Civilinė byla Nr. 3K-3-397/2012

        Proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 50.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko  (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LNTV“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LNTV“ dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo; trečiasis asmuo – valstybės įmonė Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 187 758,20 Lt be pagrindo gautų lėšų, 19 764,71 Lt palūkanų ir 3432,24 Lt nuostolių, patirtų ieškovui sumokėjus už kadastrinius matavimus, atlyginimo, taip pat pakeisti šalių sudarytą 2004 m. rugpjūčio 24 d. negyvenamųjų patalpų, esančių, Vilniuje, Švitrigailos g. 40A/Marijampolės g. 8, nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis). Byloje nustatyta, kad pagal Sutartį ieškovas įsipareigojo atsakovui už išnuomotas patalpas mokėti nuomos mokestį, apskaičiuojamą priklausomai nuo patalpų ploto. Paaiškėjus, kad faktiškai ieškovo nuomojamų patalpų plotas yra mažesnis, nei Sutartyje nurodytas, ieškovas su pretenzija dėl netikslaus nuomojamos patalpos ploto kreipėsi į atsakovą. Šalių ginčas kilo dėl Sutarties aiškinimo: ar joje sutarta dėl nuomojamų patalpų ploto vieneto kainos ir dėl bendro nuomojamos patalpos ploto, ar dėl patalpų kaip vientiso objekto, už kurio nuomą nustatyta tam tikra kaina, o nurodyta vieno kvadratinio metro kaina ir tikslus nuomojamas plotas neturi esminės reikšmės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui UAB „Norfos mažmena” iš atsakovo UAB „LNTV“ 186 537,73 Lt nuostolių atlyginimą, 18 020,13 Lt palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos nuostolių sumos nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pakeitė 2004 m. rugpjūčio 24 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pakeisdamas sutartyje nurodytą patalpų plotą ir bendrą kasmėnesinio nuomos mokesčio dydį, laikant, kad Sutartis pakeista nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas, įvertinęs nuomos sutarties sąlygas bei atliktos ekspertizės išvadas, sprendė, kad nuomos sutartimi buvo susitarta dėl patalpų nuomos mokesčio dydžio, kuris priklauso nuo nuomojamo patalpų ploto, o perduodamas ieškovui 1925,31 kv. m pirmojo aukšto patalpų, atsakovas neįvykdė Sutartimi prisiimtos prievolės perduoti 2013,05 kv. m patalpų. UAB korporacijos „Matininkai” ekspertai nustatė, kad bendras ieškovui perduotų patalpų pirmojo aukšto plotas yra 1906,04 kv. m. Nors ekspertai nenurodė po nuomos sutarties sudarymo ieškovo pastatytų pertvarų nuomojamose patalpose bendro ploto, tačiau pažymėjo pirmojo aukšto patalpų pertvaras ir jas fiksavo, todėl teismas, esant duomenų apie pertvarų ilgius ir pločius, apskaičiavo jų bendrą plotą – 19,27 kv. m, pažymėdamas, kad tokiam skaičiavimui atlikti nereikia specialių žinių. Teismas sprendė, kad mažesnis perduotų patalpų plotas už sutartimi nustatytąjį, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuomojamų patalpų paskirtis yra prekybos, neabejotinai turi būti laikomas išnuomoto daikto trūkumu, todėl atsakovui kyla sutartinė atsakomybė pagal CK 6.485 straipsnį – prievolė atlyginti ieškovo permokėtą nuomos mokesčio sumą. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas naudojasi ir pastato patalpomis, kurios nebuvo perduotos pagal Sutartį, yra nereikšminga ieškovo iškelto ginčo išsprendimui, tačiau gali būti panaudota kaip atsakovo galimo reikalavimo ieškovui faktinis pagrindas kitoje byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktiškai ieškovo naudojamas patalpų plotas yra mažesnis negu nustatyta Sutartyje, nes ji padaryta remiantis patalpų brėžiniuose nurodytais pertvarų ilgiais ir pločiais, o plotui apskaičiuoti specialių žinių nereikia. Šios išvados nekeičia UAB koorporacijos „Matininkai“ darbuotojos D. G. teismo posėdyje nurodytas teiginys, kad pertvaros užima 130 kv. m plotą, nes jis nepagrįstas įrodymais, skaičiavimais, be to, ji netvirtino, kad tai – ieškovo įrengtų pertvarų plotas. Kolegija pabrėžė, kad, išnuomojant patalpas, objekto nuomos kaina sutartyje nustatyta pagal patalpų kvadratinio metro kainą, atsižvelgiant į tai, kuriame aukšte yra patalpa, o ne kaip viso objekto nuoma, kitaip aiškinti šalių susitarimo nėra pagrindo. Kadangi Sutartyje neteisingai nurodytas faktiškai ieškovui nuomojamų patalpų plotas bei dėl to neteisingai apskaičiuotas nuomos mokestis, tai pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.534 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai pakeitė atitinkamus sutarties punktus, atsižvelgdamas į faktinį išnuomotų patalpų plotą. Ginčas dėl ieškovo naudojimosi jam neperduotu patalpų plotu sprendžiamas kitoje byloje ir ši aplinkybė netrukdo spręsti ginčo nagrinėjamoje byloje.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „LNTV“ prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie tuos trūkumus nežinojo. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus, perdavė ieškovui mažesnio nei nurodyta sutartyje ploto patalpas. Teismai padarė netinkamą išvadą, nes pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus sutartis aiškinti sąžiningai, analizuoti ir vertinti tikruosius šalių ketinimus dėl sutarties objekto, atsižvelgiant į sutarties sudarymo ir vykdymo kontekstą. Ieškovo, kaip verslininko bei profesionalaus nuomos rinkos dalyvio, statusas sudaro pagrindą teigti, kad jis galėjo ir turėjo žinoti išnuomojamų patalpų plotą. Kasatoriaus nuomone, ieškovas suprato, jog sudarydamas Sutartį jis susitarė dėl konkretaus objekto nuomos ir konkretaus nuomos mokesčio už nurodytą objektą, o ne dėl nuomos mokesčio už patalpų kvadratinį metrą. Tokią išvadą jis prieina, atsižvelgdamas į tai, kad: 1) ieškovas, sudarydamas Sutartį, kai dar nebuvo atlikti tikslūs patalpų plotų matavimai, turėjo suprasti ir suprato, jog nurodytas Sutartyje patalpų plotas gali būti netikslus; 2) ieškovas, sudarydamas Sutartį, nesitarė dėl patalpų ploto patikrinimo mechanizmo bei su tuo susijusio nuomos mokesčio perskaičiavimo; 3) įrengdamas patalpas pagal savo technologinį projektą, ieškovas privalėjo jas pats išmatuoti, todėl turėjo žinoti jų plotą. Net dvejus metus ieškovas nereiškė pretenzijų, kad negali išdėstyti savo prekybinės įrangos. Be to, Sutarties nuostatas pasiūlė ieškovas, todėl pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį jos turėtų būti aiškinamos ieškovo nenaudai, t. y. ginčo šalių tikrieji ketinimai sudarant Sutartį buvo užfiksuoti bendrą patalpų nuomos kainą už objektą, o ne sieti ją su tiksliu plotu, išreikštu kvadratiniais metrais.

2. Pagal CK 6.485 straipsnio 5 dalį nuomotojui pareigos atsakyti už daikto trūkumus gali neatsirasti, jeigu apie nuomos objekto trūkumus nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo. Teismai, konstatuodami kasatoriaus atsakomybę už patalpų trūkumus, nenustatė, ar buvo tokie trūkumai, kurie visiškai ar iš dalies trukdė ieškovui naudotis patalpomis, nevertino ir nepasisakė dėl to, kad ieškovas turėjo apie juos žinoti arba pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo. Tarp išnuomoto daikto trūkumų ir nuomininko galimybės be kliūčių naudoti tinkamos kokybės daiktą pagal paskirtį bei sutartyje nustatytas naudojimosi sąlygas turi egzistuoti priežastims ryšys, t. y. išnuomoto daikto trūkumas (būklės pablogėjimas) turi lemti visišką arba dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu. Nuo pat Sutarties sudarymo ieškovas ginčo patalpas naudojo pagal jų paskirtį be jokių nesklandumų, taigi, jų ploto neatitiktys neturėjo jokios įtakos ieškovo vykdomai veiklai.

3. Teismai nenustatė visų be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimui būtinų sąlygų, todėl pažeidė CK 6.237 straipsnį ir nepagrįstai įpareigojo kasatorių grąžinti ieškovui 186 537,73 Lt sumokėto nuomos mokesčio už patalpų nuomą, nes jei asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Nurodyta pinigų suma laikytina turtu, kurio įgijimas gali būti pateisinamas sandoriu, t. y. Sutartimi.

4. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų iš esmės pažeidęs nuomos sutartį (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Priešingai, ieškovui perduotos patalpos atitiko Sutarties nuostatas ir ieškovo lūkesčius, todėl net ir buvę galimi patalpų plotų netikslumai negalėjo lemti išvados, jog ieškovas negavo to, ko tikėjosi pagal Sutartį. Taip pat nenustatyta specialių įstatyme nustatytų sutarties pakeitimo pagrindų (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi teismai pažeidė CK 6.223 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes pakeitė Sutartį, nenustatę nė vienos iš šios teisės normos taikymo sąlygų. Be to, kasatoriaus nuomone, sutartiniai santykiai per teismą gali būti modifikuojami tik nuo sprendimo įteisėjimo dienos.

5. Kasatorius kitoje civilinėje byloje dėl ieškovo naudojimosi didesniu nei Sutartyje nustatyta patalpų plotu pareiškė reikalavimą pakeisti šią sutartį. Jo patenkinimas iš esmės lemtų ieškinio šioje byloje atmetimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad bylos išnagrinėjimas yra neįmanomas tol, kol nebus išnagrinėta nurodyta kita civilinė byla, bei ex officio sustabdyti bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Nors pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį reikalaujama, kad teismo procesas būtų spartus, šiame straipsnyje ypatingą svarbą turi tinkamas (teisingas) teisingumo administravimas.

6. Pažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą įrodymus tirti objektyviai, ginčijamuose teismų sprendimuose nenurodyta, kodėl vieni įrodymai laikomi patikimesniais už kitus, kodėl atmetami atsakovo pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, susijusias su ginčo šalių susitarimu dėl nuomos objekto, patalpų ploto įtakos nuomos mokesčio dydžiui bei galimo jų sumažėjimo dėl paties ieškovo atlikto pertvarkymo, ieškovo naudojimusi patalpos, inventoriniame plane pažymėtos 1-1, dalimi.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patalpų plotui nustatyti yra būtinos specialios žinios, tačiau teismo paskirti ekspertai nevertino (nematavo) po patalpų perdavimo jose įrengtų pertvarų ploto. Teismas priimtame sprendime, remdamasis savo atliktais aritmetiniais skaičiavimais, konstatavo, jog ieškovas, pastatydamas pertvaras patalpose, jas sumažino 19,27 kv. m, nenurodydamas tokių apskaičiavimų formulės bei kiekvieno skaičiaus šaltinio. Be to, teismai priimdami ginčijamus sprendimus nenurodė, kodėl buvo atmesti ekspertės, atlikusios patalpų matavimus, paaiškinimai, jog pertvaros užima 130 kv. m. Teismai pažeidė įrodymų patikimumo bei pakankamumo principus, nes savo sprendimus grindė viena kitai prieštaraujančiomis aplinkybėmis, neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumą.

8. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 4 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovui išnuomotų patalpų plotai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. atliktų kadastrinių matavimų duomenis, jie nenuginčyti įstatyme nustatyta tvarka. UAB korporacijos „Matininkai“ specialistei D. G., atlikusiai patalpų matavimus, patvirtinus, jog jų pertvaros užima 130 kv. m, bei nepaneigus prezumpcijos dėl Nekilnojamojo turto registre įrašytų patalpų duomenų teisingumo Sutarties sudarymo dieną, laikytina, jog atsakovas tinkamai įvykdė Nuomos sutartimi ir įstatymu prisiimtus įsipareigojimus perduoti tinkamos būklės patalpas ieškovui. Jei po patalpų perdavimo jų plotas ir pasikeitė, tai įvyko ne dėl kasatoriaus kaltės, o ieškovui įsirengus pertvaras.

9. CPK 266 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Patalpų savininkas 2011 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu yra UAB „Finiens“, kuriam, vadovaujantis CK 6.494 straipsnio 1 dalimi, perėjo nuomotojo teisės pagal Sutartį. Vilniaus apygardos teismas priimtu sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta pakeisti esmines Sutarties sąlygas, susijusias su nuomos mokesčio dydžiu, iš esmės pasisakė dėl UAB „Finiens“ teisių ir pareigų, todėl egzistuoja absoliutus teismų sprendimo ir nutarties negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Norfos mažmena” prašo skundą atmesti ir priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas, savo prašymą argumentuodamas taip:

1. Teismai nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių. Šalys susitarė, kad ieškovui perduodamos ne patalpos, kaip tokios, bet Sutartyje nustatyto konkretaus dydžio nuomojamos patalpos, o nuomos mokestis apskaičiuojamas kaip kvadratinių metų skaičiaus ir nuomos mokesčio už vieną kv. m sandauga. CK 6.534 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomos mokestis nustatytas už pastato, statinio ar įrenginio ploto vienetą, tai nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį išnuomoto pastato, statinio ar įrenginio dydį.

2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kasatoriaus perduotų patalpų ploto, įvertino tai, kad byloje pateikti jų matmenys, o atmesdamas D. G. žodinius paaiškinimus, priimtame sprendime motyvavo, pažymėdamas, kad jie nepagrįsti apskaičiavimais.

3. Teigdamas, kad nuomos sutarties nuostatas pasiūlė ieškovas, o atsakovas jas tik priėmė, kasatorius nepateikia argumentų ir neanalizuoja šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Sutarties sąlygos dėl nuomos objekto yra vienareikšmiškai aiškios, teismai jas tinkamai aiškino, todėl contra preferentem taisyklės taikymas nėra aktualus. Be to, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme kasatorius šia aplinkybe nesirėmė, taigi šis kasacinio skundo argumentas, kaip prieštaraujantis CPK 347 straipsnio 2 dalies nuostatoms, iš viso negali būti kasacijos dalykas.

4. Mažesnis patalpų plotas nei nustatytas Sutartyje vertintinas kaip daikto trūkumas, todėl, nepriklausomai nuo to, ar kasatorius apie tai žinojo, jis yra atsakingas už tai, kad perdavė ieškovui mažesnio ploto patalpas, nei buvo nurodytos Sutartyje. Teismai pagrįstai netaikė CK 6.485 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes šalys niekada nesitarė, jog ieškovui bus išnuomotas mažesnis nuomojamų patalpų plotas, nei nurodyta Sutartyje. Priešingai, Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad kasatorius garantuoja, jog patalpos atitiks Sutarties 1 straipsnio sąlygas.

5. Kadangi pastato, kuriame yra patalpos, plotas yra didelis, ieškovas be specialių žinių ir įrangos neturėjo galimybės tiksliai nustatyti realaus patalpų ploto. Be to, CK 6.38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo. Tai reiškia, kad netgi tuo atveju, jeigu didesnis nei faktinis patalpų plotas Sutartyje buvo nurodytas, pavyzdžiui, dėl to, kad netiksliai buvo atlikti kadastriniai matavimai, tai nešalina kasatoriaus atsakomybės, o jeigu kasatoriaus pasitelkti asmenys savo pareigas įvykdė netinkamai, kasatorius gali jiems pareikšti atitinkamas pretenzijas, tačiau kasatoriaus ir tų asmenų santykiai nėra šios bylos dalykas.

6. Šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį, nesiremdamas ieškovo nurodytu CK 6.237 straipsniu. Be to, kasatorius praturtėjo be teisinio pagrindo, nes pagal CK 6.534 straipsnio 3 dalį ir Sutartį nuomos mokestį jis turėjo teisę gauti tik už faktiškai nuomojamą patalpų plotą.

7. Negyvenamųjų patalpų plotas ir nuomos kaina yra esminės nuomos sutarties sąlygos. Sutarties šalys susitarė dėl CK 6.534 straipsnio 3 dalyje nustatyto nuomos mokesčio apskaičiavimo būdo – kad nuomos mokestis skaičiuojamas būtent pagal vieno kv. m nuomos kainą, dauginant ją iš kvadratinių metrų skaičiaus. Dėl to kasatorius nepagrįstai nurodo, kad aplinkybė, jog ieškovui faktiškai buvo išnuomotos mažesnio ploto patalpos, nei buvo nustatyta Sutartyje, nelaikytina esminiu patalpų trūkumu.

8. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas. Be to, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių bei nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Kasatorius nenurodo, kokie faktai, reikalingi siekiant išspręsti šioje byloje pareikštą reikalavimą, turi būti nustatyti kitoje byloje ir kodėl bylą nagrinėjantys teismai patys negali jų nustatyti šioje byloje. Aplinkybės, kad ieškovas naudojasi patalpos, pažymėtos indeksu 1-1, dalimi, kuri nėra įtraukta į Sutarties priedą Nr. 4 ir nuomojamų patalpų plotą, nustatymas kitoje byloje taip pat negali būti pagrindu sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl faktinio patalpų dydžio, o ne dėl to, ar ieškovas naudojasi dar ir kitomis, Sutartyje nenurodytomis patalpomis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčas dėl Sutartyje nenurodytos patalpos dalies naudojimo sprendžiamas kitoje byloje ir kad ši aplinkybė netrukdo spręsti ginčo šioje byloje.

9. Naujai įrengtų pertvarų plotui apskaičiuoti buvo būtina atlikti elementarius aritmetinius veiksmus, tam nereikalingos specialios žinios. Dėl šių kasatoriaus argumentų išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Kasatorius, pasisakydamas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, neanalizuoja konkrečių, kasatoriaus nuomone, pažeidimų, nepateikia argumentų, kodėl turėjo būti padarytos priešingos išvados, nei padarė teismai.

10. Sutartimi ieškovui buvo išnuomotas ne visas pastatas, bet tik jo dalis. Ieškovo nuomojamų patalpų plotas inter alia sumažėjo todėl, kad kasatorius padidino kitiems asmenims išnuomotas patalpas, todėl neliko turėjusio būti 2 – 6 m pločio praėjimo. Tai reiškia, kad skundžiami teismų sprendimas ir nutartis neturi tiesioginės įtakos Nekilnojamojo turto registro duomenims, nes teismų procesiniais sprendimais buvo pakeistas tik ieškovui išnuomotų patalpų, bet ne viso pastato plotas. Be to, asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją.

11. Kasatorius pagal 2010 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pardavė pastatą, kuriame yra ginčo patalpos, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o ši – UAB „Finiens“. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas prieš sudarant šiuos sandorius, tai juo nebuvo nuspręsta dėl UAB „Finiens“ teisių ir pareigų, o po šio sprendimo priėmimo nebuvo procesinės galimybės įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiųjų asmenų, nes pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinės sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindų

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir pan.

Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nuostolius, privalo įrodyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, nuostolius ir priežastinį ryšį. Skolininko kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, be to, įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tokia įstatymo nuostata įtvirtinta CK 6.256 straipsnio 4 dalyje: verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

Teismai byloje nustatė, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtą prievolę perduoti ieškovui 2013,05 kv. m išnuomotų patalpų pirmajame pastato aukšte, perduodamas mažesnį plotą nei įsipareigojo sutartimi. Ieškovas patyrė išlaidų, tinkamai vykdydamas savo prievolę mokėti nuomos mokestį už sutartą plotą, t. y. už didesnį nei atsakovo perduotas, kurios pripažintos ieškovo nuostoliais. Verslininkų sudarytoje ginčo sutartyje nėra išlygos, pagal kurią sutartinė atsakomybė nagrinėjamu atveju būtų galima tik esant prievolę pažeidusios šalies kaltei, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, konstatavę būtinas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, pagrįstai taikė šią atsakomybę atsakovui.

Dėl nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo

Atsakovas nesutinka su skundžiamuose procesiniuose sprendimuose išdėstytu sutarties sąlygų dėl ieškovui nuomojamo patalpų ploto ir nuomos mokesčio dydžio aiškinimu. Nustatyta, kad ieškovas ginčo sutarties įsipareigojo už 2013,05 kv. m nuomojamų patalpų pirmajame pastato aukšte mokėti atsakovui kasmėnesinį nuomos mokestį, kurio dydis yra 29,35 Lt už vieną kvadratinį metrą (Sutarties 4.3 punktas). Tame pačiame Sutarties punkte nurodytas ieškovui nuomojamų patalpų plotas antrajame pastato aukšte, jų vieno kvadratinio metro kaina ir apskaičiuotas visas nuomos mokestis už abiejuose pastato aukštuose esančias patalpas. Apskaičiuota viso mokesčio suma atitinka pirmiau nurodytus nuomojamų patalpų plotus ir nuomos mokesčio dydžius už vieną kvadratinį metrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia sutarties sąlyga dėl nuomos mokesčio visiškai atitinka CK 6.534 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo. Pagal šią teisės normą, jeigu nuomos mokestis nustatytas už pastato, statinio ar įrenginio ploto vienetą ar kitokį jų dydžio matą, tai nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį išnuomoto pastato, statinio ar įrenginio dydį. Taigi šalims sutarus dėl pastato ploto vieneto nuomos mokesčio dydžio, šis dydis tampa lemiančiu bendrą nuomos mokesčio sumą, kuri apskaičiuojama pagal faktiškai nuomojamą patalpų plotą. Atsakovas, perdavęs ieškovui mažesnio ploto patalpas, nei įsipareigojo sudarydamas nuomos sutartį, pateikdamas ieškovui sąskaitas už patalpų nuomą, nurodydavo sumokėti nuomos mokesčio sumą, kuri neatitiko faktiškai nuomojamo ploto ir jo vieneto nuomos mokesčio dydžio sandaugos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyta ginčo sutarties sąlyga dėl nuomos mokesčio dydžio yra ne tik aiškiai suformuluota, bet ir visiškai atitinka įstatymo nuostatas, reglamentuojančias šio mokesčio skaičiavimą. Atsakovo aiškinimas, kad ginčo šalys, sudarydamos Sutartį, siekė užfiksuoti bendrą patalpų nuomos kainą už objektą, o ne sieti ją su tiksliu jų plotu, išreikštu kvadratiniais metrais, prieštarauja aiškiai suformuluotam sutarties sąlygos dėl nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo turiniui. Abi sutarties šalys yra verslininkai, todėl nėra pagrindo, aiškinant sutartį, taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą contra preferentem taisyklę, teikti prioritetą vienai sutarties šaliai, aiškinant sutarties sąlygą jos naudai. Pažymėtina tai, kad ieškovo veikla – mažmeninė prekyba, o atsakovo – negyvenamųjų patalpų nuoma. Atsakovas nepagrindė savo teiginio, kad jis, būdamas verslininkas, kurio pagrindinė veikla – negyvenamųjų patalpų nuoma, įstatymo nuostatas atitinkančią sutarties sąlygą dėl nuomos mokesčio dydžio suprato priešingai nei reglamentuojama įstatyme. Be to, faktinė aplinkybė, kuri ginčo šalis pasiūlė nuomos sutarties nuostatas, o kuri jas priėmė, byloje nebuvo nustatinėjama, todėl ja remtis kasaciniame skunde neleidžiama (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

Dėl teisinio pagrindo teismo sprendimu pakeisti sutartį

Kasatorius laikosi nuomonės, kad byloje nekonstatuotas teisinis pagrindas keisti šalių sudarytą nuomos sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, byloje nustatę faktinį išnuomotų patalpų dydį, konstatavę, kad jis neatitinka šalių sutarties dėl nuomojamo patalpų ploto, lemiančio nuomos mokesčio dydį, t. y. konstatavę esminių sutarties sąlygų pažeidimą, pagrįstai taikė ieškovo pasirinktą gynybos būdą ir pakeitė šias sutarties sąlygas atsižvelgiant į nustatytą faktinę padėtį ir CK 6.534 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo. Toks sutarties keitimas atitinka abu CK 6.223 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus alternatyvius pagrindus keisti sutartį teismo sprendimu, nes: 1) neteisingai nurodytas didesnis nei faktinis nuomojamų patalpų plotas ir dėl to nepagrįstai padidintas nuomos mokesčio dydis ieškovui turi esminę reikšmę (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) CK 6.534 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo pagal faktiškai nuomojamą patalpų plotą yra įstatyme įtvirtintas pagrindas atitinkamai pakeisti šių nuostatų neatitinkančias sutarties sąlygas (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su proceso teisės normų taikymu

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nustatydami faktinį ieškovui išnuomotų patalpų plotą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Teismai ieškovo įrengtų pertvarų užimamą patalpų plotą apskaičiavo remdamiesi ekspertizės metu užfiksuotais ir byloje pateiktais šių pertvarų matmenimis. Tokiems aritmetiniams skaičiavimo veiksmams atlikti nereikalingos specialios žinios, todėl teismas kompetentingas juos atlikti pats, nesikreipdamas į ekspertus. D. G. žodinių paaiškinimų atmetimą teismas pagal įstatymo reikalavimus procesiniame sprendime motyvavo, nurodydamas jų nepagrįstumą konkrečiais duomenimis.

Pasisakant dėl kasacinio skundo argumento, kad teismai, spręsdami ginčą dėl išnuomoto patalpų ploto, byloje privalėjo remtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. VĮ Valstybės turto fondas, VĮ „Varėnos miškų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-399/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., bylos Nr. 3K-7-67/2011; kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, įvertinę nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas. Teismai nustatė, kad šioje byloje sprendžiamas šalių ginčas, kilęs dėl netinkamo sutartinių prievolių, kylančių iš Sutarties, vykdymo, o atsakovo nurodoma civilinė byla dėl ieškovui neperduotos pagal Sutartį patalpos dalies naudojimo nėra susijusi su šios Sutarties vykdymu, todėl nurodyta byla nėra kliūtis spręsti ginčą nagrinėjamoje byloje. Tokia teismų išvada atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo pareigą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu ir CPK 2, 7, 72 straipsnių nuostatas, įpareigojančias teismą siekti kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių bei nesudaryti sąlygų bylai vilkinti.

Kasatoriaus argumentas, kad Vilniaus apygardos teismas, neįtraukęs į bylos nagrinėjimą naujojo ginčo patalpų savininko UAB „Finiens“, 2010 m. kovo 15 d. sprendimu sprendė dėl jo teisių ir pareigų, atmestinas, nes, kasatorius remiasi aplinkybėmis, nenagrinėtomis nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, kuriomis pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis. Pagal byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momentu ginčo patalpos priklausė atsakovui UAB „LNTV“, o ne UAB „Finiens“, todėl įtraukti jį į bylą nebuvo teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2012 m. kovo 28 d. nutartimi patenkino kasatoriaus prašymą atidėti žyminio mokesčio – 5591 Lt –sumokėjimą iki kasacinio teismo nutarties priėmimo, todėl priimant šią nutartį iš kasatoriaus priteistinas nesumokėtas žyminis mokestis.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo netenkinus kasacinio skundo priteisti iš kasatoriaus 1210 Lt išlaidų, sumokėtų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.  Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8 punktuose nustatyta rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio apskaičiavimo tvarka. Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl sprendžia, kad jos priteistinos ieškovui iš kasatoriaus.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 34,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „LNTV“, į. k. 2551017, 5591 (penkis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovui UAB „Norfos mažmena“, į. k. 110778328, iš kasatoriaus UAB „LNTV“, į. k. 2551017  1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš kasatoriaus UAB „LNTV“, į. k. 2551017,  34,50 Lt (trisdešimt keturis litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas

                                                                      Gintaras Kryževičius