Civilinė byla Nr. e2A-742-553/2021
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00044-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo ir 2021 m. kovo 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ ieškinį atsakovams E. G. ir I. G. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Tvorų tiekimas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Idėjų rinka“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš solidarių atsakovų E. G. ir I. G. 314 672,30 Eur BUAB „Tvorų tiekimas“ padarytai žalai atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad, atsakovui E. G., esant BUAB „Tvorų tiekimas“ direktoriumi, bendrovė iš atsakovo brolio I. G. Estijoje įsteigtos įmonės „Esselen OÜ“ laikotarpiu nuo 2015 m. vidurio iki 2016 m. pabaigos įsigijo prekių už 422 670,15 Eur. Tačiau iš 35 ieškovei išrašytų ir jos apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų tik 10 yra visiškai ar iš dalies pagristos CMR važtaraščiais, patvirtinančiais faktinį prekių pristatymą. Kituose pervežimo paslaugas bendrovei teikusios UAB „Naurida“ ieškovei pateiktuose CMR važtaraščiuose esantys duomenys neatitinka išrašytų, apskaitytų ir apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų. Nesant duomenų, patvirtinančių prekių, kurių bendra vertė 314 672,30 Eur, pristatymą ieškovei, pastaroji teigė, kad prekės ieškovei nebuvo pristatytos, o sąskaitos išrašytos ir apmokėtos, siekiant pervesti dalį BUAB „Tvorų tiekimas“ pinigų susijusiai įmonei „Esselen OÜ“ (apmokant fiktyviai išrašytas sąskaitas) arba siekiant sumažinti ieškovės prekių likutį (parduodant prekes „Esselen OÜ“ ir atliekant įskaitymus).
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad dalis Estijos įmonei „Esselen OÜ“ ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų yra lietuvių ir anglų kalbomis, tačiau visos „Esselen OÜ“ išrašytos ir ieškovės apmokėtos PVM sąskaitos faktūros yra lietuvių kalba, nepaisant to fakto, kad „Esselen OÜ“ yra Estijos įmonė ir jos finansinė apskaita turi būti tvarkoma valstybine (estų) kalba. Be to, PVM sąskaitų faktūrų numeracija ir datos nėra nurodyti iš eilės, t. y. ankstesnės datos sąskaitos numeris yra didesnis už vėlesnės. Reikšmingas faktas taip pat buvo nustatytas nagrinėjant kitą bankroto administratorės inicijuotą bylą (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-893-883/2017), kurioje buvusi ieškovės buhalterė S. K. teisme patvirtino, kad bendrovė niekada nesurašydavo atliktų darbų aktų, nebuvo rengiamos sąmatos, o prekių, skirtų gamybai, nurašymai ir jų apskaita vykdavo pagal žodinį tuometinio vadovo E. G. nurodymą. Vadovas tiesiog mėnesio gale nurodydavo, kas buvo panaudota.
4. Ieškovės vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad vežimai pagal CMR važtaraščius buvo vykdomi kitaip, nei numatė šie važtaraščiai (prekės buvo iškraunamos Estijoje, nors turėjo būti gabenamos į Lietuvą), BUAB „Tvorų tiekimas“ ir „Esselen OÜ“ vadovavo broliai Edgaras ir I. G., o I. G. taip pat dirbo ir BUAB „Tvorų tiekimas“ komercijos direktoriumi, BUAB „Tvorų tiekimas“, turėdama pradelstų įsipareigojimų, pirmiausia atsiskaitinėjo su „Esselen OÜ“, leidžia daryti išvadą, jog tokiais savo veiksmais atsakovai, būdami susiję giminystės ryšiais ir dviejų tarpusavyje komercinę veiklą vykdžiusių įmonių vadovais, BUAB „Tvorų tiekimas“ finansinėje apskaitoje apskaitė fiktyvius pirkimo–pardavimo sandorius, pagal kuriuos ieškovei nebuvo pristatytos prekės, tačiau buvo išmokėti pinigai „Esselen OÜ“ arba atsiskaityta įskaitymo būdu, padarė bendrovei žalos, kurią prašoma priteisti.
5. Ieškovės bankroto byloje yra patvirtinti 437 271,58 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai, iš viso trečios eilės kreditorinių reikalavimų suma sudaro 358 781,94 Eur. Nors ieškovė turėjo pradelstų įsipareigojimų, tačiau pirmiausia buvo atsiskaitoma su „Esselen OÜ“, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką. Nepaisant pradelstos 174 865,74 Eur skolos kitam kreditoriui, buvo daromi pavedimai susijusiai „Esselen OÜ“ įmonei.
6. Atsakovo E. G. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog bendrovės veiklą jis organizavo taip, kad (1) pasamdytas BUAB „Tvorų tiekimas“ komercijos direktorius I. G. prekes pirko ne tiesiogiai iš tiekėjų, o per savo įsteigtą įmonę, tokiu būdu taip pat pažeisdamas 2013 m. balandžio 2 d. Darbo sutarties sąlygas nedalyvauti konkuruojančioje veikloje, būti lojaliam, nenaudoti bendrovės turto kitai veiklai, (2) į apskaitą buvo įtraukiamos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros, surašytos atbulinėmis datomis ar kitaip nesilaikant apskaitos standartų, pagal kurias įsigytos prekės nebuvo pristatytos bendrovei, t. y. dalis PVM sąskaitų faktūrų buvo išrašytos fiktyviai jas apmokant bendrovės lėšomis, vėliau nurodytas prekes nurašant pagal žodinį vadovo nurodymą, (3) mokėjimo sumos taip pat neatitikdavo konkrečių PVM sąskaitų faktūrų, (4) nebuvo laikomasi CK
6.9301 straipsnyje nustatytos mokėjimo eiliškumo tvarkos.
7. Atsakovo I. G. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad (1) jis išrašydavo netikslias bei CMR važtaraščiais nepagrįstas PVM sąskaitas faktūras ieškovei, tačiau nepristatydavo visų jose nurodytų bei apmokėtų prekių, (2) prekes pirko ne tiesiogiai BUAB „Tvorų tiekimas“, o per savo įsteigtą „Esselen OÜ“, už kurių transportavimą, nepaisant to, kad tik dalis jų buvo perduotos ieškovei, visada buvo mokama iš BUAB „Tvorų tiekimas“ lėšų.
8. Ieškovės vertinimu, pateiktos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai broliai Edgaras ir I. G. buvo nesąžiningi (CK 6.67 straipsnis). Jų artimi ryšiai ir pritaikyta pinigų išėmimo iš įmonės schema, apskaitant dalį fiktyvių pirkimo sandorių, leido apeiti kitus kreditorius ir padarė bendrovei bei jos kreditoriams žalos. Tai, kad žala faktiškai patirta, patvirtina bendrovės finansinės apskaitos dokumentai ir mokėjimo pavedimai, kurie vienareikšmiškai patvirtina pinigų sumokėjimą ir įskaitymus, kurie buvo neteisėti tiek dėl to, kad prekės nebuvo pristatytos, tiek ir dėl to, kad nebuvo laikomasi CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto mokėjimo eiliškumo. Žala pasireiškia įmonės finansiniais nuostoliais, nes buvo mokama už tai, kas įmonėje nebuvo gauta ir negalėjo būti naudojama veikloje. Žala kreditoriams pasireiškė tuo, kad įmonės turėti pinigai buvo panaudoti ne atsiskaitymams su jais, o jais buvo apmokami fiktyvūs sandoriai ir taip mažinamas įmonės turtas.
9. Atsakovų bendri veiksmai ir bendras ketinimas pagal jų pasirinktą bendrą veikimo variantą (atsakovui I. G. išrašant ir pateikiant apmokėti fiktyvias ir finansinės apskaitos reikalavimų neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, o E. G. priimant tokias sąskaitas ir jas apmokant negavus pagal jas prekių bei nesilaikant mokėjimo eiliškumo ir pirmesnės eilės kreditorių interesų) vertintinas kaip subjektyvusis bendrininkavimas ir taikytina jų solidarioji atsakomybė.
10. Atsakovai Edgaras ir I. G. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad neskundžiama Šiaulių apygardos teismo2018 m. vasario 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-245-569/2018, konstatuota, kad bankroto administratorei buvo perduoti bendrovės dokumentai ir turtas. Bankroto administratorė, perėmusi bendrovės turtą ir dokumentus pagal 2017 m. balandžio 14 d. Turto ir dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, turi visus bendrovės dokumentus – visus CMR važtaraščius, tačiau, siekdama klaidinti teismą, pateikė selektyvius įrodymus, o dalies nepateikė. Be to, administratorė priėmė ir gautų prekių likučius. Visos PVM sąskaitos faktūros pagrįstos transportavimo ir perdavimo dokumentais, nes prie kiekvienos PVM sąskaitos faktūros buvo segami joje nurodytų prekių pristatymo dokumentai, t. y. visas prekes, už kurias sumokėjo, bendrovė gavo. Tuo tarpu sąskaita už prekes gali būti išrašoma anksčiau, nei šios pradedamos transportuoti arba pateikiamos pirkėjui, tai įprasta verslo praktika. Be to, perduotų prekių apimtys detalizuojamos ne tik CMR, bet ir kituose dokumentuose. Bendrovė taip pat turėjo savo transporto priemonių (nuomojamų) ir būtent jomis, t. y. nesinaudodama vežėjų paslaugomis, transportuodavo dalį prekių.
11. Atsakovų pateikta suvestinė informacija patvirtina, kad visos į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros atitinka pristatymo dokumentus. Administratorės išvados dėl tariamo pinigų išėmimo iš įmonės modelio egzistavimo deklaratyvios. Bankroto administratorė į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, galinčio net ir netiesiogiai patvirtinti, kad atsakovai veikė bendrai ir kartu sukėlė žalą. Ieškovė taip pat teismui pateikė daug su byla nesusijusių rašytinių įrodymų, tokiu būdu siekdama imituoti sudėtingą faktinę situaciją. Be to, ieškovė ignoruoja aplinkybę, kad atsakovų atsakomybės rūšys yra akivaizdžiai iš esmės skirtingos, kadangi E. G. kaltinamas tuo, kad žalą sukėlė kaip valdymo organas, o I. G. kaip bendrovės darbuotojas.
12. Pasisakydami dėl ieškinio argumentų dėl atsakovo I. G. nekonkuravimo susitarimo pažeidimo atsakovai nurodė, kad BUAB „Tvorų tiekimas“ ir „Esselen OÜ“ nebuvo konkurentai. I. G. jokiais konkuravimo veiksmais nepadarė jokios žalos bendrovei ar bendrovės kreditoriams. Pastarajam nebuvo ir nėra pareikšta jokių pretenzijų dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo.
13. Pagal bankroto administratorės keliamus reikalavimus sprendimas šioje civilinėje byloje galėtų turėti įtakos „Esselen OÜ“ teisėms bei pareigoms. Bankroto administratorė, būdama nesąžininga, šio asmens nenurodė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Jeigu bankroto administratorė mano, kad „Esselen OÜ“ nepristatė prekių bendrovei, už tai yra atsakingas būtent nurodytas juridinis asmuo, o ne atsakovai, taigi, bankroto administratorė pasirinko netinkamą teisių gynybos būdą (CK 1.138 straipsnis).
14. Teismui pateiktame dublike ieškovė BUAB „Tvorų tiekimas“ patikslino ieškinio reikalavimą, jį sumažindama iki 307 462,70 Eur, bei papildomai nurodė, kad atsakovai tik iš dalies paneigė ieškinio argumentus dėl dalinio prekių pristatymo. Prekės pagal PVM sąskaitą faktūrą ES Nr. 0043 buvo pristatytos, o pagal PVM sąskaitą faktūrą ES Nr. 0069 pristatyta daugiau prekių, nei buvo paskaičiuota pirmiau, todėl žala sumažintina 7 209,60 Eur. Kiti atsakovų nurodyti arba į šią bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad dalis prekių nebuvo pristatyta, kadangi turi esminių trūkumų (nėra parašų, patvirtinančių pristatymų faktus – CMR važtaraščių 24 punktas), kurie neleidžia jais vadovautis, arba yra nesusiję su atliktu vežimu, arba neatitinka PVM sąskaitų faktūrų ir vežimo dokumentų (CMR važtaraščių ir specifikacijų).
15. Atsakovų pateikti CMR važtaraščiai ir jų priedai (atsiliepimo priedai) nebuvo perduoti bankroto administratorei. Atsakovai klaidina teismą, nurodydami, kad administratorė turi šiuos dokumentus, bet jų nepateikia teismui. Bankroto administratorė su šiais dokumentais susipažino tik šiame procese, gavusi CMR važtaraščių ir jų priedų kopijas.
16. Reikalavimas dėl solidariosios atsakomybės taikymo yra pareikštas ne vadovui ir darbuotojui, o dviem skirtingų įmonių vadovams, t. y. BUAB „Tvorų tiekimas“ vadovui E. G. ir „Esselen OÜ“ vadovui I. G. Reikalavimas I. G. nėra susijęs su jo kaip įmonės darbuotojo atsakomybe (pvz. dėl nekonkuravimo principo pažeidimo), o dėl jo veiksmų, išrašant fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, gaunant už jas apmokėjimą ir nepristatant dalies prekių, t. y. I. G. veiksmais padaryta žala kyla ne iš jo kaip darbuotojo darbo funkcijų atlikimo, o iš jo kaip „Esselen OÜ“ vadovo sudarytų sandorių.
17. Visus veiksmus, kuriais ieškovei buvo padaryta žala, atliko ne juridinis asmuo (kuris yra tik teisinė fikcija), o konkretus žmogus. Atsakovams keliant klausimą dėl „Esselen OÜ“ atsakomybės, darytina išvada, kad šios įmonės ir jos vadovo I. G. atsakomybė turėtų būti solidari, o esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę pasirinkti į ką nukreipti reikalavimą (CK 6.6 straipsnio
4 dalis).
18. Teismui pateiktame triplike atsakovai papildomai nurodė, kad dublike nurodomi CMR važtaraščių formalūs trūkumai (trūksta parašų, antspaudų, nesutampa prekių kiekiai, netinkamai nurodyta pristatymo vieta, nesutampa datos) neturi reikšmės, sprendžiant dėl prekių pristatymo fakto. Krovinio gavėjas parašu patvirtina krovinio gavimą, todėl antspaudas nėra būtinas. Nors dalyje CMR važtaraščių pristatymo vieta nurodyta „Estonia“, tačiau tai yra važtaraštį pildžiusio asmens klaida (aplaidumas), nes byloje esantys įrodymai – paaiškinimas ir vežėjo PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad prekių pristatymo vieta buvo Šiauliai. CMR važtaraščių pildymo klaidos galėjo įvykti dėl siuntėjų bei vežėjų darbuotojų kompetencijos trūkumo. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 5 straipsnis numato, kad važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas, pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antrasis – lydi krovinį, trečiasis – lieka pas vežėją. Taigi, bendrovės gaunamas egzempliorius (lydėjęs krovinį) jau gavimo momentu būdavo didžiąja dalimi užpildytas. Bendrovės darbuotojai pasirašydavo tik 24 punkte, patvirtindami, kad gavo krovinį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės nurodyti tariami CMR važtaraščių pildymo trūkumai padaryti ne bendrovės, o trečiųjų asmenų. Šios klaidos paaiškėdavo bendrovei tik gavus prekes. Pretenzijų kėlimas dėl formalių CMR važtaraščių trūkumų, esant tinkamai įvykdytai vežimo sutarčiai ir pristatytoms prekėms, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimų.
19. Nors juridinis asmuo ir juridinio asmens akcininkas yra susiję asmenys, tačiau negali būti tapatinami, kadangi yra savarankiški teisinių santykių dalyviai. Šių subjektų turtas nėra bendras. Prekyba vyko tarp BUAB „Tvorų tiekimas“ ir „Esselen OÜ“, šių santykių dalyviais atsakovai nebuvo. Net ir nekvestionuojant faktinių ieškinio aplinkybių, akivaizdu, kad ieškinio faktinis pagrindas yra tariamas prekių pagal sąskaitas faktūras nepristatymas, t. y. „Esselen OÜ“ prievolių bendrovei neįvykdymas. Tuo tarpu už dviejų juridinių asmenų sutartinius santykius (ir galimus įsipareigojimų pažeidimus) atsakovai negali būti atsakingi. Todėl ieškovė pasirinko akivaizdžiai neproporcingą teisių gynybos būdą, todėl vien dėl šios priežasties jos teisės neturi būti ginamos.
20. Ieškovė, reikšdama reikalavimus priteisti žalą iš trečiojo juridinio asmens, įsteigto ir veikiančio užsienyje, turėtų pagrįsti galimybės reikšti tokio pobūdžio reikalavimo prielaidą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
21. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovams po 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
22. Teismas nurodė, kad, siekdamas pašalinti bet kokias ieškovės keliamas abejones bei esant pagrindo manyti, kad ieškovės nurodomos aplinkybės bei teismo priimtas sprendimas gali turėti įtakos Estijos įmonės „Esselen OÜ“ teisėms ir pareigoms, į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė „Esselen OÜ“, išsiuntė procesinius dokumentus, įpareigojo pateikti CMR važtaraščių kopijų, anksčiau „Esselen OÜ“ pateiktų į bylą, originalus, nutarė iškviesti įmonės atstovą į teismo posėdį. Teismo duomenimis, procesiniai dokumentai, siųsti elektroniniu paštu (jų nepavykus įteikti pašto siunta), buvo įteikti 2019 m. kovo 18 d., tai buvo patvirtinta susisiekus telefonu. Tačiau grįžus neįteiktiems paštu siųstiems dokumentams, teismas „Esselen OÜ“ procesinius dokumentus siuntė per kompetentingą instituciją – Harju Maakohtu Tallinna Kohtumaja (Lubja 4, Tallinn 10115, Estonia), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nustatyta tvarka. Procesinių dokumentų neįteikus, teismas, įvertinęs, kad išnaudotos galimybės įteikti procesinius dokumentus, bei tai, kad trečiajam asmeniui buvo žinoma apie teisminį procesą, tačiau jis neteikė jokių duomenų, 2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi nusprendė, kad „Esselen OÜ“ nėra suinteresuotas bylos baigtimi, ir pašalino trečiąjį asmenį iš bylos nagrinėjimo. Teismas taip pat įvertino, kad nėra galimybės gauti CMR važtaraščių originalų iš „Esselen OÜ“.
23. Teismas paaiškino, kad ieškovė turi teisę pasitelkti specialistą, kuris padėtų ieškovei atskirais specialių žinių reikalaujančiais klausimais, todėl tai, kad ieškovė, teikdama paaiškinimus, vadovavosi 2018 m. liepos 9 d. Ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus padarytomis išvadomis, yra ieškovės pasirinkimas ir teisė. Tačiau, teismo vertinimu, iš pateiktos Ataskaitos bei papildomų auditorės, sudariusios šią Ataskaitą, paaiškinimų, taip pat jos pagrindu išsakytų ieškovės paaiškinimų nėra galimybės spręsti, kad konkrečios ieškovės nurodytos prekės bendrovėje nebuvo gautos. Labiau tikėtina teismas vertino galimybę, kad įmonėje BUAB „Tvorų tiekimas“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nepakankamai tinkamai.
24. Teismo vertinimu, atsakovų nurodytos aplinkybės dėl galimai netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos nesudaro pagrindo netikėti liudytojos – buvusios BUAB „Tvorų tiekimas“ buhalterės R. G. paaiškinimais. O iš liudytojos paaiškinimų nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad pristatant prekes iš „Esselen OÜ“ nebuvo pateikiami CMR važtaraščiai, liudytoja nurodė, kad ne visais atvejais jie būdavo jai pateikiami, jei CMR važtaraščius pateikdavo, ji juos prisegdavo prie PVM sąskaitų faktūrų.
25. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, į bankroto administratorės pareigas einančio asmens atsakomybę, teismas neturėtų abejoti administratorės paaiškinimais, spręsti, kad CMR važtaraščiai buvo perduoti, tačiau administratorė sąmoningai nurodė, kad jų neturi, ar, kaip teigia atsakovai, jog paslėpė. Kita vertus, atsižvelgiant į atsakovų nurodytus argumentus, minėtų liudytojų (buvusios bendrovės buhalterės ir buvusio bendrovės gamybos vadovo M. Š.) paaiškinimus, teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovai neperdavė CMR važtaraščių ir, teigdami priešingai, elgiasi nesąžiningai. Šiuo atveju, teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nėra pakankami padaryti neabejotinai išvadai dėl minėtų dokumentų perdavimo. Tuo labiau kad tebevyksta teisminiai ginčai dėl turto administratorei perdavimo. Konkrečiu atveju, nesant pakankamai duomenų, galima daryti tik išvadą, kad 2017 m. balandžio 14 d. Turto ir dokumentų priėmimo perdavimo akte konkrečiai nebuvo įvardinta, kad perduodami CMR važtaraščiai, ko neginčija ir atsakovai.
26. Teismas nurodė, kad įvertinęs tai, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl dokumentų surašymo atgalinėmis datomis, jų klastojimo ir pan., buvusio bendrovės gamybos vadovo paaiškinimus, kad jo parašas ant važtaraščių patvirtina faktinį prekių gavimą BUAB „Tvorų tiekimas“ ir prekių priėmimą į bendrovės sandėlį, buvusios bendrovės buhalterės paaiškinimus, kad CMR važtaraščiai buvo pateikiami, bei ieškovės paaiškinimus, kad jai nebuvo pateiktas nei vienas važtaraštis, nors tokias aplinkybes paneigia pačios ieškovės pateiktas važtaraštis su šios liudytojos parašu, kitus byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad neturi pagrindo pateiktus į bylą CMR važtaraščius vertinti netinkamais įrodymais.
27. Teismas taip pat nurodė, kad ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, šalių lentelėse pateiktus detalizuotus duomenis ir turi pagrindo išvadai, kad nors važtaraščiuose yra techninių klaidų, kad galimai jie neteisingai užpildyti ir nėra pakankami išsamūs, tačiau tai iš esmės nepaneigia, o priešingai, patvirtina prekių gavimą.
28. Teismo vertinimu, byloje ištyrus visumą įrodymų, ieškovės paaiškinimus, atsakovų paaiškinimus, šalių pateiktus detalizuotus duomenis lentelėse su nuorodomis į konkrečius dokumentus, liudytojų paaiškinimus, Ekspertizės akto išvadas, ekspertės paaiškinimus teismo posėdžio metu, galima spręsti, kad tenkinti ieškinio reikalavimus nėra pagrindo, nes teismas negali grįsti teismo sprendimo abejotinomis bei prieštaringomis išvadomis ar prielaidomis. Ekspertės prašymu ieškovei pateikus ir papildomus įrodymus ekspertizės atlikimui bei ekspertei atlikus ekspertinį tyrimą, byloje nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios neabejotinai pagrįstų ieškinio reikalavimus.
29. Teismas pažymėjo, kad jei, ieškovės vertinimu, „Esselen OÜ“ nepristatė prekių bendrovei, tai už tai galimai galėtų būti atsakingas būtent juridinis asmuo, o ne atsakovas I. G., nes ieškinio faktinis pagrindas yra prekių pagal PVM sąskaitas faktūras nepristatymas, „Esselen OÜ“ prievolių bendrovei neįvykdymas, o atsakovo E. G. veiksmų neteisėtumas grindžiamas nepagrįstu atsiskaitymu už nepristatytas prekes. Vien bendrovių bendradarbiavimo faktas bei tai, kad atsakovai yra broliai, I. G. dirbo BUAB „Tvorų tiekimas“ ir „Esselen OÜ“, pats savaime nesudaro pagrindo įžvelgti atsakovų neteisėtus veiksmus ar galimai sukurtą neteisėtos veiklos mechanizmą, nepagrįstą lėšų gavimą, ar pan. Administratorės išvados dėl tariamo pinigų išėmimo iš įmonės modelio egzistavimo yra nepagrįstos įrodymais.
30. Teismo vertinimu, nors ieškovė ir nurodė, iš ko kildinama žala, tačiau bylos duomenys yra nepakankami nustatyti, kad atsakovai padarė žalą bei kad jų atsakomybė yra solidari, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir neįrodyti.
31. Sumažinęs atsakovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisė atsakovams iš ieškovės po 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
32. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. papildomu sprendimu iš ieškovės atsakovui E. G. buvo priteista 1 806,54 Eur ir I. G. 1 184 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
33. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Tvorų tiekimas“ prašo Šiaulių apygardos teismo
2021 m. vasario 25 d. sprendimą ir 2021 m. kovo 23 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
33.1. Byloje nesant pateiktiems CMR važtaraščių originalams bei nesant jokių duomenų (dokumentų) apie tai, kad 326 911,55 Eur vertės prekės kokia nors forma būtų panaudotos veikloje iki nurašymo, labiausiai tikėtina išvada, kad tų prekių įmonėje niekada nebuvo. Teismo ekspertė 2021 m. vasario 5 d. teismo posėdyje patvirtino, kad nėra nei vieno dokumento, kuris leistų aptikti 326 911,55 Eur vertės iš „Esselen OÜ“ įsigytų prekių, t. y. nėra nei vieno požymio, kad tos prekės buvo. Teismo ekspertė taip pat patikslino, kad įrašai
2015 m. gruodžio 31 d. – 2017 m. vasario 20 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktuose „Nurašomos sunaudotos medžiagos gamyboje“ nepagrindžia atliktos nurašymo operacijos. Teismas, savo ruožtu reikalaudamas pateikti „neabejotinus“ įrodymus, o ne vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje suformuotas taisykles, padarė netinkamas išvadas dėl pareikšto reikalavimo nepagrįstumo. Civiliniame procese turi būti nustatoma santykinė tiesa. Nesant byloje tinkamų prekių pristatymo dokumentų bei nesant dokumentų, kurie pagrįstų prekių buvimą įmonėje, negalima daryti išvados, kad prekės buvo faktiškai pristatytos.
33.2. Teismas klausimą dėl CMR važtaraščių originalų ar patvirtintų kopijų išreikalavimo ėmėsi spręsti tik praėjus 9 mėnesiams po ieškinio pareiškimo ir 7 mėnesiams po dublike pareikšto prašymo pateikti originalus ir tik po to, kai atsakovas I. G. 2018 m. rugsėjo 4 d. perleido Estijos įmonę „Esselen OÜ“. Atsakovai tuomet pateikė neva naujojo vadovo M. G. patvirtintas kopijas. Originalai į bylą niekada nebuvo pateikti, nors teismas buvo įpareigojęs kopijas pateikusią įmonę „Esselen OÜ“ tai padaryti. Teismas CMR važtaraščių kopijas laikė tinkamais ir leistinais įrodymais, nes ieškovė nepateikė jų suklastojimo įrodymų, tačiau byloje nebuvo ir net negalėjo būti keliamas klausimas dėl klastojimo.
33.3. Pirmosios instancijos teismas CMR važtaraščių kopijas laikė tinkamais įrodymais, nors jų duomenys ir įrodinėjami faktai prieštaravo kitiems bylos dokumentams. „Esselen OÜ“ prekes ieškovei pristatydavo iš Lenkijos gamintojų, o visos CMR važtaraščių kopijos, kuriomis atsakovai grindė 307 462,70 Eur trūkstamų prekių pristatymą, patvirtina prekių gabenimą iš Latvijos, tačiau teismas ignoravo nurodytą faktą. Tai, kad „Esselen OÜ“ pristatydavo lenkiškas prekes, patvirtina buvusios bendrovės buhalterės R. G. bei atsakovo
I. G. parodymai.
33.4. Teismas atsakovų pateiktas CMR važtaraščių kopijas laikė tinkamu ir leistinu įrodymu, nes juos pasirašęs liudytojas M. Š. 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje patvirtino savo parašą, tačiau teismas nepaminėjo fakto, kad šis liudytojas apie CMR važtaraštyje gavėju nurodytą įmonę „Esselen OÜ“ tvirtino nieko nežinantis, tokios įmonės prekių jis nepriimdavo, nors dažna CMR važtaraščių kopijose nurodoma prekių pristatymo vieta yra Estija arba „Esselen OÜ“ bei nurodomas įmonės adresas Estijoje, o ne Lietuva ar Šiauliai. Šiuo atveju liudytojo parašu patvirtinta CMR dokumento kopija, neva patvirtinanti prekių gavimą, kai liudytojui net nežinomas ir negirdėtas šių prekių gavėjas, negali būti laikomas tinkamu įrodymu.
33.5. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad CMR važtaraščių kopijos yra tinkamai patvirtintos dabartinio „Esselen OÜ“ vadovo M. G. Nurodytas asmuo byloje niekada nedalyvavo, jo tapatybė niekada nebuvo nustatyta ir patvirtinta, jis vengė priimti dokumentus, dalyvauti procese, nors kopijas patvirtinęs asmuo bendravo su teismu telefonu, jam buvo žinomas teismo įpareigojimas. Be to, „Esselen OÜ“ vadovo M. G. patvirtintos kopijos akivaizdžiai neteisingos ir dėl juose padarytų įrašų, pvz., prekių gavimo data nurodyta 2018 m. rugsėjo 5 d. Teismas niekaip neįvertino nurodyto įrašo, nors akivaizdu, kad prekės negalėjo būti gautos 2018 m. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad su teismu telefonu bendravęs asmuo yra kopijas patvirtinęs M. G.
33.6. Teismas rėmėsi CMR važtaraščių kopijomis, nors sprendimą grindė liudytojos R. G. paaiškinimais, kad pradžioje CMR važtaraščiai nebuvo išrašomi, tai buvo daroma tik vėliau, 2017 m. atsiradus prievolei teikti ataskaitas Muitinės departamentui, kartojo liudytojos paaiškinimus, kad ne visais atvejais CMR važtaraščiai jai buvo pateikiami. Šis faktas ir paaiškina, kad daliai PVM sąskaitų faktūrų (kur prekės buvo pristatytos) CMR važtaraščiai buvo, bet kitai daliai 10 (nepristatytai) – jų nebuvo. Tų CMR važtaraščių, kurių nebuvo, kopijos negali būti tinkamu įrodymu.
33.7. Teismas rėmėsi CMR važtaraščių kopijomis, nors byloje nenustatė, ar patys CMR važtaraščių originalai buvo. Teismas kartojo atsakovų versiją, kad CMR važtaraščiai galėjo būti prisegti prie PVM sąskaitų faktūrų, tačiau originaliems apskaitos dokumentams esant prijungtiems prie bylos, teismas nenurodė, ar ant PVM sąskaitų faktūrų originalų yra bent žymės nuo buvusio susegimo, kad būtų galima svarstyti dėl tokio (prisegimo) fakto. Nemokumo administratorė po sprendimo priėmimo dar kartą (teisme) susipažinusi su ieškovės apskaitos dokumentais („Esselen OÜ“ PVM sąskaitomis faktūromis) nustatė ir užfiksavo, kad ant „Esselen OÜ“ PVM sąskaitų faktūrų nėra jokių žymių nuo buvusių susegimų. Be to, įsitikino, kad visais kitais atvejais, kai prie PVM sąskaitų faktūrų buvo pridėti CMR važtaraščiai, jie buvo sunumeruoti. Teismas taip pat nevertino to fakto, kad nemokumo administratorės finansininkei dar 2017 m. birželio mėn. ieškant CMR važtaraščių ir inventorizacijų, jai buvusi bankrutavusios įmonės buhalterė R. G. el. laišku atsakė, kad jų „nebuvo, nėra ir nebus“.
33.8. Ieškovė dalies prekių nepristatymo faktą įrodinėjo, remdamasi ir ta aplinkybe, kad prekių faktiškai įmonėje nebuvo. 2020 m. lapkričio 24 d. Ekspertizės išvadoje konstatuota, kad iš
422 670,15 Eur įsigyto prekių kiekio, 82 213,56 Eur sumai prekės parduotos (t. y. panaudotos veikloje), o 326 911,55 Eur sumai prekės buvo tiesiog nurašytos, nesant jokių pirminių dokumentų, kokiems gaminiams, objektams, darbams šios prekės buvo panaudotos. Teismo ekspertė taip pat nurodė, kad iš 422 670,15 Eur vertės prekių pagal byloje esančias CMR važtaraščių kopijas galėjo būti nepristatyta prekių 11 862,62 Eur sumai. Teismas šių teismo ekspertės išvadų nevertino. Teismas taip pat nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad ieškiniu reikalaujama patikslinta suma (307 462,70 Eur) iš esmės atitinka tai sumai
(326 911,55 Eur), kuriai prekės be pagrindimo, be dokumentų nurašytos.
33.9. Teismas sprendime nurodė, kad Ekspertizės akte neva nurodyta, kad prekės „nurašytos kaip sunaudotos gamyboje bei parduotos“. Toks Ekspertizės akto išvados dalinis atkartojimas leidžia suprasti, neva nurašytos 326 911,55 Eur vertės prekės buvo naudojamos gamyboje. Tai visiškai neatitinka nei Ekspertizės akto išvados, nei teismo ekspertės paaiškinimų posėdžio metu, nes ekspertė vienareikšmiškai atsakė, kad jokių dokumentų dėl
326 911,55 Eur vertės prekių panaudojimo įmonės gamybinėje ir prekybinėje veikloje nėra. Tai leidžia spręsti, kad prekių šiai sumai nebuvo, nes priešingu atveju prieš šių prekių nurašymą būtų užfiksuota kita buhalterinė operacija – pvz., pardavimas arba po šių prekių nurašymo operacijos būtų atsiradusi kita operacija – užpajamuoti gaminiai, pagaminta produkcija ar pan. Nėra jokių požymių, dokumentų, kad prekės 326 911,55 Eur sumai kada nors įmonėje buvo. Svarbu ir tai, kad „Esselen OÜ“ prekių apyvartos už 2015–2016 m. (kuomet vyko pardavimai ieškovei) nedeklaravo (neteikė duomenų), tai taip pat patvirtina, kad dalis prekių ieškovei nebuvo pristatyta.
33.10. Iš sprendimo motyvų negalima suprasti, kaip neišsamūs, su klaidomis, neteisingai užpildyti dokumentai (kopijos) gali pagrįsti jais įrodinėjamą faktą – šiuo atveju prekių pristatymo faktą. Teismas nemotyvavo, kaip PVM sąskaitoje faktūroje ir CMR važtaraščio kopijoje nurodyti prekių dydžių (išmatavimų), kiekio, spalvų, datų ir kiti neatitikimai gali būti traktuojami kaip pagrindžiantys, o ne paneigiantys PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių pristatymą. Net Ekspertizės akte nurodyta, kad dėl neatitikimų galėjo būti nepristatyta prekių 11 862,62 Eur sumai, tačiau teismas dėl šio išvados aspekto net nepasisakė. Teismas netyrė, nesigilino ir atitinkamai nepasisakė dėl teismo pasiūlymu užsakytos ir atliktos 2018 m. liepos 9 d. Ataskaitos apie faktinius pastebėjimus dėl BUAB „Tvorų tiekimas“ prekybos ir atsiskaitymų su „Esselen OÜ“. Šioje Ataskaitoje auditorė nurodė visą eilę faktų, kurie atskleidžia atliktų operacijų prieštaravimą ekonominei logikai. Tokiu būdu teismas visiškai netaikė įrodinėjimo taisyklių, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų tarp įvairių bylos įrodymų, nevertino santykio tarp atskirų įrodymų, išvadas grindė klaidingais, neišsamiais, neoriginaliais dokumentais.
33.11. Atsakovams vengiant pateikti CMR važtaraščių originalus, nors po tokio prašymo pateikimo atsakovas I. G. kaip vienintelis Estijos įmonės „Esselen OÜ“ akcininkas, vadovas ir darbuotojas jais disponavo 7 mėnesius nuo ieškovės prašymo pateikimo teismui iki įmonės akcijų pardavimo, teismas turėjo taikyti contra spoliatorem (jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs) taisyklę ir laikyti, kad CMR važtaraščių dėl 307 462,70 Eur vertės prekių pristatymo iš viso nėra.
33.12. Teismo iniciatyva „Esselen OÜ“ buvo įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, vėliau iš bylos pašalinta, todėl teismo argumentai dėl Estijos įmonės ryšio su nagrinėjamu ginču prieštarauja jo veiksmams proceso metu. Kita vertus, CK 1.137 straipsnio 1 dalis suteikia ieškovei teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdus. Ieškovė, įvertinusi tai, kad „Esselen OÜ“ buvo įsteigta tikslu apeiti vieną iš ieškovės kreditorių ir gauti prekės iš Lenkijos gamintojo, į tai, kad šioje įmonėje visą laiką dirbo tik vienas darbuotojas, kuris buvo ir vadovas, ir akcininkas I. G., sprendė, kad ieškovės teisių pažeidimas vertintas kaip kilęs iš delikto, o ne iš prievolinių santykių. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas nėra naujas teismų praktikoje, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-345-196/2017 analogišku būdu apgynė bankrutuojančios įmonės kreditorių teises.
33.13. Pagal atsakovų 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą ir jo detalizaciją bei pagal 2021 m. vasario
4 d. prašymą ir detalizaciją teismas, sprendimu atmetęs ieškinį, galėjo priteisti abiem atsakovams 3 147,50 Eur (968 Eur + 2 179,50 Eur), o vertinant tai, kad buvo atstovaujama po lygiai, kiekvienam iš jų po 1 573,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, keturis kartus paskaičiavęs 968 Eur sumą ir du kartus 2 179,50 Eur sumą, neatsižvelgęs į tai, kad atlygis už atstovavimą priteisiamas už parengtą dokumentą ir atstovavimo valandą, nepriklausomai nuo to keliems asmenims atstovaujama, nepagrįstai kiekvienam iš atsakovų priteisė po 3 500 Eur (sumažinus 4 115,50 Eur sumą iki 3 500 Eur).
33.14. Teismas papildomu sprendimu galėjo priteisti E. G. 1 330,54 Eur ir I. G. 708 Eur už atstovavimą. E. G. yra pateikęs duomenis dėl du kartus mokėto 38 Eur žyminio mokesčio. Duomenų dėl I. G. du kartus mokėto 38 Eur žyminio mokesčio nėra. Papildomu sprendimu po sumažinimo priteistos 1 806,54 Eur ir 1 184,00 Eur sumos neatitinka Rekomendacijų ir į bylą pateiktų dokumentų.
34. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai E. G. ir I. G. prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai:
34.1. Atsakovai 2019 m. lapkričio 12 d. į bylą pateikė detalią įrodymų suvestinę, kurioje su nuorodomis į atitinkamus bylos lapus detaliai aptartos: (i) sąskaitos; (ii) prekių rūšys;
(iii) prekių kiekiai; (iv) įrodymai, patvirtinantys, kad prekės buvo pristatytos. Suvestinėje taip pat atitinkamai pažymėti įrodymai, kuriuos pateikė ieškovė, nors šie įrodymai tik patvirtina ginčo prekių pristatymą. Įrodymai patvirtina, kad visi BUAB „Tvorų tiekimas“ sandoriai su „Esselen OÜ“ yra akivaizdžiai ekonomiškai pagrįsti ir jokiu būdu nėra fiktyvūs. Ieškovė neįrodė, kad ginčo prekės jai nebuvo pristatytos. Ignoruodama savo įrodinėjimo pareigas ieškovė veikė pasyviai, nerinko savo samprotavimus pagrindžiančių įrodymų, o rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais.
34.2. Ekspertizės akte nebuvo konstatuota, kad ginčo prekės nebuvo pristatytos bendrovei. Ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizei pateikti dokumentai nepatvirtina, kad ginčo prekės nebuvo gautos. Ekspertizės akte nenustačius, kad ginčo prekės nebuvo pristatytos (aplinkybė, kurią įrodinėjo ieškovė), apeliantei nepateikus jokių kitų papildomų prašymų ar įrodymų, teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo Ekspertizės akto ir padaryti priešingas išvadas.
34.3. Įstatymas leidžia bylą nagrinėti pagal dokumentų kopijas. Kadangi ieškovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti įrodymų, inter alia (be kita ko) CMR važtaraščių kopijomis, teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi šiais įrodymais.
34.4. Atsakovai įrodė, kad prekės buvo gabenamos ne tik iš Latvijos, bet ir iš Lenkijos. Bet kokiu atveju, aplinkybė, iš kurios valstybės prekės buvo nupirktos ir (ar) pristatytos, neturi reikšmės. Liudytojos R. G. apklausa patvirtino, kad jei bendrovės atsargos buvo nurašomos, tai reiškia, jog atsargos buvo panaudotos gamyboje. Taigi, aplinkybė, kad bendrovė nevežė krovinių pati, yra neįrodyta. Net jei bendrovė ir neturėjo tam tikrų teisių, nereiškia, jog ji atitinkamų veiksmų neatliko. Be to, 2019 m. lapkričio 14 d. liudytoju apklaustas M. Š. nurodė, kad bendrovė galėjo vežti prekes ir savo transportu. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad BUAB „Tvorų tiekimas“ turėjo ginčo prekių transportavimui reikiamas transporto priemones. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad bendrovė atitinkamais laikotarpiais mokėjo mokesčius už naudojimąsi automobilių keliais. Tai, kad liudytojas galbūt neatsiminė tikslaus vieno iš bendrovės tiekėjų pavadinimo, neturi reikšmės liudytojo patvirtintiems faktams dėl bylos esmės – ginčo prekių faktinio pristatymo.
34.5. Byloje nėra ginčo, jog M. G. yra „Esselen OÜ“ vadovas. Tai patvirtina byloje esantis įrodymas – oficialus dokumentas iš Apskrities teismų registrų centrinės duomenų bazės. Teisės aktai nenumato pareigos, kad įrodymus pasirašęs asmuo privalo atvykti į teismą, juo labiau, kai nėra jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti asmens egzistavimu. Visos dokumentų kopijos yra patvirtintos „Esselen OÜ“ oficialiu apvaliu antspaudu, tai papildomai išsklaido keliamas abejones. Vien tai, jog dalis CMR važtaraščių galbūt nebuvo pateikiami bendrovės buhalterei, nesudaro pagrindo teigti, kad tokie dokumentai apskritai neegzistavo. Už bendrovės dokumentų saugojimą buvo atsakingas jos vadovas, bet ne buhalterė.
34.6. Sprendime tik padaryta išvada, kad atitinkami dokumentai nebuvo konkrečiai įvardinti, tačiau nebuvo prieita išvados, jog dokumentai nebuvo perduoti. Ieškovės interpretacijas paneigia byloje esantis bendrovės dokumentų perdavimo priėmimo aktas. Dokumentų perdavimo faktas buvo konstatuotas ir neskundžiama Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-245-569/2018.
34.7. Minimalios techninės klaidos CMR važtaraščiuose yra visiškai suprantamos ir galimos dėl normalaus verslo subjekto veiklos proceso. Ieškovė niekada nenurodė tokių dokumentų klaidų, kurios leistų abejoti ginčo prekių pristatymo faktu. Be to, byloje esančių CMR važtaraščių kopijų tikrumas yra patvirtintas. Ataskaitos apie faktinius pastebėjimus neteisėtumas jau konstatuotas procese, pradėtame pagal BUAB „Tvorų tiekimas“ administratoriaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-146-357/2020, kuri dalyje dėl ataskaitos apie faktinius pastebėjimus nebuvo apskųsta, o Lietuvos apeliacinio teismo buvo palikta nepakeista). Atsakovai ir į šią bylą buvo pateikę eilę įrodymų kartu su argumentais, patvirtinančiais Ataskaitos nepagrįstumą ir neteisėtumą. Šie argumentai patvirtina, kad teismas tinkamai įvertino ginčo CMR važtaraščių kopijų turinį.
34.8. Iš atsakovo I. G. jokie dokumentų originalai niekuomet nebuvo išreikalauti, todėl contra spoliatorem jo atžvilgiu negali būti taikoma. Atsakovas I. G. gavo iš „Esselen OÜ“ įrodymus, kuri patvirtino, jog visos kopijos atitinka „Esselen OÜ“ turimus originalius dokumentus. Gauti įrodymai buvo pateikti į bylą. Originalų negavimą nulėmė ne atsakovo
I. G. veiksmai, o kitos aplinkybės (neturėjo galimybių pateikti originalių dokumentų, nes šie buvo ir yra „Esselen OÜ“ nuosavybė), kurių I. G., nebebūdamas „Esselen OÜ“ vadovu ar kitaip susijęs su šiuo asmeniu, negalėjo eliminuoti. Tokia situacija eliminuoja contra spoliatorem taikymo galimybę. Galiausiai, nei iš ieškinio, nei iš apeliacinio skundo nėra aišku, kaip iš „Esselen OÜ“ gauti dokumentai keistų faktinę bylos situaciją.
34.9. Už dviejų juridinių asmenų sutartinius santykius (ir galimus įsipareigojimų pažeidimus) atsakovai negali būti atsakingi. Ginčo atveju atsakovų (valdymo organo ir darbuotojo) pareigos bendrovės atžvilgiu buvo iš esmės skirtingos, todėl akivaizdu, kad ieškinio reikalavimas tariamą žalą priteisti solidariai iš atsakovų yra nepagrįstas. Administratorė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, galinčio net ir netiesiogiai patvirtinti, kad atsakovai galimai veikė bendrai ir kartu sukėlė tariamą žalą.
34.10. Ieškovės cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-345-196/2017 ne tik nepatvirtina, bet ir paneigia ieškovės teisę į reikalavimo patenkinimą.
34.11. Argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų nebuvo nurodyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis draudžiama. Neegzistuoja pagrindas per pusę mažinti atsakovų atskirai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi teisinės paslaugos buvo teikiamos dviem atskiriems subjektams, mokėtinos sumos lygiomis dalimis buvo išskaidomos abiem paslaugų gavėjams – atsakovams. Atsakovai nebuvo apmokestinami už teisines paslaugas dvigubai, o bendra suteiktų teisinių paslaugų vertė buvo išskaidoma atsakovams atskirai. Ginčo atveju egzistavo ir egzistuoja pagrindas priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas, nes: (i) bylos medžiaga yra itin didelė – elektroninę bylą sudaro 18 tomų (neskaitant popierinės bylos medžiagos su daugybę įrodymų ekspertizei); (ii) bylos nagrinėjimas truko ilgiau nei trejus metus; (iii) pirmosios instancijos teisme vyko 12 žodinių teismo posėdžių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl ginčui aktualių faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų esmės
36. Bylos duomenimis, E. G. nuo 2010 m. gruodžio 22 d. buvo BUAB „Tvorų tiekimas“ direktoriumi. Bendrovėje nuo 2013 m. balandžio 3 d. komercijos direktoriaus pareigas ėjo I. G., t. y. BUAB „Tvorų tiekimas“ vadovo E. G. brolis. Šiaulių apygardos teismui 2017 m. kovo 23 d. nutartimi patenkinus ieškovų – BUAB „Tvorų tiekimas“ vadovo E. G. ir kreditorės UAB „Van-Merksteijn Fencing Systems Baltics“ pareiškimus, BUAB „Tvorų tiekimas“ buvo iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Idėjų rinka“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 4 d. Į bylą pateiktas 2017 m. balandžio 14 d. „UAB „Tvorų tiekimas“ dokumentų perdavimo – priėmimo aktas“ patvirtina, kad nemokumo administratorei bendrovės vadovas E. G., vykdydamas bankroto bylą nagrinėjančio teismo įpareigojimą, perdavė BUAB „Tvorų tiekimas“ dokumentus. Nemokumo administratorė, susipažinusi su jai perduotais bendrovės dokumentais, kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydama priteisti bendrovei iš solidarių atsakovų E. ir I. G. 307 462,70 Eur žalą. Faktinis ieškinio pagrindas – prekių pagal atsakovo I. G. Estijoje 2015 m. gegužės 12 d. įsteigtos įmonės „Esselen OÜ“ bendrovei pateiktas bei pastarosios apmokėtas 25 PVM sąskaitas faktūras nepristatymas BUAB „Tvorų tiekimas“, grindžiamas CMR važtaraščių, patvirtinančių faktinį prekių pristatymą, nebuvimu.
37. Šiaulių apygardos teismas, atsakovams į bylą pateikus iš „Esselen OÜ“ gautas ir dabartinio jos vadovo M. G. patvirtintas CMR važtaraščių kopijas, nustatęs, kad kitų įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai spręsti, jog pagal į bylą pateiktas 25 PVM sąskaitas faktūras bendrovė prekių negavo (jų faktiškai nepristačius), nėra, tokių aplinkybių nekonstatavus ir teismo nutartimi paskirtame ekspertiniame tyrime (2020 m. lapkričio 24 d. Ekspertizės akte), išklausęs bendrovės darbuotojų (buvusios buhalterės bei gamybos vadovo) parodymus, bei nurodęs, kad už prekių nepristatymą, jeigu toks faktas būtų nustatytas, galėtų būti atsakinga „Esselen OÜ“, o ne atsakovas I. G., ieškinį atmetė.
38. BUAB „Tvorų tiekimas“ administratorė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad Šiaulių apygardos teismas negalėjo taip nuspręsti, nes (1) į bylą nebuvo pateikti CMR važtaraščių originalai ir jie niekada nebuvo perduoti administratorei, (2) jų kopijas patvirtino teismui nežinomas dabartinis „Esselen OÜ“ vadovas
M. G., (3) atsakovams vengiant pateikti CMR važtaraščių originalus, teismas jų atžvilgiu turėjo taikyti contra spoliatorem taisyklę bei laikyti, kad šių važtaraščių iš viso nėra, (4) CMR važtaraščių kopijose esanti informacija prieštarauja liudytojų parodymams bei kitiems bylos įrodymams, be to, važtaraščiai užpildyti su klaidomis, (5) Ekspertizės akte inter alia nurodyta, kad nėra informacijos apie pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras įsigytų prekių panaudojimą bendrovėje, (6) ieškovės pasirinktas gynybos būdas (civilinę atsakomybę taikant dviejų susijusių bendrovių vadovams) yra galimas bei pateisinamas bylos faktinių aplinkybių kontekste.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą iš esmės grindžia netinkamu į bylą pateiktų įrodymų vertinimu.
40. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl įrodymų ir jų vertinimo
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Procesinio įstatymo 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005; kt.).
42. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
43. Teismui vertinant byloje pateikto dokumento kopijos įrodomąją galią atsižvelgtina į tai, kad CPK 177 straipsnio 2 dalyje pateiktas bylos faktinėms aplinkybėms nustatyti nebaigtinis įrodinėjimo priemonių sąrašas, kuriame išvardytos įrodinėjimo priemonės, tarp jų ir rašytiniai įrodymai, bei nurodoma, kad faktinės aplinkybės gali būti nustatomos ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai yra dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. CPK 202 straipsnyje įtvirtinta, kad kai teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šia nuostata įstatymo leidėjas suteikė diskreciją teismams spręsti dėl dokumentų kopijų įrodomosios vertės iš anksto jos neapribodamas, todėl teismai turi šią diskreciją įgyvendinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2012). Aptariama taisyklė kartu reiškia, kad teismas sprendžia, ar dokumentų kopijas pripažinti įrodymu, ir vertina jų įrodomąją reikšmę nustatant bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų. Jei teismo pripažįstama dokumento kopija tinkamu įrodymu, jis yra vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais ir juose esančiais duomenimis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 41 punktą; 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018 38 punktą).
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai, teikdami atsiliepimą į BUAB „Tvorų tiekimas“ ieškinyje suformuluotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu, pirmosios instancijos teismui pateikė atsakovo E. G. turėtų CMR važtaraščių kopijas. Reaguodamas į ieškovės argumentus dėl pateiktų važtaraščių nepatikimumo bei prašymą išreikalauti šių CMR važtaraščių originalus, Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi įpareigojo atsakovus kreiptis į „Esselen OÜ“ dėl konkrečių dokumentų originalų ar tinkamai patvirtintų kopijų gavimo. Atsakovams nurodytą teismo įpareigojimą įvykdžius, į bylą 2018 m. spalio 30 d. buvo pateiktos dabartinio „Esselen OÜ“ vadovo M. G. atsakovams pateiktos ir jo patvirtintos CMR važtaraščių kopijos.
45. CPK 114 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Minėta, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos dabartinio „Esselen OÜ“ vadovo M. G. patvirtintos CMR važtaraščių kopijos. Byloje esantis Estijos Respublikos Apskrities teismų registrų skyrių centrinės duomenų bazės išrašas patvirtina, kad M. G. nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. yra „Esselen OÜ“ direktorius ir valdybos narys. Visos iš „Esselen OÜ“ gautų CMR važtaraščių kopijos yra patvirtintos „Esselen OÜ“ antspaudu bei 2018 m. spalio 24 d. M. G. parašu. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija apeliaciniame skunde dėstomas abejones dėl iš „Esselen OÜ“ gautų CMR važtaraščių kopijų patikimumo atmeta kaip nepagrįstas. Pirmiau pateiktoje procesinio įstatymo nuostatoje nurodyta, kad atitinkamų aplinkybių patvirtinimui gali būti pateikiamas tiek šią aplinkybę patvirtinančio dokumento originalas, tiek tinkamai patvirtinta šio dokumento kopija. Byloje esant pateiktam įrodymui, patvirtinančiam, kad CMR važtaraščių kopijų pateikimo momentu šias kopijas patvirtinęs M. G. buvo „Esselen OÜ“ vadovu, nėra pagrindo spręsti, jog jas patvirtino netinkamas asmuo ar kad šis asmuo neegzistuoja. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad dabartinis „Esselen OÜ“ vadovas nedalyvavo bylos nagrinėjime. Kiti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl CMR važtaraščių originalų ar patvirtintų kopijų išreikalavimo ėmėsi spręsti tik praėjus 9 mėn. po ieškinio teisme pareiškimo, taip pat tik po to, kai atsakovas I. G. nustojo eiti „Esselen OÜ“ vadovo pareigas, savaime jokių aplinkybių dėl į bylą pateiktų CMR važtaraščių kopijų nepatikimumo nepatvirtina.
46. Aukščiau nustatytos aplinkybės bei pateikti argumentai kartu paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl contra spoliatorem taisyklės atsakovų atžvilgiu taikymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti
contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020 59 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 115 punktą). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai įvykdė Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. įpareigojimą, t. y. pateikė teismui iš „Esselen OÜ“ gautas bei tinkamai patvirtintas CMR važtaraščių kopijas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl nurodytų dokumentų originalų ar tinkamai patvirtintų kopijų išreikalavimo iš atsakovų ėmėsi spręsti praėjus 7 mėn. terminui nuo ieškovės prašymo, pateikto dublike, šiuos įrodymus išreikalauti, nereiškia, kad atsakovai atsisakė šiuos dokumentus pateikti. Priešingai, šios nutarties 41 punkte nurodyta, kad CMR važtaraščių kopijas atsakovai pateikė 2018 m. sausio 31 d. kartu su atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl jų atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti contra spoliatorem taisyklės.
47. Grįsdama argumentą dėl CMR važtaraščių kopijų nepatikimumo bei tokiu būdu siekdama iš esmės įrodyti, kad į bylą pateikti CMR važtaraščiai neegzistavo, kas, ieškovės vertinimu pagrįstų, kad
307 462,70 Eur vertės prekės BUAB „Tvorų tiekimas“ nebuvo gautos, apeliantė teigia, jog šie dokumentai jai niekada nebuvo perduoti. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 36 punkte minėto dokumento – 2017 m. balandžio 14 d. „UAB „Tvorų tiekimas“ dokumentų perdavimo – priėmimo aktas“ (toliau – Dokumentų perdavimo – priėmimo aktas) turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis dokumentas apeliantės teigiamų aplinkybių nepatvirtina. Iš Dokumentų priėmimo – perdavimo akto matyti, kad jame nurodyti nemokumo administratorei perduotų dokumentų segtuvų / bylų pavadinimai, pavyzdžiui, „Pirkimai 2012 m.“, „Inventorizacija 2013 m.“, „Pardavimai 2013 m. 7-8-9 mėn.“, „Sodra, VMI 2015 m.“, „Bankas 2016-2017 m.“, „Kasa 2014 m. 07-09 mėn.“, „Didžioji knyga“ ir kt. Prie kiekvieno segtuvo / bylos nurodytas lapų skaičius, bylos numeris ir dėžės, kurioje šie dokumentai yra, numeris. Iš pateikto dokumento turinio iš esmės neįmanoma nuspręsti, ar administratorei buvo perduoti šioje byloje aptariami CMR važtaraščiai ar ne, nes atitinkami dokumentai nebuvo konkrečiai įvardinti. Šios aplinkybės nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai dėl susegimo žymių ant PVM sąskaitų faktūrų buvimo / nebuvimo, ar CMR važtaraščių numeracijos.
48. Byloje nėra ginčo, kad nemokumo administratorei BUAB „Tvorų tiekimas“ vadovo perduotuose dokumentuose buvo (yra) 25 PVM sąskaitos faktūros, pagrindžiančios 307 462,70 Eur vertės prekių įsigijimą iš „Esselen OÜ“. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020
31 punktą). Savo ruožtu CMR važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, kurio turinys, forma ir galiojimas yra aptarti CMR konvencijos 4–9 straipsniuose. Teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvada nustatyta, kad „Esselen OÜ“ 2015 m. spalio 13 d. – 2016 m. spalio 24 d. pardavimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės (statybinės medžiagos) BUAB „Tvorų tiekimas“ buhalterinėje apskaitoje užpajamuotos, o vėliau nurašytos kaip sunaudotos bei kaip parduotos prekės. Tačiau, apeliantės vertinimu, CMR važtaraščių kopijose esanti informacija nepatvirtina prekių bendrovėje gavimo.
49. Teisėjų kolegija, ištyrusi apeliantės akcentuojamas aplinkybes, kad CMR važtaraščių kopijose esanti informacija prieštarauja liudytojų – buvusios BUAB „Tvorų tiekimas“ buhalterės R. G. ir buvusio bendrovės gamybos vadovo M. Š. – parodymams, tokią apeliantės poziciją vertina nepagrįsta. Nei vieno iš šių liudytojų parodymai CMR važtaraščiuose esančiai informacijai neprieštarauja, nes nei vienas iš jų nepatvirtino, kad prekės bendrovei buvo gabenamos tik iš Lenkijos ar kad važtaraščių bendrovėje iš viso nebuvo. Iš apeliantės bei atsakovų pirmosios instancijos teismui teiktų CMR važtaraščių (ir jų kopijų) akivaizdu, kad prekes bendrovė pirko tiek iš Lenkijos, tiek iš Latvijos. Ant byloje esančių dalies CMR važtaraščių yra tiek R. G., tiek M. Š. parašai. Aplinkybę dėl CMR važtaraščių kopijose nurodomos prekių pristatymo vietos – Estija – paaiškina į bylą pateiktas UAB „Naurida“ raštas, kuriame logistikos įmonė nurodė, kad kai kuriuose važtaraščiuose prekių iškrovimo vieta nurodyta Estijoje, nes pagal susiformavusią praktiką prekių pristatymo vieta gali būti nurodoma pagal pirkėjo buveinę, o apie individualiai sutartą prekių pristatymo vietą siuntėjas, kuris mato CMR važtaraščio informaciją, neinformuojamas; be to, užsakymo vykdymo metu prekių pristatymo vieta gali būti keičiama atskiru susitarimu, CMR važtaraštis to neriboja. Analogiškai vertinami argumentai dėl CMR važtaraščiuose esančių klaidų, jų neišsamumo. Nors ieškovė tvirtina, kad pateikti CMR važtaraščiai yra neišsamūs ir užpildyti nepakankamai rūpestingai, nesilaikant CMR konvencijos
6 straipsnio nuostatų, pažymėtina, kad apeliantė iš esmės nenurodo, kaip nustatyti CMR važtaraščių formos trūkumai patvirtina ar paneigia realaus prekių negavimo bendrovėje faktą. CMR važtaraščių turinys atitinka CMR konvencijos nuostatų reikalavimus. Pateiktuose CMR važtaraščiuose yra atitinkamos žymos su parašais, pagal kurias galima nustatyti kada, kiek ir kokių prekių buvo pristatyta BUAB „Tvorų tiekimas“. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad aukščiau nurodyti apeliantės argumentai nepatvirtina 307 462,70 Eur vertės prekių bendrovėje negavimo.
50. Iš esmės analogiška išvada padaryta ir Ekspertizės akte, konstatuojant, kad pagal pateiktus dokumentus ekspertė neturėjo galimybės nustatyti, ar medžiagos (prekės), nurodytos „Esselen OÜ“ 2015 m. spalio 13 d. – 2016 m. spalio 24 d. laikotarpio PVM sąskaitose faktūrose, BUAB „Tvorų tiekimas“ buvo gautos, nes tam reikėtų palyginti šių operacijų atvaizdavimą su „Esselen OÜ“ apskaitos ir medžiagų siuntėjų – Lenkijos ir Latvijos įmonių – apskaitų duomenimis. Ekspertizės akte taip pat nenurodyta, kad nėra informacijos apie pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras įsigytų prekių panaudojimą bendrovėje. Ekspertiniame tyrime konstatuota, kad nurašytų medžiagų
326 911,55 Eur sumai pagrįstumo patikrinti nėra galimybės. Šiuo atveju pažymėtina ir pačios apeliantės itin akcentuojamos 2018 m. liepos 9 d. Ataskaitos apie faktinius pastebėjimus išvada, kurioje nurodyta, kad jei pagal apskaitos duomenis neįmanoma nustatyti, ar prekės buvo gautos, tai reiškia netinkamą ir / arba neteisingą apskaitos tvarkymą. Taigi, nei vienu iš byloje esančiu, specialių žinių reikalaujančiu tyrimu nėra nustatyta, kad ginčo prekių BUAB „Tvorų tiekimas“ negavo.
51. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo šalių bei liudytojų parodymus, skyrė Apskaitos ir finansų ekspertizę, ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas, kad byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, jog BUAB „Tvorų tiekimas” nebuvo gautos iš „Esselen OÜ“ pirktos ir apmokėtos prekės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ieškovės reikalavimą dėl žalos priteisimo tenkinti. Galiausiai, kaip teisingai akcentuota skundžiamame sprendime, ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas – žalą išieškant iš bendrovės vadovo ir bendrovės darbuotojo, tačiau nurodant, kad prekės tariamai negautos iš užsienio juridinio asmens, suponuoja galimą šio juridinio asmens, o ne atsakovų atsakomybę. Tai, kad teismas nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš ginčo šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą (nagrinėjamu atveju ieškovei), nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas įrodymų nevertino ar juos vertino neteisingai. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų, jog byloje esančių duomenų nepakanka nustatyti tariamo pinigų išėmimo iš bendrovės modelio egzistavimui, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliantės skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškinį, yra teisėtas ir pagrįstas, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo
52. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs apeliantės ieškinį, sprendimu priteisė atsakovams ir ieškovės po 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal atsakovų 2019 m. lapkričio 18 d. ir 2021 m. vasario 4 d. prašymus, papildomu 2021 m. kovo 23 d. sprendimu – atsakovui E. G. iš ieškovės priteista 1 806,54 Eur, atsakovui I. G. 1 184 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, pagal atsakovų 2018 m. gegužės 14 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. prašymus.
53. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad (1) pagal atsakovų 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą ir jo detalizaciją bei pagal 2021 m. vasario 4 d. prašymą ir jo detalizaciją pirmosios instancijos teismas galėjo priteisti atsakovams 3 147,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 573,75 Eur kiekvienam,
(2) papildomu sprendimu galėjo priteisti atsakovui E. G. 1 330,54 Eur, o atsakovui I. G. 708 Eur bylinėjimosi išlaidų.
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
55. Bylos duomenimis, atsakovai pirmosios instancijos teismui pateikė 4 prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo. 2018 m. gegužės 14 d. prašymu atsakovai prašė priteisti po 1000 Eur, t. y. viso 2000 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsiliepimo į ieškinį rengimą ir po 200 Eur, t. y. viso 400 Eur už tripliko parengimą, už į bylą pateiktų dokumentų vertimus atsakovas E. G. prašė priteisti 621,34 Eur vertimo išlaidų. Prašomos priteisti išlaidos grindžiamos PVM sąskaitomis faktūromis, kredito įstaigos mokėjimo nurodymais bei teisinių paslaugų detalizacijomis.
56. 2018 m. gegužės 17 d. prašymu atsakovas E. G. prašė priteisti 108 Eur, o atsakovas I. G.
109,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl byloje atsakovų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodytos išlaidos grindžiamos antstolio T. U. Vykdymo išlaidų paskaičiavimo aktais bei kredito įstaigos mokėjimo nurodymais.
57. 2019 m. lapkričio 18 d. prašyme atsakovai prašė teismo priteisti po 363 Eur, t. y. viso 726 Eur bylinėjimosi išlaidų už prašymų dėl papildomų įrodymų pateikimo bei prijungimo prie bylos, detalios įrodymų suvestinės lentelės rengimo, pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose, taip pat po 605 Eur, t. y. viso 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą dėl bylos sustabdymo, už atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje. Prašomos priteisti išlaidos grindžiamos PVM sąskaitomis faktūromis, kredito įstaigos mokėjimo nurodymais bei teisinių paslaugų detalizacijomis.
58. 2021 m. vasario 4 d. prašyme atsakovai prašė teismo priteisti po 2 179,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 025 Eur viso už pasiregimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, atsiliepimo į prašymą dėl ekspertizės skyrimo rengimą, prašymo dėl procesinių veiksmų atlikimo rengimą, atsiliepimo į raštą dėl depozito apmokėjimo rengimą, pranešimo rengimą. Prašomos priteisti išlaidos grindžiamos PVM sąskaitomis faktūromis, kredito įstaigos mokėjimo nurodymais bei teisinių paslaugų detalizacijomis.
59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų akivaizdu, jog atsakovai nebuvo apmokestinami dvigubai, o bendra suteiktų teisinių paslaugų vertė buvo išskaidoma atsakovams po lygiai, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl priteisiamų bylinėjimosi išlaidų mažinimo per pusę. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atsakovams pritesimo klausimą, ne tik įvertino Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, įvairumą, procesinių veiksmų, dokumentų kiekį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas susipažįstant su dokumentais, rengiant procesinius dokumentus, rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, laiko trukmę dalyvaujant teisme, bet ir aplinkybes, kad suteiktos paslaugos abiems atsakovams identiškos, dėl to tikėtina reikalauja mažiau laiko, nei būtų analizuojami skirtingi kiekvieno atsakovo atžvilgiu teisiniai klausimai. Todėl atsakovams sprendimu priteisiamas išlaidas teismas sumažino ir tokiu būdu pagrįstai atsakovui E. G. iš viso priteisė
5 306,54 Eur, o atsakovui I. G. – 4 684 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Pagrindo mažinti dokumentais pagrįstas atsakovų patirtas išlaidas nėra.
60. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
61. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą. Atsakovams pareiškus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau nepateikus bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą ir 2021 m. kovo 23 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Teisėjai Marius Bajoras
Gintaras Pečiulis
Aldona Tilindienė