TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 23 d.

Mažeikiai

 

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Lilijai Drizgienei ir Jekaterinai Mažonienei,

dalyvaujant vertėjams Ronaldui Tuomui ir Evitai Horste,

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

kaltinamajam A. Č., jo gynėjui advokatui Manvydui Šivickui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ž. B., jo ir nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. B. ir G. B. atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. V. ir jos atstovui advokatui Audriui Saulėnui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. R., jos ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. P., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. atstovei pagal įstatymą E. M., ir šių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovei advokatei Virginijai Vainorienei,

civilinio atsakovo ZS „Kauki“ atstovams K. M. ir advokatui Manvydui Šivickui,

civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,

civilinio atsakovo AAS „Balta“ atstovui advokatui T. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis įmonėje „Briges“ darbininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

A. Č. pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmonės, o būtent: 2020 m. rugsėjo 3 d., apie 13.51 val., Mažeikių rajone, kelio Nr. 155 Kuršėnai-Mažeikiai 46 kilometre, vairuodamas vilkiką „Scania R450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su grūdais pakrauta puspriekabe „Bodex KIS3WA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 15 ir 224 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, prieš pradėdamas važiuoti, kaip motorinės transporto priemonės vairuotojas turėdamas pareigą įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, tuo neįsitikino ir vairavo techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę, t. y. neįsitikino, kad vilkiko „Scania R450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinio kairės pusės rato padanga yra tvarkinga, kuri sprogo dėl ilgalaikės eksploatacijos metu susidariusio netolygaus protektoriaus nusidėvėjimo su gumos įtrūkimais, kuris sąlygojo padangos karkaso susilpnėjimą ir suirimą bei padangos savaiminę dehermetizaciją (sprogimą), dėl ko sprogus padangai nesuvaldė vairuojamo transporto priemonių junginio, išvažiavo į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiais automobiliais „Hyunday Santa Fe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu S. P. ir automobiliu „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu K. B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu S. P. dėl kūno sumušimo ir patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje, K. B. dėl atviro kairio smilkinkaulio lūžio, kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžio ir kepenų dešinės skilties plyšimų, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, ir patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje A. Č. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė norintis nuoširdžiai atsiprašyti artimųjų, kurių giminaičiai, artimieji žuvo šios avarijos metu, o jis liko gyvas. Apie pačią avariją, įvykį nieko daug nepamena, įvyko sprogimas. Jis kaip galima tvirčiau laikė vairą savo rankose. Bandė automobilį išlaikyti tiesiai, tačiau nepakako jėgų ir automobilį sumėtė į kairę pusę, tada nevaldomas automobilis išvažiavo į kairiąją kelio pusę ir vertėsi. Atvažiavo policija ir greitosios pagalbos automobilis. Buvo praradęs sąmonę, išlindo iš kabinos. Nuo to smūgio jį nubloškė automobilio kabinoje į kairę pusę. Po to, kai automobilis buvo nebevaldomas ir vertėsi į dešinę pusę, jį nubloškė į kabinos dešinę pusę. Tada kažkurį laiką buvo praradęs sąmonę ir nieko nebepamena. Įvykio dieną vežė grūdus į Jelgavą. Važiavo maždaug 80 km per valandą greičiu. Vairavimo metu nevalgė, nesinaudojo telefonu. Tuo metu buvo susikoncentravęs į vairavimą ir abiem rankomis laikė vairą. Automobilis, kurį vairavo, buvo techniškai tvarkingas, kadangi maždaug prieš mėnesį buvo praeita techninė apžiūra, taip pat maždaug prieš savaitę automobilis buvo Scania autoservise, buvo daromas ratų suvedimas. Jeigu ta padanga būtų sugadinta, iš autoserviso nebūtų išleidę. Jis pats atidžiai apžiūrinėjo padangą ir būtų pamatęs, jeigu iš padangos korpuso būtų išlindę kažkokios vielos, taip pat su tokia padanga nebūtų praėjęs techninės apžiūros. Prieš išvykdamas ryte dar apžiūrėjo padangų būklę ir jokios kordo vielos nesimatė paprasta akim žiūrint. Jeigu būtų pastebėjęs, kad styro kažkokios vielos iš padangos ar būtų apčiuopęs ranka, nebūtų važiavęs į reisą. Tokį darbą dirba daugiau kaip 30 metų. Jis, kaip ir kiti vairuotojai, prieš išvykdamas patikrina automobilio padangas, visada apeina aplinkui automobilį. Jeigu būtų pamatęs vizualiai, kad automobilio padanga yra pažeista, nelendant po pačiu automobiliu, tokiu atveju, tai pamatęs, būtų skambinęs šeimininkui ir pranešęs. Automobilis vizualiai yra apžiūrimas kiekvieną rytą, jeigu automobilio padanga būtų tuščia ar styrotų kažkokie laidai, tokia padanga būtų pakeista. Negali kiekvieną dieną 100 procentų kiekvieną padangą apčiupinėti. Automobilį apžiūri kiekvieną rytą ir papildomai, jeigu yra laiko. Vizualiai apžiūrėjęs automobilio padangas jokių defektų padangose nematė, nematė jokių įtrūkių, taip pat ir jokių laidų. Už automobilio techninę būklę yra atsakingas vairuotojas. Įvykio rytą priėjo prie automobilio, jį užvedė, išlipo iš automobilio kol buvo pumpuojamas oras ir apėjo aplink automobilį, maždaug kiekvieną rytą tai trunka apie 10 minučių. Apeina aplink automobilį ir pasižiūriu ar dega visos lemputės, ar visose padangose yra atitinkamas oro slėgis, bet kiekvieną rytą po automobilio apačia nelenda. Tą dieną apžiūrėjo padangų protektoriaus nusidėvėjimą, kairėje pusėje vairuotojas įlipdamas ir išlipdamas iš kabinos tą padangą visą laiką mato ir prieidamas prie automobilio vizualiai pasižiūri į padangas. Patikrino padangų protektorių, bet prie automobilio buvo vienas, taip elgiasi visi vairuotojai. Tai yra kasdieninis ritualas, kiekvieną rytą apžiūri ir apeini aplink automobilį. Su 2021 m. gegužės 24 d. ekspertizės aktu galimai susipažinęs, nepamena. Automobilio padangas patikrina su manometru kartą ar du kartus per savaitę, kai yra laisva akimirka, su manometru kiekvieną padangą patikrina eidamas aplink automobilį. Šitą mašiną vairavo apie tris mėnesius. Automobilis buvo atvarytas iš Vokietijos ir savininkas jį patikėjo jam. Konkrečiai negali pasakyti kiek laiko vairavo šį automobilį. Automobilis buvo įsigytas birželį, o gal liepą, tiksliai nepamenu. Jeigu padanga nebūtų sprogusi, įvykis nebūtų įvykęs, jam neužteko jėgų išlaikyti automobilį tiesų kelyje. Grūdai avarijos metu išbyrėjo. Kiek atsimena bendras krovinio svoris kartu su transporto priemonės svoriu neviršijo 40 tonų. Iki svarstyklių, taip pat vairuotojas stebi automobilio svarstyklėse koks yra kiekis svorio. Automobilio kompiuteryje yra matomas svoris, kiek yra pakrauta, koks automobilio svoris ir tada važiuojama pasisverti ant svarstyklių ir turi būti iki 40 tonų. Galimai taip ir buvo, kad pakrauta 40 tonų 460 kg, tai gaunasi, kad 400 kg svoris buvo viršytas. Techninei apžiūrai automobilį varė pats, Scania centre, kur buvo daromas automobiliui ratų suvedimas, viduje nebuvo, kadangi ten pašaliniai asmenys į patalpas, kur atliekami remonto darbai, neįleidžiami. Ratų suvedimas buvo daromas jo prašymu. Jis, kaip patyręs vairuotojas, kartas nuo karto važiuodamas patikrina automobilį, jeigu paleidus vairą 400-500 m transporto priemonė nevažiuoja tolygiai, tai tada reikalinga atlikti ratų suvedimą. Dėl to siunčiamas automobilis į servisą, kad būtų atliktas ratų suvedimas, ratų geometrija, nes jis pastebėjo, kad važiuojant 400-500 m automobilis tolygiai nevažiuoja. Jeigu būtų automobilio padanga su defektu, iš autoserviso nebūtų išleidę, būtų pasakę, kad būtinai reikia keisti šią padangą. Šios padangos buvo originalios atvarytos su automobiliu iš Vokietijos. Apie automobilio padangų protektoriaus gilinimą jam nežinoma. Latvijoje šių padangų protektorius nebuvo gilintas, jeigu tai buvo padaryta, tai buvo padaryta Vokietijoje. Jeigu buvo pagilintas protektorius ir tai leidžiama padaryti, tai tos padangos nebuvo nudilusios iki kritinės žemiausios ribos. Su pateiktais civiliniais ieškiniais, kurie buvo įteikti, susipažino. Civilinius ieškinius pripažįsta. Atlygino nukentėjusiesiems laidotuvių išlaidas, yra pridėjęs išlaidų dokumentus, kiek pamena, vieno apmokėjimo suma turėtų būti apie 10 000 eurų. Nurodė, kad labai sunku psichologiškai. Savo kaltę dėl autoįvykio įžvelgia, jeigu būtų išvykęs 5 minutes anksčiau ar vėliau, tai būtų neįvykę ir neatsitikę. Turi galvoje tai, kad be abejonės ta padanga būtų sprogusi, bet nebūtų buvę šalia automobilių ir juose esančių žmonių. Jeigu techninės apžiūros metu ar autoservise būtų pasakyta, kad tą padangą reikia pakeisti, būtų tą padaręs. Kad padanga yra tinkama, buvo konstatuota, kai buvo atliekama techninė apžiūra ir kai automobilis buvo autoservise. Po birželio mėnesį techninės apžiūros automobilis nuvažiavo maždaug 3000 km. 3000 km padangai tai nėra didelis kilometražas ir tai neturėjo įtakos padangos sprogimui. Jeigu yra neteisingas ratų suvedimas, padangos pradeda greičiau dilti. Ta padanga nebuvo taip sudilusi, galbūt padangos sprogimas galėjo kilti dėl to, kad ant kažko užvažiavo. Jeigu padanga būtų sudilusi, tai sprogimas būtų išilginis, o čia buvo sprogimas skersinis. Sutinka, kad padanga buvo nenauja, ji buvo eksploatuojama, nudilusi, bet nebuvo nudilusi iki kritinės ribos, dėl kurios nebūtų galima šios padangos eksploatuoti. Kad padangos nudilimas, turėjo įtakos eismo įvykiui, nenorėtų sutikti. Neatsimena tikslių ridos rodmenų, mano, kad tachografo duomenų ataskaitoje nustatyta automobilio rida yra teisinga. Per laikotarpį nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 3 d., jei važiuojama toliau, įmanoma nuvažiuoti 11 500 kilometrų. Nuvažiuoti 11 500 kilometrų galėjo turėti įtakos padangų būklei. Sutinka su specialistų pateiktomis išvadomis, kuriuose nurodytos priežastys, kodėl kilo šis eismo įvykis. Įvykio dienos rytą apžiūrėdamas automobilio padangas, jeigu būtų skyręs pakankamai dėmesio, mano, kad būtų pastebėjęs kairės pusės priekinio automobilio rato protektoriaus nusidėvėjimą, gumos įtrūkimus. Transporto priemonę, kurią vairuojant įvyko eismo įvykis, vairavo tik jis. Yra kaltas, kad dėl neatsakingumo, kad neatkreipė didesnio dėmesio į automobilio techninę būklę. Po eismo įvykio nėra vairavęs sunkiasvorės transporto priemonės ir ko gero nebevairuos. Po įvykio su vairavimu susijusio darbo nebedirba. Tik lengvuoju automobiliu nuvyksta iki darbovietės. Šiuo metu dirba trinkelių gamybos gamykloje.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. Č. parodė, kad pateikė prašymą atleisti sutuoktinį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nori padėti vyrui. Jis labai gailisi, visa šeima labai gailisi dėl šio įvykio. Gali paremti vyrą, nes jis po įvykio nebegali dirbti vairuotoju. Tai buvo staigus posūkis jo gyvenime, turėjo keisti darbą. Nori jį palaikyti, kad jis toliau galėtų dirbti, gyventi šeimoje. Užstato mokėjimui lėšų neturi, galėtų sumokėti apie 500 Eur. Ji dirba vidurinėje mokykloje mokytoja. Sutuoktinis sunkaus transporto vairuotoju dirbo maždaug 30 metų. Sutuoktinis labai pergyvena dėl įvykio. Serga stipria depresija, dėl to pateko į ligoninę gydytis. Ilgą laikotarpį vartoja antidepresantus. Jis suprato, kad negali grįžti ir tęsti vairuotojo darbo, todėl pakeitė darbą. Dabar po truputį sugrįžta į ankstesnį gyvenimą, kuris buvo prieš įvykį. Šeimoje turi tris suaugusius vaikus.

Kadangi kaltinamasis A. Č. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu iš esmės prisipažino visiškai, davė teismui pakankamai išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo A. Č. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, be jo pačio visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 273 straipsnyje, 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:

nukentėjusiojo Ž. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020 m. rugsėjo 3 d., kelyje Mažeikiai-Kuršėnai, eismo įvykio metu žuvo žmona K. B. Žmona į eismo įvykį pateko vairuodama jos vardu registruotą lengvąjį automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Su žmona K. B. santuokoje gyveno apie 16 metų, augino dvi dukras. Žmonos vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Apie tai, kad eismo įvykyje žuvo žmona K., sužinojo iš giminaičio, kuris paskambino į mobilaus ryšio telefoną, bei pranešė apie įvykusį eismo įvykį kelyje Mažeikiai-Kuršėnai. Bandė keletą kartų prisiskambinti savo žmonai, tačiau nepavyko (niekas į skambučius neatsiliepė). Po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, su kuriais nuvyko į eismo įvykio vietą, bei atpažino savo žmoną. Dėl įvykio, kurio metu žuvo žmona K., padaryta turtinė ir moralinė žala. Civilinį ieškinį pateiks vėliau ikiteisminio tyrimo metu, nes konkrečiai kokia žala, o tiksliau žalos dydis, negali nurodyti (t. 2, b. l. 14-16);

nukentėjusiosios S. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad apie eismo įvykį, sužinojo 2020 m. rugsėjo 3 d. apie 20 val., kai atvyko dukra L. R., ir pranešė apie tai, kad per eismo įvykį Mažeikių rajone, žuvo sūnus S. P. Sūnus S. apie metus gyveno kartu su sugyventine K. V., vienas kitą labai mylėjo, su ja vedė bendrą ūkį, planavo susilaukti vaikų. Namas, kuriame gyveno K. ir sūnus S., buvo pirktas S. vardu, jis buvo pasiėmęs iš banko paskolą, taip įsigiję bendrus savo namus. K. paėmė paskolą 5000 eurų sumai, kaip pradinį įnašą, S. prie paskolos. K. ir S. planavo metų pabaigoje susituokti. K. su S. planavo susilaukti vaikų, ir gydytojai jau yra patvirtinę, kad K. laukiasi nuo sūnaus vaiko. S. nebuvęs vedęs, tačiau per savo gyvenimą turėjo dvi sugyventines, pirmoji sugyventinė E. M., su kuria S. sugyveno du bendrus vaikus, t. y. R. P. ir E. P. Tačiau S. su E. nebesutarė ir jie išsiskyrė. Sūnus S. paliko visą užgyventą turtą E. ir vaikams parašydamas dovanojimą, ir išėjo iš namų tik su savo asmeniniais drabužiais, bei pasiėmė automobilį, kuris buvo pirktas už skolintus pinigus ir traktorių su padargais. Dėl sūnaus S. P. mirties, nukentėjo kaip jo mama, jai padaryta turtinė ir moralinė žala, kurią įvertina 100 000 eurų sumai. Civilinį ieškinį pateiks pridėjimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Labai nori, kad kaltus asmenis nubaustų įstatymų numatyta tvarka (t. 2, b. l. 73-75);

nukentėjusiosios L. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad yra per 2020 m. rugsėjo 3 d. eismo įvykį žuvusio S. P. sesuo. Apie brolio mirtį sužinojo, per telefoną, kai apskambino kito brolio P. žmona. Nelaimės dieną, ji su savo broliu S. P., kalbėjosi apie 12 val., mobiliuoju telefonu, tarėsi, kad vyks į kaimą savaitgalį, pas mamą, kasti bulvių. Pokalbio metu brolis S. sakė, kad jis tvarkosi garažą, ir po pietų ruošiasi vykti pas mamą į Tryškius. Su broliu S. P. sutarė labai gerai, buvo labai artimi, ir brolis pasipasakodavo visus savo gyvenimo paslaptis ir planus. Apie metus brolis gyveno (duomenys neskelbtini), su savo sugyventine K. V. Su ja abu nusipirko namą ir planavo susilaukti šeimos, bei susituokti. Brolio sugyventinė K. laukiasi nuo žuvusio brolio S. vaiko, nėštumas gali būti apie 8-9 sav. S., kai į eismo įvykį pakliuvo su jam priklausančiu automobiliu. Tą automobilį brolis įsigijo 2018 metų pabaigoje. Pinigų automobilio pirkimui S. paskolino ji, iš viso 5350 eurų. Iš kurių jau buvo grąžinęs 600 eurų. Su S. pasirašė paskolos vekselį. Brolio S. P. laidotuvėmis rūpinosi ji, už viską mokėjo taip pat ji. Dėl S. P. žūties per eismo įvykį, ji nukentėjo kaip jo sesuo. Jai padaryta moralinė žala ir turtinė žala, kurių dydžio dabar nurodyti negali. Civilinį ieškinį padarytai žalai atlyginti, pateiks tyrimo eigoje. Prašo nubausti kaltą ar kaltus asmenis, įstatymų numatyta tvarka (t. 2, b. l. 91-93);

nukentėjusiosios K. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad nuo 2019 metų pradėjo kartu gyventi su sugyventiniu S. P., abu išėjo iš savo ankstesnių santuokų, gyveno kaip sugyventiniai, susituokę nebuvo, vedė bendrą ūkį. Ankstesnėms šeimoms abu paliko ką buvo užgyvenę, pasiėmė paskolą, nusipirko gyvenamą namą. Ji paėmė pradiniam įnašui 5000 eurų vartojamąją paskolą, kurią pervedė S. P., kad sumokėti pradinį įnašą į gyvenamo namo įsigijimą. Su S. P. sutarė gerai, vienas kitą mylėjo, kadangi norėjo bendro vaiko, rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad yra nėščia. Abu džiaugėsi, buvo laimingi. 2020 m. rugsėjo 3 d. ryte kartu su sugyventiniu S. P. tvarkėsi name, valė garažą, krovė į automobilį ir apie 13.30 val., atsigėrė kavos ir S. P. ruošėsi važiuoti į Mažeikių miestą priduoti surinktą metalo laužą. Kadangi S. P. žadėjo greitai grįžti ir ji nesulaukė, pradėjo jo ieškoti, skambinti į mobilaus ryšio telefoną, signalas buvo geras, tačiau niekas neatsiliepė. Į namus atėjo S. sūnus R. P. su drauge U. ir abu ją pamatę nustebo. Paklausė kur yra tėvas S., pasakė, kad išvežė į Mažeikių miestą metalo laužą. Tada jie pasakė, kad per socialinius tinklus „Facebook“ matė, jog ant pagrindinio kelio link Mažeikių miesto, yra įvykęs eismo įvykis krovininis sunkvežimis susidūręs su dviem lengvaisiais automobiliai, vienas iš automobilių panašus į S. P. Ji vėl skambino S. P., niekas neatsiliepė ir tada paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, pasakė, kad ieško S. P. Jai patvirtino, kad yra eismo įvykis ir vėliau susisieks pareigūnai. Valandos laikotarpyje jai paskambino policijos pareigūnai ir paprašė atvykti į eismo įvykio vietą atpažinti žuvusį S. P. Ji nuvažiavo pamatė eismo įvykį, daug grūdų ant kelio, nuėjo prie automobilio, kurį vairavo S. P., atpažino žuvusį S. P., kurio kūnas buvo visas sumaitotas. Ji nelabai pamena ir tos eismo įvykio vietos, nes buvo patirtas didelis šokas, prarado mylimą žmogų. Vėliau sužinojo, kad kitą automobilį vairavo ir žuvo mergina K., (duomenys neskelbtini) miestelio gyventoja. Po patirtų didelių išgyvenimų 2020 m., spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, visada galvodama apie įvykusią nelaimę, ji darbe pasijuto blogai, prasidėjo kraujavimas ir grįžusi į namus iškvietė greitosios medicinos pagalbą bei nuvežus į Mažeikių ligoninę, nustatė, jog nebesivystantis nėštumas 5-13 savaitės, taip prarado lauktą kūdikį. Jai išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio pareiškimo ikiteisminiame tyrime, ji supranta, kad gali pareikšti arba nereikšti. Dar pagalvos ir jei nuspręs pateiks prieš įvyksiantį teismo posėdį, šiuo metu dar nėra nusprendusi (t. 3, b. l. 3-6);

liudytojos E. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad nuo 2001 metų iki 2019 metų gyveno su S. P. Per tuos gyvenimo metus gimė du sūnūs R. P. gimęs (duomenys neskelbtini) m., ir E. P., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Kai S. žuvo 2020 m. rugsėjo 3 d. eismo įvykio metu, jau kartu nebegyveno. Kai išsiskyrė su S., jis teikė vaikams išlaikymą pagal susitarimą, mokėjo po 200 eurų kiekvienam vaikui, kiekvieną mėnesį. Šiuo metu, sūnus R. mokosi Vilniuje. Sūnus E. gyvena su ja, lanko (duomenys neskelbtini) 10 gimnazijos klasę. Vaikai dabar gauna iš valstybės našlaičio pensiją, kadangi neteko tėvo. Jai išaiškinta teisė byloje pareikšti civilinį ieškinį, dėl tėvo žūties sūnaus E. vardu, kadangi jis yra nepilnametis. Civilinio ieškinio byloje neteiks ir neprašys sunkvežimio vairuotojo žalos atlyginimo. Prie apklausos protokolo prideda savo sūnų R. bei E. gimimo liudijimo kopijas (t. 2, b. l. 127-129);

liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad važiavo keliu Kuršėnai – Mažeikiai, važiavimo kryptis buvo nuo Viekšnių link Mažeikių m. Važiavo apie 90 km/h. Asfaltas buvo sausas, lygus, diena giedra ir matomumas geras. Automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso mamai, vairavo vienas pats, keleivių nebuvo, buvo susikoncentravęs į vairavimą. Vairuodamas automobilį norėjo lenkti prieš jį važiuojančias kelias transporto priemones. Eismas buvo pakankamai intensyvus, todėl mano, kad važiavo saugiu greičiu. Netrukus priešpriešais važiuojantis krovininis automobilis, staigiai sukrypo krovininio automobilio kabina. Kabina pakrypo į kairiąją pusę ir staiga visas krovininis automobilis su priekaba pradėjo važiuoti ant kairės pusės ratų bei griuvo ant prieš jį važiavusių lengvųjų dviejų automobilių ir juos prispaudė. Ar abu automobilius prispaudė užgriūdamas, ar vieną prispaudė, kitą nubloškė, negali pasakyti, tiesiog viskas įvyko staiga, todėl neįsidėmėjo, jis buvo trečias su savo automobiliu prieš nublokštus automobilius. Pamatęs krovininio automobilio nestabilumą kelyje iš karto stabdė ir išvažiavo į priešingą eismo juostą, kad išvengti susidūrimo su krovininiu automobiliu. Jeigu būtų tik stabdęs ir važiavęs savo eismo juosta, krovininis automobilis būtų nubloškęs su priekaba. Išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, kad išvengtų susidūrimo su krovininiu automobiliu, jis realiai net neturėjo galimybės įsitikinti, ar saugu išvažiuoti į priešingą eismo juostą, todėl galima sakyti pasisekė, kad nieko nebuvo, taip pavyko išvengti susidūrimo. Jo vairuojamas automobilis su krovininiu automobiliu kontakto išvengė, tačiau automobilį apgadino iš priekabos iškritę grūdai bei krentančių detalių nuolaužos, tiksliai apgadinimų neišvardins. Gali pasakyti, kad prieš jį važiavusios transporto priemonės nespėjo sureaguoti kas įvyko, nes matė, kad nestabdė, nebandė išvengti susidūrimo, nes viskas įvyko netikėtai. Po įvykusio eismo įvykio jis sustojo įvykio vietoje. Po įvykusio eismo įvykio nei vienas iš automobilių pajudintas nebuvo. Dėl sukelto eismo įvykio mano, kad kaltas krovininis automobilis, nes jis dėl jam nesuprantamų priežasčių užvirto ant lengvųjų automobilių, kurie atvažiavo priešprieša. Kad eismo įvykio metu sužaloti žmonės suprato iš karto, nes pamatė, kad iš lengvųjų automobilių važiavusiu prieš jį nieko nebeliko, jie buvo sutraiškyti. Po eismo įvykio prie transporto priemonių eiti bijojo, nes patyrė šoką, taip pat matė, kad pristojo ir kitų žmonių, kurie ėjo prie mašinų. Po eismo įvykio iškarto paskambino skubios pagalbos numeriu 112. Eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl padaryta tik turtinė žala dėl automobilio apgadinimo, bet tai turėtų atlyginti eismo įvykio kaltininko vairuojamo automobilio draudimas (t. 2, b. l. 163-166);

liudytojo D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. su savo žmona V. N. ir mažamete dukra, automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vyko į Viekšnių miestelį, Mažeikių rajone papramogauti. Važiavo keliu Mažeikiai-Kuršėnai. Pravažiavus Krakių kaimą, Mažeikių rajonas, jų eismo juostoje priešais važiavo sunkvežimis su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nuo minėtos transporto priemonės važiavo kokiu 200 metrų atstumu. Važiavo ne didesniu kaip 80 km/val. greičiu. Pravažiavus Krakių kaimą, važiuojant toliau keliu, likus maždaug apie 100 metrų link nusukimo į Milių kaimą, pamatė pakilusį didelį dulkių kamuolį. Priekyje važiavęs vilkikas sustojo, sustojo ir jis. Išlipus iš automobilio, bei išsisklaidžius dulkėms, pamatė, kad ant dešinio šono gulintį apvirtusį vilkiką, bei toliau nuo jo laukuose stovintį kitą automobilį. Iš kart suprato, kad įvyko eismo įvykis. Savo žmonai V. pasakė, kad skambintų bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kviestų pagalbą. Žmona ir dukra liko sėdėti automobilyje, o jis nubėgo pažiūrėti ar nereikia pagalbos. Nubėgo prie sunkvežimio, kuris buvo nuvirtęs, o tiksliau prie sunkvežimio kabinos, ir pamatė, kad sunkvežimyje yra vairuotojas. Jį ėmė kalbinti ar viskas gerai, tačiau suprato, kad jis yra ne lietuvis, nes jis kalbėjo rusiškai. Po to, vairuotojas pasakė, kad jam viskas gerai, kad ieško savo mobilaus telefono. Taip pat vilkiko vairuotojas pasakė, kad jam sprogo priekinė, kairės pusės vilkiko padanga, dėl to jis padarė avariją. Nieko nelaukdamas nubėgo prie laukuose stovinčio kito automobilio, su kuriuo, kaip suprato, vilkikas susidūrė, nes automobilis buvo stipriai apgadintas. Tai buvo Hyunday markės automobilis, kur pamatė, kad jame, vairuotojo sėdynėje, be gyvybės ženklų sėdėjo (buvo) vyras, daugiau jokių žmonių nebuvo. Apžiūrint Hyunday, pastebėjo, kad į tą avariją pateko ir dar vienas automobilis, ant kurio užvirto latvio vairuojamas vilkikas. Greitai nubėgo prie to automobilio, tai buvo Toyota markės automobilis. Pribėgus nesuprato ir nematė, kad tame automobilyje buvo žmonių, nes Toyota buvo prispausta su vilkiko kampu (t. y. su sunkvežimio „galva“). O ant Toyotos iš vilkiko priekabos byrėjo grūdai. Suprato, kad tame automobilyje esantis asmuo ar asmenys, yra be gyvybės ženklų, nes nesigirdėjo net kvėpavimo. Tuo tarpu į įvykio vietą atvažiavo medikai. Kai kasė grūdus rankomis, pamatė, kad vairuotojo priekinėje sėdynėje (Toyota) sėdi moteris. Moteris buvo prisisegusi saugos diržu. Pašaukė medikams, kad reikia kažkokio aštraus daikto, nes reikia nukirpti diržus ir traukti moterį iš automobilio. Nes tuo tarpu dar moteris kvėpavo. Medikai davė žirkles ir su tuo vyriškiu nukirpo saugos diržą. Neilgai trukus atvyko gaisrininkai, bei policija. Taip pat atvyko ir dar kiti medikai. Kai gaisrininkai ėmė Toyota karpyti, nuo to automobilio atsitraukė ir nebelaukė, kol moterį iškels iš automobilio. Išvažiavo su šeima. Kaip įvyko įvykis pasakyti tiksliai negali, bet kaip suprato vilkikas, kuris padarė avariją, važiavo nuo Mažeikių pusės link Kuršėnų. O tie, kiti lengvieji automobiliai (Hyunday, Toyota), važiavo nuo Kuršėnų pusės link Mažeikių (t. 2, b. l. 183-185);

liudytojos V. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. rugsėjo 3 d., prieš 14 val., kartu su savo šeima, t. y. su vyru D. N. ir mažamete dukra, šeimos automobiliu BMW vyko į Mažeikių rajone, esančius Viekšnius. Vairavo vyras D. Važiavo ne didesniu nei 80 km/val. greičiu, kelyje Mažeikiai-Kuršėnai (nuo Mažeikių pusės). Prieš juos, t. y. ta pačia eismo juosta, apie 200 metrų atstumu važiavo vilkikas su priekaba. Pravažiavus Krakių kaimą, likus netoli Milių kaimo, pamatė ant kelio pakilusį didelį dulkių debesį. Priekyje važiavęs sunkvežimis sustojo, sustojo ir jie. Pamatė, kad galimai priekyje įvyko avarija. D. nurodė, kad skambintų bendruoju pagalbos telefonu 112 ir kviestų pagalbą. Bei nurodė, kad liktų automobilyje, o pats išlipo iš automobilio ir nubėgo prie įvykio vietos. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad kelyje Mažeikiai-Kuršėnai, įvyko avarija, kurios metu apvirto sunkvežimis ir galimai susidūrė su kitu automobiliu, nes matė, kad laukuose stovi apgadintas Hyunday markės automobilis. Kai iškvietė pagalbą, išlipo iš automobilio, ir matė, kaip vyras nubėgo prie Hyunday automobilio, bei sumojo ranka, taip suprato, kad yra žuvusių asmenų. Toliau vyras D. nuėjo prie kitos pusės sunkvežimio. Parėjus vyrui į automobilį, išvažiavo. Po kurio laiko, vyras D. papasakojo, kad toje avarijoje buvo dar viena moteris, kuri dar kvėpavo. Pasakojo, kaip jis kasė grūdus ir bandė gelbėti moterį. Pati avarijos vietoje nebuvo, tik matė ją iš automobilio (t. 2, b. l. 189-191);

liudytojos S. A.-L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Dirba apie 8 metus, žemės ūkio vadybininkės pareigose. Įmonė užsiima grūdinių ir aliejinių kultūrų auginimu ir pardavimu. 2020 metų sausio 2 d., įmonė sudarė sutartį su Latvijos įmone „VAKS“ (Lauksaimniecibas pakapojumu kooperativa sabiedriba „Vaks“), dėl grūdų pirkimo 2020 metams iš įmonės, t. y. Latvijos įmonė pagal sutartį buvo įsigijusi 2000 tonų grūdų, būtent rugių. Latvijos įmonei „VAKS“ grūdinės kultūros, t. y. rugių, pakrovimus pradėjo vykdyti nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d., kai pradėjo atvykti minėtos įmonės sunkvežimiai. Atvykę sunkvežimių vairuotojai užvažiuoja prie administracijos pastato esančių autosvarstyklių, prieina prie įmonės pastato, kur prie langelio nurodo savo vardą pavardę, bei sunkvežimio, bei priekabos pavadinimą valstybinius numerius. Gavusi visus duomenis, juos susiveda į savo darbo kompiuterį, taip pasidarydama krovinio lentelę. 2020 m. rugsėjo 3 d., taip pat vykdė grūdų (rugių) krovimą Latvijos įmonei, pagal suvestus duomenis gali nurodyti, kad tą dieną iš minėtos įmonės buvo atvykę šeši vairuotojai su sunkvežimiais. 2020 m. rugsėjo 3 d. vykdė rugių krovimą į sunkvežimį Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėto sunkvežimio vairuotojas buvo A. Č. Jis tą dieną atvyko, kaip ir visi priėjo prie registracijos langelio, nurodė savo vardą pavardę, sunkvežimio su priekaba duomenis. Juos susivedė į kompiuterį. Sunkvežimis buvo tuščias, t. y. jame jokio krovinio nebuvo. Po to, vairuotojas su sunkvežimiu ir priekaba nuvažiavo pasisverti ant autosvarstyklių, kurios yra įmonės teritorijoje, priešais administracinį pastatą. Svėrimas vyksta išlipus vairuotojui iš sunkvežimio. Vykdant svėrimą visas svoris, t. y. sunkvežimio ir priekabos yra matomas lauke monitoriuje, ir darbo kabinete esančiame autosvartyklių valdymo pulte. Svėrimo metu autosvarstyklės rodė svorį: 14 880 kg. Po pasvėrimo vairuotojas grįžo į savo sunkvežimį, ir nuvažiavo pasikrauti krovinio (rugių) į įmonės grūdų priėmimo-išdavimo pastatą. Atvykus sunkvežimiui į grūdų priėmimo-išdavimo pastatą jį pasitiko darbuotojas S. B. Jis vykdė grūdų pakrovimą į sunkvežimį, kurio vairuotojas buvo A. Č. Kiek jai žinoma pakrovimas vyksta tokiu principu: atvykus sunkvežimiui S. jau žino ką jis turi daryti, t. y. pakrauti sunkvežimį. Pakrovimas vyksta elektroniniu būdu, t. y. kompiuterizuotai. Darbuotojas kompiuterio pagalba atidaro tam tikros grūdinės kultūros saugyklos sklendę ir pripildo sunkvežimio priekabą. Kiek pripilti grūdų į priekabą, nurodo sunkvežimio vairuotojas. Nes jų darbuotojas nemato kiek svorio išbėga iš talpyklos, ir kiek svorio jis pakrauna į sunkvežimio priekabą. Nes dažniausiai vairuotojai žino kiek telpa į jų sunkvežimio priekabą ir kiek jie gali vežti. Po pakrovimo minėto sunkvežimio vairuotojas vėl grįžo prie administracinio pastato, ant svarstyklių, kur pakrauto sunkvežimio svoris rodė 40 460 kg. Išminusavus tuščios transporto priemonės su priekaba svorį iš pakrautos, nustatė, kad į sunkvežimį buvo pakrauta 25 580 kg. rugių. Kadangi tai atitiko leidžiamą svorį, išrašė krovinio važtaraštį keturiais egzemplioriais, vairuotojas ant jo pasirašė, vieną važtaraštį pasiliko sau, o tris atidavė vairuotojui. Ir jis su sunkvežimiu išvažiavo. Tą pačią dieną vairuotojas A. Č., su sunkvežimiu Scania, turėjo pasikrauti dar vieną kartą, t. y. vykdyti du vežimus. Tačiau į antrą pakrovimą vairuotojas nebeatvažiavo, nes įvyko eismo įvykis. Važtaraštyje yra nurodyti įmones rekvizitai (Nr. 1), užsakovas (Nr. 2), iškrovimo vieta (Nr. 3), pakrovimo vieta ir data (Nr. 4), krovinio rūšis (Nr. 9), sutarties numeris (Nr. 10), visas svoris, t. y. krovinio ir transporto priemones su priekaba (Nr. 11). Taip pat ant važtaraščio apačioje pasirašo ji, vairuotojas. Taip pat nurodyta yra ir transporto priemonė, priekaba bei jų registracijos numeriai. Visus atvykstančius sunkvežimius ir jų vairuotojus registruoja savo darbo kompiuteryje, kur yra pasidariusi lentelę, kurią pildo kiekvieną dieną (t. 3, b. l. 19-21);

liudytojo S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, traktoristo-remonininko pareigose. Įmonėje dirba apie 5 metus. Pagrindinės darbo funkcijos yra dirbti džiovykloje, kur džiovina grūdines kultūras, tačiau kai reikia ir pakrauna sunkvežimius, t. y. pripila grūdus. 2020 m. rugsėjo 3 d., dirbo kaip įprastai įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tą dieną grūdų priėmimo-išdavimo pastate pakraudinėjo, o tiksliau pripylinėjo, grūdus į sunkvežimius atvykusius iš Latvijos. Kiekvienas sunkvežimis įvažiuoja į grūdų priėmimo-išdavimo pastatą, kur jiems pripila į sunkvežimio priekabą grūdus. Pakrovimas vyksta taip, kad kai atvyksta sunkvežimis, jo vairuotojas pasako, ką jam turi pripilti, pvz. ar rugius, ar rapsus ir panašiai. Tada kompiuterio pagalba, pasirenka reikiamą grūdinę kultūrą ir automatiškai atsidaro saugyklos sklendė, kuri paleidžia grūdus. Pastato viduje nėra jokių svarstyklių ar kitų matavimo įrenginių, todėl jis nemato, kiek pasikrauna į priekabą krovinio. Kiekį, kiek įpilti grūdų, visada jam pasako sunkvežimių vairuotojai, kurie pakrovimo metu, visada stovi šalia priekabos viršaus, įrengtoje aikštelėje. Iš kurios matosi į priekabą pilamas krovinys. Vairuotojai pasako, kada uždaryti sklendę, kai jau jiems užtenka krovinio. Kiek žinoma sunkvežimiuose vairuotojai naudojasi „manometrais“ (gal slėgio davikliais), kurie būna įrengti po priekabomis ar šalia jų. Taip vairuotojas iš jų sprendžia apie krovinio svorį. Kitiems, naujesniems sunkvežimiams, kiek žino, yra įrengtos automatinės svarstyklės kabinose. Tačiau kur tiksliau nežino. Už svorį jis neatsako, nes kiek grūdų pilti pasako vairuotojai. Svėrimai sunkvežimių vyksta prie įmonės administracinio pastato, kur yra matomas tikslus svoris. Daugiau įmonėje jokių svarstyklių nėra, tik ten kur nurodė. Grūdų priėmimo-išdavimo pastate nėra įrengtų vaizdo stebėjimų kamerų, jos yra tik pačioje teritorijoje, tačiau ką tiksliai jos fiksuoja pasakyti negali. Pakrauti sunkvežimiai iš įmonės teritorijos išvažiuoja tik tada, kai iš administracinio pastato darbuotojų gauna dokumentus. Yra buvę ir tokių atvejų, kai sunkvežimiai yra grįžę nusipilti krovinio nes viršijo svoris. Tą dieną iš saugyklų pylė išdžiovintus rugius (t. 3, b. l. 25-27);

liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Panevėžio skyriuje vyresniuoju inspektoriumi. 2020 m. rugsėjo 3 d. gavo pranešimą apie eismo įvykį Mažeikių rajone, kelyje 155 Kuršėnai-Mažeikiai 47 kilometre, kuriame yra žuvusių asmenų, todėl nuvyko į eismo įvykio vietą. Eismo įvykio vietoje nuo kelio buvo nuvažiavęs vilkikas su puspriekabe ir išsipylę grūdai, vienas lengvasis automobilis (Toyota) buvo prispaustas su puspriekabe, o kitas automobilis buvo laukuose (Hyunday). Žuvo abu lengvųjų automobilių vairuotojai. Apžiūrint vilkiką „Scania“ buvo matyti, kad priekinė kairės pusės padanga yra sprogusi, vietomis padangoje buvo atplaišos, kurios mėtėsi ir šalia įvykio vietoje. Apžiūrint vilkiko padangas buvo matuoti padangų protektoriai, kurie atitiko reikalavimus (gylis atitiko). Po to, nuskaitė tachografo duomenis iš skaitmeninio tachografo ir iš vairuotojo kortelės. Paskui paprašius policijos pareigūnams padėjo pasverti tuščią kitą vilkiką (analogiškas kaip ir apsivertęs) su puspriekabe, į kurią supylė ant kelio, kelkraščio ir dirvoje išbirusius grūdus. Kiek svėrė grūdai nebepamena, byloje yra pridėti svėrimo čekiai. Po to, dar kitą dieną padėjo likusius dirvoje išbertus grūdus pasverti. Kitą dieną, išanalizavus eismo įvykio vietoje susirinktus duomenis, buvo nustatyta, kad vilkiko vairuotojas jokių pažeidimų nepadarė iki eismo įvykio (tai matyti pagal tachografo duomenis, o iš vairuotojo kortelės dėl vairavimo ir poilsio rėžimo). Kai kitą dieną vėl atvyko pasverti likusius grūdus, norėjo papildomai apžiūrėti vilkiko padangas, todėl nuvyko į automobilio saugojimo aikštelę ir apžiūrėjęs vilkiko priekinės ašies dešinės pusės padangą rado ant padangos gamyklinę žymą apie padangos pagaminimo datą, kuri visose padangose yra rėmelyje įrašyti skaičiai, kurių pirmi du reiškia padangos pagaminimo metuose savaitę, o sekantys du skaičiai reiškia metus. Ant padangos buvo skaičiai 1816, o tai reiškia, kad padanga pagaminta 18 savaitę 2016 metų. Ant sprogusios vilkiko padangos tokio žymėjimo nerado, o be to, kai įvykio vietoje svėrė nuo dirvos susemtus grūdus buvo atvykęs, kaip suprato, vilkikų savininkas latvis, kuris minėjo, kad nuo vilkiko įsigijimo 2020 metų birželio mėnesį jis nėra keitęs padangų. Jis policijos tyrėjai elektroniniu paštu nusiuntė ištrauktus duomenis iš tachografo ir kassavaitinę diagramą iš vairuotojo kortelės, bei paklausė ar bus atliekamas sprogusios padangos tyrimas, kad nustatyti priežastį, kodėl sprogo padanga. Nes vilkiko padanga eksploatuojama nuo 2016 metų, o protektoriaus gylis atitiko techninius reikalavimus (leidžiama 1 mm), byloje turi būti nuotraukos, kur eismo įvykio vietoje padėjo matuoti padangų protektoriaus gylį, todėl ir kilo įtarimas, kad nebūtų buvęs pagilintas protektorius, tačiau tai tik jo pamąstymai, o išvadą gali pateikti tik ekspertas (t. 3, b. l. 30-31);

2020 m. rugsėjo 3 d. Roik 0120000480504 pranešimu dėl eismo įvykio, kad kelyje 155, Mažeikių rajone nuo Krakių link Viekšnių įvyko eismo įvykis, vilkikas atsitrenkė į lengvąjį automobilį (t. 1, b. l. 111-114);

2020 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio, kuriame išdėstytos nustatytos aplinkybės atvykus pareigūnams į įvykio vietą (t. 1, b. l. 190-191);

2020 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 3 d., apie 13 val. 51 min., Mažeikių r. sav., kelyje Nr. 155, Kuršėnai- Mažeikiai, 46 km, krovininiam automobiliui „SCANIA R450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su grūdais pakrauta puspriekabe „BODEX KIS3WA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojančiam nuo Mažeikių link Viekšnių galimai sprogus priekinei, kairės pusės padangai, vairuotojas (Latvijos pilietis) A. Č., kuriam alkotesterio pagalba nustatytas 0,00 prom. girtumas, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei susidūrė su automobiliais Hyunday Santafe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu S. P., ir Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu K. B. Po minėtų automobilių susidūrimo transporto priemonių nuolaužos kliudė automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą blaivaus E. S. Nuolaužos apgadino automobilį, tačiau tiesioginio kontakto su kitomis transporto priemonėmis nebuvo. Eismo įvykio metu buvo apgadinti minėti automobiliai. Eismo įvykio metu žuvo automobilio Hyunday Santafe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. P. ir automobilio Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. B. Krovininio automobilio vairuotojas pristatytas į VšĮ „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyrių, paimtas vairuotojo kraujo mėginys (t. 1, b. l. 1);

2020 m. rugsėjo 3 d. – 2020 m. rugsėjo 10 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele ir eismo įvykio vietos planu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra kelyje Kuršėnai - Mažeikiai 46 kilometrai 673 metrai, kelio Nr. 155. Protokole ir plane užfiksuotos automobilių, patekusių į eismo įvykį padėtys, atlikti matavimai. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: vilkikas Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); automobilis Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis Hyundai Santa Fe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš vilkiko Scania, iš automobilio Toyota Avensis ir iš automobilio Hyundai Santa Fe buvo paimti asmeniniai daiktai, dokumentai, kurie buvo apžiūrėti ir aprašyti ant atskirų apžiūros protokolų. Kairiajame kelkraštyje buvo rastos guminės atplaišos su vielomis, galimai padangos atplaišos. Atplaišos išimtos ir supakuotos į paketą, kurio Nr. 315942 (t. 1, b. l. 115-158; CD diskas su fotonuotraukomis iš eismo įvykio vietos prie bylos 1 tomo viršelio);

2020 m. rugsėjo 4 d. – 2020 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvada Nr. M 423/2020(04), kurioje nurodyta, kad K. B. mirtis įvyko nuo atviro kairio smilkinkaulio lūžio, kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžio ir kepenų dešinės skilties plyšimų, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę. Į tai nurodo mirusiosios kūno tyrimo metu rasti atviras kairio smilkinkaulio lūžis, kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžis, kepenų dešinės skilties plyšimai, pilvaplėvės ertmėje rasta 800 ml skysto kraujo; K. B. mirtis įvyko prieš 20-24 valandas iki jos kūno tyrimo pradžios 2020 m. rugsėjo 4 d., 10 val. tam neprieštarauja mirusiosios kūno tyrimo metu užfiksuoti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai, medicininių dokumentų duomenys; mirusiosios K. B. kūne rasti sužalojimai: atviras kairio smilkinkaulio lūžis, kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžis, nosies kaulų lūžis, dešinio skruostikaulio lūžis, dešinio raktikaulio lūžis, dešinės krūtinės ląstos pusės I-VIII šonkaulių lūžiai, dešinio šlaunikaulio atviras lūžis, abiejų blauzdikaulių ir abiejų šeivikaulių lūžiai, kepenų dešinės skilties plyšimai, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų pusrutulių momeninių ir pakaušinių skilčių, muštinė žaizda dešinėje kaktos pusėje pereinanti į dešinės akies viršutinį voką, muštinės žaizdos abiejų lūpų dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, plėštinė žaizda kairėje šlaunyje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, dešinėje pilvo pusėje, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste, dešiniame žande, dešinėje smakro pusėje, dešinėje kaklo pusėje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejose pilvo pusėse, abiejose šlaunyse, kairio kelio srityje, abiejose blauzdose. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais netrukus prieš mirtį. Atviras kairio smilkinkaulio lūžis, kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžis, dešinio šlaunikaulio atviras lūžis, abiejų blauzdikaulių lūžiai ir kepenų dešinės skilties plyšimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; mirusiosios K. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 3, b. l. 62-64);

2020 m. rugsėjo 4 d. – 2020 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvada Nr. M 424/2020(04), kurioje nurodyta, kad S. P. mirė nuo kūno sumušimo, į tai nurodo poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, pilve, kairiame klube, dešinėje šlaunyje, abiejose blauzdose, abiejose čiurnose-pėdose; odos nubrozdinimai veide, krūtinėje-pilve, dešiniame petyje-žaste, dešiniame dilbyje, kairiame klube, abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje; muštinės žaizdos veide, dešiniame kelyje; plėštinės žaizdos dešinėje alkūnėje, kairės pažasties-peties srityje kiauryminė, pilve, gaktos- šlaunies-kelio srityje kiauryminė, dešiniame kelyje-blauzdoje, kairėje šlaunyje; muštinės-plėštinės žaizdos kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairiame klube; pjautinės žaizdos krūtinėje, dešiniame žaste, abiejose plaštakose; širdiplėvės, širdies, aortos, plaučių, blužnies, kepenų, plonosios žarnos, žarnų pasaito plyšimai; visų kaukolės skliauto-pamato-veido kaulų su smegenų suardymais, dešinės mentės kaulo, abiejų žastikaulių-alkūnkaulių-stipinkaulių, krūtinkaulio, abipus I-ХII šonkaulių su krūtinplėvės pažeidimu, stuburo su nugaros smegenų nutraukimu, dubens kaulų, abiejų šlaunikaulių-blauzdikaulių-šeivikaulių, abipus I-V padikaulių lūžiai; abiejų raktikaulių petinių sąnarių, gaktinės sąvaržos išnirimas; katamnezės duomenys; lavoninių reiškinių būklė, konstatuota S. P. lavono tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 4 d., 10.00 val. nurodo, kad nuo S. P. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 12-24 val. laiko; S. P. lavone konstatuota: poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, pilve, kairiame klube, dešinėje šlaunyje, abiejose blauzdose, abiejose čiurnose-pėdose; odos nubrozdinimai veide, krūtinėje-pilve, dešiniame petyje-žaste, dešiniame dilbyje, kairiame klube, abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje; muštinės žaizdos veide, dešiniame kelyje; plėštinės žaizdos dešinėje alkūnėje, kairės pažasties-peties srityje kiauryminė, pilve, gaktos-šlaunies-kelio srityje kiauryminė, dešiniame kelyje-blauzdoje, kairėje šlaunyje; muštinės-plėštinės žaizdos kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairiame klube; pjautinės žaizdos krūtinėje, dešiniame žaste, abiejose plaštakose; širdiplėvės, širdies, aortos, plaučių, blužnies, kepenų, plonosios žarnos, žarnų pasaito plyšimai; visų kaukolės skliauto-pamato-veido kaulų su smegenų suardymais, dešinės mentės kaulo, abiejų žastikaulių-alkūnkaulių-stipinkaulių, krūtinkaulio, abipus I-ХП šonkaulių su krūtinplėvės pažeidimu, stuburo su nugaros smegenų nutraukimu, dubens kaulų, abiejų šlaunikaulių-blauzdikaulių-šeivikaulių, abipus I-V padikaulių lūžiai; abiejų raktikaulių petinių sąnarių, gaktinės sąvaržos išnirimas. Sužalojimai padaryti neilgai trukus iki mirties kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. S. P. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, dėl kaukolės kaulų lūžių su galvos smegenų suardymu, dubens kaulų lūžių suardžiusių dubens žiedo vientisumą, žastikaulio-šlaunikaulių-blauzdikaulio kūnų lūžių, kiauryminių krūtinės-pilvo žaizdų ir abiejų pusių šonkaulių lūžių su vidaus organų sužalojimais, stuburo lūžiu su nugaros smegenų nutraukimu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; S. P. lavono raumenyje etilo alkoholio nerasta (t. 3, b. l. 70-77);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 6810“ duomenimis ir specialisto išvada Nr. T T-A 4805/2020 (01), kur nurodyta, kad avarijos metu vairuotojas A. Č. buvo blaivus (t. 6, b. l. 89-90, 99);

Transporto priemonės valstybinės techninės apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad transporto priemonei „SCANIA R450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN YS2R4X20009212832), išduodamas leidimas dalyvauti kelių eisme, kuris galioja iki 2021 m. birželio 15 d.; nurodyti Odometro duomenys 260749 (t. 4, b. l. 138-139);

2020 m. rugsėjo 3 d. tachografo duomenų ataskaitos, iš kurios matyti, kad automobilio Scania R450, ridos skaitiklio vertė dienos pabaigoje 272048 (t. 1, b. l. 176-177);

ZS (ūkininko ūkis) „Kauki“ patvirtinta krovininio automobilio vairuotojo A. Č. pareigine instrukcija, kurioje nurodomos pagrindinės užduotys/pareigos: 4 punkte – parengti kelių transporto priemonę darbui ir baigti darbą su ja. Nuvalyti išorinius automobilio paviršius, atlikti išorinę apžiūrą (ar nėra pratekėjimo, išorinių defektų ir kt.). < >; 7 punkte – pasirinkti tinkamą kelių transporto priemonės greitį, laikytis kelių eismo ir eismo saugumo taisyklių. < > (t. 4, b. l. 105-106);

2020 m. gruodžio 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11Š-150(20), kurioje nurodoma, kad vilkiko „Scania R450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio kairės pusės rato padangos protektorinėje dalyje esantis kiauryminis pažeidimas (žr. 4 pav.) bei ties šiuo pažeidimu abiejuose padangos šonuose esantys kiauryminiai pažeidimai (žr. 18 ir 22 pav.) atsirado dehermatizavusis (sprogus) padangai iki transporto priemonių susidūrimo. Tolimesnis protektoriaus dalies atidalinimas bei kordo sluoksnių atidalijimas tęsėsi ratui po dehermetizacijos atsitrenkus į kelio dangą ir riedant. Tikėtina, jo metu padangos protektorių spaudžiant prie kelio dangos, susidarė apverstos „L“ formos kiauryminis pažeidimas padangos vidiniame šone (žr. 24 pav.); vilkiko „Scania R450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio kairės pusės rato padangoje eksploatacijos eigoje susidaręs netolygus padangos protektoriaus nusidėvėjimas su susidariusiais gumos įtrūkimais sąlygojo padangos karkaso susilpnėjimą, suirimą ir padangos dehermetizaciją (sprogimą) (t. 5, b. l. 19-29);

2021 m. gegužės 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11Š-72 (21), kurios rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad vilkiko „Scania R450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio kairės pusės rato padangos protektorius buvo gilintas, pašalinant dalį griovelio dugno gumos. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių nustatyti, kiek buvo pagilintas protektorius ties dehermetizacijos vieta ir ar tai turėjo įtakos vilkiko „Scania R450“ priekinio kairės pusės rato dehermetizacijai, negalima; vilkiko „Scania R450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio dešinės pusės rato padangos protektorius buvo gilintas, pašalinant dalį griovelio dugno gumos; ant abiejų tyrimui pateiktų vilkiko „Scania R450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių ratų padangų šoninių sienelių yra užrašai „Regroovable“, kurie nurodo, kad minėtų padangų protektorius galima gilinti; nustatyti, koks tikslus viršytas svoris teko vilkiko „Scania R450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinei ašiai bei ar buvo viršyta leistina tos ašies apkrova, ir ar tai turėjo įtakos priekinio kairės pusės rato dehermetizacijai, negalima; tyrimui pateiktoje vilkiko „Scania R450“ priekinės kairės pusės padangos išlikusioje protektoriaus dalyje labiausiai per visą perimetrą nusidėvėjusi protektoriaus rašto juosta, esanti arčiau rato išorinės pusės (žr. 8÷10 pav.), išlikusioje protektoriaus dalyje yra gumos įtrūkimų (5÷7 pav. pažymėta geltona linija), kurių daugiausia yra pirmoje protektoriaus rašto juostoje, esančioje arčiau išorinės rato pusės, vietomis po minėtais įtrūkimas matoma kordo viela, yra į paviršių išlindusi kordo viela (5 pav. pažymėta geltonu ovalu), todėl minėta padanga dėl techninių reikalavimų neatitikimų netinkama eksploatacijai (t. 5, b. l. 35-41);

2021 m. lapkričio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2314(21)/11-2315(21), kuriame pateiktos išvados:

1. Prieš eismo įvykį automobilis „Scania R450“ važiavo apie 80 km/h greičiu.

2. Šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Kelio Kuršėnai - Mažeikiai 47 kilometro ruožo kryptimi nuo Mažeikių link Kuršėnų, apie 80 km/h važiavo, A. Č. vairuojamas transporto priemonių junginys (automobilis „Scania R450“ su grūdais pakrauta puspriekabe „Bodex KIS3WA“). Važiuojant kelio važiuojamosios dalies dešine puse sprogo automobilio „Scania R450“ priekinio kairiojo rato padanga. Dėl to A. Č. nesuvaldė vairuojamo transporto priemonių junginio, išvažiavo į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiais automobiliais „Hyunday Santa Fe“ ir „Toyota Avensis“. Automobilio „Scania R450“ susidūrimas su automobiliu „Hyunday Santa Fe“ įvyko kelio kairėje pusėje (žiūrint link Kuršėnų), ties ta vieta kur prie važiuojamosios dalies kairiojo krašto buvo išsiliejusių eksploatacinių skysčių dėmė (žr. 33 pav.). Transporto priemonių junginys (automobilis „Scania R450“ su puspriekabe „Bodex KIS3WA“) ant automobilio „Toyota Avensis“ užvirto kelio kairėje pusėje (žiūrint link Kuršėnų), ties ta vieta kur įbrėžta asfalto danga (žr. 34 pav.). Po susidūrimo automobilis „Hyunday Santa Fe“ buvo nublokštas į priekį ir į kairę už kelio ribų į padėtį užfiksuotą 2020 m. rugsėjo 3 d. eismo įvykio vietos plane. Automobilis „Toyota Avensis“ ir ant jo dešiniuoju šonu užvirtęs automobilis „Scania R450“ su puspriekabe „Bodex KIS3WA“ judėjo į priekį ir į kairę kol sustojo padėtyse užfiksuotose 2020 m. rugsėjo 3 d. eismo įvykio vietos plane (automobilis „Toyota Avensis“ stovėjo ant kelio sankasos kairiojo šlaito, o ant jo užvirtęs, ant dešiniojo šono gulintis, automobilis „Scania R450“ su puspriekabe „Bodex KIS3WA“ buvo iš dalies kelio kairėje pusėje ir iš dalies į kairę už kelio ribų).

3. Automobilio „Scania R450“ vairuotojas A. Č. būtų išvengęs eismo įvykio kilimo, nevairuodamas (neeksploatuodamas) transporto priemonės, kurios priekinio kairiojo rato padanga buvo netvarkinga. Tokiu atveju buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Scania R450“ priekinio kairiojo rato padanga nebūtų sprogusi, nesuvaldytas transporto priemonių junginys (automobilis „Scania R450“ su puspriekabe „Bodex KIS3WA“), nebūtų išvažiavęs į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę ir nebūtų susidūręs su priešinga kryptimi važiavusiais automobiliais „Hyunday Santa Fe“ ir „Toyota Avensis“.

4. Buvusioje kelio eismo situacijoje transporto priemonių junginio (automobilio „Scania R450“ su puspriekabe „Bodex KIS3WA“) vairuotojas A. Č. vairavo (eksploatavo) transporto priemonę (automobilį „Scania R450“), kurios priekinio kairiojo rato padanga buvo netvarkinga. Sprogus automobilio „Scania R450‘‘ priekinio kairiojo rato padangai, A. Č. nesuvaldė vairuojamo transporto priemonių junginio, išvažiavo į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiais automobiliais „Hyunday Santa Fe“ ir „Toyota Avensis“. Tokie A. Č. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

5. Automobilio „Scania R450“ priekinio kairės pusės rato padangoje ilgalaikės eksploatacijos metu susidaręs netolygus padangos protektoriaus nusidėvėjimas su gumos įtrūkimais sąlygojo padangos karkaso susilpnėjimą ir suirimą bei padangos savaiminę dehermetizaciją (sprogimą).

6. Priekinio kairės pusės rato padangos dehermetizacijos (sprogimo) vietoje nėra protektoriaus dalies, atsidalinęs protektorius tyrimui nepateiktas, todėl nustatyti, kiek buvo pagilinti protektoriaus grioveliai šioje padangoje ties dehermetizacijos vieta ir ar tai turėjo įtakos priekinio kairės pusės rato dehermetizacijai, negalima.

7. Automobilio „Scania R450“ priekinio kairės pusės rato padangos karkaso ir brekerio susilpnėjimą ir suirimą bei padangos dehermetizaciją (sprogimą) sąlygojęs netolygus padangos protektoriaus nusidėvėjimas su gumos įtrūkimais susidarė šios transporto priemonės ilgalaikės eksploatacijos metu. Nustatyti, kiek laiko buvo eksploatuojama ir kokia buvo rida, važiuojant su šia sprogusia padanga, ekspertinio tyrimo metodais, negalima.

8. Tyrimui pateiktos automobilio „Scania R450“ priekinio kairės pusės rato padangos protektoriuje nėra požymių (slydimo pėdsakų), kad prieš padangos sprogimą ši transporto priemonė būtų buvus intensyviai stabdoma (t. y. čiuožus kelio asfaltuota danga). Tachografo ataskaitoje tai pat nėra duomenų, kad automobilis „Scania R450“ būtų intensyvias stabdomas prieš eismo įvykį. Automobilio „Scania R450“ priekinio kairės pusės rato padangos karkaso ir brekerio susilpnėjimą ir suirimą bei padangos dehermetizaciją (sprogimą) sąlygojęs netolygus padangos protektoriaus nusidėvėjimas su gumos įtrūkimais susidarė šios transporto priemonės ilgalaikės eksploatacijos metu.

9. Automobilio „Scania R450“ priekinio kairės pusės rato padangos protektoriaus dalyje labiausiai per visą perimetrą nusidėvėjusi protektoriaus rašto juosta, esanti prie rato išorinės pusės. Visoje protektoriaus dalyje (pločio atžvilgiu) yra gumos įtrūkimai (6÷8 pav. pažymėta geltonais ovalais), kurių daugiausiai yra protektoriaus rašto juostoje, esančioje prie rato išorinės pusės. Įtrūkimų vietose matomos kordo vielos, o protektoriaus rašto juostoje, esančioje prie rato išorinės pusės, kordo viela išlindusi į išorę (6 pav. pažymėta geltonu ovalu).

10. Tyrimui pateiktos priekinės kairės pusės padangos protektoriaus dalyje labiausiai per visą perimetrą nusidėvėjusi protektoriaus rašto juosta, esanti prie rato išorinės pusės (žr. 29÷31 pav.), protektoriaus dalyje yra gumos įtrūkimų (6÷8 pav. pažymėta geltonais ovalais), kurių daugiausiai yra protektoriaus rašto juostoje, esančioje prie rato išorinės pusės, vietomis po šiais įtrūkimais matomos kordo vielos, yra į paviršių išlindusi kordo viela (6 pav. pažymėta geltonu ovalu). Visi šie pažeidimai matomi vizualiai, t. y. vairuotojas turėjo galimybę juos aptikti nenumontavęs rato ar padangas nuo transporto priemonės.

11. Tyrimui pateikta priekinė kairės pusės rato padanga protektoriaus dalyje nudilusi iki brekerio sluoksnio. Į paviršių išlindusi kordo viela. Protektoriaus guma įtrūkusi, vietomis po šiais įtrūkimais matomos kordo vielos. Tokios techninės būklės padanga netinkama eksploatacijai.

12. Tyrimui pateikta priekinė kairės pusės rato padanga protektoriaus dalyje nudilusi iki brekerio sluoksnio. Į paviršių išlindusi kordo viela. Protektoriaus guma įtrūkusi, vietomis po šiais įtrūkimais matomos kordo vielos. Tokios techninės būklės padanga netinkama eksploatacijai.

13. Nustatyti, koks tikslus viršytas svoris teko priekinei ašiai bei ar buvo viršyta leistina tos ašies apkrova, ir ar tai turėjo įtakos automobilio „Scania R450“ priekinio kairės pusės rato dehermetizacijai, negalima.

14. Automobilio „Scania R450“ priekinio kairės pusės rato padangoje ilgalaikės eksploatacijos metu susidaręs netolygus padangos protektoriaus nusidėvėjimas su gumos įtrūkimais sąlygojo padangos karkaso ir brekerio susilpnėjimą ir suirimą bei padangos savaiminę dehermetizaciją (sprogimą).

15. Šiam tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad eismo įvykio vietoje kelio važiuojamojoje dalyje buvo koks nors kietas, aštrus daiktas su kuriuo būtų turėjusi sąlytį automobilio „Scania R450“ priekinio kairės pusės rato padanga.

16. Tyrimui pateiktos priekinės kairės pusės padangos protektoriaus dalyje labiausiai per visą perimetrą nusidėvėjusi protektoriaus rašto juosta, esanti prie rato išorinės pusės (žr. 29÷31 pav.), protektoriaus dalyje yra gumos įtrūkimų (6÷8 pav. pažymėta geltonais ovalais), kurių daugiausiai yra protektoriaus rašto juostoje, esančioje prie rato išorinės pusės, vietomis po šiais įtrūkimais matomos kordo vielos, yra į paviršių išlindusi kordo viela (6 pav. pažymėta geltonu ovalu). Ši padanga dėl techninių reikalavimų neatitikimų netinkama eksploatacijai.

17. Tyrimui pateiktos priekinės kairės pusės padangos protektoriaus dalyje labiausiai per visą perimetrą nusidėvėjusi protektoriaus rašto juosta, esanti prie rato išorinės pusės (žr. 29÷31 pav.), protektoriaus dalyje yra gumos įtrūkimų (6÷8 pav. pažymėta geltonais ovalais), kurių daugiausiai yra protektoriaus rašto juostoje, esančioje prie rato išorinės pusės, vietomis po šiais įtrūkimais matomos kordo vielos, yra į paviršių išlindusi kordo viela (6 pav. pažymėta geltonu ovalu). Ši padanga dėl techninių reikalavimų neatitikimų netinkama eksploatacijai.

18. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Scania R450“ susidūrimas su automobiliu „Hyunday Santa Fe” įvyko kelio kairėje pusėje (žiūrint link Kuršėnų), ties ta vieta kur prie važiuojamosios dalies kairiojo krašto buvo išsiliejusių eksploatacinių skysčių dėmė (žr. 33 pav.). Transporto priemonių junginys (automobilis „Scania R450“ su puspriekabe „Bodex KIS3WA“) ant automobilio „Toyota Avensis“ užvirto kelio kairėje pusėje (žiūrint link Kuršėnų), ties ta vieta, kur įbrėžta asfalto danga (žr. 34 pav.) (t. 5, b. l. 172-191);

2022 m. vasario 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro vyriausiojo eksperto I. G. paaiškinimu dėl papildomo klausimo ekspertizės akte Nr. 11-2314(21)/11-2315(21), kuriame ekspertas paaiškino, kad automobilio „Scania R450” priekinio kairės pusės rato padangos karkaso ir brekerio susilpnėjimą ir suirimą bei padangos dehermetizaciją (sprogimą) sąlygojęs netolygus padangos protektoriaus nusidėvėjimas su gumos įtrūkimais susidarė šios transporto priemonės ilgalaikės eksploatacijos metu, t. y. iki eismo įvykio. (t. 5, b. l. 50-51);

2022 m. gegužės 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro vyriausiųjų ekspertų I. G. ir V. M. paaiškinimu dėl papildomų klausimų ekspertizės akte Nr. 11-2314(21)/11-2315(21), į kuriuos ekspertai atsakė:

1. Ekspertizės akte Nr. 11-2314(21)/11-2315(21) nustatyta, kad automobilio „Scania R450” priekinio kairės pusės rato padangos karkaso ir brekerio susilpnėjimą ir suirimą bei padangos dehermetizaciją (sprogimą) sąlygojęs netolygus padangos protektoriaus nusidėvėjimas su gumos įtrūkimais susidarė šios transporto priemonės ilgalaikės eksploatacijos metu. Nustatyti, kiek laiko buvo eksploatuojama ir kokia buvo rida, važiuojant su šia padanga, ekspertinio tyrimo metodais, negalima.

2-3. Ekspertizės akte Nr. 11-2314(21)/11-2315(21) nustatyta, kad tyrimui pateiktos priekinės kairės pusės padangos protektoriaus dalyje labiausiai per visą perimetrą nusidėvėjusi protektoriaus rašto juosta, esanti prie rato išorinės pusės (žr. 29÷31 pav.). Protektoriaus dalyje yra gumos įtrūkimų (7÷8 pav. pažymėta geltona linija), kurių daugiausiai yra protektoriaus rašto juostoje, esančioje prie išorinės rato pusės, vietomis po šiais įtrūkimais matomos kordo vielos, yra į paviršių išlindusi kordo viela (6 pav. pažymėta geltonu ovalu). Padangos protektoriaus išorinis takelis buvo nudilęs iki brekerio sluoksnio. Dėl to plieninės gijos buvo paveiktos korozijos ir susilpnėjo. Toks ilgalaikes eksploatacijos metu susidaręs netolygus padangos protektoriaus nusidėvėjimas su susidariusiais gumos įtrūkimais sąlygojo padangos karkaso ir brekerio susilpnėjimą ir suirimą.

Prieš tai išvardinti automobilio „Scania R450” priekinio kairės pusės rato padangos vizualiai matomi defektai susidarė ne vienmomentiškai, o šios transporto priemonės ilgalaikės eksploatacijos metu (t. y. iki eismo įvykio kilimo), automobilio „Scania R450“ priekines ašies ratų pakabos geometriniams parametrams neatitinkant gamintojo numatytų.

Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. vairuotojui A. Č. prieš išvykstant į reisą automobilio „Scania R450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio kairės pusės rato padangos vizualiai matomi (aprašyti prieš tai) defektai jau buvo (t. 6, b. l. 41-42).

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šiame BK straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą, taip pat ir jo neatsargią kaltę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312-697/2016, 2K-359-697/2017, 2K-146-895/2018 ir kt.).‏‏‎ Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 7 dalis), t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Dėl nusikalstamo pasitikėjimo nusikaltimas padaromas tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas (pvz., greičio viršijimas, netinkamas manevravimas, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimas) gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, jog šiomis konkrečiomis aplinkybėmis jie nekils. BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą ir numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nustatant asmens kaltę, būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015, 2K-325-942/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl sprogusios sunkiasvorio automobilio Scania R450 priekinės kairės pusės rato padangos, po ko vairuotojas A. Č. nesuvaldė vairuojamo transporto priemonių junginio, išvažiavo į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiais automobiliais „Hyunday Santa Fe“ ir „Toyota Avensis“. Po susidūrimo automobilis „Hyunday Santa Fe“ buvo nublokštas į priekį ir į kairę už kelio ribų, o ant automobilio „Toyota Avensis“ užvirto automobilis „Scania R450“ su puspriekabe. Eismo įvykio vietoje žuvo automobilių „Hyunday Santa Fe“ ir „Toyota Avensis“ vairuotojai S. P. ir K. B.

Byloje nustatyta, kad sprogusi Scania R450 priekinės kairės pusės rato padanga buvo pagaminta 2016 metų 18 savaitę (t. y. paskutinę balandžio mėnesio savaitę), tai patvirtina ant padangos buvusios žymos ir ši aplinkybė konstatuota 2020 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadoje. 2021 m. gegužės 24 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad Vilkiko „Scania R450“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio kairės pusės rato padangos protektorius buvo gilintas, pašalinant dalį griovelio dugno gumos. Vilkiko Scania R450, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data yra 2016 m. rugsėjo 6 d., ką patvirtina vilkiko registracijos liudijimas (t. 4, b. l. 50-51). Taip pat byloje nustatyta, kad Latvijos Respublikoje vilkikas Scania R450 buvo registruotas 2020 m. birželio 11 d., vilkikas buvo parvežtas iš Vokietijos su tomis pačiomis padangomis ir kaip nurodė kaltinamasis A. Č., vilkiko ratų padangos buvo originalios ir keistos Latvijoje nebuvo. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. birželio 15 d. vilkiko Scania R450 rida buvo 260749 km, po eismo įvykio 272048 km. Visos šios nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad vilkikas Scania R450 nuo jo pirmosios registracijos datos 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo eksploatuojamas su tomis pačiomis padangomis, ratų padangų protektorius buvo pagilintas ir iki eismo įvykio momento su tomis pačiomis padangomis buvo nuvažiuota 272048 km.  

Byloje esančiose specialistų išvadose ir 2021 m. lapkričio 30 d. ekspertizės akte yra konstatuota, kad vilkiko Scania R450 priekinės kairės pusės padangos išlikusioje protektoriaus dalyje labiausiai per visą perimetrą nusidėvėjusi protektoriaus rašto juosta, esanti arčiau rato išorinės pusės, išlikusioje protektoriaus dalyje yra gumos įtrūkimų, kurių daugiausia yra pirmoje protektoriaus rašto juostoje, esančioje arčiau išorinės rato pusės, vietomis po minėtais įtrūkimas matoma kordo viela, yra į paviršių išlindusi kordo viela, priekinė kairės pusės rato padanga protektoriaus dalyje nudilusi iki brekerio sluoksnio, todėl minėta padanga dėl techninių reikalavimų neatitikimų netinkama eksploatacijai. Priekinio kairės pusės rato padangos vizualiai matomi defektai susidarė ne vienmomentiškai, o šios transporto priemonės ilgalaikės eksploatacijos metu (t. y. iki eismo įvykio kilimo), automobilio „Scania R450“ priekines ašies ratų pakabos geometriniams parametrams neatitinkant gamintojo numatytų. Visi šie pažeidimai matomi vizualiai, t. y. vairuotojas turėjo galimybę juos aptikti nenumontavęs rato ar padangos nuo transporto priemonės. Be to, pažymėtina, kad visi šie pažeidimai nustatyti ant išorinės rato pusės, priekinis kairysis ratas yra vairuotojo pusėje, todėl vairuotojas turėjo galimybę šiuos akivaizdžius pažeidimus matyti.

Bylos nagrinėjimo metu visuma nustatytų aplinkybių – ilgalaikė, nuo 2016 m. rugsėjo 6 d., automobilio rato padangos eksploatacija, nuvažiuotas kilometražas – 272048 km, sąlygojo padangos karkaso susilpnėjimą ir suirimą bei padangos savaiminę dehermetizaciją (sprogimą). Tai, kad būtent ilgalaikės eksploatacijos metu susidaręs netolygus padangos protektoriaus nusidėvėjimas su gumos įtrūkimais sąlygojo padangos karkaso susilpnėjimą ir suirimą bei padangos savaiminę dehermetizaciją (sprogimą), patvirtina byloje esantis ekspertizės aktas, papildomi ekspertų atsakymai į pateiktus klausimus. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad tokios techninės būklės padanga netinkama eksploatacijai.

Byloje esantis A. Č. vairuotojo pažymėjimas patvirtina, kad teisę vairuoti sunkiasvores krovinines transporto priemones A. Č. yra įgijęs 1988 metais (t. 4, b. l. 48-49, 65-66), teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad sunkiasvorius automobilius vairuoja virš 30 metų, yra patyręs vairuotojas. Ekspertų paaiškinimuose taip pat nurodoma, kad priekinio kairės pusės rato padangos vizualiai matomi defektai susidarė ne vienmomentiškai, o šios transporto priemonės ilgalaikės eksploatacijos metu, automobilio „Scania R450“ priekines ašies ratų pakabos geometriniams parametrams neatitinkant gamintojo numatytų. Kaltinamasis teisme nurodė, kad automobilį vairavo jis vienas, pagal esamus duomenis nuvažiavo virš 11 000 kilometrų, juto, jog automobilį, paleidus vairą, traukia į kairę pusę, todėl teismo vertinimu, kaip patyręs profesionalus vairuotojas galėjo ir turėjo matyti tokius akivaizdžius padangos nusidėvėjimo požymius. Be to, byloje nustatyta, kad sprogusios automobilio padangos nustatyti pažeidimai ir nusidėvėjimo požymiai yra ant išorinės padangos pusės ir matomi vizualiai, todėl vairuotojas turėjo galimybę šiuos pažeidimus pamatyti.

Visuma nustatytų aplinkybių suponuoja išvadą, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo ir negrįžtamų padarinių atsiradimo priežastis buvo būtent kaltinamojo A. Č. padaryti KET 9, 15 ir 224 punktų reikalavimų pažeidimai. Byloje nustatyta, kad A. Č., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – sunkiasvorį krovininį automobilį, kurio rato padanga dėl nustatytos techninės būklės buvo netinkama eksploatacijai, sprogus automobilio Scania R450 priekinio kairiojo rato padangai, nesuvaldė vairuojamo transporto priemonių junginio, išvažiavo į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiais automobiliais „Hyunday Santa Fe“ ir „Toyota Avensis“, kurių vairuotojai eismo įvykio vietoje žuvo.

A. Č. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairavimas techniškai netvarkingą transporto priemonę – su netinkama eksploatacijai padanga) gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Nustatyti sprogusios rato padangos vizualiai matomi pažeidimai, kelių eismo taisyklės įtvirtinta pareiga vairuotojui įsitikinti ar transporto priemonė techniškai tvarkinga, ilgalaikė vairuotojo vairavimo patirtis ir ilgalaikis vairuotojo darbas su padidinto pavojaus šaltiniu – sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, patvirtina, kad A. Č. turėjo ir galėjo numatyti, kad gali kilti toks eismo įvykis. Ekspertizės akte nustatyta, kad krovininio automobilio vairuotojo A. Č. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, vairuotojo neatsargi kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo įrodyta, tiek jo paties prisipažinimu, tiek ir visuma byloje esančių ir ištirtų rašytinių įrodymų, todėl kaltinamojo A. Č. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

 

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo/neskyrimo

 

Už BK 281 straipsnio 5 dalyje padarytą nusikaltimą numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, laiduotoja ir kaltinamojo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį A. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. 

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Taigi BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą.

BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog gailėjimasis pasireiškia ne vien apgailestavimu, neigiamu padarytos veikos vertinimu, nukentėjusiojo atsiprašymu, pastangomis atlyginti padarytą žalą, bet ir padėjimu teisėsaugos institucijoms aiškinantis nusikalstamą veiką, bendradarbiavimu teismui vykdant teisingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2010).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.

Nors kaltinamasis A. Č. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo ir byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau vertinant A. Č. elgesį ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio jis savo kaltės nekomentavo, apklausiamas nurodė, kad dėl kilusio eismo įvykio jo kaltės nėra. Analogiškos pozicijos laikėsi ir vėliau, nurodydamas, kad nusikaltimo nepadarė. Teisiamojo posėdžio metu iš esmės laikėsi pozicijos, jog sprogusi automobilio rato padanga, jo manymu, buvo tvarkinga, kad atliekant ratų suvedimą Scania servise nebuvo fiksuota, kad padanga netinkama eksploatacijai, kas teismui rodo, jog kaltinamasis nėra savikritiškas savo buvusiam aplaidžiam elgesiui. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, bylą nagrinėjant teisme atlygino nukentėjusiesiems žuvusiųjų laidojimo išlaidas, tačiau visi šie veiksmai buvo atlikti daugiau nei po dvejų metų po įvykio. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis būtų siūlęs kokią nors pagalbą nukentėjusiesiems, kas teismui leidžia pagrįstai abejoti jo gailėjimosi motyvais – t. y. jie labiau grįsti naudos siekimo tikslais (būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės), o ne sąžiningu ir nuoširdžiu savo neteisėtų veiksmų pripažinimu ir gailėjimusi dėl jų. Be to, dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kilo sunkūs padariniai. Vieno žmogaus žūtis yra sunkus nusikalstamos veikos padarinys bendrąja prasme, tačiau dviejų žmonių žūtis, nors ir nekeičia padarytos veikos kvalifikacijos, didina veikos pavojingumą. Be to, laimingo atsitiktinumo dėka trečias eilėje už Toyota Avensis automobilio važiavęs liudytojas E. S. išvengė susidūrimo su A. Č. vairuojamu automobiliu, nes išvažiavo į priešingą eismo juostą, kad išvengtų susidūrimo su kaltinamojo vairuojamu automobiliu.

Nustačius vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų nebuvimą, dėl kitų, įtvirtintų BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, nepasisakoma.

 

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nenustačius visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, teismo vertinimu, laidavimo institutas kaltinamajam A. Č. negali būti taikomas. Taip pat, atsižvelgiant į tokių sunkių padarinių kilimą, atleidus kaltinamąjį nuo atsakomybės, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis A. Č. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę teisme pripažino, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiųjų, iš dalies atlygino jiems padarytą turtinę žalą. Teismas kaltinamojo pripažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos padarymo ir žalos atlyginimą nukentėjusiesiems pripažįsta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą; duomenų ar kaltinamasis baustas administracine tvarka nėra; dirbantis. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į kaltinamojo A. Č. dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant tarp įstatyme nustatyto bausmės minimumo ir bausmės vidurkio, artimesnį bausmės minimumui (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo A. Č. galimybes, pažymėtina, kad A. Č. šią neatsargią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, yra dirbantis. Duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs kitų teisės pažeidimų nepateikta. Visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. Č. taikant BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išskirtinis baudžiamosios teisės institutas, taikomas teismui patikėjus nuteistu asmeniu, esant tikimybei, kad jis nedarys naujų nusikaltimų, o taip pat kitų teisės pažeidimų, elgsis teisėtai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra visuomenės, veikiančios per teismą, pasitikėjimas nuteistuoju. Šį visuomenės pasitikėjimą nuteistasis turi pateisinti be jokių elgesio pažeidimų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neatsargią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda minimaliam įstatyme nustatytam laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be kita ko, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) skyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis A. Č. nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, tačiau kaltinamasis nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, pažeidė trijuose Kelių eismo taisyklių punktuose numatytus bendro pobūdžio reikalavimus, dėl ko kilo sunkūs padariniai – dviejų asmenų žūtis. Nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jei būtų atsakingai vykdęs profesionaliam vairuotojui nustatytas pareigas, ėmęsis visų būtinųjų atsargumo priemonių, būtų buvusi galimybė išvengti eismo įvykio ir skaudžių pasekmių. Duomenų, kad A. Č. piktybiškai pažeidinėtų kelių eismo taisykles nėra. A. Č. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nelaikytini piktybiškais ir A. Č. nelaikytinas potencialiu įstatymų pažeidėju, jo padaryta nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio. Šios aplinkybės rodo, kad A. Č. nėra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, tačiau jam suteikta teise vairuoti transporto priemones naudojasi aplaidžiai ir nerūpestingai, todėl siekiant įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės paskirtį, užkirsti galimybę pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų, tame tarpe ir kelių eismo taisyklių reikalavimų, vadovaujantis BK 67 ir 68 straipsniais, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, minimaliam įstatyme nustatytam laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

 

Dėl civilinių ieškinių

 

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

2022 m. lapkričio 18 d. teisme gautas AB „Lietuvos draudimas“ informacinis raštas, kad AB „Lietuvos draudimas“ yra netinkamas civilinis atsakovas šioje byloje, kadangi kaltinamojo A. Č. vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė privaloma tvarka buvo apdrausta Latvijos Respublikos draudimo įmonėje AAS „Balta“. Šios įmonės korespondentas pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje yra AB „Lietuvos draudimas“ (t. 8, b. l. 5).

2022 m. lapkričio 18 d. teisiamojo posėdžio metu teisėjos protokoline nutartimi į procesą civiliniais atsakovais įtraukta Latvijos draudimo bendrovė AAS „Balta“ (t. 8, b. l. 17-21).

Kaltinamojo vairuojamas vilkikas buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje AAS „Balta“. TPVCAPDĮ 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kitos ES valstybės narės draudimo įmonės atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra šios įmonės patikėtinis, skiriamas žalos administravimo ir išmokos mokėjimo funkcijoms šios draudimo įmonės vardu atlikti. Ši įstatymo nuostata sudaro pagrindą spręsti, kad tarp ES valstybės narės draudimo įmonės ir jo atstovo pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje susiklosto atstovavimo santykiai. Pažymėtina, kad civilinės teisės atstovavimo instituto esmė ta, jog atstovas veikia atstovaujamojo vardu ir jo interesais ir pagal bendrąja taisyklę atstovaudamas sukuria teises ir pareigas atstovaujamam, o ne sau (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) II knygos XI skyrius). Nors atstovaujamasis su trečiaisiais asmenimis veikia per atstovą, tokių veiksmų pasekmės tenka atstovaujamajam (šiuo atveju AAS „Balta“). Draudimo bendrovė AAS „Balta“ šioje byloje įtraukta civiliniu atsakovu. Tiek pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalis, tiek pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.987 straipsnį, po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Vadovaujantis CK 6.987 straipsniu draudikas prisiėmė pareigą, įvykį pripažinus draudžiamuoju, išmokėti įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, taip atlyginti įvykio metu nukentėjusiųjų asmenų patirtą žalą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. P. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį civiliniams atsakovams ZS „Kauki“ ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. S. P. buvo žuvusiojo S. P. mama. Dėl sūnaus mirties ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją dėl to, kad ją su sūnumi siejo labai artimi ir glaudūs santykiai, juos siejo emociškai tvirtas ir nuoširdus ryšys. Net ir gyvenant žuvusiajam kitur, nuolat artimai su sūnumi bendravo, kartu leido laisvalaikį ir šventes. Sužinojusi apie sūnaus žūtį patyrė didelį šoką ir didžiulį dvasinį sukrėtimą, sukėlė ilgalaikes pasekmes, atsirado depresinė nuotaika, nerimo simptomai, nemiga. Įvykis paveikė ir sveikatą, tapo ypač jautri, pavargusi. Sūnus rūpindavosi mama ir ji tikėjosi, kad taip bus visada (t. 7, b. l. 117-132).

2023 m. vasario 21 d. pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. P. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus ir civilinio atsakovo – draudiko AAS „BALTA“. Šalys sutarė, kad dėl įvykusio eismo įvykio civilinis atsakovas išmoka 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo S. P. Šalių sutarta draudimo išmoka yra vienkartinė ir galutinė dėl eismo įvykio (t. 8, b. l. 108-109)

2023 m. birželio 5 d. S. P. atstovas advokatas Darius Kurpavičius pateikė prašymą dėl atsisakymo nuo civilinio ieškinio ir nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje prašomą sumą atlygino, kitas atsakovas – ZS „Kauki“ atlygino dalį, t. y. 700 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų 50 procentų (t. 9, b. l. 3).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. R. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį civiliniams atsakovams ZS „Kauki“ ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl 50 000 Eur neturtinės žalos ir 3706 Eur turtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad nukentėjusioji L. R. yra žuvusiojo S. P. sesuo. Įvykio dieną nukentėjusioji su savo broliu S. P. kalbėjosi telefonu apie 12 val., tarėsi, kad vyks į kaimą savaitgalį pas mamą. Su broliu bendraudavo nuolat, ne tik telefonu, bet ir susitikdami, kartu leisdavo šventes, tardavosi įvairiais gyvenimo klausimais. Juos siejo stiprus emocinis ryšys, buvo labai artimi, brolis pasakodavo jai visas savo gyvenimo paslaptis ir planus. Artimo žmogaus netektis stipriai paveikė jos gyvenimą, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą ir sielvartą. Turtinę žalą grindžia tuo, kad dėl brolio laidotuvių ji patyrė 3623,40 Eur laidojimo išlaidų (1553,40 Eur už laidojimo paslaugas, 1000 Eur už šarvojimo salės nuomą, ritualines paslaugas ir kt., 630 Eur už maitinimo paslaugas laidotuvių dalyviams, 250 Eur už bronzinių raidžių iškalimą paminkle – antkapyje, 190 Eur už vykimą derinti laidotuvių klausimus) bei 82,76 Eur išlaidų už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 7, b. l. 133-148).

Nukentėjusioji L. R. 2022 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo. Nurodė, kad kaltinamasis A. Č. atlygino nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei turtinę žalą, todėl atsisako dalies ieškinio reikalavimų – dėl turtinės žalos, t. y. 3706,00 Eur atlyginimo (t. 8, b. l. 35-36).

2023 m. vasario 21 d. pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. R. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus ir civilinio atsakovo – draudiko AAS „BALTA“. Šalys sutarė, kad dėl įvykusio eismo įvykio civilinis atsakovas išmoka 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo L. R. Šalių sutarta draudimo išmoka yra vienkartinė ir galutinė dėl eismo įvykio (t. 8, b. l. 106-107).

2023 m. birželio 5 d. L. R. atstovas advokatas Darius Kurpavičius pateikė prašymą dėl atsisakymo nuo likusio civilinio ieškinio ir nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje prašomą sumą atlygino, kitas atsakovas – ZS „Kauki“ atlygino dalį, t. y. 650 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų 50 procentų (t. 9, b. l. 3).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. V. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį civiliniams atsakovams ZS „Kauki“ ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad ji buvo žuvusiojo S. P. faktinė sutuoktinė (sugyventinė). Nuo 2019 metų pradėjo kartu gyventi su sugyventiniu S. P., abu išėjo iš savo ankstesnių santuokų, gyveno kaip sugyventiniai, susituokę nebuvo, vedė bendrą ūkį. Ankstesnėms šeimoms abu paliko ką buvo užgyvenę, pasiėmė paskolą, nusipirko gyvenamą namą (duomenys neskelbtini), ir kartu gyveno. Su S. P. sutarė gerai, vienas kitą mylėjo, kadangi norėjo bendro vaiko, tai rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad ji laukiasi. Abu džiaugėsi, buvo laimingi. Dėl eismo įvykio K. V. neteko artimo žmogaus, kurį mylėjo, su kuriuo kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį. Santykiai su žuvusiuoju buvo labai artimi, intensyvūs, itin geri planavo bendrą ateitį, laukėsi bendro vaiko, todėl iki šiol jaučia sunkiai pakeliamą dvasinį skausmą. Dėl patirtų išgyvenimų 2020 m. spalio mėnesį, pasijutusi blogai iškvietė greitosios medicinos pagalbą bei nuvežus į Mažeikių ligoninę, buvo nustatyta, jog nebesivystantis nėštumas 5-13 savaitės, taip prarado lauktą kūdikį. Po artimo žmogaus bei kūdikio netekties K. V. jaučia tuštumą, neviltį, nusivylimą, o šie išgyvenimai sąlygojo tiek psichinę, tiek fizinę jos sveikatą. Po įvykio K. V. turėjo psichologinių problemų – kankino liūdesys, tuštuma, nusivylimas, nemiga, patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą, stresą, tuštumos jausmą, kadangi su žuvusiuoju ją siejo glaudūs, artimi ir tvirti, kurie gali būti įvardinti kaip faktinė santuokos ryšiai (t. 7, b. l. 155-170).

2023 m. vasario 21 d. pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp nukentėjusiosios K. V. atstovo advokato Audriaus Saulėno ir civilinio atsakovo – draudiko AAS „BALTA“. Šalys sutarė, kad dėl įvykusio eismo įvykio civilinis atsakovas išmoka 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo K. V. Šalių sutarta draudimo išmoka yra vienkartinė ir galutinė dėl eismo įvykio (t. 8, b. l. 110-111).

2023 m. birželio 5 d. K. V. atstovas advokatas Audrius Saulėnas pateikė prašymą dėl atsisakymo nuo civilinio ieškinio ir nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje prašomą sumą atlygino, kitas atsakovas – ZS „Kauki“ atlygino dalį, t. y. 650 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų 50 procentų (t. 9, b. l. 3).

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai Ž. B., D. B. ir G. B. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį civiliniams atsakovams ZS „Kauki“ ir A. Č. dėl 7 141 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo Ž. B., 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo D. B. ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo G. B. Dėl žuvusios K. B. laidotuvių ir paminklo statymo Ž. B. patyrė 7 141 Eur materialinę žalą. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus dėl mamos ir sutuoktinės netekties, itin glaudaus socialinio ryšio praradimas su ja (t. 7, b. l. 171-174).

2023 m. sausio 31 d. pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp nukentėjusiųjų Ž. B., D. B., G. B. atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio ir civilinio atsakovo – draudiko AAS „BALTA“. Šalys susitarė, kad civilinis atsakovas Ž. B. dėl eismo įvykio išmoka 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti – antkapio įrengimo išlaidų atlyginimui; D. B. išmoka 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; G. B. išmoka 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šalių sutarta draudimo išmoka yra vienkartinė ir galutinė dėl eismo įvykio (t. 8, b. l. 93-94). Kaltinamasis kompensavo nukentėjusiajam Ž. B. 2141 Eur laidojimo išlaidų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas nurodė, kad šalys susitarė dėl žalos sumažinimo ir jos yra atlygintos, todėl dėl likusios žalos dydžio jie atsisako ieškinio.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. P. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį civiliniams atsakovams Latvijos draudimo bendrovei AAS „BALTA“, ZS „Kauki“ ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad nukentėjusysis neteko labai artimo žmogaus – tėvo S. P. Šis įvykis jam sukėlė neigiamas emocijas – pykti bei liūdesį, sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, neigiamai paveikė nukentėjusiojo gyvenimą, nes įvykis išliks atmintyje iki gyvenimo pabaigos. Nukentėjusiojo santykiai su tėvu buvo labai geri. Neturtinę žalą vertina 100 000 Eur ir mano, kad ši suma būtų proporcinga padarytai žalai ir dėl jos kilusiomis pasekmėmis, be to jis yra studentas ir iš tėvo niekada nebesulauks nei moralinės, nei finansinės pagalbos (t. 8, b. l. 9-12).

2023 m. vasario 22 d. pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. ir civilinio atsakovo – draudiko AAS „BALTA“. Šalys sutarė, kad dėl įvykusio eismo įvykio civilinis atsakovas išmoka 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo R. P. Šalių sutarta draudimo išmoka yra vienkartinė ir galutinė dėl eismo įvykio (t. 8, b. l. 112-113).

2023 m. birželio 5 d. pateiktas R. P. atstovės advokatės Virginijos Vainorienės prašymas dėl ieškinio atsisakymo (t. 9, b. l. 20).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. P. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį civiliniams atsakovams Latvijos draudimo bendrovei AAS „BALTA“, ZS „Kauki“ ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad nukentėjusysis neteko labai artimo žmogaus – tėvo S. P. Šis įvykis jam sukėlė neigiamas emocijas – pykti bei liūdesį, sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, neigiamai paveikė nukentėjusiojo gyvenimą, nes įvykis išliks atmintyje iki gyvenimo pabaigos. Nukentėjusiojo santykiai su tėvu buvo labai geri. Nukentėjusysis yra nepilnametis, kuriam svarbus bendravimas su tėvu, todėl mano, kad ši suma būtų proporcinga padarytai žalai ir dėl to kilusiomis pasekmėmis (t. 8, b. l. 13-16).

2023 m. vasario 22 d. pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. įgaliotos atstovės E. M. ir civilinio atsakovo – draudiko AAS „BALTA“. Šalys sutarė, kad dėl įvykusio eismo įvykio civilinis atsakovas išmoka 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo E. P. Šalių sutarta draudimo išmoka yra vienkartinė ir galutinė dėl eismo įvykio (t. 8, b. l. 116-117).

2023 m. birželio 5 d. pateiktas E. P. atstovės advokatės Virginijos Vainorienės prašymas dėl ieškinio atsisakymo (t. 9, b. l. 20).

Nukentėjusieji Ž. B., G. B. ir D. B. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 7 141 Eur turtinės žalos ir 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; S. P. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; E. P. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; R. P. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; L. R. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 Eur neturtinės žalos ir 3706 Eur turtinės žalos atlyginimo; K. V. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu civilinio atsakovo atstovas T. D. teismui pateikė dokumentus dėl susitarimų su nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais dėl žalos atlyginimo ir nurodė, kad draudimo bendrovė AAS „Balta“ susitarė dėl žalos atlyginimo su visais civiliniais ieškovais baudžiamojoje byloje bei išmokėjo susitarimais sutartas draudimo išmokas. Teisme taip pat gauti visų civilinių ieškovų prašymai dėl atsisakymo nuo ieškinių, pretenzijų daugiau neturi, žala atlyginta. Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Ž. B., G. B., D. B., S. P., E. P., R. P., L. R., K. V. pareikštų civilinių ieškinių byloje nutrauktinas.

Nukentėjusieji Ž. B., D. B. ir G. B. prašė priteisti turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Byloje pateikti kvitai, pagrindžiantys, jog atstovavimo išlaidas sudaro 1800 Eur (t. 7, b. l. 182-186). Atsižvelgiant į atstovo atliktus procesinius veiksmus, dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu, civilinio ieškinio surašymą, dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam Ž. B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji S. P. prašė priteisti turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Byloje pateikti kvitai, pagrindžiantys, jog atstovavimo išlaidas sudaro 1400 Eur (t. 9, b. l. 7, 10, 14, 17). Civilinis atsakovas ZS „Kauki“ iš dalies apmokėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 700 Eur (t. 9, b. l. 3, 5). Atsižvelgiant į atstovo atliktus procesinius veiksmus, civilinio ieškinio surašymą, dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši likusi 700 Eur suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajai S. P. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji L. R. prašė priteisti turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Byloje pateikti kvitai, pagrindžiantys, jog atstovavimo išlaidas sudaro 1300 Eur (t. 9, b. l. 8; 11; 15; 18). Civilinis atsakovas ZS „Kauki“ iš dalies apmokėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 650 Eur (t. 9, b. l. 3; 6). Atsižvelgiant į atstovo atliktus procesinius veiksmus, civilinio ieškinio surašymą, dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši likusi 650 Eur suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajai L. R. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji K. V. prašė priteisti turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Byloje pateikti kvitai, pagrindžiantys, jog atstovavimo išlaidas sudaro 1300 Eur (t. 9, b. l. 3; 9; 12-13; 16). Civilinis atsakovas ZS „Kauki“ iš dalies apmokėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 650 Eur (t. 9, b. l. 3-4). Atsižvelgiant į atstovo atliktus procesinius veiksmus, civilinio ieškinio surašymą, dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl likusi 650 suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajai K. V. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Civilinis atsakovas AAS „Balta“ per atstovą T. D. prašo priteisti iš kaltinamojo patirtas 2000 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė dėl teisėtų interesų atstovavimo teisme. Byloje pateiktas apmokėjimą pagrindžiantis kvitas pagrindžiantis, kad civilinio atsakovo atstovavimo išlaidas sudaro 2000 Eur (t. 8, b. l. 150-152). Atsižvelgiant į atstovo atliktus procesinius veiksmus, paruošiant susitarimus tarp civilinių ieškovų ir civilinio atsakovo dėl žalos atlyginimo, dalyvavimą teisme, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo civiliniam atsakovui AAS „Balta“ (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

 

Kiti klausimai

 

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:

transporto priemonė „SCANIA R450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (saugoma UAB „Autobastionas“, Krucių k., Mažeikių r.) (t. 3, b. l. 170), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina savininkui ZS „Kauki“;

automobilis Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas pagal kvitą Nr. 0003556 Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 3, b. l. 168-169), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas Ž. B.;

automobilis Hyunday Santafe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas pagal kvitą Nr. 0003556 Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 3, b. l. 168-169), automobilio Yundai Santafe registracijos liudijimas, techninės apžiūros kortelė ir draudimo liudijimo sutartis (saugomi pagal kvitą Nr. 0004666 Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 3, b. l. 177-179) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini L. R.;

A. Č. pateiktas mobilaus ryšio telefonas CAT Imei (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele saugomas pagal kvitą Nr. 0004663 Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 3, b. l. 180-181,185), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui A. Č.;

krovininiame automobilyje Scania R450, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti daiktai: planšetinis kompiuteris „Samsung“ su atverčiamu dėklu, pilkos spalvos polietileninis maišelis su žmonių vaizdais, sąsiuvinis langeliais, su jame esančiais latvių kalba užrašais, atspausdinti dokumentai su informacija latvių kalba; gamyklinis „Scania“ užsegamas dėklas su dokumentais, 22 įmautės; juodos spalvos užtraukiamas odinis dėklas su jame esančiais įvairiais latviškais dokumentais, įmautėmis; aplankalas su dokumentais Z/S „KAUKI“; žalios spalvos segtuvas su jame esančiais ranka užpildytais latvių kalba dokumentais – važtaraščiais; įmautė, su joje esančiu latvišku dokumentu „Sertifikats“ Nr. KK-283-20, latviška vizitinė kortelė bei dokumentas „Vienreizeja caurlaide“; įmautė su latvišku dokumentu „Europas Kopiena“ (Paketas Nr. 470919) (saugomi pagal kvitus Nr. 0004664 ir Nr. 0004663); krovininio automobilio „SCANIA R450“, valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini); tarptautinis prekių važtaraštis Nr. 37 (2 lapai), grūdų perdavimo ir priėmimo aktas (1 lapas), tarptautinis prekių važtaraštis Nr. 30 (2 lapai), (saugomas pagal kvitą Nr. 0004665), saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 3, b. l. 180-185) grąžintini ZS „Kauki“ nuosprendžiui įsiteisėjus;

kordo gijų atplaišos (4 vnt. paketas Nr. 315942) ir vilkiko „Scania R450“ ratas, saugomas pagal kvitą Nr. 0004705 (t. 3, b. l. 174-176); nuskaityta informacija iš mobilaus telefono CAT ir kalibravimo liudijimas Nr. 083149, saugomi pagal kvitą Nr. 0004665 (t. 3, b. l. 180-182, 183), Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įstatymo nustatyta tvarka;

vienas CD diskas su fotonuotraukomis iš eismo įvykio vietos, esantis prie bylos viršelio (t. 1) ir trys CD–R diskai, su teisiamųjų posėdžių vaizdo ir garso įrašais, esantys prie bylos viršelio (t. 7, 8, 9), paliktini prie bylos kaip bylos medžiaga.

BPK 103 straipsnio 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Telšių apskrities vyriausiasis komisariatas patyrė išlaidas: už transporto priemonių Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Hyunday Santafe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimą – 40 Eur, už vilkiko Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laiptų atlenkimą ir rato nuėmimą – 108,90 Eur, už vilkiko Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sudaužytų detalių nuardymą – nuėmimą ir priekabos rato nuėmimą – 72,60 Eur, visas šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir vadovaujantis BPK 105 straipsniu priteisti iš A. Č. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Telšių apskrities vyriausiasis komisariato patirtos išlaidos, susijusios su dokumentų vertimu nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Č. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. Č. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus.

Baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Č. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Procesą dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Ž. B., G. B., D. B., S. P., E. P., R. P., L. R. ir K. V. pareikštų civilinių ieškinių byloje nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo A. Č. Ž. B. 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš kaltinamojo A. Č. S. P. 700 Eur (septynis šimtus eurų) už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš kaltinamojo A. Č. L. R. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti iš kaltinamojo A. Č. K. V. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) už advokato teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

transporto priemonę „Scania R450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (saugomą UAB „Autobastionas“, Krucių k., Mažeikių r.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui ZS „Kauki“;

automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą pagal kvitą Nr. 0003556 Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Ž. B.;

automobilį Hyunday Santafe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą pagal kvitą Nr. 0003556 Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, automobilio Hyundai Santafe registracijos liudijimą, techninės apžiūros kortelę ir draudimo liudijimo sutartį (saugomus pagal kvitą Nr. 0004666) Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti L. R.;

A. Č. pateiktą mobilaus ryšio telefonas CAT Imei (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele saugomą pagal kvitą Nr. 0004663 Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui A. Č.;

krovininiame automobilyje Scania R450, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus daiktus: planšetinį kompiuterį „Samsung“ su atverčiamu dėklu, pilkos spalvos polietileninį maišelį su žmonių vaizdais, sąsiuvinį langeliais, su jame esančiais latvių kalba užrašais, atspausdintus dokumentus su informacija latvių kalba; gamyklinį „Scania“ užsegamą dėklą su dokumentais, 22 įmautes; juodos spalvos užtraukiamą odinį dėklą su jame esančiais įvairiais latviškais dokumentais, įmautėmis; aplankalą su dokumentais Z/S „KAUKI“; žalios spalvos segtuvą su jame esančiais ranka užpildytais latvių kalba dokumentais – važtaraščiais; įmautę, su joje esančiu latvišku dokumentu „Sertifikats“ Nr. KK-283-20, latvišką vizitinę kortelę bei dokumentą „Vienreizeja caurlaide“; įmautę su latvišku dokumentu „Europas Kopiena“ (Paketas Nr. 470919) (saugomus pagal kvitus Nr. 0004664 ir Nr. 0004663); krovininio automobilio „SCANIA R450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini); tarptautinį prekių važtaraštį Nr. 37 (2 lapai), grūdų perdavimo ir priėmimo aktą (1 lapas), tarptautinį prekių važtaraštį Nr. 30 (2 lapai), (saugomus pagal kvitą Nr. 0004665), Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžinti ZS „Kauki“ nuosprendžiui įsiteisėjus;

kordo gijų atplaišas (4 vnt. paketas Nr. 315942) ir vilkiko „Scania R450“ ratą, saugomus pagal kvitą Nr. 0004705; nuskaitytą informaciją iš mobilaus telefono CAT ir kalibravimo liudijimą Nr. 083149, saugomus pagal kvitą Nr. 0004665, Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatymo nustatyta tvarka;

vieną CD diskas su fotonuotraukomis iš eismo įvykio vietos; tris CD–R diskus, su teisiamųjų posėdžių vaizdo ir garso įrašais, esančius prie bylos viršelio (t. 1, 7, 8, 9), palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.

Pripažinti proceso išlaidomis: išlaidas už transporto priemonių Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Hyunday Santafe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimą – 40 Eur, už vilkiko „Scania“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laiptų atlenkimą ir rato nuėmimą – 108,90 Eur, už vilkiko Scania, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sudaužytų detalių nuardymą – nuėmimą ir priekabos rato nuėmimą – 72,60 Eur, iš viso 221,50 Eur, ir priteisti iš A. Č. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 221,50 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 50 ct) proceso išlaidų.

Išaiškinti A. Č., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, kaltinamajam nuo išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

 

 

Teisėja

Sigita Rozgaitė