Civilinė byla Nr. eB2-582-924/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00627-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.4; 3.4.3.5.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei (duomenys neskelbtini),

n u s t a t ė :

ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir ieškovė) teismui pateiktu pareiškimu prašo iškelti bankroto bylą atsakovei (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė). Nurodė, kad ieškovė yra atsakovės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-11-09 duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka yra 18 827,31 Eur, kurią sudaro 17 340,00 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 1 487,31 Eur delspinigiai.  Atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu terminu nesumokėjus deklaruoto mokesčio. Pridėtinės vertės mokestis susidarė už 2021 metų birželio – rugsėjo mėnesius bei mokesčio delspinigiai. Atsakovė ieškovei teikė šio mokesčio deklaracijas, tačiau jose apskaičiuotų mokesčio sumų nesumokėjo. Atsakovė Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centrui nėra teikusi finansinės atskaitomybės, todėl įvertinti atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykio šiai dienai nėra galimybės. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovei nuo 2021-07-29 nepavyko priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos iš atsakovės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2022-11-09 duomenimis Atsakovė VSDFV skolinga – 0,00 Eur, apdraustųjų asmenų nėra, todėl manytina, kad atsakovė veiklos nevykdo. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstolių kontorose vykdomas išieškojimas iš atsakovės ieškovės naudai penkiose vykdomosiose bylose. Taigi atsakovė yra nemoki, kadangi negali laiku vykdyti turtinių prievolių ieškovei. 

Pareiškimas tenkinamas, atsakovei (duomenys neskelbtini) keltina bankroto byla

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorius, kuriam tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e2-1121-407/2020).

Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo ir reikalaujamų dokumentų, teismo procesiniai dokumentai, siųsti įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), laikomi įteiktais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2021 m. balandžio 2 d., todėl jokie finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti. Taigi, nustatyti realią įmonės finansinę padėtį nėra galimybės. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovė neturi nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu nėra registruota jokių transporto priemonių. Antstolių sistemos duomenimis, antstolių kontorose yra vykdomos 5 vykdomosios bylos, kuriose bendra išieškoma suma yra 18 486,84 Eur.

Taigi, įvertinus visus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovė yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, jokios veiklos nevykdo, nes nėra nė vieno darbuotojo, turto neturi. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas, taip pat nepateikta. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia (duomenys neskelbtini) būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto bylą, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės administratore atrinkta MB „Fasis“. Teismas neturi duomenų, kad šio administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, todėl MB „Fasis“ skirtina administruoti (duomenys neskelbtini) (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.

Vadovaujantis nuo 2021 m. sausio 1 d. įdiegta nemokumo administratorių atrankos programa AVNIS, nemokumo administratoriui nustatytinas 4 200 Eur dydžio bazinis atlygis.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas  

n u t a r i a :

iškelti (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti mažąją bendriją „Fasis“ (juridinio asmens kodas 304050740, eilės numeris nemokumo administratorių sąraše Nr. N-JA0253, adresas Gedimino g. 30-1A, Kaunas, tel. (8-6) 623 6677, (8-37) 77 22 92, el. paštas: bvkcentras@gmail.com).

Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 4 200 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai.

Nustatyti 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 (trisdešimt) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei, atsakovei, paskirtam nemokumo administratoriui, Turto areštų aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui, antstoliams, Turto arešto aktų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo informuoti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                              Edvardas Paliokas