Civilinė byla Nr. e2VP-6223-641/2017

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10389-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.3.1; 3.2.6.10; 3.2.7.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 31 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,

sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,

dalyvaujant ieškovės UAB Medicinos bankas atstovui V. S.,

atsakovei G. P. ir jos atstovei advokatei Anželikai Meškaitei, atsakovės A. E. D. atstovei advokatei Irmai Gutkovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB Medicinos bankas patikslintą prašymą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo,

nustatė:

1. ieškovė UAB Medicinos bankas prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008, vykdymo tvarką toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta taikyti vienašalę restituciją ir iš atsakovės A. E. D. atsakovės G. P. naudai priteisti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad iš atsakovės A. E. D. atsakovės G. P. naudai priteistina 27 144,84 Eur piniginė kompensacija. Ieškovė prašymą grindžia tuo, kad sprendimas realiai negali būti įgyvendintas, nes butas sprendimo priėmimo metu jau buvo perduotas trečiajam asmeniui N. T. vykdymo proceso metu, padengiant atsakovės A. E. D. asmeninę skolą jos išieškotojai N. T., t. y. įsiteisėjusio sprendimo pagrindu teismo taikytos vienašalės restitucijos įgyvendinimas (buto grąžinimas G. P. nuosavybėn ir šio buto (jo vertės) skyrimas ieškovės reikalavimams pagal neapmokėtus vekselius padengimui) tapo visiškai neįmanomas. Atstovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-201-611/2017 ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-461-357/2017, nurodė, kad ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Atstovas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl piniginės kompensacijos, kurios dydis yra lygus atsakovės G. P. įsiskolinimui ieškovei, yra pagrįstas tuo, kad buvo pareikštas Pauliano ieškinys, pagal kurį kreditoriaus teisės ginamos tiek, kiek jam yra reikalinga, t. y. kreditoriaus negali reikalauti daugiau nei yra jo reikalavimo teisė. Atstovas nurodė, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus: Nekilnojamojo turto registro išrašą, antstolės pažymą, nuomonę dėl turto vertės, kurie patvirtina, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra mažesnis nei sprendimo priėmimo metu buvo buto vertė, todėl prašymas turėtų būti tenkinamas visiškai.
2. Atsakovės A. E. D. atstovė advokatė Irma Gutkovienė su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
   2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014, pateikti išaiškinimai netaikytini, nes nagrinėjamu atveju bylų aplinkybės nėra analogiškos. Laiko, kad ieškovė turėtų savo teises ginti pareikšdama atskirą ieškinį dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, o ne nesąžiningai naudotis teismo sprendimo vykdymo tvarkos mechanizmu. Atstovės nuomone, ieškovės interesai yra tinkamai apginti, nes skola iš atsakovės G. P. yra išieškoma, o ieškovės reikalavimų patenkinimas nesukurtų teisinių pasekmių, nes ieškovė neturėtų teisės kreiptis dėl priteistos piniginės kompensacijos išieškojimo, o pati G. P. nelaiko A. E. D. savo skolininke, todėl dėl skolos išieškojimo nesikreips. Be to, būtų praleistas terminas pateikti vykdomąjį raštą vykdyti. Atstovė nurodė, kad A. E. D. padėtis tenkinus ieškovės reikalavimą pablogėtų, o G. P. pagerėtų, todėl būtina laikyti šią situaciją išimtine ir iš viso netaikyti restitucijos.
3. Atsakovė G. P. ir jos atstovė advokatė Anželika Meškaitė su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad savo kreditorinius įsipareigojimus ieškovei vykdo, neslepia savo gaunamų pajamų, A. E. D. nelaiko savo skolininke. Atstovė sutiko, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014, pateikti išaiškinimai šioje byloje netaikytini. Atstovė nurodė, kad ieškovė reikalavimą reiškia kito asmens naudai, todėl toks jos reikalavimas negali būti tenkinamas. Atstovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė, sužinojusi, kad butas perleistas, turėjo kreiptis su atskiru ieškiniu A. E. D. dėl nuostolių atlyginimo. Atstovės nuomone, tenkinus ieškovės reikalavimą, sprendimo įvykdymas bus neįmanomas. Atstovė teigimu, ieškovė netinkamai suformulavo reikalavimą dėl piniginės kompensacijos dydžio bei nepateikė duomenų apie dabartinę buto vertę. Atstovė išreiškė abejonę, kad turto vertė turėtų būti nustatyta procesinio sprendimo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką priėmimo momentu, bet ne remiantis 2008 m. duomenimis.
4. Į teismo posėdį neatvyko atsakovė A. E. D. ir trečiasis asmuo R. P., kuriems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsakovė A. E. D. tinkamai atstovaujama atstovės advokatės Irmos Gutkovienės, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo teismo posėdyje nagrinėjamas atsakovei A. E. D. ir trečiajam asmeniui R. P. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 284 straipsnio 2 dalis).

Prašymas tenkintinas iš dalies. 

5. Bylos duomenimis nustatyta, jog Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008 pagal ieškovės UAB Medicinos bankas ieškinį atsakovėms G. P. ir A. E. D. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo patenkino ieškovės ieškinį, pareikštą actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, – pripažino negaliojančia atsakovių 2006 m. lapkričio 24 d. sudarytą dovanojimo sutartį, taikė vienašalę restituciją ir įpareigojo A. E. D. grąžinti G. P. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė, kaip to reikalauja CPK 272 straipsnis, natūra priteisto turto vertės. Šis sprendimas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Ieškovei kreipusis dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, paaiškėjo, kad antstolė Eurika Rulienė 2008 m. kovo 12 d. turto arešto aktu areštavo ginčo butą A. E. D. kreditorės N. T. naudai ir
   2008 m. gegužės 30 d. turto perdavimo išieškotojui aktu jį perdavė atsakovės A. E. D. kreditorei N. T.. Todėl akivaizdu, kad restitucijos dalykas neišliko ir ieškovė negali nukreipti į jį savo reikalavimo, t. y. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimas tapo faktiškai neįvykdomas.
6. CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui pakeisti sprendimo vykdymą. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ir savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
7. Nesutiktina su atsakovių argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neturi teisės kreiptis dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, o jos reikalavimo patenkinimas nesukels teisinių pasekmių, ir kad nagrinėjamu atveju netaikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014, patiekti išaiškinimai. Atkreiptinas atsakovių dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-201-611/2017 pagal ieškovės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2eS-754-856/2016, kuria palikta nepakeista Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2eVP-755-841/2016 atmesti ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, konstatuota, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra analogiškos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014 nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes abiem atvejais pripažinus sandorį negaliojančiu buvo taikyta restitucija natūra, o restitucijos objektas neišliko. Kasacinis teismas nurodė, kad tai, jog nagrinėjamoje byloje buvo taikyta vienašalė, o aptartoje byloje – dvišalė restitucija, nesudaro pagrindo laikyti bylos faktines aplinkybes tiek skirtingomis, kad negalėtų būti taikomos kasacinio teismo suformuluotos CPK 284 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-201-611/2017 perdavė bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2eS-754-856/2016 perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, konstatavę, kad turi būti pakeista teismo sprendimo vykdymo tvarka, o turto vertės nustatymas yra fakto klausimas. Todėl nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovė turi teisę kreiptis dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, o teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014, pateiktais išaiškinimais.
8. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014 yra nurodęs, jog tais atvejais, kai vykdant sprendimą dėl turto grąžinimo natūra (restitucijos atlikimas natūra) paaiškėja, kad turto ar jo dalies natūra nebėra ir įvykdyti sprendimo – grąžinti turto – neįmanoma, tai sprendimo vykdymas atliekamas išieškant turto ekvivalentą pinigais. Jeigu priimant sprendimą nebuvo taikytas pirmiau nurodytas CPK 272 straipsnis ir sprendime nenurodyta grąžinamo turto vertė, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, tai, keičiant tokio sprendimo vykdymo tvarką, ši vertė nustatoma vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir taikant restituciją, kuri atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas atsižvelgiant į kainas, buvusias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014).
9. Kasacinis teismas pirmiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014 taip pat pažymėjo, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, kai vietoj nebeegzistuojančio turto, kurį skolininkas turi grąžinti, nustatoma jo vertė pinigais, nurodymas dėl šios pinigų sumos išieškojimo nereiškia naujos restitucijos taikymo. Restituciją taikė teismas, priimdamas sprendimą pripažinti sandorį negaliojančiu, o atsiradus naujų aplinkybių, dėl ko šis sprendimas negali būti įvykdytas, tik pakeičiama jo vykdymo tvarka. Todėl atsakovių argumentai, kad atsakovė G. P. nelaiko atsakovės A. E. D. savo skolininke ir nesikreips dėl piniginės kompensacijos, priteistos pakeitus teismo sprendimo vykdymo tvarką, išieškojimo, laikytini visiškai nepagrįstais. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad šiuo atveju atsakovių nuomonė dėl restitucijos būdo nėra teisiškai reikšminga, nes ieškovė turi teisę laisvai rinktis savo teisių gynimo būdus, spręsti dėl jų naudojimo laiko bei eiliškumo. Akivaizdu, kad ieškovės reikalavimo patenkinimas sukels materialiuosius teisinius padarinius, nes, kaip teisingai nurodė ieškovė, CPK nuostatos suteikia teisę išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnis). Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008, vykdymo tvarką yra pagrįstas.
10. Atsakovių argumentas, kad turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.145 straipsnio 2 dalis, pagal kurią, teismas išimtiniais atvejais turi galimybę pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, atmestinas. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014, nurodyta, kad restituciją taikė teismas, priimdamas sprendimą pripažinti sandorį negaliojančiu, o atsiradus naujų aplinkybių, dėl ko šis sprendimas negali būti įvykdytas, tik pakeičiama jo įvykdymo tvarka. Todėl atsakovės negali prašyti netaikyti restitucijos, kai ji jau pritaikyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir ieškovė reikalauja tik pakeisti šio sprendimo vykdymo tvarką.
11. Kaip minėta, keičiant sprendimo, kuriame nenurodyta grąžinamo turto vertė, vykdymo tvarką, ir vietoj įpareigojimo grąžinti turtą natūra priteisiant to turto vertės piniginę kompensaciją, turto piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas atsižvelgiant į kainas, buvusias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės A. E. D. atsakovės G. P. naudai 27 144,84 Eur piniginę kompensaciją, kurios dydis apskaičiuotas pagal atsakovės G. P. neįvykdytą kreditorinį įsipareigojimą ieškovei. Ieškovė remiasi ta aplinkybe, kad buto vertė, galiojusi 2008 m. sprendimo priėmimo metu, buvo didesnė nei jos prašoma priteisti piniginė kompensacija. Antstolės Eurikos Rulienės 2014 m. birželio 27 d. lydraštis Nr. R-338 ir 2008 m. kovo 12 d. turto arešto aktas vykdomojoje byloje Nr. 0069/08/00338 patvirtina, kad 2008 m. kovo 12 d. antstolė Eurika Rulienė restitucijos dalyku esantį butą įvertino 72 405,00 Eur sumai. Iš antstolės Eurikos Rulienės 2008 m. gegužės 30 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0069/08/00338 matyti, kad antstolė Eurika Rulienė restitucijos dalyku esantį butą 2008 m. gegužės 30 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė už 57 924,00 Eur kainą. Ieškovė taip pat pateikė turto vertintojo R. V. 2014 m. spalio 10 d. nuomonę dėl retrospektyvinės nekilnojamojo turto vertės Nr. 14/10-109-R, kuria buvo nustatyta, kad restitucijos dalyku esantis butas 2008 m. spalio 23 d. galėjo būti vertas 50 683,50 Eur. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ginčo buto vidutinė rinkos vertė 2007 m. liepos 16 d. būklei buvo 31 334,00 Eur. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų bei bylos duomenų taip pat matyti, jog 2006 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartyje dovanojamas butas sutarties šalių buvo įkainotas 110 000 Lt (31 858,20 Eur).
12. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, nagrinėjamu atveju situaciją yra išskirtinė tuo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008 patenkino ieškovės UAB Medicinos bankas ieškinį atsakovėms G. P. ir A. E. D. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, pareikštą actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu. Actio Pauliana (Pauliano ieškinio) instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Nagrinėjamu atveju atsakovės G. P. prievolės (skolos) ieškovei dydis ir atitinkamai ieškovės teisių pažeidimo mastas, dėl kurio apsaugos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimu buvo taikomas actio Pauliana (Pauliano ieškinio) institutas, šiuo metu yra sumažėję iki 27 144,84 Eur. Tačiau įstatymo leidėjas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-201-611/2017 šiuo atveju nedaro išimčių apskaičiuojant turto, kurio grąžinti natūra nėra galimybės, piniginį ekvivalentą, t. y. visais atvejais keičiant spendimo vykdymo tvarką piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas atsižvelgiant į kainas, buvusias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Be to, teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).
13. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų ir bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė A. E. D. butą gavo 2006 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutarties, kuri Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008 pripažinta negaliojančia, pagrindu. Minėta, jog 2006 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartyje dovanojamas butas buvo įkainotas 110 000 Lt (31 858,20 Eur). Pažymėtina, kad ir sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymų, kurie patvirtintų kitą buto vertę (kainą), galiojusią atsakovei A. E. D. priėmus dovanojamą butą, t. y. kai atsakovė gavo tai, ką ji privalo grąžinti, šalys nepateikė, nei viena iš atsakovių neginčijo buto dovanojimo sutartyje nurodytos buto kainos. Deklaratyvūs atsakovės G. P. teiginiai, kad buto vertė turėtų būti nustatyta procesinio sprendimo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką priėmimo momentu, yra visiškai nepagrįsti. Todėl teismas vertina, kad ieškovės prašymas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008 vykdymo tvarką tenkintinas iš dalies, ir pakeistina sprendimo vykdymo tvarka, vietoj įpareigojimo atsakovę A. E. D. grąžinti atsakovei G. P. butą (unikalus Nr. 2997-7002-1014:0048), esantį (duomenys neskelbtini), natūra nurodant, kad iš atsakovės A. E. D. atsakovės G. P. naudai priteisiama šio buto 31 858,20 Eur vertė.
14. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12204-841/2015 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šios nutarties įvykdymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, 284 straipsniu, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008, vykdymo tvarką, nustatant, kad vietoje grąžinimo natūra buto plane pažymėto 48, paskirtis: gyvenamoji, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas kuriame yra butas: (duomenys neskelbtini), 1A9b, kurio bendras plotas 64,50 (šešiasdešimt keturi ir penkiasdešimt šimtųjų) kv. m ploto, su rūsiu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), 3,51 (trys ir penkiasdešimt viena šimtoji) kv. m. ploto, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vienas šimtas keturi), butas Nr. (duomenys neskelbtini) (keturiasdešimt aštuntas), atsakovė A. E. D, asmens kodas (duomenys neskelbtini) privalo sumokėti atsakovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 858,20 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 20 euro centų).

Palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2-12204-841/2015 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki šios nutarties įvykdymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja              Rasa Milvydaitė