Baudžiamoji byla Nr. 1-161-377/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51182-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.;1.2.25.4.1.; v2.1.10.1.
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 8 d.
Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,
sekretoriaujant Irenai Žumajevienei,
dalyvaujant prokurorui Raimundui Aukštakalniui,
kaltinamajam J. U.,
nukentėjusioms I. B., L. G., E. D., jos atstovui advokatui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragės r., Lietuva, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis J. U. ūkis, ūkininkas, teistas 2017-10-27 pagal BK 140 str. 2 d. - 6 mėnesių viešųjų darbų, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis J. U. 2017 m. spalio 3 d., apie 16 val. 20 min., Tauragės rajone, Ceikiškės kaimo ribose, vairuodamas jam priklausantį automobilį H. S. Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepastebėjęs, kad priekyje važiavęs automobilis F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. D., rodė posūkį į kairę, pradėjo jį lenkti ir su juo susidūrė. Tuo pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 127 p., 101 p., 136 str. 2 p. ir 5 p. reikalavimus. J. U. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. I. B. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu bei L. G. ir E. D. padarytais nežymiais sveikatos sutrikdymais. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
J. U. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. spalio 3 d., apie 16 val. 20 min., važiavo kartu su savo drauge L. G. ir jos drauge I. B. nuo Lauksargių k., link Tauragės m. apie 90 km./h greičiu. Buvo blaivus. Važiavo jam priklausančiu automobiliu H. S. Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, draugė L sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, o I gale, už L. Matomumas buvo geras. Važiuodamas pamatė priekyje savo eismo juostoje, dešinėje kelio pusėje stovintį automobilį F. M.. Leidžiantis nuo kalno pamatė, kad minėtas automobilis įjungė kairės pusės posūkio signalą ir pradėjo judėti į kairią pusę. Jis galvojo, kad automobilis važiuos tiesiai, o ne suks, todėl nutarė jį aplenkti, nors toje vietoje buvo ištisinė eismo juosta. Minėtas automobilis įvažiavo į kitą kelio pusę, o jis jį pradėjo lenkti, kirto ištisinę liniją, mano, kad negalėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Pamatęs, kad susidūrimo neišvengs, stabdė savo vairuojamą automobilį, suko vairą į kairę pusę, kad išvengti susidūrimo, tačiau to nepavyko išvengti ir automobiliai susidūrė. Jo automobilis po smūgio nuvažiavo į kairės pusės griovį, o kitas automobilis - F. M., nuvažiavo į priešingos pusės griovį. Šio įvykio metu jis pats nenukentėjo. Eismo įvykio metu nukentėjo L, I ir automobilio F. M. vairuotoja. Jos visos greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtos į Tauragės ligoninę. L ir I jam pretenzijų dėl šio įvykio neturi. Su automobilio F. M. vairuotoja po šio įvykio susitikęs nebuvo, su ja nebendravo, nes neturėjo jos duomenų. Žino, kad jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis yra ūkininkas, turi žemės, žemės ūkio technikos, išsiskyręs. Po įvykio dar buvo teisiamas, atlieka viešuosius darbus. Prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą.
Kaltinamajam J. U. visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Be kaltinamojo J. U. kaltės visiško pripažinimo, jo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. D. teisme parodė, kad dėl 2017 m. spalio 3 d. įvykusio eismo įvykio savo ieškinio reikalavimus mažina iki 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Po minėto eismo įvykio ji buvo išvežta į Tauragės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, kur apžiūrėjęs traumatologas nustatė dvi pjautines plaštakos žaizdas, kurias susiuvo ir paleido tolimesniam gydymuisi namo. Po įvykio buvo bendras kūno sumušimas, galvos sausgyslės patempimas, galvos trauma. Po šio eismo įvykio įgavo baimės vairuoti automobilį, naktimis nemiega, dėl to teko gydytis apie mėnesį laiko. Pati turi sveikatos problemų, jai 2017 m. gegužės 2 d. operuotas kairės rankos sąnarys, rugpjūčio mėn. operuotas kojos nervas, prieš du metus operuotas auglys. Ji turi 50 proc. neįgalumą dėl stuburo problemų, širdies, sąnarių, dėl kojos. Privalo vykti į gydymo įstaigas, šiuo metu atlieka reabilitaciją. Po to bus gydytojų įvertinimas, dokumentus pateiks draudimo bendrovei. Po šio eismo įvykio patyrė daug nepatogumų, nes slaugo sergančią mamą, kuri gyvena už 30 km. nuo jos gyvenamosios vietos. Todėl privalėjo įsigyti automobilį.
Nukentėjusioji I. B. teisme paaiškino, kad 2017 m. spalio 3 d. įvykusio eismo įvykio ji nematė, nes tuo metu buvo nusisukusi. Po įvykio, kai atvyko policijos pareigūnai, ji tik girdėjo kalbas, jog abu vairuotojai kalti dėl kilusio eismo įvykio. Ji žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusios ir civilinė ieškovės E. D. atstovas advokatas A. B. teisme nurodė, kad draudimo kompanija įsipareigojo E. D. atlyginti 1402,42 Eur turtinės žalos. Tačiau nukentėjusioji yra pateikusi ir kuro įsigijimo dokumentus už 17,32 Eur bei 110 Eur sumokėjo už automobilio vertinimą. Taip pat pateiktas dokumentas, kad 60,05 Eur buvo sumokėta vaistams ir tvarsčiams. Gaunasi papildomai apie 300 Eur. Dėl neturtinės žalos. Nukentėjusioji išgyveno stresą, buvo gydoma apie mėnesį laiko. Įgavo baimės jausmą vairuoti automobilį. Prieš tai buvo operuota, prasta sveikata. Dabar vėl buvo sumušimai. Buvo pakenkta jos sveikatai. Dėl neturtinės žalos, tai moteris tikrai patyrė stresą. Nukentėjo ir fiziškai. Liko baimės sindromas. Buvo pakenkta sveikatai.
Iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS ,,BTA Baltic Incurance Company‘‘ veikiančios per Lietuvos filialą prašymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-161- 377/2018, kurioje J. U. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, matyti, kad 2017 m. spalio 3 d., Tauragės r., Ceikiškės k., įvykusio eismo įvykio metų, transporto priemonės H. S. Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje (privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jiems kyla prievolė atlyginti patirtą dėl šio įvykio žalą. Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (patvirtintomis LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122) bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei įvertinę nukentėjusiai E. D. galimos draudimo išmokos dydį, nurodė tokius nukentėjusios E. D. civilinio ieškinio atlyginimo dydžius: dėl turtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovė sutinka atlyginti 1402,42 Eur turtinės žalos, kurią sudaro - 1258 Eur kompensavimas žalos dėl įvykio metu nepataisomai sugadinto automobilio F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 121 Eur kompensavimas išlaidų už įvykio metu sugadinto automobilio F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą, 23,42 Eur kompensavimas išlaidų dėl vaistų pirkimo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Draudimo bendrovė atlygina 1000 Eur įvykio metu patirtos neturtinės žalos. Nurodo, kad toks sprendimas priimtas vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p., kuri numato maksimaliai galimą 5000 Eur dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai kompensuoti vienam draudžiamajam įvykiui, nepriklausomai nuo to, kiek asmenų yra sužalojama eismo įvykio metu, tačiau dėmesys atkreiptinas į tai, kad tokio dydžio draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui gali būti mokama tik tuo atveju, jeigu asmuo būtų sužalojamas sunkiai su žymiais potrauminiais liekamaisiais reiškiniais. Šiuo atveju E. D. sužalojimai yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (II t., b. l. 73-76).
Iš 2017 m. spalio 3 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta Tauragės rajone, Ceikiškės kaimo ribose, eismo įvykio metu automobiliai yra skirtingose kelio pusėse - automobilis H. S. Fe stovi kelkraštyje į Tauragės pusę, o automobilis F. M. stovi kelkraštyje priekiu į Lauksargių pusę. Kelias yra tiesiame ruože, 159/27 km. (I t., b. l. 15-24);
Iš 2017 m. spalio 3 d. eismo įvykio vietos schemos matyti eismo įvykio metu automobilių F. M. ir H. S. Fe važiavimo kryptys, stabdymo žymės (I t., b. l. 25)
Iš 2017 m. spalio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti apgadinti automobiliai F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir H. S. Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 26-32, 35-41);
Iš 2017 m. lapkričio 14 d. specialisto išvados Nr. . (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 119);
Iš 2017 m. lapkričio 10 d. specialisto išvados Nr. . (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 123);
Iš 2017 m. gruodžio 2 d. specialisto išvados Nr. . (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 127);
Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2017 m. spalio 3 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2017 m. spalio 3 d. Tauragės AVPK Reagavimo skyriuje padėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51182-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (I t., b. l. 5-6);
Iš 2018 m. sausio 22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo įtraukti į bylą civiliniu atsakovu, matyti, kad civiliniu atsakovu į bylą įtrauktas: AAS ,,BTA Baltic Insurance COMPANY‘‘ filialas Lietuvoje (I t., b. l. 162);
Iš 2017 m. gruodžio 1 d. E. D. atstovo advokato A. B. ieškinio matyti, kad E. D. atstovas pateikė ieškinį ir prašo iš J. U. priteisti 1601,37 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (T t., b. l. 175-176);
Iš 2017 m. gruodžio 15 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo matyti, kad J. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( II t., b. l. 14).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis J. U., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir šie J. U. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu I. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o L. G. ir E. D. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. U. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (dėl BK 281 straipsnio 1 dalies). Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus tuo, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; be to, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus tuo, kad nepasirinko saugos važiavimo greičio; bei pažeidę Kelių eismo taisyklių 136 punkto reikalavimus, kur numatyta :,,Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad: 136.1. nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti;<...> 136.5. lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės‘‘. J. U. vairuodamas jam priklausantį automobilį H. S. Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepastebėjęs, kad priekyje važiavęs automobilis F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. D., rodė posūkį į kairę, pradėjo jį lenkti ir su juo susidūrė, ko pasekoje I. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymu, o L. G. ir E. D. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.
Teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta J. U. kaltė padarius minėtus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvadomis, tiek ir priežastinį ryšį tarp J. U. Kelių eismo taisyklių nurodytų punktų pažeidimo ir kilusių pasekmių. J. U. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis J. U. padarė neatsargų nusikaltimą, teistas, baustas administracine tvarka, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis (ūkininkas), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl jam tikslinga taikyti švelniausią bausmę - baudą. Kadangi kaltinamasis šį nusikaltimą padarė dar neatlikus 2017 m. spalio 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės, todėl prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės yra visiškai pridedama 2017 m. spalio 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ( BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).
Kadangi byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ( BPK 64¹ straipsnis).
Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis J. U. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog J. U. nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Dėl civilinių ieškinių.
Nukentėjusiosios I. B. ir L. G. civilinių ieškinių byloje nereiškia.
Nukentėjusioji E. D. šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo J. U. priteisti 1601,37 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji E. D. teisiamojo posėdžio metu patikslino savo reikalavimą dėl žalos priteisimo ir prašė iš kaltinamojo J. U. priteisti jai 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos atlyginimo atsisakė, kadangi draudimo kompanija atlygins turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos ( II t., b. l. 81).
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 111 str. 1 d. nuostatas, baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Šioje byloje turtinę ir neturtinę žalą atlygina draudikas AAS ,,BTA Baltic Insurance COMPANY‘‘ filialas Lietuvoje. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), t. y. ja draudikas nustatytų draudimo sumų ribose prisiima už draudėją nuostolių atsiradimo riziką dėl eismo įvykiu nuketėjusiems asmenims padarytos žalos. Draudimo bendrovės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuo 2012 m. birželio 11 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Šiame eismo įvykyje dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. D. draudikas AAS ,,BTA Baltic Insurance COMPANY‘‘ filialas Lietuvoje prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, nes kaltinamojo J. U., kurio vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo draustas privalomojo civilinės atsakomybės draudimu. Atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tais atvejais, kada ieškinio suma dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neviršija įstatymo nustatytos žalos dydžio privalomo atlyginti draudikui.
Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Turtinė žala.
Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. D. buvo pareiškusi ieškinį dėl 1601,37 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tačiau teisiamojo posėdžio metu E. D. nurodė, jog jos patirtą turtinę žalą atlygins draudimo bendrovė AAS ,,BTA Baltic Incurance Company‘‘ veikianti per Lietuvos filialą. Todėl ieškinio šioje dalyje atsisako.
Neturtinė žala.
Iš 2018 m. vasario 27 d. civilinio atsakovo AAS ,,BTA Baltic Insurance COMPANY‘‘ filialas Lietuvoje pranešimo apie draudimo išmoką matyti, kad nukentėjusiajai E. D. draudimo bendrovė atlygina 1000 Eur įvykio metu patirtos neturtinės žalos. Nurodo, kad toks sprendimas priimtas vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p., kuri numato maksimaliai galimą 5000 Eur dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai kompensuoti vienam draudžiamajam įvykiui, nepriklausomai nuo to, kiek asmenų yra sužalojama eismo įvykio metu, tačiau dėmesys atkreiptinas į tai, kad tokio dydžio draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui gali būti mokama tik tuo atveju, jeigu asmuo būtų sužalojamas sunkiai su žymiais potrauminiais liekamaisiais reiškiniais. Šiuo atveju E. D. sužalojimas yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pažymėjo, kad draudimo išmoka neturtinei žalai kompensuoti buvo apskaičiuota vadovaujantis administruojant bylą surinktais dokumentais bei gauta informacija apie nukentėjusios patirtų sužalojimų sunkumą, gydymosi laikotarpį po įvykio metu patirtos traumos, traumos pobūdį, jos sunkumą, pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę bei mąstą, sužalojimų progresavimo tikimybę, jų įtaką nukentėjusios gyvenimo kokybei Ir šeimyniniam gyvenimui, turėtų galimybių praradimą ir prognozes ateičiai. Pagal medicininius išrašus dėl E. D. sužalojimo, jai buvo nustatyta kairės peties, žasto, alkūnės, abiejų šlaunų, blauzdų poodinės hematomos, kairės plaštakos žaizda. Todėl vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais ir taisyklėmis, bei pateiktais dokumentais, draudimo bendrovė nusprendė išmokėti 1000 Eur dydžio draudimo išmoką.
Civilinė ieškovė E. D. teisminio nagrinėjimo teisme metu prašė neturtinei žalai atlyginti priteisti 4000 Eur sumą.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas nurodo, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmę bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, nukentėjusiajai E. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydėsi ambulatoriškai, ligoninėje negulėjo. Akivaizdu, kad ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo institute svarbu nustatyti žalos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nukentėjusiajai E. D. padaryti šie sužalojimai: trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas lengva forma, galvos smegenų sukrėtimas, kaklo, pakaušio skausmai kairėje, vestibulinis sindromas, gydėsi ambulatoriškai. Dėl šio įvykio sukeltų pasekmių E. D. operuota nebuvo, stacionare gydoma taip pat nebuvo, gydėsi ambulatoriškai apie mėnesį laiko. Kaip matyti, E. D. ir prieš eismo įvykį buvo nedarbinga, turėjo sveikatos problemų dėl širdies, stuburo, kojos, jai nustatytas 50 procentų neįgalumo lygis. Dėl eismo įvykio patyrė didelį stresą, emocinius išgyvenimus, baimę vairuoti automobilį, prieš tai buvo operuota, todėl dėl eismo įvykio sukeltų pasekmių sveikata pablogėjo. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė ne tik fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiajai buvo apribotos galimybės judėti, ji patyrė nepatogumus slaugant mamą, ko pasekoje pablogėjo jos gyvenimo kokybė, sutriko miegas, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra pablogėjusi sveikata, šiuo metu yra reabilitacijoje ir ateityje gali gydymosi išlaidos dar padidėti. Nurodė, kad pirko vaistų ir tvarsčių už 60,05 Eur. Tačiau daugiau byloje jokių įrodymų, patvirtinančių šiai dienai nukentėjusios sveikatos būklę nėra. Įvertinus pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad neturtinės žalos atlygintinas dydis turi būti mažintinas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas konstatuoja, kad pareikštas E. D. 4000 Eur dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus dėl nukentėjusiosios sveikatai sukeltų pasekmių, todėl atsižvelgdamas į sužalojimo pobūdį, gydymosi trukmę, patirtus išgyvenimus ir kitus nepatogumus, teismas laiko, kad nukentėjusiajai padaryta 4000 Eur dydžio neturtinė žala mažintina iki 1000 Eur. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, paliktina nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
J. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL, tai yra 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 centų) baudą.
Vadovaujantis BK 641 str., paskirtą baudą sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 40 MGL, tai yra 1506,40 Eur ( vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 centų ) baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 40 MGL, tai yra 1506,40 Eur baudos visiško sudėjimo būdu pridėti 2017 m. spalio 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą viešųjų darbų bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 40 MGL, tai yra 1506,40 Eur ( vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 centų) baudą ir 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per šį terminą neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 120 darbo valandų. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal 2017 m. spalio 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kardomąją priemonę- raštinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, palikti nepakeistą.
Nustatyti, kad 40 MGL (1506,40 eurų) bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank F. P. Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
Išaiškinti, kad nesumokėjus baudą, ji bus išieškoma priverstinai, o ją sumokėjus baudos įmokos kvitą pristatyti nuosprendį priėmusiam teismui.
Nukentėjusiosios E. D., gimusios (duomenys neskelbtini), pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company‘‘ filialo Lietuvoje, į.k. 300665654, nukentėjusiosios E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.
Teisėja Gražina Gudžiūnienė