(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,
dalyvaujant ieškovui S. D., jo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui ir advokato padėjėjai Justinai Antanaitei (2024 m. sausio 10 d. teismo posėdyje),
atsakovės Lietuvos Respublikos atstovėms Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovei pagal įgaliojimą D. B. ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei pagal įgaliojimą I. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos 26 213,36 Eur turtinės žalos (26 054,07 Eur negautų pajamų, 159,29 Eur antstolio išlaidų) ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) tuo pagrindu, jog Panevėžio apygardos teismo buvo nuteistas už korupcinio pobūdžio nusikaltimą, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą. Vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išteisino ieškovą reabilituojančiais pagrindais – pripažino, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teisme buvo padaryta tiek procesinės, tiek materialinės teisės normų šiurkščių pažeidimų. Ieškovo teigimu, jis dėl neteisėto nuteisimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pažymi, kad buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai tiesiogiai paėmė kyšį už palankumą vykdant įgaliojimus. Iki ikiteisminio tyrimo pradžios ieškovo atžvilgiu beveik 9 mėnesius buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės. 2022 m. kovo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė nuosprendį ieškovo baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-957/2022, kuriuo ieškovą išteisino dėl nusikalstamos veikos jam jos nepadarius. 2022 m. birželio 27 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė nuosprendį ieškovo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-768/2022, kuriuo tenkino Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį dėl ieškovo išteisinimo panaikino, šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, kuriuo ieškovą pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 120 MGL dydžio, t. y. 6 000 Eur dydžio, baudą, nustatant 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą (į bausmę įsiskaitė laikiname sulaikyme išbūtą 1 paros laiką, kas prilygsta 2 MGL (100 Eur dydžio) baudai), taip pat ieškovui buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 3 metams bei išieškota konfiskuoto turto vertę atitinkanti 186,19 Eur pinigų suma. Vykdant Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį ieškovas buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugsėjo 4 d. Atleidimo dieną ieškovui iki senatvės pensijos amžiaus buvo likę mažiau nei 2 metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.
Dėl neteisėto nuteisimo, kas turėjo įtakos ieškovo atleidimui iš tarnybos jam esant faktiškai ties pensinio amžiaus riba, ieškovas patyrė 26 054,07 Eur turtinę žalą, kurią ieškovas apskaičiuoja kaip negautas darbo užmokesčio pajamas, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvęs nušalintas nuo pareigų (2020 m. vasario 6 d. – 2020 m. kovo 3 d.), kuomet susidarė 1 651,35 Eur, o už laikotarpį nuo atleidimo (2022 m. rugsėjo 4 d.) iki senatvės pensijos amžiaus (2024 m. gegužės 16 d.) – susidarė 33 935,25 Eur negautų pinigų suma, viso 35 586,60 Eur. Ieškovas pažymi, kad nuo atleidimo dienos iki 2022 m. gruodžio 2 d. negavo visiškai jokių pajamų, o nedarbo socialinio draudimo išmoka jam paskirta buvo tik nuo 2022 m. gruodžio 2 d. ir mokėta iki 2023 m. lapkričio 1 d. Per šį laikotarpį ieškovui buvo išmokėta 9 532,53 Eur. Todėl dėl neteisėto nuteisimo negautų pajamų suma, jo teigimu, yra 26 054,07 Eur (35 586,60 Eur – 9 532,53 Eur). Turtinę 159,29 Eur dydžio žalą ieškovas kildina ir iš antstolio paslaugų jam vykdant konfiskuotos sumos išieškojimą.
Anot ieškovo, Panevėžio apygardos teismo padaryti materialinės ir procesinės teisės normų ir principų pažeidimai lėmė esminius ieškovo teisių pažeidimus. Dėl teismo padarytų neteisėtų procesinių veiksmų ieškovas prarado darbą ir galimybes dirbti pagal savo gebėjimus, prarado pajamas, prestižą, reputaciją, o dėl artėjančio senatvės pensijos amžiaus persikvalifikavimas buvo beprasmis. Neturtinę 30 000 Eur žalą ieškovas kildina iš nepataisomai pažeistos garbės, orumo ir reputacijos, dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, įtakos savivertei bei galimybės save realizuoti sumažėjimo.
Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (toliau – Ministerija) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Ministerijos teigimu, ieškovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių neteisėtus teismo (teisėjų) veiksmus, žalos faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl valstybei nekyla pareiga ją atlyginti. Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindu civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad šiuo atveju teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiančią reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Nagrinėjamu atveju kasacinės instancijos teismas nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų vertinimu, bet nekonstatavo jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų, neteisėtų teisėjo (teisėjų) veiksmų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant svarbiausius teisės principus. Todėl ir valstybės civilinės atsakomybės prasme ieškovo išteisinimas taip pat reiškia jo reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindu konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi procesiniai veiksmai bei priimtas nuosprendis buvo neteisėti, ir kad dėl to valstybė turi atlyginti žalą.
Ministerija nesutinka ir su ieškovo prašomu priteisti turtinės žalos atlyginimu, kuris apskaičiuotas kaip ieškovo negautos pajamos už laikotarpį nuo atleidimo iki senatvės pensijos amžiaus. Nurodo, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis, tuo tarpu 2023 m. gegužės 3 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pažyma, kuria ieškovas įrodinėja šią žalos atlyginimo poziciją, savaime neįrodo, jog jis realiai būtų gavęs būtent tokio dydžio pajamas.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Prokuratūra), atstovaudama atsakovę, taip pat prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad prokuroro veiksmai nagrinėjamu atveju buvo atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, grindžiami atitinkamais procesiniais sprendimais, todėl negali būti laikomi neteisėtais, vertinant tai kaip būtinąją valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Mano, kad prokuroras nagrinėjamu atveju nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat nepadarė klaidų, turėjusių esminės ir lemiamos reikšmės ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, atliktas bei byla perduota teismui atlikus visus veiksmus, kuriuos pareigūnai atlikti galėjo ir privalėjo, todėl baudžiamasis procesas buvo organizuotas rūpestingai ir atsakingai. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje. Ieškovas buvo kaltinamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už palankumą vykdant jam suteiktus įgaliojimus. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma leido prokurorui daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas, būdamas valstybės tarnautoju, atliko nusikalstamą veiką – savo ir kito asmens naudai pareikalavo ir priėmė 186,19 Eur vertės kyšį – dyzelinį kurą už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir palankumą, t. y. atliko veiksmus, užtraukiančius baudžiamąją atsakomybę. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad teismai, baudžiamojoje byloje spręsdami dėl kyšio dalyko, taip pat kyšio davimo už palankumą, padarė skirtingas išvadas, savaime nesudaro pagrindo vertinti prokuroro veiksmų kaip neteisėtų.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinio argumentus, prašė ieškinį tenkinti, atsakovės atstovai nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti.
Teisminio nagrinėjimo metu byloje buvo apklausti liudytojai.
Liudytoja I. D. teismui paaiškino, kad yra ieškovo sutuoktinė, kartu santuokoje jau virš 40 metų. Laikotarpiu, kuomet sutuoktinio atžvilgiu buvo pradėtas ir vyko ikiteisminis tyrimas iki priimant išteisinamąjį nuosprendį, jis patyrė labai daug neigiamų išgyvenimų ir patiria juos iki šiol. Nurodė, kad bendruomenės požiūris į jos sutuoktinį pasikeitė, aplinkiniai nenorėjo bendrauti, bijojo, vengia iki šiol, nors baudžiamasis persekiojimas yra pasibaigęs. Po Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimo sutuoktinio į darbą negrąžino, nes nebuvo nurodytas toks įpareigojimas. Šiuo metu jis nedirba, jo sveikata pablogėjo, be vaistų neužmiega. Po šio incidento sutuoktinio reputacija labai pablogėjo, spaudoje apie jį viskas parašyta neigiamai, nors vyras yra išteisintas, tačiau apie tai nieko nėra spaudoje parašyta. Liudytoja akcentavo, kad ir pati patyrė neigiamų išgyvenimų tiek darbe, tiek iš artimos aplinkos bei visuomenės, nes Šiaulių regione yra pakankamai žinomi asmenys. Paaiškino, kad per šį laikotarpį iki dabar jos sutuoktinio savivertė sumenko, jis pasidarė pasyvus, nervuotas, nieko nebenori, užsidarė savyje, nors anksčiau buvo linksmas, veiklus, energingas. Iki ikiteisminio tyrimo pradžios jos sutuoktinis buvo gerbiamas tiek kolegų, tiek visuomenės, vėliau kažkaip dauguma nusisuko, ir jis pats vengė bendravimo, jautė nepatogumą. Dėl sveikatos lankėsi pas daktarus, atsirado nerimas, nemiga ir galvos skausmai. Šiuo metu ieškovas yra registruotas užimtumo tarnyboje, tačiau darbo pasiūlymų pagal išsilavinimą niekas nesiūlo, amžius persikvalifikuoti neleidžia, dirbti lauko sąlygomis pagal amžių ir sveikatą nėra galimybės. Dėl to jis labai išgyvena.
Liudytoja G. D. teismui paaiškino, yra ieškovo dukra, gyvena kartu su tėvais. Nurodė, kad jau virš 10 metų dirba (duomenys neskelbtini). Dėl susiklosčiusios situacijos patyrė neigiamus išgyvenimus darbe, norėjo imti atostogas. Dėl tėčio būsenos pasisakė, kad jis buvo sugniuždytas, apatiškas, irzlus, elgsena pasikeitė. Tuo laikotarpiu kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo nušalintas nuo pareigų, lankėsi pas gydytojus, buvo irzlus, nemiegojo naktimis.
Liudytoja D. Š. teismui paaiškino, kad yra ieškovo dukra, gyvena Vilniuje, dirba statybų įmonėje projektų dalies vadove. Su tėvais bendrauja, juos aplanko. Paaiškino, kad jos tėtis po baudžiamosios bylos iškėlimo tapo irzlesnis, piktesnis, akivaizdžiai sumenko jo savivertė, jis užsisklendė savyje, mažiau bendrauja, nieko nenori. Darbą susirasti jam yra sunku, dėl ko jis taip pat išgyvena. Jį trikdo buvimas užimtumo tarnyboje. Ji pati sunkiai įkalbėjo tėtį prasitęsti kvalifikacijos atestatą, kad kažkiek būtų lengviau naujo darbo paieškose. Tėtis gana žinomas žmogus, tad ir jos visi klausinėjo apie bylą, ji negirdėjo nė vieno gero atsiliepimo, niekas visuomenės neinformavo, kad jo atžvilgiu yra priimtas išteisinamasis nuosprendis ir dėl to situacija kardinaliai pasikeitusi, tačiau tėtis visiems liko tik kaip kyšininkas, nors tokiu nėra ir niekada nebuvo, visą gyvenimą dirbo sąžiningai ir atsakingai.
Liudytojas V. D. teismui paaiškino, kad yra ieškovo draugas nuo 1991 m. Visą laiką manė, kad tai, kas su juo įvyko, tėra klaida ir nesusipratimas. Bendraudamas su ieškovu pastebėjo, kad jis pasikeitė, kad jo viduje vyksta dideli išgyvenimai, jis neramus, irzlus ir tai suprantama, nes kiekvienas reaguotų panašiai, kiekvienas išgyventų ir labai stipriai. Iš bendravimo su ieškovo šeimos nariais žino, kad jis kreipėsi pas daktarus dėl pablogėjusios sveikatos. Taip pat yra pastebėjęs, kad kiti žmonės, su kuriais anksčiau buvo bendraujama, žiūri nepatikliai, kai kas nusisuko, nebebendrauja. Yra daug pasmerkimo, reputacija akivaizdžiai ir neatstatomai sugadinta. Liudytojas patikino, kad tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė, kiti šeimos nariai yra gerai žinomi Šiaulių regione asmenys.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje sprendžiamas valstybės atsakomybės klausimas už ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį.
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti minėtas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas nėra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).
Neteisėti veiksmai, kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas, gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kt.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis).
Kasacinis teismas dėl tyrimo teisėtumo patikrinimo yra pasisakęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
Sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo ir vykdymo pagrįstumo, kai jis atliekamas BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu – esant pareiškimui apie padarytą nusikalstamą veiką, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo įvertinama, ar pareiškime nebuvo duomenų, kurie būtų akivaizdžiai neteisingi, ar buvo reikalingas jame nurodytų aplinkybių išsamus patikrinimas. Taip pat svarbu, ar buvo aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Jeigu tokių aplinkybių nebuvo, tai tyrimo atlikimas gali būti pripažintas kaip teisėtai pradėtas ir atliktas, kadangi tik jį pradėjus ir vykdant buvo galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009). Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimas Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus neteisėti veiksmai, kai vertinami pareigūnų ar teismo veiksmai, yra tokie, kurie neatitinka įstatymų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimų. Teismo ar pareigūnų veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę asmens teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018; 2021 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-414/2012).
Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai, nepažeistų bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos),
nepadarytų klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę asmens teisių pažeidimui baudžiamajame procese.
Susipažinus su byloje esančia rašytine medžiaga, šalių paaiškinimais, ieškovo atžvilgiu nagrinėtos LITEKO sistemoje esančios baudžiamosios bylos turiniu (CPK 179 straipsnio 3 dalis), darytina pakankama išvada, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, tinkamai šios jai tenkančios pareigos neįvykdė. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytu.
Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagal požymius nusikaltimo numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje. Ieškovas buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. sausio 22 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AK-59 patvirtinto Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 2 p. organizuodamas Žemės ūkio skyriaus darbą ir kontroliuodamas užduočių vykdymą, 5.4 p. vadovaudamas komisijų darbui sprendžiant su žemės ūkio ir melioracijos veikla susijusius klausimus, 5.9 p. organizuodamas melioracijos statinių projektavimo, ekspertizės, statybos techninės priežiūros, projekto vykdymo priežiūros darbus, organizuodamas statinio pripažinimą tinkamu naudoti, 5.20 p. inicijuodamas prekių, paslaugų ir darbų pirkimą pagal Žemės ūkio skyriaus kompetenciją, 5.22 p. kontroliuodamas sutarčių ir susitarimų, kuriuos įgyvendina Žemės ūkio skyrius, vykdymą, 2019 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo darbo kabinete, esančiame Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, savo ir kito asmens A. Ž. naudai paprašė UAB „L&O kompanija“ statybos darbų vadovo K. A. neteisėtos ir nepagrįstos finansinės paramos ir, jam sutikus, tokiu būdu su juo susitarė, kad K. A. duos, o S. D. priims kyšį – dyzelinį kurą, kurį degalinėje įpylus į S. D. ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto A. Ž. nuosavus automobilius, už jį bus apmokėta UAB „L&O kompanija“ lėšomis, t. y. S. D. ir K. A. suvokiant, kad kyšis bus duotas už pageidaujamą S. D. teisėtą veikimą ir palankumą UAB „L&O kompanija“ atžvilgiu, jam vykdant savo įgaliojimus, kontroliuojant Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus organizuotus viešuosius pirkimus laimėjusios UAB „L&O kompanija“ atliekamus melioracijos statinių remonto – rekonstrukcijos darbus bei juos aktuojant. Po ko, vykdant susitarimą, 2019-09-06 degalinėje „Circle K Lietuva“, adresu Dubijos g. 20A, Šiauliai, K. A., pasinaudodamas UAB „L&O kompanija“ vardu išduota „Circle K“ degalų kortele, apmokėjo 120,60 Eur už į A. Ž. automobilį „Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilyje buvusias talpas įpiltą dyzelinį kurą, o 2019-09-18 degalinėje „Circle K Lietuva“, adresu Dubijos g. 20A, Šiauliai, K. A., pasinaudodamas UAB „L&O kompanija“ vardu išduota „Circle K“ degalų kortele, apmokėjo 65,59 Eur už į S. D. automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įpiltą dyzelinį kurą. Tokiu būdu S. D. iš K. A. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus ir palankumą UAB „L&O kompanija“ atžvilgiu, savo ir kito asmens naudai priėmė 186,19 Eur bendros vertės kyšį – dyzelinį kurą.
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad iki ikiteisminio tyrimo pradžios ieškovo atžvilgiu buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės ir kad tai truko beveik devynis mėnesius: 2019-04-18 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. S6-144 nuo 2019-04-18 iki 2019-07-10 buvo nutarta sankcionuoti: techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, t. y. slaptą S. D. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų kontrolę ir fiksavimą; S. D. sekimą, kurio metu gali būti panaudotos techninės priemonės bendra ir (ar) specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti S. D. ir jo bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus; slaptą patekimą į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos patalpas, nuosavybės teise priklausančias Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, esančias adresu Vilniaus g. 324, Vijolių k., Šiaulių raj., slaptą patekimą į S. D. darbo kabinetą ir prie jo esančias poilsio patalpas, šių patalpų ir jose esančių daiktų, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų apžiūrą, paėmimą tirti, neskelbiant apie jų paėmimą bei techninių priemonių - vaizdo, garso fiksavimo įrenginių - jų sumontavimą ir panaudojimą specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti S. D. ir jo bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus; slaptą patekimą, į S. D. naudojamą transporto priemonę, automobilį, nuosavybes teise priklausantį S. D., šios transporto priemonės ir joje esančių daiktų, dokumentų, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų apžiūrą, pažymėjimą, paėmimą tirti, neskelbiant apie jų paėmimą, ir techninių priemonių - vaizdo, garso, judėjimo fiksavimo įrenginių panaudojimą specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti, fiksuoti S. D. ir jo bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus. Panevėžio apygardos teismo 2019-07-04 ir 2019-10-10 nutartimis dėl sekimo, slapto patekimo į patalpas, transporto priemonių ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, sankcijos terminas pratęstas nuo 2019-07-11 iki 2019-10-10 ir nuo 2019-10-11 iki 2020-01-10. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas tik 2020-01-14, t. y. praėjus keturiems mėnesiams po kuro užpylimo fakto (2019-09-16 ir 2019-09-18), o po 2019-09-18 iki 2020-01-10 jokių teisės pažeidimų užfiksuota nebuvo, nors, minėta, visą šį laiką ieškovas buvo akylai stebimas ir sekamas, jokia procesine forma (BK 6.11 straipsnio tvarka) nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jo atžvilgiu taikomų apribojimų panaikinimo nesant ar išnykus tokiam poreikiui.
Sutiktina su ieškovo teiginiu, jog jo atžvilgiu naudotos kriminalinės žvalgybos priemonės (jų mastas ir trukmė) iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai padarytą nusikalstamą veiką, ją išsiaiškinti ir detalizuoti, tačiau ir kaip būdas ,,surasti“ kaltinamojo veiksmuose papildomų nusikalstamų veikų požymių.
Iš į bylą pateikto 2020-02-04 Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymo, nustatyta, kad „siekiant, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas objektyviai, nešališkai, netrukdomai ir kaip galima greičiau, tikslingą S. D. laikinai nušalinti nuo (duomenys neskelbtini)“. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2020 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. IBPS-V-321607-20 tenkino prokuroro prašymą, laikinai nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 4 d. nušalino ieškovą nuo užimamų pareigų. Šiuo požiūriu svarbu pastebėti tai, kad toks sprendimas priimtas taipogi praėjus penkiems mėnesiams nuo ieškovui inkriminuotos vienepizodės veikos padarymo.
Reaguojant į tai, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. vasario 6 d. priėmė įsakymą Nr. AK-58(4.1E) „Dėl žemės ūkio skyriaus vedėjo S. D. nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo nušalino ieškovą nuo darbo laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. kovo 4 d. Nušalinimo priežastis – įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.
Nors ikiteisminio tyrimo atlikimo metu ieškovas neginčijo kuro įsipylimo nurodytomis aplinkybėmis fakto, t. y. veikos, kuri jam buvo inkriminuojama, kiek kitaip aiškindamas kuro įsipylimo poreikį (viso proceso metu kaltinamasis tvirtino, kad įpiltą kurą jis priėmė kaip paramą šventei, nesiejo jos su jokiais jo atliekamais tarnybiniais veiksmais ir pan.), duodamas paaiškinimus buvo nuoseklus, parodymų nekeitė, jo darbo vietose 2020-02-04 – 2020-02-14 buvo atliekamos kratos, imama informacija iš stacionaraus kompiuterio sisteminio bloko, vertinami 2018 – 2019 metais vykdytų ir nevykdytų rangos darbų turinys ir su tuo turimą rašytinė informacija, ieškovo susirašinėjimas elektroniniais laiškais su įvairiais adresatais, atliekama įvairių dokumentų apžiūra.
Kaltinamasis aktas ieškovo atžvilgiu surašytas 2020-08-10.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 3 d. priėmė nuosprendį ieškovo baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-951/2022, kuriuo S. D. išteisino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Teismas, be kita ko, pasisakė ir dėl ieškovo atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių bei sankcijų neproporcingumo.
Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-768/2022 tenkino prokuroro apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį dėl S. D. išteisinimo panaikino, priėmė naują nuosprendį – pripažino ieškovą kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam 120 MGL dydžio (6000 Eur) baudą; į bausmę įskaitė laikiname sulaikyme išbūtą laiką 2020 m. vasario 4 d. (1 para), kas prilygsta dviejų MGL (100 Eur) dydžio baudai; skyrė S. D. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 3 metams; išieškojo iš S. D. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 186,19 Eur valstybei.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AK-455(4.1E) „Dėl S. D. atleidimo iš (duomenys neskelbtini)“, vykdydamas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį, atleido ieškovą iš užimamų pareigų nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Atleidimo iš valstybės tarnybos dieną ieškovo darbo stažas valstybei sudarė 23 metus ir 5 mėnesius, iki senatvės pensijos ieškovui buvo likę mažiau nei 2 metai.
Iš į bylą pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atsakymo „Dėl S. D. nedarbo socialinio draudimo išmokos“ į ieškovo 2022 m. rugsėjo 16 d. prašymą nurodyta, kad ieškovas užimtumo tarnyboje užsiregistravo 2022 m. rugsėjo 2 d., o prašymą skirti nedarbo išmoką pateikė 2022 m. rugsėjo 5 d. Iš pateikto rašytinio įrodymo nustatyta, kad remiantis Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 2 dalies 16 punktu, ieškovui nedarbo draudimo išmoka gali būti skiriama ne anksčiau kaip 2022 m. gruodžio 2 d.
2022 m. rugsėjo 5 d. ieškovas pateikė kasacinį skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-768/2022 ir prašė palikti galioti 2022 m. kovo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-951/2022 priimtą nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 ieškovo kasacinį skundą tenkino, panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį be pakeitimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad „nagrinėjamoje byloje, spręsdami dėl kyšio dalyko, taip pat kyšio davimo už palankumą bei tiesioginės tyčios, teismai padarė skirtingas išvadas: pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį nenustatęs šių nusikalstamos veikos požymių S. D. veikoje, apeliacinės instancijos teismas pripažino jį kaltu“ (14 punktas). Be kita ko Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą nuosprendį, padarė išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais pagrindė BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos būtinąjį požymį – kyšio priėmimą už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus ir palankumą UAB „L&O kompanija“, nesilaikė įrodymų visumos vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, taip pat nesivadovavo in dubio pro reo principo reikalavimais ir nepagrįstai konstatavo, kad S. D. veikoje yra visi kyšininkavimo požymiai (19 punktas). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina jokio išskirtinio S. D. palankumo UAB „L&O kompanija“.
In dubio pro reo principas – esminis teisės principas, bylojantis apie tai, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai. Jis reiškia, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Būtent juo yra grindžiama nekaltumo prezumpcija, numatyta Konstitucijos 31 str. 1 d., EŽTK 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d.). Šis teisės imperatyvas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių nuteisti kaltinamąjį ir ignoruoti taisyklę, kad visos abejonės ar ikiteisminio tyrimo duomenimis neparemtos prielaidos baudžiamojoje byloje turi būti vertinamos išimtinai įtariamojo ar kaltinamojo naudai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nesurinkus pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų, bylą privalu nutraukti arba priimti išteisinamąjį nuosprendį, kas šiuo atveju tai ir buvo padaryta.
BPK 369 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti.
Vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus minėtus argumentus, akivaizdu (ir sutiktina šiuo atveju su ieškovo išsakytais teiginiais), kad kasacinės instancijos teismas, konstatuodamas šio esminio principo pažeidimą, akcentavo grubius ir esminius apeliacinės instancijos teismo padarytus pažeidimus atliekant ieškovo baudžiamąjį persekiojimą bei nagrinėjant jo baudžiamąją bylą. Kaip matyti iš kasacinio teismo priimtos nutarties turinio, Panevėžio apygardos teismas nenustatė visų būtinųjų nusikalstamos veikos požymių, nepaisant to, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu.
Minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2023 panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį be pakeitimų. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu (42 – 43 lapai) konstatuota, kad:
,,Pasisakant dėl S. D. kaltės įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, svarbu atkreipti dėmesį ir į jo atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmę ir jų intensyvumą. Remiantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis, S. D. atžvilgiu, nesant galimybės kitomis kriminalinės žvalgybos priemonėmis gauti papildomų duomenų, dėl galimai S. D. ir kitų įmonių atstovų galimai susiklosčiusių sisteminio korupcinio pobūdžio ryšių, kurie pagrįsti valstybės tarnautojų neteisėtu veikimu šių įmonių interesams už turtinę naudą, 2019-04-18 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. S6-144 nuo 2019-04-18 iki 2019-07-10 buvo nutarta sankcionuoti: techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, t. y. slaptą S. D. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų kontrolę ir fiksavimą; S. D. sekimą, kurio metu gali būti panaudotos techninės priemonės bendra ir (ar) specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti S. D. ir jo bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus; slaptą patekimą į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos patalpas, nuosavybės teise priklausančias Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, esančias adresu: Vilniaus g. 324, Vijolių k., Šiaulių raj., slaptą patekimą į S. D. darbo kabinetą ir prie jo esančias poilsio patalpas, šių patalpų ir jose esančių daiktų, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų (jų pavyzdžių) apžiūrą, paėmimą tirti, neskelbiant apie jų paėmimą bei techninių priemonių - vaizdo, garso fiksavimo įrenginių - jų sumontavimą ir panaudojimą specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti S. D. ir jo bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus; slaptą patekimą į S. D. naudojamą transporto priemonę, automobilį „Opel Zafira-A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. D., šios transporto priemonės ir joje esančių daiktų, dokumentų, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų (jų pavyzdžių) apžiūrą, pažymėjimą, paėmimą tirti, neskelbiant apie jų paėmimą, ir techninių priemonių - vaizdo, garso, judėjimo fiksavimo įrenginių - panaudojimą specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti S. D. ir jo bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus (1 t., b. l. 24-25). Panevėžio apygardos teismo 2019-07-04 ir 2019-10-10 nutartimis dėl sekimo, slapto patekimo į patalpas, transporto priemonę ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, sankcijos terminas atitinkamai pratęstas nuo 2019-07-11 iki 2019-10-10 ir nuo 2019-10-11 iki 2020-01-10 (1 t., b. l. 34-35, 44-45).
Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra akcentuojama, kad, tiriant nusikalstamas veikas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos priemonės, kurios intensyviai varžo asmenų privatų gyvenimą, tačiau operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektai, prokurorai, viena vertus, turi laikytis įstatymuose nustatytų teisių taikyti tokias priemones, kita vertus, laikytis garantijų, kad jas taikant konstituciškai pateisinami privataus gyvenimo varžymai nesukels žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų. Reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi, turi būti įvertinta, ar yra išlaikoma įstatymų reikalavimus atitinkanti proporcija tarp naudojamų priemonių siekiant išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).
Kaip matyti, šioje byloje, taikant kriminalinės žvalgybos priemones, buvo išaiškinta, jog neva S. D. įvykdė nusikalstamą veiką, tačiau tai savaime nepateisina kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo trukmės ir intensyvumo. Iš bylos medžiagos matyti, jog S. D. atžvilgiu priemonės buvo taikytos beveik devynis mėnesius. Buvo fiksuojami šio asmens privatūs pokalbiai, daromi garso bei vaizdo įrašai. Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmės ir intensyvumo, atsižvelgiant į S. D. bei kitų asmenų galimai daromų nusikalstamų veikų (LR BK 225 str. 1 d., 2 d., 227 str. 1 d., 2 d., 228 str. 2 d.) pavojingumo laipsnį ir pobūdį, darytina išvada, kad S. D. teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nors buvo įtariama S. D. nusikalstamus veiksmus esant sisteminiais, vienintelė veika, už kurios padarymą S. D. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, buvo padaryta 2019-09-06, 2019-09-18. Taigi, kriminalinės žvalgybos priemonės kaltinamojo atžvilgiu jau buvo taikomos beveik penkis mėnesius ir tik po šio laiko gauta duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Paminint ir tai, kad S. D. atžvilgiu tęsiant kriminalinės žvalgybos priemonių naudojimą net ir po 2019-09-18 iki 2020-01-10, neteisėtų veiksmų atvejų užfiksuota nebuvo. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių.
Itin svarbu atkreipti dėmesį ir į kriminalinės žvalgybos veiksmų proporcingumą, t. y. nors kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami dėl galimai S. D. ir kitų įmonių atstovų galimai susiklosčiusių sisteminio korupcinio pobūdžio ryšių, kurie pagrįsti valstybės tarnautojų neteisėtu veikimu šių įmonių interesams už turtinę naudą, ir kriminalinės žvalgybos veiksmai truko beveik devynis mėnesius, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2020 m. sausio 14 d., t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams po A. Ž. ir S. D. įvykdyto kuro užpylimo (atitinkamai 2019-09-06 ir 2019-09-18). Be to, šiuo atveju matyti, kad kaltinamasis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl galimai priimto sąlyginai nedidelės vertės (186,19 Eur) kyšio. Taigi, beveik devynis mėnesius trukusių kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo metu šioje byloje buvo galimai užfiksuotas tik sąlyginai nedidelės vertės kyšio paėmimas, kuris tapo ikiteisminio tyrimo vada.
Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, matyti, kad S. D. atžvilgiu taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių apimtis ir trukmė buvo neproporcinga jo galimai vykdytiems nusikalstamiems veiksmams, kas galėtų būti vertinama ir kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020).“.
Teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatų, kad baudžiamasis procesas turi vykti derinant veiksmingumą, funkcionalumą ir žmogaus teisių apsaugą. Sklandžiam baudžiamajam procesui būtinas protingas taikomų priemonių funkcionalumo ir proceso dalyvių teisių apimties derinys. Pareigūnų persistengimo atveju baudžiamasis procesas galėtų sukelti daugiau neigiamų padarinių nei pati nusikalstama veika, dėl kurios procesas ir buvo pradėtas. Toks procesas neabejotinai paneigtų žmogaus teisių ir laisvių esmę bei prasmę, išplaukiančią iš šiuolaikinės žmogaus teisių sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017).
Teismo nuomone, byloje pagrįstai ir nedviprasmiškai įrodyta, kad valstybė ėmėsi neproporcingų ir neadekvačių priemonių ieškovo atžvilgiu taikydama baudžiamąjį persekiojimą bei kriminalinės žvalgybos priemones (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Minėta, pagal kasacinio teismo praktiką siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nurodytas kasacinio teismo išvadas, bylos šalių paaiškinimus, sprendžia, kad kasacinio teismo išvados apie tai, kad žemesnės grandies teismas (atitinkamai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuroras) netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (t. y. faktiškai netinkamai vertino įrodymų turinį ir nevertino konkrečių aplinkybių, aiškiai nenustatė ieškovo kaltės), dėl ko netinkamai vertino jo padarytos veikos pobūdį nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių aspektu (o tokių, kasacinio teismo vertinimu, nebuvo), kad ieškovo atžvilgiu taikytos kriminalinės žvalgybos priemonių apimtis ir trukmė buvo neproporcingi, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, duoda pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnai ir teismai atliko neteisėtus veiksmus, nes padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, ėmėsi akivaizdžiai neproporcingų priemonių, nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), ir dėl to valstybei kyla pareiga atlyginti asmens patirtą žalą, jeigu tokia atsirado.
Iš byloje esančių duomenų ir ieškovo, liudytojų paaiškinimų teismas laiko, jog tokia žala ieškovui buvo padaryta ir kad ji yra reali.
Panevėžio apygardos teismo padaryti materialinės ir procesinės teisės normų ir principų pažeidimai (netinkamai atliktas įrodymų vertinimas, kertinių baudžiamojo proceso principų pažeidimas, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, dėl kurių ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką) šiuo konkrečiu atveju lėmė esminius ieškovo teisių pažeidimus. Dėl valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų (akivaizdžiai neproporcingų priemonių jo atžvilgiu taikymo, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo) ieškovas prarado darbą ir galimybes dirbti pagal savo gebėjimus, prarado pajamas pragyvenimui, prestižą ir reputaciją. Ieškovas ilgą eilę metų ėjo vadovaujančias pareigas, regione buvo žinomas ir gerbiamas asmuo. Minėta, atleidimo iš valstybės tarnybos dieną ieškovo darbo stažas valstybei sudarė 23 metus ir 5 mėnesius, iki senatvės pensijos ieškovui buvo likę mažiau nei 2 metai, šiuo metu jis jau yra jos sulaukęs. Šiuo metu „Google“ paieškos sistemoje įvedus ieškovo vardą ir pavardę, paieškos rezultatuose pasirodo straipsniai vien apie tai, jog ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo. Akivaizdu, jog yra negrįžtamai pakenkta ieškovo garbei, orumui, reputacijai, padaryta didelė žala jo asmenybei, reputacijai, akivaizdžiai sumenko jo bendravimo galimybės, buvo pakenkta ir jo šeimos gerovei, šeimos narių, kurie taipogi regione žinomi asmenys, užima svarbias pareigas, prestižui, ši nemaloni situacija sukėlė akivaizdžių nepatogumų tiek ieškovui, tiek jo šeimos nariams (sutuoktinei, dukroms (viena jų – Šiaulių apygardos teismo darbuotoja), akivaizdu, jog visuomenėje tiek ieškovas, tiek jo šeimos nariai, artimi žmonės sulaukė pasmerkimo. Ieškovui padaryta žala yra ne tik reali, bet ir neatitaisoma.
Teismas laiko, jog byloje ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos padarymo faktą, kuris, akivaizdu, yra priežastiniame ryšyje su šiuo sprendimu konstatuotais valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais ir yra to pasekmė.
Turtinę žalą ieškovas kildina iš negautų pajamų. Nurodo, kad patyrė 26 213,36 Eur turtinės žalos (26 054,07 Eur negautų pajamų, 159,29 Eur antstolio išlaidų).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai.
Ieškovas nurodo, kad jis buvo nušalintas nuo tarnybos ir vėliau atleistas, dėl ko neteko pajamų šaltinio. Pasak ieškovo (ir ginčo nėra dėl to), kad jo vidutinis darbo užmokestis sudarė 1 651,35 Eur per mėnesį, todėl jeigu jis nebūtų neteisėtai kaltintas ir dėl to nušalintas, o vėliau neteisėtai nuteistas ir dėl to atleistas iš tarnybos, dirbtų iki jam sukaktų pensinis amžius, ir gautų 35 586,60 Eur su valstybės tarnybos santykiais susijusių pajamų: už nušalinimo laikotarpį 1 651,35 Eur (nuo 2020-02-05 iki 2020-03-04), ir už laikotarpį nuo atleidimo iki senatvės pensijos amžiaus – 33 935,25 Eur (20x1651,35+ 908,25). Kadangi per ši laikotarpį jam buvo išmokėta 9 532,53 Eur, todėl dėl neteisėto nuteisimo, jo teigimu, jis negavo 26 054,07 Eur (35 586,60 - 9532,53).
Teismas neturi pagrindo ir procesinių teisinių prielaidų su tuo nesutikti, mano, jog ieškovo šiuo išreikšti argumentai bei pateikti paskaičiavimai yra objektyviai pagrįsti ir teisingi (CK 1.5 straipsnis), o atsakovės atstovai jokių įtikinamų argumentų, tai paneigiančių, nepateikė. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovas nebūtų išdirbęs Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje iki senatvės pensijos ir kad dirbdamas gautų mažiau darbo užmokesčio nei nurodyta.
Byloje nekilo ginčo dėl 159,29 Eur antstolio išlaidų sumos – nei dėl dydžio, nei dėl šios sumos antstoliui sumokėjimo, faktiškai jokių nesutikimo su šia suma argumentų atsakovės atstovai teismui nepateikė. Šios civilinės ir ieškovo baudžiamosios bylos medžiaga bei išteisinamojo nuosprendžio argumentai rodo, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu priteistą sumą - 186,19 Eur, ieškovas jau buvo sumokėjęs STT nurodymu. Nepaisant to, dėl šių lėšų priverstinio išieškojimo buvo kreiptasi į antstolę (kas vėlgi laikytina valstybės atsakingų asmenų neapsižiūrėjimu), kuri iš ieškovo išieškojo 345,48 Eur sumą, o paaiškėjus, jog lėšos išieškotos nepagrįstai, ieškovui buvo grąžinta tik 186,19 Eur suma, negrąžinus jam likusios 159,29 Eur sumos.
Akivaizdu, jog tokių išlaidų ieškovas nepatirtų, jei nebūtų pagrindo vykdyti apkaltinamąjį nuosprendį, kuris vėliau buvo panaikintas, ir vykdant atsakingo bei budraus požiūrio prievolę valstybės atsakingiems asmenims nebūtų inicijuotas nereikalingas išieškojimo procesas ieškovui faktiškai sumokėjus konfiskuoto turto vertę geranoriškai, iki vykdymo proceso pradėjimo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).
Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, be to, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį už nepagrįstą per ilgą baudžiamąjį persekiojimą, nepagrįstą nuteisimą, be bendrųjų kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: baudžiamojo persekiojimo pradėjimo pagrįstumą, jo trukmę, bausmės rūšį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus, bausmės padarinius asmeniniam gyvenimui (ar nepagrįstai nuteistas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė paskirta bausmė), nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę, padarinius profesiniam gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2011).
Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų teismo veiksmų, jis negrįžtamai prarado galimybę realizuoti save darbinėje veikloje, nepataisomai buvo pažeista jo garbė, orumas ir reputacija, kuriai įtakos turėjo ir žiniasklaidoje pateikti vieši įrašai, neigiamai apibūdinantys ieškovą, dėl ko jis patyrė neigiamus išgyvenimus, sumenko savivertė, bendravimo galimybės, pablogėjo sveikata. Iš esmės šias aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurių paaiškinimais netikėti pagrindo nėra.
Atsižvelgdamas į negrįžtamai prarastą galimybę ieškovui realizuoti save darbinėje veikloje iki įstatymo numatyto pensinio amžiaus, į nepataisomai pažeistą garbę, orumą ir reputaciją, dėl to patirtus itin neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus (kas savaime suprantama ginčo atveju ir net gi neįrodinėtina CPK 182 straipsnio 1 punkto prasme), sumenkintą savivertę, sumažėjusias bendravimo galimybes, taip pat sumažėjusias galimybes save realizuoti visuomenėje, pakankamai tikėtina, jog ir atsiradus sveikatos problemoms, ieškovo patirta neturtinė žala vertintina 10 000 Eur suma.
Teismo nuomone, tai pakankama suma ieškovo patirtiems nepatogumams esamoj situacijoj kompensuoti, ji atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą, minėtos teisės normoje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
Pakenkimo sveikatai faktas byloje neįrodytas – jokių duomenų iš medicininių įstaigų į bylą nepateikta. Todėl šiuo aspektu teismas plačiau nepasisako.
Teismas plačiau nepasisako ir dėl kitų ginčo šalių išsakytų argumentų bei teiginių, nes jie, teismo manymu, neturi esminės teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui ir visiškai neįtakoja jo esmės.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies.
Teismas faktiškai tenkino visus ieškovo reikalavimus, nes neturtinės žalos dydis yra vertinamojo pobūdžio. Todėl išieško iš atsakovės visas ieškovo patirtas ir advokatui sumokėtas, įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas – 5 808 Eur, kurios neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija).
Kitų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nesusidarė.
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, j. a. k. 111105555, ieškovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 26 213,36 Eur (dvidešimt šeši tūkstančiai du šimtai trylika eurų ir 36 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 808 Eur (penki tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoni eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė