Civilinė byla Nr. 2-1320/2010
Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A
R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 25
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės firmos „Šilutės
Rambynas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės
17 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones
ieškovui, civilinėje byloje Nr. 2-987-370/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės „Šilutės vandenys“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei firmai
„Šilutės Rambynas“ dėl baudos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl
įpareigojimo vykdyti sutartį bei nuostolių atlyginimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n
u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Šilutės vandenys“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą
su ieškiniu atsakovui ABF „Šilutės Rambynas“ ir prašė priteisti iš atsakovo 808
909,16 Lt baudos už padidintos taršos nuotekų išleidimą, 6 proc. dydžio
procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas ABF „Šilutės Rambynas“ padavė priešieškinį, kuriuo prašė
įpareigoti ieškovą vykdyti 2008 m. gegužės 1 d. šalių sudarytą šalto vandens
tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisti
iš ieškovo 437 965,55 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei
bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –
įpareigoti ieškovą UAB „Šilutės vandenys“vykdyti 2008 m. gegužės 1 d. šalto
vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.
249. Nurodė, kad ieškovas neteisėtai atsisako priimti atsakovo nuotekas
magistraliniais nuotekų priėmimo ir transportavimo tinklais į ieškovo valymo
įrenginius, todėl atsakovas yra priverstas nuotekas transporto priemonėmis
transportuoti į kitas vietas. Atsakovo teigimu, toks nuotekų transportavimo
būdas leidžia išgabenti tik ribotus gamybinių nuotekų kiekius, o negalėjimas
dirbti visa gamybine apimtimi sąlygoja atsakovo nuostolius. Ieškovas yra
viešųjų paslaugų tiekėjas, todėl privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo
asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas
išimtis, tad jeigu privalanti sudaryti sutartį šalis vengia tai padaryti, kita
šalis turi teisę keiptis į teismą ir prašyti įpareigoti šalį sutartį sudaryti
bei atlyginti dėl vengimo patirtus nuostolius. Atsakovo nuomone, būtina taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, laikinai įpareigojant ieškovą priimti atsakovo
nuotekas į magistralinius nuotekų tinklus lygiai tokiomis pat sąlygomis,
kokiomis nuotekos buvo priimamos 2008 m. gegužės 1 d. sudarius sutartį.
Klaipėdos
apygardos teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas
nutartyje nurodė, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės
rajono agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2009
m. liepos 24 d. priėmė privalomą nurodymą, kurio 2 punktas nustatė ABF „Šilutės
Rambynas“ griežtesnius už Reglamente nustatytus reikalavimus nuotekų išleidimui
į komunalinių nuotekų nuotakyną. Minėtame dokumente nurodyta jo apskundimo
tvarka. Šilutės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo centro 2009
m. liepos 27 d. posėdyje nutarta (1 p.) ABF „Šilutės Rambynas“ įpareigoti iki
2009 m. rugpjūčio 12 d. savivaldybės administracijai pateikti priemonių planą,
kad gamybinės nuotekos, patenkančios į Šilutės miesto valymo įrenginius,
atitiktų STR 2.02.5:2004 „Nuotekų valyklos, pagrindinės nuostatos“ keliamus
reikalavimus. Šilutės rajono savivaldybės taryba 2009 m. liepos 27 d. raštu įpareigojo
(2 p.) UAB „Šilutės vandenys“ direktorių, esant viršnorminei taršai iš ABF
„Šilutės Rambynas“ ar bet kurios kitos įmonės nebepriimti gamybinių–buitinių
nuotekų į Šilutės vandens valymo įrenginius bei informuoti apie tai Klaipėdos
regiono aplinkos apsaugos departamentą. Pasak teismo, abiems 2008 m. gegužės 1
d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo-pardavimo
sutarties šalims individualaus pobūdžio administraciniais teisės aktais
nustatyti sutarties vykdymo ribojimai, kurių pagrįstumas ir teisėtumas yra
administracinės, o ne civilinės teisės sritis, todėl bendrosios kompetencijos
teismas negali priimti jiems prieštaraujančių sprendimų, t.y. byloje
nagrinėjamu atveju taikyti atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovo
įpareigojimo vykdyti sutartį sutarties sudarymo metu nustatytomis sąlygomis.
Atskiruoju
skundu atsakovas ABF „Šilutės Rambynas“ prašo
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį ir
patenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigoti
ieškovą per tris dienas nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos
priemones įsigaliojimo dienos vykdyti šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo
bei valymo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 249, sudarytą 2008 m. gegužės 1 d.
Atskirąjį skundą grindžia
šiais argumentais:
1. Atsakovas patyrė ir
patiria realius materialinius nuostolius, todėl atsakovo atžvilgiu priimtas
palankus sprendimas byloje gali būti beprasmis, o atkurti buvusią padėtį gali
būti nepaprastai sunku.
2. Teismas pažeidė CPK 1
straipsnio 1 dalį, 4 ir 25 straipsnius ir netinkamai taikė CPK 33 straipsnio 2
dalį. Teismas faktiškai nenagrinėjo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių,
nors tam buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas. Ginčo santykis pagal savo
pobūdį yra civilinis teisinis santykis, o ne administracinis aktas. Teismo
nurodyti Šilutės rajono savivaldybės tagrybos priimti teisės aktai yra UAB
„Šilutės vandenys“ akcininko sprendimai, kurie nustato civilines teises bei
pareigas tik UAB „Šilutės vandenys“, todėl jie nėra ir negali būti laikomi
administraciniais aktais. Teismo nurodyti administraciniai aktai vertintini
kaip susiję su asmenų civilinėmis teisėmis, bet ne su viešojo administravimo
santykiais, t. y. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėtinas
bendrosios kompetencijos teisme.
3. Atsakovas dėl laikinųjų
priemonių taikymo kreipėsi praėjus daugiau kaip 9 mėnesiams nuo ieškovo
atsisakymo vykdyti sutartį bei minėtų teisės aktų priėmimo momento, todėl
aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimti aktai, yra iš esmės pasikeitusios, o
tokių teisės aktų veikimas yra pasibaigęs. Atsakovo nuotekos atitinka (atitiko)
tiek sutartyje, tiek Reglamente nustatytas normas.
4. Ieškinio
pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos
pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 320 str. 1 d., 334 str. 1
d.). Teismas, nepatenkinęs atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, iš esmės išsprendė ginčą ir faktiškai atmetė atsakovo priešieškinį.
Atmetus atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netenka
prasmės visas tolesnis teisminis nagrinėjimas pagal atsakovo pateiktą
priešieškinį, nes atsakovo materialinis reikalavimas yra faktiškai
nepatenkintas dar net nepriėmus galutinio teismo sprendimo.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio
pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali
taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo
įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės
norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis
užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius
laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas.
Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad
dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo
sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas
padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo
vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis
turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Kaip matyti
iš priešieškinio reikalavimų (t. 1, b.l. 175-179), pareikštuoju priešieškiniu
atsakovas ABF „Šilutės Rambynas“ prašė įpareigoti ieškovą UAB „Šilutės
vandenys“ vykdyti 2008 m. gegužės 1 d. šalių sudarytą šalto vandens tiekimo ir
nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo-pardavimo sutartį. Atskiru prašymu atsakovas
prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovą vykdyti 2008
m. gegužės 1 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo
pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 249. Taigi, atsakovo priešieškinio užtikrinimui
prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės yra analogiškos jo
priešieškiniu pareikštam materialiniam teisiniam reikalavimui.
Nors
apeliantas teigia, kad teismas, nepatenkinęs jo prašymo, iš esmės išsprendė
ginčą ir faktiškai atmetė jo priešieškinį, tačiau pritaikius atsakovo prašomas
laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo priešieškinyje nurodytas reikalavimas
būtų patenkintas, o ieškovas turėtų priimti atsakovo nuotekas, t.y. vykdyti
šalių sudarytą šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo
pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi byloje būtent ir kilo ginčas dėl to, ar
atsakovas į ieškovo eksploatuojamus centralizuotus nuotekų tinklus išleidžia
padidintos taršos nuotekas, ar ieškovas turėjo pagrindą nuotekų nepriimti, t.y.
ginčas dėl sutarties ar jos vykdymo nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo ir šio
veiksmo pasekmių, tai atsakovo pateiktas prašymas taikyti tokio pobūdžio
laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų iš esmės išspręstas priešieškinio
reikalavimas, negali užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyros principo,
neatitinka teisingumo principo bei nėra proporcingas laikinosiomis apsaugomis
siekiamam tikslui.
Taikydamas laikinąsias apsaugos
priemones, teismas taip pat privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių
taikymas nepažeis viešojo intereso. Viešasis interesas apima
pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės
ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio,
jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos
aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos
daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau
pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei,
jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti
taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones
panaikinti.
Atsižvelgiant
į tai, kad atsakovas į ieškovo eksploatuojamus centralizuotus nuotekų tinklus
galimai išleido padidintos taršos nuotekas, kad UAB „Šilutės vandenys“
direktorius 2009 m. liepos 30 d. įsakymu buvo paskelbęs techninio pobūdžio
ekstremalią situaciją „Šilutės miesto biologinių valymo įrenginių sutrikimas“
(t. 1, b.l. 37), kad Šilutės rajono savivaldybės taryba įpareigojo UAB „Šilutės
vandenys“ direktorių, esant viršnorminei taršai iš AB „Biofuture“, ABF „Šilutės
rambynas“ ar bet kurios kitos įmonės nebepriimti gamybinių-buitinių atliekų į
Šilutės vandens valymo įrenginius (t. 1, b.l. 52), atsakovo prašomos taikyti
laikinosios apsaugos priemonės yra susiję ne tik su aplinkosauga, t.y. siekiu
išvengti Šyšos upės užterštumo, bet ir užtikrinti Šilutės miesto ir rajono
gyventojų teisę į švarią ir saugią aplinką, tuo pačiu ir saugią Šyšos upės
rekreacinę zoną. Tad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju galėtų
pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą
teisingumo principą bei prioritetinio visuomenės interesų apsaugos užtikrinimo
principą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis
aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai
įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos
aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos
priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose,
dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti
naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio
antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Klaipėdos apygardos
teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Kazys Kailiūnas
Donatas
Šernas