Civilinė byla Nr. e2-1355-855/2015
Teismo proceso Nr. 2-52-3-00585-2015-8
Procesinio dokumento kategorija: 2.5.11.6.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 28 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovei R. F., jos atstovei adv. Natalijai Filipovai, atsakovams T. N., J. N., jų atstovei adv. Renatai Jurgelevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. F. ieškinį atsakovams T. N. ir J. N. dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė R. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. N. ir J. N., prašydama solidariai priteisti iš atsakovų 11262 € pastato trūkumų šalinimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-08-27 Žemės sklypo ir pastato pirkimo – pardavimo sutartimi iš atsakovų nusipirko žemės sklypą ir pastatą – ūkininko sodybą, esančius (duomenys neskelbtini), Maskoliškių k. Zujūnų sen. Vilniaus r. Sutartimi pardavėjai pareiškė ir garantavo, kad parduodamas turtas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių ir/ar esminių trūkumų, nėra jokių turto trūkumų, dėl kurių jo negalima būtų naudoti pagal paskirtį ar naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėja, apie tuos trūkumus žinodama, nebūtų turto pirkusi ar už jį tiek mokėjusi, pardavėjai įsipareigojo atsakyti už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po turto perdavimo pirkėjai dėl pirkėjos ar trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, bei įsipareigojo atsakyti už visus trūkumus, jei pirkėja įrodo, kad trūkumai atsirado iki žemės sklypo ir pastato perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki turto perdavimo. Nurodė, kad atsakovai statė parduotą pastatą ūkio būdu, kai ieškovė jį pirko, jame niekas negyveno, atsakovai neperdavė jai jokių statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų, gamintojų sertifikatų, todėl jai nėra žinoma, ar statybos procese buvo panaudotos kokybiškos medžiagos, o nebūdama statybos specialistė, nežinojo, ar statybos darbai atlikti tinkamai. Pradėjus gyventi nupirktame pastate ėmė aiškėti trūkumai: nubyrėjo fasado tinklas, atsirado plyšių sienose, drėgmė pateko į pastato vidų ir kt. Ieškovei kreipusis į statybos specialistus, siekiant įvertinti statybos darbų kokybę, paaiškėjo, kad kai kurie pastato statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant technologijas, nesilaikant teisės aktuose numatytų reikalavimų, nekokybiškai, ir visi šie trūkumai užfiksuoti UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2014-08-11 Statinio techninės kokybės patikrinimo akte. Kadangi nustatytų darbų trūkumų pašalinimui pagal specialistų sudarytą sąmatą reikia patirti 11262 € (38885 Lt) išlaidų, ieškovė prašė šią sumą solidariai priteisti iš atsakovų. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsisako nuo ieškinio dalyje dėl 1402 € trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ir prašo priteisti viso iš atsakovų 9860 €, kadangi į specialistų lokalinę sąmatą, kurioje paskaičiuota trūkumų šalinimo išlaidų kaina, įtraukta ir paties specialistų įvertinimo atlikimo kaina, kurią ieškovė iš atsakovų prašo priteisti ne kaip trūkumų šalinimo išlaidas, o kaip bylinėjimosi išlaidas greta jos patirtų išlaidų žyminiam mokesčiui, teismo ekspertizei bei advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovai T. N. ir J. N. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2010-08-27 priėmimo – perdavimo aktu ieškovė patvirtino, kad jokių esminių perduodamo daikto trūkumų nepastebėta. Pastato fasado tinko pažeidimai prie įėjimo į pastatą atsirado dar iki sutarties sudarymo, apie juos buvo žinoma ieškovei, jie buvo akivaizdūs, jas ieškovė matė, ir dėl to buvo iš dalies sumažinta parduodamo turto kaina, tuo tarpu visi kiti ieškovės nurodyti pastato fasado trūkumai atsirado po pastato perdavimo dėl netinkamo naudojimosi juo, dėl mechaninio poveikio fasado apdailai ar trečiųjų asmenų kaltės, juo labiau, kad teritorija apie pastatą pirkimo – pardavimo metu nebuvo sutvarkyta, ieškovė po pirkimo atliko žemės sklypo gerbūvio tvarkymo darbus, įrengė aikštelę, kurią išklojo trinkelėmis, taip pat įrengė lietaus nuotekų sistemą, įleisdama lietvamzdžius į trinkelėmis išklotą aikštelę, dėl ko esant netinkamai įrengtai sistemai, vanduo po trinkelėmis kaupiasi, išteka į viršų ir patenka ant fasado sienų. Pastato stogo įrengimo darbai buvo atliekami pagal projektą, naudojant sertifikatus turinčias medžiagas, esant atestuoto vadovo techninei priežiūrai, jokių ieškovės nurodytų stogo pažeidimų, perduodant pastatą, nebuvo, jie galimai atsirado dėl pačios ieškovės ir trečiųjų asmenų nerūpestingumo lipant ant stogo, jame montuojant ventiliaciją, TV anteną ir pan. Vidaus atitvarų skilinėjimai galėjo atsirasti dėl nekokybiškai ieškovės atliktų pastato vidaus apdailos darbų, nes parduodant pastatą, jame buvo atlikta tik dalinė apdaila – sienos buvo nutinkuotos, bet neglaistytos ir nedažytos. Ieškovė nepateikė patikimų ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių nuostolių faktą ir jų dydį, nes kai kurie sąmatoje nurodyti darbai nėra susiję su apžiūros akte nurodytais rekomenduojamais darbais defektams šalinti, kai kuriuos neįmanoma identifikuoti, tuo tarpu pagal atsakovų atliktus skaičiavimus, ieškovės nurodomų darbų kaina maksimaliai galėtų siekti 5956,08 € (20565,16 Lt). Pažymėjo, kad savo reikalavimą ieškovė nepagrįstai grindžia rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, nes šalis siejo ne rangos, o pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, šalys nesitarė dėl rangos darbų atlikimo, o tik dėl turto pardavimo. Be to, ieškovė praleido CK 6.338 str. 2 d. numatytą 2 metų nuo daikto perdavimo kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminą pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų, todėl atsakovai prašė atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas priima ieškovės R. F. teismo posėdyje pareikštą atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1402 € išlaidų priteisimo, ir bylą šioje dalyje nutraukia, nes vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (jo dalies) ir taip disponuoti savo procesinėmis teisėmis. Teismas sprendžia, kad atsisakymas nuo ieškinio dalies nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė (jos atstovė) posėdyje patvirtino, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės ((duomenys neskelbtini) str.).
Šalių, jų atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010-08-27 Pirkimo - pardavimo sutartimi, sudaryta tarp T. N., J. N. (pardavėjų) ir R. F. (pirkėjos), ieškovei buvo parduotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamosios paskirties pastatas – ūkininko sodyba (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), toliau – Pastatas, esantys Vilniaus r. Zujūnų sen. Maskoliškių k. (duomenys neskelbtini), kurie tos pačios dienos Perdavimo – priėmimo aktu buvo perduoti pirkėjai.
Kaip paaiškino ieškovė R. F., pripažino patys atsakovai T. ir J. N., ir kaip matyti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-12-22 Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (100)-11.75-1148, kurio pagrindu VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota atsakovų nuosavybės teisės į ieškovei parduotą pastatą, jis buvo statomas ūkio būdu, kas LR Statybos įstatymo 2 str. 16 d. prasme reiškia, jog statyba buvo organizuojama taip, kad darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys buvo sukurtas paties statytojo (šiuo atveju – pačių atsakovų) rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius ir pan. Abi ginčo šalys sutiko dėl to, jog pastatas atsakovei buvo perduotas tokio baigtumo ir tokios būklės, kokia yra užfiksuota byloje esančioje 2008 m. spalio mėnesio Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje bei joje esančiose nuotraukose, t.y. esant beveik pilnai atliktai išorinei apdailai (pastato sienos nutinkuotos dekoratyviniu tinklu, pastato cokolis nedažytas), ne iki galo įrengtai lietaus nuvedimo sistemai (pritvirtinti latakai, bet jie neįleisti į žemę), esant nesutvarkytai teritorijai / aplinkai aplink namą, esant dalinei pastato vidaus apdailai (namo vidaus sienos tik nutinkuotos, bet neglaistytos ir nedažytos, neįrengta grindų danga ir pan.).
Parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 str. (žr. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-530/2010; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis c.b. UAB „UCS Baltic“ v UAB „Danola“, UAB „Augustine house plius“, Nr. 2A-1201-798/2014). Užtikrinti parduodamo daikto kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ch. v. UAB „Sklypas“, bylos Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. UAB „Mechanika“, bylos Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-530/2010). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal CK 6.327 str. 3 d. pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 str. 4 d. pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. UAB „Mechanika“, bylos Nr. 3K-3-19/2010).
Šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 3.5. punkte pardavėjai pareiškė ir garantavo, kad sutarties sudarymo metu parduodami žemės sklypas ir pastatas yra tinkami naudoti pagal jų paskirtį, neturi akivaizdžių ir/ar esminių trūkumų, be to, nėra jokių paslėptų trūkumų, dėl kurių jų negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėja, apie tuos trūkumus žinodama, arba apskritai nebūtų jų pirkusi, arba nebūtų už juos tiek mokėjusi. Sutartyje numatyta, jog pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po turto perdavimo pirkėjai dėl pirkėjos ar trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Sutarties 6.3. p. numato, kad pardavėjai atsako už visus žemės sklypo ir pastato trūkumus, jeigu pirkėja įrodo, kad tie trūkumai atsirado iki žemės sklypo ir pastato perdavimo (t.y. iki šios sutarties pasirašymo) arba dėl priežasčių, atsiradusių iki žemės sklypo ir pastato perdavimo (t.y. iki šios sutarties pasirašymo).
Pirkimo – pardavimo sutarties 6.1. p. numato, jog paaiškėjus, kad žemės sklypas ir pastatas neatitinka šioje sutartyje numatytų pardavėjų pareiškimų ir/ar garantijų dėl kokybės reikalavimų ir pardavėjai su pirkėja neaptarė šių trūkumų, kad pardavėjai nuslėpė jiems sutarties metu žinomus trūkumus, pirkėja, nusipirkusi netinkamos kokybės turtą, turi teisę savo pasirinkimu reikalauti: kad būtų atitinkamai sumažinta turto kaina; kad pardavėjai neatlygintinai per protingą terminą pašalintų žemės sklypo ir pastato trūkumus arba atlygintų pirkėjos išlaidas šiems trūkumams ištaisyti, jeigu trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės turto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.334 str. 1 d. 3 p. taip pat yra įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.), taip pat turėtas/būtinas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant vieną iš pirmiau įvardytų jo atsakomybę šalinančių pagrindų.
Nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atestuoto, atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją statybos srityje turinčio specialisto Ž. P. parengtas 2014-08-11 Statybų darbų techninės kokybės patikrinimo (apžiūros) aktas Nr. 08-11 su jame esančiomis nuotraukomis, Statybų techninės priežiūros specialisto V. J. parengtas 2015-05-08 įvertinimas, byloje apklaustų liudytojų A. M., V. J., V. A., turinčių išsilavinimą, kvalifikaciją ir patirtį statybos srityje, parodymai bei Teismo statybinės ekspertizės, atliktos prof. S. M., 2015-08-20 aktas Nr. 15-31 leidžia teismui daryti pagrįstą ir pakankamą, aukšto tikėtinumo laipsnio išvadą, jog ieškovei R. F. buvo parduotas netinkamos kokybės pastatas (unikalus Nr. 4400-1665-8203), esantis Vilniaus r. Zujūnų sen. Maskoliškių k. (duomenys neskelbtini), turintis tam tikrų trūkumų, kurie nebuvo atsiradę / akivaizdūs sutarties sudarymo metu, kurie gali būti laikomi esminiais ir kurie atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki jo perdavimo pirkėjai, ir už kuriuos atsakovai, kaip pardavėjai, įsipareigojo atsakyti pirkimo – pardavimo sutartimi, o taip pat už kuriuos atsakovai, kaip pardavėjai ir pastato statytojai taip pat privalo atsakyti pagal įstatymą.
Pirma, kaip paaiškino ieškovė R. F., parodė pastatą apžiūrėjęs UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ dirbantis išsilavinimą, kvalifikaciją ir patirtį statybos srityje turintis liudytojas A. M., kaip matyti iš UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2014-08-11 Statinio apžiūros akto, 2015-08-20 Teismo ekspertizės akto Nr. 15-31 ir juose esančių nuotraukų, pastato išorinės sienos, fasado apdailinis paviršius turi įtrūkimų, erozijos pažaidų, fasado apdaila/tinkas vietomis yra atsilupęs ir nutrupėjęs, fasado apdailos sluoksnis atsilupinėja, fasado paviršiuose pastebimi vandens nutekėjimo pėdsakai, fasadas tam tikrose vietose turi mechaninių pažaidų, pastato cokolis taip pat vietomis turi trūkio pažaidų. Kaip jau buvo minėta, tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog pastato pirkimo – pardavimo metu fasadas vizualiai jokių defektų (įtrūkimų, suskylimų, drėgmės dėmių ir pan.) neturėjo, buvo tvarkingas, toks, koks užfiksuotas nuotraukose kadastrinių matavimų byloje, vizualiai matėsi ir buvo išryškėjęs fasado defektas tik vienoje vietoje – sienoje prie pagrindinio įėjimo į pastatą, kurį pagal šalių žodinį susitarimą atsakovai įsipareigojo ištaisyti po sutarties sudarymo, ką 2014 m. vasarą pradėjo daryti, nulupdami/mechaniškai nuimdami tinką nuo dalies vienos iš sienų prie įėjimo į pastatą, tačiau taip ir nebaigę darbų (teismo ekspertizės akte esančios nuotraukos 1.4.-1.6. pvz.). Taigi, byloje nekilo ginčo dėl to, jog visi kiti aukščiau nurodyti fasado pažeidimai atsirado ir išryšėjo jau po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kaip paaiškino ieškovė, 2011 m. pavasarį ir vėliau.
Kaip nurodė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Statinio techninės kokybės patikrinimo akte jį parengęs specialistas Ž. P., minėti fasado pažeidimai atsirado dėl netinkamai atliktų statybos darbų, fasado išorės apdailos – nuolydžių nesuformavimo, dėl ko esantys krituliai nesurenkami ir nenubėga per konstrukcinius nuolydžius, o tiesiog laša ir patenka tiesiai ant fasado. Kaip parodė pastatą apžiūrėjęs liudytojas A. M., fasado sienų bei cokolio pažeidimai, dideli fasado dekoratyvinio tinko nutrupimai galėjo atsirasti dėl neteisingai įrengtų palangių mazgų, per daug išsikišusios stogo konstrukcijos (murlotų), fasado įrengimo technologijų nesilaikymo, netinkamai atliktų rangos darbų pastato statybos procese ir pan. Atsakovų pateiktame statybų techninės priežiūros specialisto V. J. 2015-05-08 įvertinimo akte taip pat nurodoma, kad fasado cokolio pažeidimai galėjo atsirasti dėl netinkamai atliktų armavimo, gruntavimo ir tinkavimo darbų. Kaip nurodyta teismo eksperto prof. S. M. išvadoje, visi aukščiau nurodyti fasado defektai, išskyrus defektą prie įėjimo į pastatą, atsiradusį atsakovams tikslingai pašalinant apdailos sluoksnį, o taip pat išskyrus du mechaninio pobūdžio defektus, susijusius su netinkamu pastato naudojimu po jo pardavimo, pavaizduotus teismo ekspertizės akto nuotraukose 1.8.ir 1.14., atsirado dėl statybos technologijos pažeidimų, arba netinkamai parenkant statyboje panaudotas medžiagas ir jas netinkamai paruošiant darbui, arba netinkamai paruošiant pagrindą, ar netinkamai atliekant pačius fasado išorinės apdailos darbus, tuo tarpu vandens pratekėjimo žymės fasade atsirado dėl netinkamai įrengto stogo.
Taigi, nors minėti statybos srities specialistai nurodo įvairias galimas fasado ir cokolio defektų atsiradimo priežastis, tačiau bet kuriuo atveju defektų atsiradimą jie visi sieja su vienais ar kitais netinkamai atliktais statybos darbais, ar tai atliekant pastato išorinę apdailą, ar įrengiant stogą ir pan., t.y. defektus sieja būtent su pastato statybos metu padarytais pažeidimais, dėl kurių be kita ko, pastato fasadas neatlaiko jam daromo atmosferos poveikio (lietaus, sniego, kitų kritulių) ir jame atsiranda suskilimai, įtrūkimai, drėgmės, vandens nutekėjimo žymės. Akivaizdu, kad jeigu pastato fasado ir kiti statybos darbai būtų atlikti tinkamai, laikantis teisės norminių aktų bei įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, tokie fasado defektai neatsirastų, nes fasado išorinė apdaila daroma, stogas dengiamas ne tik estetiniais sumetimais, bet ir tam, kad pastatas būtų apsaugotas nuo išorinio atmosferos poveikio. Kaip jau buvo konstatuota, pastato statytojais ūkio būdu buvo būtent atsakovai T. ir J. N., statę pastatą savo rizika, savo jėgomis ar pasitelktų rangovų pagalba, todėl būtent jų atlikti veiksmai teisine prasme laikytini susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiais po pastato perdavimo ieškovei jo fasado ir cokolio pažeidimais.
Atsakovai nesutiko su ieškovės nurodytomis bei aukščiau nurodytų statybos srities specialistų konstatuotomis aplinkybėmis, teigdami, jog drėgmė ant pastato fasado bei jo pažeidimai atsirado dėl ieškovės po pastato perdavimo netinkamai įrengtos lietaus nuvedimo sistemos, kai nėra užtikrinamas lietaus vandens kaupimasis ir pašalinimas iš lietvamzdžių, jie užsikemša, o vanduo kyla į viršų ir per latakus patenka ant pastato fasado sienų. Nors netinkamai įrengta lietaus nuvedimo sistema nurodoma kaip viena iš galimų alternatyvių vandens nutekėjimo žymių fasade atsiradimo priežasčių atsakovų pateiktame V. J. 2015-05-08 įvertinime, tačiau byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų iškeltą versiją tiek dėl netinkamos lietaus nuvedimo sistemos įrengimo apskritai, tiek dėl jos įtakos atsiradusiems fasado trūkumams bei kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, jog fasado pažeidimai atsirado būtent dėl lietaus nuvedimo sistemos netinkamumo, nei jog jie atsirado dėl netinkamai atsakovų atliktų fasado išorinės apdailos / stogo įrengimo bei kitų statybos darbų. Teismo ekspertizės 2015-08-20 akte Nr. 15-31 daroma vienareikšmė išvada, jog galimai neatitinkantis reikalavimų lietaus vandens nuvedimas į gruntą (jeigu toks ir būtų nustatytas byloje) negali būti fasado defektų priežastimi, ir nėra jokio priežastinio ryšio tarp galimai netinkamai įrengto vandens nuvedimo į grundą ir fasado defektų, nes jeigu dėl nepakankamai susigeriančio į gruntą vandens prisipildytų stogo lietloviai ir iš jų vanduo bėgtų ant fasado, matytųsi atitinkamos vandens nutekėjimo žymės, o kitokio poveikio netinkamas vandens nuvedimas į gruntą fasado kokybei įtakos padaryti negali. Teismo ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad tik dalis fasado defektų yra netoli lietvamzdžių. Liudytojas A. M. taip pat teismo posėdyje parodė, kad jeigu lietaus vanduo negalėtų nutekėti per netinkamai įrengtus, užsikimšusius lietvamzdžius į nuotekų sistemą, vanduo užsiliktų būtent tose vietose, kur yra latakai, o nagrinėjamu atveju yra nustatyti sienų pažeidimai ir kitose vietose, esančiose toli nuo latakų.
Atsakovai taip pat savo nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog visi ar didelė dalis fasado pažeidimų atsirado dėl jam padaryto mechaninio poveikio, pavyzdžiui, ieškovei perimetru aplink namą išklojant trinkeles, tvarkant aplinką ir pan., t.y. dėl pačios ieškovės ar trečiųjų asmenų veiksmų, naudojant pastatą, tačiau su šiuo argumentu sutiktina tik iš dalies. Kaip konstatuota teismo ekspertizės išvadoje, yra nustatyti tik du smulkūs mechaninio pobūdžio defektai, susiję su netinkamu pastato naudojimu, pavaizduoti teismo ekspertizės akto nuotraukose 1.8. ir 1.14., kur yra didelė mechaninių pažeidimų tikimybė, su kuo sutinkama ir atsakovų pateiktame specialisto V. J. 2015-05-08 įvertinimo akte. Nors minėtame V. J. akte nurodoma, kad kiti fasado pažeidimai taip pat galėjo atsirasti mechaniškai paveikus fasado plotą, nes jie užfiksuoti tose pastato fasadinės dalies vietose, kuri yra labai didelė mechaninių pažeidimų tikimybė, tačiau tokiu atveju nėra aišku, kaip dėl mechaninio poveikio galėjo atsirasti fasado suskylimai ir trupinėjimai aukštose sienų vietose, kaip galėjo atsirasti vandens nutekėjimo žymės palei visą fasado sieną. Ieškovė paaiškinimuose neigė kokio nors tikslingo ar netyčinio jos ar trečiųjų asmenų poveikio pastato fasadui buvimą. Liudytojas A. M. parodė, kad jeigu fasadui būtų daromas mechaninis poveikis, atsirastų numušimo žymės, o nagrinėjamu atveju didžiojoje pažeisto fasado dalyje tinkas atšoka nuo mišinio, nusilupa, kas negali būti mechaninio poveikio nei dėl trinkelių klojimo prie fasado, nei kitokių veiksmų priežastimi. Minėti įrodymai paneigia atsakovų pasitelkto specialisto nurodytas aplinkybes, juo labiau, kad V. J. savo vertinimą atliko tik iš UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ akte esančių nuotraukų, t.y. pats vizualiai nebuvęs prie pastato ir jo fiziškai neapžiūrėjęs, pastato nematęs, o teismo posėdžio metu duodamas parodymus patvirtino, jog jo padarytos išvados dėl atsiradusių pažeidimų priežasčių nėra kategoriškos ir vienareikšmės, jas sunku padaryti vien iš liudytojo matytų fotonuotraukų.
Tokiu būdu teismui darant labiau tikėtiną išvadą, jog nustatyti pastato trūkumai atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki pastato perdavimo, negu po pastato perdavimo dėl ieškovės ar trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, būtent atsakovams kyla atsakomybė už minėtus fasado trūkumus.
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, siekiant ištaisyti aukščiau nurodytus teismo nustatytus fasado defektus, už kuriuos atsako atsakovai, būtina, įrengiant pastolius nuvalyti dalį sienų paviršių (vandens pėdsakus nuo pastato), atlikti dalies sienų tinkuoto paviršiaus remontą (naujai armuoti ir tinkuoti paviršius), perdažyti fasadą (naujai atlikti apdailos darbus). Pagal teismo eksperto atliktus skaičiavimus Lokalinėje sąmatoje 2015-03 kainomis, su kuriais ieškovė ir jos atstovė pilnai sutiko, pažymėdama, jog teismo eksperto nurodyta suma yra didesnė dėl padidėjusių statybos darbų kainų, minėtiems trūkumams ištaisyti reikėtų patirti viso 4679 € išlaidų (atliekant darbus pagal darbo kodus R23-67, R62P-2107, R26P-2101, R14-179). Vadovaujantis ieškovės pateiktais UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ skaičiavimais 2014-08 kainomis, tokio paties pobūdžio ir kiekio trūkumų šalinimo darbams (pagal identiškus darbo kodus) atlikti bei medžiagoms įgyti reikėtų patirti 2647,65 € išlaidų plius 566 € PVM ir kitos būtinos išlaidos (papildomų medžiagų ir mechanizmų vertė, procentas už sezoninius ir specifinius darbus, socialinio draudimo išlaidos, statybvietės išlaidos ir kt.). Vadovaujantis atsakovų pateikta V.M. L. sąmata 2014-03 kainomis, tokio paties pobūdžio, tačiau kiek mažesnio kiekio trūkumų šalinimo darbams atlikti bei medžiagoms įgyti reikėtų patirti 1722,96 € išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų T. ir J. N. pateiktoje Lokalinėje sąmatoje nurodyti kai kurių darbų ir medžiagų kiekiai (pvz., pagal kodą R62P-2101) skiriasi tiek nuo UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, tiek nuo teismo eksperto S. M. parengtose lokalinėse sąmatose vienodai nurodytų reikalingų darbų kiekių, atsakovai nepaaiškino tokio nukrypimo priežasčių ir jo nepagrindė, teismas, nustatydamas priteistiną ieškovei sumą, atsakovų pateiktoje sąmatoje esančiomis duomenimis nesiremia. Tokiu būdu Teismo ekspertizės akte teismo eksperto bei UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ parengtose Sąmatose reikalingas patirti išlaidas trūkumams pašalinti, kurios pakankamai ženkliai skiriasi, skaičiuojant pagal kainas tik kelių mėnesių skirtumu, nesant byloje kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų teismui tiksliai nustatyti tokių darbų atlikimo kainą, teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, mano esant tikslinga priteisti ieškovei aukščiau nurodytose lokalinėse sąmatose figūruojančių kainų vidurkį, t.y. 3946,33 €.
Į prašomą priteisti sumą yra ieškovės pagrįstai įskaičiuota ir suma, reikalinga fasado prie įėjimo į pastatą trūkumams pašalinti, kuriuos, kaip sutiko abi šalys, buvo pradėjęs taisyti pats atsakovas T. N. 2014 m. vasarą, tačiau darbų nepabaigė. Atsakovai teigė, jog ieškovė negali reikšti reikalavimo dėl tokių trūkumų išlaidų atlyginimo, nes jau pasinaudojo vienu iš alternatyvių pažeistų teisių gynimo būdu – pareikalavo iš atsakovų neatlygintinai pašalinti trūkumus, kas ir buvo daryta. Vis dėlto, teismas atmeta tokios atsakovų argumentus, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai minėtų, egzistavusių jau parduodant pastatą defektų iki šiol nepašalino ir neįrodė, jog tai nebuvo padaryta dėl pačios ieškovės kaltės. Tai reiškia, kad ieškovės nebuvo įgyvendintas vienas iš pažeistų jos teisių gynimo būdų, norimas rezultatas pasiektas nebuvo. Ieškovės veiksmai, iš esmės nuo pat 2011 m. nuosekliai prašant atsakovus ištaisyti pastato trūkumus, reiškiant jiems žodines pretenzijas, kreipiantis į statybos srities specialistus dėl pastato būklės vertinimo atlikimo ir patiriant pakankamai dideles su tuo susijusias išlaidas, galiausiai kreipiantis į teismą su ieškiniu, verčia kritiškai vertinti atsakovų teiginį, jog būtent pati ieškovė jų paprašė nebetaisyti fasado trūkumų. Atsakovų nurodomas ieškovės elgesys, atsisakant atsakovo siūlomų neatlygintinių fasado defektų ištaisymo paslaugų, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atrodytų visiškai nelogiškas.
Antra, nors ieškovė, remdamasi UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2015-08-11 aktu, nurodė dar vieną pastato fasado trūkumą – sėdimo požymius turinčias nuogrindas dėl blogai sutankinto grunto, tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų minėtą aplinkybę. Kaip konstatuota Teismo ekspertizės akte Nr. 15-31, pastato nuogrindų „sėdimo“ požymių nenustatyta, o teismo ekspertas apskritai nepateikė atsakymo į klausimą, ar tinkamai, laikantis teisės norminių aktų ir įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų, įrengtos nuogrindos gali „sėsti“ bėgant laikui ir dėl kokių priežasčių. Byloje apklausti liudytojai A. M., V. J. ir V. A. davė prieštaringus parodymus apie tai, ar tinkamai įrengtas pastatas gali, bėgant laikui „sėsti“, dėl kokių priežasčių ir pan. Tokiu būdu teismas laiko šiuos ieškovės nurodytus pastato trūkumus neįrodytais, atitinkamai nepasisako ir dėl prašomų priteisti išlaidų nuogrindų remontui (darbų kodas R61P-0103) pagrįstumo.
Trečia, kaip paaiškino ieškovė R. F., parodė pastatą apžiūrėjęs liudytojas A. M., kaip matyti iš UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2014-08-11 Statinio apžiūros akto, 2015-08-20 Teismo ekspertizės akto Nr. 15-31 ir juose esančių nuotraukų, pastato stogas turi tam tikrų defektų, atsiradusių nuo pat stogo įrengimo: netinkamai įrengtos stogo šlaito kraštų briaunos, jos nehermetiškos, dėl ko vanduo patenka į stogo konstrukciją ir iš jos išteka ant išorės sienų ir taip atsiranda aukščiau nurodytos vandens pratekėjimo žymės fasade; neužhermetinta antstato ir stogo sandūra; kai kurios stogo pakalimo lentelės yra atitrūkusios, labiausiai tikėtina dėl netinkamo jų pritvirtinimo ir lietaus vandens poveikio. Teismas sprendžia, kad ieškovė R. F., nebūdama statybų srities specialistė, negalėjo pirkimo – pardavimo metu nustatyti/suvokti šių pastato pirkimo metu vizualiai egzistavusių ir matomų defektų, kurie pasekmes (vandens pratekėjimą ant sienų ir fasado pažeidimą) sukėlė tik pradėjus jai pastate nuolat gyventi ir jį naudoti. Nors atsakovai akcentavo tą aplinkybę, jog stogo defektai galėjo atsirasti dėl jo netinkamo eksploatavimo, tačiau byloje nėra nustatyta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė R. F. patvirtino, jog po pastato įgijimo buvo užlipta ant stogo, norint sumontuoti televizijos anteną, ventiliacinį kaminėlį, tačiau daugiau ant stogo lipta nebuvo, joks mechaninis poveikis stogui darytas nebuvo. Teismo ekspertizės akte konstatuojama, jog stogo defektų, kurie galėjo atsirasti dėl žmonių vaikščiojimo ant stogo, nenustatyta, nors esant būtinumui (remontuojant stogą, fasadą, tvirtinant ant jo įrenginius) ant tokio tipo stogo galima užlipti ir vaikščioti jo nesugadinant.
Nors UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ akte, kaip defektas, nurodoma, jog stogo danga vietomis banguota, jos užleidimas ant skardos netinkamas, pro užleidimą drėgmė patenka į patalpas, stogo danga ant skardos prilipdyta nekokybiškai ir yra nesandari, patys skardos lakštai yra banguoti ir turi mechaninių pažeidimų, tačiau byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų aukščiau nurodytas aplinkybes. Teismo ekspertizės išvadoje konstatuojama, jog vandens patekimo į patalpas pro stogą nenustatyta, apie stoglangius vandens pratekėjimų nesimato, todėl stoglangių įrengimo, t.y. jo apskardinimo, stoglangių ir stogo dangos jungčių defektų nėra, tuo tarpu stogo dangos susibangavimai naudojant pastatą nesimato ir nėra laikytini stogo defektais. Jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų teismo ekspertizės išvadą bei pagrįstų ieškovės nurodomas aplinkybes byloje nėra, todėl teismas laiko neįrodytu minėtą defektą. Be to, teismas sutinka su atsakovų argumentu, jog jeigu stogo dangos susibangavimai ir egzistavo pirkimo – pardavimo metu, jie galėjo būti pirkėjai, net ir nesančiai statybos srities specialiste, vizualiai matomi, akivaizdūs.
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, siekiant ištaisyti aukščiau nurodytus teismo nustatytus stogo defektus, būtina iš naujo įrengti stogo šlaito kraštų briaunas pagal bituminių čerpių gamintojo rekomendacijas, užhermetinti stogo ir priestato sandūrą, pritvirtinti atsilupusias stogo karnizo pakalimo lenteles ir pan. Pagal teismo eksperto atliktus skaičiavimus Lokalinėje sąmatoje 2015-03 kainomis, minėtiems pastato trūkumams ištaisyti reikėtų patirti 591,40 € išlaidų su PVM (pagal darbo kodus R62P-5507, R8-59, N10-81-4). Vadovaujantis UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktais skaičiavimais 2014-08 kainomis, kitokio pobūdžio ir kiekio trūkumų šalinimo darbams atlikti bei medžiagoms įgyti (pagal darbų kodus R8-59, R8-73, R8-94, R8-100, R8-6) reikėtų patirti 1214,25 € išlaidų. Vadovaujantis atsakovų pateikta V.M. L. sąmata 2014-03 kainomis, tokio paties pobūdžio ir kiekio trūkumų šalinimo darbams, kokie nurodyti ieškovės pateiktoje sąmatoje, atlikti bei medžiagoms įgyti reikėtų patirti 874,52 € išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad vis dėlto, teismas konstatuoja esant nustatytus būtent tokius stogo trūkumus, kokie yra užfiksuoti Teismo ekspertizės akte bei iš dalies – UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliktame vertinime, išlaidos minėtiems trūkumams ištaisyti nustatytinos pagal teismo eksperto atliktus skaičiavimus (jo panaudotus darbų kodus, kiekius ir kainas), todėl iš atsakovų solidariai ieškovei priteistina 591,40 € išlaidų stogo trūkumams pašalinti.
Teismas tenkina ieškovės R. F. reikalavimą priteisti išlaidas statybinių šiukšlių išvežimui (darbų kodas R23-60), kadangi jos laikytinos objektyviai būtinomis ir reikalingomis, nes atliekant aukščiau nurodytus pastato defektų šalinimo darbus, neišvengiamai susidarys statybinės atliekos ir šiukšlės. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog statybinių šiukšlių išvežimas 1 km atstumu, pakraunant rankiniu būdu, kainuotų 96,90 € plius PVM, tuo tarpu atsakovų pateiktoje V. M. parengtoje Lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog tokio pat pobūdžio ir apimties darbas kainuotų 33,18 € plius V. S. skaičiuojant pagal kainas tik kelių mėnesių skirtumų, nesant byloje jokių kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų teismui tiksliai nustatyti tokių darbų atlikimo kainą, teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, mano esant tikslinga priteisti ieškovei aukščiau nurodytų lokalinėse sąmatose figūruojančių kainų vidurkį, t.y. 65,04 € plius 13,65 € PVM.
Ketvirta, nors ieškovė nurodė, kad vidaus atitvaros (pertvarkos) turi skilinėjimo pažaidų, atsiradusių dėl nekokybiškai įvykdytų darbų, tačiau byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų minėto defekto buvimą bei tai, jog jie atsirado iki pastato perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki pastato perdavimo ieškovei. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad jokių pertvarų pažaidų nenustatyta. Kaip nustatyta byloje, perduodant pastatą ieškovei, jame dar nebuvo atlikta vidaus apdaila, todėl nėra aišku, ar ieškovės pateikto UAB ‚Pastatų diagnostika ir statyba“ akte esančioje nuotraukoje pavaizduoti vidaus pertvarų skilinėjimai egzistavo pastato perdavimo metu, kada jos atsirado ir dėl kokių priežasčių, tuo tarpu vien minėtą aktą surašiusio specialisto teiginys, jog pažeidos atsirado dėl nekokybiškai, nesilaikant gamintojo technologijų, atliktų darbų, nesant byloje jokių kitų duomenų ir įrodymų apie vidaus atitvarų pažeidimus ir jų atsiradimo priežastis, negali būti laikomi pakankamu tokio defekto įrodymu. Be to, kaip matyti iš ieškovės pateiktos Lokalinės sąmatos, kuria grindžiama prašoma priteisti iš atsakovų suma, joje nėra įtraukta jokių vidaus atitvarų (pertvarų) defekto šalinimo darbų ir išlaidų, reikalingų jiems atlikti, sumų, todėl teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.
Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 209,75 € UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ Lokalinėje sąmatoje nurodytų išlaidų įvairiems sienos remonto darbams (darbų klodas R3-27), tačiau ieškovė nedetalizavo, nepaaiškino bei jokiais įrodymais nepagrindė, kokie, t.y. kokio pobūdžio ir apimties remontai darbai yra turimi omenyje, kodėl jie būtini ir reikalingi, kaip buvo paskaičiuota jų atlikimo kaina ir pan., todėl teismas sutinka su atsakovų išdėstytais argumentais dėl tokio reikalavimo nepagrįstumo ir jį šioje dalyje atmeta, kaip neįrodytą.
Nesutikdami su ieškovės reikalavimu atsakovai nurodė, kad pastato statybos buvo prižiūrimos atestuoto techninės priežiūros vadovo J. O. tačiau teismui pateiktas 2008-02-11 Susitarimas dėl statybos techninės priežiūros vykdymo sudarytas tarp techninės priežiūros vadovo J. O. ir B. N., ir jis sudarytas dėl ūkininko sodybos Balandiškių k. Avižienių sen. Vilniaus r., sklypo kadastrinis Nr. 4103/200:1764, t.y. teismui pateiktas susitarimas tarp nedalyvaujančių byloje asmenų dėl statybų kitame, negu parduotas ieškovei, žemės sklype, kitoje vietovėje, vykdymo, o byloje nėra jokių kitų įrodymų dėl statybos techninės priežiūros vykdymo.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei R. F. parduotas pastatas neatitinka atsakovų T. ir J. N. pareiškimų ir / ar garantijų dėl jo kokybės reikalavimų, šalys neaptarė sutartyje teismo konstatuotų pastato trūkumų, išryškėjusių po sutarties sudarymo ir pastato perdavimo, teismo nustatyti pastato trūkumai atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki pastato perdavimo ieškovei ir yra susiję su pačių atsakovų atliktais pastato statybos darbais, byloje nėra nustatyta, jog minėti trūkumai atsirado dėl netinkamo pastato naudojimo, pačios ieškovės ar trečiųjų asmenų veiksmų, taip pat dėl nenugalimos jėgos, atsakovai nenurodė ir neįrodė jų atsakomybę šalinančių aplinkybių, atsiranda pagrindas solidariai priteisti iš atsakovų ieškovei viso 4616,42 € išlaidų nustatytiems parduoto pastato kokybės trūkumams pašalinti (teismas vadovaujasi ir teismų praktika, pvz., žr. LAT 2010-12-20 nutartis c.b. L.G. v. A.S., Nr. 3K-3-530/2010; 2015-03-13 nutartis c.b. M.A. v UAB „Pamario troba“, Nr. 3K-3-142-687/2015). Ieškovė, įsigydama pastatą, kuris iš esmės buvo parduodamas ir yra naudojamas kaip gyvenamasis namas, turėjo pagrįstų teisėtų lūkesčių, kad pastatas yra tinkamos kokybės, jog protingą laiką galės būti naudojamas pagal paskirtį, taip pat turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, jog paaiškėjusius statybos defektus, atsakovai, kaip pardavėjai ir tuo pačiu statytojai, pašalins. Kaip jau buvo minėta, pardavėjai T. ir J. N. per protingą terminą, ieškovei pareiškus jiems pretenzijas dėl pastato kokybės, efektyviai ir tinkamai nepašalino pastato trūkumų, t.y. šiuo atveju nebuvo išnaudotas vienas iš alternatyvių ieškovės pažeistų civilinių teisių gynimo būdų, todėl ieškovė turi teisę reikalauti taikyti kitą teisių gynimo būdą, o atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovei trukumų, kuriuos įmanoma pašalinti, ištaisymo išlaidas.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovai prašė atmesti ieškinį, teigdami, jog ieškovė praleido CK 6.338 str. 2 d. numatytą dviejų metų nuo daikto perdavimo dienos daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminą, per kurį pirkėjas gali pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų, laikydami jį ieškinio senaties terminu. Teismas su šiuo argumentu nesutinka.
Pagal CK 1.125 str. 5 d. 2 p. ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų. Pagal CK 6.338 str. 2 d., kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Nagrinėjamu atveju terminai ginčo daikto (pastato) garantijos kokybei yra nustatyti įstatyme. P. S. įstatymo 36 str. statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas, skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Už per garantinį terminą nustatytus defektus CK nustatyta tvarka atsako rangovas. Pretenzijas nekilnojamojo turto pardavėjui dėl daikto trūkumų pirkėjas gali reikšti per šio daikto kokybės garantinį terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip penkeri metai nuo namo pripažinimo tinkamu naudoti dienos (Statybos įstatymo 36 str. 1 d., CK 6.698 str.). Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjo teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 str. atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Tokiu atveju taikytina CK 1.125 str. 5 d. 2 p. norma dėl senaties termino ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų (Vilniaus apygardos teismo 2014-05-08 nutartis c.b. D.z. v UAB „Vilsotos investicijos“, Nr. 2A-623-431/2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju ginčo pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2008-12-22 aktu, todėl ieškovė dėl ne paslėptų darbų trūkumų į atsakovus galėjo kreiptis atitinkamai iki 2013 m. pabaigos. Kaip paaiškino ieškovė R. F., dalis pastato trūkumų buvo pastebėta jau 2011 m. vasarą, ir dėl to iki pat ieškinio pateikimo dienos atsakovams buvo nuolat reiškiamos žodinės pretenzijos, abi ginčo šalys sutiko ir patvirtino, kad 2014 m. vasarą (šalys negalėjo tiksliai nurodyti konkretesnio laiko) atsakovas pradėjo taisyti pastato dalies prie įėjimo sienos trūkumus, egzistavusius pirkimo – pardavimo metu, tokiu savo veiksmu iš dalies pripažindamas pretenzijų pagrįstumą (CK 1.130 str. 2 d.), o atsakovams nebaigus taisyti defektų, ieškovė 2014 m. rugpjūtį, ruošdamasi teismui, kreipėsi į UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ dėl pastato kokybės įvertinimo, 2015-02-18 - į teismą su ieškiniu. Net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, šiuo atveju būtų pagrindas jį atnaujinti, o atmesti ieškinį vien dėl praleisto senaties termino būtų neteisinga, kadangi vis dėlto, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ieškovei parduoto pastato defektų buvimo faktą, per visą laiką nuo trūkumų nustatymo ieškovė nuosekliai ir intensyviai siekė ir tikėjosi, jog atsakovai imsis priemonių trūkumams ištaisyti, pats atsakovas, kaip minėta, iš pradžių suorganizavęs dalies trūkumų pašalinimą, vėliau pradėjo neigti savo atsakomybę dėl nustatytų trūkumų, po ko ieškovė užsakė nemažai išlaidų pareikalavusį pastato kokybės tyrimą, kuriuo grindžiamas ieškinio reikalavimas, pareiškė ieškinį šioje byloje. Būtent todėl teismo nuomone, ieškovės pažeista teisė turi būti ginama, tuo tarpu pritaikius ieškinio senatį, jai būtų užkirstas kelias apginti pažeistas teises, o sprendimas būtų socialiai neteisingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-21 nutartis c.b. Daugiabučio namo savininkų bendrija „Minties g. 8a“ v UAB „Progresyvios investicijos“, Nr. 2A-1012/2014; Vilniaus apygardos teismo 20174-09-22 nutartis c.b. UAB „UCS Baltic“ v UAB „Danola“, UAB „Augustine house plius“, Nr. 2A-1201-798/2014).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei atsisakius nuo dalies ieškinio, jai grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio, mokėtino už turtinį reikalavimą, nuo kurio buvo atsisakyta, t.y. 23,65 € (CPK 87 str. 2 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė R. F. sumokėjo 253 € žyminio mokesčio, kuris minusavus jai grąžintiną 23,65 € sumą, sudaro 229,35 €, patyrė 1402 € (4840 Lt) išlaidų UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ namo apžiūrai ir teismui pateikto trūkumų nustatymo, analizės aktui parengti, 1500 € išlaidų teismo ekspertizei apmokėti, 579,24 € išlaidų advokato teisinei pagalbai, t.y. viso patyrė 3710,59 € bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 d., 6 p., 9 p.). Atsakovai T. N. ir J. N. patyrė 900 € išlaidų advokato teisinei pagalbai. LR CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi teismas tenkina apie 47 procentus ieškovės reikalavimų, jai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1743,97 € bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu atsakovams iš ieškovės priteistina 477 € bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str.,
n u s p r e n d ė:
Priimti ieškovės R. F. atsisakymą nuo ieškinio atsakovams T. N. ir J. N. dalies dėl 1402 € išlaidų priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Likusioje dalyje ieškovės R. F. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. Zujūnų sen. Maskoliškių k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovams T. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. Zujūnų sne. Čkoniškių k. (duomenys neskelbtini), 4616,42 € (keturis tūkstančius šešis šimtus šešiolika eurų 42 centus) pastato trūkumų šalinimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovų T. N. ir J. N. lygiomis dalimis ieškovei R. F. 1743,97 € (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 97 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės R. F. atsakovams T. N. ir J. N. lygiomis dalimis 477 € (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei R. F. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 23,65 € (dvidešimt tris eurus 65 centus) žyminio mokesčio (sumokėtas pagal AB „Lietuvos paštas“ 2014-10-13 kvitą).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Renata Volodko