Civilinė byla Nr. e2-1797-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00315-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transjuda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transjuda“ ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės polderiai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Isolita“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transjuda“ ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimą atmesti jos pasiūlymas, priimtą supaprastintame atvirame konkurse, kuriuo siekiama įsigyti investicijų projekto „Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Sausgalvių II vasro polderio rekonstrukcija“ projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir rangos darbus, pirkimo Nr. 501171 (toliau – ir Pirkimas), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti Pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti Pirkimo sutartį, o jei tokia sutartis jau sudaryta, sustabdyti Pirkimo sutarties vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje. Ieškovės teigimu, ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, be to, egzistuoja ir kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė siekia dalyvauti Pirkime lygiomis galimybėmis su kitais rinkos dalyviais, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelė efektyvi priemonė pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią pažeistų teisių bei teisėtų interesų gynybą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad, pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų padaryta kokia nors reali žala. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau bei būtina teisėtam tikslui (pirkimo procedūrų teisėtumui) pasiekti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo.
4. Susipažinęs su ieškinio reikalavimais ir su ieškiniu pateiktus įrodymais, teismas darė išvadą, kad ieškinys gali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas.
5. Įvertinęs bylos medžiagą ir šalių argumentus, teismas sprendė, kad šiuo atveju, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, būtų nepagrįsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikėtina, kad padarytų žalos valstybės ir jos gyventojų interesams, kurie laikytini svarbesniais už ieškovės galimai pažeistų interesų gynybą šioje byloje, juo labiau kad ieškovės galbūt pažeistos teisės gali būti apginamos kitomis adekvačiomis priemonėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Ieškovė UAB „Transjuda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. Ieškinys yra prima facie pagrįstas, ką skundžiamoje nutartyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas.
6.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neargumentavo, kodėl viešasis interesas, susijęs su poreikiu kuo greičiau įsigyti Pirkimo objektą, yra svarbesnis už kitą viešąjį interesą, kuris pasireiškia siekiu, jog viešųjų pirkimų procedūros būtų vykdomos skaidriai ir sąžiningai konkuruojant. Taip pat teismas nenurodė, kodėl nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir kokias neigiamas pasekmes sukeltų laikinosios apsaugos priemonės. Darbų atlikimo terminas yra 2021 m. lapkričio 11 d., be to, perkančioji organizacija yra numačiusi galimybę šį terminą 1 kartą pratęsti 6 mėnesių laikotarpiui, todėl akivaizdu, kad nėra jokios skubos Pirkimo sutartį sudaryti kuo greičiau. Byloje nėra jokių duomenų apie realius perkančiosios organizacijos galimus patirti nuostolius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju.
6.3. Teismo argumentas, kad ieškovė savo galbūt pažeistas teises galės apginti kitomis priemonėmis (prašyti žalos atlyginimo), neatitinka kasacinio teismo išaiškinimų, pagal kuriuos negali būti toleruojamos dvigubo mokėjimo situacijos, kai valstybės lėšos naudojamos neracionaliai. Be to, viešosios lėšos šiuo atveju būtų naudojamos neracionaliai ne tik dėl to, kad ieškovė sieks prisiteisti negautas pajamas, bet ir dėl to, jog Pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Pirkime, kuris finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, nustačius viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, tokio pirkimo išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti.
6.4. Prieš skelbdama viešąjį pirkimą, perkančioji organizacija turėjo įsivertinti teisminių ginčų kilimo tikimybę ir pasilikti didesnį laiko rezervą. Nepateisinama tokia situacija, kai viešieji pirkimai vykdomi pažeidžiant viešųjų pirkimų teisės normas vien dėl to, kad iki metų galo reikia įsisavinti skirtas lėšas. Be to, šiuo atveju net ir nėra grėsmės, kad projektui skirtos lėšos nebus įsisavintos ar bus prarastos.
7. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. Viešojo pirkimo procedūrų stabdymas turi būti išimtis, kurios taikymą privalu kiekvieną kartą tinkamai pagrįsti. Vien ieškinio pateikimas savaime nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės argumentai, kuriais siekiama pagrįsti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra deklaratyvūs. Ieškovei neįrodžius, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju jai bus padaryta didelė žala, teismas pagrįstai ieškovės, kuri savo galbūt pažeistas teises galės ginti kitais būdais, prašymą atmetė.
7.2. Ieškovės asmeniniai turtiniai interesai negali būti iškeliami aukščiau už visuomenės viešąjį interesą. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą, neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei pažeistų viešąjį interesą, todėl prioritetas turi būti teikiamas operatyviam Pirkimo procedūrų vykdymui. Pirkimo objektas turi tiesioginę reikšmę nacionaliniam ir vietos gyventojų saugumui. Ginčo Pirkimu siekiama įsigyti projekto „Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Sausgalvių II vasaros polderio rekonstrukcija“ projektavimo, projekto vykdymo paslaugas ir rangos darbus. Vasaros polderių pylimų paskirtis saugoti pievas nuo užliejimo vasaros – rudens laikotarpiu, kad nenukentėtų nuo vandens kultūrinės pievos. Polderiai ir jų statiniai Klaipėdos ir Šilutės rajonų bei Pagėgių savivaldybėse yra priskiriami prie Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros.
7.3. Apeliantės teorinė prielaida, kad Pirkimo dokumentuose numatyta sutarties pratęsimo 6 mėnesių laikotarpiui galimybė, yra nepagrįsta. Pirkimas yra finansuojamas ir Europos žemės ūkio fondo lėšomis, lėšų įsisavinimo terminas yra 2021 m. gruodžio 31 d., dėl ko Pirkimo sutarties vykdymas negalėtų būti tęsiamas ilgiau nei nurodytas finansavimo terminas. Pirkimo objektą sudarantys darbai yra sezoniniai, todėl jų neatlikimas laiku reikštų jų neatlikimą apskritai.
8. Trečiasis asmuo UAB „Šilutės polderiai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų svarbaus visuomenei ir valstybei projekto sustabdymą. Pirkimo dokumentuose numatyta, kad darbai turi būti atlikti iki 2021 m. lapkričio 11 d. Kadangi darbai yra sezoniniai, jie turi būti pradedami nedelsiant. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ženkliai sutrumpėtų darbų atlikimo terminas, dėl ko darbų užbaigimas ir projekto įgyvendinimas numatytu terminu taptų neįmanomas.
8.2. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir valstybės bei savivaldybės biudžetų lėšomis, kurias reikia įsisavinti nustatytu terminu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties, kuria viešųjų pirkimų byloje atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
11. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė šiuos rašytinius įrodymus: Pirkimo sąlygas ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos bei UAB „Isolita“ susirašinėjimą dėl ieškovei išduotų sertifikatų.
12. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
13. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sąlygos buvo pateiktos su ieškiniu ir jau yra byloje, todėl jų priėmimas į bylą būtų perteklinis, ir į tai, kad kiti ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai nėra tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o yra aktualūs bylos nagrinėjimui iš esmės, ieškovės su atskiruoju skundu teikiamus rašytinius įrodymus, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, atsisakoma priimti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
15. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 4237 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
16. Kadangi šiuo atveju nei atskirajame skunde, nei atsiliepimuose į jį nekeliamas klausimas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, tai šiuo aspektu detaliau nepasisakoma ir iškart vertinamos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
17. Nurodęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikėtina, jog padarytų žalos valstybės ir jos gyventojų interesams, kurie laikytini svarbesniais už ieškovės galimai pažeistų interesų gynybą šioje byloje, teismas sprendė, kad būtų nepagrįsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada stokoja pagrįstumo.
18. Viešasis interesas apima ne tik visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tačiau taip pat ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Taigi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar (ir) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas, ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas.
19. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, todėl pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).
20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo Pirkimu siekiama įsigyti projekto „Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Sausgalvių II vasaros polderio rekonstrukcija“ projektavimo, projekto vykdymo paslaugas ir rangos darbus. Nekvestionuotina, kad Pirkimo objektas yra svarbus Šilutės rajono gyventojams ir turi įtakos nacionaliniam saugumui, tačiau, atsižvelgdamas į pirmiau minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti kuo greitesnį Pirkimo objekto įsigijimą, o ne siekiui užtikrinti vykdomų Pirkimo procedūrų teisėtumą.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek atsakovės, tiek pirmosios instancijos teismo argumentai dėl būtinybės įsigyti Pirkimo objektą kuo skubiau yra grindžiami daugiau deklaratyvaus pobūdžio teiginiais dėl Pirkimo objekto svarbos nei kad objektyviais faktiniais duomenimis, todėl šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjama situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto.
22. Pirkimo sąlygų 2.8.3 papunktyje numatyta, kad rangos darbų terminas – 2021 m. lapkričio 11 d., o perkančiajai organizacijai sutikus, šis terminas gali būti pratęstas 1 kartą 6 mėnesių laikotarpiui. Pirkimo sąlygose numatyta galimybė darbų atlikimo terminą pratęsti 6 mėnesių laikotarpiui, suponuoja išvadą, kad darbų atlikimas iki 2021 m. lapkričio 11 d. nėra gyvybiškai svarbus.
23. Nors atsiliepimuose į atskirąjį skundą akcentuojama, kad projektas yra finansuojamas Europos žemės fondo lėšomis, o lėšų įsisavinimo terminas 2021 m. gruodžio 31 d., todėl būtina kuo skubiau atlikti darbus, tačiau atsakovė nepaneigė šio lėšų įsisavinimo termino pratęsimo galimybės ir neįrodė, kad egzistuoja reali grėsmė prarasti minėtą finansavimą. Esant nurodytos aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad, sustabdžius Pirkimo procedūras byloje, kuri pagal savo pobūdį turėtų būti išnagrinėta operatyviai, neišvengiamai atsiras sąlygos atsakovės vykdomam projektui negauti finansavimo. Be to, jeigu lėšas būtina įsisavinti iki 2021 m. gruodžio 31 d., tai neaišku, kodėl pati perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose numatė galimybę darbų atlikimo terminą pratęsti 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. 2021 m. gegužės 11 d.
24. Sutiktina su apeliante, kad būtent laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ir galimas Pirkimo sutarties sudarymas bei vykdymas, pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, gali sukelti žalos atsakovei, kadangi nustačiusi, jog atsakovė nesilaikė pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, įgyvendinančioji institucija gali sumažinti didžiausią galimą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą arba tuo atveju, kai dėl pritaikytos finansinės korekcijos dydžio projektas negali būti įgyvendintas, apskritai atmesti paraišką. Be to, paaiškėjus, kad Pirkimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsakovei gali būti taikomos ir alternatyvios teisinės sankcijos, pavyzdžiui, bauda.
25. Byloje nėra jokių duomenų apie realius perkančiosios organizacijos galimus patirti nuostolius ir apie tai, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neabejotinai būtų pažeisti Šilutės rajono gyventojų interesai, todėl neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju prieštarautų ekonomiškumo principui.
26. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo procedūros jau yra prasidėjusios ir vykdomos, sutiktina su apeliante, jog, nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi, sudarius sutartį su Pirkimo laimėtoju, kiltų poreikis spręsti klausimą dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia arba alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo, kiltų dvigubo mokėjimo už sutartį situacija, o ieškovė net ir ieškinio tenkinimo atveju galėtų prarasti teisę sudaryti viešojo Pirkimo sutartį.
27. Tiek atsakovės, tiek pirmosios instancijos teismo akcentuojama galimybė ieškovei ginti savo teises, pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalėtų būti laikytina lygiaverte priemone ieškovės siekiamiems tikslams šioje byloje. Be to, tenkinus ieškinį, ieškovė įgytų teisę ateityje prisiteisti patirtos žalos atlyginimą, o tokia situacija suponuotų neracionalų viešųjų lėšų eikvojimą.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad galimi nuostoliai dėl neteisėtai sudarytos Pirkimo sutarties būtų žymiai didesni, nei nuostoliai, kuriuos galbūt sąlygos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
29. Įvertinus tai, kad atsakovė neįrodė to, jog egzistuoja būtinybė Pirkimo objektą įsigyti kuo skubiau, į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 4238 straipsnio 4 dalis ir 4239 straipsnis) bei tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, darytina išvada, jog, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi tokiu būdu užtikrinama, kad, atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, be to, tai užtikrintų racionalų valstybės lėšų naudojimą.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymą, ir nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų šiuo klausimu formuojamos praktikos, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės tenkinamas.
31. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl trečiojo asmens UAB „Šilutės polderiai“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėjamas.
Lietuvos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transjuda“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
Sustabdyti viešojo pirkimo „Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Sausgalvių II vasaros polderio rekonstrukcija“ projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir rangos darbai, pirkimo Nr. 501171, procedūras ir uždrausti sudaryti Pirkimo sutartį, o jei tokia sutartis jau sudaryta, sustabdyti Pirkimo sutarties vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Teisėja Romualda Janovičienė