko 2017 metų pavasarį. Internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt pamatė skelbimą apie parduodamą automobilį Ford C-MAX. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis parduodamas už 3500 eurų. Susiskambinęs su minėto automobilio pardavėju, susitarė, kad susitiks K. apžiūrėti parduodamo automobilio. Su automobilio pardavėju susitiko prie pagrindinio K. turgaus. Pardavėjas buvo atvykęs su parduodamu automobiliu. Jį apžiūrėjo. Kadangi automobilis tiko, nusiderėjo pardavimo kainą, sutarė, kad automobilį pirks už 3200 eurų ir kartu su pardavėju parduodamu automobiliu nuvyko į G., ten kur gyvena pardavėjas. Asmens pardavusio automobilį nei vardo nei pavardės neprisimena. Pardavėjo namuose, G., surašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Atsimena, kad pasirašinėjant pirkimo-pardavimo sutartį, sutartyje figūravo ŽŪKB ,,K.“, pardavėjas nurodė, kad jis pats minėtą automobilį pirko iš tos įmonės. Automobilį įsigijo už 3200 eurų. Atsiskaitė grynaisiais pinigais. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat buvo nurodyta 3200 eurų suma. Pardavėjas nesiūlė sutartyje nurodyti kitokią automobilio kainą (8 t., b. l. 104–106).

Liudytojas T. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis Peugeot 207 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį įsigijo 2017 metų vasarą. Parduodamą automobilį rado K. automobilių turguje. Automobilio pardavėjas buvo nepažįstamas, jo neįsidėmėjo ir neatpažintų. Automobilio kaina buvo apie 2000 eurų, tačiau tikslios sumos jau neprisimena. Suma buvo ne mažesnė nei 1500 eurų. Automobilio pirkimo- pardavimo dokumentus pasirašė ofise, kuris randasi netoli K. automobilių turgaus, tačiau tikslaus adreso nežino. Negali pasakyti kokie tiksliai dokumentai buvo surašyti. Atsimena, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilį perka iš bendrovės, tačiau jos įvardinti negali, nes neprisimena. ŽŪKB ,,K.“ nieko nesako, negali pasakyti ar pirko būtent iš šios bendrovės. Negali pasakyti kokia automobilio kaina buvo nurodyta pirkimo- pardavimo dokumentuose, nes tai buvo seniai ir taip pat neprisimena. Atsimena, kad dokumentuose automobilio kaina buvo nurodyta mažesnė, tačiau kiek tiksliai, neprisimena. Atsimena, kad už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais. Automobilio pirkimo dokumentų nėra išsaugojęs ir pateikti negali (8 t., b. l. 108–109).

Liudytojas V. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis O. A. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį įsigijo 2017 metų birželio mėnesį. Parduodamą automobilį rado vaikščiodamas K. automobilių turguje. Automobilis stovėjo bendroje parduodamų automobilių aikštelėje. Automobilį pardavinėjo nepažįstamas vyriškis. Šio asmens neįsidėmėjo ir jau neatpažintų. Automobilio kaina buvo ne mažiau 3000 eurų. Automobilio kaina ir būklė tiko, todėl nusprendė jį įsigyti. Prisimena, kad automobilio pirkimo pardavimo dokumentus pasirašė kažkokiam kioske, netoli K. automobilių turgaus, tačiau tikslaus adreso nežino. Pamena, kad už automobilį atsiskaitė grynaisiais. Neprisimena kokius pirkimo pardavimo dokumentus pasirašė. Neprisimena, kas dokumentuose buvo nurodytas kaip pardavėjas. Negali pasakyti ar buvo nurodytas fizinis asmuo ar įmonė. Kiek pamena, dokumentuose buvo nurodyta mažesnė automobilio kaina. Tvirtina, kad sumokėjo nemažiau 3000 eurų, tačiau kokiu skirtumu parduodamo automobilio kaina skyrėsi nuo sumos įrašytos dokumentuose nepamena (8 t., b. l. 111–112).

Liudytojas L. R. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis KIA CEE'D valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį įsigijo prieš trejus metus. Skelbimą apie parduodamą automobilį rado skelbimų svetainėje www.autoplius.lt. Kokia automobilio kaina buvo nurodyta internete jau neprisimena, bet suma buvo apie 3600 eurų. Tą pačią dieną paskambino telefono numeriu nurodytu skelbime ir susitarė, kad atvyks apžiūrėti automobilį. Automobilio pardavėjas buvo nepažįstamas ir jo jau neatpažintų. Automobilio pardavėjas paaiškino, kad automobilis priklauso įmonei ir tai, kad pirkimo-pardavimo dokumentus pasirašys minėtos firmos ofise. Minėtas ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais, paduodamas automobilio pardavėjui, kuris aprodė automobilį. Šis asmuo ir užpildė pažymą-sąskaitą. Atsimena, kad už automobilį sumokėjo ne mažiau 3600 eurų, o pirkimo-pardavimo sutartyje suma buvo ženkliai mažesnė. Kokia tiksliai suma buvo įrašyta dokumentuose jau nepamena. Automobilio pardavėjas paaiškino, kad dokumentuose rašo mažesnę sumą dėl didelių mokesčių (8 t., b. l. 114–115).

Liudytojas V. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 metų rudenį įsigijo automobilį Lexus IS220D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį rado internetiniame pardavimo puslapyje www.autoplius.lt. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra parduodamas K. mieste. Kitą dieną su sūnumi N. Š. ir dukros vyru G. D. nuvažiavo į K. miestą, automobilį apžiūrėjo ir pirko iš automobilio pardavimo aikštelės. Automobilio pardavimo aikštelės tikslaus adreso pasakyti negali, aikštelė buvo netoli (duomenys neskelbtini). Pardavusio asmens vardo ir pavardės pasakyti negali, nes nežino. Minėtas automobilis buvo parvežtas iš Prancūzijos, pardavėjas paaiškino, kad automobilis yra su gedimu, reikėjo keisti vairo stiprintuvą. Apžiūrėjus minėtą automobilį, sutiko jį įsigyti ir su gedimu. Su automobilio pardavėju sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, o ar sutartis buvo sudaryta su ŽUKB „K.“, negali pasakyti, nepamena. Sudarant automobilio pirkimo pardavimo sandorį, su pardavėju pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, daugiau jokių dokumentų nepasirašė. Automobilį įsigijo už 4500 eurų, atsiskaitė grynaisiais pinigais. Jokių patvirtinančių dokumentų apie sumokėjimą nebuvo išduota, minėta suma buvo įrašyta į pirkimo – pardavimo sutartį. Už automobilį sumokėjo tiek, kiek buvo nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje (8 t., b. l. 123–126).

Liudytoja D. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį Suzuki Vitara, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo prieš du-tris metus. Automobilis buvo nupirktas K. automobilių pardavimo įmonėje, pavadinimo neprisimena, randasi netoli automobilių turgaus. Su kuo konkrečiai derino automobilio pirkimą pardavimą neprisimena. Tiksliai su kokia įmonė buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis neprisimena, galimai su ŽŪKB ,,K.“. Automobilio pirkimą, sąlygas derino tik su vienu asmeniu (su vyru), tiksliai su kuo neprisimena, jo neatpažintų. Sudarant pirkimo pardavimo sandorį pasirašinėjo pirkimo-pardavimo sutartyje bei pasirašinėjo kvitą už sumokėtus pinigus. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pasirašinėjo minėtoje įmonėje K.. Automobilį įsigijo už 2350 eurų, atsiskaitė grynaisiais. Už automobilio pirkimą buvo išduotas kvitas, kuriame buvo nurodyta sumokėta suma. Už automobilį Suzuki Vitara sumokėjo tiek kiek buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje (8 t., b. l. 131–133).

Liudytoja N. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  automobilis VW Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, tačiau juo naudojasi jos sūnus V. B.. Minėtą automobilį jis įsigijo A. 2016 m. gegužės 28 d. iš M. J.. Pati automobilio pirkimo pardavimo ji nederino, nes šį automobilį pirko jos sūnus sau, jis registruotas jos vardu dėl to, kad būtų pigesnis automobilio draudimas. Ant dviejų iš automobilio įsigijimo dokumentų yra ŽŪKB „K.“ spaudas, tačiau nori pažymėti, kad nežino, ar kuris nors iš dokumentų yra pirkimo-pardavimo sutartis, nes visi dokumentai yra parengti prancūzų kalba. Ar automobilio pirkimas buvo derintas su daugiau nei vienu asmeniu ji nežino, minėto M. J. ji nepažįsta, nėra mačiusi ir atpažinti negalėtų. Ji pasirašė tik vieną dokumentą, kurį jai atvežė ir pasirašyti davė sūnus. Šio dokumento pavadinimas yra CERTIFICAT DE CESSION D'UN VEHICULE. Kiek žino, sūnus už automobilį iš viso sumokėjo 4000 eurų, ji sūnui automobilio įsigijimui davė 2000 eurų. Už automobilį sūnus atsiskaitė grynaisiais pinigais. Nežino, ar už automobilį sumokėta tiek, kiek nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje, nes visi dokumentai prancūzų kalba, tačiau ant vieno iš jų yra rašikliu užrašyta „prix: 4000“, kiek ji supranta, yra automobilio kaina (8 t., b. l. 140–143).

Liudytojas J. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug 2016-2017 metais turėjo Volkswagen T5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tiksliai negali prisiminti, kada jį įsigijo, tai galėjo būti 2016-2017 metais. Automobilį pirko netoli automobilių turgaus, esančio K. mieste, aikštelėje iš juridinio asmens, tai yra, kažkokios įmonės, kurios pavadinimo dabar neprisimena. Automobilio pirkimą pardavimą derino su vienu asmeniu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Neprisimena su kokia bendrove buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Kokius dokumentus pasirašė sudarant pirkimo pardavimo sandorį dabar tiksliai neprisimena.  Už automobilį atsiskaitė grynais. Neprisimena kokie dokumentai buvo išduoti. Ar už automobilį sumokėjo tiek, kiek buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, neprisimena (8 t., b. l. 160–163).

Liudytoja V. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai priklauso automobilis Toyota Prius valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį įsigijo 2016 m. liepos mėnesį. Skelbimą apie parduodamą automobilį rado internete, tačiau tikslaus skelbimo puslapio neprisimena. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu atsiliepė nepažįstamas vyriškis. Pardavėjas nurodė, kad automobilį gali apžiūrėti A., bei nurodė adresą kur reiktų atvykti. Nurodyto adreso ji jau nepamina, tačiau tai buvo nuosavo namo kiemas. Nuvykus nurodytu adresu ji apžiūrėjo automobilį. Automobilio būklė ir kaina jai tiko, todėl nusprendė jį įsigyti. Automobilio kaina buvo apie 4000 eurų. Pardavėjas paaiškino, kad automobilis priklauso bendrovei, kuri yra K. ir pirkimo pardavimo dokumentus turėtume pasirašyti ten. Kadangi buvo atvykusi automobiliu ji į bendrovės ofisą vyko savo automobiliu, o pardavėjas jos perkamu. Minėtos bendrovės ofisas buvo (duomenys neskelbtini) prospekto gale, K.. Nuvykus į bendrovės ofisą ji pasirašė pirkimo pardavimo dokumentus. Dokumentuose buvo įrašyta, kad automobilį perka iš bendrovės, tačiau jos pavadinimo jau neprisimena. Tiksliai atsimena, kad dokumentuose nurodyta kaina buvo tokia pati, kokią ir sumokėjo už automobilį, tai yra apie 4000 eurų. Už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais paduodama pardavėjui į rankas (8 t., b. l. 165–166).

Liudytojas A. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš 3-4 metus įsigijo automobilį Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Susiskambinęs su pardavėju nuvyko į K.. Su pardavėju susitiko kuro kolonėlėje, iš jo nupirko tą automobilį. Kiek pamena pardavėjas gyveno visai netoliese techninės apžiūros centro nes jį teko pavežti iki namų. Pardavėjo duomenų neprisimena, bet pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė, jei neklysta ant dokumento buvo užsieniečio vardas, pavardė, berods, prancūzo. Po šio automobilio pirko dar penkis automobilius, todėl konkrečiai su keliais asmenimis bendravo dėl automobilio pirkimo pasakyti negali. Pamena, kad tas vyras iš kurio pirko automobilį K., buvo su berniuku iki 10 metų amžiaus. Pirkimo-pardavimo sutartį galėjo pasirašyti arba automobilyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje. Tą automobilį nupirko už 5100 eurų. Pinigus padavė grynais. Jokio kvito už gautus pinigus pardavėjas jam nedavė. Sumokėjo tokią pinigų sumą, kokia ir buvo nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje (8 t., b. l. 171–174).

Liudytojas A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-19 įsigijo automobilį Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio skelbimą rado internete, www.autoplius.lt svetainėje. Paskambino ir pardavėjas telefonu paaiškino, kad automobilį galima apžiūrėti (duomenys neskelbtini) esančioje stovėjimo aikštelėje. Pardavėjo vardo bei pavardės neatsimena, sakė, jog jis turi įmonę ir varinėja automobilius iš užsienio. Visą pirkimo procedūrą derino su šiuo vyru, tačiau šio vyro nebeatpažintų, kadangi praėjo jau daug laiko. Apžiūrėjo automobilį, tačiau tą dieną nepirko jo ir grįžo namo. Maždaug po savaitės paskambino tuo pačiu numeriu ir sutarė su pardavėju, kad pirks automobilį. Atvažiavo autobusu į K., nuvažiavo į tą pačia aikštelę, vėl apžiūrėjo automobilį. Atsimena, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su įmone, tačiau neatsimena kokia, galbūt galėjo būti „K.“, neatsimena. Pirkimo sąlygas derino su tuo pačiu asmeniu. Pasirašė prancūzišką pirkimo pardavimo sutartį toje pačioje aikštelėje, kur apžiūrinėjo automobilį, ar pildė dar kažkokių dokumentų jis neatsimena. Automobilį pirko už 4200 eurų, atsiskaitė grynaisiais, pinigus padavė tam pačiam vyrui, su kuriuo derino pirkimą. Pinigų priėmimo kvito jam neišdavė, už automobilį mokėjo tiek, kiek ir nurodyta sutartyje  (8 t., b. l. 182–185).

Liudytojas E. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-11-08 oš K. automobilių turgaus įsigijo automobilį Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį jam aprodė moteris maždaug apie 40 metų, vidutinio sudėjimo bei ūgio. Moteris jam minėjo, kad jos giminaitis veža automobilius ir juos pardavinėja, o ji tiesiog yra pagalbininkė ir užsiima automobilių pardavimu. Pirkimo-pardavimo sutarties nebeturi, kiek pamena sutartyje pardavėjas buvo fizinis asmuo, o ne įmonė. Perkant automobilį buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, ar buvo pasirašyti kiti dokumentai nepamena, nes praėjo daug laiko nuo automobilio pirkimo. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta automobilių turguje esančiame namelyje, kuriame tvarkomi dokumentai susiję su automobilių pardavimais. Automobilį įsigijo maždaug už 3500-3600 litų, sumokėjo grynaisiais. Jokių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų jam nebuvo išduota. Pirkimo-pardavimo sutartyje suma už automobilį buvo nurodyta didesnė, negu jis mokėjo. Maždaug kiek pamena apie 4000 litų suma. Perkant automobilį su minėta moterimi derėjosi dėl kainos ir jam automobilio kainą pamažino maždaug 300 litų, bet kaip ir minėjo sutartyje nurodyta kaina buvo didesnė negu jis mokėjo (9 t., b. l. 7–10).

Liudytoja J. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-08-23 įsigijo automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį surado jos sūnus  M. internetiniame portale, skelbimų skiltyje. Skelbime nurodytu telefonu, kurio dabar neatsimena, paskambino pati. Išsiaiškino, kad automobilį pardavinėja Birštono vienkiemio (dabartinis Birštono miestas) gyventojo A. D. sūnus, tiksliai vardo nežino, gali būti T. D.. Kartu su vyru J. M. ir sūnumi K. nuvyko automobilį apžiūrėti. Automobilis stovėjo jų kieme. Automobilis jai patiko ir susitarė jį pirkti už 3100 eurų. Pirkimo sandorį susitarė sudaryti kitą dieną, kai pardavėjas automobiliui atliks techninę apžiūrą, nes tuomet ji buvo neatlikta. Automobilį pirko VĮ ,,Regitra“ P. skyrius kieme. Kokius tiksliai dokumentus ji pasirašė pirkimo pardavimo sandorio metu, neatsimena. Ar tarp dokumentų buvo ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ji nežino. Už automobilį sumokėjo 3100 eurų, grynais pinigais, jokių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų T. D. jai neišrašė. Ji nežino kokia pinigų suma buvo įrašyta į pirkimo dokumentus, niekas jai nieko apie tai nepasakė. Ji apie ŽŪKB ,,K.“ nieko nežino, apie ją nėra girdėjusi, automobilį ji manė, kad perka iš fizinio asmens, konkrečiai iš T. D. (9 t., b. l. 22–24).

Liudytoja G. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 metais įsigijo automobilį KIA RIO valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Parduodamą automobilį pamatė K. automobilių turguje. Automobilis buvo tvarkingas, be defektų. Automobilio pardavėjas jai buvo nepažįstamas, jo neįsidėmėjo ir jau neatpažintų. Automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus važiavo pasirašyti į pardavėjo nurodytą ofisą, tačiau tikslaus adreso nežino. Pamena, kad ofisas buvo netoli K. automobilių turgaus. Atsimena tai, kad dokumentuose buvo nurodyta, jog automobilį perka iš įmonės, tačiau kokia tai įmonė jau neprisimena. Už automobilį atsiskaitė grynaisiais, kuriuos padavė automobilio pardavėjui. Už automobilį sumokėjo 5000 eurų. Atsimena tai, kad automobilio pardavėjas pirkimo-pardavimo dokumentuose nurodė, kad automobilio kaina 2000 eurų. Ji paklausė kodėl jie taip įrašė ir tai, kad gal jai ir reikia sumokėti tik 2000 eurų. Pardavėjas paaiškino, kad mažesnė suma įrašyta dėl mokesčių ir tai, kad jei ji nori rodytume tikrąją sumą, automobilio kaina bus 2000 eurų didesnė. Jai rūpėjo automobilis, todėl ji pasirašė dokumentus (9 t., b. l. 26–27).

Liudytojas T. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu  parodė, kad automobilį Citroen C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirko prieš 5 metus K. iš nepažįstamo vyro, skelbimą rado internete, galimai iš ,,autoplius.lt“ portalo. Ar automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su ŽŪKB ,,K.“, neatsimena. Automobilio pirkimą ir sąlygas derino tik su vienu asmeniu, to asmens atpažinti negalės. Perkant automobilį pasirašė tik pirkimo-pardavimo sutartį. Atsiskaitė už automobilį grynaisiais, sumokėjo apie 9 000 – 11 000 Eur, tikslios sumos pasakyti negali, nes neatsimena. Ar už automobilį sumokėjo tiek kiek buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, pasakyti negali, bet atrodo, kad nurodyta suma buvo tokia pati kokią sumokėjo (9 t., b. l. 33-34).

Liudytoja D. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai priklauso automobilis BMW Serie X, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį įsigijo prieš tris metus. Skelbimą apie parduodamą automobilį rado internete. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu susitarė dėl apžiūros. Automobilio pardavėjas nurodė, kad automobilį gali apžiūrėti parduodamų automobilių aikštelėje, kuri randasi K. automobilių turguje. Ji nuvyko į pardavėjo nurodytą aikštelę. Automobilio pardavėjas jai buvo nepažįstamas, jo neįsidėmėjo ir jau neatpažintų. Automobilis buvo su defektais ir jį reikėjo taisyti. Kokia buvo automobilio kaina ji tiksliai neprisimena, bet suma buvo apie 10 000 eurų. Automobilį pirko seniai ir negali pasakyti tikslios sumos. Taip pat negali pasakyti kokia automobilio kaina buvo nurodyta skelbime. Automobilio būklė ir kaina jai tiko ir ji nusprendė automobilį įsigyti. Neprisimena, kur pasirašė automobilio pirkimo pardavimo dokumentus. Taip pat negali pasakyti kas dokumentuose buvo nurodytas kaip pardavėjas, tai yra, ar tai buvo fizinis ar juridinis asmuo. Taip pat negali pasakyti, ar dokumentuose buvo įrašyta visa jos už automobilį sumokėta suma. Už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais. Ji neatsimena, kad su pardavėju būtu kokia nors kalba apie tai, kad dokumentuose būtų galima įrašyti mažesnę automobilio kaina (9 t., b. l. 45–46).

Liudytojas E. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš du metus įsigijo automobilį Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skelbimą apie parduodamą automobilį rado internetinėje svetainėje www.autoplius.lt. Jis paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė dėl automobilio apžiūros. Automobilio pardavėjas jam paaiškino automobilio apžiūrai atvykti į automobilių aikštelę, esančią netoli K. automobilių turgaus. Jam nuvykus, automobilį aprodė jam nepažįstamas vyriškis, kurio jis neįsidėmėjo, apibūdinti negali ir jau neatpažintų. Internete automobilio kaina buvo nurodyta apie 4500 eurų. Automobilis buvo su defektais, tai yra, po autoįvykio. Dėl didelių automobilio defektų jis automobilio kainą nusiderėjo iki 3500 eurų. Tokia automobilio kaina ir būklė mane tenkino ir jis nusprendė automobilį įsigyti. Už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais, paduodamas juos automobilio pardavėjui į rankas. Kokius tiksliai automobilio dokumentus užpildė automobilio pardavėjas jis neįsidėmėjo. Negali pasakyti kas dokumentuose buvo nurodytas kaip automobilio pardavėjas, tačiau atsimena, kad tai buvo kažkokia bendrovė. Atsimena, kad dokumentus pasirašė ofise, esančiame minėtoje aikštelėje. Dokumentus užpildė minėtas automobilio pardavėjas. Jis negali pasakyti, kokia automobilio kaina buvo nurodyta automobilio pirkimo pardavimo dokumentuose, nes nepastebėjo (9 t., b. l. 48–79).

Liudytoja T. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 metais vasario pabaigoje įsigijo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš kokio asmens automobilį pirko, neprisimena, nežino nei jo vardo, nei pavardės, kontaktų irgi neturi. Apie parduodamą automobilį sužinojo iš ,,autoplius.lt“ portalo. Pagal skelbimą nuvyko į K., kur automobilį ir įsigijo. Automobilio pirkimą-pardavimą derino su vidutinio amžiaus vyriškiu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, kaip jis atrodė, irgi neprisimena. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su įmone, kurios pavadinimo šiuo meta neprisimena. Perkant automobilį buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurią pasirašė VĮ ,,Regitra“, laukdami eilėje užregistruoti automobilį. Pirkimo-pardavimo sandorio metu daugiau jokių dokumentų nepasirašinėjo. Automobilį įsigijo už 5400 eurų, šią sumą sumokėjo grynaisiais pinigais. Jokio apmokėjimą patvirtinančio dokumento negavo, pinigų paėmimo kvitas nebuvo išrašytas. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, tuo metu neatkreipė dėmesio, kokia suma buvo joje įrašyta, vėliau pastebėjo, kad sutartyje nurodyta suma yra gerokai mažesnė, tiksliai negali nurodyti kokia, bet kažkas apie 2400 eurų. Tuo metu pardavėjas jam neminėjo, kad į pirkimo-pardavimo sutartį įrašė skirtingą pinigų sumą, nei ji jam sumokėjo, o ji į tai neatkreipė dėmesio (9 t., b. l. 52–54).

Liudytojas V. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  2018 m. sausio ar vasario mėnesį įsigijo automobilį FIAT Doblo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį pirko iš E., jo pavardės nežino. E. pažįsta apie 14 metų, nes jis iš jo nuomojasi patalpas. Automobilio pirkimo pardavimo sąlygas derino su E., bet ar pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su juo ar su kokia nors įmone, pasakyti negali, nes šito nepamena, lyg sutartis buvo sudaryta su įmone, bet nėra visiškai garantuotas. Jis tiesiog internete rado skelbimą, kad yra parduodamas automobilis, bet tuo metu jis dar buvo Prancūzijoje. Pamatė, kad pardavėjas yra UAB ,,P.“, jis iš karto paskambino E., nes žino, kad jis dirba šioje įmonėje, ir sutarė dėl kainos. Su E. sutarė kainą, tiksliai nepamina ar 2100 ar 2000. Jis pasirašė pirkimo- pardavimo sutartį, bet ar ji buvo pasirašyta su fiziniu asmeniu ar su kokia įmone pasakyti negali, nepamena. Sutartis buvo pasirašyta vietoje, jų įmonės patalpose. Jis pasirašė tik šią sutartį, daugiau jokių kitų dokumentų nepasirašė. Sutartyje suma buvo įrašyta būtent tokia, kokią buvo sutarę. Jis šią sumą sumokėjo grynais pinigais, tačiau ar jam buvo išduoti mokėjimą patvirtinantys dokumentai pasakyti negali, kadangi jam tai buvo neaktualu, ir į tai neatkreipė dėmesio, jam svarbiausia buvo įsigyti automobilį ir pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį (9 t., b. l. 62–65).

Liudytojas M. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad  2018 metais maždaug liepos mėnesį įsigijo automobilį Ford Fiesta, kurio valstybiniai numeriai buvo prancūziški, o vėliau jis uždėjo tranzitinius (duomenys neskelbtini). Automobilį įsigijo K., įmonės ŽUKB „K.“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sandorį atlikinėjo tik su vienu asmeniu, tačiau nei jo vardo nei pavardės nežino. Buvo sutarta automobilį įsigyti kiek pamena už 1650 eurų, ir tokia suma buvo nurodyta pirkimo-pardavimo dokumentuose. Mokėjo grynais. Kaip ir minėjo asmuo neprisistatė, tačiau gali apibūdinti, tai 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai trumpai kirpti, maždaug 35-38 metų amžiaus, jeigu pamatytų, gal ir atpažintų, tačiau negarantuoja. E. S. jis nepažįsta (9 t., b. l. 70–72).

Liudytojas E. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  2018 metų kovo arba balandžio mėnesį įsigijo motociklą SUZUKI GSF650U, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklą rado internetinėje svetainėje www.autoplius.lt, susisiekęs su jį K. pardavinėjusiu privačiu asmeniu jį įsigijo. Pardavėjo vardo ir pavardės neprisimena. Kiek prisimena, motociklas SUZUKI GSF650U priklausė įmonei, tačiau jos pavadinimo neprisimena. Jokie dokumentai patvirtinantys, kad jis sumokėjo pinigus jam nebuvo išduoti. Kartu su pardavėju nuvyko į VĮ ,,Regitra“ K., kurioje motociklui buvo atlikta techninė apžiūra, tik po to jis pardavėjui sumokėjo 2550 eurų grynaisiais. Su kuo konkrečiai derino motociklo pirkimą pardavimą neprisimena. Negali pasakyti, ar pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su ŽŪKB ,,K.“. Pirkimo sąlygas derino su vienu asmeniu, kurio nei vardo, nei pavardės pasakyti negali. Jiems padėjo surašyti pirkimo - pardavimo sutartį įmonės, kurios pavadinimo neprisimena, sekretorė ar buhalterė, tiksliai nežino. Vyrą, su kuriuo derino pirkimo sąlygas jis atpažintų, o dėl moters, kuri surašė pirkimo-pardavimo sutartį, nėra tikras. E. S. jis nepažįsta, tačiau jam atrodo, kad motociklo pardavusio vyro vardas galėjo būti E., tačiau pirkimo-pardavimo sutartį jis pasirašė su įmone. Jis už motociklą sumokėjo didesnę pinigų sumą negu buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta 1100 eurų suma. Jis norėjo, kad pirkimo pardavimo sutartyje būtų nurodyta reali už motociklą sumokėta suma, t. y. 2550 eurų, o jam paklausus kodėl įrašyta į pirkimo-pardavimo sutartį mažesnė suma, minėtas vyras ir moteris jam paaiškino, kad įmonė motociklą pirko už tą mažesnę sumą, kurią nurodė pirkimo pardavimo sutartyje ir todėl negali nurodyti realios (9 t., b. l. 78–79).

Liudytojas D. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2018-04-12 K.. Sąskaitos pažymoje nurodyta, kad automobilis įsigytas iš ŽŪKB ,,K.“, įmonė registruota (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), darbuotojo. Už automobilį sumokėjo grynais 3700 eurų. Už atsiskaitymą jokio kvito negavo. Sandoris automobilio prikimo buvo sudarytas tik su vienu asmeniu. Pardavėją galėtų atpažinti. Automobilį nuvarė į techninę apžiūrą. Apžiūros metu nustatyti buvo automobilio smulkus defektai. O į Regitros filialą jis jau vyko su automobilio sąskaitos faktūra Nr. BLA458252. E. S. jis nepažįsta. Kadangi asmuo jam neprisistatė, tai ir nežino, su kokiu asmeniu sudarė prikimo automobilio sąskaitos pažymą. Tačiau ant sąskaitos dokumento yra nurodyta pardavėjų pavardės J. S. ir E. S.. Už automobilio įsigijimą sumokėjo daugiau negu buvo nurodyta sąskaitoje – 1500 eurų. Minėjo pardavėjas taip parašyta dėl mokesčių (9 t., b. l. 81–83).

Liudytojas N. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  jam priklauso automobilis Ford Fiesta valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį įsigijo 2018-06-04 iš įmonės ŽŪKB „K.“, kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Automobilį pirko pagal skelbimą iš „autoplius.lt“ internetinio portalo. 2018-06-03 jis skambino skelbime nurodytu numeriu, buvo sutarta, kad 2018-06-03 atvažiuos į K. apžiūrėti parduodamo automobilio. Atvykus apžiūrėti automobilį į nuosavo namo kiemą, jį pasitiko vyriškis, kurio vardo ir pavardės nežino. Jis paaiškino, kad šiuo metu mašinos savininko nėra, bet jis turi raktus nuo automobilio ir leis apžiūrėti automobilį. Jis vyriškiui paliko vieną šimtą eurų, kaip užstatą už perkamą automobilį, jokių dokumentų nepildė, nieko nepasirašė, tiesiog sutarė, kad rytoj bus automobilio savininkas ir tada nupirks automobilį. 2018-06-04 ryte atvažiavo į K. prie privataus namo, kur stovėjo parduodamas automobilis. Pasitiko moteris, kurios vardo ir pavardės nežino, jai paliko pinigus už perkama automobilį, 2700 eurų. Viso už automobilį jis sumokėjo du tūkstančius aštuonis šimtus eurų. Visus pinigus sumokėjo grynais. Moteris jam davė raktus nuo automobilio ir su nupirktu automobiliu nuvažiavo moters nurodytu adresu, kurio neatsimena. Atvažiavus į neasfaltuota aikštelę prie pastatų manę pasitiko vyriškis, kurio vardo ir pavardės nežino. Jis pakvietė užeiti į pastatą ir jis jam išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 458346. Prie pažymos vyriškis jam davė ir kitus dokumentus 5 lapus. Paėmusi pažyma išvažiavo registruoti nupirkta automobilį į K. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ užregistravo automobilį savo vardu. Gavęs automobilio registracijos pažymėjimą savo vardu išvažiavo namo į V.. Asmenis kurie jam pardavė automobilį neatpažintų, nes juos matė labai trumpa laiką. Jis nepažįsta E. S.. Jis neatsimena su kokių asmeniu sudarė pirkimo pardavimo sutartį, visų turimų dokumentų kopijas pridėjo. Sudarant pirkimo padavimo sutartį pasirašė tik ant pažymos-sąskaitos Nr. 458346. Už automobilį sumokėjo tiek, kiek buvo sutarta žodžiu. Kokia suma buvo nurodyta pažymoje-sąskaitoje Nr. 458346, jis pasirašymo metu neatkreipė dėmesio. Pažymoje nurodyta, kad automobilį pirko už 1500 eurų. Į pažyma-sąskaita Nr. 458346 buvo įtraukta 1500 eurų (9 t., b. l. 89–98).

Liudytoja R. D., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  2018-06-06 iš ŽŪKB ,,K.“ įsigijo automobilį Lexus IS220D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio pirkimą pardavimą derino jos sūnus  P. su E. S.. Sudarant pirkimo pardavimo sandorį pasirašė pažymą-sąskaitą Nr. 459780. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ji, kokiomis aplinkybėmis, tiksliai nepamina, tikriausiai ,,Regitroje“, kai važiavo su sūnumi išsiimti naujų numerių. Automobilį Lexus IS220D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo už 5700 Eur. Avansą, 1000 eurų sūnus perdavė tą pačią dieną, kai pirko automobilį į rankas, o 2018-06-06 – 4700 eurų sūnus  P. pervedė pavedimu SEB banke. Į parduodamo automobilio kainą dokumentuose nesigilino nei ji, nei sūnus, kadangi viskas vyko greitai, prašoma kaina nesikeitė (9 t., b. l. 104–105).

Liudytoja O. Š., apklausiama ikiteisminio yrimo metu parodė, kad motinos O. Š. prašymu automobilį Seat Ibiza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrinėjo ir pirko ji. Skelbimų portale susiradę skelbimą pasiskambino numeriu (duomenys neskelbtini) ir susitarė dėl minėto automobilio apžiūrėjimo. Važiavo į B., adreso tikslaus nepamena ir kieme minėtą automobilį parodė pardavėjas, kuris neprisistatė. Automobilis patiko ir buvo sutarta jį įsigyti už 6000 eurų. Tą sykį buvo paliktas užstatas. Po poros dienų vėl nuvyko į B. kur buvo sudaryta sutartis ir iš ten pasiėmė minėtą automobilį. Pardavėjas nurodė, kad nenori rodyti visų pinigu nes įmonei bus problemų, ji tuo meta nesigilino ir sutiko, kad dokumentuose bus nurodyta mažesnė nei 6000 eurų sumą, o būtent 2800 eurų. Mokėjo grynais visus 6000 eurų. Po minėto sandorio asmuo atidavė visus dokumentus ir ji išvažiavo. Visi automobilio dokumentai randasi pas motiną. Visi sandoriai vyko su vienu žmogumi, tačiau kaip ir minėjo asmuo neprisistatė, tačiau gali apibūdinti, tai 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai trumpai kirpti, maždaug 30-35 metų amžiaus, jeigu pamatytų, gal ir atpažintų, tačiau negarantuoja (9 t., b. l. 122–124).

Liudytojas E. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  2018 m. birželio mėnesį įsigijo automobilį Ford Focus valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skelbimą apie parduodamą automobilį rado internetinėje skelbimų svetainėje. Jis paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė dėl automobilio apžiūros. Telefonu kalbėjo su jam nepažįstamu vyriškiu. Vyras jam nurodė automobilio apžiūrai atvykti į Vilijampolės mikrorajoną, K., tačiau adreso jau nepamena. Automobilį apžiūrėjo prie nuosavo namo. Už automobilį pardavėjas prašė 3600 eurų. Jis nusiderėjo kainą iki 3300 eurų. Automobilio būklė ir galutinė kaina jam tiko, todėl nusprendė automobilį pirkti. Pamena, kad vyriškiui padavė 100 ar 200 eurų kaip avansą ir sutarė, kad pirkimo pardavimo dokumentus pasirašys kitą dieną. Jokio avanso mokėjimą patvirtinančio dokumento jam neišdavė. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini), esančiame ofise, tačiau koks tikslus adresas nežino. Pamena, kad dokumentus surašė kitas, jam taip pat nepažįstamas vyriškis. Pirkimo-pardavimo dokumentai buvo surašyti tarp jo ir kažkokios žemės ūkio bendrovės, tačiau pavadinimo neprisimena. Likusią pinigų sumą grynaisiais jis padavė jam automobilį aprodžiusiam vyriškiui. Atsimena, kad už automobilį sumokėjo viso 3300 eurų, tačiau dokumentuose buvo nurodyta mažesnė automobilio kaina, tačiau kokia tiksli nepamina. Jis neklausė pardavėjo kodėl kainą rodė mažesnę. E. S. jis nepažįsta (9 t., b. l. 136–137).

Liudytojas V. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  prieš pusantrų metų K. automobilių turguje įsigijo automobilį Peugeot 208 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį įsigijo iš nepažįstamo vyriškio. Įsigijimo dokumentų neturi. Su kuo tiksliai derino pirkimo- pardavimo sąlygas pasakyti negali, nes to vyriškio su kurio buvo derinta nepažįsta. Gali nurodyti, kad minėtą automobilį įsigijo iš kažkokios įmonės, tačiau iš kokios tiksliai pasakyti negali. Pirkimo pardavimo sąlygas K. automobilių turguje derino su vienu vyriškiu, o nuvykus į įmonę, sąlygos buvo derinamos su kitu vyriškiu. Minėtų vyriškių apibūdinti negali, nes jau neprisimena. E. S. jis nepažįsta. Negali nurodyti, ar su E. S. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sandoris, kadangi neprisimena. Kokie būtent dokumentai buvo pildomi pasakyti negali, nes neprisimena. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta įmonei, kurios pavadinimo neprisimena. Už įsigytą automobilį buvo atsiskaityta grynais pinigais, tikslios pinigų sumos pasakyti negali, bet mano, kad apie 3000 Eurų. Ar buvo pildomi kažkokie apmokėjimo patvirtinantys dokumentai jis pasakyti negali, nes neprisimena. Kadangi jis neprisimena ar buvo pildoma pirkimo-pardavimo sutartis, todėl jis negali pasakyti kokia suma buvo nurodyta (9 t., b. l. 141–142).

Liudytojas D. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  2018-07-26 įsigijo automobilį Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šį automobilį jam pasiūlė pirkti pažįstamas vardu A., pavardės neatsimena, apie 40 metų amžiaus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, jo kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug savaitę prieš įsigyjant automobilį, buvo nuvykęs pas A. į namus. Tuo metu jo nuosavo namo kieme stovėjo automobilis Renault Laguna, kuris buvo techniškai netvarkingas, t. y. daužta galinė dalis. A. pasiūlė pirkti šį automobilį. Apžiūrėjęs transporto priemonę nusprendė ją pirkti. A. paaiškino, kad reikės nuvažiuoti į įmonę sutvarkyti pirkimo pardavimo dokumentus. Įmonės pavadinimo neminėjo, o jis nesidomėjo. Su A. taip pat sutarė dėl parduodamo automobilio kainos – 4000 eurų. Maždaug po savaitės laiko su A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) prospekto gale, K., esančią aikštelę, kur laikomi parduodami automobiliai. Jiems atvykus, dėl automobilio Renault Laguna, ŽŪKB ,,K.“ atstovas surašė pažymą-sąskaitą serija BLA Nr. 459868, kurioje jis pasirašė. Atstovo, surašiusio pažymą sąskaitą dėl automobilio pardavimo pirkimo vardo pavardės nežino, jo apibūdinti ir atpažinti negali, nes praėjo daug laiko. Pasirašius šią sutartį pinigų iš karto nesumokėjo, nes 4000 eurų sumos negalėjo vienu kartu išgryninti bankomate. Minėtą sumą grynais pinigais sumokėjo A. tą pačią dieną. Kad išrašytoje pažymoje sąskaitoje BLA Nr. 459868 nurodyta kita parduodamo automobilio kaina matė, tačiau kodėl ji skiriasi nesidomėjo, nes pagalvojo, kad tai skirtumas sudaro automobilio pargabenimo ar dalinio jo remonto išlaidos. Jokie apmokėjimą patvirtinantys dokumentai jam išduoti nebuvo (9 t., b. l. 156–165).

Liudytojas D. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metais apie sausio vasario mėnesį įsigijo automobilį Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį surado pagal skelbimą internete, o kokiame tinklalapyje neprisimena. Automobilį apžiūrėjo K. automobilių turguje, esančiame (duomenys neskelbtini) prospekte. Automobilį pardavinėjo, kaip suprato, tas pats asmuo, kuris atsiliepė pagal skelbimą internete. Šio asmens nei vardo nei pavardės ir telefono numerio neturi. Tai buvo apie 45-50 metų vyriškis, daugiau jokių požymių neprisimena. Šio žmogaus atpažinti negalėtų. Parduodamas automobilis buvo techniškai netvarkingas, po avarijos. Pirkimo sąlygas derino tik su minėtu vyriškiu. Automobilis buvo pargabentas iš Prancūzijos ir buvo su prancūziškais registracijos numeriais. Sutarė, kad automobilį pirks, kiek pamina, už 4500 eurų. Pardavėjas įsipareigojo sutvarkyti reikiamus dokumentus, reikalingus įregistravimui. Maždaug po dviejų dienų tame pačiame turguje su tuo pačiu vyriškiu pasirašė kažkokius dokumentus, tačiau kokius, neprisimena. Tai galėjo būti pirkimo-pardavimo sutartis. Ar automobilį pirko iš fizinio asmens, ar iš įmonės neprisimena, kadangi neturi jokių automobilio įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Visus reikiamus dokumentus pateikė VĮ ,,Regitra“ registruodamas automobilį. Už automobilį minėtam vyriškiui sumokėjo 4500 eurų grynais pinigais. Kokia suma buvo įrašyta į automobilio pirkimo dokumentus, neprisimena, tačiau derybų su pardavėju dėl mažesnės sumos įrašymo į sutartį nebuvo. Jokių pinigų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų iš pardavėjo negavo. Automobilį suremontavo ir VĮ ,,Regitra“ įregistravo savo vardu tik po pusmečio 2019 metų rugpjūčio mėnesį, o tikslesnės datos neprisimena. Visą tą laiką važinėjo su prancūziškais registracijos numeriais (9 t., b. l. 167–168).

Liudytojas V. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  jam priklauso automobilis Toyota Yaris valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį įsigijo per savo pažįstama Ž. Š.. Kiek žino, jis skelbimą apie parduodamą automobilį rado kažkokioje internetinėje svetainėje. Važiavo kartu su juo apžiūrėti automobilio į K. automobilių turgų. Pamena, kad automobilis buvo parvežtas iš užsienio ir dar stovėjo ant tralo. Automobilis buvo daužtas, kaina buvo apie 2000 eurų. Pamena, kad Ž. dvejojo ar jį pirkti sau, dar apie šio automobilio pirkimą galvojo jis pats, todėl jis už jį sumokėjo ir įmonė jam surašė panaudos sutartį. Kodėl nebuvo surašyta pirkimo-pardavimo sutartis nežino. Nematė kada Ž. sumokėjo už automobilį ir to kada, kur ir kas surašė panaudos sutartį. To nematė, nes jam apie tai Ž. tik pasakojo. Pačios panaudos sutarties jis taip pat nematė. Ž. sakė, kad automobilį nupirko, nes kaina gera ir bijojo, kad jo nenupirktų kažkas kitas. Kitą dieną jis nusprendė automobilį pirkti savo dukrai ir telefonu susisiekė su Ž.. Tuomet jie abu nuvažiavo į ŽŪKB ,,K.“ ofisą esantį (duomenys neskelbtini). Ofise jau buvo surašyta pažyma-sąskaita, kurioje buvo įrašytas jis pats. Supranta, kad jo duomenis pasakė Ž., tačiau kaip buvo užpildyti pirkimo pardavimo dokumentai nematė. E. S. jis nepažįsta. Nežino, ar jis buvo minėtame ofise kai jis pasirašinėjo pirkimo- pardavimo dokumentus. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta tarp jo ir ŽŪKB ,,K.“. Jis pinigus už automobilį padavė Ž., nes jis jau buvo sumokėjęs už automobilį. Pamena, kad sumokėjo grynaisiais. Tvirtina, kad tiksliai nepamina tikslios kainos, kurią mokėjo už automobilį, bet suma buvo ne mažiau 2000 eurų. Nepamena kokia tiksli suma buvo įrašyta pažymoje-sąskaitoje (9 t., b. l. 170–171).

Liudytoja O. D., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  2018-08-21 sūnus V. D. jai nupirko automobilį VW Polo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji pati automobilio pirkime nedalyvavo. Kiek jai yra žinoma, sūnus automobilį pirko K. turguje. Su kokiu asmeniu konkrečiai jis derino pirkimą, ji tikrai pasakyti negali, to nežino. Kadangi sąskaitą ir kitus pirkimo dokumentus turi, todėl nurodo, kad automobilis buvo pirktas iš ŽŪKB ,,K.“ įmonės adresas (duomenys neskelbtini). E. S. ji nepažįsta. Pagal pažymą-sąskaitą sandorį sudarė E. S. ir jos sūnus V. D.. Kokius daugiau dokumentus ir kokiomis aplinkybėmis pasirašinėjo sūnus ji nežino. Sūnus jai sakė, kad už automobilį realiai ŽŪKB ,,K.“ sumokėjo 4500 eurų, nors pažymoje-sąskaitoje nurodyta mažesnė – 2500 eurų. Kokiu būdu mokėjo: grynaisiais ar pavedimu ji pasakyti negali, to tiksliai nežino. Ar kažką pardavėjas aiškino dėl mažesnės sumos rašymo sąskaitoje ji taip pat nežino, to klausti reikia sūnaus (9 t., b. l. 174–176).

Liudytoja R. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  2018 m rugsėjo 15 ar 16 d. įsigijo automobilį Toyota Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį įsigijo pagal skelbimą ,,Autoplius.lt“ portale. Ji paskambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Prisistatė asmuo vardu T.. Pasakė, kad automobilis yra Prancūzijoje, reikia laukti. Sutartą dieną paskambino, kad tralas jau K. jei nori pasižiūrėti gali atvykti. Atvyko į K. netoli (duomenys neskelbtini) plento prie išvažiavimo į autostradą. Ją pasitiko jaunas vaikinas iki 30 m. prisistatė vardu T.. Jai patikęs automobilis buvo ant tralo, sutarė, jei ji praeina automobilio techninę apžiūrą, sumoka sutartą sumą – 5000 eurų grynais. Praėjus techninę apžiūrą ji sumokėjo pinigus grynaisiais, padėjo parašą, bet neprisimena ant kokio blanko. Automobilis buvo su raudonais numeriais, tačiau su jais ji negalėjo važiuoti, automobilis iki ,,Regitros“ buvo atvežtas ant traliuko. ,,Regitroje“ pateikė savo pasą ir automobilio dokumentus (buvo vienas lapas) bei techninę apžiūrą. Ji matė tik prancūziškus automobilio dokumentus, ar pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta su ŽŪKB ,,K.“ negali pasakyti, kaip minėjo automobilio pirkimą derino su vienu vaikinu (9 t., b. l. 184–186).

Liudytojas A. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  maždaug prieš aštuonis mėnesius K. įsigijo automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliu naudojasi jo sutuoktinė A. M.. Automobilį rado pagal skelbimą internetiniame tinklapyje ,,Autoplius“ arba ,,Autogidas“. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilį parduoda privatus asmuo. Nurodyta parduodamo automobilio kaina buvo 4500 Eurų. Dėl automobilio jis skambinosi skelbime nurodytu mobiliojo ryšio telefonu, atsiliepė jaunas vyras. Jie sutarė dėl automobilio apžiūros, sutarė, kad automobilį apžiūrai atvarys prie prekybos centro ,,M.“. Ir skelbime buvo nurodyta, kad automobilis parduodamas K.. Kai sutartoje vietoje atvažiavo prie parduodamo automobilio, tai prie jo buvo vienas apie 30 metų amžiaus vyriškis. Kaip suprato, tai buvo tas pats asmuo, su kuriuo buvo bendravęs telefonu. Automobilis jam patiko ir jis nusprendė jį pirkti. Dar parduodamo automobilio kainą jis nuderėjo iki 4300 Eurų. Pinigus pardavėjui į rankas jis padavė vietoje, o jam buvo perduoti visi automobilio dokumentai. Tuo metu automobilis buvo dar su prancūziškais valstybiniais numeriais. Vietoje jokios pirkimo-pardavimo sutarties jie nepasirašinėjo, o sutarė, kad ji jam bus atsiųsta registruotu laišku. Tą jam pasiūlė pats pardavėjas, o jis tam neprieštaravo. Jis pasakė, kad kaip pardavėjas bus nurodyta įmonė, o nes jis pats. Tuo metu jis įmonės pavadinimo neminėjo, o jis apie tai neklausinėjo. Tiesiog pasitikėjo pardavėju, nes jis bendravo labai maloniai ir dalykiškai, be to, jam buvo perduoti visi reikiami automobilio dokumentai. Jo duomenis pardavėjas kažkur užsirašė. Dar pardavėjas jam pasakė, kad paštu siunčiamoje pirkimo-pardavimo sutartyje bus nurodyta mažesnė automobilio kaina, nei jis sumokėjo. Tiesiog jam buvo pasakyta, kad ,,firma pilnos kainos nenurodinėja“. Jis tam daug neprieštaravo, tik pasakė, kad kaina būtų nurodyta bent 3000 eurų. Pirkimo-pardavimo sutartis, tiksliau ŽŪKB ,,K.“ išrašyta pažyma-sąskaita registruotu laišku jam atėjo labai greitai, vos už poros dienų. Iš karto jam užkliuvo tai, kad pažymoje-sąskaitoje klaidingai buvo nurodyta jo pavardė, bei buvo įrašyta mažesnė pirkimo kaina, nei jie žodžiu buvo sutarę. Suma buvo nurodyta 1400 Eurų. Dėl to jis pardavėjui neskambino, jokių pretenzijų nereiškė. Pažymos-sąskaitos grafoje ,,vadovas“ nurodytas E. S., o grafoje ,,finansininkas“ J. S.. Perkant automobilį su jokia moterimi jis net nebendravo. Ar asmuo, su kuriuo bendravo prie ,,M.“ buvo būtent E. S., nežino. Dar patikslina, kad jis savo parašą pažymoje-sąskaitoje pasirašė tik tada, kai ją gavo registruotu laišku. Visi kiti parašai jau buvo. Kas konkrečiai darė visus ranka rašytus įrašus pažymoje-sąskaitoje jis nežino, nes to nematė (9 t., b. l. 189–190).

Liudytoja I. C., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  jai nuosavybės teise priklauso automobilis C. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį įsigijo 2018 m. gruodžio 9 d. Minėtą automobilį skelbime rado jo vyras O. C.. Nurodyti asmenį, su kuriuo buvo derinamas pirkimas, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas ji negali, neprisimena. 2018-12-09 atvyko su šeima į K. tikslios vietos nurodyti negali, adreso neprisimena, prisimena, kad tai buvo nuosavu namų kvartalas. Apžiūrėję automobilį, sumokėjo grynais pinigais 2700 eurų, asmuo išrašė pinigų paėmimo kvitą, ir automobiliu C. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžo į V.. Vietoje automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, nes asmuo paaiškino, kad pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaroma įmonės vardu, kokios nenurodė, o dabar savaitgalis tai padaryti neįmanoma. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartį atsiųs paštu. Maždaug savaitės bėgyje jiems buvo atsiusta pirkimo-pardavimo sutartis, su sutartimi nuvažiavo į ,,Regitrą“ įregistravo automobilį. Pirkimo sutartis liko ,,Regitroje“. Taip pat vietoje jiems buvo duoti automobilio dokumentai prancūziški, ir techninės apžiūros talonas. Asmens vardu E. S. nežino, ji neprisimena, galimai tai ir buvo asmuo, su kuriuo jie derino automobilio pirkimą. Kiek atsimena už minėta mašina sumokėjo 2700, o pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta galimai iki 1500 eurų suma, tačiau tiksliai nurodyti negali, neprisimena. Automobilio pardavėjas juos įspėjo prieš perkant automobilį, kad pirkimo-pardavimo sutartyje kaina bus nurodyta mažesnė. Jie su tuo sutiko (9 t., b. l. 196–197).

Liudytojas G. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš keletą metų įsigijo automobilį Citroen DS3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skelbimą apie parduodamą automobilį rado interneto svetainėje www.autoplius.lt. Jis paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė dėl automobilio apžiūros. Pardavėjas jam paaiškino atvykti į automobilių aikštelę esančią netoli K. automobilių turgaus, tačiau tikslaus adreso nurodyti negali, nes nežino. Atsimena, kad į aikštelę nuvyko su tėčiu Ž. G.. Nuvykę į aikštelę apžiūrėjo automobilį. Automobilis buvo po autoįvykio. Kokia automobilio kaina buvo nurodyta internete jis neprisimena. Nusprendė automobilį pirkti. Jis susitarė su pardavėju, kad po kelių valandų atvyks jo tėvas, kuris sumokės pinigus ir pasirašys dokumentus. Kaip ir sutarė, už keleto valandų į aikštelę nuvyko jo tėvas, sumokėjo už automobilį pinigus ir pasirašė pirkimo pardavimo dokumentus. Už automobilį sumokėjo apie 4000 eurų, tačiau tikslios sumos nurodyti negali, nes neprisimena. Tiksliai atsimena, kad pirkimo-pardavimo dokumentuose buvo nurodyta visa automobilio kaina. Su automobilio pardavėju nebuvo jokios kalbos apie tai, kad dokumentuose būtų rodoma mažesnė automobilio pardavimo kaina (10 t., b. l. 2–3).

Liudytoja V. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų sausio mėnesį įsigijo automobilį Citroen C3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skelbimą apie parduodamą automobilį rado internetinėje skelbimų svetainėje www.autoplius.lt. Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė dėl automobilio apžiūros. Telefonu kalbėjo su jai nepažįstamu vyriškiu. Jai buvo nurodyta nuvykti į (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nepamena. Nuvykus nurodytu adresu ji apžiūrėjo automobilį. Už automobilį vyriškis jos paprašė apie 4000 eurų. Automobilio būklė ir kaina mane tenkino, todėl pasakė, kad automobilį perka. Pardavėjui į rankas padavė 4000 eurų, o jis jos paprašė trumpąja žinute atsiųsti savo duomenis, ką ji ir padarė. Ji skubėjo į darbą ir vyriškis nurodė, kad automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus atveš į jos darbovietę. Už valandos jai jis pats atvežė pirkimo-pardavimo dokumentus, kuriuose buvo nurodyta mažesnė automobilio kaina. Bet skirtumas buvo nedidelis apie 100 ar 200 eurų. Vyriškis kalbėjo kažką apie mažesnius mokesčius, tačiau ką tiksliai jau nepamena. Pamena, kad prikimo pardavimo dokumentai buvo surašyti tarp jos ir kažkokios įmonės. Kokia tai buvo įmonė nurodyti negali, nes neprisimena. Ji nepažįsta asmens vardu E. S.. Nežino ar automobilį jai parduoti galėjo būtent šis ar kitas asmuo (10 t., b. l. 5–6).

Liudytojas S. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  šių metų sausio mėnesį įsigijo automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skelbimą apie parduodamą automobilį rado skelbimų svetainėje www.autoplius.lt. Jis paskambino telefono numeriu nurodytu internetinėje svetainėje, kalbėjo su jam nepažįstamu vyriškiu. Susitarė dėl automobilio apžiūros. Jam buvo paaiškinta nuvykti prie automobilių meninio lyginimo centro, esančio (duomenys neskelbtini). Nuvykus jį pasitiko jam nepažįstamas vyras. Jis apžiūrėjo automobilį, jo būklė ir kaina tenkino ir jis nusprendė automobilį pirkti. Automobilio kaina buvo 8700 eurų. Tuomet vyriškis paaiškino, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartį jie pasirašys ofise, kuris randasi netoli K. automobilių turgaus, automobilių aikštelėje. Nuvykus į ofisą automobilį aprodęs asmuo nurodė ten buvusiam kitam vyrui surašyti pirkimo-pardavimo dokumentus. Jis už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais, kuriuos padavė automobilį aprodžiusiam asmeniui. Pamena, kad pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilį perka iš įmonės, tačiau kokia tai buvo įmonė jis neprisimena. Pirkimo-pardavimo dokumentuose buvo nurodyta daug mažesnė automobilio kaina, tačiau tiksliai žino, kad jis už jį sumokėjo 8700 eurų. Vyriškis, kuris jam pardavė automobilį nurodė, kad kainą dokumentuose rodys mažesnę. Jis nepažįsta E. S.. Nežino ar tai galėjo būti tas pats, jam automobilį pardavęs žmogus, ar dokumentus užpildęs asmuo, nes nei vieno pardavime dalyvavusio asmens dokumentų parodyti jis neprašė (10 t., b. l. 8–9).

Liudytojas N. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad  2019-02-19 įsigijo automobilį SUZUKI SX4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jį nusipirko pagal internetiniame tinklapyje www.autoplius.lt rastą skelbimą iš K. veiklą vykdančios automobiliais prekiaujančios įmonės UAB ,,K.“. Tada dėl automobilio pirkimo bendravo su jam nepažįstamu ir neprisistačiusiu iš pažiūros apie 40 metų amžiaus vyriškiu. Vėliau socialiniame tinkle ,,Facebook“ rado, kad jo profilis pavadintas ,,S. “. Jo įsigyto automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su ŽŪKB ,,K.“. Dėl automobilio pirkimo sąlygų bendravo tik su minėtu S. , kuris ir paėmė pinigus už automobilį. Kiek atsimena, automobilio pirkimo pažymą-sąskaitą užpildė jam nepažįstama iš pažiūros apie 40 - 50 metų amžiaus moteris, jis joje tik pasirašė. Ar šią moterį sugebėtų atpažinti, abejoja, nes ją matė labai trumpai ir faktiškai nebendravo. Tada jam jokių kitų dokumentų pasirašyti neteko, taip pat negavo pinigų priėmimo kvito. Kartu su pažyma-sąskaita gavo tik automobilio prancūziškus dokumentus. Tikslaus adreso, kur buvo surašyta pažyma-sąskaita, pasakyti negali. Žino tik tiek, kiek sakė S. K., t. y. kad ją sudarant buvo K., ŽŪKB ,,K.“ patalpose. Jis už perkamą automobilį grynais pinigais sumokėjo 4500 eurų, tačiau jam įteiktoje automobilio pirkimo pažymoje-sąskaitoje buvo nurodyta, kad sumokėjo 2200 eurų. Kai S. paklausė, kodėl taip skiriasi jo sumokėta ir pažymoje-sąskaitoje įrašytos sumos, jis atsakė, kad tai tik dėl mokesčių ir nieko smulkiau neaiškino. Kadangi jam tai nebuvo aktualu, į tai nebesigilino ir daugiau nesiaiškino. Jis E. S. nepažįsta. Ar jo įsigyto automobilio pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas su E. S. nežino, tačiau pažymoje-sąskaitoje yra įrašyta pavardė ,,S.“ (10 t., b. l. 17–20).

Liudytoja D. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metų kovo mėnesį įsigijo automobilį Citroen C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį įsigijo K. mieste, automobilių turguje. Su kuo konkrečiai derino automobilio pirkimą pardavimą nežino, vyriškis jai neprisistatė. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su ŽŪKB ,,K.“, dokumentus važiavo susitvarkyti į šią įmonę. Automobilio pirkimo sąlygas derino su vienu vyriškiu, jis jas nusivežė į savo įmonę, ten sutartį pasirašė pas kitą vyrą, pinigus atidavė tam vyrui, kuris buvo turguje ir jas vežėsi į įmonę pasirašyti sutartį. Ar atpažintų pardavėją atsakyti negali. E. S. nepažįsta, ar pirkimo-pardavimo sutartį sudarė su E. S. pasakyti negali. Pasirašė tik pirkimo-pardavimo sutartį, jokių kitų dokumentų nepasirašinėjo. Nuvažiavo į pardavėjo įmonę, ten pardavėjas užpildė pirkimo- pardavimo sutartį ir pasirašė. Automobilį įsigijo už 5000 eurų. Už automobilį mokėjo grynaisiais. Jokie dokumentai patvirtinantys apmokėjimą nebuvo išduoti. Pirkimo-pardavimo sutartyje suma buvo nurodyta mažesnė, nei ji mokėjo, bet tiksliai kokia suma sutartyje buvo nurodyta negali pasakyti. Ji pardavėjo nieko neklausė, o pardavėjas nieko nekomentavo (10 t., b. l. 33–35).

Liudytojas V. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu  parodė, kad šių metų kovo 8 dieną įsigijo automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skelbimą apie parduodamą automobilį rado svetainėje www.autoplius.lt. Jis paskambino skelbime nurodytu numeriu ir susitarė dėl automobilio apžiūros. Telefonu kalbėjo su jam nepažįstamu vyriškiu, su juo susitarė susitikti automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nuvykęs apžiūrėjo automobilį, automobilis buvo daužtas, tačiau būklė ir kaina jį tenkino. Su pardavėju susitarė dėl kainos – 3900 eurų. Dalį sumos, kaip avansą, jis padavė pardavėjui į rankas, o likusią dalį pervedė į asmens nurodytą sąskaitą. Pinigus pervedė į ŽŪKB ,,K.“ sąskaitą. Pirkimo- pardavimo sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną. Sutartį pasirašė automobilių aikštelėje esančiame ofise. Sutartis buvo surašyta tarp jo ir ŽŪKB ,,K.“. Dokumentus pasirašęs asmuo – E. S.. Jo asmeniškai jis nepažįsta. Nežino, ar jam automobilį pardavęs asmuo buvo E. S. ar kitas asmuo. Automobilio pardavimo dokumentuose buvo įrašyta tik 3000 eurų, kuriuos, kaip ir minėjo, jis pervedė į ŽŪKB ,,K.“ banko sąskaitą, o likusius 900 eurų jis padavė automobilį jam pardavusiam asmeniui į rankas. Dėl jo į rankas paduotų 900 eurų jis jokio dokumento negavo. Jis pardavėjo neklausė kodėl pirkimo-pardavimo dokumentuose nurodyta ne visa suma (10 t., b. l. 37–38).

Liudytojas V. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš tris mėnesius, galimai 2019 m. kovo mėnesį įsigijo automobilį NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jį pirko pagal internetiniame tinklapyje www.autoplius.lt rastą skelbimą. Jei gerai atsimena, automobilį pirko iš kažkokios įmonės, kurios pavadinimas gali būti ,,K.“. Ši įmonė veiklą vykdo K., netoli automobilių turgaus, kažkokios įmonės teritorijoje, tačiau tikslus adresas jam nežinomas. Jis su automobilio pardavėju bendravo skelbime rastu mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Po keleto dienų nuvažiavo į K., į aukščiau minėtos įmonės aikštelę. Ten dėl automobilio apžiūros ir pirkimo bendravo su jam nepažįstamu apie 40-45 metų amžiaus vyriškiu. Kiek suprato, prieš tai telefonu taip pat bendravo su juo. Kai sutarė dėl automobilio pirkimo, nuėjo į kažkokį kabinetą. Ten toliau bendravo su tuo pačiu vyriškiu. Tuo pat metu kabinete buvo kažkoks kitas jam nepažįstamas panašaus amžiaus vyriškis, kuris užpildė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Šios sutarties visą tekstą užpildė antrasis jo paminėtas vyriškis, joje jis tik pasirašė. Kartu su transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi jam buvo perduoti automobilio prancūziški dokumentai ir jo pirkimo aukcione dokumentai, kurie taip pat buvo surašyti prancūziškai.?Jis už perkamą automobilį grynaisiais sumokėjo 4400 eurų, pinigus paėmė tas vyriškis, su kuriuo tarėsi dėl automobilio pirkimo. Ar jam buvo išduotas apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, neatsimena. Tą pačią dieną, grįžęs namo, dar kartą peržiūrėjo automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus ir pamatė, kad nesutampa jo realiai sumokėta ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta pinigų suma, t. y. sutartyje nurodyta, jog už automobilį sumokėjo tik 2500 eurų. Kitą dieną paskambino pardavėjui ir pasakė, kad nesutampa jo sumokėta ir sutartyje įrašyta pinigų sumos ir kad sutartį reikėtų perrašyti, jis atsakė, kad taip yra daroma visiems ir iš naujo surašyti sutartį su teisingais duomenimis nesiūlė. Kadangi jam tai nebuvo labai aktualu ir, be to, tik būtų patyręs papildomas išlaidas, į tą įmonę nebevažiavo. Jis E. S. nepažįsta. Ar automobilio pirkimo-pardavimo sandorį sudarė būtent su juo, nežino (10 t., b. l. 45–48).

Atlikus ŽŪKB ,,K.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą,  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyriausioji specialistė Ž. J. (toliau – specialistas) 2021-11-29 pateikė išvadą Nr. 04/11-2-38-8321, atsakydama į tyrimo metu pateiktus klausimus:

1. Išvada atsakant į klausimą: kokią veiklą ŽŪKB ,,K.“ vykdė tiriamuoju laikotarpiu? Ar veiklai vykdyti turėjo būtinus leidimus, licencijas? Ar veikla buvo vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančių norminių aktų reikalavimais?

ŽŪKB ,,K.“ juridinių asmenų registre įregistruota 1995-02-03 adresu (duomenys neskelbtini), JAR kodas – (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2015-12-07 iki 2017-09-21 registruotas bendrovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini); nuo 2017-09-21 – (duomenys neskelbtini). ŽŪKB „K.“ į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą įregistruota 2010-03-15, jai suteiktas PVM mokėtojo kodas – (duomenys neskelbtini).

Mokesčių mokėtojų registre tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26) įregistruotos ŽŪKB „K.“ veiklos: gėrimų gamyba (EVRK kodas 11100); medienos pjaustymas ir obliavimas (EVRK kodas 161000); automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (EVRK kodas 451100). Mokesčių administratoriui pateiktose tiriamojo laikotarpio deklaracijose nurodyta pagrindinė vykdoma veikla – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (EVRK kodas 451100). Prie ŽŪKB „K.“ 2016-2018 m. finansinių ataskaitų pateiktuose aiškinamuosiuose raštuose nurodyta vykdyta bendrovės veikla – naudotų automobilių perpardavimas. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ŽŪKB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu faktinė bendrovės vykdyta veikla buvo prekyba naudotomis transporto priemonėmis, t. y. atitiko registruotą ir deklaruotą veiklą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864, 2.77 straipsnio Juridinių asmenų veiklos licencijavimas 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. VĮ Registrų centras Licencijų informacinės sistemos (https://www.licencijavimas.lt/lis-epp-app/public/licenceSearch) duomenimis, prekyba naudotomis transporto priemonėmis į licencijuojamų veiklų sąrašą neįtraukta.

2. Išvada atsakant į klausimą: ar ŽŪKB ,,K.“ atsakingi asmenys tikrinamuoju laikotarpiu įrašė teisingus duomenis į deklaracijas bei nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms? Ar teisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius į valstybės biudžetą?

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ŽŪKB „K.“ dokumentus, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo duomenis, nustatyta, kad bendrovė, nesivadovaudama:

Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio ,,Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatomis, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (galiojanti redakcija nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988); 12 straipsnio ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatomis, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 13 stripsnio ,,Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies nuostatomis, kad ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, taip pat ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, yra privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai;

Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio ,,Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 dalies nuostatomis, nurodančiomis, jog apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM;

Pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnio ,,Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies nuostatomis, nurodančiomis, jog mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti,

laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 į apskaitą neįtraukė 40 680 Eur sumos, gautos iš pirkėjų, nes neįformino apskaitos dokumentų ir apskaitoje nefiksavo 12 transporto priemonių pardavimo operacijų; taip pat į apskaitą neįtraukė 269 300 Eur sumos, gautos iš pirkėjų, jei 149 atvejais apskaitos dokumentuose įformino ir buhalterinėje apskaitoje fiksavo mažesnes nei pirkėjai sumokėjo parduotų transporto priemonių kainas. Iš viso į bendrovės apskaitą neįtraukta 309 980 Eur (2016 m. – 70 800 Eur, 2017 m. – 106 530 Eur, 2018 m. – 108 200 Eur, 2019 m. – 24 450 Eur) suma, gauta iš pirkėjų už parduotas transporto priemones. Dėl to ŽŪKB „K.“ mokesčių administratoriui pateiktose deklaracijose įrašė neteisingus duomenis:

už 2016 m. sausio mėn. – 2019 m. kovo mėn. pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) sumažino sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, maržą (16 laukelis) – iš viso 242 190 Eur: 2016 m. – 50 744 Eur; 2017 m. – 85 289 Eur; 2018 m. – 85 950 Eur; 2019 m. – 20 207 Eur, nuo kurios neapskaičiavo ir nedeklaravo iš viso 50 860 Eur (242 190/ 100 * 21) standartinio tarifo pardavimo PVM (29 laukelis): 2016 m. – 10 656 Eur; 2017 m. – 17 911 Eur; 2018 m. – 18 050 Eur; 2019 m. – 4 243 Eur, todėl tiriamuoju laikotarpiu iš viso 50 860 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM (36 laukelis): 2016 m. – 10 656 Eur; 2017 m. – 17 911 Eur; 2018 m. – 18 050 Eur; 2019 m. – 4 243 Eur;

už 2016-2018 m. pateiktose Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) sumažino į pelno mokesčio bazę įtrauktų pajamų sumą (18 laukelis) iš viso 238 913 Eur (2016 m. – 60 144 Eur, 2017 m. – 88 619 Eur, 2018 m. – 90 150 Eur), apmokestinamojo pelno sumą (52 laukelis) sumažino iš viso 237 913 Eur (2016 m. – 60 144 Eur, 2017 m. – 87 619 Eur, 2018 m. – 90 150 Eur), nuo šios sumos neapskaičiavo ir nedeklaravo iš viso 35 687 Eur (237 913/ 100 * 15) pelno mokesčio: už 2016 m. – 9 022 Eur, už 2017 m. – 13 143 Eur, už 2018 m. – 13 522 Eur, todėl tiriamuoju laikotarpiu atitinkamai sumažino mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumas (62 laukelis).

Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 ŽŪKB „K.“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 86 547 Eur mokesčių (50 860 Eur PVM + 35 687 EUR pelno mokesčio): už 2016 m. – 19 678 Eur (10 656 Eur PVM + 9 022 Eur pelno mokesčio), už 2017 m. – 31 054 Eur (17 911 Eur PVM + 13 143 Eur pelno mokesčio), už 2018 m. – 31 572 Eur (18 050 Eur PVM + 13 522 Eur pelno mokesčio), už 2019 m. – 4 243 Eur PVM.

3. Išvada atsakant į klausimą: ar visos ūkinės operacijos 2016-01-01 – 2019-03-26 laikotarpiu užfiksuotos ŽŪKB ,,K.“ buhalterinėje apskaitoje (atsižvelgiant į kratos metu paimtame kompiuteryje suvestus duomenis, kitus ikiteisminio tyrimo duomenis), ar ūkinės operacijos užfiksuotos laikantis norminių aktų reikalavimų ir ar pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais? Jei ne, tai kas už tai atsakingas, ar padarytas nuostolis, jei taip, tai koks?

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ŽŪKB „K.“ dokumentus, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo duomenis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimais:

jei laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 ŽŪKB „K.“ 149 atvejais apskaitos dokumentuose įformino ir buhalterinėje apskaitoje fiksavo mažesnes parduotų transporto priemonių kainas, nei už automobilius sumokėjo pirkėjai bei tokiu būdu apskaitė iš viso 269 300 Eur mažesnę iš pirkėjų gautą piniginių lėšų sumą, tai nesivadovauta Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio ,,Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatomis, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (galiojanti redakcija nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988); 12 straipsnio ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatomis, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 13 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies nuostatomis, kad ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, taip pat ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, yra privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatomis, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (galiojanti redakcija nuo 2010-06-06 pagal 2010-06-02 LRV nutarimas Nr. 671) ir 16 punkto nuostatomis, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą; laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 neįforminus apskaitos dokumentų ir į ŽŪKB „K.“ buhalterinę apskaitą neįtraukus 12 transporto priemonių pardavimo operacijų iš viso už 40 680 Eur, nesivadovauta Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio ,,Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatomis, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (galiojanti redakcija nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymą Nr. XI-1988); 12 straipsnio ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatomis, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; to paties straipsnio 4 dalies nuostatomis, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (galiojanti redakcija nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymą Nr. XI-1988);  laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 surašius ir į ŽŪKB „K.“ buhalterinę apskaitą 10 atvejų įtraukus dokumentus nevykusioms ūkinėms operacijoms (iš viso už 22 400 Eur) pagrįsti, kurie nepatvirtina juose įregistruotų ūkinių operacijų tapatumo, nesivadovauta Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio ,,Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies nuostatomis, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (galiojanti redakcija nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymą Nr. XI-1988); 12 straipsnio ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nuostatomis, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 13 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies nuostatomis, kad ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, taip pat ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, yra privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai; į ŽŪKB „K.“ kasos knygą neįtraukus 1 400 Eur sumos, kurios priėmimas iš  V. įformintas 2017-08-10 kasos pajamų orderiu STA2017/363 (plačiau žr. 3.1.60 punktą), nesivadovauta LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimu visas kasos operacijas įrašyti į kasos knygą; nesudarius ŽŪKB „K.“ buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-08-31 nesivadovauta LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio ,,Apskaitos registrai“ 1 dalies nuostatomis, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (galiojanti redakcija nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988); taip pat 3 dalies nuostatomis, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka; neatlikus ŽŪKB „K.“ turto ir įsipareigojimų inventorizacijų už 2016-2018 m. nesivadovauta LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių (LR Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1070 redakcija) 7 punkto nuostatomis, kad subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis, o subjektai, kurių veikla sezoninė, atsargų likučius privalo inventorizuoti tą laikotarpį, kurį atsargų likučių subjektuose yra mažiausiai, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną;  ŽŪKB ,,K.“ finansinėse ataskaitose, sudarytose už 2016 m., veiklos rezultatai fiksuoti nesivadovaujant LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 17 straipsnio ,,Finansinės ataskaitos“ nuostatomis, kad finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo <...> ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (galiojanti redakcija nuo 2008-09-01 pagal 2008-07-03 LR įstatymo Nr. X-1679), nes bendrovėje nebuvo sudaryti buhalterinės apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-08-31. Finansinės ataskaitos už 2016-2018 m. sudarytos nesivadovaujant Įmonių finansinės atskaitomybės 2015-05-14 įstatymo Nr. XII-1696 16 straipsnio ,,Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 8 dalies nuostatomis, nurodančiomis, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis, nes turto ir įsipareigojimų inventorizacijos už 2016-2018 m. bendrovėje nebuvo atliktos. Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 ŽŪKB „K.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant galiojančių teisės aktų reikalavimais, todėl į bendrovės apskaitą neįtraukta iš viso 309 980 Eur suma, gauta iš pirkėjų: 40 680 Eur suma neįtraukta neįforminus apskaitos dokumentų ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje nefiksavus 12 transporto priemonių pardavimo operacijų; 269 300 Eur suma neįtraukta, jei 149 atvejais apskaitos dokumentuose buvo įformintos ir buhalterinėje apskaitoje fiksuotos mažesnės parduotų transporto priemonių kainos, nei už automobilius sumokėjo pirkėjai. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ŽŪKB „K.“ dokumentus negalima nustatyti, kada ir kokioms reikmėms buvo panaudoti pirkėjų už įsigytas transporto priemones sumokėti, tačiau į bendrovės apskaitą neįtraukti, iš viso 309 980 Eur. Jei šie pinigai (309 980 EUR) nebuvo panaudoti ŽŪKB „K.“ reikmėms, tai bendrovei padarytas 309 980 Eur nuostolis. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio ,,Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 dalies nuostatomis, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal 14 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies nuostatas, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Tiriamuoju laikotarpiu ŽŪKB „K.“ vadovais (valdytojais) buvo: nuo 2016-01-01 iki 2017-09-06 – S. S.; nuo 2017-09-06 iki 2019-03-26 – E. S.. Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11 str. Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą 1 dalyje nurodyta, jog už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Tiriamuoju laikotarpiu ŽŪKB „K.“ apskaitą tvarkę asmenys: nuo 2016-01-01 iki 2017-09-28 – D. L.; nuo 2017-09-29 iki 2019-03-26 – J. S.. (3 t., b. l. 8–74).

2022-02-07 Dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad  ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01550-19 eigoje paaiškėjus, kad ne visas transporto priemones, kurių pirkėjai nurodė, kad realiai mokėjo daugiau nei įforminta pirkimo dokumentuose, pardavė tiesiogiai ŽŪKB „K.“, atliekama papildoma ikiteisminio tyrimo metu surinktų dokumentų apžiūra ir jų vertinimas, nustatytus rezultatus skirstant į laikotarpius pagal ŽŪKB „K.“ vadovus: nuo 2016-01-01 iki 2017-09-06, kuomet bendrovei vadovavo S. S., ir nuo 2017-09-06 iki 2019-03-26, kuomet bendrovei vadovavo E. S..

Dėl pridėtinės vertės mokesčio. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ŽŪKB „K.“ dokumentus, atsižvelgiant į patikslintus ikiteisminio tyrimo duomenis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26:

nesivadovaujant Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 78 str. Apskaita ir dokumentų saugojimas 1 dalies nuostatomis, nurodančiomis, jog apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM, į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukta iš pirkėjų gauta piniginių lėšų suma iš viso 114 850 Eur (2016 m. – 31 200 Eur; 2017 m. – 42 550 Eur; 2018 m. – 26 800 Eur; 2019 m. – 14 300 Eur), jei ŽŪKB „K.“ apskaitos dokumentuose įformino ir buhalterinėje apskaitoje fiksavo mažesnes parduotų transporto priemonių kainas (žr. 2 lentelę). Iš šios sumos nebuvo išskaičiuota, deklaruota ir sumokėta 19 933 Eur (114 850/ 121 * 21) PVM (2016 m. – 5 415 Eur; 2017 m. – 7 385 Eur; 2018 m. – 4 651 Eur; 2019 m. – 2 482 Eur);

nesivadovaujant Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 78 str. Apskaita ir dokumentų saugojimas 1 dalies nuostatomis, nurodančiomis, jog apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM, ir to paties įstatymo 79 str. Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra 1-2 dalių nuostatomis, nurodančiomis kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, neįformino ir į ŽŪKB „K.“ apskaitą neįtraukė 12 transporto priemonių pardavimo operacijų, dėl to neapskaitė iš viso 40 680 Eur (2016 m. – 24 300 Eur, 2017 m. – 8 280 Eur, 2018 m. – 8 100 Eur), gautų iš pirkėjų, iš kurių neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 4 122 Eur ((40 680 – 16 930)/ 121 * 21) PVM (2016 m. – 2 586 Eur; 2017 m. – 859 Eur; 2018 m. – 677 Eur).

Atsižvelgiant į patikslintus ikiteisminio tyrimo duomenis, iš viso laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 ŽŪKB „K.“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 24 055 (19 933 + 4 122) EUR PVM: 2016 m. – 8 001 (5 415 + 2 586) Eur; 2017 m. – 8 244 (7 385 + 859) Eur; 2018 m. – 5 328 (4 651 + 677) Eur; 2019 m. – 2 482 Eur.

S. S. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2016-01-01 iki 2017-09-06) ŽŪKB „K.“ neapskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės biudžetą nesumokėta iš viso 14 335 Eur (žr. 2 lentelės 13 stulpelio 1-20 eilutes), o E. S. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2017-09-06 iki 2019-03-26) – iš viso 9 720 Eur  pridėtinės vertės mokesčio.

Dėl pelno mokesčio. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ŽŪKB „K.“ dokumentus, atsižvelgiant į patikslintus ikiteisminio tyrimo duomenis, nustatyta, kad 2016-2018 m. bendrovė neįformino ir į ŽŪKB „K.“ apskaitą neįtraukė 12 transporto priemonių pardavimo operacijų, taip pat, jei apskaitos dokumentuose 61 atveju įformino ir buhalterinėje apskaitoje fiksavo mažesnes parduotų transporto priemonių kainas, tai nesivadovaudama Pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnio ,,Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies nuostatomis, nurodančiomis, jog mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti, į apskaitą neįtraukė iš viso 119 657 Eur pardavimo pajamų (už 2016 m. – 47 499 Eur, už 2017 m. – 42 586 Eur, už 2018 m. – 29 572 Eur), atitinkamai sumažino pelno mokesčio bazę, į leidžiamus atskaitymus 2017 m. neįtraukė iš viso 1 000 Eur išlaidų, patirtų įsigyti 2017 m. parduotoms, bet nenurašytoms, transporto priemonėms, apmokestinamojo pelno sumą sumažino iš viso 118 657 Eur (už 2016 m. – 47 499 Eur, už 2017 m. – 41 586 Eur, už 2018 m. – 29 572 Eur), todėl neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 17 799 (118 657/ 100 * 15) Eur pelno mokesčio: už 2016 m. – 7 125 Eur, už 2017 m. – 6 238 Eur, už 2018 m. – 4 436 Eur .

S. S. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2016-01-01 iki 2017-09-06) į ŽŪKB „K.“ buhalterinę apskaitą neįtraukta 80 994 EUR pardavimo pajamų (2016 m. – 47 499 Eur; 2017 m. – 33 495 Eur), apmokestinamasis pelnas sumažintas 79 994 Eur (2016 m. – 47 499 EUR; 2017 m. – 32 495 Eur), dėl to neapskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės biudžetą nesumokėta iš viso 11 999 Eur (2016 m. – 7 125 Eur; 2017 m. – 4 874 Eur) pelno mokesčio. E. S. vadovavimo laikotarpiu (nuo 2017-09-06 iki 2019-03-26) į ŽŪKB „K.“ buhalterinę apskaitą neįtraukta 38 663 Eur pardavimo pajamų (2017 m. – 9 091 Eur; 2018 m. – 29 572 Eur), apmokestinamasis pelnas sumažintas 38 663 Eur (2017 m. – 9 091 Eur; 2018 m. – 29 572 Eur), dėl to neapskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės biudžetą nesumokėta iš viso 5 800 Eur (2017 m. – 1 364 Eur; 2018 m. – 4 436 Eur) pelno mokesčio.

Atsižvelgiant į patikslintus ikiteisminio tyrimo duomenis, neįforminus ir į ŽŪKB „K.“ apskaitą neįtraukus 12 transporto priemonių pardavimo operacijų, taip pat, jei apskaitos dokumentuose 61 atveju buvo įformintos ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje fiksuotos mažesnės parduotų transporto priemonių kainos, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 neapskaičiuota, nedeklaruota ir į biudžetą nesumokėta iš viso 41 854 Eur mokesčių (24 055 Eur PVM + 17 799 Eur pelno mokesčio): už 2016 m. – 15 126 Eur (8 001 Eur PVM + 7 125 Eur pelno mokesčio), už 2017 m. – 14 482 Eur (8 244 Eur PVM + 6 238 Eur pelno mokesčio), už 2018 m. – 9 764 Eur (5 328 Eur PVM + 4 436 Eur pelno mokesčio), už 2019 m. – 2 482 Eur PVM (7 t., b. l. 56–65).

2022-03-02 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad  atliko ŽŪKB „K.“, kodas (duomenys neskelbtini), stebėsenos veiksmus dėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu papildomai nustatytų PVM sumų deklaravimo ir sumokėjimo už 2019 m. pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimų skyriaus 2021-11-29 specialisto išvadą Nr. 04/11-2-38-8321. Stebėsenos metu Bendrovė patikslino laikotarpio nuo 2019-01-01 iki 2019-03-31 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas ir papildomai deklaravo 4 243 Eur PVM mokesčio (46 t., b. l. 10–11).

 

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

 

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas juridiniam asmeniui ŽŪKB ,,K.“ dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo, pasitvirtino.

Sprendžiant dėl juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime „Dėl kai kurių Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę“ yra pažymėjęs, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio asmens kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika suponuoja ir tai, kad juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veiklos turinį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26) ŽŪKB ,,K.“ vadovavo du vadovai: nuo 2016-01-01 iki 2017-09-06 S. S., nuo 2017-09-06 iki 2019-03-26 – E. S.. Nekyla abejonių dėl to, kad S. S. ir E. S. yra fiziniai asmenys, kurie nusikalstamą veiką padarė eidami vadovaujančias pareigas ŽŪKB ,,K.“, pagal bendrovės įstatus turėjo teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti jo veiklą. Abu vadovai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ką patvirtina įsiteisėję Kauno apygardos prokurorės 2022-02-08 nutarimai, patvirtinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022-02-09 nutartimis. Iš įsiteisėjusių procesinių sprendimų nustatyta, kad abu ŽŪKB ,,K.“ vadovai (S. S. ir E. S.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl apgaulingo ŽŪKB ,,K.“ buhalterinės apskaitos organizavimo laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 ir dėl neteisingo deklaracijų bei ataskaitų pateikimo, dėl ko UAB ,,K.“ išvengė ir į valstybės biudžetą nesumokėjo atitinkamai S. S. vadovavimo laikotarpiu – 26 334 Eur (14 335 Eur PVM + 11 999 Eur Pelno), E. S. vadovavimo laikotarpiu – 15 520 Eur (9 720 Eur PVM + 5 800 Eur Pelno) mokesčių. Nagrinėjamai bylai yra aktualu tai, kad abu ŽŪKB ,,K.“ vadovai nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdami ŽŪKB ,,K.“ naudai. Šią aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ŽŪKB ,,K.“ įgaliotas atstovas, paaiškindamas teismui, kad abu ŽŪKB ,,K.“ vadovai nusikalstamas veikas padarė siekdami išvengti mokesčių. Taigi, šioje byloje nustatytas ryšys tarp fizinių asmenų ŽŪKB ,,K.“ vadovų S. S. ir E. S. padarytų nusikalstamų veikų ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens ŽŪKB ,,K.“, nes fiziniai asmenys veikė būtent dėl to, kad juridinis, o ne fizinis asmuo gautų naudos – išvengiant PVM ir Pelno mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu atlikus ŽŪKB ,,K.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, specialistas davė išvadą Nr. 04/11-2-38-8321 kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 ŽŪKB ,,K.“ vadovai S. S. ir E. S. (atitinkamai laikotarpiais: nuo 2016-01-01 iki 2017-09-06 ir nuo 2017-09-06 iki 2019-03-26) pažeisdami galiojančius teisės aktus organizavo ŽŪKB „K.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko į bendrovės apskaitą nebuvo įtraukta iš viso 156 030 Eur suma, gauta iš pirkėjų: 115 350 Eur (dėl apskaitoje fiksuotų sumažintų transporto priemonių pardavimo kainų) ir 40 680 Eur (nefiksavus apskaitoje transporto priemonių pardavimo operacijų); buvo surašyti apskaitos dokumentai nevykusioms operacijoms pagrįsti, kurių vertė – 22 400 Eur; į ŽŪKB ,,K.“ kasos knygą neįtraukė 1400 Eur, kurių paėmimas iš  V. buvo įformintas 2017-08-10 kasos pajamų orderiu Nr. STA2017/363; bei neorganizavo ir neatliko ŽŪKB ,,K.“ turto ir įsipareigojimų inventorizacijų už 2016 metus. 

Teismui nėra pagrindo abejoti specialisto išvada, kadangi ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai patvirtino pirkę automobilius iš UAB ,,K.“, kurios atstovui paduodavo pinigus grynaisiais, tačiau į automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus būdavo įrašoma mažesnė suma, nei pirkėjas realiai sumokėjo pardavėjui. Be to, iš juridinio asmens ŽŪKB ,,K.“ atstovo parodymų teisiamajame posėdyje nustatyta, kad ŽŪKB ,,K.“ atsakingi asmenys neužpildė buhalterinės apskaitos dokumentų ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė 12 transporto priemonių pardavimo operacijų, iš viso už 40 680 Eur, o 10 atvejų į buhalterinę apskaitą įtraukė dokumentus neįvykusioms ūkinėms operacijoms (iš viso už 22 400 Eur) pagrįsti, kasos knygoje nėra fiksuota 1400 Eur pajamų, nors tokia finansinė operacija įvyko, ką patvirtina tokiai sumai 2017-08-10 išrašytas kasos pajamų orderis Nr. STA2017/363, taip pat tai, kad juridinio asmens atsakingi asmenys neorganizavo ir neatliko ŽŪKB ,,K.“ turto ir įsipareigojimų inventorizacijų už 2016 metus.

Tokiu būdu organizuodami ŽŪKB ,,K.“ buhalterinę apskaitą bendrovės vadovai S. S. ir E. S. (atitinkamai laikotarpiais: nuo 2016-01-01 iki 2017-09-06 ir nuo 2017-09-06 iki 2019-03-26) pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, nes pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; to paties straipsnio 4 dalies reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Taip pat buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimas, pagal kurį visas kasos operacijas privaloma įrašyti į kasos knygą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 7 punkto reikalavimai, pagal kuriuos subjektai privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis, o subjektai, kurių veikla sezoninė, atsargų likučius privalo inventorizuoti tą laikotarpį, kurį atsargų likučiai subjektuose yra mažiausi, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 d. Šių Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų reikalavimų nesilaikymas lėmė tai, kad negalima nustatyti, kokioms reikmėms buvo panaudoti 2016-01-01 – 2019-03-25 laikotarpiu pirkėjų už įsigytus automobilius Bendrovei sumokėti 115 350 Eur; kokioms reikmėms buvo panaudoti už įsigytas transporto priemones Bendrovei sumokėti, bet bendrovės apskaitoje nefiksuoti 40 680 Eur; negalima nustatyti, ar buvo ir už ką buvo gautos lėšos iš viso 22 400 Eur. Dėl to, kad ŽŪKB ,,K.“ vadovai S. S. ir E. S. (atitinkamai laikotarpiais: nuo 2016-01-01 iki 2017-09-06 ir nuo 2017-09-06 iki 2019-03-26) buhalterinę apskaitą organizavo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, negalima iš dalies nustatyti ŽŪKB ,,K.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26. Nagrinėjamu atveju ŽŪKB ,,K.“ vadovai pagal savo užimamas pareigas žinodami buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdė, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, ir tokių padarinių norėjo, tai yra, nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia. Kadangi ŽŪKB ,,K.“ vadovai veikė juridinio asmens naudai ir interesams, aptarti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 220 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. 

BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-697/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-273-693/2017, 2K-158-689/2020). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. atsakomybė kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, 2K-236-648/2020).

Nagrinėjamu atveju iš ŽŪKB ,,K.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusio specialisto išvados Nr. 04/11-2-38-8321 nustatyta, kad ŽŪKB ,,K.“ vadovai S. S. ir E. S., atitinkamai laikotarpiais nuo 2016-01-01 iki 2017-09-06 ir nuo 2017-09-06 iki 2019-03-26, veikdami per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančias buhalteres D. L. ir J. S., 1) į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė iš pirkėjų gautų piniginių lėšų – 114 850 Eur, apskaitos dokumentuose įformino ir buhalterinėje apskaitoje fiksavo mažesnes parduotų transporto priemonių kainas, todėl iš šios sumos nebuvo išskaičiuota, deklaruota ir sumokėta 19 933 Eur Pridėtinės vertės mokesčio; 2) neįformino ir į bendrovės apskaitą neįtraukė 12 transporto priemonių pardavimo operacijų, dėl to neapskaitė iš viso 40 680 Eur, gautų iš pirkėjų, iš kurių neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 4 122 Eur Pridėtinės vertės mokesčio. Iš viso už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 ŽŪKB ,,K.“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 24 055 Eur Pridėtinės vertės mokesčio. Be to, ŽŪKB ,,K.“ į apskaitą neįtraukė iš viso 119 657 Eur pardavimo pajamų ir taip atitinkamai sumažino Pelno mokesčio bazę, į leidžiamus atsiskaitymus 2017 m. neįtraukė iš viso 1 000 Eur išlaidų, patirtų įsigyti 2017 metais parduotoms, bet nenurašytoms transporto priemonėms, apmokestinamojo pelno sumą sumažino iš viso 118 657 Eur, todėl neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo iš viso 17 799 Eur pelno mokesčio.

Kaip matyti iš ŽŪKB ,,K.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusio specialisto išvados, neteisingų duomenų apie gautas pajamas ir pelną deklaravimas yra tiesiogiai susijęs su apgaulingu ŽŪKB ,,K.“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, kuomet bendrovės vadovai S. S. ir E. S., atitinkamais laikotarpiais (nuo 2016-01-01 iki 2017-09-06 ir nuo 2017-09-06 iki 2019-03-26), veikdami per bendrovės buhalteres D. L. ir J. S., apgaulingai į buhalterinę apskaitą neįtraukė iš transporto priemonių pirkėjų gautų piniginių lėšų, neįtraukė į apskaitą transporto priemonių pardavimo operacijų, taip pat į apskaitą neįtraukė pardavimo pajamų. Apgaulingai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, ŽŪKB ,,K.“ atsakingi asmenys neapskaičiavo ir nedeklaravo 24 055 Eur Pridėtinės vertės ir 17 799 Eur Pelno mokesčių, mokėtinų į valstybės biudžetą. Iš ŽŪKB ,,K.“ įgalioto atstovo paaiškinimų teisiamajame posėdyje nustatyta, kad bendrovės vadovai S. S. ir E. S. teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir pelną, siekdami išvengti mokesčių juridinio asmens naudai. Tokios pačios aplinkybės nustatytos ir įsiteisėjusiuose Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2022-02-08 nutarimuose, patvirtintuose Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022-02-09 nutartimis, pripažįstant, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-09-06 (S. S. vadovavimo laikotarpiu) ŽŪKB ,,K.“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 26 334 Eur mokesčių (14 335 Eur PVM ir 11 999 Eur Pelno mokesčio); laikotarpiu nuo 2017-09-06 iki 2019-03-26 (E. S. vadovavimo laikotarpiu) ŽŪKB ,,K.“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 15 520 Eur mokesčių (9 720 Eur PVM ir 5 800 Eur Pelno mokesčio).

Abu ŽŪKB ,,K.“ vadovai S. S. ir E. S. atitinkamais laikotarpiais (nuo 2016-01-01 iki 2017-09-06 ir nuo 2017-09-06 iki 2019-03-26) turėjo prievolę pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112  8 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio nuostata, numatančia, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio ,,Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 dalies nuostatas nurodančias, jog apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM; to paties įstatymo 79 straipsnio ,,Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita faktūra“ 1 ir 2 dalies nuostatas, nurodančias, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes arba suteikus paslaugas. Abu vadovai taip pat turėjo prievolę pagal Pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnio  ,,Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai“ 1 dalies nuostatas, nurodančias, jog mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti. Atlikus ŽŪKB ,,K.“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą šioje byloje nustatyta, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 41 854 Eur mokesčių (24 055 Eur PVM ir 17 799 Eur pelno mokesčio), tokiu būdu bendrovės vadovai S. S. ir E. S., pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymų nuostatas ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingus duomenis apie ŽŪKB ,,K.“ pajamas ir pelną, siekdami išvengti Pridėtinės vertės ir Pelno mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą savo vadovaujamo juridinio asmens naudai. ŽŪKB ,,K.“ vadovai S. S. ir E. S. suvokė, jog pateikia neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir pelną valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių, ir to norėjo, tai yra, nusikalstamą veiką jie padarė veikdami tiesiogine tyčia. Kadangi ŽŪKB ,,K.“ vadovai veikė juridinio asmens naudai ir įvertinus tai, kad ŽŪKB ,,K.“ vadovai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas ir pelną Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL (kas atitinka 37 500 Eur), aptarti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo juridinio asmens veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį.

 

Bausmės skyrimas

 

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 43 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis bausmių rūšių, skirtinų juridiniam asmeniui, sąrašas: bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas ir juridinio asmens likvidavimas.

Juridinio asmens ŽŪKB ,,K.“ atsakomybę lengvina tai, kad pripažino savo kaltę padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę juridiniam asmeniui ŽŪKB ,,K.“, teismas atsižvelgia į tai, kad juridinis asmuo padarė du nusikaltimus, vienas iš jų priskiriamas apysunkiams (BK 222 str. 1 d.), kitas – sunkiems (BK 220 str. 2 d.) nusikaltimams, nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, kad nusikaltimai baigti, į nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį (41 854 Eur) ir į tai, kad juridinis asmuo pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų. Kadangi juridinis asmuo ŽŪKB ,,K.“ teisiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino, dar iki teismo posėdžio atlygino apie vieną trečdalį valstybės biudžetui padarytos žalos, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus švelniausios rūšies bausmę, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalies ir 220 straipsnio 2 dalies sankcijose – baudą, nustatant jos minimalų dydį. Bendrindamas bausmes teismas taiko bausmių apėmimo būdą, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę, kadangi juridinio asmens padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka (atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą) ir juridiniam asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).

 

 

 

 

Civilinis ieškinys

 

Civilinė ieškovė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 37 611 Eur turtinės žalos atlyginimo (46 t., b. l. 15–17). Kadangi turtinę žalą Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patyrė dėl nusikalstamų juridinio asmens ŽŪKB ,,K.“ veiksmų, ji turi teisę reikalauti žalos atlyginimo šiame baudžiamajame procese pareikšdama civilinį ieškinį (BPK 109 str.). 

Civilinį ieškinį ieškovė grindžia tuo, kad ŽŪKB ,,K.“ išvengė turtinės prievolės – valstybei privalomų mokėti Pridėtinės vertės (19 812 Eur) ir Pelno (17 799 Eur) mokesčių, o valstybės biudžetas, netekęs įplaukų, patyrė turtinę žalą. Civilinė atsakovė ŽŪKB ,,K.“ civilinį ieškinį pripažįsta ir dar iki teismo posėdžio atlygino dalį civilinio ieškinio. Teisiamajame posėdyje dalyvavęs civilinės ieškovės įgaliotas atstovas V. J. patvirtino, kad ŽŪKB ,,K.“ į valstybės biudžetą jau yra sumokėjusi 11 283,30 Eur.

Byloje įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-03-26 ŽŪKB ,,K.“ apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą neapskaičiavo, teikdama neteisingus duomenis nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 41 854 Eur mokesčių, atitinkamai 24 055 Eur PVM ir 17 799 Eur Pelno mokesčio. Tikslindama laikotarpio 2019-01-01 – 2019-03-31 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, bendrovė papildomai deklaravo 4 243 Eur mokėtino į valstybės biudžetą Pridėtinės vertės mokesčio (41 854 - 4 243 = 37 611) Kadangi turtinę žalą ŽŪKB ,,K.“ padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais, jai kyla pareiga atlyginti valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą. Nustatant priteistinos turtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad civilinė atsakovė į valstybės biudžetą jau yra sumokėjusi 11 283,30 Eur, todėl civilinis ieškinys atitinkamai mažintinas (37 611 - 11 283,30 = 26 327,70).

Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2022-03-28 nutarimu laikinai nuo 2022-03-28 iki 2022-09-28 apribota ŽŪKB ,,K.“ nuosavybės teisė į pinigines lėšas ,,Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuose esančiose banko sąskaitose:

1. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 110,62 Eur,

2. Nr. (duomenys neskelbtini) 123,06 Eur,

3. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 svarų, (vertė 1 170,00 Eur),

4. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 100,00 Eur,

5. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 000,00 Eur, 

bendra lėšų suma 8503,68 Eur (46 t., b. l. 93–95). Siekiant užtikrinti šiuo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio įvykdymą, laikinas ŽŪKB ,,K.“ nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas pratęstinas iki civilinio ieškinio išieškojimo įvykdymo.

 

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302–307 straipsniais, 313 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

juridinį asmenį žemės ūkio kooperatinę bendrovę ,,K.“ pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą,

pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį – 270 MGL (13 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – 270 MGL (13 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti galutinę bausmę – 180 MGL (9 000 Eur) dydžio baudą.

Baudą (9 000 eurų) privaloma sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nesumokėjus per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.

Civilinės ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš juridinio asmens žemės ūkio kooperatinės bendrovės ,,K.“ 26 327, 70 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis eurus 70 centų) turtinei žalai atlyginti.

Laikiną juridinio asmens žemės ūkio kooperatinės bendrovės ,,K.“ nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas ,,Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuose esančiose banko sąskaitose:

1. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 110,62 Eur,

2. Nr. (duomenys neskelbtini) 123,06 Eur, 

3. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 svarų, (vertė 1 170,00 Eur), 

4. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 100,00 Eur, 

5. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 000,00 Eur,

pratęsti iki šiuo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio išieškojimo įvykdymo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                                                        Lina Lesinskienė