Civilinė byla Nr. e2A-531-881/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00282-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.3;
2.6.8.9; 2.6.8.10;
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Kamesta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo byloje akcinė bendrovė Luminor Bank AS dėl reikalavimo išmokėti banko garantiją pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė RUAB ,,Kamesta“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 28 d. reikalavimą Bankui (raštas Nr. (33.200)2-879) sumokėti atsakovei 449 164,26 Eur dydžio garantiją pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. įsipareigojimą – Sutarties įvykdymo garantiją Nr. GP25-1696122 ir 2014 m. rugsėjo 18 d. sutarties įvykdymo banko garantijos Nr. GP25-1696122 pakeitimą Nr. 2.
2. Nurodė, kad RUAB „Kamesta“, laimėjusi atvirą konkursą, ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2005 m. rugpjūčio 1 d sudarė Koncesijos sutartį Nr. 1717, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo lėšomis pastatyti ir tinkamai prižiūrėti bei eksploatuoti Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, t. y. visuomenei ir valstybei reikšmingą viešosios infrastruktūros objektą, o atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytus koncesijos mokesčius.
3. AB DNB bankas, kurio teisių perėmėjas yra Luminor Bank AS (toliau – ir Bankas), 2012 m. rugsėjo 21 d. sudarė su ieškovė RUAB „Kamesta“ Banko garantijos suteikimo sutartį Nr. G-2500-2012-14 (toliau – Garantijos suteikimo sutartis), kurios pagrindu Bankas (garantas) 2012 m. rugsėjo 21 d. informavo atsakovę (garantijos gavėją) apie vienašalį Banko įsipareigojimą garantijos gavėjui (atsakovei) – Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GP25-1636122 (toliau – Garantijos įvykdymo sutartis). Garantijos suteikimo ir Garantijos įvykdymo sutarčių 2014 m. rugsėjo 18 d. pakeitimais Nr. 1 ir Nr. 2 garantijos galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. rugsėjo 21 d.
4. Bankas 2019 m. kovo 28 d. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimą sumokėti atsakovei 449 164,26 Eur garantiją. Reikalavime nurodyta, kad RUAB „Kamesta“ neįvykdė 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties sąlygų, nes pažeidė Koncesijos sutarties 27.1.2. punktą. Pasak ieškovės, atsakovės reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto reikalavimus, o atsakovė, prisidengdama nurodomu sutarties punktu, siekia neteisėtai gauti garantijos išmokas. Įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais nustatyti faktai, kad ieškovė įrengė tinkamą automobilių skaičiavimo sistemą, kuri užtikrina teisingų duomenų pateikimą atsakovei, kitose civilinėse bylose (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-389-173/2012, Nr. 2-583-657/2016, Nr. e2-802-413/2017; Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2A-186-196/2017 ir Nr. e2A-86-178/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-312-1075/2018), yra prejudiciniai, privalomi nagrinėjamai bylai ir iš naujo nebeįrodinėtini. Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimas išmokėti garantiją negali būti įvykdytas ir dėl to, kad toks reikalavimas iš viso nėra garantijos dalykas. Tiek Koncesijos sutarties 32.1. punkte, tiek 2012 m. rugsėjo 21 d. Banko garantijos 3 punkte yra išvardinti konkretūs Koncesijos sutarties punktai, kurių įvykdymui banko garantija yra suteikiama, t. y. tik įsipareigojimams, numatytiems Koncesijos sutarties 27, 28, 29, 33 ir 34 skyriuose. Tačiau faktiškai Kauno miesto savivaldybės administracija, nors ir remiasi Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto pažeidimu, tačiau reikalauja sumokėti banko garantiją ne už netinkamą automobilių skaičiavimo sistemos įrengimą ar jos duomenų pateikimą, tačiau už tai, kad RUAB „Kamesta“ skaičiavo koncesijos mokesčius ir už koncesijos ruožu nepravažiavusius automobilius, dėl ko nepagrįstai įgijo iš atsakovės dideles pinigų sumas ir 2019 m. kovo 28 d. ši negrąžinta ieškovės skola sudaro 449 164,26 Eur. Vien ta aplinkybė, kad tarp ieškovės ir atsakovės kyla ginčai dėl koncesijos mokesčio skaičiavimo, kuris atliekamas vadovaujantis Koncesijos sutarties 37.2. punktu, negali būti pagrindu reikalauti garantijos išmokėjimo už visai kitų Garantijos sutarties įsipareigojimų, šiuo atveju – 27.1.2. punkto, pažeidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl Koncesijos sutarties ir Garantijos suteikimo sutarties atitinkamų nuostatų taikymo ir aiškinimo, t. y. ar ieškovė RUAB „Kamesta“ pažeidė Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto įsipareigojimus, o jeigu pažeidė – ar toks pažeidimas patenka į šios sutarties 27 skyriaus reguliavimo sritį, pagal kurį buvo sudaryta Garantijos suteikimo sutartis ir prisiimti atitinkami Banko įsipareigojimai pagal Garantijos įvykdymo sutartį.
7. Banko Garantijos suteikimo sutarties bendrosios dalies 1 punkte nurodyta, kad Bankas suteikia garantiją <...>, užtikrindamas Kliento (ieškovės) prievolių Garantijos gavėjui (atsakovei) tinkamą įvykdymą. Pagal Koncesijos sutarties 32.1. punktą ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei šios Koncesijos sutarties įvykdymo užtikrinimui Banko garantiją atitinkamiems sutarties įsipareigojimams, numatytiems, be kita ko, ir Koncesijos sutarties 27 skyriuje (Eksploataciniai įsipareigojimai). Šio skyriaus 27.1.2. punkte numatytas ieškovės įsipareigojimas – ,,įrengti Koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą Suteikiančiajai institucijai“.
8. Teismas nurodė, kad šalių pozicija dėl Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto (ne)pažeidimo buvo grindžiama skirtingu šios sutarties nuostatos ir įsiteisėjusių teismų sprendimų, kurie, anot šalių, turi prejudicinę galią ir nagrinėjamai bylai, taikymu bei aiškinimu.
9. Ieškovė savo poziciją iš esmės grindė Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. įsiteisėjusiu daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-802-413/2017 ir sprendimą revizavusių aukštesnių instancijų teismų – Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-86-178/2017, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, – pateiktais išaiškinimais, kuriais, anot ieškovės, buvo nustatyta, kad nėra pagrindo sutikti su Savivaldybės argumentais, jog RUAB ,,Kamesta“ netinkamai įvykdė Koncesijos sutarties 27.1.2. punktu prisiimtą įsipareigojimą, bei kad įrengta automobilių skaičiavimo sistema neatitinka teisės aktų reikalavimų; kad byloje nėra ir įrodymų, jog automobilių skaičiavimo sistema yra netinkama, klaidingai – ir tik į didesnę pusę – suskaičiuoja automobilius; kad atsakove?, teigdama, jog ieškovė pažeidė Koncesijos sutarties 27.1.2. punkte nustatytą pareigą įrengti koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą atsakovei, turi įrodyti šias aplinkybes. Be to, pasak ieškovės, Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016, dėl koncesijos mokesčio permokos, nuostolių ir delspinigių priteisimo yra konstatuota, kad nesant neginčijamų įrodymų, kad skaičiavimo sistema ,,Car Count“ ar jos sudedamosios dalys neatitinka gamintojo instrukcijos ir nustatytų reikalavimų, nėra pagrindo teigti, jog negalima remtis ieškovės (RUAB „Kamesta“) pateikiamais automobilių skaičiavimo duomenimis. Lietuvos apeliacinis teismas, peržiūrėjęs minėtą Kauno apygardos teismo sprendimą apeliacine tvarka, 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017, konstatavo, kad nesant byloje neginčijamų įrodymų, jog skaičiavimo sistema ,,Car Count“ ar jos sudedamosios dalys neatitinka gamintojo instrukcijos ir nustatytų reikalavimų, nėra pagrindo teigti, jog negalima remtis ieškovės pateikiamais automobilių skaičiavimo duomenimis, kurie turi įtakos mokėtino koncesijos mokesčio dydžiui.
10. Atsakovė nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovė, įsiteisėjusiu 2016 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016, teismas konstatavo, kad davikliai Loop1, Loop2, Loop3, Loop4, Loop5 ir Loop6, fiksuojantys per Minkovskių g. – Veiverių g. sankryžą pravažiuojančių automobilių skaičių, yra įrengti ne ieškovei RUAB „Kamesta“ pagal Koncesijos sutartį perduotame koncesijos ruože, todėl ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo apskaityti šiuos automobilius ir teikti atsakovei apmokėjimui sąskaitas faktūras už per Minkovskių g. – Veiverių g. sankryžą pravažiavusius automobilius. Remdamasis minėtais argumentais, Kauno apygardos teismas priteisė Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai iš RUAB „Kamesta“ 251 474,67 Eur dydžio koncesijos mokesčio permoką už laikotarpį nuo 2012 m. II ketvirčio iki 2013 m. IV ketvirčio (imtinai) už RUAB „Kamesta“ pateiktus neteisingus duomenis, t. y. neteisėtai koncesijos mokesčiu apmokestintus automobilius. Be to, šią prejudicinę galią turinčią aplinkybę dar kartą patvirtino Kauno apygardos teismas įsiteisėjusiu 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1213-259/2018, kuriame teismas konstatavo, kad RUAB „Kamesta“ negali skaičiuoti koncesijos mokesčio pagal Veiverių g. – Minkovskių g. sankryžoje įrengtos automobilių skaičiavimo sistemos ,,Car Count“ duomenis, todėl ieškovės išrašytose Sąskaitose faktūrose Nr. KAM 006181, Nr. KAM 006313, Nr. KAM 006458 ir Nr. KAM 006649 nurodyta 498 509,25 Eur koncesijos mokesčio suma apskaičiuota neteisingai. Teismas dar kartą pripažino, kad RUAB „Kamesta“ nepagrįstai įrengė automobilių skaičiavimo daviklius ne Koncesijos ruože, bet už jo ribų, todėl nepagrįstai skaičiavo koncesijos mokestį už automobilius, kurie nepravažiuodavo Koncesijos ruožu laikotarpiu nuo 2014 m. I ketvirčio iki 2015 m. IV ketvirčio (imtinai). Šiuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. teismo sprendimu savivaldybės naudai buvo priteista iš RUAB „Kamesta“ 148 844,13 Eur dydžio koncesijos mokesčio permoka.
11. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sutarčių aiškinimo klausimais, sprendė, kad šalių nurodytų civilinių bylų faktinių aplinkybių, sudarančių ginčo dalyką jau išnagrinėtose civilinėse bylose, ir Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto, nustatančio ieškovės pareigą įrengti Koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą Suteikiančiajai institucijai, sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad RUAB „Kamesta“ įsipareigojo įrengti ir tinkamą automobilių skaičiavimo sistemą (-as), ir tinkamai (teisingai) skaičiuoti atsakovei pravažiavusių automobilių koncesijos mokestį. Ieškovės cituojamais sprendimais iš esmės buvo nustatinėjama, ar RUAB „Kamesta“ pagal Koncesijos sutartį perduotame koncesijos ruože įrengė tinkamą automobilių skaičiavimo sistemą (matavimo priemones) ir pagal ją (priemones) tinkamai skaičiavo pravažiavusių automobilių koncesijos mokestį. Teismų sprendimais konstatuota, kad byloje nėra įrodymų, jog automobilių skaičiavimo sistema yra netinkama; kad skaičiavimo sistema ,,Car Count“ ar jos sudedamosios dalys neatitinka gamintojo instrukcijos ir nustatytų reikalavimų, dėl ko nebūtų galima remtis RUAB „Kamesta“ pateikiamais automobilių skaičiavimo duomenimis. Taigi, aptariamu atveju teismai pasisakė dėl ieškovės RUAB „Kamesta“ įrengtos automobilių skaičiavimo sistemos (matavimo priemonių) tinkamumo ir mokesčių skaičiavimo teisingumo ieškovei perduotame koncesijos ruože, tačiau netyrė aplinkybių ir nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kiek tai liečia ieškovės įrengtos automobilių skaičiavimo sistemos (matavimo priemonių) tinkamumą ir mokesčių skaičiavimo teisingumą už koncesijos ruožo ribų (ne pagal sutartį). Būtent šios aplinkybės, kurios grindžiamos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, patvirtina ieškovės argumentus atmetančią ir atsakovės argumentus patvirtinančią bylai reikšmingą aplinkybę, kad RUAB „Kamesta“ pažeidė Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto nuostatas, kadangi teikė Savivaldybei apmokėti sąskaitas ne tik už koncesijos ruože apskaitytus pravažiavusius automobilius, bet ir už šiame ruože neapskaitytus automobilius, iš to gaudama nepagrįstą turtinę naudą, dėl ko teismų sprendimais ši ieškovės nepagrįstai gauta nauda, kaip koncesijos mokesčio permoka už laikotarpį nuo 2012 m. II ketvirčio iki 2013 m. IV ketvirčio (imtinai) ir nuo 2014 m. I ketvirčio iki 2015 m. IV ketvirčio (imtinai), buvo priteista atsakovei. Teismas sprendė, kad Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto reikalavimas užtikrinti teisingų duomenų pateikimą nagrinėjamu atveju buvo pažeistas (CK 6.193 straipsnio 3 dalis).
12. Teismas taip pat nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, jog jeigu ieškovė ir pažeidė mokėjimo tvarką, šis pažeidimas nepatenka į Koncesijos sutarties 27 skyriaus, apimančio ir 27.1.2. punkto reikalavimus, reguliavimo sritį, kadangi koncesijos mokesčio apskaičiavimo taisykles numato Koncesijos sutarties 37.2. punktas, kurį pažeidus banko garantija, vadovaujantis Koncesijos sutarties 32.1. punktu, nėra suteikiama. Visų pirma, Koncesijos sutarties 37.2. punktas skirtas koncesijos mokesčio apskaičiavimo tvarkai pagal sutarties 6 priedą reglamentuoti, tačiau nereguliuoja ieškovės įsipareigojimų ir civilinės atsakomybės už pažeidimus, susijusius su neteisingų duomenų pateikimu už pravažiuotus automobilius ne koncesijos ruože. Antra, nagrinėjamu atveju ieškovė pažeidė abi Koncesijos sutarties sąlygas, numatytas tiek 27.1.2. punkte, tiek ir 37.2. punkte, kadangi teikdama atsakovei neteisingus duomenis apie pravažiavusius automobilius koncesijos ruože, įtraukdama į juos ir automobilius, kurie buvo apskaityti už koncesijos ruožo ribų (27.1.2. punkto pažeidimas), kartu pažeidė ir koncesijos mokesčio apskaičiavimo tvarką (37.2. punkto pažeidimas).
13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 28 d. reikalavimas Bankui išmokėti atsakovei (savivaldybei) pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GP25-1636122 teismų priteistą ir su garantijos įvykdymu susijusią 449 164,26 Eur dydžio sumą už Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto reikalavimo užtikrinti teisingų duomenų pateikimą pažeidimą, yra pagrįstas, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė RUAB ,,Kamesta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir pripažinti neteisėtu atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 28 d. reikalavimą Bankui (raštas Nr. (33.200)2-879) sumokėti atsakovei 449 164,26 Eur dydžio garantiją pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. įsipareigojimą – Sutarties įvykdymo garantiją Nr. GP25-1696122 ir 2014 m. rugsėjo 18 d. sutarties įvykdymo banko garantijos Nr. GP25-1696122 pakeitimą Nr. 2. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto turinį, todėl nepagrįstai šios sąlygos pažeidimu pripažino aplinkybę, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo koncesijos mokestį už 2012 – 2015 metų atskirus ketvirčius. Koncesijos sutarties 27.1.2. punktas numatė ieškovei šias pareigas: pirma, įrengti Koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą; antra, užtikrinti teisingų duomenų pateikimą Suteikiančiajai institucija. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai pareigą užtikrinti teisingų duomenų pateikimą sutapatino su pareiga tinkamai (teisingai) skaičiuoti atsakovei pravažiavusių automobilių koncesijos mokestį, todėl vien dėl to nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė pažeidė Koncesijos sutarties 27.1.2. punktą. Koncesijos sutarties 27.1.2. punkte numatyta pareiga užtikrinti teisingų duomenų pateikimą turi būti aiškinam kaip pareiga užtikrinti, kad užfiksuoti automobilių skaičiavimo sistemos duomenys yra teisingi, o ne pareiga teisingai suskaičiuoti koncesijos mokestį. Būtent tokie išaiškinimai yra pateikti ir įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose jau išnagrinėtose civilinėse bylose.
14.2. Net ir lingvistinė žodžių ,,pateikti“ ir ,,skaičiuoti“ reikšmė yra visiškai skirtinga. Lietuvių kalbos žodyne žodis ,,pateikti“ yra aiškinimas kaip ,,parūpinti, malonėti ką duoti, duoti kam ką susipažinti“, tuo tarpu žodis ,,skaičiuoti“ reiškia – ,,atlikti matematinius veiksmus, nustatyti kiekį, sumą“. Todėl pagal Koncesijos sutarties 27.1.2. punktą ieškovei buvo numatyta tik pareiga užtikrinti, kad atsakovei perduodami automobilių skaičiavimo sistemos duomenys yra teisingi, o koncesijos mokesčių skaičiavimui keliamus reikalavimus numatė visiškai kita Koncesijos sutarties sąlyga, o būtent, 37.2. punktas, kurio vykdymui garantija negaliojo.
14.3. Tinkamas Koncesijos sutarties 27.1.2. punkte numatytos pareigos įvykdymas yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais turinčiais res judicata galią: Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016, dėl koncesijos mokesčio permokos, nuostolių ir delspinigių priteisimo, įvertinus automobilių skaičiavimo sistemos įrengimo tinkamumą ir jos pateikiamų duomenų patikimumą ir teisingumą konstatavo, kad nesant neginčijamų įrodymų, kad skaičiavimo sistema ,,Car Count“ ar jos sudedamosios dalys neatitinka gamintojo instrukcijos ir nustatytų reikalavimų, nėra pagrindo teigti, jog negalima remtis ieškovės pateikiamais automobilių skaičiavimo duomenimis; Lietuvos apeliacinis teismas, peržiūrėjęs šį sprendimą, 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-186196/2017, konstatavo, kad byloje nesant neginčijamų įrodymų, jog skaičiavimo sistema ,,Car Count“ ar jos sudedamosios dalys neatitinka gamintojo instrukcijos ir nustatytų reikalavimų, nėra pagrindo teigti, jog negalima remtis ieškovės pateikiamais automobilių skaičiavimo duomenimis, kurie turi įtakos mokėtino koncesijos mokesčio dydžiui; pripažindamas Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašalį Koncesijos sutarties nutraukimą neteisėtu, beje, kurį ieškovė grindė ir Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto pažeidimu, Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. daliniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-802-413/2017, taip pat padarė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su Savivaldybės argumentais, kad RUAB ,,Kamesta“ netinkamai įvykdė Koncesijos sutarties 27.1.2. punktu prisiimtą įsipareigojimą, bei kad įrengta automobilių skaičiavimo sistema neatitinka teisės aktų reikalavimų; šį sprendimą peržiūrėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje bylos Nr. e2A-86-178/2017, patvirtino, kad byloje nėra ir įrodymų, jog automobilių skaičiavimo sistema yra netinkama, klaidingai – ir tik į didesnę pusę – suskaičiuoja automobilius.
14.4. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, atmesdamas Kauno miesto savivaldybės argumentus, kad RUAB ,,Kamesta“ netinkamai įvykdė Koncesijos sutarties 27.1.2. punktą, 2018 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3121075/2018, nurodė, kad atsakove?, teigdama, jog ieškovė pažeidė Koncesijos sutarties 27.1.2. punkte nustatytą pareigą įrengti koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą atsakovei, turi įrodyti šias aplinkybes. Kauno miesto savivaldybės administracija Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto netinkamo įvykdymo klausimą kėlė ir 2012 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, kurioje sudarius Taikos sutartį savo pretenzijų atsisakė. Tačiau, vėliau, vėl ėmė reikšti pretenzijas dėl 27.1.2. punkto vykdymo ir siekė atnaujinti procesą Taikos sutartimi užbaigtoje byloje, tačiau visais atvejais procesą atnaujinti buvo atsisakyta, pažymint, kad nėra duomenų, kad RUAB ,,Kamesta“ pažeidė koncesijos sutarties 27.1.2. punktą. Visose minėtose bylose teismai išaiškino, kad teisingas duomenų pateikimas reiškia tai, jog automobilių skaičiavimo sistema skaičiuoja teisingus pravažiavusių automobilių duomenis, t. y. ne į didesnę ir ne į mažesnę pusę. Įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais nustatyti faktai, kad ieškovė įrengė tinkamą automobilių skaičiavimo sistemą, kuri užtikrina teisingų duomenų pateikimą atsakovei, pripažintini prejudiciniais ir privalomais bei iš naujo nebeįrodinėjamais kitose bylose. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad automobilių skaičiavimo sistemos pateikiami duomenys būtų neteisingi, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti priešingą išvadą.
14.5. Bylą nagrinėjęs teismas, nepaisydamas įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės, kad ieškovė yra tinkamai įvykdžiusi Koncesijos sutarties 27.1.2. punkte nustatytą pareigą įrengti Koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą Suteikiančiajai institucijai, atsakovės reikalavimą išmokėti garantiją pripažino pagrįstu dėl to, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo koncesijos mokestį už atskirus ketvirčius ir dėl to įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo priteista koncesijos mokesčio permoka. Koncesijos sutarties 27.1.2. punkte nurodytą pareigą įrengti Koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą Suteikiančiajai institucijai bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai sutapatino su 37.2. punkte numatytos pareigos apskaičiuoti koncesijos mokestį 6 priede nustatyta tvarka netinkamu įvykdymu. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-86-178/2017, taip pat nurodė, kad pagal Koncesijos sutarties 37.2. punktą koncesijos mokestis apskaičiuojamas 6 priede nustatyta tvarka. Iš Mokėjimų tvarkos nuostatų matyti, kad koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių skaičius yra vienas iš kriterijų, reikšmingų apskaičiuojant koncesijos mokestį, dėl kurio dydžio tarp šalių nuolat kyla teisminiai ginčai. Taip pat šioje nutartyje konstatuota ir aplinkybė, kad byloje nėra ir įrodymų, jog automobilių skaičiavimo sistema yra netinkama, klaidingai – ir tik į didesnę pusę – suskaičiuoja automobilius. Vadinasi aplinkybė, kad apskaičiuodama koncesijos mokestį ieškovė į sąskaitą įtraukė daugiau duomenų apie pravažiavusius automobilius nei turėjo įtraukti, t. y. įtraukė ir už teismų nustatytos koncesijos ruožo ribos esančių skaičiavimo daviklių rodmenis, reiškia tik koncesijos mokesčio apskaičiavimo taisyklių pažeidimą, o ne pareigos užtikrinti teisingų duomenų pateikimą. Automobilių skaičiavimo sistemos duomenys buvo teisingi, tik ne visi jie turėjo būti įtraukti apskaičiuojant koncesijos mokestį.
14.6. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimuose buvo konstatuota, kad koncesijos mokesčius už tam tikrus ketvirčius ieškovė apskaičiavo neteisingai, nes nepagrįstai įtraukė ir automobilių skaičiavimo sistemos daviklių, esančių už koncesijos ribos, duomenis. Tačiau teismai konstatavo ne Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto pažeidimą, o tik tai, kad ieškovės priskaičiuoti koncesijos mokesčiai buvo apskaičiuoti pažeidžiant 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties ir 6 priedo Mokėjimų tvarkos nuostatas, t. y. pažeidžiant Koncesijos sutarties 37.2. punktą. Perskaičiuodami koncesijos mokestį ir priteisdami jo permoką atsakovei bylą nagrinėję teismai taip pat rėmėsi ieškovės įrengtos skaičiavimo sistemos duomenimis, laikydami juos teisingais. Todėl, jeigu ieškovė nebūtų tinkamai įvykdžiusi Koncesijos sutarties 27.1.2. punkte numatytos pareigos įrengti automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą, atsakovės reikalavimus dėl koncesijos mokesčio permokos priteisimo nagrinėję teismai nebūtų galėję vadovautis ieškovės pateiktais duomenimis apie pravažiavusius automobilius.
14.7. Pati atsakovė tiek reikalavime išmokėti garantijos sumas, tiek procesiniuose dokumentuose nurodė, kad garantijos reikalauja dėl 27.1.2. punkto pažeidimo, tačiau šį pažeidimą grindė ne aplinkybėmis, kad skaičiavimo sistema netinkama ar jos pateikiami duomenys neteisingi, o argumentais, kad RUAB ,,Kamesta“ neteisingai apskaičiavo koncesijos mokestį. Atitinkamai ir bylą nagrinėjęs teismas sprendime padarė išvadą, kad koncesijos mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, tačiau, kad ieškovė būtų netinkamai įvykdžiusi pareigą įrengti automobilių skaičiavimo sistemą, ar, kad jos duomenys būtų neteisingi, nenustatė. Tokiu būdu teismas visiškai nepagrįstai pripažino atsakovės reikalavimą išmokėti banko garantiją už garantijos objektu nesantį Koncesijos sutarties 37.2. punkto pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad garantija buvo išduota tik konkrečių įsipareigojimų, išvardintų Koncesijos sutarties 37.2. punkte, įvykdymo užtikrinimui, jos apimtis negalėjo būti išplėsta ir dėl garantijoje nenumatytų įsipareigojimų vykdymo (CK 6.90 straipsnis, 6.92 straipsnis).
14.8. Šalys, susitardamos, kad garantija galioja ne visų, o tik dalies Koncesijos sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, ir nenumatydamos, kad ji galioja 37.2. punkte numatytų įsipareigojimų, susijusių su koncesijos mokesčio apskaičiavimu, pripažino, kad garantija negali būti taikoma dėl neteisingo koncesijos mokesčio apskaičiavimo.
2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pažeidė Koncesijos sutarties 27.1.2. punktą, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad ji netinkamai įrengė automobilių skaičiavimo daviklius ne Koncesijos ruože ir teikė atsakovei neteisingus duomenis apie per Koncesijos ruožą pravažiavusių automobilių skaičių.
15.2. Ieškovės įsipareigojimams užtikrinti Bankas išdavė Banko garantiją. Įsipareigojimus pagal Koncesijos sutartį ieškovė vykdė netinkamai, dėl ko teismai įsiteisėjusiais sprendimais priteisė Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai 449 164,26 Eur dydžio Koncesijos mokesčio permoką už laikotarpį nuo 2012 m. II ketvirčio ir 2013 m. IV ketvirčio (imtinai) bei už laikotarpį nuo 2014 m. I ketvirčio iki 2015 m. IV ketvirčio. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ieškovė taip pat nevykdė, todėl savivaldybės administracija kreipėsi į Banką, prašydama Banko garantijos pagrindu ir remdamasi jos sąlygomis, išmokėti teismų priteistas sumas. Prieš Bankui išmokant sumas, ieškovė ir pareiškė ieškinį teismui, kuriame tvirtino, kad reikalavimas yra nepagrįstas, nes nors ir pažeidė Koncesijos sutartį, tačiau pažeidė esą ne tas Koncesijos sutarties nuostatas, kurioms užtikrinti buvo išduota Banko garantija. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus atmetė ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pažeidė būtent tas Koncesijos sutarties nuostatas, kurioms užtikrinti buvo išduota Banko garantija.
15.3. Koncesijos sutarties 27.1.2. punktas numatė ieškovės pareigą įrengti Koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą Suteikiančiai institucijai. Ši sutarties nuostata iš esmės numatė du savarankiškus ieškovės įsipareigojimus atsakovės atžvilgiu: pirma, įrengti Koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą; antra, užtikrinti teisingų duomenų pateikimą atsakovei. Šių abiejų įsipareigojimų ieškovė nevykdė. Ieškovė pažeidė Koncesijos sutarties 27.1.2. punktą, nes neįrengė tinkamai Koncesijos ruožu pravažiuojančiu automobilių skaičiavimo sistemos ir teikė neteisingus duomenis apie per Koncesijos ruožą pravažiavusių automobilių skaičių, būtent įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, kad dalį automobilių skaičiavimo daviklių ji įrengė už Koncesijos ruožo ribų ir jie fiksuodavo ne Koncesijos ruožu pravažiuojančius automobilius. Tuo tarpu Koncesijos sutarties 27.1.2. punkte buvo aiškiai numatyta, kad ieškovė privalo įrengti Koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių skaičiavimo sistemą. Šios pareigos ieškovė nevykdė.
15.4. Koncesijos sutarties 27.1.2. punktas numatė ir ieškovės pareigą užtikrinti teisingų duomenų pateikimą atsakovei. Taigi automobilių skaičiavimo sistema ne tik tinkamai turėjo skaičiuoti pravažiavusių automobilių skaičių, bet ieškovė taip pat turėjo užtikrinti, kad atsakovei bus teikiami teisingi duomenys apie per Koncesijos ruožą pravažiavusių automobilių skaičių. Šio įsipareigojimo ieškovė nevykdė, nes, kaip nustatė teismai, teikė duomenis ne tik apie per Koncesijos ruožą pravažiavusių automobilių skaičių, bet ir apie automobilius pravažiavusius už Koncesijos ruožo ribų.
15.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pažeidė tik Koncesijos sutarties 37.2. punktą, kuriame numatytiems įsipareigojimams užtikrinti Banko garantija esą nebuvo išduota. Koncesijos sutarties 37.2. punktas numato, kad Koncesijos mokestis apskaičiuojamas Koncesijos sutarties 6 priede nustatyta tvarka. Tuo tarpu Koncesijos sutarties 6 priede numatyta Koncesijos mokesčio formulė, kuri numato įkainį už vieną per apskaitos vietas pravažiavusį ir apskaitytą automobilį, taip pat numato, kad mokėtinas suminis Koncesijos mokesčio dydis yra skaičiuojamas, remiantis per Koncesijos ruožą pravažiavusių automobilių skaičiumi. Taigi, Koncesijos sutarties 37.2. punktu ieškovė įsipareigojo skaičiuoti mokėtiną Koncesijos mokestį už per Koncesijos ruožą pravažiavusius automobilius. Ieškovė pažeidė Koncesijos sutarties 27.1.2 punktą, nes, kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, kad ji įrengė automobilių skaičiavimo daviklius už Koncesijos ruožo ir dėl to teikė neteisingus duomenis apie per Koncesijos ruožą pravažiavusių automobilių skaičių. Tokiais veiksmais ji pažeidė abi Koncesijos sutarties nuostatas – ir Koncesijos sutarties 27.1.2. punktą, ir Koncesijos sutarties 37.2. punktą.
15.6. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovė, kreipdamasi į Banką dėl Banko garantijos sumų išmokėjimo, nors ir rėmėsi Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto pažeidimu, tačiau sumokėti Banko garantijos sumą reikalavo išimtinai dėl to, kad ieškovė netinkamai skaičiavo Koncesijos mokestį, kas yra ne Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto, bet 37.2. punkto pažeidimas. 2019 m. kovo 28 d. prašyme Bankui atsakovė aiškiai nurodė, kad Koncesijos sutarties 27.1.2. punktu RUAB „Kamesta“ įsipareigojo įrengti Koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą atsakovei. Toliau atsakovė paaiškino Bankui, kad šios Koncesijos sutarties 27.1.2. punkte numatytos pareigos ieškovė nevykdė, nes nuolat teikė neteisingus duomenis apie Koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių skaičių. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė, teikdama prašymą Bankui dėl Banko garantijos sumų išmokėjimo, nesirėmė Koncesijos 27.1.2. punkto numatytų pareigų pažeidimu.
15.7. Ieškovė cituoja teismų sprendimus ir teigia, kad teismai minėtose bylose esą atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovė netinkamai įrengė automobilių skaičiavimo sistemą. Tokiu būdu ieškovė siekia suklaidinti teismą, esą ji visada teikė tinkamus duomenis iš automobilių skaičiavimo sistemos. Iš tiesų, atsakovė minėtose bylose teikė ir papildomus argumentus, kad ieškovės įrengta automobilių skaičiavimo sistema yra nepatikima, nes joje esančių daviklių fiksuojamų duomenų teisingumo netikrina jokia nepriklausoma trečioji šalis. Iš tiesų, šiuos atsakovės argumentus teismai atmetė, pripažindami, kad atsakovė nepateikė pakankamai neginčijamų įrodymų, jog sistema yra netinkama ir klaidingai, tik į didesniąją pusę, skaičiuoja automobilius. Tačiau tai yra visiškai kiti argumentai, kurių pagrindu atsakovė ginčijo ieškovės pateiktų duomenų teisingumą. Teismai pripažino ieškovės pateiktų duomenų neteisingumą kitais atsakovės įrodinėtais pagrindais – jog ieškovė rinko ir teikė duomenis apie pravažiavusių automobilių kiekį ir iš daviklių, kurie neteisėtai buvo įrengti už Koncesijos ruožo ribų ir fiksuodavo automobilius, kurie važiuodavo ne per ieškovės Koncesijos ruože pastatytus naujus statinius.
3. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Atsakovei pateikus pakartotinį prašymą, Bankas 2019 m. spalio 17 d. išmokėjo atsakovei 449 164,26 Eur sumą. Bankas nebuvo tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Koncesijos sutarties šalis, neturėjo prieigos prie Koncesijos sutarties vykdymo dokumentų, todėl negali komentuoti šalių procesinių dokumentų turinio.
16.2. Tuo atveju, jei teismas nuspręstu tenkinti ieškinį, Bankas prašo įpareigoti atsakovę grąžinti gautą 449 164,26 Eur sumą, ją sumokant į banko sąskaitą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat byloje nenustatyti pagrindai peržengti apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, todėl byla nagrinėtina pagal apeliantės RUAB „Kamesta“ apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindus. Bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo dalyką sudaro skundžiamas Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės RUAB „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl reikalavimo išmokėti Banko garantiją pripažinimo neteisėtu.
6. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu 2005 m. rugpjūčio 1 d šalių sudarytos Koncesijos sutarties Nr. 1717 aiškinimu. Teigia, kad Kauno apygardos teismas neteisingai aiškino Koncesijos sutarties 27.1.2. punktą ir nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė pažeidė šį punktą. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ankstesnius teismų tarp šalių priimtus sprendimus dėl Koncesijos sutarties vykdymo. Byloje apeliantė įrodinėja, kad jos pagal Koncesijos sutartį sumontuota pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistema veikė tinkamai ir teisingai skaičiavo pravažiuojančius automobilius, o atsakovės reikalavimas išmokėti Banko garantiją iš tiesų kyla iš Koncesijos sutarties 37.2. punkto, kuriame numatytiems įsipareigojimams užtikrinti Banko garantija esą nebuvo išduota. Taigi, byloje tarp šalių kyla ginčas dėl Koncesijos sutarties sąlygų turinio ir jų aiškinimo.
7. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193–6.195 straipsniuose, taip pat sutarčių aiškinimo institutas išplėtotas ir gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Koncesijos sutarties 2.1. punktu, atsakovė suteikė ieškovei leidimą vykdyti Kauno miesto Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo statybos, eksploatavimo ir priežiūros darbus už sutartyje nustatytą koncesijos mokestį. Koncesijos sutarties dalykas – Koncesininko vykdoma ūkinė veikla statant, eksploatuojant ir prižiūrint Kauno miesto Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, kai Koncesininkas prisiima su tokia veikla susijusią riziką ir atitinkamas teises bei pareigas (Koncesijos sutarties 2.2 punktas). Remiantis sutarties 4.1. punktu, ieškovė įsipareigojo tinkamai ir laiku vykdyti visus savo įsipareigojimus ir užtikrinimus, nurodytus Koncesijos sutartyje ir pasiūlyme. Pagal Koncesijos sutarties 6.1. punktą koncesijos ruožas apėmė visas kelių ir tiltų dalis, Nemuno krantinę, kitus statinius ir įrenginius, numatytus įrengti žemės sklype ir nurodytus konkurso dokumentuose ir / ar projektinėje dokumentacijoje, kurių atžvilgiu koncesijos laikotarpiui ieškovė įsipareigojo atlikti projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatacijos darbus.
9. Koncesijos sutarties 27.1.2. punkte, dėl kurio turinio ir aiškinimo šioje byloje ir kilo ginčas tarp šalių, nustatyta, kad koncesininkas (ieškovė) įsipareigoja įrengti Koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą suteikiančiajai institucijai (atsakovei). Koncesijos sutarties 37.2. punkte šalys susitarė, kad koncesijos mokestis bus apskaičiuojamas Koncesijos sutarties 6 priede nustatyta tvarka. Iš byloje esančio minėto sutarties priedo matyti, kad ieškovei mokėtinas koncesijos mokestis buvo apskaičiuojamas pagal formulę, kurios viena iš dedamųjų dalių buvo automobilių skaičius, pravažiavęs apskaitos mazgo vietas (ASmax).
10. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016, konstatavo, kad ieškovės pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemos davikliai Loop1, Loop2, Loop3, Loop4, Loop5 ir Loop6, fiksuojantys per Minkovskių g. – Veiverių g. sankryžą pravažiuojančių automobilių skaičių, buvo įrengti ne ieškovei RUAB „Kamesta“ pagal Koncesijos sutartį perduotame koncesijos ruože, todėl ieškovė neturėjo teisinio pagrindo apskaityti šiuos automobilius ir teikti atsakovei apmokėjimui sąskaitas faktūras už per Minkovskių g. – Veiverių g. sankryžą pravažiavusius automobilius. Šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017, patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas, kad minėtas ruožas nebuvo šalių sudarytos Koncesijos sutarties objektu bei jog davikliai Loop1 – Loop6 buvo įrengti ne pagal Koncesijos sutartį perduotame koncesijos ruože, todėl ir jų duomenys negalėjo būti panaudoti apskaičiuojant koncesijos mokestį.
11. Iš ieškovės apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ieškovė pripažįsta, jog apskaičiuodama koncesijos mokestį į sąskaitą įtraukė daugiau duomenų apie pravažiavusius automobilius nei turėjo įtraukti, t. y. įtraukė ir už teismų nustatytos koncesijos ruožo ribos esančių skaičiavimo daviklių rodmenis. Tačiau apeliantės teigimu, tai reiškia, ne pareigos užtikrinti teisingų duomenų pateikimą, o koncesijos mokesčio apskaičiavimo taisyklių pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
12. Kaip jau minėta šios nutarties 22 punkte, Koncesijos sutarties 27 punktu ieškovė įsipareigojo įrengti Koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir užtikrinti teisingų duomenų pateikimą suteikiančiajai institucijai (atsakovei). Ši sutarties nuostata numatė dvi prievoles ieškovei: i) įrengti Koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemą ir ii) užtikrinti teisingų duomenų pateikimą atsakovei. Remiantis šios nutarties 23 punkte nurodytomis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotomis aplinkybėmis, taip pat apeliantės skundo argumentais, iš kurių matyti, kad apeliantė pripažįsta, jog pavažiuojančių automobilių skaičiavimo sistemos davikliai Loop1- Loop6 buvo įrengti už koncesijos ruožo ribų, taigi ieškovė neturėjo teisės apskaityti šių daviklių duomenis skaičiuojant koncesijos mokestį, teisėjų kolegija sprendžia, jog šis pažeidimas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė pažeidė Koncesijos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti teisingų duomenų pateikimą atsakovei, kurių pagrindu buvo skaičiuojamas koncesijos mokestis. Ši aplinkybė konstatuota įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016, kuriuo Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai iš RUAB „Kamesta“ buvo priteista 251 474,67 Eur dydžio koncesijos mokesčio permoka už laikotarpį nuo 2012 m. II ketvirčio iki 2013 m. IV ketvirčio (imtinai).
13. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, kad šiuo atveju buvo pažeista tik Koncesijos sutarties 37.2 punkto nuostata, kuria prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui garantija netaikoma. Visų pirma, iš minėtos nuostatos turinio matyti, kad ši nuostata nenustato jokių įsipareigojimų. Tai yra blanketinė Koncesijos sutarties nuostata, kuri nustato, kad Koncesijos sutarties mokestis apskaičiuojamas pagal sutarties 6 priede nustatytą tvarką. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pažeidė abi Koncesijos sutarties sąlygas, numatytas tiek 27.1.2. punkte, tiek ir 37.2. punkte. Būtent netinkamas ieškovės duomenų teikimas atsakovei apie koncesijos ruožu pravažiavusių automobilių skaičių lėmė ir netinkamą koncesijos mokesčio apskaičiavimą, taigi Koncesijos sutarties vykdymo pažeidimą.
14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovė pažeidė Koncesijos sutarties 27.1.2. punktu prisiimtą įsipareigojimą, todėl pagrįstai atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 28 d. reikalavimą bankui išmokėti atsakovei pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. Sutarties įvykdymo banko garantiją Nr. GP25-1636122 su garantijos įvykdymu susijusią 449 164,26 Eur dydžio sumą už Koncesijos sutarties 27.1.2. punkto pažeidimą, pripažino pagrįstu ir teisėtu. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
15. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė byloje prašymą priteisti iš ieškovės RUAB „Kamesta“ 1 727,48 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Prie prašymo pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
16. Byloje taip pat gautas trečiojo asmens akcinės bendrovės Luminor Bank AS prašymas priteisti 747,18 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Prie prašymo trečiasis asmuo pridėjo patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
17. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju apeliantės RUAB „Kamesta“ apeliacinį skundą atmetus, tiek atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, tiek trečiasis asmuo akcinė bendrovė Luminor Bank AS įgijo teisę į bylinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktu, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1 675,70 Eur sumą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nei CPK, nei Rekomendacijose nėra reglamentuota, kad nustatytas maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teisines paslaugas yra be PVM ir kad šis mokestis turi būti atlyginamas visiškai net ir tuo atveju, jeigu priteisiamos išlaidos yra mažinamos iki rekomenduojamų priteisti dydžių. Tai, kad PVM mokestis yra sumokamas į valstybės biudžetą, nėra pagrindas atskirti šias išlaidas nuo užmokesčio advokatui, kurio maksimalius priteistinus dydžius nustato Rekomendacijos. Nesant jokių įstatymo išlygų, daroma išvada, kad Rekomendacijose nustatyti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apima visus mokesčius bei kitas advokato turėtas sąnaudas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2-38-186/2018)
19. Kadangi atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, viršija maksimalų už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteisiamą dydį, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio.
20. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neviršija maksimalaus priteisiamo dydžio už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), trečiojo asmens prašymas tenkinamas visa apimtimi.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ 1 675,70 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt penkis Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Luminor Bank AS iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ 747,18 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt septynis Eur 18 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Vilija Mikuckienė
Jūratė Varanauskaitė