Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-12-876/2012
Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00128-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.27.1., 2.3.6.4.4.(N)
(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 9 d.
Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,
sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,
dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui,
kaltinamajai D. R.,
jos gynėjai advokatei Irenai Haase,
nukentėjusiesiems S. P., S. E.,
nukentėjusiojo atstovui advokatui Juozui Gabraičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1965-01-04, Leipalingio seniūnijoje, Druskininkų savivaldybėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 10 klasių išsilavinimą, bedarbė, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 286 str. padarymu
n u s t a t ė:
D. R. buvo kaltinama tuo, kad 2011 m. kovo 24 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), savo sodybos gyvenamajame name, policijos pareigūnams, einantiems Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatyme bei Lietuvos Respublikos Generalinio komisaro 2009-06-02 įsakymu Nr. 5-V-384 patvirtinto Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos apraše numatytas pareigas išaiškinant administracinės teisės pažeidimus, atvykus į jos namus su tikslu įteikti raginimą jos sūnui V. S., jį iškviesti į Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariatą administracinės teisės pažeidimo protokolui surašyti, sugriebė rankomis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjai S. E. už rankos ir stipriai pastūmė, dėl ko ji atsimušė į durų staktos kampą ir patyrė fizinį skausmą, bandė suduoti ranka, o Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjui S. P. siekiant išvengti konflikto su agresyviai nusiteikusia D. R. ir laikant uždarytas duris priebutyje, D. R. būdama virtuvėje, tyčia malka trenkė į durų stiklą, siekdama sužaloti S. P., dėl ko jam buvo padarytas dešinės akies obuolio sumušimas, akies obuolio junginės paviršinė žaizda ir kraujosruva, paviršinis odos nubrozdinimas dešiniame antakyje, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
D. R. pagal jai pareikštus kaltinimus kalta prisipažino iš dalies ir nurodė, kad 2011-03-24 apie 14-15 val. atvažiavo policija ir paklausė, kur yra Vilmantas. Ji nesakė ir paprašė, kad pateiktų dokumentus. Tačiau pareigūnė atsakė, kad nėra skirtumo, kas jie tokie. E. išsivedė jos sugyventinį į lauką. Pirma išėjo E., paskui jos sugyventinis, po jo P. P. uždarė duris ir jos neišleido, todėl ji su pagaliu trenkė į stiklą. Stiklą daužė todėl, kad jos neišleido į lauką. E. buvo su uniforma, dokumentų nepateikė. P. buvo su megztiniu, skiriamųjų ženklų ji nepastebėjo, pareigūnų ji nepažinojo. D. R. konflikto priežastį nurodo tai, kad pareigūnai neprisistatė ir jos neišleido išeiti į lauką. Kai ji daužė langą, P. buvo kitoje pusėje, ji malkos į P. nepaleido. E. ji nebandė suduoti ir jos nestūmė. Ji P. sužaloti nenorėjo, stiklą daužė tam, kad ją išleistų išeiti į lauką, kad sudaužydama stiklą ji gali sužaloti P., ji nepagalvojo. Ji išsikvietė kitą policijos ekipažą, kurie ir paliko raginimą sūnui, E. su P. jokiu dokumentų nepaliko. Su ieškiniu nesutinka, ji neturi jokių pajamų, gyvenamieji pastatai ne jos, gauna 152 Lt invalidumo pašalpos ir iš to gyvena, sugyventinis niekur nedirba.
Nukentėjusioji S. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011-03-24 po pietų su P. nuvyko V. S. įteikti raginimą. Kieme buvo asmuo ir jis pakvietė įeiti į vidų. Virtuvėje R. pradėjo kelti balsą ir nesutiko paaiškinti, kur yra V., taip pat atsisakė duoti jo telefono numerį. Raginimą norėjo pasirašyti sugyventinis, tačiau D. R. atėmė rašiklį ir neleido jam pasirašyti. Jie suprato, kad raginimo neįteiks, nutarė išvažiuoti ir patiems susirasti V. Iš virtuvės pirmas išėjo jos sugyventinis, paskui S. R. dar šaukė, ji paėmė papkę nuo stalo ir sukosi eiti. Tuo metu R. griebė jai už alkūnės ir ją stūmė į durų staktą, ji atsitrenkė. S. pamatė, kad kažkas vyksta, praleido ją praeiti, kas toliau vyko ji nežino. Jai išėjus į lauką su sugyventiniu, S. ją pakvietė ateiti, o jam atėjus pamatė, kad S. buvo kruvinas, į megztinį susmigusios stiklo šukės. Tuomet S. paskambino viršininkui, jie sėdo į automobilį ir S. nuvežė į ligoninę. Dokumentų jų niekas neprašė, jie buvo su tarnybiniu automobiliu ir uniforma, R. tikrai suprato, kad jie pareigūnai.
Nukentėjusysis S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011-03-24 po pietų kartu su E. atvyko tarnybiniu automobiliu pas V. S.. Jis pasisveikino ir pasakė, kad yra policijos pareigūnas, R. atsakė, kad žinanti, kas jie tokie yra. Pareigūnai paprašė, kad pasakytų, kur yra V., tačiau ji atsisakė pasakyti. Tuo metu E. rašė raginimą, pasakė, kad raginimą paliks ir paprašė perduoti V. R. pasakė, kad raginimo neims, tada buvo paprašyta sugyventinio paimti raginimą, tačiau R. jam neleido to daryti, atėmė rašiklį. Jis suprato, kad situacija konfliktinė, R. šaukia, todėl pasiūlė E. važiuoti ir patiems susirasti V. Tuo metu S. išėjo iš virtuvės, jis ėjos iš paskos, tačiau išgirdęs triukšmą pamatė, kaip R. stumia E., kuri atsitrenkė į durų staktą. Jis jas išskyrė ir pasaugojo, kol E. išėjo į lauką. Išeidamas jis uždarė duris, tuo metu buvo smūgis į stiklą ir pažiro šukės. Jis buvo su uniforma, pažymėjimo nerodė, jiems nekilo abejonių, kad R. suprato, jog jie yra pareigūnai. Ieškinį dėl neturtinės žalos reiškia, nes jam buvo šokas, dėl padarytų sužalojimų pergyveno jo dukra, akis buvo užlieta krauju, jautė pažeminimą, mėnesį laiko negalėjo vairuoti automobilio.
Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną atvažiavo policijos pareigūnai, kurie paklausė, kur yra Vilmantas. Jis paklausė, ar ką prisidirbo, tačiau P. jam atsakęs, kad tai ne jo reikalas. Kaip sužalojo jis nematė, nes tuo metu buvo lauke. R. paprašė dokumentų, o P. atsakė, kad koks skirtumas, kas jie tokie yra, dėl to kilo konfliktas. Policijos pareigūnė buvo su uniforma, o P. buvo be uniformos. Jis į lauką išėjo po E. ir matė, kaip P. buvo užrėmęs duris. To, kad R. bandė suduoti E., jis nematė, jos nestūmė.
Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, fotonuotraukos. (b.l. 3-9).
Specialisto išvadoje Nr. G 208/11(10) nurodoma, kad S. P. nustatyta dešinės akies obuolio sumušimas, akies obuolio junginės paviršinė žaizda ir kraujosruva, paviršinis odos nubrozdinimas dešiniame antakyje. Sužalojimai padaryti kietais aštriais daiktais, kuo galėjo būti ir stiklo šukės. Sužalojimai padaryti mažiausia vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu metu, būdu. S. P. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.
Akistatos protokole užfiksuoti nukentėjusiojo S. P. ir D. R. parodymai. (b.l. 38-39).
Akistatos protokole užfiksuoti nukentėjusiosios S. E. ir D. R. parodymai. (b.l. 44-45).
D. R. buvo kaltinama tuo, kad panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams, tačiau įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad D. R. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str.
Pagal LR BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Minėto nusikaltimo dispozicija reikalauja įvertinti kaltininko veiksmų pobūdį ir intensyvumą, šiuo atveju reikšmingas nukentėjusiojo statusas bei jo atliekamos funkcijos. Pasipriešinimas teisėtai veikiančiam, pavestas funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, išreikštas fiziniu smurtu ar grasinimu jį panaudoti, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 286 str. Fizinis smurtas pasižymi smūgiais, imtynių veiksmais, stumdymusi, aktyviu priešinimusi, fizinio skausmo sukėlimu, ir pan. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasižymi įvairiais pasakymais, judesiais, gestais, akivaizdžiai rodant nukentėjusiajam, kad prieš jį nedelsiant bus panaudotas fizinis smurtas.
Išnagrinėjus bylos duomenis darytina išvadą, jog konfliktinis įvykis įvyko dėl to, jog S. E. ir S. P. atvyko į D. R. namus įteikti raginimą jos sūnui V. S.. Pareigūnams paprašius pasakyti, kur yra Vilmantas, D. R. atsisakė jiems nurodyti, atsisakė paimti sūnui skirtą raginimą, taip pat siekė, jog raginimo nepaimtų ir jos sugyventinis V. S.. Po to, kai D. R. atsisakė bendradarbiauti, policijos pareigūnai su jos sugyventiniu V. S. išėjo į kiemą, o tuo tarpu D. R. iš virtuvės neišleido, pareigūnui S. P. laikant uždarytas duris.
Ikiteisminio tyrimo metu ir duodama parodymus teisme D. R. nurodė, jog pripažįsta, jog dėl jos veiksmų buvo sužalotas S. P., tačiau ji neigė tai, kad pastūmė ir bandė suduoti S. E.. Nukentėjusieji S. P. ir S. E. teigia, jog pareigūnė buvo pastumta D. R., tuo tarpu pati D. R. ir įvykio vietoje buvęs V. S. nurodė, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Daugiau duomenų, patvirtinančių S. E. atžvilgiu naudotą smurtą nėra. Net ir darant prielaidą, jog S. E. buvo pastumta nėra galimybių tiksliai nustatyti šių veiksmų atlikimo tikslo ir motyvų. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes matyti, kad D. R. pasipriešinti E. neturėjo jokio tikslo ir motyvų. Nes šaukimą norėjo įteikti ne D. R., o jos sūnui, ir jai teisėtai atsisakius priimti raginimą, ji nebeturėjo jokio motyvo priešintis, atitinkamai policijos pareigūnai neturėjo kitų reikalavimų D. R., kuri tik siekė, jog jos sugyventinis V. S. taip pat neimtų raginimo. Tad teismas įvertindamas byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog nesant pakankamai duomenų apie D. R. naudotą smurtą S. E. atžvilgiu vadovaudamasi principu, jog visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, daro išvadą, jog neįrodyti D. R. naudoti smurtiniais veiksmai prieš S. E.. Be to, vertindamas byloje esančius duomenis teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje atliktas ikiteisminis tyrimas gali kelti pagrįstų abejonių dėl jo šališkumo, nes ikiteisminis tyrimas buvo atliktas tos pačios įstaigos, kurioje dirba nukentėjusieji, procesiniai veiksmai buvo atlikti jų kolegų. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nei viename procesiniame veiksme nedalyvavo gynėjas, taip pat tam, kad būtų pašalintos abejones, nebuvo spręstas klausimas dėl būtino gynėjo paskyrimo.
Asmuo, kaltinamas pasipriešinęs valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, turi objektyviai suvokti, jog priešinasi asmeniui atliekančiam valstybės tarnautojo ar kito viešojo administravimo funkcijas. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdami įstatymo (kompetencijos) ribų t. y. veikia teisėtai. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-680-133-2011). Lietuvos policijos bendradarbiavimo su gyventojais, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, nustato LR Policijos veiklos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 90-2777). Šio įstatymo 21 str. 3 d. labai aiškiai nustatyta policijos pareigūno pareiga, vykdant tarnybines pareigas, prisistatyti - jei policijos pareigūnas neturi skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo), policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Tik pareigūnui prisistačius asmuo objektyviai gali suvokti, kad bendrauja su pareigūnais. Teismo posėdžio metu nustatyta, jog policijos pareigūnai nepateikė savo tarnybinių pažymėjimų, nors kaip teigia D. R., ji jų prašiusi. Tačiau teismas mano, jog tiek D. R., tiek V. S. suprato, jog atvykę asmenys buvo policijos pareigūnai, nes S. E. buvo su policijos uniforma, jie atvyko su tarnybiniu automobiliu. Be to, V. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis S. P. pažinojo.
Siekiant inkriminuoti nusikaltimą, numatytą BK 286 str. būtina nustatyti šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymius. Esminiam subjektyviosios pusės požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai yra kaltininkas supranta, kad smurtu priešinasi valstybės tarnautojui , numato pavojingas tos veikos pasekmes ir jų nori. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog S. P. buvo sužalotas tuo metu, kai D. R. išdaužė durų stiklą. Nukentėjusysis buvo sužalotas krentančių šukių. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme D. R. teigė, jog atsiprašo ir apgailestauja dėl sužalojimų, tačiau taip pat teigė, jog sužaloti policijos pareigūno ji nenorėjusi. (b.l. 39, 44-45, 52, 56-57, 59, 62). Akivaizdu, jog D. R. apgailestauja dėl įvykio ir jo pasekmių, tačiau tai negali būti aiškinama, kaip pagrindas ją patraukti atsakomybėn pagal BK 286 str. Kaip jau buvo nurodyta, siekiant asmenį nubausti pagal nurodytą straipsnį, būtina įrodyti, jog asmuo norėjo panaudoti smurtą prieš policijos pareigūną ir to siekė. D. R. pateiktame kaltinime nurodoma, jog D. R. siekdama sužaloti S. P., tyčia malka trenkė į durų stiklą, tačiau visos proceso metu nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas patvirtinantis D. R. siekį sužaloti policijos pareigūną. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo proceso metu D. R. teigė, jog ji malka daužė stiklą siekdama išeiti iš virtuvės, kurios duris buvo laikomos. Ji matė, kad S. P. laiko virtuvės duris, todėl siekdama, kad jis leistų atidaryti duris, išdaužė stiklą. Šias aplinkybes patvirtino pati D. R., liudytojas V. S., šių aplinkybių neginčijo ir nukentėjusieji. Kaltinime taip pat nurodoma, jog S. P. laikant uždarytas duris, D. R. būdama virtuvėje, tyčia malka trenkė į durų stiklą. Taigi viso proceso metu nebuvo surinktą ir pateiktą nei vieno įrodymo, kuris patvirtino D. R. tyčią pasipriešinti ir sužaloti policijos pareigūnai, atvirkščiai nebuvo ginčijama jos pateikta versija, jog stiklas buvo išmuštas tik dėl to, jog ji galėtų išeiti iš virtuvės. D. R. versiją atitinka ir byloje nustatytos įvykio aplinkybės. Tai yra pareigūnei S. E. ir V. S. išėjus iš virtuvės, S. P. laikė virtuvės duris, kad neišeitų D. R., todėl jos nurodytas stiklo išdaužimo tikslas atitinka tuo metu įvykio vietoje buvusią situaciją. Atitinkamai nustačius D. R. tyčia, akivaizdu, jog ji neturėjo jokių ketinimų sužaloti pareigūnų, jos tyčia nebuvo susieta nei su policijos pareigūno asmeniui, nei su pasipriešinimu jiems, ji tik norėjusi išeiti iš virtuvės, todėl jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 286 str. sudėties.
Iš bylos duomenų matyti, jog dėl D. R. veiksmų buvo sužalotas S. P., šie veiksmai galimai atitiktų kitas BK numatytas nusikalstamas veikas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau teismas neturi galimybės perkvalifikuoti nusikalstamus veiksmus, nes procesas pagal dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo gali būti pradedamas tik pagal nukentėjusiojo skundą privataus kaltinimo tvarka. Atitinkamai S. P. ir Ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais, nes nukentėjusiajam iniciavus kitus procesas jiems paliktina teisė į žalos atlyginimą.
Vertinant visumą byloje esančių duomenų, teismas konstatuoja, jog nėra duomenų, patvirtinančių, tai kad D. R. išmušdama stiklą siekė pasipriešinti, ar sužaloti pareigūną, o šiais veiksmais buvo siekiama atidaryti duris ir išeiti iš virtuvės, tad D. R. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 286 str. subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog nesant D. R. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 286 str., požymių, jis išteisintinas, S. P. ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai dėl žalos priteisimo, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. p. paliktini nenagrinėtais.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 308 str.,
n u s p r e n d ž i a:
D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
S. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.
Nuorašas tikras.
Teisėjos parašas:
Teisėja Judita Sungailaitė