Civilinė byla Nr. e2-7771-527/2023
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00496-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1

 

 (S)

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 4 d.

Jonava

 

 

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė,

sekretoriaujant Valei Greskienei,

dalyvaujant ieškovams ir jų atstovams advokatui Pauliui Čerkai ir advokato padėjėjai Justinai Jacunskaitei,

atsakovo atstovams advokato padėjėjui Aivarui Miškiniui ir pirmininkui O. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. Z. (toliau – ir R. Z.), R. K. (toliau – ir R. K.) ir K. K. (toliau – ir K. K.) (toliau visi – ir ieškovai) ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Bukonių medžiotojų būreliui (toliau – ir atsakovas arba Būrelis) dėl įpareigojimo užtikrinti ieškovų teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovai 2023 m. kovo 15 d. ieškiniu, teismui pateiktu 2023 m. kovo 17 d. ir teisėjos rezoliucija priimtu 2023 m. kovo 27 d., prašė:

1) įpareigoti atsakovą ieškovams turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieškovų teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: informuoti ieškovus apie Būrelio organizuojamas medžiokles, įrašyti ieškovus į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, išduoti ieškovams medžioklės lapą;

2) įpareigoti atsakovą atkurti ieškovo R. K. atsakovo valdybos nario pareigas 2021 m. rugpjūčio 12 d.–2024 m. rugpjūčio 12 d. kadencijai;

3) priteisti iš atsakovo ieškovams po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, jog ieškovai yra Būrelio nariai, tačiau jie negali dalyvauti Būrelio veikloje, medžioti Būrelio naudojamame medžioklės plotų vienete, yra nekviečiami į medžiokles, talkas ar kitas Būrelio organizuojamas bendras veiklas. Taigi ieškovų teisės dalyvauti Būrelio veikloje yra faktiškai apribotos, todėl, siekdami apginti savo pažeistą konstitucinę teisę priklausyti asociacijai ir dalyvauti jos veikloje bei teisę į laisvalaikį ir poilsį, ieškovai teikia šį ieškinį teismui.

Ieškovas R. Z. yra Būrelio narys nuo 2003 metų. Iki jo neteisėto pašalinimo iš Būrelio 2022 m. balandžio 23 d. (2022 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo (toliau – ir Teismo) sprendimu, įsiteisėjusiu 2022 m. lapkričio 26 d., civilinėje byloje (toliau – ir c. b.) Nr. e2-14688-527/2022 R. Z. ir R. K. pašalinimas iš Būrelio pripažintas neteisėtu) jis aktyviai dalyvavo Būrelio veikloje 20 metų: medžiojo 1–2 kartus per savaitę, dalyvaudavo talkose ir Būrelio gerbūvio kūrime, pavyzdžiui, medžiotojų bokštelių ar šėryklų statyme, padėjo rūpintis pašaru gyvūnams, šienaudavo Būrelio teritoriją. R. Z. aktyviai dalyvavo medžioklinės šunininkystės įdirbyje, jo dresuoti šunys padėdavo medžioklių metu, jis medžiotojų vardą garsindavo medžioklinių šunų parodose ir varžybose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šiuo metu ieškovas turi du Vokiečių jagdterjero veislės šunis, su kuriais medžiodavo bebrus ir lapes. Jis taip pat aktyviai dalyvaudavo Būrelio ir Jonavos rajono šaudymo varžybose. Taigi, ieškovas nuolat tobulino savo kaip medžiotojo įgūdžius, puoselėjo medžiotojų kultūrą. 2006 m. jis buvo išrinktas Būrelio revizijos komisijos nariu, kas rodo, jog Būrelio nariai jį laikė patikimu asmeniu. Tačiau net 20 metų aktyviai užsiimta veikla, tapusi gyvenimo būdu ir pagrindine laisvalaikio praleidimo forma, po to, kai 2019 m. Būrelio pirmininku buvo išrinktas O. B., be jokio teisėto pagrindo ir paaiškinimo yra visiškai ribojama ieškovui. Teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimu buvo pripažintas neteisėtu 2022 m. balandžio 23 d. Būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimas, kuriuo jis buvo pašalintas iš Būrelio narių, ir atsakovas buvo įpareigotas grąžinti jį į Būrelio narius. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 26 d., tačiau įsiteisėjus teismo sprendimui jo, kaip Būrelio nario, teisės de facto (faktiškai) nebuvo atkurtos, ką patvirtinta tai, jog:

-ieškovas nuo jo neteisėto pašalinimo iš Būrelio (2022 m. balandžio 23 d.) iki šiol neinformuojamas apie organizuojamas Būrelio medžiokles, nepaisant to, kad 2022 m. gruodžio 12 d. raštu paprašė Būrelio pirmininko suteikti informaciją apie medžioklių laiką ir vietą (4 priedas);

-Į R. Z. 2022 m. gruodžio 29 d. prašymą suteikti informaciją, reikalingą nario mokesčiams sumokėti, Būrelio pirmininkas neatrašė (5 priedas);

-2023 m. sausio 4 d. jis kreipėsi į Būrelio kasininką su prašymu išrašyti jam kvitą, patvirtinantį, kad nario mokestis buvo sumokėtas, bet jokio atsakymo negavo (6 priedas);

-2023 m. sausio 26 d. jis paprašė Būrelio pirmininko išduoti medžioklės lapus už 2021–2022 m. medžioklės sezoną, tačiau jo prašymas dar ir šiai dienai yra ignoruojamas (7 priedas);

- R. Z. nėra kviečiamas į Būrelio šventes, talkas, jokia informacija apie Būrelio veiklą jam nėra teikiama, jo prašymai ir užklausimai yra ignoruojami.

Ieškovas R. K. Būrelyje medžioja nuo 2004 m. ir medžiokle užsiėmė 1–2 kartus per savaitę. Jo aktyvumą Būrelio veikloje patvirtina: 2008 m. rugsėjo 21 d. R. K. užėmė garbingą 3 vietą rungtyje į ,,stovintį šerną“ (8 priedas). R. K. 2011–2012 m. buvo skatintas medaliu ,,Aktyviam medžiotojui” (8 priedas), nuo 2011 m. iki 2020 m. ėjo Būrelio kasininko pareigas.Tai, kad net 9 metus Būrelio finansai buvo patikėti jam, rodo, kad jį Būrelio nariai laiko itin patikimu asmeniu. Nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. jis buvo išrinktas Būrelio valdybos nariu, kas rodo, kad Būrelio nariai jam patikėjo spręsti svarbius Būrelio klausimus (17 priedas). Jis per visus narystės metus aktyviai prisidėjo prie medžioklės gerbūvio, darydavo ir statydavo medžioklės bokštelius ir šėryklas bei parūpindavo pašarą gyvūnams. Jis aktyviai dalyvaudavo Būrelio talkose, šventėse ir organizuojamose varžybose. 2018 m. Būrelio gretas papildė jo sūnus K. K., kuriam ieškovas perduoda savo žinias, tokiu būdu puoselėdamas medžiotojų tradicijas iš kartos į kartą. Tačiau net 19 metų aktyviai užsiimta veikla, tapusi gyvenimo būdu ir šeimos bendra laisvalaikio praleidimo forma, po to, kai 2019 m. Būrelio pirmininku buvo išrinktas O. B., be jokio teisėto pagrindo ir paaiškinimo yra visiškai ribojama ieškovui. Teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimu buvo pripažintas neteisėtu 2022 m. balandžio 23 d. Būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimas, kuriuo jis buvo pašalintas iš Būrelio narių, ir atsakovas buvo įpareigotas grąžinti jį į Būrelio narius. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 26 d., tačiau įsiteisėjus teismo sprendimui R. K., kaip Būrelio nario, teisės de facto (faktiškai) nebuvo atkurtos, ką patvirtinta tai, jog:

-2023 m. sausio 10 d. jis raštu kreipėsi į Būrelio pirmininką dėl jo valdybos nario pareigų atstatymo, tačiau iki šiol jo pareigos Būrelio valdyboje nėra atstatytos, jis net negavo jokio atsakymo į prašymą, o apie valdybos posėdžius jis nėra informuojamas ir nėra į juos kviečiamas (9 priedas);

-jis nuo jo neteisėto pašalinimo iš Būrelio (2022 m. balandžio 23 d.) iki šiol nebuvo informuotas apie organizuojamas Būrelio medžiokles, nepaisant to, kad 2022 m. gruodžio 12 d. asmeniškai raštu paprašė pirmininko suteikti informaciją apie medžioklių laiką ir vietą (10 priedas);

-jam nebuvo išduotas medžioklės lapas bebrų medžioklei, jo rašytiniai 2023 m. sausio 21 d. ir 24 d. prašymai tiesiog ignoruojami (11 priedas);

-į jo 2022 m. gruodžio 28 d. prašymą per 3 darbo dienas suteikti informaciją, reikalingą nario mokesčiams sumokėti, Būrelio pirmininkas atrašė po 5 darbo dienų (2023 m. sausio 4 d.), tikslios mokesčių sumos nenurodydamas (12 priedas);

-jis nekviečiamas į Būrelio šventes, talkas, jokia informacija apie Būrelio veiklą jam nėra teikiama, jo prašymai ir užklausimai yra ignoruojami.

Ieškovas K. K. Būrelio narys yra nuo 2018 m., kai išsilaikė medžiotojo bilietą, tačiau jau iki tol jis aktyviai dalyvaudavo Būrelio veikloje: padėdavo savo tėčiui R. medžioklėse, eidavo varovu, dalyvaudavo talkose – darė ir statė medžiotojų bokštelius, šėryklas. Paskutinį kartą ieškovas buvo informuotas apie Būrelio veiklą 2022 m. kovo 5 d., kai SMS žinute Būrelio pirmininkas pranešė medžioklės laiką ir vietą. Nors 2022 m. balandžio 23 d. Būrelio visuotinio narių susirinkimo metu jis nebuvo oficialiai pašalintas iš Būrelio, tačiau jam buvo taikomos tokios pat priemonės kaip neteisėtai iš Būrelio pašalintam jo tėvui R.: dalyvauti medžioklėse, talkose, susirinkimuose, šventėse jis negalėjo, nes buvo ignoruojamas, jam nebuvo pranešama kur ir kada atvykti. Taigi, dėl jam nežinomų priežasčių jo veikla Būrelyje yra visiškai ribojama, ką patvirtina tai, jog:

-Informacija apie Būrelio veiklą ieškovui nėra teikiama net 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu paprašius Būrelio pirmininko informuoti apie vykstančias medžiokles (13 priedas).

-į jo 2022 m. gruodžio 28 d. prašymą per 3 darbo dienas pateikti Būrelio banko sąskaitą ir nurodyti nario metinį mokestį, atsakymo sulaukė po savaitės, kuriame konkretus nario mokesčio dydis ir nebuvo nurodytas (14 priedas).

-jam iki šios dienos nėra išduotas medžioklės lapas medžioti bebrus, nors tokį prašymą raštu pateikė 2023 m. sausio 20 ir 23 sienomis (15 priedas).

-jis nėra kviečiamas į Būrelio šventes, talkas, jokia informacija apie Būrelio veiklą jam nėra teikiama, jo prašymai ir užklausimai yra ignoruojami.

Jokio atsakymo nepateikimas, ieškovų siųstų el. laiškų ir SMS žinučių ignoravimas laikytinas ieškovų – Būrelio narių – nepateisinamu teisių suvaržymu. Atsakovas be jokių teisėtų ir pagrįstų priežasčių faktiškai apribojo savo narių teises ir taip diskriminavo ieškovus kitų medžiotojų atžvilgiu. Ieškovai savo pažeistas teises apginti gali tik kreipdamiesi į teismą su ieškiniu.

Dėl ieškovų pažeistos teisės medžioti ir gauti informaciją apie Būrelio veiklą

Asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves.

Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija (tokių, kaip šios bylos atsakovo), steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo ir pabaigos ypatumus reglamentuoja Asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo (toliau – ir AĮ) 1 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis AĮ 2 straipsnio 1 dalimi, asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijos nariais gali būti 18 m. sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, ir (ar) juridiniai asmenys (AĮ 13 straipsnio 1 dalis). Naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas reglamentuoja Asociacijos įstatai (AĮ 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal AĮ 13 straipsnio 4 dalį asociacijos narys turi tokias teises: dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime; naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis; susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą; bet kada išstoti iš asociacijos. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami; kitas teisės aktuose ir asociacijos įstatuose nustatytas teises.

Būrelio įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 1997 m. balandžio 2 d., (toliau – Įstatai) 2.2.1 punkte numatyta, kad vienas iš pagrindinių Būrelio tikslų yra sudaryti sąlygas Būrelio nariams dalyvauti kolektyvinėse medžioklėse. Įstatų 3.3.4 punkte įtvirtinta, kad turintis teisę medžioti Būrelio narys turi teisę naudotis Būrelio turtu, dalyvauti jo organizuojamuose renginiuose, kolektyvinėse medžioklėse (2 priedas).

2019 m. kovo 30 d. visuotinio medžiotojų būrelio narių susirinkimo sprendimu patvirtintų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Bukonių medžiotojų Būrelio vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 dalies 5.1 punkte nurodyta, kad medžioklėse gali dalyvauti Būrelio nariai, sumokėję metinį nario mokestį, turintys galiojantį medžiotojo bilietą, neturintys nuobaudų arba jas atlikę ir atitinkantys Taisyklėse numatytus reikalavimus (3 priedas). Šiuo atveju ieškovai yra sumokėję metinį mokestį, turi galiojančius medžiotojo bilietus (16 priedas), neturi nuobaudų ir atitinka Taisyklėse numatytus reikalavimus, todėl atsakovas nepagrįstai nesudaro sąlygų ieškovams medžioti: neinformuoja apie organizuojamas medžiokles, neišduoda medžioklės lapų.

Įstatų 3.3.5 punkte numatyta nario teisė gauti informaciją apie Būrelio veiklą ir lėšas. Taisyklių 6 dalies 3 punkte nurodyta, kad kiekvienas Būrelio medžiotojas turi teisę susipažinti su visais Būrelio visuotinio susirinkimo, valdybos, komisijų nutarimais ir kitą medžiagą. Jeigu informacija neteikiama, turi būti nurodyti atsisakymo pateikti informaciją motyvai. Ieškovai ne tik nėra informuojami apie medžiokles, susirinkimus, talkas ir šventes, tačiau jiems net nėra nurodomi motyvai, kurių pagrindu jiems informacija ar atsakymai į jų užklausimus nėra teikiami. Ieškovams taip pat nebuvo pateiktas konkretus atsakymas apie nario metinį mokestį, o R. Z. nebuvo išduoti medžioklės lapai už 2021–2022 m. medžioklės sezoną.

Taisyklių 5 dalies 8 punkte nurodyta, kad Būrelio nariai vengia tarpusavio santykiuose asmens žeminimo, įžeidinėjimo, apkalbų, ignoravimo apraiškų. Tačiau teismui teikiami duomenys patvirtina, kad ieškovai ignoruojami nepaisant to, kad K. K. niekada nebuvo pašalintas iš Būrelio, o R. K. ir R. Z. 2022 m. balandžio 23 d. pašalinimas iš Būrelio narių 2022 m. spalio 26 d. Teismo sprendimu c. b. Nr. e2-14688-527/2022 buvo pripažintas neteisėtu.

Akivaizdu, kad ieškovų, kaip Būrelio narių, teisės yra nuosekliai ir sąmoningai pažeidinėjamos, yra reali grėsmė, kad tokie pažeidimai gali būti daromi ateityje, todėl ieškovų pažeistas teises realiai ir efektyviai apginti galima tik teismo būdu nustačius prevencines priemones, t. y. įpareigojant atsakovą ieškovams turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieškovų teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: informuoti ieškovus apie Būrelio organizuojamas medžiokles, įrašyti ieškovus į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, išduoti ieškovams medžioklės lapą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 2.55 straipsnio 1 dalis), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos.

Teisės doktrinoje, kalbant apie neteisėtų veiksmų nutraukimą, kaip pažeistų teisių gynimo būdą, pabrėžtina, kad jis taikomas tada, kai jau atliekami neteisėti veiksmai, todėl svarbu yra ne tik tai, kad taip bus sustabdomi (nutraukiami) teisę pažeidžiantys veiksmai, tačiau ir tai, kad kartu bus užkirstas kelias neteisėtų veiksmų tąsai. Tai tarsi kvazipreventyvus teisių gynimo būdas, apimantis ne tik esamų neteisėtų veiksmų nutraukimą, bet ir užtikrinimo, kad jie nebus toliau vykdomi, funkciją (Civilinė teisė. Bendroji dalis. II tomas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2005, p. 143).

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pasikartojantys ieškovų, kaip asociacijos narių, teisių pažeidimai, nesant teisinių prielaidų jų teisių ribojimui, taip pat reali grėsmė, kad tokie pažeidimai bus daromi ateityje ir nėra kitų efektyvių ieškovų pažeistų teisių gynimo būdų, užtikrinančių, kad ieškovų teisės nebus pažeidinėjamos ateityje, sudaro pagrindą pripažinti ieškovų pasirinktą CK 1.138 straipsnio 3 punkte nustatytą pažeistų teisių gynimo būdą teisėtu ir tenkinti pirmą ieškinio reikalavimą.

Dėl ieškovo R. K. Būrelio valdybos nario pareigų atkūrimo

Įstatų 4.3 punkte numatyta, kad Būrelio veiklai vadovauja 5 narių valdyba, kurią trejų metų laikotarpiui atviru balsavimu renka visuotinis Būrelio narių susirinkimas. R. K. 2021 m. rugpjūčio 12 d. visuotinio Būrelio narių susirinkimo sprendimu buvo išrinktas vienu iš penkių valdybos narių 2021 m. rugpjūčio 12 d.–2024 m. rugpjūčio 12 d. kadencijai (17 priedas). 2022 m. balandžio 23 d. jis Būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimu buvo pašalintas iš Būrelio narių, tačiau Teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu pripažino jo pašalinimą iš Būrelio neteisėtu ir įpareigojo atsakovą grąžinti jį į Būrelio narius. Atsakovas šio Teismo sprendimo neskundė, vadinasi, pripažino savo neteisėtą poelgį. Taigi, 2022 m. lapkričio 26 d. įsiteisėjus Teismo sprendimui, Būrelio valdybos nario pareigos ieškovui turėjo būti atkurtos, nes išnyko pagrindas, kuriuo remiantis ieškovas nebegalėjo eiti tų pareigų. Akcentuotina, kad Teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendime konstatavo, kad „Būrelio nario pašalinimo iš Būrelio pagrindai yra susiję su jam nustatytomis pareigomis. Nors atsakovas ir pateikė ginčijamą Būrelio sprendimą, tačiau skaitant jo turinį taip ir lieka paslaptyje, kokius neteisėtus veiksmus atliko ieškovai. Sprendimo aprašomojoje dalyje minima, kad buvo dingusios Būrelio kameros, kad buvo atliekama jų paieška, tačiau, kaip ir kokiu būdu ieškovai yra susiję su minėtomis aplinkybėmis, kaip ir kokius Būrelio įstatų reikalavimus pažeidė bei dėl kokių „tariamų“ pažeidimų ieškovai buvo pašalinti iš Būrelio – neaišku.“ Teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad ,,akivaizdu, kad, priimant sprendimą pašalinti ieškovus iš Būrelio narių, buvo vadovaujamasi ne įrodymais, o prielaidomis, kas taip pat galėjo įtakoti nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.“ Taigi, R. K. jokie neteisėti veiksmai ar Būrelio įstatų ir vidaus taisyklių pažeidimai nėra įrodyti, todėl dėl Būrelio neteisėtų veiksmų ieškovui negali kilti neigiamos pasekmės – Būrelio valdymo organo nario pareigų praradimas.

Pažymėtina, kad nei Būrelio Įstatai, nei Taisyklės nenumato pagrindų, kuriems egzistuojant valdybos narys yra šalinamas iš savo einamų pareigų. R. K. pats neatsistatydino iš savo pareigų, taip pat iš jų nebuvo atšauktas Būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimu (Įstatų 4.2.4 ir 4.3 punktai), todėl neteisėtai pašalinus ieškovą iš jo kaip valdybos nario pareigų, jo vieta iki kitos valdybos kadencijos arba turėjo būti palikta laisva, arba laikinai suteikta kitam nariui iki kol išsispręs tuo metu teismo nagrinėta c. b. Nr. e2-14688-527/2022 dėl neteisėto R. K. pašalinimo iš Būrelio ir paaiškėjus, kad valdybos nario pašalinimas iš Būrelio narių yra neteisėtas, atkurtos.

Laikytina, kad tuo atveju, kai iš Būrelio neteisėtai yra pašalinamas narys, kuris tuo pačiu yra ir valdybos narys, savaiminis valdybos nario pareigų pasibaigimas suponuotų, kad yra pažeidžiama valdybos nario nepasibaigus kadencijos, kuriai narys buvo išrinktas, perrinkimo tvarka. Tokia situacija neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų ir pamatinės teisinės nuostatos, kad iš neteisės negali atsirasti teisė.

2023 m. sausio 10 d. R. K. raštu kreipėsi į Būrelio pirmininką su prašymu atkurti jo kaip valdybos nario pareigas, tačiau jokio atsakymo negavo, todėl ieškovas priverstas savo pažeistas teises ginti formuluodamas atskirą materialinį reikalavimą šioje byloje.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (LAT 2023 m. liepos 25 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-417/2013).

Medžioklė – tai žmogaus aktyvaus poilsio, bendravimo su gamta ir laisvalaikio praleidimo forma. Tai graži, originaliomis tradicijomis turtinga šventė, kurioje dalyvauja Būrelio nariai su savo šeimomis ar keli medžiotojų būreliai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Medžioklės laimikis turi vertę ir yra atitinkamai panaudojamas. Medžioklė taip pat padeda reguliuoti ir palaikyti stabilias medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, ji skatina ekologinį stabilumą ir biologinę įvairovę. Taigi, šiuo atveju pažeista ieškovų konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį, nes nepagrįstai ribojama ieškovų teisė užsiimti jų pomėgiu – medžiojimu ir su juo susijusia veikla, kuris suteikia ieškovams ne tik malonumą, bet ir jausmą, kad jų užsiimama veikla yra prasminga ir naudinga visuomenei (pavyzdžiui, padedama apsaugoti ūkininkų pasėlius nuo bebrų, gyvulių ūkius – nuo vilkų). Taigi, pažeista ieškovų teisė į poilsį ir laisvalaikį yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir už jos pažeidimą turi būti teisingai atlyginta.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais – tokia neturtinės žalos definicija yra pateikiama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Konstatuotina, kad neturtinės žalos atsiradimo priežastimi yra neturtinių, nematerialiųjų, t. y. ekonominės vertės neturinčių vertybių pažeidimas.

Ieškovai iki šiol yra sukrėsti dėl jų ignoravimo, jų bendravimo galimybės yra sumažėję dėl pasikeitusio medžiotojų bendruomenės narių požiūrio į ieškovus, nes jie yra sąmoningai diskriminuojami kitų Būrelio narių atžvilgiu. Jie yra menkinami kitų Būrelio narių akivaizdoje, yra dirbtinai padaryti nepageidaujamais asmenimis, todėl jų reputacija tarp Būrelio narių yra pablogėjusi. Ieškovai patiria nepatogumus, nes jiems yra užkirsta galimybė užsiimti pamėgta veikla, kuri yra jų laisvalaikio praleidimo būdas. Nepatogumus kelia ir tai, kad nepaisant to, jog faktiškai jie nėra priimti Būrelyje kaip visaverčiai nariai, jie turi pareigą mokėti nario metinį mokestį. Be to, ieškovai negali tobulinti savo įgūdžių tykant ar varant medžioklėje, negali dalintis medžioklės laimikiu ir socializuotis bendraminčių tarpe. Ieškovai prarado prasmingumo jausmą, nes negali prisidėti prie stabilios gyvūnų populiacijos palaikymo, padėti ūkininkam saugoti pasėlius nuo laukinių gyvūnų.

Be to, Taisyklių 3 dalies 13 punkte yra įtvirtinta Būrelio narių pareiga ne mažiau kaip du kartus per metus dalyvauti organizuotose talkose ar kitose biotechninėse priemonėse. Todėl nepagrįstas ieškovų ignoravimas užkerta jiems galimybes laikytis Taisyklių ir dirbtinai sudaro situacijas, dėl kurių atsakovas gali vėl mėginti pašalinti ieškovus iš Būrelio. Tai verčia ieškovus nerimauti dėl galimybės užsiimti savo mėgstama veikla – medžiokle – ateityje. Taigi, ieškovai kasdien išgyvena dėl esamos situacijos ir jaučiasi blogai. Atsižvelgiant į tai, kad tyčiniai veiksmai nukreipti ieškovų atžvilgiu tęsiasi dar nuo 2022 m. pavasario, ieškovai savo turtinę žalą vertina po 1'000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad šiuo atveju teismas turi pareigą tiesiogiai taikyti Konstituciją ir priteisti ieškovams iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą dėl jų patirtų dvasinių išgyvenimų, pablogėjusios reputacijos, padarytos neigiamos įtakos gebėjimui bendrauti su kitais asmenimis, prarasto prasmingumo jausmo ir kitų patirtų nepatogumų.

Atsakovas 2023 m. balandžio 27 d. atsiliepime prašo bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme arba ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos nutraukimo kaip nenagrinėtinos teisme. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir MĮ) 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos medžiotojo teisės –MĮ nustatyta tvarka gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete ir medžioklės plotų naudotojams leidus ar pakvietus, jų ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka medžioti šių naudotojų naudojamuose medžioklės plotuose. To paties straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta medžiotojo pareiga medžiojant turėti su savimi medžiotojo bilietą bei kitus Taisyklių nustatytus dokumentus. Dokumentai, kuriuos privaloma turėti medžioklės metu, įvardyti Taisyklių 16 punkte, pagal kurį medžioklės metu privaloma turėti: medžiotojo bilietą; galiojantį medžioklės lapą; galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą (jei asmeniui toks išduotas), jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu. Remiantis Taisyklių 2.5 punktu, medžioklės lapas – tai dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu arba vykdyti medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimą teritorijose, kuriose medžioti draudžiama. Atsižvelgiant į MĮ ir Taisyklių nuostatas, ieškovai savo teisės medžioti realizavimą sieja su konkrečių dokumentų, t. y. medžioklės lapų išdavimu. Jokie kiti dokumentai, privalomi turėti su savimi medžioklės metu ir išduotini atsakovo, Taisyklių 16 punkte nenustatyti. Be to, atsakovui atsisakant išduoti medžioklės lapus, ieškovai turėtų teisę kreiptis į antstolį, prašydami įpareigoti atsakovą tai padaryti. Ieškinio reikalavimas konkrečiai išreiškiamas kaip įpareigojimas atsakovui išduoti medžioklės lapus ir įrašyti ieškovus į medžioklės lapus. Tiek medžioklės tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, tiek ieškovų pozicija suponuoja išvadą apie ieškinio reikalavimą, siejamą su konkrečių dokumentų ieškovams išdavimu, juos išduoti įpareigojant atsakovą. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimai įpareigoti ieškovams išduoti medžioklės lapus ir įrašyti juos į medžioklės lapus yra neapibrėžti. Tokių reikalavimų patenkinimu nebūtų pašalintas joks konkretus pažeidimas, sprendimo vykdymas būtų neaiškus, sąlygotų teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Ieškovų reikalavimų pagrįstumas galėtų būti įvertintas tinkamai suformulavus ieškinio dalyką, t. y. nurodant panaikinti konkretų atsisakymo išduoti jiems minėtus dokumentus pagrindą, ginčijant, jų manymu, neteisėtas Būrelio įstatų nuostatas, priimtus valdybos sprendimus ir pan. Šiuo atveju jokie konkretūs sprendimai, apribojant ieškovų teisę medžioti, nebuvo priimti. Taigi ieškovų reikalavimas neatitinka nė vieno iš CK 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų, be to, jų teisės nepažeistos, todėl byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme. Materialinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas negali įpareigoti atsakovo užtikrinti ieškovų teisę medžioti, nes toks teisių gynimo būdas nėra įtvirtintas MĮ. Tokia pozicija atitiktų formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis c. b. Nr. e2A-16-345/2019).

Dėl ieškovų pažeistos teisės medžioti ir gauti informaciją apie Būrelio veiklą. Ieškovai teigia, jog jie yra sumokėję metinį nario mokestį, turi galiojantį medžiotojo bilietą, neturi nuobaudų ir atitinka Taisyklėse numatytus reikalavimus, todėl atsakovas nepagrįstai nesudaro sąlygų jiems medžioti: neinformuoja apie organizuojamas medžiokles, neišduoda medžioklės lapų. Teigia, kad ieškovų kaip Būrelio narių teisės yra sąmoningai pažeidinėjamos. Atsakovas su nepagrįstu ieškiniu nesutinka. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), todėl pagal pareikštą ieškinį būtent ieškovai privalo įrodyti, jog atsakovas pažeidžia jų teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete. Pažymima, jog atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie užkirstų kelią ar trukdytų ieškovams medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete. Atsakovas nėra priėmęs jokių sprendimų, kuriais būtų apribotos ieškovų teisės medžioti. Aktualu tai, kad nei Būrelio įstatuose, nei Būrelio vidaus tvarkos taisyklėse nėra imperatyviai nurodyta, kad vykdant medžioklę apie ją turi būti asmeniškai informuojami visi Būrelio nariai. Būrelio vidaus tvarkos taisyklių IV dalies (medžioklių organizavimas) 3 punkte nustatyta, jog: ,,Vadovauti medžioklei, medžioti individualiai ir tam tikslui gauti iš Būrelio valdybos pirmininko medžioklės lapus turi teisę kiekvienas Būrelio narys, esantis Būrelio nariu ne mažiau kaip 3 metus, bei priklausantis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriui. Apie planuojamą medžioklę privaloma informuoti Būrelio vadovą ne vėliau kaip prieš 12 val. iki numatomos medžioklės“. Šiuo atveju nei vienas iš ieškovų nesikreipė į Būrelio vadovą informuodamas, jog ketina medžioti ir prašydamas išduoti medžioklės lapą, todėl teiginiai, kad ieškovams nėra sudaroma galimybė medžioti, teisiškai nepagrįsti. Būrelio praktikoje susiformavusi praktika, jog patys medžiotojai tarpusavyje susitaria dėl medžioklės laiko, tuomet susiekia su Būrelio vadovu ir yra vykdoma medžioklė. Tuo atveju, jei ieškovai išreikštų norą medžioti, jiems būtų sudarytos sąlygos, tačiau patys ieškovai to nedaro.

Dėl R. K. Būrelio valdybos nario pareigų atkūrimo. Ieškinyje nurodoma, jog 2022 m. lapkričio 28 d. įsiteisėjus Teismo sprendimui, būrelio valdybos nario pareigos R. K. turėjo būti atkurtos, nes išnyko pagrindas, kuriuo remiantis ieškovas nebegalėjo eiti valdybos nario pareigų. Su tokia pozicija nesutinkama. Teismas pripažino neteisėtu 2022 m. balandžio 23 d. atsakovo visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti ieškovus R. Z. ir R. K. iš Būrelio narių ir įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovus į atsakovo narius. Vien šis Teismo sprendimas nesukelia teisinio pagrindo R. K. atkurti valdybos nario pareigas.

Dėl neturtinės žalos. Ieškovai prašo jiems priteisti po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo. Bylą nutraukus kaip nenagrinėtiną teisme arba ieškinį atmetus, nėra teisinio pagrindu ieškovams priteisti neturtinę žalą.

2023 m. birželio 29 d. ieškovai pateikė į bylą 2023 m. birželio 28 d. ieškinio reikalavimų patikslinimą:

1. Ieškovai, siekdami išvengti ginčų ateityje dėl ieškinio pirmojo reikalavimo interpretavimo tuo atveju, jeigu teismas tenkins ieškinį, patikslino pirmąjį ieškinio reikalavimą: – įpareigoti atsakovą ieškovams turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieškovų teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: informuoti ieškovus apie Būrelio organizuojamas medžiokles, įrašyti ieškovus į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose kolektyvinėse medžioklėse, išduoti ieškovams medžioklės lapus, kai leidžiama medžioti vienam medžiotojui.

2. Dėl antrojo ieškinio reikalavimo (valdybos nario pareigų atstatymo R. K.) nebepalaikymo. Ieškovas R. K. ieškinyje suformulavo atskirą savarankišką reikalavimą – įpareigoti atsakovą atkurti jo atsakovo valdybos nario pareigas 2021 m. rugpjūčio 12 d.–2024 m. rugpjūčio 12 d. kadencijai. Kadangi po bylos iškėlimo teisme atsakovas savo veiksmais atkūrė ieškovui jo Būrelio valdybos nario pareigas, jis yra kviečiamas į Būrelio valdybos narių susirinkimus, turi valdybos nario teises ir pareigas, todėl ieškovas nebepalaiko šio ieškinio reikalavimo atsakovui jį įvykdžius. Tačiau prašoma, kad teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje ir skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, įvertintų, kad iki ieškinio pateikimo į teismą dienos atsakovas ignoravo ieškovo prašymą atkurti jam valdybos nario pareigas (žr. ieškinio 9 priedą), o atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad „ vien šis [2022 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės] teismo sprendimas nesukelia teisinio pagrindo R. K. atkurti valdybos nario pareigas“. Visa tai rodo, kad ieškinio pateikimo teismui metu ieškovo reikalavimas buvo pagrįstas, dėl to bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl veiksmų atsakovo, kuriam tenka pareiga jas atlyginti, vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Taip pat prašoma grąžinti ieškovui R. K. 107 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už šį ieškinio reikalavimą.

3. Dėl CPK 273 straipsnio taikymo teismui priėmus sprendimą dėl ginčo esmės

. CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi numatyti sprendime dėl ginčo esmės (LAT 2017 m. kovo 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-67-313/2017). Esamu atveju tik atsakovas užtikrina, kad Būrelio nariai vykdytų Būrelio veiklą laikydamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktų ir Būrelio vidaus taisyklių reikalavimų. Šią aplinkybę patvirtina ir Būrelio vidaus taisyklių 9 punktas, pagal kurį „medžioklės vietas nustato, parengia medžioklės grafikus bei medžioklių vadovus tvirtina Būrelio valdyba. Tų pačių taisyklių 11 punkte įtvirtinta, kad „medžioklės lapus išduoda Būrelio vadovas, jo nesant, vienas iš valdybos narių, kuriam laikinai deleguojama ši funkcija, užregistruodamas išdavimo faktą atitinkamame žurnale“ (žr. ieškinio 3 priedą). Atsižvelgiant į tai, kad R. Z. ir R. K. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų reiškia jau antrą ieškinį teisme (pirmuoju atveju 2022 m. spalio 26 d. Teismas sprendimu c. b. Nr. e2-14688-527/2022 ieškovų pašalinimą iš Būrelio narių pripažino neteisėtu), darytina išvada, kad atsakovas yra linkęs piktnaudžiauti savo padėtimi, vienodai ir lygiai netraktuoti visų savo narių, dėl to yra pagrindas konstatuoti CPK 273 straipsnio 3 dalies taikymo būtinumą ir nustatyti, kad, jeigu atsakovas per nustatytą teismo terminą neįvykdys teismo sprendimo, įpareigoti atsakovą mokėti po 100 Eur baudą į kiekvieno ieškovo banko sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti įvykdytas teismo sprendimas, pasibaigimo.

2023 m. birželio 29 d. antrojo parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovams pateikus ieškinio patikslinimą, kurį teismas priėmė ir, esant būtinybei sudaryti atsakovei 14 d. terminą susipažinti su patikslinimais, teismas nutarė pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme pabaigti iki 2023 m. liepos 20 d., išaiškinus, kad iki šios datos šalys turi pateikti visus įrodymus, o 2023 m. liepos 20 d. 15:00 val. teismas rašytinio proceso tvarka spręs dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje.

Teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. rugpjūčio 31 d. 9.30 val. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, adresu Jonava, Vasario 16-osios g. 3; ieškovų liudytojais 2023 m. rugpjūčio 31 d. 10.30 val. nutarė kviesti Ž. V., R. D. ir V. K.; tenkinti atsakovo prašymą dėl apklausos liudytojų, kurių dalyvavimą teismo posėdyje užtikrins pats atsakovas.

2023 m. rugsėjo 4 d. prašymu atsakovo atstovas advokato padėjėjas Aivaras Miškūnas pateikė prašymą priteisti atsakovui solidariai iš ieškovų 1 270,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nutarė: atnaujinti bylos nagrinėjimą; nustatyti ieškovams 7 dienų terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti; nustatyti ieškovui R. K. 7 dienų terminą sutikslinti 2023 m. birželio 28 d. prašymą dėl antrojo ieškinio reikalavimo ,,nebepalaikymo“; išaiškinti ieškovams, kad, nustatytu terminu nepašalinus 2023 m. birželio 28 d. patikslinto ieškinio trūkumų, patikslintas ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas; dar kartą pasiūlyti šalims išnaudoti visas galimybes kilusį ginčą spręsti taikiai; pasiūlyti šalims (jų atstovams) informuoti teismą apie užimtas dienas, kuriomis byla negalėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje.

Teismo nuomone, ieškovų sutikslintas prevencinis ieškinio reikalavimas ,,Įpareigoti atsakovą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Bukonių medžiotojų būrelį įm. k. 156872660, ieškovams R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieškovų teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: informuoti ieškovus apie Būrelio organizuojamas medžiokles, įrašyti ieškovus į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose kolektyvinėse medžioklėse, išduoti ieškovams medžioklės lapus, kai leidžiama medžioti vienam medžiotojui“ nėra aiškiai suformuluotas ir turėtų būti patikslintas, kadangi iš pakankamai painiai suformuluoto reikalavimo teksto (kuriame galimai trūksta reikalingų skyrybos ženklų bei kuriame galimai praleisti tam tikri žodžiai) nėra aišku – kokia ieškovų teisė turėta omenyje, patikslintame reikalavime rašant ,,ieškovams (...) turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieškovų teisę medžioti (...)? Atsižvelgiant į tai, ieškovams buvo nustatytinas terminas patikslinti pirmąjį reikalavimą ir aiškiai nurodyti – kokią teisę ieškovams turint, prašoma įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovų teisę medžioti. Dabar gi iš suformuluoto reikalavimo net neaišku, ar prašoma ,,Įpareigoti atsakovą (...) pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti“, ar prašoma ,,Įpareigoti atsakovą (...) užtikrinti“ ,,ieškovams (...) turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles“ (tik neaišku – ką???)“? Akivaizdu, jog tekstas sunkiai suvokiamas, todėl tikslintinas.

Be to, ieškovai, 2023 m. birželio 28 d. ieškinio reikalavimų patikslinime nurodę: ,,dėl to yra pagrindas konstatuoti CPK 273 straipsnio 3 dalies taikymo būtinumą ir nustatyti, kad, jeigu atsakovas per nustatytą teismo terminą neįvykdys teismo sprendimo, įpareigoti atsakovą mokėti po 100 Eur baudą į kiekvieno ieškovo banko sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti įvykdytas teismo sprendimas, pasibaigimo“, šį procesinį reikalavimą, teismo nuomone, taip pat privalo sutikslinti ir nurodyti konkrečius terminus, per kuriuos, ieškovų nuomone, atsakovas privalo įvykdyti kiekvieną iš prevencinio ieškinio reikalavimų, o, būtent: informuoti ieškovus apie Būrelio organizuojamas medžiokles, įrašyti ieškovus į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose kolektyvinėse medžioklėse, išduoti ieškovams medžioklės lapus, kai leidžiama medžioti vienam medžiotojui. Atsižvelgiant į tai, ieškovams buvo nustatytas terminas sutikslinti savo reikalavimą dėl CPK 273 straipsnio 3 dalies taikymo būtinumo konstatavimo, nustatant, kad, jeigu atsakovas per nustatytą teismo terminą neįvykdys teismo sprendimo, įpareigoti atsakovą mokėti po 100 Eur baudą į kiekvieno ieškovo banko sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti įvykdytas teismo sprendimas, pasibaigimo.

Be to, dėl tos pačios priežasties tikslintinas ir pirmasis prevencinio ieškinio reikalavimas, kuris, teismo nuomone, yra nepakankamai sukonkretintas laike ir formoje (dėl ko būtų neįmanoma nustatyti, ar jis buvo tinkamai įvykdytas ir nuo kada kiekviena iš pirmojo reikalavimo atskirų pozicijų turėtų būti laikoma kaip neįvykdyta), kadangi ieškovai nėra nurodę: 1) kokiu būdu ir kokiais terminais prašoma įpareigoti atsakovą informuoti ieškovus apie Būrelio organizuojamas medžiokles? 2) kokiais terminais prašoma įpareigoti atsakovą įrašyti ieškovus į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose kolektyvinėse medžioklėse? 3) kokiais terminais prašoma įpareigoti atsakovą išduoti ieškovams medžioklės lapus, kai leidžiama medžioti vienam medžiotojui?

Be to, ieškovų 2023 m. birželio 28 d. ieškinio reikalavimų patikslinime nurodyta: ,,Dėl antrojo ieškinio reikalavimo (valdybos nario pareigų atstatymo R. K.) nebepalaikymo. Ieškovas R. K. ieškinyje suformulavo atskirą savarankišką reikalavimą – įpareigoti atsakovą atkurti jo atsakovo valdybos nario pareigas 2021 m. rugpjūčio 12 d.–2024 m. rugpjūčio 12 d. kadencijai. Kadangi po bylos iškėlimo teisme atsakovas savo veiksmais atkūrė ieškovui jo Būrelio valdybos nario pareigas, jis yra kviečiamas į Būrelio valdybos narių susirinkimus, turi valdybos nario teises ir pareigas, todėl ieškovas nebepalaiko šio ieškinio reikalavimo atsakovui jį įvykdžius. (...) Taip pat prašoma grąžinti ieškovui R. K. 107 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už šį ieškinio reikalavimą.“ Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis CPK nuostatomis, ieškovas gali atsiimti ieškinį (CPK 139 straipsnis) arba ieškinio reikalavimų atsisakyti, tačiau teisė nebepalaikyti ieškinio reikalavimų CPK nėra numatyta. Atsižvelgiant į tai, ieškovui R. K. nustatytinas 7 dienų terminas sutikslinti 2023 m. birželio 28 d. prašymą dėl antrojo ieškinio reikalavimo nebepalaikymo, nurodant, ar šio reikalavimo atsisakoma, ar jis atsiimamas, nes ieškinio reikalavimo atsisakius ieškovui turi būti žinomos ieškinio atsisakymo ir bylos dalies nutraukimo teisinės pasekmės (kas šiuo atveju nei 2023 m. birželi 28 d. prašyme, nei atskirame procesiniame dokumente ieškovo nėra nurodyta), o jei nežinomos – teismas turi išaiškinti. Tuo tarpu ieškinį, kuris jau buvo išsiųstas atsakovui, atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą (CPK 139 straipsnis), dėl kurio 2023 m. birželio 29 d. ieškovų 2023 m. birželio 28 d. ieškinio reikalavimų patikslinime nėra nurodyta. Pažymėtina ir tai, jog pats ieškovas turi aiškiai nurodyti, ar jis antrojo ieškinio reikalavimo atsisako, ar jį atsiima, nes, priklausomai nuo ieškovo pasirinktos pozicijos, teismas turi priimti skirtingą procesinį sprendimą – arba nutraukti bylos dalį (CPK 293 straipsnio 4 punktas), arba palikti nenagrinėtą (CPK 139 straipsnis). Pažymėta ir tai, jog prašant grąžinti ieškovui R. K. visą jo už antrąjį reikalavimą sumokėtą 107 Eur žyminį mokestį nenurodytas teisinis tokio reikalavimo pagrindas, kuriam nurodyti ieškovui taip pat buvo nustatytas 7 dienų terminas.

Ieškovai 2023 m. spalio 2 d. pareiškimu dėl ieškinio trūkumų šalinimo prašo:

1. Dėl pirmojo ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, užtikrinti ieškovų teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, t. y.:

1.1.       informuoti ieškovus SMS žinutėmis apie Būrelio organizuojamas medžiokles ne vėliau kaip likus 8 val. iki palaukiminės medžioklės pradžios ir ne vėliau kaip likus 24 val. iki variminės medžioklės pradžios;

1.2.       atvykus ieškovams į kolektyvinę medžioklę, įrašyti juos į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose kolektyvinėse medžioklėse;

1.3.       ne vėliau kaip per dvi dienas nuo ieškovų prašymo raštu išduoti ieškovams medžioklės lapus, kai leidžiama medžioti vienam medžiotojui.

2. Dėl ieškovo R. K. ieškinio reikalavimo atsisakymo. Ieškovas, vadovaudamasis CPK 42 straipsnio 1 dalimi ir CPK 140 straipsnio 1 dalimi, atsisako ieškinio dalyje, kuria prašo įpareigoti atsakovą atkurti ieškovo R. K. atsakovo valdybos nario pareigas 2021 m. rugpjūčio 12 d.–2024 m. rugpjūčio 12 d. kadencijai. R. K. patvirtino, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės ir kad jam yra žinoma, kad atsisakius ieškinio teismas, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą, o, vadovaujantis CPK 294 straipsnio 2 dalimi, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Be to, ieškovas prašo, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktu, pagal kurį žyminis mokestis yra grąžinamas tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės, grąžinti R. K. 75 proc. žyminio mokesčio (80,25 Eur) iš Valstybės biudžeto ir 25 proc. žyminio mokesčio (26,75 Eur) priteisti iš atsakovo.

Teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartimi nutarė: 2023 m. spalio 2 d. patikslintus ieškinio reikalavimus priimti ir siųsti atsakovui susipažinti ir pasirengti bylos nagrinėjimui, tam nustatant ne trumpesnį nei 14 d. terminą; ieškovų reikalavimą dėl CPK 273 straipsnio 3 dalies taikymo būtinumo konstatavimo palikti nenagrinėtą; teismo posėdį šioje byloje paskirti 2023 m. lapkričio 14 d. 9.30 val.

2023 m. spalio 31 d. ieškovų atstovas pateikė prašymą prijungti 2023 m. spalio 19 d. vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kaip Būrelio pirmininkas O. B. 2023 m. spalio 19 d. neišdavė R. Z. medžioklės lapo individualiai bebrų medžioklei, nors Būrelio vidaus taisyklių IV dalies 3 punkte įtvirtinta, kad vadovauti medžioklei, medžioti individualiai ir tam tikslui gauti iš Būrelio valdybos pirmininko medžioklės lapus turi teisę kiekvienas Būrelio narys, esantis Būrelio nariu ne mažiau kaip 3 metus, bei priklausantis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriui. Šis įrodymas patvirtina, kad atsakovas nepagrįstai pažeidinėja ieškovo R. Z. teisę medžioti net vykstant šios c. b. nagrinėjimui teisme.

2023 m. lapkričio 13 d. atsakovo atstovas, reaguodamas į ieškovų prašymą, pateikė Būrelio vidaus tvarkos taisykles ir informavo, jog Būrelio 2023 m. birželio 17 d. visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta pakeisti Vidaus tvarkos taisyklių IV skirsnio 3 punktą dėl medžioklės lapų išdavimo tvarkos. Vidaus tvarkos taisyklių IV skirsnio 3 punkte nustatyta, jog vadovauti medžioklei, medžioti individualiai ir tam tikslui gauti iš Būrelio valdybos pirmininko medžioklės lapus turi teisę Būrelio valdybos nariai, Būrelio revizijos komisijos nariai ir iždininkas. Tik išskirtiniais atvejais medžioklės lapas gali būti išduotas valdybos pirmininko sprendimu, vėliau informuojant būrelio valdybą. Apie planuojamą medžioklę privaloma informuoti Būrelio vadovą ne vėliau kaip prieš 12 val. iki numatomos medžioklės. Taigi iš pateiktų duomenų matyti, jog R. Z. teisėtai ir pagrįstai nebuvo išduotas medžioklės lapas individualiai bebrų medžioklei. Pažymėta, jog pats R. Z. dalyvavo 2023 m. birželio 17 d. visuotiniame narių susirinkime ir žinojo apie priimtus būrelio vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus.

2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu atsakovas pateikė 2023 m. birželio 17 d. Būrelio narių visuotinio susirinkimo protokolą, kurio 2 dalyje ,,SVARSTYTA: LMŽD Jonavos skyriaus Bukonių MB veiklos ataskaita“, apsvarsčius taikos sutarties su ieškovais sudarymo klausimą,  nutarta: ,,Dauguma balsų Taikos sutarties ieškovų sąlygomis nesudaryti. Klausimą palikti teismo sprendimui (už – 12)“. ,,Diskutuota dėl medžioklės lapų išdavimo ieškovams. Pasisakė O. B., kuris pažymėjo, kad labai sudėtinga sukontroliuoti medžioklės lapus, jų teisingą užpildymą ir pridavimą, kai medžioklės lapai išduodami visiems norintiems. Nutarta: Medžioklės lapus išduoti tik Būrelio valdybos nariams, Revizijos komisijos nariams ir iždininkui. Tik išskirtiniais atvejais medžioklės lapas gali būti išduotas valdybos pirmininko sprendimu, vėliau informuojant Būrelio valdybą (bendru sutarimu). Informuoti visus Būrelio narius, tame tarpe ir ieškovus, apie vykdomas medžiokles, jų laiką ir vietą trumposiomis SMS žinutėmis (bendru sutarimu).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Šioje byloje sprendžiama dėl įpareigojimo užtikrinti ieškovų teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, kurią, ieškovų teigimu, atsakovas pažeidinėjo nuo 2022 m. kovo mėnesio (kai dėl įvykusio konflikto su dingusiomis Būrelio stebėjimo kameromis ieškovai paskutinį kartą apie medžioklę buvo informuoti 2022 m. kovo 5 d.) bei 2022 m. balandžio 23 d. ieškovus neteisėtai pašalinus iš Būrelio, o taip pat ir po 2022 m. lapkričio 26 d. (kai įsiteisėjo Teismo sprendimas, įpareigojęs ieškovus grąžinti į Būrelio narius), kai ieškovų pažeistos teisės nebuvo atkurtos, informaciją apie Būrelio organizuojamas medžiokles (jų laiką ir vietą) ieškovams vėl pradėjus teikti tik po to, kai ieškovai su 2023 m. kovo 15 d. ieškiniu kreipėsi į teismą – nuo 2023 m. birželio 20 d. Tačiau, nepaisant to, kad šiuo metu informacija ieškovams apie medžiokles yra teikiama (dėl to byloje ginčas nekilo), ieškovų teigimu, Būrelis ieškovų atžvilgiu nėra nusiteikęs geranoriškai ir kompromisus daro tik laikinai, kol yra nagrinėjama ši byla, todėl, ieškovų teigimu, yra reali grėsmė, kad tokie pažeidimai gali būti daromi ateityje, todėl ieškovų pažeistas teises realiai ir efektyviai apginti galima tik teismui patenkinus 2023 m. spalio 2 d. ieškinio patikslinime suformuluotus prevencinio ieškinio reikalavimus bei priteisus kiekvienam iš ieškovų po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad Būrelis atsiliepime motyvuodamas, kad ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme ir byla turi būti nutraukta, remiasi neaktualia teismų praktika, tai yra Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi c. b. Nr. e2A-16-345/2019, tačiau, kaip teisingai nurodė ieškovų atstovas, LAT 2022 m. kovo 23 d. nutartyje c. b. Nr.e3K-3-64-421/2022, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas tarp medžiotojo ir medžiotojų būrelio, išaiškino, kad, atsakovui nepriėmus jokių valdymo organų sprendimų dėl ieškovo teisių ribojimo, kuriuos būtų galima ginčyti teisme ir pripažinti juos neteisėtais, CK 1.138 straipsnio 3 punkte nustatytas pažeistų teisių gynimo būdas yra teisėtas.

Toliau teismas pasisakys dėl kiekvieno 2023 m. spalio 2 d. patikslinto ieškinio reikalavimo atskirai, tačiau prieš tai aptars ieškovų argumentus dėl jų pažeistos teisės medžioti ir gauti informaciją apie Būrelio veiklą, kas aktualu ir sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

Dėl ieškovų pažeistos teisės medžioti ir gauti informaciją apie Būrelio veiklą

Asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas įtvirtinta Konstitucijos 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves.

Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija (tokių, kaip šios bylos atsakovo), steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo ir pabaigos ypatumus reglamentuoja Asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo (toliau – ir AĮ) 1 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis AĮ 2 straipsnio 1 dalimi, asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijos nariais gali būti 18 m. sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, ir (ar) juridiniai asmenys (AĮ 13 straipsnio 1 dalis). Naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas reglamentuoja Asociacijos įstatai (AĮ 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal AĮ 13 straipsnio 4 dalį asociacijos narys turi tokias teises: dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime; naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis; susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą; bet kada išstoti iš asociacijos. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami; kitas teisės aktuose ir asociacijos įstatuose nustatytas teises.

Būrelio įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 1997 m. balandžio 2 d., (toliau – Įstatai) 2.2.1 punkte numatyta, kad vienas iš pagrindinių Būrelio tikslų yra sudaryti sąlygas Būrelio nariams dalyvauti kolektyvinėse medžioklėse. Įstatų 3.3.4 punkte įtvirtinta, kad turintis teisę medžioti Būrelio narys turi teisę naudotis Būrelio turtu, dalyvauti jo organizuojamuose renginiuose, kolektyvinėse medžioklėse (ieškinio 2 priedas).

2019 m. kovo 30 d. visuotinio medžiotojų būrelio narių susirinkimo sprendimu patvirtintų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Bukonių medžiotojų Būrelio vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 dalies 5.1 punkte nurodyta, kad medžioklėse gali dalyvauti Būrelio nariai, sumokėję metinį nario mokestį, turintys galiojantį medžiotojo bilietą, neturintys nuobaudų arba jas atlikę ir atitinkantys Taisyklėse numatytus reikalavimus (3 priedas). Šiuo atveju nenustatyta, kad ieškovai būtų nesumokėję metinio mokesčio, kad neturi galiojančių medžiotojo bilietų (ieškinio 16 priedas), kad turėtų nuobaudų ir neatitiktų Taisyklėse numatytų reikalavimus, todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad atsakovas visiems ieškovams privalėjo sudaryti jų nediskriminuojančias, lyginant su kitais Būrelio nariais, sąlygas medžioti, tiek informuojant juos apie Būrelio organizuojamas medžiokles, tiek išduodant medžioklės lapus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2022 m. kovo mėnesio, kai Būrelio viduje kilo konfliktas dėl iš Būrelio teritorijos dingusių vaizdo stebėjimo kamerų, dėl ko Būrelis kaltino R. Z. ir R. K., kurie 2022 m. balandžio 23 d. visuotinio susirinkimo sprendimu buvo pašalinti iš Būrelio narių, nebeinformuodavo ieškovų apie Būrelio organizuojamas medžiokles, talkas ir kitokias bendras veiklas, ir nors Kauno apylinkės teismo c. b. Nr. e2-14688-527/2022 priimtas 2022 m. spalio 26 d. sprendimas, kuriuo 2022 m. balandžio 23 d. Būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimas pašalinti ieškovus R. Z. ir R. K. iš narių buvo pripažintas neteisėtu, įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 26 d., Būrelis informaciją apie medžiokles (laiką, vietą) ieškovams vėl pradėjo teikti tik nuo 2023 m. birželio 20 d.

Atsakovas teigia, kad Būrelis neturi pareigos pranešti nariams apie medžioklę, kad tik kartais nariai gauna minėtą informaciją SMS žinutėmis. Tačiau byloje surinkti įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad Būrelyje pagal nuo seno nusistovėjusią vidaus tvarką informacija apie Būrelio medžiokles, kitas veiklas, pavyzdžiui talkas, buvo ir yra teikiama SMS žinutėmis, kurias Būrelio nariams paprastai siunčia Būrelio pirmininkas. Tokią nusistovėjusią Būrelio vidaus tvarką, teismo nuomone, patvirtina: 

1) ieškinio 13 priede pateiktos ieškovo K. K. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2022 m. kovo 5 d. iš Būrelio pirmininko gautos SMS žinutės su informacija apie medžiokles; 

2) liudytojų Ž. V., V. K. ir D. G. parodymai 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu, kad Būrelio medžioklės plotai yra dideli, skirstomi į dvi dalis ir, nežinant medžioklės vietos, nariai nevažiuoja ir patys neieško, kuriame plote yra medžiojama. Liudytojas V. K. paliudijo, kad, negavęs SMS žinutės apie medžioklės laiką ir vietą, nevažiuoja į medžioklę ir neskambina pirmininkui pasiteirauti, kada medžioklė. Liudytojas Ž. V. teismo posėdžio metu pagarsino gautas SMS žinutes su informacija apie medžiokles laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. sausio 19 d. ir papildomai nurodė, kad tuo atveju, kai žinučių negalėjo siųsti pirmininkas, už jį tai darė kitas Būrelio narys – R. D.. Pavaduojančio asmens paskyrimas, teismo nuomone, patvirtina, kad informavimas apie medžiokles SMS žinutėmis yra tęstinio pobūdžio, o ne epizodinis veiksmas;

3) tai, kad informacijos apie medžiokles teikimas ieškovams buvo atnaujintas 2023 m. birželio 20 d. tokia pačia tvarka (SMS žinutėmis), nors ieškovai neteikė atskiro prašymo Būreliui informuoti apie medžioklę būtent SMS žinutėmis.

Būrelio pirmininkas O. B. 2023 m. rugpjūčio 31 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovų R. Z. ir R. K. kaip Būrelio narių teisės buvo apribotos dar nuo 2022 m. kovo mėnesio, kai keli Būrelio nariai kartu su Būrelio pirmininku priėmė neoficialų sprendimą ne tik neinformuoti šių ieškovų apie vykstančias medžiokles, bet net ir imtis papildomų veiksmų, kad ieškovai medžioklių laiko negalėtų lengvai sužinoti, pavyzdžiui, tuo tikslu informacija apie Būrelio veiklą ir medžiokles buvo nustota teikti ir ieškovui K. K., kuris yra R. K. sūnus. Aplinkybę, kad informacija nebuvo teikiama ieškovams dėl 2022 m. incidento su vaizdo stebėjimo kameromis, teisme taip pat patvirtino ir liudytojai V. K. ir D. G..

Teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, jog nei vienas iš ieškovų nesikreipė į Būrelio pirmininką informuodamas, jog ketina medžioti ir prašydamas išduoti medžioklės lapą. Kaip matyti iš su ieškiniu pateiktų įrodymų, į ieškovo R. K. rašytinius 2023 m. sausio 21 d. ir 24 d. prašymus bei į ieškovo K. K. rašytinius 2023 m. sausio 20 ir 23 d. prašymus išduoti medžioklės lapus bebrų medžioklei atsakovas nieko neatsakė (11 ir 15 priedai). Nors teismo posėdžių metu atsakovo atstovai nurodė, jog šiuo atveju buvo nesilaikyta Būrelio vidaus tvarkos taisyklių IV dalies (medžioklių organizavimas) 3 punkto nuostatos, pagal kurią ,,apie planuojamą medžioklę privaloma informuoti Būrelio vadovą ne vėliau kaip prieš 12 val. iki numatomos medžioklės“, atkreiptinas dėmesys į tai, jog 24 dienos R. K. prašyme buvo prašoma išduoti medžioklės lapą bebrų medžioklei iki 2023 m. sausio 29 d., o 23 dienos K. K. prašyme buvo prašoma išduoti medžioklės lapą bebrų medžioklei iki 2023 m. sausio 27 d., kas, teismo nuomone, reiškia, jog atsakovo pacituota nuostata nebuvo pažeista. Nors Būrelio pirmininkas teismo posėdžio metu medžioklės lapų neišdavimą bebrų medžioklei grindė ir tuo, kad medžioklės lapus bebrų medžioklei išduoti buvo galima tik Būrelio valdybos nariams, pažymėtina, jog atsakovas į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o byloje esantys įrodymai patvirtina tiek tai, kad ieškovas R. K. 2023 m. rugpjūčio 5 d. visuotiniame susirinkime nebebuvo perrinktas valdybos nariu, tiek tai, kad tik 2023 m. birželio 17 d. visuotinio susirinkimo nutarimu medžioklės lapus buvo nutarta išduoti Būrelio valdybos nariams (...), kai tuo tarpu iki tol, kaip nurodė Būrelio pirmininkas susirinkimo metu, buvo išduodama ,,visiems norintiems“. Be to, kaip matyti iš ieškinio priedų, ieškovas K. K. 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu prašė Būrelio pirmininko informuoti apie vykstančias medžiokles (ieškinio 13 priedas), ieškovai R. Z. ir R. K. 2022 m. gruodžio 12 d. asmeniškai raštais taip pat prašė Būrelio pirmininko suteikti informaciją apie medžioklių laiką ir vietą (4 ir 10 ieškinio priedai), tačiau tokia informacija ieškovams imta teikti tik po 2023 m. birželio 20 d.

Taisyklių 5 dalies 8 punkte nurodyta, kad Būrelio nariai vengia tarpusavio santykiuose asmens žeminimo, įžeidinėjimo, apkalbų, ignoravimo apraiškų. Tačiau byloje esantys duomenys, teismo nuomone, patvirtina, kad ieškovai iki 2023 m. birželio 20 d. buvo ignoruojami nepaisant to, kad K. K. niekada nebuvo pašalintas iš Būrelio, o R. K. ir R. Z. 2022 m. balandžio 23 d. pašalinimas iš Būrelio narių 2022 m. spalio 26 d. Teismo sprendimu c. b. Nr. e2-14688-527/2022 buvo pripažintas neteisėtu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog ieškovai įrodė, kad jiems iki 2023 m. birželio 20 d. nebebuvo siunčiama informacija apie Būrelio organizuojamas medžiokles, talkas ir kitokias bendras veiklas, o, be to, ieškovams K. 2023 m. sausio mėn. nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti bebrų medžioklėje, nes į jų rašytinius prašymus atsakovas niekaip nesureagavo.

Tačiau teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovo atstovų argumentais, šioje situacijoje, kai nei Taisyklėse iki jų pakeitimo 20223 m. birželio 17 d. visuotinio susirinkimo nutarimo pagrindu, nei Įstatuose nebuvo imperatyviai nurodyta, kad apie Būrelio vykdomas medžiokles trumposiomis SMS žinutėmis turėjo būti asmeniškai informuojami visi Būrelio nariai, sprendžia, jog būtent patys ieškovai per mažai rodė iniciatyvos tokiai informacijai gauti, o svarbiausia – išreiškiant aiškų pageidavimą (norą) dalyvauti konkrečiose Būrelio organizuojamose medžioklėse ar patiems prašant išduoti jiems medžioklės lapus individualioms medžioklėms. Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tiek tai, jog ieškovai būtų mėginę aiškintis konkrečių medžioklių vietą ir laiką per pirmininką (K. K. – nuo 2022 m. kovo iki 2022 m. rugsėjo 12 d., kiti ieškovai – nuo 2022 m. kovo iki 2022 m. gruodžio 12 d.) arba per kitus Būrelio narius, tačiau teikti tokią informaciją jiems buvo atsisakyta, tiek tai, jog ieškovai buvo realiai atvykę bent į vieną medžioklę, tačiau nebuvo įtraukti į medžioklės lapą (-us). Šioje vietoje itin svarbia aplinkybe teismas laiko tai, kad ieškovai R. Z. ir R. K. 2022 m. birželio 6 d. kreipėsi su ieškiniais į teismą, prašydami pripažinti neteisėtu atsakovo 2022 m. balandžio 23 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti juos iš Būrelio narių ir įpareigoti atsakovą grąžinti juos į Būrelio narius. Nors ieškovai toje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2022 m. balandžio 23 d. sprendimo vykdymą, įpareigojant atsakovą netrukdyti ieškovams dalyvauti Būrelio medžioklėse, gauti medžioklės lapus bei medžioti atsakovo ploto vienete nario teisėmis, teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimis nepritaikė šių laikinųjų apsaugos priemonių, vienu iš pagrindinių motyvų nurodęs tai, kad tokia laikinąja apaugos priemone norima išspręsti ginčą iš esmės ir pasiekti tą teisinį rezultatą, kurį galima bus pasiekti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Be to, teismas nurodė, jog ginčijamo nutarimo vykdymo sustabdymas neabejotinai turėtų įtakos ir visų kitų Būrelio narių teisėms ir interesams, kas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, nes šio prašymo patenkinimo atveju ieškovai prieš atsakovo daugumos valią turėtų teisę dalyvauti organizuojamose Būrelio kolektyvinėse, individualiose medžioklėse, gauti medžioklės lapus bei medžioti Būrelio ploto vienete nario teisėmis. Kadangi ieškovai teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarčių neskundė, spręstina, jog jie tokiu būdu sutiko su teismo argumentais ir iki 2022 m. lapkričio 26 d. neįsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo buvo pripažintas neteisėtu atsakovo 2022 m. balandžio 23 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimas pašalinti ieškovus iš Būrelio narių ir kuriuo atsakovas buvo įpareigotas grąžinti ieškovus į Būrelio narius, patys ieškovai, nežinodami bylos baigties, o tuo pačiu ir galimai neturėdami teisėto pagrindo pasiteisinti prieš Būrelio daugumą, balsavusią už jų pašalinimą iš Būrelio, viso tos bylos nagrinėjimo metu patys nerodė jokios iniciatyvos (jokio noro) dalyvauti Būrelio organizuojamose konkrečiose medžioklėse ir kitose veiklose, dėl ko nesiuntimas ieškovams R. Z. ir R. K. sms apie Būrelio organizuojamas medžiokles už laikotarpį iki 2022 m. lapkričio 26 d., per kurį jie Būrelio narių daugumos sprendimu (kurio vykdymas teismo nebuvo sustabdytas) buvo pašalinti iš Būrelio narių, teismo nuomone, negali būti vertinama kaip atsakovo neteisėta veika, priežastiniu ryšiu susijusi su šiems ieškovams padaryta žala.

Be to, kaip spręstina iš byloje pateiktų įrodymų, ieškovas K. K., nors jis ir nebuvo pašalintas iš Būrelio narių, tačiau nuo 2022 m. kovo mėnesio jau nebegaudamas informacijos apie Būrelio organizuojamas medžiokles, tik 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu pirmą kartą paprašė Būrelio pirmininko informuoti jį apie vykstančias medžiokles ir, nežiūrint į tai, kad į šį jo prašymą nebuvo niekaip sureaguota, dėl savo teisių pažeidimo nesikreipė nei į Būrelio valdybą, nei tą klausimą iškėlė Būrelio susirinkime. Be to, tik 2023 m. sausio 20 ir 23 dienomis (t. y. po jo tėvo į Būrelio narius grąžinusio Teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjus beveik 2 mėnesiams) pateikė atsakovo pirmininkui prašymus išduoti medžioklės lapus bebrų medžioklei, nors su prašymu dėl medžioklės lapų išdavimo individualiai medžioklei turėjo visas sąlygas kreiptis ir gerokai anksčiau, nelaukdamas su juo nesusijusio Teismo sprendimo priėmimo. Be to, pažymėtina ir tai, jog ieškovas, net ir negaudamas sms pranešimų iš Būrelio pirmininko, bet turėdamas galimybę apie medžioklės vietą ir laiką bei paskirtus medžioklės vadovus sužinoti iš kitų Būrelio narių, byloje net neįrodinėjo, kad jis atsakovo pirmininkui ar paskirtiems medžioklių vadovams buvo išreiškęs pageidavimą dalyvauti konkrečiose medžioklėse, tačiau sąmoningai jų nebuvo įtraukiamas į medžioklės lapus. Teismo nuomone, K. K. tuo atveju, jeigu jis buvo nuoširdžiai įsitikinęs, kad jo tėvas R. K. niekaip nebuvo susijęs su kamerų dingimu, ir jeigu jis (K. K.) neturėjo jokio pagrindo abejoti tuo, kad jo tėvas, būdamas be jokio teisėto pagrindo pašalintas iš Būrelio narių, neišvengiamai teismo bus sugrąžintas į Būrelio narius, nuo pat 2022 m. kovo mėnesio, kai tik pradėjo nebegauti informacijos apie Būrelio organizuojamas medžiokles, būdamas sąžiningas ir nuoširdžiai pageidaudamas Būrelio medžioklėse dalyvauti (o ne kartu su tėvu laukti tėvą reabilituojančio teismo sprendimo), pats tam turėjo parodyti gerokai daugiau iniciatyvos ir tai padaryti gerokai anksčiau, išreiškiant aiškų pageidavimą toje susidariusioje nestandartinėje situacijoje (kai didesnė dalis Būrelio narių susirinkime balsavo už jo tėvo pašalinimą iš Būrelio) tiek būti toliau informuojamam sms pranešimais apie visas Būrelio medžiokles ir kt. veiklas (tuo labiau, kad, kaip jau minėta, iki 2023 m. birželio 17 d. atsakovo vidaus tvarkos taisyklėse nebuvo įtvirtinta privaloma informavimo sms-ais tvarka), tiek pačiam įvairiausiais būdais parodant aiškų norą dalyvauti konkrečiose medžioklėse. Pažymėtina ir tai, jog būtent K. K. (kuris, ieškovų teigimu, ignoruojamas buvo tik dėl savo tėvo), kuris nebuvo pašalintas iš Būrelio narių ir formaliai kaip Būrelio narys turėjo visas galimybes medžioti, įvairiausiais būdais pamėgindamas įgyvendinti šią savo teisę (pavyzdžiui, susižinodamas per kitus narius apie vietą ir laiką ir realiai atvykdamas į medžiokles) tuo metu, kol jo tėvas to daryti negalėjo, tokiu būdu galėjo skleisti žinią apie savo tėvo nekaltumą ir prisidėti prie kitokios Būrelio nuomonės formavimosi.

Dėl R. Z. argumentų, jog 2022 m. gruodžio 29 d. prašymą suteikti informaciją, reikalingą nario mokesčiams sumokėti, Būrelio pirmininkas neatrašė (ieškinio 5 priedas), jog jis negavo jokio atsakymo į 2023 m. sausio 4 d. į prašymą Būrelio kasininkui išrašyti kvitą, patvirtinantį nario mokesčio sumokėjimą (ieškinio 6 priedas) ir jog Būrelio pirmininkas praignoravo jo 2023 m. sausio 26 d. prašymą išduoti medžioklės lapus už 2021–2022 m. medžioklės sezoną (ieškinio 7 priedas), dėl R. K. argumento, jog į jo 2022 m. gruodžio 28 d. prašymą per 3 darbo dienas suteikti informaciją, reikalingą nario mokesčiams sumokėti, Būrelio pirmininkas atrašė po 5 darbo dienų (2023 m. sausio 4 d.), tikslios mokesčių sumos nenurodydamas (ieškinio 12 priedas), bei dėl K. K. argumento, jog jis į 2022 m. gruodžio 28 d. prašymą per 3 darbo dienas pateikti Būrelio banko sąskaitą ir nurodyti nario metinį mokestį atsakymo sulaukė po savaitės, kuriame konkretus nario mokesčio dydis nebuvo nurodytas (ieškinio 14 priedas), teismas pažymi, jog nurodyti argumentai, kurių atsakovas jokiais įrodymais nepaneigė ir neužginčijo, patvirtina atsakovo įvykdytus pažeidimus Įstatų 3.3.5 punkto (kuriame numatyta nario teisė gauti informaciją apie Būrelio veiklą ir lėšas) ir Taisyklių 6 dalies 3 punkto (kuriame nurodyta, kad kiekvienas Būrelio medžiotojas turi teisę susipažinti su visais Būrelio visuotinio susirinkimo, valdybos, komisijų nutarimais ir kita medžiaga, o, jeigu informacija neteikiama, turi būti nurodyti atsisakymo pateikti informaciją motyvai).

 

 

Dėl 2023 m. spalio 2 d. patikslinto ieškinio pirmojo reikalavimo

2023 m. spalio 2 d. patikslinto ieškinio pirmuoju reikalavimu ieškovai prašo įpareigoti atsakovą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, užtikrinti ieškovų teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, informuoti ieškovus SMS žinutėmis apie Būrelio organizuojamas medžiokles ne vėliau kaip likus 8 val. iki palaukiminės medžioklės pradžios ir ne vėliau kaip likus 24 val. iki medžioklės su varovais pradžios.

Teismo nuomone, ieškovų teisė gauti informaciją apie medžiokles ir jose dalyvauti šiuo metu nebebėra pažeidžiama, ką nurodė ne tik atsakovo atstovai, tačiau ką pripažino ir patys ieškovai, teismo posėdžių metu nurodę, jog nuo 2023 m. birželio 20 d. jie jau gauna Būrelio vadovo sms pranešimus apie organizuojamas medžiokles ir, kai patys nori ir gali, jose dalyvauja. Nors ieškovai 2023 m. birželio 29 d. ieškinio reikalavimų patikslinime nurodė, jog pirmasis ieškinio reikalavimas reiškiamas siekiant išvengti ginčų ateityje dėl ieškinio pirmojo reikalavimo interpretavimo, atsakovui bylos nagrinėjimo metu nepripažinus vykdyto ieškovų teisių pažeidimo, tačiau pažymėtina, jog, kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu atsakovo pateikto 2023 m. birželio 17 d. Būrelio narių visuotinio susirinkimo protokolo, jo 2 dalyje buvo nutarta ,,Informuoti visus Būrelio narius, tame tarpe ir ieškovus, apie vykdomas medžiokles, jų laiką ir vietą trumposiomis SMS žinutėmis (bendru sutarimu).“ 

Ieškovams teismo posėdžio metu patvirtinus, jog šiuo metu jie jau gauna Būrelio vadovo sms pranešimus apie organizuojamas medžiokles ir, kai patys nori ir gali, jie jose dalyvauja, be to, atsakovui bylos nagrinėjimo metu 2023 m. birželio 17 d. Būrelio visuotiniame susirinkime nutarus nustatyti tokią informavimo apie vykdomas medžiokles tvarką, kurios ieškovai, dalyvavę tame susirinkime, teisės aktų nustatyta tvarka neskundė ir dėl kurios neišsakė jokių pretenzijų net ir teismo posėdžių metu, nurodę, kad juos tenkina ir toks informavimas, kai sms gaunamos nebūtinai kaip likus 8 val. iki palaukiminės medžioklės pradžios ir nebūtinai ne vėliau kaip likus 24 val. iki medžioklės su varovais pradžios, bet svarbiausia, kad toks pats informavimas būtų taikomas visiems kitiems Būrelio nariams ir kad užtektų laiko susiplanuoti ir susiruošti į medžioklę, teismas sprendžia, jog šiuo atveju, kai nebėra pagrindo konstatuoti šio teismo sprendimo priėmimo metu ieškovų pažeidžiamos teisės gauti informaciją apie medžiokles ir jose dalyvauti, teismo nuomone, nėra ir teisėto pagrindo tenkinti pirmojo patikslinto ieškinio reikalavimo, tuo labiau, kad tokio reikalavimo patenkinimas, teismo nuomone, ieškovams net suteiktų daugiau teisių, nei jų šiuo metu turi kiti Būrelio nariai, kuriems visiems taikomas minėtas 2023 m. birželio 17 d. Būrelio narių visuotinio susirinkimo nutarimas ir jo pagrindu pakeistos Vidaus tvarkos taisyklės, kuriuose konkretus valandų skaičius iki medžioklės pradžios nėra įtvirtintas.

Teismo nuomone, šiuo atveju nėra nustatytas pagrindas taikyti CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytą civilinių teisių gynimo būdą – prevencinio ieškinio dėl atsakovo įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus patenkinimą, kadangi, pačiam atsakovui 2023 m. birželio 17 d. Būrelio visuotiniame susirinkime nutarus ,,Informuoti visus Būrelio narius, tame tarpe ir ieškovus, apie vykdomas medžiokles, jų laiką ir vietą trumposiomis SMS žinutėmis (bendru sutarimu)“, jau yra užkirstas kelias teisę pažeidžiantiems veiksmams, sukeliantiems realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), kuri (t. y. reali grėsmė), teismo nuomone, būtų išlikusi tik tuo atveju, jei atsakovas, ir toliau teigdamas, jog jokie teisės aktai jo neįpareigoja informuoti Būrelio narius apie organizuojamas medžiokles, ieškovams ir toliau nesiųstų sms pranešimų, o taip pat, jeigu šioje byloje kartu nebūtų sprendžiamas ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas. 

 

Dėl ieškovų reikalavimo ,,atvykus ieškovams į kolektyvinę medžioklę, įrašyti juos į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose kolektyvinėse medžioklėse“

Antruoju 2023 m. spalio 2 d. patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovai prašo įpareigoti atsakovą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, užtikrinti ieškovų teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete – atvykus ieškovams į kolektyvinę medžioklę, įrašyti juos į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose kolektyvinėse medžioklėse.

Atsakovo atstovų teigimu, Būrelio praktikoje susiformavusi praktika, jog patys medžiotojai tarpusavyje susitaria dėl medžioklės laiko, tuomet susiekia su Būrelio vadovu ir yra vykdoma medžioklė. Tuo atveju, jei ieškovai išreikštų norą medžioti, jiems būtų sudarytos sąlygos, tačiau patys ieškovai to nedaro.

Teismo nuomone, šis patikslinto prevencinio ieškinio reikalavimas, pareikštas į ateitį, vertintinas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, ieškovams į bylą nepateikus jokių pagrįstų argumentų ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jų teisė būti įrašytiems į kolektyvinės medžioklės lapą (-us) tuo atveju, kai ieškovai buvo atvykę į kolektyvinę (-es) medžioklę (-es), būtų buvusi pažeista. Tik tuo atveju, jei ieškovai bent kartą būtų atvykę į kolektyvinę (-es) medžioklę (-es), tačiau atsakovas (medžioklės vadovas) nebūtų įrašęs jų į medžioklės lapus, teismo nuomone, ieškovams atsirastų teisė ginti jų pažeistas teises teisės aktų nustatyta tvarka. O pretenduoti į prevencinio ieškinio reikalavimo dėl teisės dalyvauti kolektyvinėse medžioklėse užtikrinimo ateityje patenkinimą ieškovai galėtų tik įrodę, kad iki šiol nėra užkirstas kelias ieškovų teisę dalyvauti kolektyvinėse medžioklėse pažeidžiantiems veiksmams, sukeliantiems realią žalos padarymo grėsmę ateityje. Vien dėl tos priežasties, kad ieškovai iki 2023 m. birželio 20 d. (t. y. iki Būrelio 2023 m. birželio 17 d. visuotiniame susirinkime nebuvo įtvirtinta informavimo sms pranešimais tvarka) negaudavo iš Būrelio pirmininko sms pranešimų apie Būrelio organizuojamų medžioklių laiką ir vietą, teismo nuomone, dar nepatvirtina ieškovų teiginių apie buvusius (o tuo labiau – ir apie realiai galinčius vykti ateityje) pažeidimus jų teisės dalyvauti kolektyvinėse Būrelio medžioklėse.

 

Dėl ieškovų reikalavimo ,,ne vėliau kaip per dvi dienas nuo ieškovų prašymo raštu išduoti ieškovams medžioklės lapus, kai leidžiama medžioti vienam medžiotojui“

Trečiuoju 2023 m. spalio 2 d. patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovai prašo įpareigoti atsakovą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, užtikrinti ieškovų teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete – ne vėliau kaip per dvi dienas nuo ieškovų prašymo raštu išduoti ieškovams medžioklės lapus, kai leidžiama medžioti vienam medžiotojui.

Nors teismas ir nesutinka su atsakovo argumentu, jog nei vienas iš ieškovų nesikreipė į Būrelio pirmininką informuodamas, jog ketina medžioti ir prašydamas išduoti medžioklės lapą (nes, kaip matyti iš ieškinio prieduose Nr. 11 ir 15 pateiktų įrodymų, į ieškovo R. K. rašytinius 2023 m. sausio 21 d. ir 24 d. prašymus bei į ieškovo K. K. rašytinius 2023 m. sausio 20 ir 23 d. prašymus išduoti medžioklės lapus bebrų medžioklei atsakovas ne tik medžioklės lapų neišdavė, bet netgi nieko neatsakė ir niekaip nemotyvavo tokių savo veiksmų), tačiau, teismo nuomone, netgi teismui konstatavus, jog šiuo atveju buvo pažeistos ieškovų teisės (apie ką bus pasisakyti vėliau), tai nėra pakankamas pagrindas tenkinti šio prevencinio ieškinio reikalavimo, pareikšto į ateitį.

2023 m. spalio 31 d. ieškovų atstovas pateikė prašymą prijungti 2023 m. spalio 19 d. vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota kaip Būrelio pirmininkas O. B. 2023 m. spalio 19 d. neišdavė ieškovui R. Z. medžioklės lapo individualiai bebrų medžioklei, nors, ieškovų teigimu, Būrelio vidaus taisyklių IV dalies 3 punkte yra įtvirtinta, kad vadovauti medžioklei, medžioti individualiai ir tam tikslui gauti iš Būrelio valdybos pirmininko medžioklės lapus turi teisę kiekvienas Būrelio narys, esantis Būrelio nariu ne mažiau kaip 3 metus, bei priklausantis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriui. Šis įrodymas, ieškovų teigimu, patvirtina, kad atsakovas nepagrįstai pažeidinėja ieškovo R. Z. teisę medžioti net vykstant šios bylos nagrinėjimui teisme.

2023 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu atsakovas pateikė 2023 m. birželio 17 d. Būrelio narių visuotinio susirinkimo protokolą, kurio 2 dalyje nurodyta: ,,(...) Diskutuota dėl medžioklės lapų išdavimo ieškovams. Pasisakė O. B., kuris pažymėjo, kad labai sudėtinga sukontroliuoti medžioklės lapus, jų teisingą užpildymą ir pridavimą, kai medžioklės lapai išduodami visiems norintiems. Nutarta: Medžioklės lapus išduoti tik Būrelio valdybos nariams, Revizijos komisijos nariams ir iždininkui. Tik išskirtiniais atvejais medžioklės lapas gali būti išduotas valdybos pirmininko sprendimu, vėliau informuojant Būrelio valdybą (bendru sutarimu).(...)“.

Atsakovui bylos nagrinėjimo metu 2023 m. birželio 17 d. Būrelio visuotiniame susirinkime nutarus pakeisti medžioklės lapų išdavimo tvarką, kurios tame susirinkime dalyvavę ieškovai nustatyta tvarka neskundė ir dėl tos tvarkos, įtvirtintos ir naujausios redakcijos Būrelio Vidaus tvarkos taisyklių IV dalies ,,Medžioklių organizavimas“ 3 punkte, panaikinimo (pripažinimo neteisėta) nereiškė savarankiško ieškinio reikalavimo nei šioje, nei kitoje byloje ir paskutinio teismo posėdžio metu net neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, kad galėtų tokį reikalavimą pareikšti, nors iš atsakovo paskutinio teismo posėdžio metu pateiktų Vidaus tvarkos taisyklių ir atsakovo paaiškinimų paaiškėjo, jog ši pakeista medžioklės lapų išdavimo tvarka taikoma visoms medžioklėms, tarp jų ir individualioms medžioklėms (kai leidžiama medžioti vienam medžiotojui), teismo nuomone, ieškovams neįrodžius savo argumentų apie tai, jog 2023 m. birželio 17 d. visuotinio susirinkimo nutarimas ir jo pagrindu atliktas Vidaus tvarkos taisyklių IV dalies ,,Medžioklių organizavimas“ 3 punkto pakeitimas netaikytinas individualioms medžioklėms, nėra jokio teisėto pagrindo ieškovų atstovo pateikto 2023 m. spalio 19 d. vaizdo įrašo (kuriame užfiksuota kaip Būrelio pirmininkas O. B. 2023 m. spalio 19 d. neišdavė i R. Z. medžioklės lapo individualiai bebrų medžioklei) vertinti kaip įrodančio šio ieškinio reikalavimo pagrįstumą ir iki šiol tebevykstantį ieškovų teisių pažeidimą. Byloje nesant ginčo dėl to, jog ieškovas R. Z. 2023 m. spalio 19 d. nebuvo Būrelio valdybos nariu, be to, jis nebuvo nei Revizijos komisijos nariu, nei iždininku, teismas vertina, jog medžioklės lapo jam neišdavimas individualiai bebrų medžioklei 2023 m. spalio 19 d., nenustačius jokio išskirtinio atvejo medžioklės lapui išduoti valdybos pirmininko sprendimu, nepatvirtina Būrelio Vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtintų ieškovo teisių pažeidimo fakto bylos nagrinėjimo metu, o tuo pačiu ir pagrindo tenkinti prevencinio ieškinio reikalavimo (pareikšto į ateitį) dėl atsakovo įpareigojimo ne vėliau kaip per dvi dienas nuo ieškovų prašymo raštu išduoti ieškovams medžioklės lapus, kai leidžiama medžioti vienam medžiotojui, tuo labiau, kad tokio reikalavimo patenkinimas ieškovams net suteiktų daugiau teisių, nei jų šiuo metu turi kiti Būrelio nariai, kuriems visiems taikomuose Vidaus tvarkos taisyklėse nėra įtvirtintas joks dienų skaičius, per kurį turi būti išduotas medžioklės lapas, o yra numatytas tik ne ilgesnis kaip 12 val. terminas iki numatomos medžioklės, per kurį privaloma informuoti Būrelio vadovą apie planuojamą medžioklę. Pažymėtina, jog ieškovai, pageidaudami, jog Būrelyje būtų taikoma jų nurodyta medžioklės lapų išdavimo tvarka, turi galimybę iškelti tokį klausimą Būrelio visuotiniame susirinkime, kad balsų dauguma būtų priimtas daugumai Būrelio narių labiausiai priimtinas nutarimas. 

 

Dėl reikalavimo grąžinti R. K. į valdybos narius

Ieškovas R. K. 2023 m. kovo 15 d. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą atkurti ieškovo R. K. atsakovo valdybos nario pareigas 2021 m. rugpjūčio 12 d.–2024 m. rugpjūčio 12 d. kadencijai. Ieškinyje buvo nurodyta, jog Įstatų 4.3 punkte numatyta, kad Būrelio veiklai vadovauja 5 narių valdyba, kurią trejų metų laikotarpiui atviru balsavimu renka visuotinis Būrelio narių susirinkimas. R. K. 2021 m. rugpjūčio 12 d. visuotinio Būrelio narių susirinkimo sprendimu buvo išrinktas vienu iš penkių valdybos narių 2021 m. rugpjūčio 12 d.–2024 m. rugpjūčio 12 d. kadencijai (17 priedas). 2022 m. balandžio 23 d. Jis Būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimu buvo pašalintas iš Būrelio narių, tačiau Teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu pripažino jo pašalinimą iš Būrelio neteisėtu ir įpareigojo atsakovą grąžinti jį į Būrelio narius. Atsakovas šio Teismo sprendimo neskundė, vadinasi, pripažino savo neteisėtą poelgį. Taigi, 2022 m. lapkričio 26 d. įsiteisėjus Teismo sprendimui, Būrelio valdybos nario pareigos ieškovui turėjo būti atkurtos, nes išnyko pagrindas, kuriuo remiantis ieškovas nebegalėjo eiti tų pareigų. Teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendime konstatavo, kad „Būrelio nario pašalinimo iš Būrelio pagrindai yra susiję su jam nustatytomis pareigomis. Nors atsakovas ir pateikė ginčijamą Būrelio sprendimą, tačiau skaitant jo turinį taip ir lieka paslaptyje, kokius neteisėtus veiksmus atliko ieškovai. Sprendimo aprašomojoje dalyje minima, kad buvo dingusios Būrelio kameros, kad buvo atliekama jų paieška, tačiau, kaip ir kokiu būdu ieškovai yra susiję su minėtomis aplinkybėmis, kaip ir kokius Būrelio įstatų reikalavimus pažeidė bei dėl kokių „tariamų“ pažeidimų ieškovai buvo pašalinti iš Būrelio – neaišku.“ Teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad ,,akivaizdu, kad, priimant sprendimą pašalinti ieškovus iš Būrelio narių, buvo vadovaujamasi ne įrodymais, o prielaidomis, kas taip pat galėjo įtakoti nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.“ Taigi, R. K. jokie neteisėti veiksmai ar Būrelio įstatų ir vidaus taisyklių pažeidimai nėra įrodyti, todėl dėl Būrelio neteisėtų veiksmų ieškovui negali kilti neigiamos pasekmės – Būrelio valdymo organo nario pareigų praradimas. Nei Būrelio Įstatai, nei Taisyklės nenumato pagrindų, kuriems egzistuojant valdybos narys yra šalinamas iš savo einamų pareigų. R. K. pats neatsistatydino iš savo pareigų, taip pat iš jų nebuvo atšauktas Būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimu (Įstatų 4.2.4 ir 4.3 punktai), todėl neteisėtai pašalinus ieškovą iš jo kaip valdybos nario pareigų, jo vieta iki kitos valdybos kadencijos arba turėjo būti palikta laisva, arba laikinai suteikta kitam nariui iki kol išsispręs tuo metu teismo nagrinėta c. b. Nr. e2-14688-527/2022 dėl neteisėto R. K. pašalinimo iš Būrelio ir paaiškėjus, kad valdybos nario pašalinimas iš Būrelio narių yra neteisėtas, atkurtos. Laikytina, kad tuo atveju, kai iš Būrelio neteisėtai yra pašalinamas narys, kuris tuo pačiu yra ir valdybos narys, savaiminis valdybos nario pareigų pasibaigimas suponuotų, kad yra pažeidžiama valdybos nario nepasibaigus kadencijos, kuriai narys buvo išrinktas, perrinkimo tvarka. Tokia situacija neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų ir pamatinės teisinės nuostatos, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. 2023 m. sausio 10 d. R. K. raštu kreipėsi į Būrelio pirmininką su prašymu atkurti jo kaip valdybos nario pareigas, tačiau jokio atsakymo negavo, todėl ieškovas priverstas savo pažeistas teises ginti formuluodamas atskirą materialinį reikalavimą šioje byloje.

2023 m. birželio 29 d. į bylą pateiktame 2023 m. birželio 28 d. ieškinio reikalavimų patikslinime buvo nurodyta, jog ieškovas nebepalaiko šio ieškinio reikalavimo atsakovui jį įvykdžius, kadangi po bylos iškėlimo teisme atsakovas savo veiksmais atkūrė ieškovui jo Būrelio valdybos nario pareigas, jis yra kviečiamas į Būrelio valdybos narių susirinkimus, turi valdybos nario teises ir pareigas. Tačiau buvo prašoma, kad teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje ir skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, įvertintų, kad iki ieškinio pateikimo į teismą dienos atsakovas ignoravo ieškovo prašymą atkurti jam valdybos nario pareigas (žr. ieškinio 9 priedą), o atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad „ vien šis [2022 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės] teismo sprendimas nesukelia teisinio pagrindo R. K. atkurti valdybos nario pareigas“. Visa tai rodo, kad ieškinio pateikimo teismui metu ieškovo reikalavimas buvo pagrįstas, dėl to bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl veiksmų atsakovo, kuriam tenka pareiga jas atlyginti, vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Taip pat buvo prašoma grąžinti ieškovui R. K. 107 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už šį ieškinio reikalavimą.

2023 m. spalio 2 d. pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovas R. K., vadovaudamasis CPK 42 straipsnio 1 dalimi ir CPK 140 straipsnio 1 dalimi, nurodė atsisakantis ieškinio dalyje, kuria prašo įpareigoti atsakovą atkurti ieškovo R. K. atsakovo valdybos nario pareigas 2021 m. rugpjūčio 12 d.–2024 m. rugpjūčio 12 d. kadencijai. R. K. patvirtino, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės ir kad jam yra žinoma, kad atsisakius ieškinio teismas, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą, o, vadovaujantis CPK 294 straipsnio 2 dalimi, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Be to, ieškovas R. K. teismo prašė, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktu, pagal kurį žyminis mokestis yra grąžinamas tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės, grąžinti R. K. 75 proc. žyminio mokesčio (80,25 Eur) iš Valstybės biudžeto ir 25 proc. žyminio mokesčio (26,75 Eur) priteisti iš atsakovo.

Ieškovui R. K. atsisakius ieškinio dalyje, kuria buvo prašoma įpareigoti atsakovą atkurti ieškovo R. K. atsakovo valdybos nario pareigas 2021 m. rugpjūčio 12 d.–2024 m. rugpjūčio 12 d. kadencijai, bei patvirtinus, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės ir kad jam yra žinoma, kad atsisakius ieškinio teismas, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą, o, vadovaujantis CPK 294 straipsnio 2 dalimi, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžia, teismas, vadovaudamasis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu ir 294 straipsniu, nenustatęs, kad atsisakymas prieštarautų įstatymui ar pažeistų kažkieno teises, atsisakymą nuo šio ieškinio reikalavimo priima ir civilinę bylą šio reikalavimo dalyje nutraukia.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog 2023 m. rugpjūčio 5 d. vykusio Būrelio visuotinio narių susirinkimo metu R. K. nebebuvo išrinktas į naują Būrelio valdybą, todėl spręstina, jog šio sprendimo priėmimo metu (2023 m. gruodžio 4 d.) ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą atkurti ieškovo R. K. Būrelio valdybos nario pareigas 2021 m. rugpjūčio 12 d.–2024 m. rugpjūčio 12 d. kadencijai nebegalėtų būti patenkintas vien dėl tos priežasties. Tačiau, įvertinus aplinkybę, jog Būrelio pirmininkas, atsakydamas į klausimą, kodėl R. K. pagal 2023 m. sausio 21 ir 24 d. prašymus nesuteikė medžioklės lapų bebrų medžioklei, atsakė, kad medžioklės lapus bebrams medžioti buvo galima duoti tik Būrelio valdybos nariams, teismas, iš į bylą pateiktų duomenų nenustatęs, kad tokia tvarka Būrelyje jau buvo įtvirtinta ir tuo metu, sprendžia, jog šiame pirmininko atsakyme yra patvirtinama, kad atsakovas, atstovaujamas pirmininko, nelaikė R. K. valdybos nariu, tuo labiau, kad, kaip patvirtino atsakovas, į R. K. vietą buvo išrinktas kitas asmuo, kas, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai, jog šis ieškinio reikalavimas 2023 m. kovo 15 d. buvo pareikštas pagrįstai. Kadangi pats atsakovas, ieškovams jau iškėlus bylą teisme, nuo 2023 m. birželio 20 d. atnaujino kvietimus ieškovui R. K. į valdybos posėdžius, teismo nuomone, yra pagrindas sutikti su ieškovų atstovo argumentu, jog 2023 m. birželio 28 d. ieškinio reikalavimų buvo nebepalaikoma (ieškinio atsisakyta) dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, ir, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, grąžinti R. K. 75 proc. žyminio mokesčio (80,25 Eur) iš Valstybės biudžeto.

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Konstitucijos 30 straipsnyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šią Konstitucijos normą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – KT) yra nurodęs, kad „būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (KT 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. KT pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (KT 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (LAT 2023 m. liepos 25 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-417/2013).

LAT 2013 m. liepos 25 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013 yra išaiškinęs, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies kyla pareiga atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą net jei tokia pareiga nėra numatyta įstatymu. Todėl teismai spręsdami reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo privalo tiesiogiai taikyti Konstituciją. Tiesiogiai taikant Konstituciją turi būti įvertinta, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo ir kiek pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje.

Šiuo atveju pareikštu ieškiniu neturtinės žalos atlyginimo prašoma dėl to, kad ieškinio pareiškimo metu buvo pažeidžiama ieškovų teisė į poilsį ir laisvalaikį. Teismas pritaria ieškovų atstovo argumentui, jog šios vertybės svarbą parodo jos įtvirtinimas Konstitucijos 49 straipsnyje. Laisvalaikis svarbi asmens asmenybės dalis, padedanti save išreikšti ir leidžianti asmeniui tapti naudingu visuomenėje, socializuotis su bendraminčiais. Tai aktyvus poilsis, kuris leidžia asmeniui tinkamai pailsėti laisvu nuo darbo laiku.

Medžioklė – tai žmogaus aktyvaus poilsio, bendravimo su gamta ir laisvalaikio praleidimo forma. Tai graži, originaliomis tradicijomis turtinga šventė, kurioje dalyvauja Būrelio nariai su savo šeimomis ar keli medžiotojų būreliai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Medžioklės laimikis turi vertę ir yra atitinkamai panaudojamas. Medžioklė taip pat padeda reguliuoti ir palaikyti stabilias medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, ji skatina ekologinį stabilumą ir biologinę įvairovę. Taigi, tuo atveju, kai pažeidžiama asmenų konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį, nepagrįstai ribojant jų teisę užsiimti jų pomėgiu – medžiojimu ir su juo susijusia veikla, kas suteikia ne tik malonumą, bet ir jausmą, kad jų užsiimama veikla yra prasminga ir naudinga visuomenei (pavyzdžiui, padedama apsaugoti ūkininkų pasėlius nuo bebrų, gyvulių ūkius – nuo vilkų), pažeista asmens teisė į poilsį ir laisvalaikį, teismo nuomone, laikytina aktualia šiandieninėje visuomenėje ir už jos pažeidimą turi būti teisingai atlyginta.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta neturtinės žalos sąvoka: „Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi tai nėra baigtinis sąrašas, įstatymo leidėjas paliko teisę teismui įvertinti konkrečias aplinkybes (ekvivalentine išraiška).

Ieškovų teigimu, neturtinės žalos atsiradimo priežastimi yra neturtinių, nematerialiųjų, t. y. ekonominės vertės neturinčių vertybių pažeidimas. Ieškovai nurodė iki šiol esantys sukrėsti dėl jų ignoravimo, jų bendravimo galimybės yra sumažėję dėl pasikeitusio medžiotojų bendruomenės narių požiūrio į ieškovus, nes jie yra sąmoningai diskriminuojami kitų Būrelio narių atžvilgiu. Jie yra menkinami kitų Būrelio narių akivaizdoje, yra dirbtinai padaryti nepageidaujamais asmenimis, todėl jų reputacija tarp Būrelio narių yra pablogėjusi. Ieškovai patiria nepatogumus, nes jiems yra užkirsta galimybė užsiimti pamėgta veikla, kuri yra jų laisvalaikio praleidimo būdas. Nepatogumus kelia ir tai, kad nepaisant to, jog faktiškai jie nėra priimti Būrelyje kaip visaverčiai nariai, jie turi pareigą mokėti nario metinį mokestį. Be to, ieškovai negali tobulinti savo įgūdžių tykant ar varant medžioklėje, negali dalintis medžioklės laimikiu ir socializuotis bendraminčių tarpe. Ieškovai prarado prasmingumo jausmą, nes negali prisidėti prie stabilios gyvūnų populiacijos palaikymo, padėti ūkininkam saugoti pasėlius nuo laukinių gyvūnų. Be to, Taisyklių 3 dalies 13 punkte yra įtvirtinta Būrelio narių pareiga ne mažiau kaip du kartus per metus dalyvauti organizuotose talkose ar kitose biotechninėse priemonėse. Todėl nepagrįstas ieškovų ignoravimas užkerta jiems galimybes laikytis Taisyklių ir dirbtinai sudaro situacijas, dėl kurių atsakovas gali vėl mėginti pašalinti ieškovus iš Būrelio. Tai verčia ieškovus nerimauti dėl galimybės užsiimti savo mėgstama veikla – medžiokle – ateityje. Taigi, ieškovai kasdien išgyvena dėl esamos situacijos ir jaučiasi blogai. Atsižvelgiant į tai, kad tyčiniai veiksmai nukreipti ieškovų atžvilgiu tęsiasi dar nuo 2022 m. pavasario, ieškovai savo neturtinę žalą vertina po 1 000 Eur kiekvienas.

Ieškovų teigimu, kuriuo teismas, atsakovui neteikus jokių tai paneigiančių argumentų, neturi pagrindo abejoti, pasirinktas laisvalaikio praleidimo būdas – medžioklė – per dvidešimt metų jau yra tapęs ieškovų gyvenimo būdu, o ieškovų R. Z. ir R. K. sukaupta patirtis medžioklėje jau gali būti perduodama jaunesniajai kartai – R. K. sūnui K. K.. Atsakovas neginčijo, kad ieškovai iki neteisėtų Būrelio veiksmų ne tik aktyviai dalyvaudavo medžioklėse (1–2 kartus per savaitę), bet ir dalyvaudavo talkose, šventėse, konkursuose, rūpindavosi pašaru, žolės šienavimu, medžiotojų bokštelio ir šėryklų statybomis ir priežiūra. Visiškai akivaizdu yra tai, kad, negalėdami dalyvauti medžioklėse, prarado teisę į medžioklės laimikį, kurį medžiotojai pasidalina. Tačiau, nors ieškovai nurodė, jog vien medžioklės laimikių vertė būtų buvusi didesnė kaip 1 000 Eur, teismas šią aplinkybę laiko neįrodyta, nesant pateiktų duomenų apie negalėjimo medžioti dėl atsakovo kaltės laikotarpiu sumedžiotus laimikius ir jų dalį, kuri neišvengiamai būtų atitekusi ieškovams, be to, ieškovams net neįrodinėjus konkretaus skaičiaus medžioklių, kuriose jie negalėjo sudalyvauti, bet būtų sudalyvavę, jei nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų). Taip pat teismas nesutinka su ieškovų argumentu, kad nenaudojami medžioklės įranga ir ginklai dėvėjosi, kadangi, tuos tą įrangą ir ginklus tinkamai prižiūrint ir tinkamomis sąlygomis laikant, teismo nuomone, yra priešingai, nes būtent dažnai naudojami ginklai ir įranga dėvisi, gali sugesti (sulūžti), ją galima pamesti ir pan., o tuo labiau, kad nėra įrodyta, jog su ta įranga ir ginklais ieškovai nemedžiojo kituose būreliuose svečio teisėmis. Be to, nesutiktina ir su tuo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nyko neprižiūrimi bokšteliai ir šėryklos, kadangi ir bokštelius, ir šėryklas prižiūrėti, teismo nuomone, ieškovai galėjo ir negaudami sms pranešimų apie organizuojamas medžiokles, nes atvykimas į mišką (nors ir be ginklų), kartu apžiūrint ir bokštelius su šėryklomis ir juos pataisant, teismo nuomone, taip pat yra puiki laisvalaikio praleidimo forma, taip pat ir pabendravimas su šeimos nariais gamtos apsuptyje, ką iš dalies nepagrįstai teigia praradę ieškovai. Taip pat nesutinka ir su tuo, jog ieškovai, negalėdami medžioti praktiškai metus laiko, prarado visą už nemedžiojimo laikotarpį jų sumokėtą nario mokestį. Šioje vietoje pažymėtina, jog ieškovai, nevertino to, jog jie, nevykdami medžioti, ne tik neišleido kurui, kuris yra būtinas nuvykti į medžiokles, suneštinėms vaišėms, be to, jog nevykdami į medžiokles turėjo visas galimybes atsiradusį papildomą laisvą laiką išnaudoti kitiems laisvalaikio praleidimo būdams, pavyzdžiui kelionėms su šeima, knygų skaitymui, filmų ir koncertų lankymui bei kt. Be to, nors ieškovai, negalėdami medžioti, ir galėjo prarasti naudingumo jausmą, kurį galima pajausti prisidėjus prie ūkių ir pasėlių saugojimo nuo gyvūnų, darančių žalą ūkininkams, tačiau pažymėtina, kad su ieškiniu nepateikti jokie įrodymai, nei kad ieškovai tokį jausmą turėjo, nei kad jį prarado. Su ieškiniu nepateikti ir jokie įrodymai apie tai, kad medžiokliniai šunys, nedalyvaudami Būrelio organizuojamose medžioklėse, prarado įgūdžius, tuo labiau, kad nėra įrodyta, jog su tais šunimis nebuvo medžiota kituose būreliuose svečio teisėmis. Byloje nėra ginčo dėl to, jog R. K. nuo 2011 m. iki 2020 m. ėjo iždininko pareigas ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo išrinktas valdybos nariu, taip pat buvo skatintas įvairiais apdovanojimais, todėl Būreliui pažeidinėjant ieškovų teises jie negalėjo prisidėti prie Būreliui svarbių klausimų sprendimų, tačiau pažymėtina ir tai, jog 2023 m. rugpjūčio 5 d. susirinkime R. K. į valdybos narius nebebuvo išrinkta. K. K. medžioklėje dalyvauja nuo vaikystės kartu su tėvu R. K., oficialiai medžiotoju tapo 2018 m. Neatmestina, kad laikas medžioklėje galėjo būti skirtas medžiotojo įgūdžiams tobulinti bei jo sūnaus–tėvo ryšiui formuoti ir stiprinti bei aktyviai pailsėti gamtoje, bendraminčių tarpe, tačiau teismas pažymi ir tai, jog, negalėjus ieškovams dalyvauti medžioklėse dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovams atsirado pakankamai papildomo laiko sūnaus–tėvo ryšiui formuoti ir stiprinti kartu užsiimant kitokiomis veiklomis, tame tarpe ir aktyviai kitokiu būdu (pvz., sportuojant, slidinėjant, fotografuojant ir pan.) pailsėti gamtoje, kam paprasčiausiai turėdavo nelikti laiko dėl dalyvavimo medžioklėse.  

Be to, kaip jau minėta prieš tai, patys ieškovai, nerodę pakankamai iniciatyvos susižinoti kolektyvinių medžioklių laiką ir net nepamėginę jose sudalyvauti, be to, nepakankamai aktyviai reiškę pageidavimus individualioms medžioklėms, atitinkamai taip pat yra atsakingi už visa tai, kas, ieškovų teigimu, patenka į jų patirtą neturtinę žalą. Nors Būrelio pirmininkas teismo posėdžio metu ir patvirtino, kad neinformuoti ieškovus buvo priimtas neformalus bendras sprendimas, tačiau teismas nesutinka su ieškovais, kad dėl atsakovo tyčiniais veiksmais padarytų neteisėtų veiksmų Būrelis turi atlyginti visą ieškovų patirtą neturtinę žalą.

Teismas pritaria ieškovams, jog neturtinės žalos piniginė kompensacija nekompensuoja tikrąja to žodžio prasme. Tai pripažino ir KT, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime nurodydamas, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą". Dėl jos pobūdžio neturtinės žalos neįmanoma tiksliai apskaičiuoti. Jeigu tokia žala yra nustatoma, ir reikia priteisti piniginį žalos atlyginimą, tai teismas turi nustatyti sumą vadovaudamasis teisingumo principu ir atsižvelgęs į Teismų praktiką.

Atsižvelgdamas į tai, jog patys ieškovai jiems kiekvienam atskirai padarytos žalos nevertino skirtingu dydžiui, teismas, spręsdamas dėl kiekvienam ieškovui padarytos neturtinės žalos dydžio, tos žalos dydžio taip pat nediferincijuoja ir konstatuoja, jog, įvertinus visus prieš tai aptartus argumentus, tarp jų ir tai, jog, tuo metu nebuvus Taisyklėse įtvirtintos tvarkos informuoti visus narius apie medžiokles, patys ieškovai nerodė pakankamai iniciatyvos susižinoti tikslų medžioklių laiką ir vietą ir svarbiausia – net nepamėgino sudalyvauti kolektyvinėse medžioklėse, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, tiesiogiai taikant Konstituciją, atsižvelgiant į tai, kad Būrelis nėra pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio nariais yra patys ieškovai, taip pat į tai, jog nuo 2023 m. birželio 20 d. ieškovų teisė medžioti nebėra niekaip ribojama, egzistuoja teisėtas pagrindas kiekvienam iš ieškovų už patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, pablogėjusią reputaciją, padarytą neigiamą įtaką gebėjimui bendrauti su kitais asmenimis ir kitus patirtų nepatogumus priteisti kiekvienam po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.     

 

Dėl ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai 2023 m. lapkričio 13 d. prašymu, vadovaudamiesi CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 98 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti iš atsakovo: ieškovui R. Z. 130 Eur žyminį mokestį ir 835,98 Eur išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą teisme advokato ir (ar) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; ieškovui R. K. 130 Eur žyminį mokestį ir 969,21 Eur išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme advokato ir (ar) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; ieškovui K. K. 130 Eur žyminį mokestį ir 722,37 Eur išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme advokato ir (ar) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Be to, R. K. 2023 m. spalio 2 d. pareiškimu prašęs grąžinti iš Valstybės biudžeto 75 proc. žyminio mokesčio (80,25 Eur), o 25 proc. žyminio mokesčio (26,75 Eur) priteista iš atsakovo, 2023 m. lapkričio 13 d. prašymu prašo priteisti jam 107 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už atsisakytą ieškinio reikalavimą, atsakovui įvykdžius reikalavimą bylos nagrinėjimo metu.

Aplinkybę, kad ieškovai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išlaidas advokato ir (ar) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti faktiškai turėjo, patvirtina kartu su prašymu pateikiami įrodymai: PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų apmokėjimą patvirtinantys duomenys.

Ieškovai 2023 m. lapkričio 13 d. prašyme pateikė šioje byloje turėtų 2 527,56 Eur išlaidų (Z. 835,98 Eur, R. K. 969,21 Eur ir K. K. 722,37 Eur) advokato ir (ar) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti apskaičiavimą ir pagrindimą.

Teismo nuomone, šios prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, išskyrus tai, kad joms be teisėto pagrindo priskirtos ir išlaidos už prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo parengimą ir pateikimą, kas prieštarauja Rekomendacijų 8.17 punktui. Atsižvelgiant į tai, ieškovo R. Z. prašoma priteisti 835,98 Eur suma mažintina 31,94 Eur suma už prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo parengimą ir pateikimą (0,33 val.) – iki 804,04 Eur; ieškovo R. K. prašoma priteisti 969,21 Eur mažintina 31,94 Eur suma už prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo parengimą ir pateikimą (0,33 val.) – iki 937,27 Eur, ieškovo K. K. prašoma priteisti 722,37 Eur suma mažintina 31,94 Eur suma už prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo parengimą ir pateikimą (0,33 val.) – iki 690,43 Eur.

Iš ieškovo R. Z. patikslinto ieškinio keturių reikalavimų patenkinus tik vieną (ir tą patį tik ½ dalimi), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina jo turėtų 804,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, atitinkančių Rekomendacijas, 1/8 dalį arba 12,5 procento, t. y. 100,5 Eur.

Iš ieškovo K. K. patikslinto ieškinio keturių reikalavimų patenkinus tik vieną (ir tą patį tik ½ dalimi), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina jo turėtų 690,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, atitinkančių Rekomendacijas, 1/8 dalį arba 12,5 procento, t. y. 86,3 Eur.

Dėl ieškovo R. K. turėtų bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo atstovo teigimu, kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovas R. K. buvo atstatytas į valdybos narius, todėl pats reikalavimas nebepalaikomas, tačiau, sprendžiant teisinių išlaidų klausimą, būtina įvertinti jo teisėtumą. Atsakovo pirmininkas, atsakydamas į klausimą kodėl R. K. nesuteikė medžioklės lapų, atsakė, kad medžioklės lapus bebrams medžioti buvo galima duoti tik Būrelio valdybos nariams. Nors ieškovai nesutinka, kad tokia tvarka buvo Būrelyje, tačiau šiame atsakyme yra patvirtinama, kad pirmininkas nelaikė R. K. valdybos nariu, todėl ieškinio reikalavimas buvo pagrįstai pareikštas. Be to, Būrelis patvirtino, kad į R. K. vietą buvo išrinktas kitas asmuo, tačiau Būrelis laikė, kad pačio išrinkimo nėra pakankama, nes reikalinga registracija VĮ Registrų centre. Tačiau pagal bendrą principą – valdybos nariai pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo, o ne nuo įregistravimo momento, todėl naujo nario išrinkimu buvo patvirtinta, kad R. K. Būrelis nelaikė valdybos nariu. Todėl R. K. pagrįstai buvo prašomas atstatyti į valdybos narius, su kuo Būrelis sutiko tik po narių susirinkimo (jau vykstant bylai) atnaujinęs kvietimus į valdybos posėdžius. Dėl šios priežasties, skirstant teisines išlaidas, būtina jas priteisti ieškovui R. K..

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (LAT  2015 m. birželio 12 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-375-916/2015).

Iš ieškovo R. K. patikslinto ieškinio penkių reikalavimų, kurių kiekvienas sudaro po 20 proc. (nes 100 / 5 = 20 proc.) patenkinus tik vieną (ir tą patį tik ½ dalimi arba tik 10 proc. visų reikalavimų), o dėl vieno bylą nutraukus (bet pripažinus, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas geranoriškai patenkino ieškinio reikalavimą dėl atstatymo į valdybos narius, bet taip pat teismui nustačius ir tai, kad tas reikalavimas sprendimo priėmimo metu nebegalėtų būti patenkintas ieškovui esant nebeišrinktam į naująją valdybą, dėl ko, teismo nuomone, atsakovas turi atlyginti ½ dalį šio reikalavimo išlaidų arba dar 10 proc. visų reikalavimų), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina jo turėtų 937,27 Eur advokato pagalbos išlaidų, atitinkančių Rekomendacijas, 20 procentų (nes 10 + 10 = 20), t. y. 187,45 Eur. 

O taip pat priteistina ieškovo prašyto iš atsakovo priteisti 25 proc. (26,75 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto už tą reikalavimą ½ dalis , t. y. 13,38 Eur. 

 

Dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų

2023 m. rugsėjo 4 d. gautas atsakovo atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti atsakovui solidariai iš ieškovų 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų: 605 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga ir atsiliepimo į ieškinį parengimą (pagal 2023 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėtą 2023 m. balandžio 14 d. pavedimu); 121 Eur už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje ir susitikime su ieškovais dėl taikos sutarties sudarymo (pagal 2023 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėtą 2023 m. liepos 13 d. pavedimu); 60,5 Eur už atstovavimą 2023 m. birželio 29 d. teismo posėdyje (pagal 2023 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėtą 2023 m. liepos 13 d. pavedimu); 484 Eur už atstovavimą 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje ir pasirengimą baigiamosioms kalboms ir atstovavimą teismo posėdyje (pagal 2023 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėtą 2023 m. rugsėjo 4 d. pavedimu).

Kadangi ieškovai R. Z. ir K. K. reiškė po keturis reikalavimus kiekvienas, o ieškovas R. K. – penkis, pripažintina, jog, nenustačius įstatyminio pagrindo solidariai atsakomybei, visiško ieškinio atmetimo atveju iš ieškovų R. Z. ir K. K. turėtų būti priteista po 30,8 proc., o iš R. K. – 38,4 proc. šių išlaidų, kurios, teismo nuomone, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Ieškovų R. Z. ir K. K. patikslinto ieškinio reikalavimus patenkinus tik po 12,5 procento (atitinkamai atmetus 87,5 proc.), o ieškovo R. K. – 20 procentų (atitinkamai atmetus 80 proc.), proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovų atsakovui priteistina jo turėtų 1 270,5 Eur bylinėjimosi išlaidų (kurių ieškovui R. Z. pagal pareikštus reikalavimus tenka 391,31 Eur, K. K. tenka 391,31 Eur ir R. K. – 487,87 Eur) atitinkamos sumos, proporcingos atmestiems reikalavimams:

iš ieškovo R. Z. – 342,4 Eur (nes 391,31 Eur x 0,875 = 342,4 Eur),

iš ieškovo K. K. – 342,4 Eur (nes 391,31 Eur x 0,875 = 342,4 Eur) ir

iš ieškovo R. K. – 390,3 Eur (nes 487,87 Eur x 0,8 = 390,3 Eur).

Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų

Šioje byloje teismas turėjo 19,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad proporcingai patenkintų–atmestų reikalavimų daliai valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma neviršytų minimalaus valstybės nustatyto dydžio, šių išlaidų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas. 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 259, 263 ir 265 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnis, 279 straipsnio 1 dalimi, 

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Priimti ieškovo R. K. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje, kuria buvo prašoma įpareigoti atsakovą atkurti ieškovo R. K. atsakovo valdybos nario pareigas 2021 m. rugpjūčio 12 d.–2024 m. rugpjūčio 12 d. kadencijai, ir šioje dalyje bylą nutraukti.

2023 m. spalio 2 d. patikslintus ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Bukonių medžiotojų būrelio (juridinio asmens kodas 156872660):

ieškovui R. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 11,25 Eur žyminio mokesčio ir 100,5 Eur išlaidų, jo turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme advokato ir (ar) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti;

ieškovui R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 24,53 Eur žyminio mokesčio, 187,45 Eur išlaidų, jo turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme advokato ir (ar) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti;

ieškovui K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 11,25 Eur žyminio mokesčio ir 86,3 Eur išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme advokato ir (ar) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Bukonių medžiotojų būreliui (juridinio asmens kodas 156872660): jo turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme advokato ir (ar) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti:

iš ieškovo R. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 342,4 Eur,

iš ieškovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 342,4 Eur ir

iš ieškovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 390,3 Eur.

Grąžinti ieškovui R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą atkurti ieškovo R. K. atsakovo valdybos nario pareigas 2021 m. rugpjūčio 12 d.–2024 m. rugpjūčio 12 d. kadencijai.

Kitus 2023 m. spalio 2 d. patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.        

 

Teisėja                                        Jolita Cirulienė