(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,
sekretoriaujant Ernestai Perednienei,
dalyvaujant ieškovo Seesam Insurance AS atstove advokatei G. R., ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui V. Ž., atsakovo J. G., atstovui advokato padėjėjui K. U.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų AB „Lietuvos draudimas“, Seesam Insurance AS ieškinį atsakovui J. G. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
ieškovas Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (toliau – Seesam insurance AS) ieškinyje prašė priteisti jo naudai iš atsakovo J. G. 17 714,13 Eur žalos atlyginimo sumą subrogacijos pagrindu dėl 2016-09-07 sukelto gaisro ant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo ir to sekoje padarytos žalos nekilnojamam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), taip pat dėl žalos, padarytos minėto pastato stogo daliai, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 1500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 399 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą ir 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nurodo, kad atsakovas sukėlė gaisrą, kurio metu sužalojo nukentėjusiojo R. B. daiktą. Nukentėjusysis buvo apdraudęs daiktą pas draudiką ieškovą Seesam Insurance AS. Už daikto sužalojimą nukentėjusiajam ieškovas Seesam Insurance AS išmokėjo 17 714,13 Eur draudimo išmoką. Ieškovas Seesam Insurance AS reikalavimą grindžia tarp jo ir atsakovo esančiu subrogacijos santykiu.
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovo J. G. ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 12 199,27 Eur dydžio sumą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, iš kurių žyminį mokestį – 281 Eur, už ieškinio parengimą – 75 Eur.
Nurodo, kad atsakovas sukėlė gaisrą, kurio metu sužalojo nukentėjusiosios R. T. daiktą. Nukentėjusioji buvo apdraudusi daiktą pas draudiką ieškovą AB „Lietuvos draudimas“. Už daikto sužalojimą nukentėjusiajai ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 12 491,11 Eur draudimo išmoką, tačiau reikalavo atlyginti 12 199,27 Eur žalą. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimą grindžia tarp jo ir atsakovo esančiu subrogacijos santykiu. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ dubliku patikslino reikalavimą ir prašo vietoje 12 199,27 Eur priteisti 12 491,11 Eur.
Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė abiejų ieškovų reikalavimus atmesti, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir pilnai pripažįsta abiejų ieškovų pareikštus reikalavimus. Prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą per 12 mėnesių, nustatant pareigą atlikti mokėjimus ne dažniau kaip kas 3 mėnesius. Abiejų atsakovų atstovai sutiko, jog taip būtų išdėstytas teismo sprendimo vykdymas.
Ieškiniai tenkintini pilnai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad 2016-09-07 apie 16 val. 59 min. ant daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo kilo gaisras. Gaisro metu apdegė apie 120 kv.m. stogo konstrukcijų, apdegė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lango rėmas, pietinė fasado siena, gaisro gesinimo metu aplietos butų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), patalpos.
Pagal gaisro vietoje nustatytus degimo požymius ir pėdsakus, nustatyta, kad gaisro židinio zona yra ant daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo pietinėje dalyje prie vakarinės sienos, ties minėtame name esančio buto (duomenys neskelbtini) įrengtu fasadiniu langu; nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis atviras ugnies šaltinis. Gaisro kilimo faktą ir jo priežastį patvirtina Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2016-09-09 apžiūros protokolas gaisro vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bei gaisro vietos ir gaisro židinio nuotraukos; 2016-09-07 gaisro vietos planas-schema; Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-09-10 aktas Nr. 53-1665 dėl kilusio gaisro; Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2016-09-16 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – Nutarimas).
Dėl gaisro pradėto tyrimo metu nustatyta, kad 3-4 savaitės iki gaisro B.L. N. (duomenys neskelbtini), gyventoja) kreipėsi į atsakovą J. G. dėl stogo remonto atlikimo darbų. B.L. N. nurodė, kad davė atsakovui 300 Eur reikalingoms medžiagoms nupirkti; nurodė, kad atsakovas atvažiuodavo tvarkyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo. Tyrimo metu atsakovas nurodė, kad 2016-09-07 buvo atvažiavęs tvarkyti minėto namo stogo, pasiėmė kopėčias ir akumuliatorinį suktuką bei užlipo ant stogo; užlipęs ant stogo neva pamatė dūmus ir apie pamatytą gaisrą pranešė B.L. N., kuri iškvietė gaisrinę.
Tyrimo metu nustatyta, kad šalia gaisro židinio zonos rastas prilydomos dangos ritinys, o gaisro židinio zonoje ant buvusių metalinių skardos lakštų paviršiaus rasti prilydomos dangos prilydyti termiškai paveikti fragmentai, todėl daroma prielaida, kad buvo atliekami ugnies darbai. Nutarime taip pat konstatuota, kad atsakovas J. G. savo veiksmais sudarė sąlygas gaisrui kilti, o būtent ant stogo, adresu (duomenys neskelbtini), nepašalino ar patikimai neapsaugojo 5 metrų spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos, esančių degių medžiagų, tuo pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-07-27 įsakymo Nr. 1-223 redakcija) 178 punkto reikalavimą. Nutarimu konstatuota, jog atsakovo veiksmuose yra Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo (turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo) požymių, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai vyksta privataus kaltinimo tvarka.
Ieškovas Seesam insurance AS buvo sudaręs su R. B. ir gyventojų turto draudimo sutartį serija 220 Nr. 0020818/2011, pagal kurią laikotarpiu nuo 2011-06-10 iki 2046-10-01 buvo apdraustas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini). Gaisro metu buvo sužalotas R. B. apdraustas būstas ir ieškovas Seesam insurance AS sumokėjo 17 714,13 Eur draudimo išmoką, kurią patvirtina bylos medžiagoje esantys dokumentai: sąskaitos-faktūros už atliktus remonto darbus, lokalinės sąmatos, mokėjimo dokumentai.
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, buvo sudaręs su R. T. draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas turtas – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Būsto draudimo Liudijimo Nr. 260427954. Gaisro metu buvo sužalotas R. T. apdraustas būstas ir ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 12 491,11 Eur draudimo išmoką, kurią patvirtina bylos medžiagoje esantys mokėjimo nurodymai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atlikdamas remonto darbus elgėsi neatsargiai ir sukėlė gaisrą, kuris lėmė R. B. ir R. T. daiktų sužalojimą, kurie buvo apdrausti ieškovų ir ieškovams atlyginus nukentėjusiųjų žalą, ieškovai įgyja regreso teisę reikalauti išmokėtų sumų nukentėjusiems iš atsakingo asmens. Dėl to ieškovo Seesam insurance AS reikalavimas jo naudai priteisti 17 714,13 Eur iš atsakovo ir ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimas jo naudai priteisti iš atsakovo 12 491,11 Eur yra pagrįsti ir tenkintini pilnai.
Skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Procesinių palūkanų tikslas kompensuoti kreditoriaus minimalius nuostolius ir skatinti skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą. Todėl teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovų ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovų reikalavimai priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįsti ir tenkintini.
Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovams priteistinos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 88, 93 straipsniai). Ieškovo Seesam insurance AS naudai iš atsakovo priteistina 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 399 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą, 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš atsakovo priteistina 274 Eur žyminio mokesčio, 75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovų ieškiniai patenkinti visiškai, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Valstybei iš atsakovo priteisiamos 11,75 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas prašė teismo išdėstyti ieškovų reikalavimų įvykdymą dalimis per 12 mėnesių, nustatant įmokas nedažniau kaip kas 3 mėnesius ir ginčo tarp šalių dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nebuvo, dėl to atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą per 12 mėnesių, nustatant pareigą atlikti dalinius mokėjimus kas 3 mėnesius, tenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo Seesam Insurance AS, juridinio asmens kodas 10055752, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302677744, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisi jam iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 714,13 Eur išmokėtų draudimo sumų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistas 17 714,13 Eur išmokėtas draudimo sumas nuo 2018-12-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1937 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisi jam iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 199,27 Eur išmokėtų draudimo sumų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistas 12 199,27 Eur išmokėtas draudimo sumas nuo 2018-12-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 349 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,75 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą reikia pateikti sprendimą priėmusiam teismui.
Išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įvykdyti nemažiau kaip 25 procentus pagrindinės prievolės (padengti priteistų išmokėtų draudimo sumų, nemažiau kaip 4428,54 Eur ieškovo Seesam Insurance AS naudai ir nemažiau kaip 3049,82 Eur ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai) ne rečiau kaip kas 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išaiškinant, kad pirma eile įmokos skiriamos mokėti bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, antra eile įmokos skiriamos procesinėms palūkanoms mokėti, trečia eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Procesinės palūkanos vykdymo metu tebeskaičiuojamos nuo neįvykdytos pagrindinės prievolės dalies. Teismo sprendimo dalyje dėl 11,75 Eur pašto išlaidų atlyginimo valstybei neišdėstyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Seikalis