
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
sprendimas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio,
sekretoriaujant Ilonai Kovger,
dalyvaujant ieškovui A. G.,
atsakovo atstovui advokatui Ričardui Noreikai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-736-368/2010 pagal A. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gilova“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
A. G. dirbo UAB „Gilova“ ir buvo komandiruotas į Danijos miestą Hillerod atlikti remonto darbus. 2006 m. birželio 21 d. įvykio metu ieškovas buvo sunkiai sužalotas, dėl ko neteko 60 procentų darbingumo.
Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Gilova“ 500 000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (žalos atlyginimui už suluošinimą – 200 000 Lt, dvasinius išgyvenimus – 55 000 Lt, nepatogumus – 55 000 Lt, dvasinius sukrėtimus – 45 000 Lt, emocinę depresiją – 45 000 Lt, pažeminimą – 35 000 Lt, reputacijos pablogėjimą – 35 000 Lt, bendravimo galimybių sumažėjimą – 35 000 Lt). Nurodė, kad 2006 m. birželio 21 d. ryte apie 7 val. ieškovui būnant darbo vietoje, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis nukrito iš antro aukšto į pirmą ant ten buvusių staklių ir stipriai susižalojo, ilgą laiką buvo komos būsenoje ir tapo invalidas. Tuo tarpu atsakovo direktorius V. J. tyčiojasi ir jau beveik tris metus bando įrodyti, kad dėl nelaimingo įvykio kaltas pats ieškovas. Ieškovas pažymėjo, kad Klaipėdos policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis vilkinamas, todėl iškilo pavojus, kad bus sulaukta 3 metų senaties termino žalos atlyginimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Gilova“ ieškovui A. G. 500 000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovui pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pats ieškovas pripažino, jog nelaimingo atsitikimo išvakarėse girtavo ir, nors įvykio metu patirti sužalojimai sukėlė ieškovui sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių grindų įlūžimo faktą (ieškovas teigė, kad buvo sužalotas krentant iš antro aukšto įlūžus grindims) bei ieškovo kritimą ant staklių, nes nėra jokių duomenų apie grindų įlūžimą ar įlūžusių grindų vėlesnį remontą. Taip pat nėra jokių įrodymų apie kraujo pėdsakus ant ieškovo minėtų staklių bei patalpų viduje, ieškovo vilkimo pėdsakų iš patalpos kur buvo staklės, į kiemą, kur jis buvo rastas V. J. ir kitų bendradarbių. Tuo tarpu teismas sprendė, kad tikėti liudytojo R. R. parodymais jog po ieškovo sužalojimo jis matė grindyse skylę, nėra pagrindo, nes šių aplinkybių jis nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai dėl įlūžusių grindų yra prieštaringi. Atitinkamai materialinė atsakomybė pagal darbo teisės normas yra taikoma tada, kai žala kitam darbo teisinio santykio subjektui padaroma veika, kuri susijusi su darbo pareigų vykdymu (DK 246 str. 6 p.). Minėta, kad šiuo atveju ieškovo sužalojimas nėra susijęs nei su darbu, nei su kelione į darbą. Ieškovas susižalojo buityje, t. y. ne darbo metu ir neidamas darbinių pareigų – būdamas neblaivus iškrito per jo gyvenamųjų patalpų antrajame aukšte esančias duris ant kiemo asfalto dangos, todėl nėra pagrindo ieškovui iš atsakovo priteisti turtinę bei neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad byloje taip pat nėra nustatyta atsakovo padarytų pažeidimų, susijusių su darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Be to, prašo pavesti valstybinei darbo inspekcijai ištirti nelaimingą atsitikimą darbe, įvykusį Danijoje UAB „Gilova“ darbuotojui A. G., surašant tyrimo N-1 formos aktą ir nustatyti pažeidimus, padarytus darbdavio pagal Darbo kodekse nustatytas teisės normas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Pagal Darbo kodekso 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o kad žala padaryta pažeidžiant minėtas teisės normas, įrodo K. B. duoti išsamūs parodymai.
2. Nesuprantama, kodėl Šiaulių apygardos teismas atmetė parodymus dėl ieškovo gabenimo (į Kauno klinikas buvo atgabentas komos būsenoje ūmiame pooperaciniame periode be lydinčiųjų asmenų, kurie neštų atsakomybę už ieškovo gyvybę).
3. Darbininkai gyveno tame pačiame renovuojamame pastate, kuriame dirbo, o patirti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.
4. Neteisingi UAB „Gilova“ parodymai, kad darbuotojai tik girtavo ir nieko nedirbo ir kad įvykio metu ieškovas buvo neblaivus, nes tokiu atveju medikai nebūtų galėję atlikti tokios sudėtingos galvos operacijos, būtų pateikta pažyma (konkrečiu atveju tik ligos istorijoje yra nurodyta, kad ieškovas yra matomai neblaivus).
5. UAB „Gilova“ direktorius V. J. nuolat keičia parodymus, o jo parodymai nesutampa su J. G. parodymais.
6. Darbdavys UAB „Gilova“ nesilaikė jokių saugumo priemonių, darbuotojai nebuvo aprūpinti specialia apranga, objektas, kuriame dirbo, nebuvo aptvertas, nebuvo laikomasi jokių apsaugos priemonių. Be to, darbdavys bandė nuslėpti nelaimingą atsitikimą darbe, atlyginimo nemokėjo, darbas buvo nelegalus.
7. Darbdavys teigia, kad A. G. krito ant lygaus paviršiaus, tačiau nesuprantama, kaip krentant ant lygaus paviršiaus gali būti plėštinės žaizdos galvoje ir iš abiejų kaukolės pusių. Be to, ieškovui nesuprantama, kaip tokiems alkoholikams leido dirbti ir K. B. vėl sugrąžino dirbti.
8. R. R. teisme liudijo, kad pradėjus viską tvarkyti, pamatė skylę grindyse, balkono durys buvo uždarytos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Gilova“ prašo skundą atmesti. Pažymi, kad ieškovas nenurodo, kokios teisės normos ir kaip buvo pažeistos, o taip pat kokie konkrečiai K. B. paaiškinimai įrodo žalos padarymą pažeidžiant teisės normas. Tuo tarpu pats K. B. po teisėjo kontrolinių klausimų pripažino, jog tvarkant kambarius jokių skylių grindyse nematė. Be to, ne tik K. B., bet ir liudytojas R. R. bei pats ieškovas bandė klaidinti teismą teigdami apie tai, jog ieškovas susižalojo įkrisdamas pro įlūžusias grindis ir anksti ryte, o ne apie 11.30, tačiau prijungtoje baudžiamojoje byloje liudytojų parodymai buvo užfiksuoti kitokie, savo apklausose minėti liudytojai nebuvo nurodę, kad ieškovas susižalojo įkrisdamas pro įlūžusias grindis, kitaip pasakojo apie ieškovo buvimo vietą po nukritimo, pagalbos jam suteikimą, ieškovo gimtadienio šventimą išvakarėse ir kt., o paties kritimo momento iš viso nematė. Statybos darbai buvo atliekami kitame pastate negu gyveno ieškovas (tą patvirtino liudytojai S. J., R. R., K. B. ir pats atsakovo atstovas), o versija apie gyvenimą tame pačiame pastate, kurį remontavo ieškovas, iškelta pirmą kartą tik apeliaciniame skunde. Ieškovas ir kiti asmenys vykdė statybos darbus, tačiau įvykio dieną jie nedirbo, nes iš vakaro bei atsikėlę ryte girtavo, ką patvirtina, jog įvykio dieną atvykus policijos pareigūnams apie 12 val. dienos buvo kietai įmigę ir policijos pareigūnai jų neprižadino. Be to, neblaivumą patvirtina ir atsakovo vadovo surašytas nušalinimo nuo darbo aktas. Tuo tarpu ieškovui būnant blaiviam, mažai tikėtina, kad dienos viduryje jis būtų galėjęs iškristi pro balkono duris, pro kurias dėl blogų ieškovo ir kitų asmenų įpročio jie šlapindavosi ir pro kurias niekas nevaikščiodavo, nes už jų nebuvo jokių laiptų. Atsakovas nenurodo, kaip keitėsi V. J. paaiškinimai bei kas nesutampa jo ir J. G. paaiškinimuose bei kokią įtaką tai turi teismo sprendimo pagrįstumui. Atsakovo teigimu, įvykis nebuvo nuslėptas, ieškovui buvo suteikta medicininė pagalba, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, ją apžiūrėjo, apie įvykį buvo informuotas Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius, ieškovas dirbo legaliai, nors šios aplinkybės neturi jokio ryšio su ieškinio dalyku bei nėra priežastiniame ryšyje su ieškovo susižalojimu. Be to, apie sužalojimų susidarymą nukritus ant lygaus paviršiaus nurodė ne darbdavys, o teismo medicinos ekspertas savo specialisto išvadoje. Tuo tarpu R. R. darė vien prielaidas, kad ieškovas galėjo įlūžti per grindis. Be to, ieškovo prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai, susiję su jo pargabenimu iš Danijos į Lietuvą, neturi reikšmės bylai. Valstybinė darbo inspekcija, ištyrusi aplinkybes, nenustatė jokių darbo saugos norminių aktų pažeidimo, nekvalifikavo šio įvykio kaip nelaimingo atsitikimo darbe, pripažino nelaimingą atsitikimą įvykus buityje, o į įvykio vietą atvykę Danijos policijos pareigūnai jokių nusikaltimo pėdsakų taip pat nerado, todėl ieškovo pretenzijos darbdaviui neturi jokio pagrindo.
V. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė neištyrus visų reikšmės bylai turinčių aplinkybių bei netinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Be to, teismas nepagrįstai nesiaiškino ieškovo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindo.
Iš skundžiamo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimo aišku, kad teismas ypatingą dėmesį skyrė ieškovo sužalojimo aplinkybėms aiškintis ir, nustačius, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas įlūžo per grindis, darė išvadą, jog ieškovo sužalojimas nėra susijęs nei su darbu, nei su kelione į darbą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. G. susižalojo iškritęs per balkono duris (už antrame pastato aukšte įmontuotų durų paties balkono nebuvo (T. 2, b. l. 125) nėra pagrindo, nes A. G. nurodyti liudytojai, tiesiogiai nematę įvykio, R. R. ir K. B. taip pat parodė nematę iš karto po įvykio įlūžusių grindų (T. 2, b. l. 117, 118), nors, A. G. įlūžus per grindis, tai turėjo būti aiškiai matoma. Tačiau pažymėtina, kad LR Darbo kodekso (toliau DK) 260 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Atitinkamai darbuotojo teisė į saugias darbo sąlygas apima galimybę turėti saugią darbo aplinką tiek jo tiesioginių darbo pareigų atlikimo vietoje, tiek darbuotojui esant kitoje vietoje darbdavio pavedimu ar jo interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008). Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino fakto, jog sužalojimas įvyko A. G. būnant komandiruotėje (T. 1, b. l. 172), kurios laikas įskaitomas į darbo laiką (DK 143 str. 1 d. 2 p.), o darbuotojo saugos garantijas užtikrina ir LR Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas (4 str. 1 d. 5 p.). Taigi, A. G. komandiruotės metu atsakovas privalėjo užtikrinti ieškovui saugias ne tik tiesioginio darbo, bet ir gyvenimo sąlygas, nes tai aiškiai susiję su atliekamais remonto darbais, dėl kurių A. G. buvo komandiruotas (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d., 25 str. 1 p.), o konkrečiu atveju darbdavio UAB „Gilova“ neteisėtas neveikimas ir nepakankamas rūpestingumas (neužtikrinant saugaus naudojimosi (arba neužtikrinant nesinaudojimo) darbininkų gyvenamojoje vietoje buvusiu „balkonu“ (T. 2, b. l. 125) sudarė palankias sąlygas nelaimingam įvykiui, kurio metu A. G. nukrito ir buvo sunkiai sužalotas, atsirasti. Atitinkamai darbdavio nuoroda į nušalinimo aktą (T. 2, b. l. 23) nagrinėjamu atveju neturi reikšmės darbdavio atsakomybei kilti. Tokią išvadą patvirtina ir paties atsakovo vadovo V. J. veiksmai po įvykio užrakinant balkono duris (T. 2, b. l. 67) bei jas užkalant (T. 2, b. l. 134), kas aiškiai rodo darbdavio suvokimą dėl galimo pavojaus darbuotojų saugumui, bet laiku nesiimant veiksmų užkirsti kelią galimiems sunkiems padariniams kilti. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, kuris yra pakankamas atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.247 str.).
Iš ieškinio aišku, kad A. G. ieškiniu prašė priteisti 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o tokį reikalavimą grindė patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniais sukrėtimais, emocine depresija, patirtu pažeminimu, reputacijos pablogėjimu ir bendravimo galimybių sumažėjimu (T. 1, b. l. 2). Atitinkamai teismas pripažįsta, kad dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo netekus dalies darbingumo, ieškovas gali dirbti tik darbą pagal savo fizines galimybes, dėl ko yra sumažėję tiek ieškovo bendravimo galimybės, tiek galimybės pačiam tinkamai savimi pasirūpinti, dėl ko A. G. neabejotinai išgyvena. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, patyrus sužalojimus, atliekant operacijas ir gydantis pooperaciniu periodu ieškovas patyrė ne tik didelius nepatogumus, bet ir fizinį skausmą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nt. 30-2-00093-07 T. 1, b. l. 12 – 14), lydimą dvasinių sukrėtimų, o sužalojimų pasekmės yra ilgalaikės.. Tokiu būdu, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovui padaryta neturtinė žala vertintina 50 000 Lt. Tačiau sprendžiant apie priteistinos sumos dydį, atsižvelgtina ir į paties ieškovo kaltę žalai atsirasti (DK 247 str.). Atitinkamai nagrinėjamu atveju pats ieškovas pripažino, jog iki įvykio buvo atvejų, kai šlapindavosi per balkono duris (T. 2, b. l. 132), per kurias, kaip nustatyta, ir iškrito, o įvykio metu ieškovas buvo neblaivus (T. 1, b. l. 55), ką iš dalies (dėl alkoholio vartojimo įvykio išvakarėse) patvirtino tiek liudytojai R. R. ir K. B. (b. l. 117 – 118), tiek ir pats A. G. (T. 2, b. l. 132). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nelaimingam įvykiui (iškrentant per balkono duris) kilti daug reikšmės turėjo ir paties A. G. elgesys bei būsena, todėl, nors atsakovas ir neužtikrino darbuotojams saugių gyvenimo sąlygų, tačiau, atsižvelgiant į paties ieškovo kaltę dėl atsiradusios neturtinės žalos iš atsakovo UAB „Gilova“ ieškovui priteistina suma neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 25 000 Lt (CK 6.250 str. 2 d.).
Iš kitos pusės, pažymėtina, kad sprendimas šiuo atveju yra dalinis (CPK 261 str.), nes šiuo metu išsprendžiamas tik neturtinės žalos ieškovui atlyginimo klausimas. Tuo tarpu, nors ieškiniu buvo prašoma priteisti ir 200 000 Lt turtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 2), tačiau ne tik ją pagrindžiantys įrodymai, bet ir pats turtinės žalos reikalavimo pagrindimas (ar reikalaujama patirtų išlaidų, ar negautų pajamų, ar kt.) taip pat neaiškus (CPK 13, 135 str.), ką, visų pirma, turi aktyviai aiškintis ir įvertinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią iš darbo teisinių santykių kilusią bylą, nes, priešingu atveju, šiuo metu apeliacinės instancijos teismui išsprendus klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, būtų pažeista šalių teisė į teismo sprendimo peržiūrėjimą apeliacine tvarka (CPK 331 str. 6 d.).
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nesuprantama, kodėl teismas atmetė parodymus dėl sunkios būklės ieškovo gabenimo į Kauno klinikas be lydinčių asmenų, o taip pat nurodoma, kad darbas buvo nelegalus. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovo gabenimo tarp gydymo įstaigų aplinkybės pačios savaime jokios reikšmės ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo išsprendimui neturi, o įdarbinimo teisėtumas, šalims pripažįstant egzistavus darbo teisiniams santykiams, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Apeliaciniu skundu taip pat prašoma pavesti valstybinei darbo inspekcijai ištirti nelaimingą atsitikimą darbe, įvykusį Danijoje UAB „Gilova“ darbuotojui A. G., surašant tyrimo N-1 formos aktą, tačiau pažymėtina, kad toks reikalavimas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo keliamas, todėl šiuo metu nenagrinėtinas (CPK 312 str.).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimas naikintinas ir dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinys tenkintinas iš dalies, o dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybei (T. 2, b. l. 182). Be to, perskirstant bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme metu (CPK 93 str. 4 d.), iš atsakovo taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, valstybei (T. 1, b. l. 21).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261, 302 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais,
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimą ir dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gilova“ (į. k. 300117953) 25 000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) ieškovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti.
Perduoti bylą dalyje dėl turtinės žalos ieškovui A. G. atlyginimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gilova“ 6,75 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ir 25,21 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti valstybei.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Konstantinas Gurinas
Vigintas Višinskis