(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės „BETELGEUSE“ EOOD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-2909-779/2022 pagal ieškovės „BETELGEUSE“ EOOD ieškinį atsakovams G. L. ir antstoliui D. K. dėl turto pardavimo iš varžytinių aktų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Construction Ace“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė „BETELGEUSE“ EOOD kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais 2021 m. rugsėjo 13 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-21-174-20641 ir Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-21-174-20642, kuriuo G. L. buvo parduotas nekilnojamasis turtas – gyvenamosios patalpos–butas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 47,36 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir gyvenamosios patalpos–butas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,53 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“, įpareigojant antstolį D. K. grąžinti atsakovui G. L. sumokėtą 122 041 Eur Turto kainą.

2.       Ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio už ieškinį (2 410 Eur) sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Nurodė, kad jog turtinė padėtis sunki ir šiuo metu neturi galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio. Ieškovės pinigų likutis banko sąskaitoje – 304,51 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatė 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovė, teigdama, jog jos banko sąskaitoje yra tik 304,51 Eur suma, kurios nepakanka žyminiam mokesčiui sumokėti, pateikė išrašą iš ieškovo banko sąskaitos, kuriame nurodoma, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 304,51 Eur suma. Teismo vertinimu, nurodyta prie ieškinio pridėta dokumento iškarpa ieškovės nurodytų aplinkybių nepatvirtina, nes iš šio dokumento neaišku kieno yra ši sąskaita, taip pat nematyti, kokiai datai sąskaitos iškarpa suformuota, kas suformavo šiuos duomenis, kokius duomenis iškarpa fiksuoja.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie visas savo banko sąskaitas (ar duomenų, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienintelė, kuria ieškovė turi teisę disponuoti), kitas ieškovei priklausančias turto rūšis (pvz. turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turtines teises, vertybinius popierius, lėšas įmonės kasoje). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis yra sunki, užkerta kelią sumokėti visą nustatyto dydžio žyminį mokestį.

6.       Teismas konstatavo, kad ieškovė ne tik neįrodė pirmosios žyminio mokesčio atidėjimo instituto taikymo sąlygos – prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir ji neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio, tačiau ir antrosios – ateityje jos finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Antrajai sąlygai pagrįsti ieškovė neteikė absoliučiai jokių argumentų ir/ar įrodymų.

7.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 2 410 Eur žyminį mokestį.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovė „BETELGEUSE“ EOOD pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas s rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šia įstatymo nuostata, kuria siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, apriboja ieškovės teisę į teisminę gynybą, nes ji šiuo metu susiduria su laikinais finansiniais sunkumais ir neišgali sumokėti reikiamo žyminio mokesčio.

8.2.                      Ieškovė, atsižvelgdama į grubias pirmosios instancijos teismo klaidas, visiškai nepagrįstai nesuteikiant ieškovei papildomo laiko pateikti dokumentus, apeliacinės instancijos teismui teikia papildomus rašytinius įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį, sudarančią pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, t. y. „BETELGEUSE“ EOOD buhalterinę pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovės kasos pinigų likutis 2022 m. rugsėjo 23 d. yra 0,00 Eur; išrašą iš atsiskaitomosios sąskaitos, kuri patvirtina, kad bendrovė neturi pakankamai piniginių lėšų šiuo metu; Bulgarijos notaro patvirtintą pažymą, kad bendrovė „BETELGEUSE“ EOOD nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto (ir niekada neturėjo); Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-766-933/2022, kurioje patvirtintas bendrovės kreditorinis reikalavimas; „BETELGEUSE“ EOOD pažymą, kad bendrovės vardu nėra atidaryta daugiau banko sąskaitų.

8.3.                      Atsižvelgiant į ieškovės patvirtintą kreditorinį reikalavimą trečiojo asmens bankrutavusios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo byloje bei galimai vyksiantį turto realizavimą bei tuo pačiu ieškovės dalinį kreditorinio reikalavimo tenkinimą, yra pagrindo manyti, kad ieškovės turtinė padėtis pasikeis į gerąją pusę ir, priėmus teismo sprendimą, ieškovė bus pajėgi sumokėti žyminį mokestį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       Apeliantė „BETELGEUSE“ EOOD kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus naujus rašytinius įrodymus: buhalterinę pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovės kasos pinigų likutis 2022 m. rugsėjo 23 d. yra 0,00 Eur; išrašą iš atsiskaitomosios sąskaitos, patvirtinantį, kad bendrovė neturi pakankamai piniginių lėšų šiuo metu; Bulgarijos notaro patvirtintą pažymą, kad „BETELGEUSE“ EOOD nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto (ir niekada neturėjo); Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-766-933/2022, kurioje patvirtintas bendrovės kreditorinis reikalavimas; pažymą, kad bendrovės vardu nėra atidaryta daugiau banko sąskaitų. Nurodė, kad anksčiau šių dokumentų negalėjo pateikti dėl techninių kliūčių – užstrigusio vertimo į lietuvių kalbą.

11.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

13.       Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą ir jį pagrįsti ne deklaratyviais, o iš tiesų svariais argumentais, dėl ko jam turėtų būti taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Pirma, apeliantės teikiami nauji įrodymai apie jos turtinę (finansinę) padėtį egzistavo (turėjo egzistuoti) ieškinio pateikimo metu ir ne tik galėjo, bet ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, teikiant prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Antra, kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – tai ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Trečia, CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis, 338 straipsnis). Tai reiškia, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimui iš naujo (jo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui), jo paskirtis – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrinant, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. 

15.       Taigi CPK

16.       Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, į tai, kad apeliantė nenurodė naujų įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismui objektyvių ir iš tiesų svarbių priežasčių, leidžiančių taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį iš bendros taisyklės, apeliacinės instancijos teismas nepriima „BETELGEUSE“ EOOD teikiamų naujų įrodymų, kurie, kaip minėta, nebuvo laiku pateikti ir dėl to nevertinti pirmosios instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo.

Dėl žyminio mokesčio atidėjimo

17.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

19.       Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė „BETELGEUSE“ EOOD prašė atidėti 2 410 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. 

21.       CPK 84 straipsnyje nurodoma, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pasisakyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019). 

22.       Taigi sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) turtinė prašančiojo asmens padėtis procesinio veiksmo, už kurį reikalaujama sumokėti žyminį mokestį, atlikimo momentu tikrai yra komplikuota ir sudėtinga; 2) finansiniai sunkumai, su kuriais asmuo susidūrė, yra laikini. Atsižvelgiant į tai, prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

23.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus apie jos prastą finansinę padėtį ir pateiktą vienintelį įrodymą sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti – banko sąskaitos išrašą (vienos eilutės iškarpą) apie turimas 304,51 Eur lėšas, iš kurios, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo galimybės nustatyti nei sąskaitos turėtojo, nei kurią konkrečiai datą nurodomos lėšos buvo sąskaitoje, t. y. nebuvo galimybės nustatyti, ar nurodyti duomenys iš tiesų buvo teisingi ir atitiko faktinę situaciją prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pateikimo momentu, taip pat įvertinęs tai, kad teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie kitose banko sąskaitose, jei tokių yra, turimas lėšas, įskaitant ir įmonės kasoje esančias lėšas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, vertybinius popierius, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja CPK 84 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, leidžiančios atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

24.       Kaip minėta, CPK 84 straipsnis aiškiai nustato, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas ir prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-570-933/2022; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022). Taigi pareigą laiku pateikti tinkamus, išsamius ir aktualius duomenis, įrodančius sunkią finansinę (turtinę) padėtį, turi prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pateikęs asmuo, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė jai galimybių laiku tokius duomenis pateikti, visiškai nepagrįsti.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės skundo argumentus, pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis, sutinka, kad „BETELGEUSE“ EOOD ne tik laiku nepateikė pirmosios instancijos teismui pakankamų ir išsamių duomenų, galinčių pagrįsti iš tiesų sunkią bendrovės finansinę (turtinę) padėtį, bet kartu neįrodė ir to, kad sprendimo priėmimo dieną ieškovė turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas. Priešingai nei teigia apeliantė, jos kreditorinis reikalavimas, patvirtintas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo byloje, nepatvirtina, kad „BETELGEUSE“ EOOD reikalavimas iš tiesų bent iš dalies bus patenkintas ir kad sprendimo priėmimo dieną ieškovės finansinė padėtis iš tiesų bus pagerėjusi ir ji bus pajėgi sumokėti žyminį mokestį už ieškinį.

26.       Apibendrinant konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą išsprendė neteisingai, netinkamai taikydamas ar aiškindamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą, ar netinkamai vertindamas įrodymus, todėl apeliantės „BETELGEUSE“ EOOD atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista.

27.       Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas (per 7 (septynias) dienas nuo skundžiamos nutarties gavimo) ieškinio trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei „BETELGEUSE“ EOOD 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos sumokėti trūkstamą 2 410 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dešimties eurų) žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė