Civilinė byla Nr. e2A-333-425/2024

                          Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01145-2022-8

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                          2.6.8.9; 3.3.1.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Igno Totilo, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dosas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30-620/2024 pagal ieškovės UAB „Dosas“ ieškinį dėl skolos priteisimo  atsakovams R. B. individualiai įmonei, R. B. ir atsakovės R. B. individualios įmonės priešieškinį dėl skolos, komercinių palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės UAB „Dosas“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo R. B. pusėje, R. B., trečiasis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė I. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti subsidiariai iš atsakovės R. B. individualios įmonės ir iš atsakovo R. B. ieškovės naudai 17 217,00 Eur skolą, 2 014,82 Eur palūkanų, 8,55 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Dosas“ 2020 m. rugpjūčio 18 d. – 2021 m. birželio 18 d. pagal keturias PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), DS Nr. (duomenys neskelbtini), DS Nr. (duomenys neskelbtini) ir DS Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei pardavė įvairių prekių bei suteikė paslaugų už 47 437,79 Eur, tačiau atsakovė R. B. individuali įmonė sutartais ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nustatytais terminais už gautas prekes bei paslaugas pilnai neatsiskaitė, į raginimus sumokėti skolą nereagavo, tuo nevykdydama savo įsipareigojimų, ir liko skolinga ieškovei 17 217,00 Eur. Į ieškovės raginimus susimokėti skolą atsakovė tik žadėdavo tai padaryti artimiausiu metu, bet to nepadarė. Atsakovė visas nurodytas PVM sąskaitas faktūras gavo ir jų niekada neginčijo. Atsakovei buvo ne kartą siųsti skolų suderinimai, tačiau ieškovė niekada negavo jokių prieštaravimų dėl skolų suderinimuose nurodytų sumų. Kadangi atsakovė yra individuali įmonė, tai subsidiariai už atsakovę yra atsakingas šios įmonės savininkas R. B.. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovės priteisti 2014,82 Eur palūkanų už uždelstą atsiskaityti laiką pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą ir 8,55 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Atsakovė R. B. individuali įmonė pateiktu priešieškiniu (2023-09-08 nutartimi buvo priimtas pareiškimas dėl priešieškinio dalyko pakeitimo), kurį tikslino, prašė priteisti iš ieškovės UAB „Dosas“ įmonės naudai 6 875,81 Eur skolos ir 878,23 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2023 m. spalio 24 d.; 790,60 Eur išieškotų vykdymo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad pagal preliminarų susitarimą dėl ieškovei UAB „Dosas“ miško kirtimo-traukimo paslaugų teikimo laikotarpiu nuo 2017 iki 2022 metų R. B. individuali įmonė iškirto iš ištraukė į miško sandėlį 6123,41 kub. m. medienos ir atliko 3 ha jaunuolyno retinimo darbus. R. B. individuali įmonė nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2022 m. vasario 28 d. pateikė ieškovei apmokėjimui sąskaitų už atliktus darbus - 125 719,40 Eur sumai, tuo tarpu ieškovė nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. (įskaitytinai) sumokėjo iš viso 118 843,59 Eur, tokiu būdu liko neatsiskaityta atsakovei R. B. individualiai įmonei 6 875,81 Eur suma. Atsakovei priklauso ir 878,23 Eur komercinių palūkanų suma nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2023 m. spalio 24 d. (8,05 proc.) pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2024 m. kovo 25 d. sprendimu ieškovės UAB „Dosas“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės R. B. individualios įmonės ir subsidiariai iš atsakovo R. B. ieškovės naudai 8 747 Eur skolą, 1265,74 Eur priskaičiuotų palūkanų, 8,55 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo). Likusią ieškinio dalį atmetė.

6.       Taip pat teismas iš dalies tenkino atsakovės R. B. individualios įmonės priešieškinį ir priteisė iš ieškovės UAB „Dosas“ 6 875,81 Eur skolą; 630,80 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2023 m. balandžio 20 d. ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo dienos - 2023 m. balandžio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovės R. B. individualios įmonės naudai. Taikė 2022 m. rugpjūčio 26 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo įsakymo priimto byloje Nr. eL2-4065-1024/2022 (panaikinto to paties teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ) vykdymo atgręžimą ir priteisė iš UAB „Dosas“ 790,60 Eur sumą atsakovės R. B. individualios įmonės naudai, kas buvo išieškota pagal minėtą teismo įsakymą, kitą priešieškinio dalį atmetė.

7.       Skundžiamu sprendimu teismas priteisė iš atsakovės R. B. individualios įmonės 2 203,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Dosas“ naudai; taip pat priteisė iš atsakovės R. B. individualios įmonės 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš ieškovės UAB „Dosas“ priteisė 4 750,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės R. B. individualios įmonės naudai. Priteisė iš ieškovės UAB „Dosas“ 20,49 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

8.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio, nurodė, kad nors atsiliepimu į ieškinį atsakovė nesutiko su ieškiniu, tačiau bylos nagrinėjimo metu apklaustas atsakovės atstovas R. B. iš esmės sutiko su tuo, jog jis PVM sąskaitas faktūras Nr. DS Nr. (duomenys neskelbtini), DS Nr. (duomenys neskelbtini), DS Nr. (duomenys neskelbtini) yra gavęs, jas įtraukęs į apskaitą ir turi juose nurodytas sumas sumokėti ieškovei. Be to jis nurodė, kad skolą ieškovei sumokės, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo gauta įrodymų, kad šiose PVM sąskaitose nurodytas sumas atsakovė yra sumokėjusi, o ieškovės atstovai teigė, kad sumos, nurodytos šiose sąskaitose nebuvo sumokėtos, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintas ir priteista iš atsakovės R. B. individualios įmonės ir subsidiariai iš atsakovo R. B. ieškovės naudai 8 747 Eur skolos suma.

9.       Dėl 8 470 Eur ieškovės reikalautos sumos už tarpininkavimo paslaugas pagal 2021 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą DS Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojo M. P. parodymai nepatvirtina to fakto, kad jo nurodytus miško paskirties žemės sklypus, nurodytus ieškovo atstovo, įsigijo atsakovė, ar atsakovas su sutuoktine, nes nors jis ir nurodė tų sklypų dydžius, tačiau konkrečios jų vietos, ar kadastro numerių jis nebeatsiminė, be to teigė, kad informacija su ieškovės atstovu jis apsikeisdavo neatlygintinai. Teismo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl tarpininkavimo paslaugų, t. y. dėl ieškovės suradimo ir pasiūlymo atsakovei įsigyti du miškus išsikirtimui – (duomenys neskelbtini) 0,6 ha ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) 3,0 ha ((duomenys neskelbtini)) už atlygį, todėl dalyje dėl 2021-06-18 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 8 470,00 Eur su PVM sumos priteisimo už tarpininkavimo paslaugas iš atsakovų ieškinys nebuvo tenkintas.

10.       Dėl atsakovės pareikšto priešieškinio pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė atsakovei R. B. individualiai įmonei nuo 2017 iki 2022 metų sumokėjo iš viso 118 843,59 Eur, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 6 875,81 Eur už darbus pagal 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija IND Nr. (duomenys neskelbtini)) priteisimo yra pagrįstas. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, kad ieškovė, teikdama suvestinę lentelę, taip pat patvirtino, jog atsakovė R. B. individuali įmonė laikotarpiu nuo 2017 iki 2022 m. išrašė sąskaitų ieškovei UAB „Dosas“ už 125 719,40 Eur. Ieškovė viso pervedė ar sumokėjo grynais atsakovei 118 843,59 Eur (jų tarpe už sąskaitą (duomenys neskelbtini) dalinai sumokėta grynaisiais 1 800 Eur, kvito Nr. (duomenys neskelbtini); už sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 9 125 Eur; (duomenys neskelbtini) per du kartus pervesta 3 851,76 Eur; už (duomenys neskelbtini) – 2 420 Eur; (duomenys neskelbtini) pervesta 28 000,00 Eur; taip pat pervestas dalinis mokėjimas pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir dalinis mokėjimas 4 590,21 Eur). Ieškovė nurodė, jog pagal atsakovės išrašytas sąskaitas jų bendrovė padengė 53 535,44 Eur, todėl pagal sąskaitas likusi neapmokėta suma yra 72 183,96 Eur. Apmokėtų avansų suma 65 308,15 Eur. Teigia, jog sudengus avansinius mokėjimus su sąskaitomis ieškovės skola atsakovei R. B. individualiai įmonei liktų 6 875,81 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, jog ji išrašė atsakovei sąskaitų už 54 092,79 Eur, o atsakovė apmokėjo dalinį apmokėjimą pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) – 30 000 Eur, todėl teigia, kad atsakovės skola už neapmokėtas sąskaitas sudaro – 24 092,79 Eur. Iš jos atėmus atsakovės prašomą priteisti priešieškiniu sumą, gaunasi jų ieškinio reikalavimo suma. Teigė, jog tuomet ieškovė būtų priversta didinti savo ieškinio reikalavimus ir atitinkami perskaičiuoti nuo šios sumos palūkanas. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškinio reikalavimų ieškovė nebedidino, prašydama atsakovės priešieškinio reikalavimų netenkinti. Ieškovės atstovas taip pat sutiko, kad jie neatliko numatytos procedūros dėl pranešimo apie įskaitymą.

11.       Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju pranešimo kitai prievolės šaliai, t. y. atsakovei apie įskaitymą nebuvo, laikytina, kad buvo negautas kitos šalies sutikimas, todėl atliktas įskaitymas yra nepagrįstas, ieškovė neneigė, jog sudengus avansinius mokėjimus su sąskaitomis ieškovės skola atsakovei liktų 6 875,81 Eur, todėl priešieškinio reikalavimas dalyje dėl šios skolos priteisimo yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Ieškovė UAB „Dosas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2024 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30-620/2024 dalį, kuria atsakovei R. B. individualiai įmonei iš ieškovės UAB „Dosas“ priteista 6 875,81 Eur skola; 630,80 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2023 m. balandžio 20 d. ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo dienos (2023 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį atmesti; taip pat priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.1.                      Nurodo, kad atsižvelgus į bendrą kiekvienos iš ginčo šalių išrašytų PVM sąskaitų ir gautų mokėjimų balansą, t. y. atsižvelgus į aplinkybę, jog ieškovė yra gavusi 24 092,79 Eur mažiau mokėjimų, nei išrašė PVM sąskaitų faktūrų, o atsakovė yra gavusi 6 875,79 Eur mažiau mokėjimų, nei išrašė PVM sąskaitų faktūrų, prieinama prie išvados, jog atsakovė R. B. individuali įmonė kreipimosi į teismą metu buvo skolinga ieškovei 17 217 Eur (24 092,79 Eur – 6 875,79 Eur). Ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovių 8 470,00 Eur skolos pagal 2021 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė šios sprendimo dalies neginčija, vertina, kad pagal bendrą ginčo šalių ir teismo tvarka nenuginčytų PVM sąskaitų faktūrų ir gautų mokėjimų balansą, atsakovė ieškovei yra skolinga 8 747 Eur sumą (24 092,79 Eur – 8 470,00 Eur – 6 875,79 Eur), o ieškovė atsakovei – nebuvo skolinga.

12.2.                      Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad įvairiuose teismo proceso metu teiktuose procesiniuose dokumentuose, pavyzdžiui 2023 m. sausio 3 d. atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, jog ieškovė buhalteriškai suvedė abiejų šalių skolų vienos kitai sumas, bei taip gavo bendrą 17 217,00 Eur (įskaičius 2021 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 8 470 Eur sumai) atsakovės skolos sumą, t. y. atliko įskaitymą. 2023 m. sausio 3 d. atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovei nesutinkant su tokia ieškovės pozicija, t. y. su atliktu įskaitymu, ieškovė bus priversta reikalauti visos sumos, kurios atsakovė nesumokėjo ieškovei. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir teismo proceso metu apklaustas UAB „Dosas“ vyr. buhalteris S. G.. Tas pačias aplinkybes nurodė ir ieškovės atstovas advokatas M. B. 2024 m. kovo 6 d. išsakytų baigiamųjų kalbų metu, t. y. nurodė, kad ieškovė atliko ieškovės ir atsakovės R. B. individualios įmonės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nurodė, kad tokio įskaitymo pagrįstumą patvirtina ieškovės atsakovei R. B. individualiai įmonei siųstas 2022-08-01 įspėjimas dėl skolos sumokėjimo, kur buvo nurodyta grąžintina galutinė skolos suma, iš bendros mokėtinos sumos atėmus paskutinės atsakovės R. B. individualios įmonės išrašytos ir ieškovės neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros sumą. Ieškovės atstovas 2024 m. kovo 6 d. išsakytų baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog atsakovė R. B. individuali įmonė, manydama, kad ieškovė neteisėtai atliko priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą, privalėjo reikšti reikalavimą dėl šio vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau ne tik kad nereiškė tokio reikalavimo, tačiau net ir nedėstė jokių argumentų savo pozicijoje dėl įskaitymo nepagrįstumo, o šis aspektas iš viso nebuvo ginčo objektas. Be to, atsakovė nepateikė nei dokumentų, nei skaičiavimų, nei objektyviai pagrindė savo priešieškinio reikalavimo, rėmėsi išimtinai vien tik pačios ieškovės byloje pateiktomis ataskaitomis (o kaip matyti ir ne kartą keitė priešieškinio reikalavimą, atsižvelgus į ieškovės pateiktus skaičiavimus jos buhalterinėse suvestinėse), nuo ieškovės ieškinio reikalavimų gynėsi ne ginčydama ieškovės atliktą įskaitymą, o tiesiog laikydamasi pozicijos, kad visos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra nepagrįstos, esą nieko iš ieškovės nepirko, nors vėliau pripažino šių PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumą.

12.3.                      Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, visiškai neinformavęs ginčo šalių apie ketinimą išeiti iš nagrinėjamo ginčo ribų, atsakovei pačiai neginčijant ieškovės atlikto įskaitymo pagrįstumo (nors kasacinio teismo praktikoje, nurodoma, kad būtent atsakovė turi šią aplinkybę ginčyti), teismas pats nusprendė, jog esą ieškovė netinkamai atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir taip priėmė ieškovei netikėtą bei siurprizinį sprendimą, o tai laikytina sprendimo negaliojimo pagrindu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo susiklostė tokia teisinė situacija, kuomet ieškovei, turinčiai teismo tvarka nenuginčytą 15 622,79 Eur (24 092,79 Eur – 8 470,00 Eur už nuginčytą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)) reikalavimą, buvo priteista 8 747,00 Eur (17 217,00 Eur – 8 470,00 Eur už nuginčytą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)) suma, iš kurios, patenkinus priešieškinio reikalavimą, dar kartą buvo nuskaityta 6 875,81 Eur priešieškiniu reikalaujama skolos suma, kurią ieškovė ir taip įskaitė dar prieš pateikdama ieškinį teismui. Ieškovė pažymi, jog apeliacinės instancijos teismui neištaisius šio pirmosios instancijos teismo atlikto procesinio pažeidimo, ieškovė privalėtų pradėti naują teismo procesą dėl likusios skolos dalies, t. y. 6 875,81 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, o dėl to ieškovė patirtų papildomas bylinėjimosi išlaidas už naujo civilinio proceso rengimą.

12.4.                      Kartu apeliantė pabrėžia, jog iš pridėtos skolų apyvartų lentelės matyti, kad 2017-05-12 ieškovė UAB „Dosas“ išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 815,00 Eur sumai. Iš skolų apyvartų lentelės matyti, jog UAB „Dosas“ 2017-06-05 atliko 1 800,00 Eur mokėjimą atsakovei. 2017-06-05 atsakovė R. B. individuali įmonė 2017-06-05 išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 140,00 Eur sumai, 2017-06-07 išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 783,15 Eur sumai. Ieškovė 2017-06-09 atliko mokėjimą atsakovei R. B. individualiai įmonei 1 308,15 Eur sumai. Visos šios operacijos įvyko per trumpą laikotarpį, t. y. nuo 2017-05-12 iki 2017-06-09. Subendrinus šiuos duomenis matyti, kad atsakovė per šį laikotarpį išrašė PVM sąskaitų faktūrų ieškovei už 4 923,15 Eur. Ieškovė per tą patį laikotarpį išrašė PVM sąskaitų faktūrų už 1 815,00 Eur ir atliko mokėjimų atsakovei už 3 108,15 Eur. Sudėjus ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sumą su atliktų mokėjimų suma, matyti, jog bendra suma atitinka atsakovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sumą, t. y. 4 923,15 Eur. Iš šių veiksmų matyti, kad po atliktų ūkinių operacijų šalys buvo viena su kita atsiskaičiusios, ieškovei atsiskaitant su atsakove ne tik apmokant sąskaitas pinigais, tačiau taip pat ir priešpriešiniu reikalavimu – užskaitant PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą mokėtiną 1 815,00 Eur sumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė niekada nereiškė jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl neatsiskaitymo pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, dėl tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, jog esą ieškovė raštiškai ir detaliai nepranešusi atsakovei apie įskaitymą (nors, kaip jau minėta, ieškovė nurodė, jog pranešė apie įskaitymą atsakovei nusiųsdama 2022-08-01 įspėjimą dėl skolos, o taip pat ne kartą buvo pranešta žodžiu, tarpusavyje bendraujant abiejų šalių apskaitą vedantiems asmenims), esant akivaizdiems įrodymams, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika dėl tarpusavio skolų įskaitymo, o kaip jau minėta formuojamai kasacinio teismo praktikai nedraudžiant tokios įskaitymo formos, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio reikalavimų laikytinas nepagrįstu.

13.       Atsiliepimu atsakovė R. B. individuali įmonė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.1.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertinoje byloje esančius įrodymus, o taip pat priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė neteikė jokių pranešimų dėl įskaitymo, todėl atsakovė neturėjo pagrindo reikšti kokių nors reikalavimų dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu.

13.2.                      Papildomai atsakovė pažymi ir tai, kad ieškovė, nesutikdama su 790,60 Eur grąžinimu, kuriuos buvo pervedusi ieškovei antstolė, nepateikė jokių argumentų bei nenurodė jokių konkrečių duomenų apie tai, kad vykdymo atgręžimas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, daro išvadą, kad ginčas byloje kyla dėl atsakovės pareikštų ir skundžiamu sprendimu tenkintų patikslinto priešieškinio reikalavimų priteisiant iš ieškovės atsakovei 6 875,81 Eur skolą, 630,80 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2023 m. balandžio 20 d.ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo dienos (2023 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią civilinę bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose ir pasisako dėl tenkintos patikslinti priešieškinio dalies (ne)pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

16.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikia skolų apyvartų lenteles ir nurodo, kad viena vertus, pridedamoje skolų apyvartų suvestinėje nurodytos PVM sąskaitos faktūros bei gauti mokėjimai atskirai jau buvo pateikti šios civilinės bylos medžiagoje, tik nebuvo susisteminti, o kita vertus, tokias aplinkybes būtinybė įrodinėti kilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus ginčijamą sprendimą.

17.       Įvertinęs pridedamų prijungti dokumentų turinį, aplinkybę, jog iš esmės pateikiamų dokumentų turinys buvo teiktas pirmosios instancijos teismui, o taip pat, kad atliktų suvestinių pagrindu ieškovė įrodinėja savo atliktus skaičiavimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, nepažeis šalių lygiateisiškumo principo, todėl priima kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus naujus įrodymus.

Teisinis ginčo vertinimas

18.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė, prašydama tenkinti jos pareikštą reikalavimą, nurodė, jog ji pagal preliminarų susitarimą dėl miško kirtimo-traukimo paslaugų ieškovei teikimo laikotarpiu nuo 2017 iki 2022 metų, iškirto ir ištraukė į miško sandėlį 6 123,41 kub. m. medienos ir atliko 3 ha jaunuolyno retinimo darbus, o ieškovė liko skolinga 6 875,81 Eur sumą.

19.       Ginčas byloje nekyla, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2017 iki 2022 metų išrašė ieškovei UAB „Dosas“ sąskaitų už 125 719,40 Eur. Ieškovė atsakovei R. B. individualiai įmonei nuo 2017 iki 2022 metų sumokėjo iš viso 118 843,59 Eur. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, jog ji išrašė atsakovei sąskaitų už 54 092,79 Eur, o atsakovė apmokėjo dalinį apmokėjimą pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) - 30 000 Eur, todėl atsakovės skola už neapmokėtas sąskaitas sudaro – 24 092,79 Eur. Iš jos atėmus atsakovės prašomą priteisti priešieškiniu sumą, gaunasi jų ieškinio reikalavimo suma. Teigė, jog tuomet ieškovė būtų priversta didinti savo ieškinio reikalavimus ir atitinkami perskaičiuoti nuo šios sumos palūkanas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškinio reikalavimų ieškovė nedidino. Ieškovės atstovas taip pat pripažino, kad ieškovė neatliko numatytos procedūros dėl pranešimo apie įskaitymą.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog iš esmės ieškovė sutinka su likusia neapmokėta atsakovei 6 875,81 Eur suma, tačiau yra įsitikinusi, kad atsakovės skola ieškovei yra gerokai didesnė ir dėl to buvo atliktas įskaitymas, dėl ko nėra pagrindo šios sumos priteisti iš atsakovės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šioje byloje laiko esant nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovės 6 875,81 Eur sumos nesumokėjimas atsakovei nėra ginčijamas, tačiau nesutinkama su skundžiamu sprendimu padarytomis išvadomis, jog atsakovė nebuvo tinkamai informuota ir nedavė sutikimo dėl ieškovės atliekamo įskaitymo, dėl ko yra pagrindas skolos sumą priteisti iš ieškovės.

21.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią civilinę bylą, pirmiausia pažymi tai, kad šioje byloje nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu ir vertinti, kad byloje buvo įrodyta, jog ieškovė išrašė sąskaitų atsakovei už 54 092,79 Eur, kas leistų spręsti, kad atsakovei priteista suma išties galėtų būti įskaitoma pagal šioje byloje ištirtus įrodymus.

22.       Pabrėžtina, jog tiek ieškinyje, tiek dublike dėstydama reiškiamus reikalavimus ieškovė nurodė ir įvardijo tik atsakovei išrašytas sąskaitas DS Nr. (duomenys neskelbtini), DS Nr. (duomenys neskelbtini), DS Nr. (duomenys neskelbtini) bei DS Nr. (duomenys neskelbtini). Šių sąskaitų pagrindu ieškovė reikalavo priteisti skolą iš atsakovės ir į bylą pateikė šias sąskaitas. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas taip pat analizavo bei vertino būtent šias sąskaitas, kurios yra pateiktos į bylą bei kurių suma sudaro ne apeliantės nurodomą 54 092,79 Eur, o 47 437,79 Eur sumą. Svarbu pažymėti ir tai, kad būtent dėl šių sąskaitų atsakovė teikė atsikirtimus, o ieškovė pirmosios instancijos teisme jau kilus ginčui dėl bendros ieškovės UAB „Dosas“ atsakovei išrašytų sąskaitų sumos, papildomų sąskaitų į bylą neteikė, taip pat ieškinio reikalavimų netikslino. Tokia susiklosčiusi situacija, atsižvelgiant dar ir į tai, kad ieškovė išrašytų sąskaitų apimtį keitė bylos nagrinėjimo eigoje atsakovei pareiškus priešieškinį, o taip pat neteikus konkrečių nurodomų sąskaitų į bylą bei neprašius tikslinti reiškiamą reikalavimą, sudaro pagrindą pripažinti ieškovės apeliacinio skundo teiginius, susijusius su išrašytų sąskaitų bei atliktų mokėjimų apimtimi, t. y. kad byloje buvo įrodytas 54 092,79 Eur ieškovės išrašytų sąskaitų atsakovei dydis, kaip nepagrįstus. Atitinkamai dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad iš ieškovės atsakovei priteista 6 875,81 Eur suma, galėjo būti vertinama, kaip priteista nepagrįstai dėl ieškovės atlikto bei įrodyto didesnio reikalavimo dydžio. Papildomai pastebėtina, kad tarp šalių kilus ginčui pirmosios instancijos teisme, viena iš ieškovės išrašytų sąskaitų atsakovei ((duomenys neskelbtini)) buvo pripažinta, kaip išrašyta nepagrįstai, nesusitarus ir neteikus atitinkamų paslaugų. Taigi pirmosios instancijos teismui nepateiktus ieškovės nurodomų neva jos didesnį reikalavimą patvirtinančių sąskaitų, o būtent nurodomų sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir šių sąskaitų netyrus ir nenagrinėjus pirmosios instancijos teisme, išvados dėl didesnės apimties reikalavimo pripažinimas apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįstas ir negalimas.

23.       Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat nurodo dar du esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje argumentus, t. y. kad įskaitymas nagrinėjamu atveju buvo galimas ir jis yra pagrįstas, o taip pat, kad pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą šioje dalyje, kadangi savo iniciatyva sprendė dėl įskaitymo pagrįstumo, nors atsakovė nereiškė reikalavimų dėl įskaitymo nuginčijimo.

24.       Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškovės atlikto įskaitymo pagrįstumu bei teisėtumu, pirmiausia pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalis numato, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 2 dalis).

25.       Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Teismų praktikoje įskaitymo teise pasinaudojusios šalies nepranešimas apie tai kitai šaliai, įskaitymą daro neįvykusiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-291-516/2021).

26.       Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė apie nurodomą įskaitymą informavo atsakovę. Aplinkybės, kad apie įskaitymą ieškovė atsakovei nepranešė, nepaneigė ir ieškovės atstovas bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Taigi šiuo atveju, nesant jokio pranešimo apie ieškovės atliktą įskaitymą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad šioje byloje atsakovė, nesutikdama su atliktu įskaitymu, turėjo ginčyti tokį ieškovės vienašalį sandorį, juo labiau kai atsakovė šioje byloje reiškė priešieškinį dėl skolos priteisimo, o ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad dėl atlikto įskaitymo būtų pranešusi atsakovei.

27.       Pirmiau išdėstytų išvadų nepaneigia ir apeliantės argumentas, jog faktinis įskaitymo pranešimas įvyko atsakovei nusiuntus 2021 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 8 470 Eur sumai, kadangi, anot ieškovės, ji buhalteriškai suvedė abiejų šalių skolų vienos kitai sumas bei todėl išrašė sąskaitą 8 470 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena vertus, tarp šalių vykę tarpusavio darbų atlikimo, sąskaitų išrašymo bei piniginių lėšų mokėjimo santykiai klostėsi nuo 2017 metų, šalys viena kitai teikė paslaugas ir atlikdavo avansinius mokėjimus, dėl ko konkrečiai nustatyti ir identifikuoti aiškius kiekvienu laikotarpiu susidarančius tarpusavio įsipareigojimus bei jų įvykdymą yra pakankamai painu, kadangi jokių reguliariai atliktų tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktų į bylą pateikta nebuvo. Tokios aplinkybės, atsižvelgiant dar ir į bendrą piniginių sumų apimtį (viršija 120 tūkstančių eurų), neleidžia sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovė, gavusi iš ieškovės atitinkamą sąskaitą faktūrą iškart turėjo suvokti atlikto įskaitymo apimtį bei pagrindą. Kita vertus, iš apeliantės nurodomos 2021 m. birželio 18 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) 8 470 Eur sumai turinio matyti tai, kad ši sąskaita yra išrašyta už tarpininkavimo paslaugas, tačiau šioje sąskaitoje jokių duomenų apie atliktą įskaitymą nėra nurodyta, taip pat nėra pateiktų jokių duomenų, kad nurodoma suma yra nustatyta įvertinus visų šalių tarpusavio įsipareigojimų ir atsiskaitymo apimtį. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantė, šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, jog aptariama sąskaita faktūra yra pakankamas pagrindas pripažinti įvykusį atsakovės informavimą apie atliktą įskaitymą.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliantės nurodomo civilinio proceso pažeidimo, priėmus neva siurprizinį teismo sprendimą dalyje pripažįstant nebuvus pranešimo dėl įskaitymo, pažymi, jog šioje civilinėje byloje atsakovė reiškė priešieškinį, kurį tikslino bei kuriame nurodė, jog reikalauja priteisti iš ieškovės susidariusią skolą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovei nurodžius nesutikimo su pareikštu priešieškiniu argumentus bei aplinkybę, kad buvo atliktas įskaitymas, atsakovė su tokiu vertinimu nesutiko, ką pakartojo ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčo šalys nurodė argumentus, kurie, jų manymu, sudaro pagrindą priteisti skolą ar atmesti tokį reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareikštą priešieškinį iš dalies bei nurodydamas motyvus, dėl kurių yra daroma išvada dėl atsakovės reiškiamo reikalavimo dalies pagrįstumo, priešingai nei nurodo apeliantė, nepriėmė siurprizinio teismo sprendimo šioje dalyje bei savo iniciatyva neišplėtė ginčo nagrinėjimo ribų.

29.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas – atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, civilinės bylos sudėtingumą ir kitus reikšmingus bylinėjimosi išlaidų priteisimui kriterijus, šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas priteisia iš ieškovės atsakovei (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dosas“ 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės R. B. individualios įmonės naudai advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                          Rita Dambrauskaitė

                                         Laimantas Misiūnas

                                         Ignas Totilas