MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 28 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,
dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei,
kaltinamųjų gynėjams advokatams Adomui Jonauskui, Algimantui Pileckiui ir Liudmilai Žiubikienei,
nukentėjusiajam V. S.,
nukentėjusiojo atstovei advokatei Virginijai Vainorienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas: 1) 2008-01-28 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. 10 MGL (1 250 Lt) bauda, bausmę atlikęs; 2) 2011-08-17 pagal BK 259 str. 2 d. 23 MGL (2 990 Lt) bauda, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;
M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas: 1) 2001-10-18 pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, remiantis LR BK 471 str. 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2002-09-23 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2004-09-15 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, veiką perkvalifikavus iš 1961 m. BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. į 2000 m. BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., bei 2001-10-18 nuosprendžiu nustatytą veiką perkvalifikavus iš 1961 m. BK 271 str. 3 d. į 2000 m. BK 178 str. 2 d., ir pagal BK 64 str. subendrinus,– laisvės atėmimu 2 metams; 3) 2004-06-09 pagal BK 180 str. 1 d. areštu 60 parų, remiantis BK 64, 65 str. subendrinus su 2002-09-23 nuosprendžiu, – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėn. 2004-08-26 nutartimi 2004-06-09 paskirtą bausmę pagal BK 64 str., 65 str. subendrinus su 2002-09-23 nuosprendžiu paskirta bausme, – laisvės atėmimu 1 metams; 4) 2005-01-21 pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. bei pagal BK 63 str. 9 d. bausmę subendrinus su 2004-06-09 nuosprendžiu ir 2004-08-26 nutartimi paskirta bei neatlikta bausme, – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn. 2005-10-21 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę; 2010-03-08 pagal BK 284 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 38 str., kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju; 5) 2012-05-31 pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., bausmes subendrinus pagal BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 6) 2012-06-21 pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., bausmes subendrinus pagal BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p., 4 d. ir 9 d., – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, turintis teistumą,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;
N. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;
M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas 2013-11-27 pagal BK 284 str. 1 d., pritaikius BK 641 str. ir bausmę sumažinus 1/3, viešaisiais darbais 2 mėn., turintis teistumą,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
M. B., M. A., N. B. ir M. B. pažeidė viešąją tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė R. N. sveikatą: 2011 m. liepos 16 d. apie 5.30 val. M. B. kartu su N. B. ir nukentėjusiaisiais R. S. bei R. N. dalyvaudami Liepų g. 3, Bugenių k., Mažeikių r. vykusiose išgertuvėse, kilus ginčui tarp jo ir nukentėjusiojo R. S., pastarajam išreiškus neigiamą požiūrį į bendrą pažįstamą M. A., telefonu išsikvietė M. A., kuriam atvykus keliais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos markės automobiliais, kartu su M. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis viešoje vietoje – prie Kauno-Kaunackio g. 6-ojo namo, esančio Bugenių kaime, Mažeikių rajone, veikdami bendrininkų grupėje su M. A., N. B., M. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties – kilusio nepasitenkinimo dėl nukentėjusiojo R. S. išreikšto neigiamo požiūrio į jų bendrą pažįstamą M. A., panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų R. S. ir R. N. bei atvykusio jų parvežti nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu: sudavė smūgį kumščiu į galvą ir spyrė į dešinį šoną bei purškė iš dujinio balionėlio į akis nukentėjusiajam R. S., dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas; sudavė du smūgius į galvą nukentėjusiajam R. N. jam bandant įlipti į automobilį ir nutempė jį nuo automobilio bei dūrė peiliu į dešinę šlaunį, padarydami durtai-pjautą dešinės šlaunies žaizdą, šoką, sukėlusius nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą; sudavė ne mažiau penkių smūgių kumščiais ir kojomis į galvą, nugarą ir kitas kūno vietas nukentėjusiajam V. S., padarydami jam galvos, veido, krūtinės ląstos, kairės alkūnės sumušimus, kraujosruvas galvoje, veide, krūtinės ląstoje, kairės alkūnės odos nubrozdinimą, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. B. teismo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino visiškai, parodymus duoti atsisakė.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad R. S. pažįsta nuo vaikystės. Daugelį metų R. dirba ir gyvena užsienyje, dėl to į tėvų namus retai sugrįžta. 2011 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksliai datos nepamena, Mažeikių mieste susitiko R., su kuriuo apsikeitė telefonų numeriais. Kažkurį liepos mėnesio savaitgalį, tiksliai dienos nepamena, vakare, apie 23 val. jam paskambino R., kuris pasiūlė susitikti ir išgerti alkoholinių gėrimų. Jis R. pasiūlė atvažiuoti į barą „Pegasas“, kur ketino ir pats vykti. Maždaug po pusvalandžio R. kartu su jam iš matymo pažįstamu vaikinu, kurio vardas R., atvažiavo į tą barą, kur jis buvo su draugu N. B.. R. su R. prisijungė prie jų kompanijos, visi gėrė, bendravo. Barui užsidarinėjant, taksi automobiliu išvyko su N. į namus. Pakeliui užvažiavo į Kurmaičių sodus paimti draugą E. P., kuris gyvena Liepų gatvėje, namo numerio nežino, Bugenių kaime, kad jį parvežti į namus. Po to visi trys, t.y. jis, N. ir E., grįžo į E. namus, kur dar išgėrė po vieną butelį alaus. Apie 4 val., jam paskambino R., su kuriuo sutarė, jog jis atvažiuos pas E. į namus. Maždaug už 10 ar 15 minučių R. taksi automobiliu atvažiavo nurodytu adresu kartu su R.. Jie abu buvo girti. E. netrukus užmigo. R. su N. namo viduje gėrė alkoholinius gėrimus, o jis su R. kieme kalbėjosi apie jo darbą Anglijoje. R. buvo girtas ir kalbėjo kažkokias nesąmones. Apie M. A., kurį pažįsta abu su R., tą vakarą su R. visiškai nekalbėjo ir tuo labiau jokio konflikto tarp jų dėl M. nebuvo. Kadangi R. būdamas neblaivus nusikalbėjo, jis nenorėjo su juo kalbėtis ir paprašė, kad jis važiuotų su savo draugu į namus. Maždaug apie 4.30 val., tiksliai laiko neįsidėmėjo, jam girdint R. kažkam skambino ir sakė: „ atvažiuokit, čia bus nesąmonių, pasiimkit peilius, šautuvus, lazdas“. Kam R. skambino, nežino. Iki tol jokių konfliktų tarp jų nebuvo, apie kokias būsimas nesąmones R. kalbėjo, jis nežino. Tuomet R. su savo draugu R. iš E. kiemo išėjo. Po kelių minučių jis taip pat išėjo į namus. Grįžo į namus apie 5 val., pamena, jog jau buvo prašvitę ir nuėjo miegoti. Jam išėjus N. liko E. namuose sutvarkyti stalą ir sakė, kad eis namo. Kada N. išėjo į namus, nežino. Tą patį rytą, valandos nepamena, jam paskambino M. A., su kuriuo kalbėjosi apie tai, ką abu veikia. Tą vakarą Bugenių kaime su M. A. susitikęs nebuvo. Tuo labiau jokiose muštynėse su kitais asmenimis nedalyvavo, niekam jokių smūgių nesudavė. Kas galėjo sužaloti R., R. ir R. tėvą, nežino. R. jokiu peiliu nesužalojo. Mažeikių ligoninėje pas sužalotą R. nesilankė. Ar jo brolis E. lankėsi kokiu nors tikslu toje ligoninėje, nežino. R. niekada dėl nieko nėra grasinęs, niekada negrasino ir jo tėvui. Po įvykio su R. daugiau susitikęs nebuvo. Įvykio vietoje įtarime nurodytu laiku nebuvo (2 t., 158, 159 b. l.).
Kaltinamasis M. A. teismo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, jog 2011 m. liepos 16 d. nė su vienu kaltinamuoju nebuvo pažįstamas, jų telefonų numerių neturėjo, nusikaltime nedalyvavęs. Nežino, kur buvo įvykio metu, R. S. ir R. N. taip pat nepažįsta. Mano, jog kaltinamas nekaltai.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nesupranta, kokių jam visiškai nepažįstamų žmonių sužalojimu yra įtariamas, nes jokių asmenų nesužalojo. Nei vienam iš pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų jokių smūgių nesudavė ir niekam į jokią koją nedūrė. 2011 metų liepos 16 dieną iš viso nebuvo atvykęs į Bugenių kaimą, Mažeikių rajone. Bugenių kaime yra buvęs tik važiuodamas į žvejybą, tiksliau jį pravažiavęs. Nei M. B., nei N. B., nei N. brolio jis nepažįsta, pranešime apie įtarimą nurodytą dieną Bugenių kaime, Mažeikių rajone, su šiais asmenimis susitikęs nebuvo. Jam priklausančio automobilio jis neturi, nes net neturi vairuotojo pažymėjimo. Kur buvo pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, nepamena. Kas sužalojo nukentėjusiuosius, jis nežino (3 t., 82 b. l.).
Kaltinamasis N. B. teismo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino visiškai, parodymus duoti atsisakė.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu N. B. parodė, kad dieną prieš pranešime apie įtarimą nurodytą laiką buvo su draugu M. B. bare „Pegasas“, esančiame Mažeikiuose, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkokiu momentu bare matė M. su kažkuo kalbant telefonu, tačiau su kuo jis kalbėjo ir apie ką, nežino. Maždaug už 20–30 minučių į tą patį barą atėjo jam nepažįstamas vaikinas, kurį M. vadino „R.”. Kartu su juo atėjo dar vienas vaikinas, kurį pažįsta tik iš matymo. Tie vaikinai atsinešė degtinės butelį ir atsisėdo prie jų kompanijos. Jokių konfliktų bare tarp jų nebuvo. Barui užsidarinėjant jis su M. taksi automobiliu išvažiavo į namus. Pakeliui užsuko į Kurmaičių sodus, iš ten paėmė kaimyną E. P., kuris buvo girtas, kurį jie palydėjo į namus. Matė M. su kažkuo kalbantis telefonu. Po pokalbio M. pasakė, jog į E. namus atvažiuos kažkoks jo draugas su draugėmis ar draugais. Maždaug už pusvalandžio pas E. atėjo vaikinas, kurio vardas, kaip vėliau sužinojo, yra R.. E. tuo metu jau miegojo. M. buvo kieme prie namo ir su kažkuo kalbėjosi. R. po kažkurio laiko išėjo parūkyti ir į namą nebegrįžo. Įėjęs M. pasakė, kad jo draugai jau išėjo į namus, o visai netrukus ir pats išėjo į namus. Jis liko E. namuose, sutvarkė stalą ir išėjo į namus. Eidamas link savo namų, maždaug apie 5 val., tiksliai laiko neįsidėmėjo, paskambino draugui R. K., gyvenančiam Bugenių kaime, ir paprašė jo, kad šis jį nuvežtų jo paties automobiliu, kurį K. buvo iš jo pasiskolinęs, į „Lukoil“ degalinę Mažeikiuose. Netrukus R. privažiavo prie jo namų ir jie abu išvažiavo į minėtą degalinę. Automobilį vairavo R. Degalinėje nusipirko, ko reikėjo ir važiavo atgal į namus. Važiuojant link Bugenių kaimo, kelyje Skuodas – Mažeikiai, šalia autobusų sustojimo aikštelės, tai yra važiuojant nuo Bugenių kaimo pusės link Mažeikių, dešinėje pusėje pamatė prie pat autobusų sustojimo betoninės aikštelės krašto žolėje gulintį kažkokį žmogų. Priėjęs atpažino, jog tai R., kuris pajudintas nereagavo, tik atvertė galvą. Tuomet pamatė, kad jo viena koja yra kruvina, kelnės buvo permirkusios krauju ir suprato, kad jis yra sužalotas. Ketino kviesti greitąją pagalbą, tačiau manydamas, kad tai gali ilgai užtrukti, nusprendė, kad nuvežti savo automobiliu tą žmogų bus greičiau. Tuomet tą vaikiną su R. įkėlė į savo automobilį ant galinės sėdynės ir iš karto nuvyko į ligoninę. Atvykus į ligoninę, pakvietė medikus ir padėjo tą vaikiną medikams užkelti ant neštuvų. Po to palaukė, kol atvyks pareigūnai, kad galėtų paaiškinti, kaip tą vaikiną ir kokioje vietoje surado. Pabendravę su pareigūnais, išvyko į namus. Kas sužalojo tą vaikiną, kurį atvežė į ligoninę, jis nežino. Jis pats jokiose muštynėse nedalyvavo, niekam smūgių nesudavė. Pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų nemušė, jokių smūgių nei vienam iš jų nesudavė ir jokiu peiliu nesužalojo. M. A. nepažįsta ir su tokiu asmeniu nebendrauja. E. B. pažįsta, jis yra M. brolis. Tačiau ar jis lankėsi ligoninėje pas vaikiną, kurį nuvežė sužalotą į priėmimo skyrių, nežino. Pats pas tą asmenį į ligoninę nei karto nebuvo nuėjęs (3 t., 114, 115 b. l.).
Kaltinamasis M. B. teismo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino visiškai, parodymus duoti atsisakė.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad 2011 m. liepos 16 d. 6 val. buvo namuose ir miegojo. Kur tuo metu buvo jo brolis N., nežino, nes tuo metu miegojo. 2011 m. liepos 15 d., prieš pat vidurnaktį, tiksliai minučių tikslumu laiko neįsidėmėjo, iš lauko grįžo į namus ir dar kažkurį laiką pažiūrėjęs televizorių užmigo. Kai užmigo, jau galėjo būti maždaug 1 val. nakties. Kitos dienos ryte, tiksliai laiko nepamena, bet galėjo būti apie 12 val., jis pabudo. Ar tuo metu N. buvo namuose, nepamena. Nei prieš pranešime apie įtarimą nurodytą įvykį, nei po jo jam niekas neskambino ir tuo labiau į jokias muštynes nekvietė. Jis visą laiką buvo namuose ir iš namų niekur išėjęs nebuvo. Jokiose muštynėse 2011 m. liepos 16 d. anksti ryte nedalyvavo ir tuo labiau jokių asmenų ten nesužalojo. Kas sužalojo nukentėjusiuosius, nežino. M. B. pažįsta, jis yra jo brolio draugas, jis gyvena tame pačiame kaime. Jis pats su juo nebendrauja, nes yra jaunesnio amžiaus, o jo draugai vyresni. Nei 2011 m liepos 16 d, nei dieną prieš tai su M. B. susitikęs nebuvo. M. A. nepažįsta, ir su asmeniu tokiu vardu ir pavarde niekada nėra bendravęs. Kodėl vienas iš nukentėjusiųjų asmenų jį atpažino, kaip nukentėjusįjį sužalojusį asmenį, jis nežino ir negali paaiškinti. Apie tai, kad Bugenių kaime pranešime apie įtarimą nurodytu laiku buvo kažkokios muštynės, kurių metu buvo padurtas žmogus, sužinojo iš kaimo žmonių (4 t., 29 b. l. ).
Kaltinamųjų M. B., M. A., N. B. ir M. B. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
nukentėjusysis V. S. parodė, jog 2011 m. liepos 16 d. paskambino sūnus ir paprašė jį parvežti iš Bugenių kaimo. Kadangi jis nelabai mokėjo vairuoti mašiną su vairu kairėje pusėje, todėl paskambino B. ir su juo išvažiavo pasiimti sūnaus. Kai R. paskambino, sakė, kad kilo konfliktas su M. B. ir N. B.. Nuvažiavus į Bugenių kaimą, prie aštuonbučio, tiksliau keturbučio namo pamatė ateinant keliu N. ir R. S.. Juos sekė dar vienas pilietis, kuris šnekėjo telefonu, jis paskui su kaltinamaisiais pradėjo spardyti, mušti. Kai pamatė ateinant sūnų su R. N., apsisuko ir laukė, kol jie prieis prie to aštuonbučio. Nespėjus prieiti, pasirodė visi kaltinamieji. Jie privažiavo dviem mašinomis. Jis tuo metu sėdėjo mašinoje. Atvažiavo du automobiliai, išlipo būrys jaunuolių, tame tarpe ir A., kurį jis matė ir atpažino. M. B. ir kiti kaltinamieji išlindo iš kiemo ir atbėgo keliuku. Kai išlipę iš automobilio jaunuoliai pradėjo mušti N. ir sūnų, jis iššoko iš mašinos, klausė, ką daro ir tuo metu pradėjo spardyti, mušti ir jį. R. spėjo įlipti į mašiną ir nuvažiavo, o jis su N. liko ten ir toliau buvo mušami, spardomi. Sukaupęs visas jėgas atsikėlė, šoko per tvorą, persivertė ir iš ten pabėgo. Matė, kad N. dūrė peiliu M. B.. Labai gerai to peilio nematė, todėl negali jo apibūdinti, bet matė, kad turėjo rankoje, peilio galas išlindęs. Juos su N. spardė, mušė M. A., B., B., be kaltinamųjų buvo ir dar daugiau nepažįstamų asmenų. Pirmiausiai muštynes pradėjo tie atvažiavusieji. Jis nebegalėjo niekur nuvažiuoti, nei įlipti į mašiną, nes pradėjo pulti ant R., ant jo, ant N.. Sūnus dar spėjo įšokti į mašiną, o jis su N. nespėjo, nes pasipylė smūgių kruša, nebegalėjo įlipti į mašiną. N. nutraukė nuo mašinos, pradėjo jį mušti. Matė, kaip jam dūrė peiliu, jis pabėgo į pievas, o trys ar keturi asmenys jį vijos. N. vijosi mažasis B., kitų nebegalėjo atpažinti, neturėjo laiko kada galvoti ir žiūrėti, gelbėjo savo gyvybę. Jam buvo suduota į galvą, krūtinę, į visas kūno dalis. Galvoje buvo daug sužalojimų, krūtinę skaudėjo, šonus. Jam smūgius sudavė M. A., vyresnysis B.. Sūnų mušė M. B., M. A.. Kadangi jį tuo metu irgi mušė, todėl negalėjo visko matyti. Jie turėjo rankose ir dujų balionėlius, ir dar kažką. Tiksliai negaliu pasakyti kas ką turėjo, nes mane irgi mušė, bet kad dūrė peiliu, tą matė. Dėl padarytų sužalojimų gydėsi ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą;
nukentėjusiojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais, LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta tvarka perskaitytais parodymais, jog 2011 m. liepos 14 d., kai buvo grįžęs iš užsienio, jis sutiko pažįstamą M. B., su kuriuo apsikeitė telefonų numeriais. Būdamas bare „ Bildukas“ su draugu R. bendravo su M. telefonu ir susitarė susitikti kitame bare. Susitiko bare „Pegasas“, o vėliau susitarė susitikti Bugenių kaime, Liepų gatvėje esančiame name, kur tuo metu buvo M. Jis su R. nuvažiavo M. nurodytu adresu. Pokalbio su M. metu išsikalbėjo apie bendrą pažįstamą M. A., kurį M. labai gyrė. Tačiau jis negyrė M. A. ir pasakė, kad jam nėra nieko skolingas. Tai labai nepatiko M., todėl jis su R. tuoj pat iš ten išėjo, nes pasijuto nepageidaujami. Eidamas link pagrindinio kelio, paskambino savo tėvui ir paprašė atvažiuoti jo su R. paimti, nes gali kilti konfliktas ar muštynės. Prie keturbučio atvažiavo jo tėtis su draugu, o nuo miesto pusės atvažiavo du automobiliai, kurių viename buvo M. A., taip pat tuo pat metu iš namo, kuriame prieš tai buvo, atėjo M. B., N. B. ir dar vienas jaunuolis. Su M. A. atvažiavo septyni jaunuoliai. Visi jie pasidalijo grupelėmis ir puolė jį, jo tėvą ir R.. Ant jo tėvo puolė M. A., M. B. ir dar vienas jaunuolis. Jį puolė N. B., kuris jam sudavė smūgį koja į dešinį šoną ir ranka – į galvą. Tuomet pribėgęs kitas vaikinas papurškė jam į veidą dujų. Užsidengęs veidą nubėgo prie savo automobilio, įšoko į jo vidų ir iš ten išvažiavo. Po kelių minučių sugrįžo į įvykio vietą. Tėtis pasakė, jog matė, kaip buvo mušamas ir peiliu badomas R. ir kad jis iškvietė pagalbą. Tėvas buvo mušamas prie keturbučio garažų, prie tvoros, jis pats – ant paties kelio. Jam buvo padarytas žasto sumušimas, mėlynė, galvoje buvo gumbas, nuo dujų kelias valandas skaudėjo akis. R. po įvykio jam pasakojo, jog jį vežė į ligoninę asmenys, kurie jį mušė (1 t., 125–127 b. l.);
nukentėjusiojo R. N. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais, LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta tvarka perskaitytais parodymais, jog 2011 m. liepos 15 d., vakare su draugu R. S. nuvažiavo į barą „Bildukas“ Mažeikiuose, iš kurio vėliau nuėjo į barą „Pegasas“ susitikti su R. pažįstamu M. B.. Tame bare kartu su M. B. buvo ir N. B., dar vienas nepažįstamas vaikinas ir kelios merginos. Trumpam jis išėjo pas draugą, tačiau jo namie nerado ir grįžo į tą patį barą, iš kurio R. telefonu susitarus su M. B., išvažiavo į Bugenių kaimą. Bugenių kaime nuvažiavo į namą, esantį Liepų gatvėje, kur gyvena asmuo pravarde „Žiurkė“. Ten visi ketino švęsti, tačiau išėjęs į lauką pamatė, kad R. pykstasi su M. B.. R. pasiūlė jam eiti į namus, todėl jie abu išėjo. Einant R. paskambino savo tėvui, kad šis atvažiuotų jų paimti. Paėjus apie 300 metrų pastebėjo, kad kažkas eina iš paskos kalbėdamas telefonu. Tuomet pamatė atvažiuojantį R. tėtį, o iš priekio ateinančius keturis vaikinus su pagaliais. Tuomet bandė įlipti į automobilį, kuriuo atvažiavo R. tėvas, tačiau nespėjo, nes iš matymo pažįstamas N. B. brolis, kuris buvo apie 16–17 metų amžiaus, kumščiu trenkė jam į galvą. Jis tą vaikiną pastūmė ir vėl bandė įlipti į automobilį, tačiau kitas nepažįstamas vaikinas jį atitraukė ir sudavė 2–3 smūgius į galvą. Supratęs, kad neįlips į automobilį, pradėjo bėgti iš tos vietos link Šerkšnės upelio. Keli jaunuoliai jį vijosi, jis juto smūgius į galvą, dūrį į dešinę koją ir prarado sąmonę. Prabudęs pamatė, jog jį tempia du jaunuoliai už kojų, vėl neteko sąmonės. Prabudo jau vežamas automobilyje, girdėjo, kaip kažkas sakė: „bunda, bunda“ ir vėl neteko sąmonės, kurią atgavo jau ligoninėje. Girdėjo, kaip ligoninės darbuotojos sakė, kad padaryta durtinė žaizda dešinėje kojoje. Įvykio vietoje jis matė, kaip R. prie savo mašinos dešinio šono gynėsi nuo jį puolusių dviejų – keturių asmenų, ar jis buvo mušamas, nematė. Matė, kaip buvo puolamas ir taip pat gynėsi R. tėtis. Nuo įvykio vietos link minėto upelio jis nubėgo apie 50 metrų, jokioje stotelėje jis atsidurti negalėjo. Į ligoninę kelis kartus buvo atėjęs M. B. brolis, kuris davė 300 litų už vaistus ir kad jis atsiimtų pareiškimą, tačiau jis nesutiko ir pinigus grąžino (1 t., 164–166 b. l.);
liudytojo V. M. parodymais, jog gyvena Bugenių kaime esančiame keturbutyje, nuo to įvykio eina jau treti metai, prisimena, kad po šeštos valandos ryto išgirdo keiksmažodžius, muštynių triukšmą už lango, todėl atsikėlė pažiūrėti, kas vyksta. Pirmiausia ėjo pasižiūrėti savo automobilio ir pro eglutes pamatė, kad vienas vaikinas nuėjo keistai svirduliuodamas, kaip girtas, toliau į pievą. Paskui suūžė mašina. Gerai, nepamena, gal dar prieš tai dviese nuėjo tą svirduliuojantį paimti. Mašinai suūžus supratęs, kad tą svirduliuojantį vaikiną išsivežė, nes triukšmas nutilo, muštynės pasibaigė. Jis matė tik tamsios spalvos automobilį, vaikinų gerai nematė, nes trukdė medeliai, matė tik jų nugaras ir atpažinti negalėjo, o be to, labai ir nekreipęs dėmesio, nes kaime jaunimas dažnai susimuša. Be to, matęs, kaip suaugęs vyriškis vertėsi per tvorą. Jam sušukus, kad dar čia pijokai šokinės per tvoras, kol jis nuklibinkščiavo iki tvoros, tas vyriškis per kitą tvorą iššoko. Po to pas jį į namus buvo atėjęs neblaivus vaikinas, kuris pasakė, kad jis būsiąs pagrindinis liudininkas;
liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais, LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tvarka perskaitytais ir teisiamojo posėdžio metu jo patvirtintais parodymais: 2011 m. liepos mėnesį, tiksliai dienos nepamena, apie 3 ar 4 val. jam paskambino pažįstamo R. S. tėtis ir paprašė jį nuvežti į Bugenių kaimą padėti R., nes jam kažkas nutiko. Nuvažiavus į minėtą kaimą ir pasukus į kažkokią gatvę, jis pamatė priešais atbėgantį R. R. vijosi keli asmenys, tačiau kas jie tokie, jis nežino. Dar truputį pavažiavęs apsisuko ir sustojo. R. tėtis išlipęs persėdo ant galinės sėdynės. Ar jį kas tuo momentu mušė, jis nematė. Kai tik R. tėtis persėdo ant galinės sėdynės, pats R. įsėdo į priekinę keleivio vietą ir jie visi iš tos vietos išvažiavo. R. įsėdo šiek tiek prisimerkęs, jautėsi dujų kvapas, R. akys ašarojo, todėl jis suprato, jog R. buvo į akis papurkšta dujų. Tačiau kas ir kada tai padarė, nematė. Automobilyje R. minėjo, jog buvo su kažkokiu draugu, tačiau kas tas draugas, nepasakė ir jis pats jokio draugo ten nematė. Važiuojant kažkas iškvietė pareigūnus. Po kažkurio laiko visi grįžo į Bugenių kaimą ir laukė atvykstant pareigūnų. Vėliau jis R. ir jo tėtį nuvežė į policijos komisariatą. Parvežęs R. su jo tėčiu į namus išvyko į namus. Nuo to laiko R. daugiau sutikęs nebuvo. Jam būnant Bugenių kaime, niekas nei R., nei jo tėvo nemušė. Ką R. veikė tame kaime iki jam ten atvažiuojant, nežino (2 t., 21, 22 b. l.);
liudytojo R. K. parodymais, jog buvo namie, kai paryčiais jam paskambino N. B. ir paprašė pavežti iki degalinės. Jis buvo pasiskolinęs iš N. mašiną, todėl pagalvojęs, kad reikia pavežti jį ir tuo pačiu atiduos jam pasiskolintą mašiną. Atrodo, kad pirma važiavo į degalinę, ar į „Orlen“, ar į „Lukoil“, o paskui grįžtant prie stotelės pamatė vaikiną, kuris klūpojo, matėsi, kad kažkas jam yra, todėl sustojo pažiūrėti. Ant vaikino kūno matėsi kraujas – prie kojos, kažkur ant kojos. Kai nuvežė į polikliniką, sakė, kad sužeista koja. Matėsi, kad jo drabužiai yra kruvini. Vaikiną įkėlė į mašiną ir nuvežė į priimamąjį. Atvažiavo pareigūnai, susirašė duomenis ir paleido namo;
liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais, LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tvarka perskaitytais ir teisiamojo posėdžio metu jo patvirtintais parodymais: 2011 m. liepos mėnesį, tiksliai dienos nepamena, šventė pas draugą T. J., gyvenantį Kurmaičių soduose. Po vidurnakčio jam paskambino kažkuris iš draugų, ar M. B., ar N. B., nepamena tiksliai, nes jau buvo girtas, kurie pasisiūlė jį parvežti į Bugenių kaimą. Tuomet jie taksi automobiliu atvažiavę jį pasiėmė ir visi nuvažiavo į jo namus Bugenių kaime. Tuo metu jo namuose daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. M. su N. turėjo alaus. Jis, išgėręs vieną stiklinę alaus, nuėjo miegoti, o M. su N. liko jo namuose toliau gerti. Pabudo ryte, apie 9 val. Kada tiksliai iš jo namų išėjo minėti draugai, jis nejuto. Iki jam nueinant miegoti į jo namus jokie asmenys atvykę nebuvo. Maždaug po savaitės iš kaimo gyventojų sužinojo, jog Bugenių kaime buvo kažkokios muštynės, tačiau kas mušėsi ir dėl ko, nežino. Pats teigia jokiose muštynėse nedalyvavęs (2 t., 43 b. l.);
2011-07-19 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolu, kuriame nurodyta, kad R. S. atpažino įtariamuosius M. B. ir M. A.. ( 1 t., 140 b. l.)
2011-07-16 V. S. protokolu-pareiškimu dėl sumušimo (1 t., 15 b. l.);
2011-07-19 R. S. protokolu-pareiškimu dėl sumušimo (1 t., 17 b. l.);
2011-07-19 R. N. protokolu-pareiškimu dėl sumušimo (1 t., 19 b. l.);
2011-07-16 įvykio ROIK 0111000422934 registracijos kortelėje nurodyta, jog 2011-07-16 06.33 val. gauta informacija iš VšĮ „Mažeikių ligoninė“ apie tai, kad 06.29 val. į ligoninę buvo pristatytas, kaip įtariama, nukraujavęs, nenustatytos asmenybės jaunuolis (1 t., 21 b. l.);
2011-07-16 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra Mažeikių r. Bugenių k. B. Kauno-Kaunackio g., prie namo Nr.6, ant asfalto matyti dvi sudžiūvusios rudos spalvos dėmės, susimaišiusios su smėliu, paimtos dvi rausvos spalvos nuoplovos; nuo gyvenamojo perėjus gatvę į priešingą pusę ant kelkraštyje esančio smėlio matosi vilkimo žymės, vedančios iš šalia esančios pievos; einant priešinga vilkimo žymėms kryptimi 25 m atstumu nuo gatvės krašto ant žolės matosi sudžiūvusių rudos spalvos dėmių (1 t., 29–37);
2011-10-17 specialisto išvada Nr. S 408/11(01), kurioje nurodyta, jog: 1. nuoplovoje nuo asfalto rasti žmogaus kraujo pėdsakai; atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. N. DNR profiliu su 99,999999999999 % tikimybe; 2. ant šiaudo rastas žmogaus kraujas; atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. N. DNR profiliu su 99,999999999999 % tikimybe (1 t., 43–44);
2011-07-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog VšĮ „Mažeikių ligoninė“ priėmimo skyriaus darbuotoja E. Š. pateikė maišą su nežinomo ligonio kruvinais sukarpytais rūbais: juodais vyriškais marškiniais, sportiniais bateliais, džinsinėmis kelnėmis, sukarpytomis vyriškomis trumpikėmis, pora kojinių ir megztiniu (1 t., 49 b. l.);
2011-12-23 apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog ant džinsinių kelnių nugaros pusėje ant dešinės klešnės nuo kelnių viršaus už 28,5 cm ir nuo vidurio siūlės už 3 cm matyti 1 x 2 x 1,5 cm pjautinė skylė; toje pačioje klešnėje ir pusėje už 32 cm nuo kelnių viršaus ir už 14 cm nuo vidurinės kelnių siūlės matyti dar viena 2 cm ilgio pjautinė skylė. Visame kelnių plote, tiek priekyje, tiek nugaros pusėje matyti daugybinės netaisyklingų formų rudos spalvos ir purvo dėmės. Visame megztinio, baltinių, trumpikių ir vienos kojinės plote matyti daugybinės netaisyklingų formų rudos spalvos ir purvo dėmės. Ant abiejų batelių visame jų plote matyti daugybinės netaisyklingų formų rudos spalvos ir purvo dėmės ( 1 t., 50–53 b. 1.);
2011-07-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog VšĮ Mažeikių ligoninė priėmimo skyriaus administratorė D. K. pateikė 1 CD su vaizdo įrašu. (1 t., 62 b. 1.)
2012-01-04 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad pateiktame vaizdo įraše 06:09:31 val. prie Mažeikių ligoninės pastato privažiuoja tamsios spalvos automobilis, kuris sustoja. Iš priekinės keleivio vietos iššoka N. B. ir peršokęs įėjimo į pastatą turėklus nubėga į pastato vidų. Automobilio vairuotojas – vaikinas, vilkintis baltos spalvos marškinėlius, išlipa iš automobilio, pavaikšto aplink, įsėda į automobilį ir nuvažiuoja. Vaizdo įraše, filmuotame kamera Nr.11, 06:10:15 matyti, kaip prie pastato įėjimo privažiuoja tamsios spalvos automobilis. Vairuotojas, vilkintis baltos spalvos kelnes, atidaro dešinės pusės galines dureles, prie kurių iš patalpų vidaus pusės prieina N. B., kuris netrukus nuo galinės sėdynės ištraukia ten gulintį asmenį. Tas
asmuo nejuda, keliamas išsineria iš viršutinių rūbų. Padedamas moters, vilkinčios baltos spalvos chalatą, nejudantį asmenį pasodina į kėdę su ratukais. Ten sėdintis asmuo nusvyra, kojos velkasi grindimis. Po to matyti, kaip N. B. ir kartu su juo buvęs asmuo padeda perkelti nejudantį asmenį nuo kėdės ant lovos su ratukais. Dar kurį laiką matomi vaizdo įraše N. B. su minėtu vairuotoju netrukus dingsta ( 1 t., 64–69 b. 1.);
2011-11-22 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, jog nukentėjusysis V. S. atpažino M. B., bet abejoja, ar jis dalyvavo jį sumušant (1 t., 89–92 b. l.);
2011-11-22 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, jog nukentėjusysis V. S. atpažino M. B., bet abejoja, ar jis dalyvavo jį sumušant (1 t., 93–96 b. l.);
2011-11-22 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, jog nukentėjusysis V. S. atpažino M. A. (1 t., 100–103 b. l. );
2011-08-17 specialisto išvada Nr. G 178/11(13), kurioje konstatuota, jog V. S. padaryti sužalojimai: veido, galvos, krūtinės ląstos, kairės alkūnės sumušimai, kraujosruvos galvoje, veide, krūtinės ląstoje, kairės alkūnės odos nubrozdinimas; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai penkiais smūgiais; kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 105 b. l.);
2011-07-19 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu, kuriame nurodyta, jog iš albumo, kuriame suklijuotos nuotraukos nuo 1 iki 1524, nukentėjusysis R. S. atpažino Nr.852 pažymėtoje nuotraukoje M. B., su kuriuo įvyko žodinis konfliktas, ir Nr.2770 pažymėtoje nuotraukoje – M. A., kuris mušė R. N. (1 t., 140 b. l.);
2011-09-07 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, jog nukentėjusysis R. N. atpažino M. B., kaip asmenį, sudavusį smūgį, jam bandant įlipti į R. S. automobilį (1 t., 181–183 b. l.);
2011-07-20 specialisto išvada Nr. T-A 1042/11(03), kurioje konstatuota, jog R. N. kraujyje rasta 1,47 promilės etilo alkoholio (1 t., 189 b. l.);
2011-08-24 specialisto išvada Nr. G 194/11(13), kurioje konstatuota, jog R. N. nustatyta: durtai-pjauta dešinės šlaunies žaizda, šokas; sužalojimas padarytas vieno kontakto su kietu aštriu daiktu metu; durtai-pjauta dešinės šlaunies žaizda, kuri komplikavosi šoku dėl nukraujavimo, sukėlė sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 196 b. l.);
Šiaulių teritorinės ligonių kasos dokumentu, iš kurio matyti, jog už R. N. VšĮ Mažeikių ligoninėje ir VšĮ Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centre suteiktas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėta 4 526,37 Lt, už V. S. VšĮ Mažeikių ligoninėje suteiktas paslaugas – 140,67 (2 t., 4, 5 b. l.);
2012-07-20 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog pagal 2011-09-02 ir 2011-10-04 nutarimus susipažinti su dokumentais (informacija) byloje buvo gautos įtariamųjų, nukentėjusiųjų bei kitų proceso dalyvių telefoninių sujungimų išklotinės, iš kurių analizės matyti, kad:
2011-07-16 4.08 val. į N. B. telefono numerį parašė SMS R. K., nuo 5.03 val. iki 5.50 val. užfiksuoti devyni kontaktai telefonu tarp N. B. ir R. K.. 5.51 val. užfiksuotas į N. B. telefono numerį įeinantis skambutis iš M. B. telefono numerio. Tame pačiame laikotarpyje ir iki 6.12 val. vyksta nuolatiniai kontaktai (skambučiai, SMS žinutės) su numeriais, kurių priklausomybė nenustatyta, su tais pačiais numeriais (8-698-90013 ir 8-622-07060) bendravo ir M. B.. 2011-07-16 13.58 val. į N. B. telefono numerį paskambino E. B.;
iš M. A. telefono numerio 8-629-08947 išklotinės matyti, kad jis 2011-07-16 šiuo numeriu bendravo tik nuo 13.53 val. iki 2011-07-19 15.26 val., bendravimas vyko su numeriu 8-698-90013 (su tuo pačiu, su kuriuo bendravo ir M. B. bei N. B.), Nr. 8-623-629-24570;
M. B. 2011-07-16 4.24 val. skambino nukentėjusiajam R. S., o R. S. skambino 4.37 val. Vėliau M. B., kaip ir N. B., maždaug tuo metu, kai vyko įvykis, bendravo su numeriais 8-698-90013 ir 8-622-07060, kurių priklausomybė nenustatyta;
iš E. B. telefono numerio išklotinės matyti, kad 2011-07-16 11.52 val. jam paskambino M. B.. 2011-07-16 13.58 val. E. B. skambino N. B., 16.07 val. užfiksuotas nepavykęs skambutis į R. S. telefono numerį ir 16.29 val. sujungimas (išeinantis skambutis) su R. S. telefono numeriu. Vėliau užfiksuoti kontaktai su M. B. ir N. B.;
iš nukentėjusiojo R. S. telefono numerio išklotinės matyti, kad jis 2011-07-16 5.31 val. du kartus skambino savo tėvui V. S., 5.39 val. užfiksuotas nepavykęs skambutis tėvui, po to su tėvu buvo du sujungimai, po to 6.07 ir 6.10 val. užfiksuoti du nepavykę skambučiai tėvui. Nuo 9.35 val. iki 10.50 val. užfiksuoti trys skambučiai R. S. iš M. B. telefono numerio. 16.29 val. R. S. skambino E. B.. Vėliau matyti bendravimas su tėvu ir numeriu 8-698-90013, su kuriuo bendravo ir kaltinamieji (2 t., 99–104, 107–108, 111, 115, 117 b. l.).
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos – reiškia, kad veiką kaltininkas padarė dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba kai kaltininkas elgiasi visai be dingsties, arba panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis kvalifikuojantis požymis gali būti inkriminuotas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas yra chuliganiškos paskatos.
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, viešosios tvarkos pažeidimas dėl visumos ir dalies konkurencijos apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007), kitais atvejais kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį ir pan. priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2006, 2K-501/2006, 2K-82/2007, 2K-796/2007).
Išsamiai išanalizavus ir nešališkai įvertinus byloje anksčiau nurodytų įrodymų visetą, nustatyta, kad kaltinamieji M. B., M. A., M. B. ir N. B., veikdami bendrininkų grupe viešoje vietoje dėl menkavertės priežasties – kilusio nepasitenkinimo dėl nukentėjusiojo R. S. išreikšto neigiamo požiūrio į jų bendrą pažįstamą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų R. S. ir R. N. bei V. S. atžvilgiu, tuo R. S. sukeldami fizinį skausmą, R. N. padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, V. S. – nežymų sveikatos sutrikdymą. Toks kaltinamųjų elgesys vertintinas kaip įžūlus, nes juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elementarių moralės bei elgesio normų.
Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog, kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) – jis nagrinėjamoje byloje nenustatytas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Taigi, kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą), taip pat nėra būtina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudūs ryšiai, ir pan., nes tai nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2011).
Išnagrinėjus byloje esančius duomenis nustatyta, jog kaltinamieji M. B., M. A., N. B. ir N. B. veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais, t. y. visi naudojo smurtą prieš nukentėjusiuosius, matė vienas kito veiksmus, jiems pritarė, siekė bendro rezultato – bet kokio nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo, t. y. veikė neapibrėžta tyčia, nė vienas iš bendrininkų nepareiškė prieštaravimo dėl kito atliekamų veiksmų, nebandė jų nutraukti. Todėl konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, kieno smūgiais R. N. buvo padaryta durtai-pjauta šlaunies žaizda, esant bendrininkavimui dėl kilusių padarinių atsakingi visi smurtą naudoję asmenys.
Nors kaltinamieji neprisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir tam pagrįsti pateikė versiją, jog N. B. nukentėjusįjį R. N. sužeistą, kraujuojantį rado pakelės stotelėje, šią versiją visiškai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai – įvykio vietoje rasti vilkimo pėdsakai, vedantys iš šalia esančios pievos; rasti R. N. kraujo pėdsakai, nukentėjusiojo R. N. parodymai bei tai, jog patikrinus autobusų stoteles, esančias kelyje Mažeikiai-Skuodas, ties Jautakių ir Zastaučių kaimais, kraujo pėdsakų ar kitokių pėdsakų, rodančių R. N. buvimo vietą, nerasta. Iš minėtų įrodymų akivaizdu, jog R. N. buvo sužalotas Mažeikių r. Bugenių k. Kauno-Kaunackio gatvėje, ties namu Nr.6 ir iš nusikaltimo vietos atvežtas į ligoninę. Todėl teismas minėtą versiją atmeta ir vertina ją kaip kaltinamojo N. B. gynybos taktiką. Be to, pažymėtina, jog iš gautų telefoninių sujungimų analizės matyti, jog 2011-07-16 5.51 val. užfiksuota į N. B. telefono numerį įeinantis skambutis iš M. B. telefono, nors šis teigė namo grįžęs 5 val. ir iš karto nuėjęs miegoti.
Dėl bausmės M. B.
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė bendrininkų grupė (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavo-jingumo laipsnį ir stadiją – apysunkis ir nesunkus nusikaltimai, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikalstamų veikų padarymo metu teistumo neturėjo, baustas administracine tvarka, augina mažametį vaiką, bedarbis.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytomis veikomis ir su kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. B. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskyrus švelnesnę iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą veiką – laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant pagal sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 54, 61 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis viena veika tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, t. y. veikos padarytos idealiąja nusikaltimu sutaptimi, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamajam M. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus, nes nusikalstamas veikas – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, už kuriuos nuteistas ne daugiau kaip ketveriems metams, padarė išnykus teistumui, būdamas gana jauno amžiaus, todėl teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LR BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
Dėl bausmės M. A.
Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė bendrininkų grupė (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavo-jingumo laipsnį ir stadiją – apysunkis ir nesunkus nusikaltimai, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikalstamų veikų padarymo metu teistumo neturėjo, baustas administracine tvarka, augina mažametį vaiką, bedarbis.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytomis veikomis ir su kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. A. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskyrus švelnesnę iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą veiką – laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant pagal sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 54, 61 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis viena veika tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, t. y. veikos padarytos idealiąja nusikaltimu sutaptimi, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kadangi iki šio nuosprendžio priėmimo M. A. dar padarė kitų nusikaltimų, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir nustatytina galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams (LR BK 63 straipsnio 9 dalis).
Kaltinamajam M. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus, nes nusikalstamas veikas – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, už kuriuos nuteistas ne daugiau kaip ketveriems metams, padarė išnykus teistumui, todėl teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LR BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. A. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl bausmės N. B.
Kaltinamojo N. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė bendrininkų grupė (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavo-jingumo laipsnį ir stadiją – apysunkis ir nesunkus nusikaltimai, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytomis veikomis ir su kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti N. B. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskyrus švelnesnę iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą veiką – laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 54, 61 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis viena veika tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, t. y. veikos padarytos idealiąja nusikaltimu sutaptimi, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamajam N. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus, nes nusikalstamas veikas – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, už kuriuos nuteistas ne daugiau kaip ketveriems metams, padarė būdamas neteistas, gana jauno amžiaus, todėl teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LR BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
Dėl bausmės M. B.
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė bendrininkų grupė (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavo-jingumo laipsnį ir stadiją – apysunkis ir nesunkus nusikaltimai, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą taipogi kaltinamojo asmenybę: nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, mokykloje charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamų veikų padarymo metu teistumo neturėjo, baustas administracine tvarka.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytomis veikomis ir su kaltinamojo asmenybe, vadovaudamasis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais (LR BK 80–92 straipsniai), teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. B. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskyrus švelnesnę iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą veiką – laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 81, 91 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis viena veika tuo pačiu metu padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, t. y. veikos padarytos idealiąja nusikaltimu sutaptimi, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kadangi iki šio nuosprendžio priėmimo M. B. dar padarė kitą nusikaltimą, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme (63 straipsnio 1, 4, 9 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis).
Kaltinamajam M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę, nes nusikalstamas veikas – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, už kuriuos nuteistas ne daugiau kaip penkeriems metams, padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, todėl teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LR BK 92 straipsnio 1, 2 dalys, 87 straipsnis).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. B. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tais atvejais, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. S. pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kurį grindė tuo, jog kaltinamieji jį sumušė bei papurškė į akis dujų, po to, kai kreipėsi į policiją, sumušusių asmenų buvo persekiojamas , jam buvo grasinama fiziniu smurtu, dėl suduotų smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė išgastį ir baimę.
Nukentėjusysis R. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 000 Lt neturtinės žalos ir dėl 410 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindė tuo, jog jam buvo suduoti smūgiai į galvą bei aštriu daiktu sužalota koja, dėl kojos sužalojimo patyrė didelį fizinį skausmą, neteko daug kraujo, keletą kartų iš skausmo buvo netekęs sąmonės, buvo velkamas už kojų žeme, dėl to, kad ligoninėje keletą dienų iš eilės buvo lankomas vieno iš įtariamųjų brolio, kuris siūlė pinigus, patyrė išgastį bei baimę vėl būti sumuštas, kurią iki šiol jaučia.
Pažymėtina, jog pareiga įrodyti turtinę žalą tenka nukentėjusiajam – šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bei jos dydį ar vertę. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis R. N. ieškinyje nenurodė, kas sudaro jo dėl nusikaltimų patirtą turtinę žalą, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, jo ieškinys 410 Lt sumai atmestinas kaip neįrodytas.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamieji savo bendrais tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam R. S. sukėlė fizinį skausmą, o R. N. – nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to šie patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, pažeminimą, vadovaudamasis bendrąja nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktikoje tokio pobū-džio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, teismas sprendžia, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes iš kaltinamųjų M. B., M. A., M. B. ir N. B. priteistina: nukentėjusiajam R. S. 1 000 Lt dydžio neturtinė žala, R. N. – 3 000 Lt dydžio neturtinė žala (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje ieškiniai atmestini.
Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (LR Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareikštas 4 667,04 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl R. N. ir V. S. gydymo išlaidų tenkintinas visiškai, taikant dalinę atsakomybę, ir priteistina iš kaltinamųjų M. B., M. A., N. B. ir M. B. lygiomis dalimis po 1 166,76 Lt.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: marškiniai, kelnės, trumpikės, megztinis, kojinės, sportiniai bateliai, raktas su pakabuku, perduoti saugoti Telšių AVPK Mažeikių r. PK (1 t., 59 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajam R. N.; 2 vokai su tepinėliais, vokas su šiaudu, vokas su seilių pavyzdžiu, perduoti saugoti Telšių AVPK Mažeikių r. PK (1 t., 61 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; vokas su CD, kuriame vaizdo įrašas (1 t., 63 b. l.) bei vokas su CD, į kurį perkeltos išklotinės, saugomi byloje (2 t., 111 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus; UAB „Omnitel“ informacija apie bazinių stočių (celių) adresus (2 t., 115, 117 b. l.); nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
M. B. pripažinti kaltu:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams;
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant vienerius metus 6 mėnesius neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
M. A. pripažinti kaltu:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams.
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant:
vienerius metus 6 mėnesius neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
per šešis mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
per vienerius metus dešimt mėnesių atlyginti nukentėjusiajam P. N. nusikaltimu padarytą 18 120 Lt turtinę žalą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. A. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
N. B. pripažinti kaltu:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams;
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant vienerius metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
M. B. pripažinti kaltu:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams 5 dienoms.
Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą arba dirbti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. B. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Nukentėjusiojo R. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamųjų M. B., M. A., N. B. ir M. B. solidariai 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamųjų M. B., M. A., N. B. ir M. B. solidariai 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 4 667,04 Lt dydžio civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamųjų M. B., M. A., N. B. ir M. B. po 1 166,76 Lt (tūkstantį šimtą šešiasdešimt šešis litus 76 ct) už nukentėjusiųjų R. N. ir V. S. gydymą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: marškinius, kelnes, trumpikes, megztinį, kojines, sportinius batelius, raktą su pakabuku, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam R. N.; 2 vokus su tepinėliais, voką su šiaudu, voką su seilių pavyzdžiu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; voką su CD, kuriame yra vaizdo įrašas bei voką su CD, į kurį perkeltos išklotinės, UAB „Omnitel“ informacija apie bazinių stočių (celių) adresus, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje visą bylos saugojimo laiką.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja Violeta Erlickienė