Baudžiamoji byla Nr. 1S-466-966/2022

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00527-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengdama teismo posėdžio, apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Alytaus Apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       T. S.

2.       Komisijos 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam T. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija padarė išvadą, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis dirba, palaiko ryšius su artimaisiais, vis tik elgesys pataisos įstaigoje, galiojančios nuobaudos turėjimas, ne visų Komisijos rekomendacijų vykdymas, savęs pateisinimas bei kaltės minimizavimas, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų buvimas, išliekantys kriminogeniniai veiksniai, dar neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo mąstyme ir elgesyje įvyko pozityvūs pokyčiai, todėl taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.  

3.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nuteistojo T. S. skundą dėl Komisijos 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo atmetė. Nutartyje nurodyta, kad formalus pagrindas taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą šiuo atveju nustatytas ir abejonių nekelia, tačiau kitos su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant susijusios aplinkybės neteikia pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis ne kartą buvo baustas, turi galiojančią nuobaudą, stebima neigiama dinamika nuostatų srityje, kriminalinių nuostatų palaikymas bei neigiamas požiūris į priežiūrą ir apribojimus, savo kaltę dėl nusikaltimo nuteistasis minimizuoja, stebimas impulsyvumas, nuteistasis turi sunkumų numatant neigiamas savo elgesio pasekmes, nuteistojo elgesiui būdingas nusikaltimų modelis, padarytos veikos susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Teismas taip pat nurodė, kad nors bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, tai negarantuoja, kad laisvėje jis taip pat įsidarbins ir pajamas gaus tik teisėtais būdais.

4.       Nuteistasis T. S. skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dalyvavimą užtikrinant nuotolinio ryšio priemonėmis.

4.1.                      Skunde nurodoma, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas teisiniais argumentais, neišsamus, šališkas, todėl neteisėtas. Teismas vadovavosi ne įstatymu, o neaiškios kilmės psichologų ir (ar) sociologų išvadomis, komisijų sprendimais, nuteistojo bylos medžiaga ir kitais „dokumentais“, kurie neturi nei įstatymo, nei poįstatyminio teisės akto statuso. Teismas padarė išvadas, kurios prieštarauja ne tik teisės aktams, bet ir logikai.

4.2.                      Nuteistasis pažymi, kad materialus lygtinio paleidimo pagrindas gali būti skaidomas į dvi dalis: 1) žema nusikalstamo elgesio rizika; 2) akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jeigu nusikalstamo elgesio rizika žema, vadinasi nuteistasis atitinka materialųjį pagrindą ir su padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką susijusios aplinkybės šiuo atveju iš viso neturėjo būti nagrinėjamos. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formuluotė „gali būti taikomas“ įpareigoja valstybės institucijas taikyti lygtinį paleidimą, jeigu nėra jokių išimtinių aplinkybių. Įstatymų leidėjas numatė atvejus, kada lygtinis paleidimas negali būti taikomas, pvz. BVK 158 straipsnyje nurodyti atvejai.

4.3.                      Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors teismas nutartyje akcentuoja elgesį bausmės atlikimo metu, drausmines nuobaudas, 2022 m. gegužės 12 d. perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastą nėra drausminė nuobauda, o BVK 142 straipsnyje nustatytas drausminių nuobaudų sąrašas yra baigtinis. Teisėja nenurodė jokių įrodymų, kuriais remdamasi padarė išvadą, kad nuteistasis 2022 m. birželio 30 d. darė psichologinį spaudimą ir vartojo necenzūrinius žodžius pareigūno atžvilgiu. Tokių įrodymų nuteistasis nežino, su jais nebuvo supažindintas, todėl teismas jų nurodyti negalėjo. Be to, už tokį elgesį jokia nuobauda nebuvo paskirta, vadinasi pareigūno S. L. tarnybiniame pranešime nurodyti faktai nepasitvirtino. Akcentuodama 2022 m. gegužės 5 d. paskirtą nuobaudą už lokalizacijos pažeidimą, teisėja nesigilino į situaciją ir aklai rėmėsi (duomenys neskelbtini)  pataisos namų pateiktais duomenimis. Paskirtą nuobaudą nuteistasis buvo apskundęs ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu ši nuobauda buvo panaikinta. Šios aplinkybės ankstesnėje proceso stadijoje nuteistasis nurodyti negalėjo, ji iš esmės keičia situaciją, yra aktuali nagrinėjamam klausimui ir turi būti įvertinta. Panaikinus nuobaudą, nuteistojo teisinė padėtis turi būti grąžinta į pirminę padėtį, iki neteisėtai paskiriant nuobaudą. Taigi pirmosios instancijos teismo argumentai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra nepagrįsti.

4.4.                      Skunde nesutinkama su teismo teiginiu, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų ir iniciatyvos vykdant socialinę reabilitaciją. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal Pilietinių ir politinių teisių paktą valstybė turi pareigą užtikrinti nuteisto asmens resocializaciją ir pasitaisymą, o Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad pataisos įstaigos režimas ir resocializacija privalo būti vykdomi nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Šiuo atveju nuteistasis randasi pataisos, o ne savitaisos įstaigoje. Tačiau teisėja šias aplinkybes ignoravo.

4.5.                      Nuteistasis nurodo, kad akcentuojant iki bausmės atlikimo buvusias aplinkybes dėl darboviečių keitimo, nutartyje ignoruotos aplinkybės, kad jis dėjo pastangas bausmės atlikimo metu įsidarbinti, nuo 2017 metų dirba nepertraukiamai, darboviečių nekeičia. Be to, keisti darbovietes, ieškoti palankesnių darbo sąlygų, nėra draudžiama. Taip pat teismas nurodė, kad likusi bausmės dalis yra 1 metai 5 mėnesiai, nors šiuo metu likusi bausmė yra 1 metai 1 mėnuo 11 dienų.

4.6.                      Skunde nuteistasis pastebi, kad nutartyje daug dėmesio skirta socialinio tyrimo išvados teiginiams, kad nuteistasis save vertina per daug optimistiškai, stokoja empatijos, ne visuomet veikia racionaliai, stebimas impulsyvus elgesys, linkęs ginti savo teises, ne visuomet palankiai vertina priežiūros darbo metodus, siekia kuo greičiau išeiti į laisvę. Tačiau, nuteistojo įsitikinimu, šie teiginiai niekuo nepagrįsti ir nelogiški, nepagrįsti teisiniais argumentais ir motyvais. Teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų vertintojo M. D. šališkumo buvo atmesti nurodant, kad nuteistasis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o abejoti vertintojo kompetencija nėra pagrindo. Tačiau tokia išvada prieštarauja mokslui. Be to, kalinys negali pateikti jokių įrodymų, o kalinio teiginius privalo įrodymais paneigti pataisos įstaiga.

4.7.                      Skunde pabrėžiama ir tai, kad (duomenys neskelbtini)  pataisos namai nepateikė (nuslėpė), o teismas ir neišreikalavo dokumentų, susijusių su nuteistojo resocializacijos procesu, pastangomis pasikeisti ir tai vertintina kaip pataisos įstaigos siekis kuo ilgiau nuteistąjį laikyti įkalintą, ir kerštas už darbą asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“, nuteistųjų kolektyvo tarybose, problemų, korupcijos viešinimą. Šiuo atveju rekomendacijos ir nutarimų projektai dėl skatinimo, pažyma apie mokymąsi ir siūlymą paskatinti, sertifikatai apie pabaigtus mokymų kurus, nuteistąjį charakterizuoja išimtinai teigiamai, rodo pastangas tobulėti, tačiau įkalinimo įstaiga jų teismui nepateikė, į Socialinio tyrimo išvadą neįtraukė. Šie duomenys teismo nebuvo įvertinti, taip pat nebuvo dėtos pastangos nustatyti, dėl kokių priežasčių tai nepadaryta. Teismas nesudarė sąlygų šiuos dokumentus pateikti ir tai vertintina kaip teismo šališkumas. Teismo buvo prašoma išreikalauti Komisijos posėdžio garso įrašą, buvo pateikti duomenys apie tai, kad Komisijos 2021 m. sausio 26 d. ir 2021 m. birželio 30 d. nutarimuose vadovautasi tiesos neatitinkančiais duomenimis, nurodyta, kad Komisijos nutarimas nėra tinkamai motyvuotas, nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, kad yra kerštaujama. Tačiau nei į vieną šių argumentų teisėja nereagavo, dėl jų niekaip nepasisakė ir tai daro sprendimą neteisėtu.

Nuteistojo skundas atmetamas.

5.       Nuteistajam T. S. išreiškus prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jo dalyvavimą teismo posėdyje užtikrinant nuotolinio ryšio priemonėmis, visų pirma pasisakytina dėl baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių skundų dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio tvarka priimtų apylinkės teismo nutarčių nagrinėjimą apygardos teisme.  BPK 364 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai skundas paduodamas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Visais kitais atvejais teismo posėdis gali, bet neprivalo būti rengiamas. Šiuo atveju skundą padavė pats nuteistasis, taigi sąlyga privalomam teismo posėdžio rengimui nenustatyta – skundas nėra paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Prašydamas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nuteistasis vis tik nenurodė, kokioms iš esmės naujoms esminėms aplinkybėms išsiaiškinti ar nustatyti žodinis nagrinėjimas yra būtinas, taigi savo prašymo nuteistasis nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus, kad skundą nagrinėjančiam teismui yra pateikta nuteistojo asmens byla, nuteistojo skundo reikalavimas yra aiškus ir suprantamas, nesutikimo su nutartyje padarytomis išvadomis argumentai iš esmės yra susiję su duomenų vertinimu, skundui nagrinėti rengti teismo posėdį, kuris, kaip minėta, privalomai rengiamas tik esant nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais paduotam skundui, nėra pagrindo.

6.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal šios teisės normos konstrukciją, teismas gali lygtinai paleisti nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema. Taip pat lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra žema, tačiau jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Abiem atvejais, t. y. tiek esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, tiek rizikai esant vidutinei ar aukštai, tačiau nuteistajam padarius akivaizdžią pažangą ją mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įstatymų leidėjas teismui paliko diskrecijos teisę nuspręsti, ar nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, gali būti paleistas lygtinai. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, jeigu yra nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas priima vieną iš šių sprendimų: skundą atmesti; patenkinti skundą ir taikyti lygtinį paleidimą; patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą (BPK 360 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). 

7.       Nuteistojo skunde nurodomas BVK 158 straipsnis iš tikrųjų numato atvejus, kada lygtinis paleidimas iš viso negali būti taikomas, tačiau ši norma yra speciali BVK 157 straipsnio 1 dalies normos atžvilgiu – esant BVK 158 straipsnyje nurodytiems atvejams, net ir atlikę BVK 157 straipsnyje nurodytą bausmės dalį nuteistieji, esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ar akivaizdžiai pažangai ją mažinant, negali būti paleisti lygtinai. Nei viena iš BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių lygtinis paleidimas asmeniui iš viso negali būti taikomas, šiuo atveju nėra nustatyta, todėl nuteistojo T. S. galimo lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstomas BVK 157 straipsnio normos, įtvirtinančios tik galimybę taikyti lygtinį paleidimą, esant šioje normoje nurodytoms sąlygoms, kontekste.

8.       Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja pagrįstą išvadą, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, žema rizika arba akivaizdi pažangą ją mažinant) nustatymas sudaro tik teisinį pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, tačiau neįpareigoja teismo besąlygiškai priimti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, kadangi, kaip nurodyta pirmiau, galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina teismo teisę, bet ne pareigą patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ar tenkinti skundą, kai Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu taikyti lygtinį paleidimą atsisakyta. Todėl nuteistasis neteisus teigdamas, kad esant nustatytai žemai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, jokios kitos aplinkybės negalėjo būti vertinamos ir lygtinis paleidimas jam privalomai turėjo būti taikomas. Šios išvados kontekste būtina pažymėti ir tai, kad net ir tuo atveju, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, daryti išvadas dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų poveikio pozityviems nuteistojo elgesio, mąstymo, nuostatų pokyčiams, jų stabilumui, galima tik įvertinus visumą duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, požiūriu į taikomą priežiūrą ir ribojimus, pastangomis bei noru keisti savo elgesį.

9.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertintos visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes, nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo išnagrinėjo laikydamasis BPK įtvirtintų reikalavimų, priėmė motyvuotą, nuteistojo asmens byloje bei socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

10.       Vertinamu atveju nėra ginčo dėl to, kad nuteistasis T. S. Komisijos nutarimo priėmimo dieną (2022 m. balandžio 27 d.) jau buvo atlikęs didesnę bausmės dalį, nei nustatytą BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2/3 bausmės, kai paskirta bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo) – neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 5 mėnesiai iš nuosprendžiu paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo nurodoma aplinkybė dėl šiuo metu likusios neatliktos bausmės – 1 metų 1 mėnesio 11 dienų, nėra teisiškai reikšminga, kadangi svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra vertinama būtent ta bausmės dalis, kurią nuteistasis atliko iki sprendimo dėl jo lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) priėmimo ir ši dalis, kaip nurodyta pirmiau, buvo pakankama klausimo dėl lygtinio paleidimo svarstymui.

11.       Nuteistasis savo nesutikimą su nutartyje padarytomis išvadomis dėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nebuvimo grindžia tuo, kad esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, kitos aplinkybės negalėjo būti vertinamos ir jis turėjo būti paleistas lygtinai. Tačiau kaip nurodyta pirmiau, toks nuteistojo manymas nėra pagrįstas, prieštarauja lygtinį paleidimą reguliuojančioms BVK ir BPK normoms, pagal kurias teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai, įvertina tiek teisines, tiek faktines lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmės turinčias aplinkybes, tarp jų ir susijusias nu nuteistojo individualia socialine reabilitacija. Būtina pažymėti, kad socialinė reabilitacija yra viena iš pagrindinių laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonių (BVK 111 straipsnio 2 dalis), kurios tikslai yra: mažinti nusikalstamo elgesio riziką; motyvuoti nuteistuosius ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis; užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nukentėjusiojo asmens ir nuteistojo sutaikinimą. Siekiant šių tikslų, atliekamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kriminogeninių veiksnių nustatymas, priemonių, kuriomis šalinami kintami kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas (BVK 137 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai, 3 dalies 1–3 punktai). Taigi, nustatyti, ar nuteistajam taikomos pataisos priemonės, jam neatlikus visos bausmės, jau pasiekė savo tikslus, galima tik įvertinus šių priemonių poveikį nuteistajam, jo elgesio pokyčiams, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui ir ją lemiančių kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumui.

12.       Iš nuteistojo asmens byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios 2022 m. kovo 30 d. socialinio tyrimo išvados (asmens bylos 7 t., b. l. 99–100) matyti, kad atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta žema rizika, tačiau rizikos priskyrimas žemai, vidutinei ar aukštai, nuteistajam taikytų pataisos priemonių veiksmingumo savaime nepatvirtina ir neduoda pagrindo išvadai, kad pataisos procesas toliau gali būti tęsiamas probacijos metu. Nuteistajam T. S. žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir pirmojo vertinimo metu, ir per visą bausmės laiką rizikos priskyrimas šiai grupei nekito. Tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, šios rizikos mažėjimo dinamika nuoseklumu nepasižymėjo: riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių valdymo aspektu ji ne tik mažėjo, bet ir didėjo. 2019 m. liepos 19 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. spalio 31 d., 2020 m. gegužės 12 d. atliktų vertinimų metu buvo nustatyta pažanga su gyvenimo sąlygomis, išsilavinimu, mokymusi bei galimybe įsidarbinti, mąstymu ir elgesiu, nuostatomis, susijusiose srityse. Tačiau 2020 m. lapkričio 10 d. vertinimo metu nustatytas dinaminių veiksnių įverčių didėjimas, kuriam įtakos turėjo ne tik su ankstesniais teistumais susijusių duomenų vertinimas, bet ir su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės (nuteistasis ne kartą baustas, turėjo galiojančias nuobaudas). 2021 m. birželio 7 d. buvo nustatytas nežymus rizikos balo pokytis mažėjimo linkme, tačiau jį sąlygojo su nuteistojo elgesiu nesusijusios aplinkybės (dėl duomenų patikrinimo valstybiniuose registruose). 2021 m. gruodžio 15 d. rizikos pokytis nefiksuotas, o 2022 m. kovo 30 d. jau stebima neigiama nusikalstamo elgesio rizikos dinamika nuostatų srityje dėl nuteistojo elgesio (buvo baustas drausmine tvarka).

13.       Taigi, kaip matyti iš aptartų duomenų, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iki 2020 m. nuosekliai mažėjusi, nuo 2020 m. lapkričio 10 d. atlikto vertinimo pradėjo kisti kintamų kriminogeninių veiksnių didėjimo linkme ir tai teikia pagrindą išvadai, kad nuteistajam taikomos pataisos priemonės savo tikslų šiuo metu dar nepasiekė. Šią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai, kurie yra susiję ne tik su praeityje buvusiu nuteistojo elgesiu (būdingas nusikaltimų modelis), t. y. aplinkybe, kurios nuteistasis pakeisti negali, bet ir su nuteistojo mąstymu, elgesiu bei nuostatomis bausmės atlikimo metu. Pagal socialini tyrimo išvados duomenis, nuteistasis T. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgijo išsilavinimą, profesines kvalifikacijas, dirba, dalyvavo elgesio korekcijos, psichologinio konsultavimo programose, itin aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau nuo pat įvertinimo pradžios nuteistasis išreiškė neigiamą nusistatymą į jį prižiūrinčius pareigūnus, stebima tendencija save pateisinti, minimizuoti kaltę, nuteistasis turi rimtų sunkumų numatant neigiamas savo elgesio pasekmes, stebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo neigiamas požiūris į priežiūrą ir apribojimus buvo įvertintas kaip teikiantis pagrindą išvadai, jog dėl tokio nuteistojo požiūrio probacijos galimybės yra ribotos. Nesutikti su šia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistasis akcentuoja, kad jis yra ne savitaisos, o pataisos įstaigoje, tai nereiškia, kad jo dalyvavimas pataisos procese, jam individualiai pritaikytų pataisos priemonių vykdymas turi būti užtikrinamas naudojant prievartą, t. y. prieš asmens valią.

14.       Pagrindinė pataisos įstaigų režimo paskirtis – padėti įgyvendinti nuteistųjų pataisos priemones (socialinę reabilitaciją, užimtumą) ir užtikrinti pataisos įstaigų saugumą (BVK 111 straipsnio 1 dalis). Taigi, pataisos įstaiga turi tik sudaryti sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, kurios metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 straipsnio 4 dalis). Tačiau tai, ar socialinė reabilitacija bus sėkminga, priklauso nuo paties nuteistojo noro ir pastangų vykdant individualizuotas pataisos priemones bei kitas nuteistojo pareigas, tarp kurių ir laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Iš socialinio tyrimo išvados, taip pat nuteistojo asmens bylos matyti, kad savo, kaip nuteistojo, pareigų nuteistasis tinkamai nevykdė, išimtinai teigiamu elgesio bausmės atlikimo metu nepasižymėjo.

15.       Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, per bausmės atlikimo laiką nuteistasis T. S. buvo skatintas 9 kartus, baustas drausmine tvarka 26 kartus. Nuobaudų ir paskatinimų skaičiaus santykis bei tai, kad laikotarpyje nuo 2013 m. iki 2021 m. nuteistasis buvo ir drausminamas nuobaudomis, ir skatinamas, rodo nuteistojo noro bei pastangų tinkamai vykdyti savo, kaip nuteistojo, pareigas, laikytis pataisos įstaigoje nustatyti tvarkos ir režimo reikalavimų, privalomų visiems nuteistiesiems, nebuvimą ir tuo pačiu teikia pagrindą išvadai, kad nuteistasis nėra suinteresuotas pozityviais savo elgesio pokyčiais, jų stabilumu. Šią išvadą patvirtina ne tik nusižengimų, už kuriuos buvo skirtos nuobaudos, skaičius, bet ir jų turinys. Nuteistasis eilę kartų, ir ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir vėliau, baustas už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, taip pat už uždraustų daiktų gaminimą, įgijimą ar laikymą, grubų elgesį su pareigūnais, kitus pažeidimus (nuteistasis atsikalbinėjo pareigūnams, vartojo necenzūrinius žodžius, kurstė kitus suimtuosius ir nuteistuosius atsisakyti vykdyti teisėtus tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus, elgėsi nemandagiai, agresyviai, įžūliai, grasino pareigūnui fiziniu susidorojimu laisvėje, bendravo nepagarbiai keldamas balsą, įžeidinėjo pareigūnę, provokavo konfliktinę situaciją, savavališkai pasišalino iš mokymo įstaigos, grasino specialistę, kad privers jį paskatinti ir kt. (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2 t., b. l. 65, 71, 166, 171; 4 t., b. l. 44, 47, 85; 6 t., b. l. 177). 2017 m. – 2020 m. laikotarpyje nuteistojo elgesyje matomas tam tikras stabilumas, nuteistasis nebuvo baustas, buvo skatintas, tačiau 2020 m. balandžio – rugsėjo mėnesiais nuteistajam paskirtos 3 drausminės nuobaudos, o netrukus po 2021 m. gruodžio 9 d. paskatinimo už nepriekaištingą elgesį, nuteistasis 2021 m. gruodžio 28 d. drausmintas papeikimu. Be kita ko, paskutinė nuobauda yra galiojanti. Aptarti duomenys rodo, kad nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kuomet yra taikomi griežti ribojimai, išlaikyti tinkamą elgesį ilgesnį laiką nesugebėjo, tinkamai vykdyti savo, kaip nuteistojo, pareigas, nesistengė ir šios aplinkybės, kartu su jau pirmiau aptartu nuteistojo neigiamu požiūriu į priežiūrą ir apribojimus, jam taikomą priežiūrą bei šią priežiūrą vykdančius pareigūnus, tik patvirtina išvadą, kad lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas, nes sėkmingos probacijos, kuri taip pat yra susijusi su tam tikrų apribojimų ir pareigų nustatymu probuojamajam, jo kontrole, galimybės dar yra ribotos.

16.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl elgesio, kaip netinkamo, vertinimo, nuteistasis T. S. akcentuoja aplinkybę, kad 2022 m. gegužės 12 d. perkėlimą iš lengvosios į paprastąją grupę, priešingai, negu nurodoma nutartyje, nėra nuobauda. Taip pat atkreipia dėmesį, kad aplinkybė dėl 2022 m. birželio 30 d. daryto psichologinio spaudimo pareigūnui, necenzūrinių žodžių vartojimo nepagrįsta jokiais įrodymais, už tai jis nebuvo nubaustas, o 2022 m. gegužės 5 d. paskirta nuobauda, ją apskundus, buvo panaikinta 2022 m. rugpjūčio 19 d. Apylinkės teismas šias nuteistojo nurodomas, su jo elgesiu susijusias, aplinkybes kitų duomenų kontekste iš tikrųjų aptarė, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo T. S. lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstomas ir nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo priimtas 2022 m. balandžio 27 d., t. y. iki nuteistojo akcentuojamų aplinkybių atsiradimo. Svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje, yra vertinami posėdžio dienai esantys duomenys, todėl aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu po nutarimo priėmimo (2022 m. gegužės mėnesį ir vėliau), vertinant būtent 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą bei jame padarytų išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms, nėra aktualūs, taigi ir nėra pagrindo šioje proceso stadijoje dėl jų plačiau pasisakyti. Tokia pati išvada darytina ir dėl nuteistojo skunde pateiktos informacijos apie 2022 m. liepos 16 d., 202 m. liepos 26 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d. baigtą mokymų kursą, 2022 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini)  profesinio rengimo centro siūlymą paskatinti, kadangi ši informacija Komisijos 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo vertinimui nėra aktuali ir jame padarytos išvadoms dėl pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nebuvimo tuo metu, kai šis klausimas buvo svarstomas, nepaneigia. Su nuteistojo elgesiu po Komisijos 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo priėmimo susijusių aplinkybių vertinimas bus aktualus T. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarstant pakartotinai, jeigu tokiam svarstymui bus BVK nurodytos sąlygos.

17.       Dėl 2022 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų resocializacijos skyriaus vyriausiosios psichologės rekomendacijos nuteistąjį paskatinti, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo prašymo paskatinti, pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog pagal šias rekomendacijas nuteistasis buvo paskatintas, byloje nėra, todėl nors tokių rekomendacijų buvimas yra nuteistajam palanki aplinkybė, vis tik jos nepakanka išvadai, kad nuteistajam taikomomis pataisos priemonėmis resocializacijos tikslai jau yra pasiekti ir toliau nuteistasis gali būti taisomas jo atžvilgiu vykdant probaciją. Iš nuteistojo apeliacinės instancijos teismui pateikto (duomenys neskelbtini)  pataisos namų 2022 m. gegužės mėnesio nutarimo dėl nuteistojo skatinimo (nuteistojo įvardinamo kaip nutarimo projektas), matyti, kad juo siūloma panaikinti prieš terminą 2021 m. gruodžio 28 d. paskirtą nuobaudą – papeikimą. Tačiau patikrinus nuteistojo T. S. asmens bylą, matyti, kad toks nutarimas priimtas nebuvo. Nuteistojo pateikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. sausio 26 d. nutarimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija šiuose nutarimuose nurodytų duomenų atskirai nevertina ir dėl jų nepasisako. Nuteistojo pateikta informacija apie studijas, sėkmingai baigtą studijų 2 kursą iš tikrųjų yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, tačiau akcentuotina, kad šiuo atveju dėl nuteistojo pozityvaus požiūrio į mokymąsi, kvalifikacijų įgijimą, dedamas pastangas įgyti išsilavinimą, abejonių nekyla, su išsilavinimu bei mokymusi susijusios aplinkybės socialinio tyrimo išvadoje nėra išskirtos kaip riziką nusikalsti didinantis kriminogeninis veiksnys. Taigi informacija apie siekiamą įgyti išsilavinimą tiesiogiai su nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymu nėra susijusi.

18.       Iš nuteistojo skundo argumentų matyti, kad nuteistasis kvestionuoja ir socialinio tyrimo išvados, kuria rėmėsi teismas, duomenis, atkreipdamas dėmesį į joje pateiktas išvadas dėl nuteistojo savęs vertinimo, empatijos stokos, (ne)racionalumo, impulsyvaus elgesio, savo teisių gynimo, priežiūros darbo metodų vertinimo, siekio greičiau išeiti į laisvę ir nurodydamas, kad tokie teiginiai nėra pagrįsti jokiais teisiniais argumentais ar motyvais. Pasisakant dėl šių nuteistojo skundo argumentų pagrįstumo, visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad pagal BVK 164 straipsnio 2 dalį, pataisos įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti (BVK 164 straipsnio 3 dalis). Jau pirmiau minėto BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad svarstydamas klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimto nutarimo patvirtinimo (nepatvirtinimo), taip pat ir nagrinėdamas skundą, teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime (kuris priimamas apsvarsčius socialinio tyrimo išvadoje esančius duomenis) išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, aptartų normų sisteminė analizė suponuoja pagrįstą išvadą, kad vienas iš pagrindinių informacijos apie nuteistojo pataisos procesą šaltinių yra būtent socialinio tyrimo išvada, kurioje esančius duomenis vertina tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, tiek teismas, įgyvendindamas jam baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą kompetenciją. Šios išvados kontekste nuteistojo T. S. argumentas, kad teismas itin didelę reikšmę skyrė socialinio tyrimo išvadai, nėra teisiškai reikšmingas ir skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų pagrįstumo vertinimui įtakos neturi. Tuo labiau, kad skundžiamos nutarties turinys patvirtina, jog teismas vertino ne tik socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, bet ir nuteistojo asmens byloje esančius duomenis.

19.       Be to, atkreipiamas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ (toliau – ir Įsakymas), be kita ko, buvo aprobuota ir teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys. Taip pat šiuo Įsakymu buvo patvirtintas „Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 12 punkto 12.1.–12.3. papunkčius, nusikalstamo elgesio rizikos vertintojai turi atitikti bendrus ir specialius kvalifikacinius reikalavimus: turėti aukštąjį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties išsilavinimą; atitikti konkrečių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų taikytojams keliamus reikalavimus; būti baigę tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos taikytojų rengimo mokymus ir turėti šių mokymų baigimo pažymėjimą.

20.       Iš 2022 m. kovo 30 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimą atliko aukštąjį universitetinį išsilavinimą (teisės magistras) turintis, 2013 m. birželio 20 d. kvalifikaciją taikyti OASys metodiką įgijęs, Resocializacijos skyriaus vyresnysis specialistas, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas naudojant būtent minėtą, Įsakymu aprobuotą OASys metodiką bei kartu įvertinus nuteistojo apklausos duomenis, savęs vertinimo anketos informaciją, individualaus darbo su nuteistuoju knygelės duomenis, duomenis dėl vykdomųjų raštų, administracinių nusižengimų, taip pat su darbine veikla bei teistumais susijusią informaciją. Taigi, nuteistojo T. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą šiuo atveju atliko Apraše nurodytus reikalavimus atitinkantis vertintojas, vertinimui buvo taikyta aprobuota metodika, įvertinti su nuteistajam taikytomis pataisos priemonėmis, resocializacija susiję bei kiti duomenys. Nors nuteistasis tvirtina, kad vertintojas yra šališkas ir turi nusistatymą kalinių atžvilgiu, šie teiginiai yra deklaratyvūs. Pats nuteistasis, nors ir tvirtindamas, kad vertintojas yra šališkas, nenurodė ir nepaaiškino, kuo konkrečiai vertintojo šališkumas pasireiškė, o vien ilgametis darbas Vidaus reikalų ministerijos ir Kalėjimų departamento sistemoje, kaip ir tai, kad nuteistasis nesutinka su išvadomis dėl jo vertinimo, šališkumo niekaip neįrodo. Jokių kitų objektyviai egzistuojančių aplinkybių, įrodančių galimą vertintojo šališkumą, nuteistasis skunde nenurodė. Aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti vertinimą atlikusio vertintojo nešališkumu, teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

21.       Niekuo nepagrįsti ir nuteistojo skundo teiginiai, kad teismas neišreikalavo dokumentų, susijusių su jo resocializacijos procesu, pastangomis pasikeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas nuteistojo skundo nagrinėjimui pareikalavo pateikti jo asmens bylą (b. l. 4), taip kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pataisos namus dėl papildomos informacijos apie nuteistajam skirtas nuobaudas ir paskatinimus (b. l. 6) ir tiek asmens byla, tiek informacija apie pažeidimus, paskatinimus, teismui buvo pateikta (b. l. 7, 14, 35). Taigi visa su nuteistojo elgesiu, jo resocializacija, dedamomis pastangomis susijusi medžiaga bei kiti duomenys teismui buvo pateikti ir, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio bei nuteistojo skundo argumentų atmetimo motyvų, tinkamai įvertinta. Tai, kad teismas su nuteistojo pataisos procesu, jo resocializacija susijusius duomenis vertino kitaip, nei juos vertina nuteistasis ir priėmė jo netenkinantį procesinį sprendimą, teisėjos šališkumo, priešingai negu tvirtinama skunde, neįrodo, o apygardos teismo teisėjų kolegija aplinkybių, patvirtinančių BPK 58 straipsnyje nurodytų nušalinimo (nusišalinimo) pagrindų buvimą ir teikiančių pagrindą abejoti nuteistojo skundą išnagrinėjusios apylinkės teismo teisėjos nešališkumu, nenustatė. Tokių pagrindų buvimo skunde nenurodė ir pats nuteistasis. Pagrindo manyti, kad teisėja buvo šališka, neduoda ir aplinkybė, kad nagrinėjant nuteistojo skundą apylinkės teisme nebuvo pareikalautas Komisijos posėdžio garso įrašas. Kaip jau nurodyta, nuteistojo T. S. skundo nagrinėjimui buvo pateikta visa jo asmens byla, todėl teismas turėjo objektyvią galimybę patikrinti nuteistojo skunde nurodomų argumentų pagrįstumą ir, kaip matyti iš nutarties motyvų, tai ir padarė. Atsižvelgiant į tai, deklaratyvus teiginys dėl Komisijos posėdžio garso įrašo neišreikalavimo, nuteistajam nenurodžius, kokioms iš esmės naujoms, lygtinio paleidimo taikymui (netaikymui) reikšmės turinčioms aplinkybėms nustatyti šis garso įrašas reikalingas, nepagrindžia nuteistojo manymo, kad teismas buvo šališkas.

22.       Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad priimdama sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisija taip pat nebuvo vieninga, ne visi Komisijos nariai balsavo už T. S. lygtinį paleidimą (iš 6 Komisijos narių 4 nariai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą) (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 123, 124) ir tai suponuoja, kad Komisijai taip pat kilo abejonių dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo taisomojo poveikio.

23.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą, tiek teigiamai, tiek neigiamai T. S. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma šiuo metu dar nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam jau gali būti taikomas. Šios išvados nuteistojo skundo argumentai nepaneigia ir nesudaro pagrindo dėl jo priimti kitokį, nei priėmė Komisija ir apylinkės teismas, sprendimą.  

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo T. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                         Algirdas Giedraitis

                                                                                Audrius Meilutis

                                                                                Jurga Vasiliauskienė