Civilinė byla Nr. e2S-813-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01913-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.3.2.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. O. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6112-1052/2021 pagal ieškovo R. O. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini) bendrijai dėl nutarimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – A. D. individuali įmonė, V. L., A. S., N. J., J. D., R. V., V. V., V. M., T. M., A. K., L. K., uždaroji akcinė bendrovė „Dentvalda“.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme 2021 m. vasario 5 d. buvo gautas ieškovo R. O. ieškinys, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiu Daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini) bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2020 m. lapkričio 5 d. 10-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą – „[p]riimti atliktą detalų planą ir įpareigoti T. M. išdalinti rūsio savininkams dalių paskaičiavimą, suderinant tiksliai plane nubraižytą priklausančio rūsio vietą, tam surengiant rūsio savininkų susirinkimą <...>“.

2.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti: patikslinti ieškinyje nurodomas aplinkybes, pateikti duomenis, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, arba nurodyti, dėl kokių priežasčių jis negali teismui pateikti šių duomenų, nurodyti kokiu pagrindu ieškovas ginčija rūsio patalpų detalųjį planą (planas netinkamai parengtas, turi trūkumų ar kt.), kaip planas ir sprendimas surengti susirinkimą, kuriame bus derinami rūsio patalpų priskyrimo savininkams klausimai, pažeidžia ieškovo teises ir kokią jo materialinę teisę jis siekia apginti, patikslinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir t. t.

3.       Ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame papildė nurodomas aplinkybes ir reikalavimą, t. y., patikslinęs reikalavimą, prašo pripažinti negaliojančiu Daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini) bendrijos narių visuotinio 2020 m. lapkričio 5 d. susirinkimo 10-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį, kuria T. M. įpareigotas „išdalinti rūsio savininkams dalių paskaičiavimą suderinant tiksliai plane nubraižytą priklausančio rūsio vietą, tam surengiant rūsio savininkų susirinkimą“.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovo R. O. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5.       Anot teismo, tiek iš pirminio ieškinio, tiek ir iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas siekia, jog būtų apginta, jo manymu, pažeidžiama jo subjektinė materialioji teisė į rūsio patalpą, tačiau ieškinio rezoliucinėje dalyje ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu Daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini) bendrijos narių visuotinio 2020 m. lapkričio 5 d. susirinkimo 10-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį dėl T. M. įpareigojimo išdalinti rūsio savininkams dalių paskaičiavimą suderinant tiksliai plane nubraižytą priklausančio rūsio vietą, tam surengiant rūsio savininkų susirinkimą. Kaip nurodo ir pats ieškovas, minėta nutarimo dalis nėra pagrindas įgyti ar prarasti nuosavybę, todėl, teismo vertinimu, laikytina, kad tiek tenkinus ieškovo reikalavimą, tiek ir atmetus jį, sprendimas neturės įtakos ieškovo subjektinei materialiajai teisei į ginčijamą rūsio patalpą, kas lemia, kad tokio pobūdžio ginčas teisme nenagrinėtinas. Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinio esminių trūkumų nepašalino, o tik iš dalies patikslino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir susiaurino reikalavimą, kuris iš esmės išliko tapatus priminiam reikalavimui ir nesukeliantis teisinių materialiųjų padarinių.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskiruoju skundu R. O. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-6112-1052/2021, ir klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.         Pirmosios instancijos teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje pripažino, kad ieškovo teisė nepažeista, nors tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje teismas tiria įrodymus, kuriais remdamasis priima sprendimą dėl ieškovo teisių pažeidimo. Juolab, kad šiuo atveju ginčijamas nutarimas pažeidžia ieškovo teises, nes bendrija padalino rūsio patalpas tarp dalies gyvenamojo namo patalpų ir butų savininkų, nors tokia teisė jai nėra suteikta įstatymo, nes patalpos, kurių savininkai nėra įgiję sandorių pagrindu, priklauso visiems pastato patalpų ir butų savininkams. Be to, ieškovo buvo pareikalauta, kad jis naudojamą patalpą atlaisvintų iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

6.2.         Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek tenkinus ieškovo reikalavimą, tiek ir atmetus jį, sprendimas neturės įtakos ieškovo subjektinei materialiajai teisei į ginčijamą rūsio patalpą, kas lemia, kad tokio pobūdžio ginčas teisme nenagrinėtinas. Tačiau būtent skundžiamo nutarimo pagrindu buvo pareikalauta atlaisvinti ieškovo nuo 1993 metų valdomą ir naudojamą rūsio patalpą R-6. Be to, šio nutarimo pagrindu buvo padalintos rūsio patalpos, tai yra nustatytos nuosavybės dalys daliai gyvenamojo namo patalpų savininkams į rūsio patalpas, kurios ieškovui, kaip bendro naudojimo patalpos, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nors 20,58 kv. m. rūsio patalpa R-6 pirkimo pardavimo sutartyje nėra nurodyta, tačiau buto pardavėjai minėta patalpa naudojosi ir šią rūsio patalpą perdavė naudotis ieškovui. Aplinkybę, kad ieškovas naudojasi šia rūsio patalpa, atsakovė pripažįsta ir jos neginčija;

6.3.         Ieškovas ieškinyje nurodė, jog yra pažeidžiamos jo, kaip bendrasavininko, teisės į namo bendro naudojimo patalpas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalis), taip pat buvo pažeistos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios nuosavybės įgijimą (CK 4.47 straipsnis). Taigi, ieškovas aiškiai apibrėžė pareikšto ieškinio dalyką ir teisių gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 1.138 straipsnis) bei iš esmės suformulavo ieškinio faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

6.4.         Ginčijamo nutarimo pagrindu rūsio patalpos, tame tarpe ir ieškovo naudojama patalpa, bus paskirta kažkuriam asmeniui iš bendrijos narių ir bus pagrindas ieškovą iškeldinti iš rūsio patalpos. Be to, šis nutarimas pažeidžia ieškovo teises į bendras rūsio patalpas. Todėl ieškovas įsitikinęs, kad nepanaikinus minėto nutarimo, bus pažeistos ieškovo teisės taip pat ir į bendro naudojimo rūsio patalpas, nes jos bus padalintos tarp dalies bendrijos narių pagal pateiktą teismui dalių paskaičiavimą.

7.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

9.       Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir jam grąžintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiu Daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini) bendrijos narių visuotinio 2020 m. lapkričio 5 d. susirinkimo 10-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį, kuria T. M. įpareigotas „išdalinti rūsio savininkams dalių paskaičiavimą suderinant tiksliai plane nubraižytą priklausančio rūsio vietą, tam surengiant rūsio savininkų susirinkimą“, nesukelia teisinių materialiųjų padarinių, todėl negali būti ginčo teisme dalyku. Ieškovas tvirtina, kad būtent šio nutarimo pagrindu jis yra įpareigotas atlaisvinti šiuo metu jo naudojamas rūsio patalpas, kurias taip pat šio nutarimo pagrindu paskirs kažkuriam asmeniui iš bendrijos narių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, su pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti. 

11.       Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas ieškiniu siekia, kad būtų panaikintas bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu priimtas nutarimas išdalinti rūsio savininkams rūsio patalpų dalių paskaičiavimą, suderinant tiksliai plane nubraižytą priklausančio rūsio vietą. Iš susirinkimo protokolo skundžiamuoju darbotvarkės klausimu turinio matyti, kad toks sprendimas priimtas su tikslu rūsio patalpas išdalinti tik tiems butų savininkams, kurie butus įsigijo su rūsiu. Tuo tarpu gyventojams, kurie „neturi teisės į rūsio patalpas“, pasiūlyta jas atlaisvinti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taigi, būtent skundžiamo nutarimo pagrindu ieškovas yra įpareigotas atlaisvinti šiuo metu jo naudojamas patalpas ir tai neabejotinai sukelia jam teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą išsprendė itin formaliai, ieškinio reikalavimą vertindamas pažodžiui, neatsižvelgiant į ieškinio ir prie jo pateiktų dokumentų turinį, iš kurių aiškiai matyti ieškiniu siekiamas tikslas – ir toliau naudotis rūsio patalpomis. Be to, kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus atsisakymo priimti ieškinį pagrindus, yra nurodęs, kad tais atvejais, jeigu vis dėlto kyla abejonių dėl sąlygų, sudarančių atitinkamą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, egzistavimo, teismas turėtų priimti ieškinį, išklausyti, jeigu tai objektyviai galima, abi ginčo šalis, siekdamas pašalinti iškilusias abejones, ir, priklausomai nuo rezultato, nagrinėti bylą iš esmės arba imtis procesinių veiksmų, užbaigiančių bylos procesą, pradėtą pagal pateiktąjį procesinį dokumentą (CPK 293 ir 296 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019, 30 punktas).

12.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, jog apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, neišsiaiškinęs visų ieškinio priėmimui reikšmingų aplinkybių, todėl ši nutartis naikinama. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo svarstyti pirmosios instancijos teismui (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį ir R. O. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas