Baudžiamoji byla Nr. T-84-579/2020
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00752-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Z. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-104-579/2013 jam paskirtos bausmės sušvelninimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nuosprendžiu A. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis A. Z. nuosprendžio neskundė. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. spalio 9 d.
2020 m. liepos 7 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo A. Z. prašymas atsižvelgti į BK pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2020 m. liepos 1 d. ir sušvelninti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes ji yra per griežta.
Nuteistojo A. Z. prašymas atmetamas.
BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3621 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimu taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 3621 straipsnio 4 dalis), o nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį juos atmesti (BPK 3621 straipsnio 5 dalis).
Nuteistasis A. Z., prašydamas švelninti jam paskirtą bausmę, prašyme nurodė iš esmės vienintelį motyvą, kad jam įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti švelninama dėl to, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BK redakcija.
Visų pirma pažymima, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalo būti vykdomas, o intervencija į nuosprendį (nagrinėjamu atveju – nuosprendžiu paskirtą bausmę) galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis (plačiąja prasme) baudžiamasis įstatymas. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nuosprendžio, A. Z. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, o šis BK straipsnis per laikotarpį nuo nuosprendžio priėmimo iki dabar keistas nebuvo, atsakomybė už nusikalstamą veiką, numatytą šiame BK straipsnyje, nešvelnėjo.
Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitus baudžiamojo kodekso redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.), pakito BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas, o kitokių pakeitimų, susijusių su bausmėmis, nebuvo priimta. Tačiau vertinamu atveju bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali turėti įtakos A. Z. bausmės švelninimui, nes bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik teismui priimant nuosprendį ir skiriant bausmę. Pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Šiuo atveju dėl BK 75 straipsnio taikymo tai nėra padaryta, todėl darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio redakciją, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 75 straipsnį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia). Esantis teisinis reglamentavimas įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo procese teismams nesuteikia diskrecijos taikyti naujai įsigaliojusios redakcijos BK 75 straipsnio BK 3 straipsnio 2 dalies kontekste.
Be to, naujoji BK 75 straipsnio redakcija nuteistajam negalėtų būti taikoma ir dėl to, kad jis yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o pasikeitusi BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, ir tuomet teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Taigi nusikalstamos veikos, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 punktas), padarymo atveju bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikomas.
Atsižvelgiant į tai, kad po 2013 m. liepos 19 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neįsigaliojo joks naujas įstatymas, kuris panaikintų nuteistojo A. Z. veikos nusikalstamumą, švelnintų bausmę arba kitokiu būdu lengvintų jo teisinę padėtį, nuteistojo prašymas dėl jam paskirtos bausmės švelninimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621, 364 straipsniais,
n u t a r i a :
nuteistojo A. Z. prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Evaldas Gražys