Administracinė byla Nr. P-71-858/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03578-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija 80.13
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-525-2015/2014 pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas A. K. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. BR6-1996945;
2) įpareigoti Agentūrą priimti naują sprendimą dėl mokėtinų išmokų sumos už 2012 metus.
Nurodė, jog Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. BR6-1996945 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Atsakovas sprendime nurodė, kad 2012 m. pareiškėjas nesilaikė geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – ir GAAB) reikalavimų, susijusių su gyvulių laikymu, nurodytų Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše, patvirtintame Žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir Aprašas). Priimdama skundžiamą sprendimą ir taikydama sankcijas, Agentūra vadovavosi 2009 m. gegužės 4 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-306 patvirtinta Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų metodika) redakcija, įsigaliojusia 2013 m. gegužės 1 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad paraiška buvo pateikta 2012 m. birželio 14 d., todėl atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi teisės aktu, kuris įsigaliojo beveik po 1 kalendorinių metų nuo paraiškos pateikimo momento, ir kurio turinys pareiškėjui teikiant 2012 m. paraišką nebuvo žinomas. 2012 m. galiojusioje Sankcijų metodikos redakcijoje nebuvo numatyta, kad reikiamo skaičiaus gyvulių neturėjimas gali būti laikomas tyčiniu pažeidimu, todėl ginčijamu sprendimu pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisėtumo ir lex retro non agit principai. Taip pat nurodė, kad skundžiamas sprendimas neparemtas faktais, nes pareiškėjas 2011 m. savo ūkyje augino avis, kurios buvo užregistruotos VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo centro Ūkinių gyvūnų registre: 2011 m. sausio mėn. buvo laikomos 656 avys; vasario – 655 avys, kovo – 587 avys; balandžio –486 avys, gegužės – 431 avys ir t. t. 2011 m. ariamos žemės nedeklaravo, o 2012 m. deklaravo 3 laukus, kurių bendras plotas – 7,4 ha, o ne 52,92 ha kaip teigiama skundžiamame sprendime. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, administruodamas 2012 m. paraišką ir priimdamas sprendimą, vadovavosi faktinių aplinkybių neatitinkančiais motyvais ir nesilaikė teisės normų, ko pasekoje priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Taip pat pažeistas teisėtumo principas, nes GAAB reikalavimo pažeidimą laikė tyčiniu, nors tyčinių pažeidimų sąraše nenurodyta, kad toks pažeidimas gali būti laikomas tyčiniu.
Atsakovas Agentūra atsiliepime (b. l. 36–38) prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Paaiškino, kad pareiškėjas Agentūrai 2012 m. birželio 14 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 12-1005445831-A1-1, valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir paraiška), kurioje deklaravo 335,05 ha žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos bei kompensacinės išmokos pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir priemonė MPŪV) (mažo nepalankumo vietovės). Paraiška buvo vertinama vadovaujantis šiais teisės aktais: Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-17 (toliau – ir Taisyklės); Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir ,,Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės); Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa, patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, su paskutiniais pakeitimais, patvirtintais 2009 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216. Vertinant paraišką nustatyta, jog pareiškėjas neatitiko paramos skyrimo kriterijų, nustatytų pagal priemonę MPŪV, todėl, skaičiuojant paramą pagal šią priemonę, atsižvelgta tik į tuos plotus, kurie atitiko minėtus paramos skyrimo kriterijus. Pagal minėtą priemonę paraiškoje pareiškėjas deklaravo 335,05 ha plotą, o bendras plotas, atitinkantis paramos skyrimo kriterijus, sudarė 52,92 ha. Vadovaujantis MPŪV taisyklių 5.5.4 punktu, pareiškėjas, turintis pievų ir ganyklų, kurias deklaruoja pagal Taisyklių nuostatas, kompensacinėms išmokoms pagal priemonę MPŪV gauti privalo turėti bent 0,5 sutartinių gyvulių (toliau – ir SG) vienam hektarui pievų ir ganyklų (skaičiuojamas vidurkis per kalendorinius metus pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius 2011 m. duomenis), todėl skaičiuojant paramą pagal MPŪV atsižvelgta tik į tuos plotus (45,52 ha SG dengiamas plotas + 7,4 ha ariamos žemės plotas (kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2 deklaruotas 2,15 ha 5KV-2 (kviečiai (žieminiai)) plotas + kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruotas 2,98 ha 5GR-1 (grikiai) plotas + kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2 deklaruotas 2,27 ha 5KV-1 (kviečiai (vasariniai)) plotas = 7,4 ha plotą), kurie atitiko minėtus paramos skyrimo kriterijus, t. y. už 52,92 ha. A. K. paraiškoje deklaravo 327,65 ha ganyklų (pievų) plotą, o visas tiesioginėms išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 335,05 ha. Pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro 98 proc. (t. y. daugiau nei 30 proc.) (327,65 ha ganyklų pievų/335,05 ha viso ploto * 100 proc. = 97,79 proc.) viso deklaruoto ir tinkamo paramai žemės ūkio naudmenų ploto. Pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre esančius duomenis pareiškėjas per aukščiau nurodytą ūkinių gyvūnų išlaikymo laikotarpį (nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d.) turėjo 1,65 SG, todėl minėto GAAB reikalavimo pažeidimas sudaro (327,65 ha pievų ir ganyklų plotai paraiškoje – 16,5 ha plotas, skaičiuojant sankciją, atmetamas, kadangi pareiškėjas turi 1,65 SG (1,65 SG / 0,1 SG/ha = 16,5 ha)/327,65 ha (visas tiesioginėms išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai pievų ir ganyklų plotas) * 100 proc. = 94,96 proc.) daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto. Bendras tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai pievų ir ganyklų plotas viršija 10 ha. Valdoje sąlyginis gyvulių skaičius vienam hektarui sudaro 0,005 SG (1,65 SG / 327,65 ha = 0,0051 ir SG), nors 2012 m. turėjo sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG vienam hektarui. Todėl padarytas GAAB reikalavimo pažeidimas priskirtinas tyčiniam reikalavimų pažeidimui. Įvertinus nustatytus kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimus, priimtas sprendimas sumažinti paramą už tiesiogines išmokas ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ 19 proc. (20 proc. (už tyčinį reikalavimų pažeidimą) + 1 proc. (už sunkumą) – 1 proc. (už mažą mastą) – 1 proc. (už nepastovią poveikio trukmę) = 19 proc. (136 342,04 Lt + 7 197,12 Lt) x 19 proc. = 27 272,44 Lt)). Už nustatytus GAAB reikalavimų pažeidimus Agentūros apskaičiuotu procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai. Sankcijos dydis už GAAB reikalavimo pažeidimą apskaičiuojamas vadovaujantis Sankcijų metodika. Apie paraiškos vertinimo pabaigą bei taikomas sankcijas Agentūra pareiškėją informavo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. BR6-1996945 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. Atkreipė dėmesį, jog paraiškos pateikimo metu (2012 m. birželio 14 d.) galiojusioje Sankcijų metodikos redakcijoje (nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) 181 punkte buvo įtvirtinta nuostata, nustatanti, kad jei plotas, kuriame nustatytas Metodikos 1 priedo 15 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, sankcijos dydis apskaičiuojamas pagal 19 punkto nuostatas. Tuo metu galiojusios Sankcijų metodikos 19 punkte buvo įtvirtintas sankcijų taikymas nustačius tyčinį reikalavimo pažeidimą. Paraiškos pateikimo metu Sankcijų metodikos 1 priedo 15 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimas buvo laikomas tyčiniu reikalavimo pažeidimu. Atkreipė dėmesį, jog Agentūra tinkamai vadovavosi ir 2013 m. Sankcijų metodikos redakcijos nuostatomis bei priėmė teisėtą bei teisės aktų nuostatas atitinkantį sprendimą. Pareiškėjo teiginys, jog 2012 m. galiojusioje Sankcijų metodikos redakcijoje nebuvo numatyta, kad reikiamo skaičiaus gyvulių neturėjimas gali būti laikomas tyčiniu pažeidimu, nepagrįstas. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo valdoje 2011 m. laikomų gyvulių vidurkis buvo 22,76 SG, todėl jis padengė 45,52 ha 2012 m. paraiškoje deklaruoto ganyklų ploto. Be to, 2012 m. paraiškoje buvo deklaruotas ir 7,4 ha ariamos žemės plotas. Todėl pareiškėjui skirta parama už paramai pagal MPŪV tinkamą 52,92 ha plotą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu (b. l. 58–63), pareiškėjo A. K. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad A. K. 2012 m. birželio 14 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, kurioje iš viso deklaravo 335,05 ha žemės ūkio naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos ir kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (b. l. 10–17). Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. BR6-1996945 pareiškėjui pagal 2012 m. birželio 14 d. paraišką paskirta galutinė 116 266,72 Lt parama (b. l. 7–8). Minėtame sprendime nurodyta, kad parama pagal MPŪV skiriama tik už paramai tinkamą, t. y. 52,92 ha, plotą. Pažymėta, kad, vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo 7 punktu, pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui turi tekti, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi būti ne mažesnis kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio). Kadangi pareiškėjas deklaravo 327,65 ha ganyklų plotą, o visas tiesioginėms išmokoms deklaruotas plotas sudaro 335,05 ha, deklaruotų pievų ir ganyklų plotai sudaro apie 98 proc. viso paraiškoje deklaruoto tinkamo paramai žemės ūkio naudmenų ploto. Pagal Ūkinių gyvūnų registre esančius duomenis pareiškėjas nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. turėjo 1,65 SG, todėl GAAB reikalavimo pažeidimas sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto. Toks GAAB pažeidimas priskirtinas tyčiniam, todėl taikytina 19 proc., t. y. 27 272,44 Lt sankcija (20 proc. už tyčinį pažaidimą + 1 proc. už sunkumą (už mažą mastą) – 1 proc. (už mažą mastą) – 1 proc. (už nepastovią poveikio trukmę)).
Teismas apibrėžė, jog byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų, panaikinti Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą bei įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą paraišką dėl paramos skyrimo už 2012 metus, pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Nurodyta, kad iš teismui pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių matyti, kad savo reikalavimus pareiškėjas grindžia tuo, jog: 1) skundžiamas Agentūros sprendimas nėra grindžiamas objektyviais faktais, nes: pareiškėjas 2011 m. savo ūkyje augino avis, todėl atitiko MPŪV taisyklių nuostatas; 2012 m. pareiškėjas deklaravo 3 ariamos žemės laukus, kurių bendras plotas 7,4 ha, o ne 52,92 ha; 2) apskaičiuodama sankciją Agentūra vadovavosi Sankcijų metodikos redakcijos, įsigaliojusios nuo 2013 m. gegužės 1 d., nuostatomis ir tokiu būdu buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos, o taip pat įstatymo negaliojimo atgal principai.
Teismas rėmėsi MPŪV taisyklių 5 ir 5.5.4 punktais, pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. K. 2011 m. metais pievų ir ganyklų plotuose laikė avis, o Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenis SG vidurkis šiais metais buvo lygus 22,756 (b. l. 19–32, 49). Todėl, įvertinus tai, kad pareiškėjas deklaravo 7,4 ariamos žemės (kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) – 2,98 ha 5GR-1 (grikiai); kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) – 2,15 ha 5KV-2 (kviečiai žieminiai); kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) – 2,15 ha 5KV-1 (kviečiai vasariniai), o pagal 2011 m. laikomų gyvulių kiekį atitinkantis MPŪV taisyklių 5.5.4 punkto kriterijus laikytini 45,52 ha (22,756 SG/ 0,5 0,5 SG/ha » 45,52 ha) žemės plotas, iš viso atitinkančiu pareiškėjo deklaruotą MPŪV priemonę žemės plotu pagrįstai pripažintas 52,92 ha žemės plotas.
Teismas taip pat rėmėsi Aprašo 7 punktu, nurodė, jog teismui pateikti įrodymai liudija, kad Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenis iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėjas buvo registravęs 1,65 SG, ir tai, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, atitinka 16,50 ha žemės plotą, kuriame aptartas GAAB reikalavimas nebuvo pažeidžiamas. Be to, įvertinus tai, jog visas tiesioginėms išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai pievų ir ganyklų plotas yra 335,05 ha, akivaizdu, kad minėtas GAAB reikalavimo pažeidimas apima daugiau kaip 50 proc. viso deklaruoto ir tiesioginėms išmokoms tinkamo žemės ploto.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija darė išvadą, kad pareiškėjo skundo motyvai, kuriais teigiama, jog Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendime nustatyti pažeidimai yra grindžiami neobjektyviais faktais (netinkamu SG normų taikymu, klaidingu ariamos žemės kiekio nustatymu), atmestini kaip nepagrįsti.
Vertindama kitus A. K. teismui pateikto skundo motyvus, teisėjų kolegija iš esmės pritarė pareiškėjo pozicijai, jog skundžiamas sprendimas negalėjo būti grindžiamas Sankcijų metodikos redakcijos, įsigaliojusios 2013 m. gegužės 1 d., t. y. jau praėjus laikotarpiui, už kurį buvo pateikta paraiška paramos skyrimui, nuostatomis. Tai, jog siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, o įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartis adm. byloje Nr. A261-1960/2012 ir kt.). Kita vertus, teisminėje praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytu reguliavimu iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija, vertindama aptartus skundo motyvus, pažymėjo, jog Sankcijų metodikos 2–5, 7, 181.1, 19 punktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo apskaičiuota pareiškėjui taikytina kompleksinio paramos susiejimo sankcija, nuo paraiškos 2012 m. birželio 14 d. pateikimo iki skundžiamo Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo priėmimo nebuvo keičiamos. Taip pat pabrėžta, kad pagal Sankcijų metodikos redakcijos, galiojusios paraiškos pateikimo metu, 181 punkto nuostatas, pareiškėjo pažeidimas vertintinas kaip tyčinis, o 1 priedo 15 punkto pažeidimą apibūdinantys kriterijai (mastas – mažas, sunkumas – sunkus, poveikio priemonė – nepastovi), lemiantys apskaičiuojamos sankcijos dydį, nebuvo keičiami.
Atsižvelgus į tai pripažinta, kad nagrinėjamo ginčo atvejui aktualus reguliavimas, nustatytas Sankcijų metodikoje, iš esmės nekito, tačiau kai kurios taikytinos normos buvo išdėstytos kituose šio teisės akto punktuose. Taip pat pažymėta, kad Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo. Iš šio administracinio sprendimo turinio aišku, kokiu būdu buvo išspręstas pareiškėjo prašymas ir kokios teisinės pasekmės jam kilo po tokio sprendimo priėmimo.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad aptartas Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo trūkumas – Sankcijos metodikos redakcijos, įsigaliojusios jau pasibaigus laikotarpiui, už kurį buvo pateikta paraiška, taikymas – nelaikytinas esminiu, t. y. tokio pobūdžio, dėl kurio turėtų būti naikinamas ir pats sprendimas.
Išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendė, kad Agentūra 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino iš esmės tinkamai. Ginčijamas sprendimas pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą paraišką dėl paramos skyrimo už 2012 metus yra išvestinis reikalavimo panaikinti Agentūros 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad pareiškėjui 19 procentų dydžio sankcija pritaikyta už tyčinį GAAB reikalavimų pažeidimą, šioje dalyje įpareigoti Agentūrą priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų iš esmės neginčija, esminis apelianto argumentas, tai, kad jis nesutinka su teismo vertinimu, jog reikiamo ūkinių gyvūnų skaičiaus neturėjimas yra tyčinis GAAB reikalavimų pažeidimas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, vadovaudamasi ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, su tokiu pareiškėjo teiginiu nesutiko.
Bendrosios tiesioginių išmokų taisyklės yra nustatytos 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente Nr. 73/2009, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiame Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (toliau – ir Reglamentas Nr. 73/2009). Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės įtvirtintos 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1122/2009 kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (toliau – ir Reglamentas Nr. 1122/2009).
Atitinkamai bendrosios Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taisyklės nustatytos 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamente Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai, nustatančiame bendrąsias taisykles, reglamentuojančias Bendrijos paramą kaimo plėtrai, kurią finansuoja EŽŪFKP, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005). Išsamios šio reglamento kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, įtvirtintos 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 65/2011 kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (toliau – ir Reglamentas Nr. 65/2011).
Šie reglamentai yra pagrindiniai teisės aktai, reguliuojantys ginčo teisinius santykius, atsižvelgiant į jų veikimo laike apibrėžtį ir pareiškėjo paraiškos pateikimo laiką – 2012 m. birželio 14 d.
Reglamento Nr. 73/2009 23 straipsnio Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma kompleksinio paramos susiejimo taisyklių 1 dalyje nustatyta: Jei bet kuriuo metu atitinkamais kalendoriniais metais nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų, ir reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami ūkininkui, pateikusiam paraišką paramai gauti atitinkamais kalendoriniais metais, visa tam ūkininkui skirtų ar skirtinų tiesioginių išmokų suma, taikant 7, 10 ir 11 straipsnius, yra sumažinama arba neskiriama, laikantis išsamių 24 straipsnyje nustatytų taisyklių. Atitinkamai to paties teisės akto 24 straipsnio Išsamios išmokų sumažinimo ir neskyrimo taisyklės, kai nesilaikoma kompleksinio paramos susiejimo taisyklių 1 dalyje nurodyta, kad išsamios išmokų sumažinimo ir neskyrimo, nurodyto 23 straipsnyje, taisyklės nustatomos 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Tokiais atvejais atsižvelgiama į nustatyto pažeidimo sunkumą, mąstą, pastovumą bei pasikartojimą ir į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse išdėstytus kriterijus. Aplaidumo atveju išmoka sumažinama ne daugiau kaip 5 %, o pasikartojančio pažeidimo atveju — 15 % (2 d.). Tyčinio pažeidimo atveju išmoka iš esmės mažinama ne mažiau kaip 20 % ir net gali būti visiškai neskiriamos išmokos pagal vieną ar kelias paramos schemas vienus ar daugiau kalendorinių metų (3 d.). Bet kuriuo atveju bendra suma, kuria išmoka sumažinama arba neskiriama už vienus kalendorinius metus, neviršija bendros 23 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos (4 d.).
Reglamento Nr. 1122/2009 72 straipsnio 1 dalis numato, kad nepažeidžiant 77 straipsnio, jei nustatytą reikalavimų pažeidimą ūkininkas padarė tyčia, 70 straipsnio 8 dalyje nurodyta bendra suma paprastai mažinama 20 %. Tačiau mokėjimo agentūra, remdamasi kompetentingos kontrolės institucijos pagal 54 straipsnio 1 dalies c punktą parengtoje tikrinimo ataskaitoje pateiktu vertinimu, gali nuspręsti išmokos mažinimą sumažinti iki 15 % visos sumos arba, tam tikrais atvejais, padidinti iki 100 % visos sumos.
Taigi, reglamentai, kuriuose įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai, numato galimybę mažinti pareiškėjams skiriamą paramą (jos nemokėti), jei jie nesilaiko teisės aktais nustatytų valdymo arba GAAB reikalavimų, t. y. taikyti sankcijas atitinkamose ribose. Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina. Nagrinėjamu atveju detalesnis sankcijų skyrimo reglamentavimas nustatytas Sankcijų metodikoje.
Paraiškos pateikimo metu (2012 m. birželio 14 d.) galiojusioje Sankcijų metodikos redakcijoje (galiojusios nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) 4 punkte buvo nustatyta, kad sankcijas taiko Agentūra pagal Agentūros ir kitų institucijų, atsakingų už kompleksinės paramos reikalavimų laikymosi kontrolę, patikros vietoje arba administracinės patikros būdu nustatytus pažeidimus. Sankcijų metodikos 5 punkte buvo aiškiai numatyta, kokios aplinkybės nustatinėjamos Agentūrai sprendžiant dėl sankcijų taikymo – sankcijų dydis apskaičiuojamas įvertinus: 5.1. ar pažeidimas netyčinis ar tyčinis; 5.2. pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus, vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais; 5.3. pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar pažeidimas yra pakartotinis: 5.3.1. to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo, valdymo ar trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimo atvejais; 5.3.2. to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standarto, nurodyto 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30 p. 16), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 785/2011 (OL 2011 L 203 p. 10), III priede, nesilaikymo atvejais. 5.4. pagal reikalavimų priskyrimą kompleksinės paramos sritims.
Sankcijų metodikos 2 punktas numatė, jog GAAB reikalavimai – reikalavimai, nustatyti Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327; netyčinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo per aplaidumą sukelti veiksmai, kai nepadaroma didelės žalos aplinkai, nesukeliama pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai; tyčinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo veika siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas metodikoje nustatytu atveju ir tvarka taip pat laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu.
Be minėtų Sankcijų metodikos 2 punkte pateiktų bendrų netyčinio ir tyčinio reikalavimų pažeidimų apibrėžimų, šiame teisės akte buvo šios dalys: III. Sankcijų dydžio apskaičiavimas nustačius tik netyčinį reikalavimų pažeidimą (8-16 p.); IV. Sankcijų dydžio apskaičiavimas nustačius tik tyčinį reikalavimų pažeidimą (17-22 p.); V. Sankcijų dydžio apskaičiavimas nustačius netyčinius ir tyčinius pažeidimus (23-25 p.).
Konkretūs tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai buvo nurodyti Sankcijų metodikos 17 punkte – tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje: 17.1. nustatytas šios Metodikos 1 priedo 2 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimas įvertinamas kaip sunkus (pagal šios Metodikos 1 priedo 2 punktą) ir laukų, kuriuose nustatytas šis pažeidimas, faktinis plotas sudaro daugiau kaip 50 proc. viso faktinio tinkamo paramai ploto; 17.2. nustatomas šios Metodikos 1 priedo 4 ar 12 punktuose nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas; 17.3. nustatomas šios Metodikos 1 priedo 6 punkte nurodytas GAAB reikalavimo pažeidimas, kuris Agentūros nustatyta tvarka įvertintas kaip tyčinis; 17.4. nustatomi šios Metodikos 2 priedo 2, 3, 13, 26 ar 29 punktuose nurodytų valdymo reikalavimų pažeidimai; 17.5. nustatyto šios Metodikos 2 priedo 1 punkte nurodyto valdymo reikalavimo pažeidimo plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto; 17.6. nustatomi šios Metodikos 3 priedo 3 ar 4 punktuose nurodytų trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų pažeidimai.
Sankcijų metodikos 18 ir 181 punktai atitinkamai numatė: Jeigu nustačius Metodikos 1 priedo 2 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimą laukų: 18.1. kuriuose nustatytas minėtas pažeidimas, faktinis plotas sudaro daugiau kaip 50 proc. viso faktinio tinkamo paramai ploto (išimtis „nerastas laukas“ – tokiu atveju faktiniu plotu laikomas deklaruotas plotas), sankcijos dydis apskaičiuojamas pagal 19 punktą. 18.2. kuriuose nustatytas, faktinis plotas sudaro 100 proc. viso faktinio tinkamo paramai ploto (išimtis „nerastas laukas“ – tokiu atveju faktiniu plotu laikomas deklaruotas plotas), einamaisiais metais parama neteikiama (18 p.); Jeigu nustačius Metodikos 1 priedo 15 punkte nurodyto GAAB reikalavimo pažeidimą: 181.1. plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, sankcijos dydis apskaičiuojamas pagal 19 punktą; 181.2. plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro 100 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, einamaisiais metais parama sumažinama 50 proc. (181 p.).
Sankcijų metodikos 19 punktas numatė – Nustačius tyčinį reikalavimo pažeidimą, išmoka sumažinama 20 proc. ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais: 19.1. jeigu reikalavimų pažeidimo mastas įvertinamas kaip didelis – sankcijos dydis didinamas 1 procentu; 19.2. jeigu reikalavimų pažeidimo sunkumas įvertinamas kaip sunkus – sankcijos dydis didinamas 1 procentu; 19.3. jeigu reikalavimų pažeidimo poveikio trukmė įvertinama kaip pastovi – sankcijos dydis didinamas 1 procentu; 19.4. jeigu reikalavimų pažeidimo mastas įvertinamas kaip mažas – sankcijos dydis sumažinamas 1 procentu; 19.5. jeigu reikalavimų pažeidimo sunkumas įvertinamas kaip nesunkus – sankcijos dydis sumažinamas 1 procentu; 19.6. jeigu reikalavimų pažeidimo pastovumas įvertinamas kaip nepastovus – sankcijos dydis sumažinamas 1 procentu.
Teisėjų kolegija vertino, kad sisteminė aptartų teisės normų analizė, atsižvelgiant į minėtų Sankcijų metodikos dalių pavadinimus, už 181.1 punkte numatytą GAAD pažeidimą taikomą sankciją, suponuoja išvadą, jog Sankcijų metodikos 181.1 punkte nurodytas pažeidimas, turėtų būti prilyginamas Sankcijų metodikos 17 punkte išdėstytiems pažeidimams, t. y. laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu.
Nagrinėjamu atveju, sankcija pareiškėjui pritaikyta pagal Sankcijų metodikos 181.1 punktą, t. y. už 1 priedo Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimo įvertinimo pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės lentelė 15 punkte nurodyto GAAD reikalavimo pažeidimą (atitinka Aprašo 7 punktą) – Pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“, „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (nuo 2012 m.)“, „Ganyklos (pievos) iki 5 m. (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui. Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų. Šio pažeidimo mastas – visada mažas, sunkumas – visada sunkus, poveikio būklė – visada nepastovi.
Kaip patvirtina bylos medžiaga, pareiškėjas paraiškoje deklaravo 327,65 ha ganyklų (pievų) plotą, o visas tiesioginėms išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų plotas - 335,05 ha (b. l. 10-15). Taigi, pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro 98 proc. (327,65 /335,05 x 100 = 97,79), t. y. daugiau nei 30 proc., viso deklaruoto ir tinkamo paramai žemės ūkio naudmenų ploto. Pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registro duomenis, pareiškėjas 2012 m. birželio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu turėjo 1,65 SG (b. l. 50). Vadovaujantis Aprašo 7 punktu, tai atitinka 16,50 ha žemės plotą, kuriame aptartas GAAB reikalavimas nebuvo pažeidžiamas. Taigi aptariamo GAAB reikalavimo pažeidimas sudaro daugiau kaip 50 procentų ((327,65 – 16,5) /327,65 x 100 = 94,96) viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto.
Teisėjų kolegija vertino, jog akivaizdu, kad buvo padarytas Sankcijų metodikos 181.1 punkte nustatytas pažeidimas, kaip konstatuota, tyčinis pažeidimas, nes pareiškėjas sąmoningai siekė gauti tiesiogines išmokas už kur kas didesnį ganyklų (pievų) plotą, nei turėjo teisę pagal savo registruotų ūkinių gyvūnų skaičių.
Pažymėjo, aptariamas Agentūros sprendimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį Nr. A442-2330/2011, kurioje teismas nurodė, kokia argumentacija turi būti pateikiama Agentūros sprendime (be kita ko – kodėl pažeidimas laikomas būtent tyčiniu GAAD reikalavimų nesilaikymu, kaip pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus yra parenkamas būtent atitinkamas sankcijos dydis). Šioje nutartyje teismas pažymėjo ir tai, kad išvada dėl to, ar pareiškėjas padarė tyčinį GAAD reikalavimų pažeidimą, neturi būti daroma vadovaujantis bendrąja tyčios samprata; Sankcijų metodikoje nurodyti konkretūs tyčinio reikalavimų pažeidimo kriterijai ir būtent pagal juos turi būti motyvuojamas veiksmų priskyrimas ar nepriskyrimas tyčiniams.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatavo, jog panaikinti tą Agentūros sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad pareiškėjui 19 procentų dydžio sankcija pritaikyta už tyčinį GAAB reikalavimų pažeidimą, nėra teisinio pagrindo, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį iš pastarojo reikalavimą – šioje dalyje įpareigoti Agentūrą priimti naują sprendimą.
IV.
Pareiškėjas A. K. 2015 m. kovo 9 d. (pagal spaudą ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-525-2015/2014.
Prašymas grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu. Pareiškėjas nurodo, kad tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi išspręstoje administracinėje byloje Nr. A-252-143/2015, tiek administracinėje byloje Nr. A-525-2015/2014, kurioje prašo atnaujinti procesą, faktinės situacijos yra identiškos, tačiau priimti teismo sprendimai yra skirtingi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).
Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. P858-177/2010, nutartį administracinėje byloje Nr. P249-92/2012).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui (nutarimui, nutarčiai) ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą. Išimtinis proceso atnaujinimo stadijos pobūdis pasireiškia dviem aspektais. Pirmiausia, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujino pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais. Antras proceso atnaujinimo stadijos išimtinumo aspektas susijęs su tuo, kad proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2008).
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra numatytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Šiuo atveju manytina, jog baigtinio proceso atnaujinimo pagrindų sąrašo įtvirtinimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kad proceso atnaujinimas faktiškai netaptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, nes, kaip jau buvo minėta, jo paskirtis ir vienas iš tikslų yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių.
Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas dviem ABTĮ 153 straipsnyje nustatytais pagrindais – padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.); būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, t. y., pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2015/2014 neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-252-143/2015 suformuotos administracinių teismų praktikos (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).
Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą
Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-l 19/2009; 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-153/2009; 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-143/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo visiškai nemotyvuoja, nenurodo teisės normos ar normų, kurios buvo netinkamai pritaikytos. Dėl to konstatuotina, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą
Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad naujai suformuota ar pasikeitusi teismų praktika dažniausiai negali būti taikoma išnagrinėtai bylai ir negali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti procesą, nes prieštarautų teisės principui lex retro non agit, kuris taikytinas ir teismo precedentui, kaip teisės šaltiniui. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tas pačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas, šis principas negali būti taikomas anksčiau išnagrinėtoms byloms. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atitinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje suformuota kitokia nei pirmiau egzistavusi teismo praktika, nelaikytina pagrindu atnaujinti procesą anksčiau išnagrinėtoje administracinėje byloje, be to, ir sužinojimas apie šią nutartį nėra aktualus tikrinant, ar prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P520-40/2012).
Taigi nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-252-143/2015 pateiktas išaiškinimas nėra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-525-2015/2014, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis, kurioje, pareiškėjo manymu, suformuota kitokia nei pirmiau egzistavusi teismo praktika, priimta vėliau nei Lietuvos vyriausiojo administracinio 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2015/2014, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Atitinkamai, šiuo atveju nevertintini pareiškėjo argumentai dėl praktikos išsiskyrimo.
Įvertinus minėtas aplinkybes, teisės aktų nuostatas bei administracinių teismų praktiką, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-525-2015/2014, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.), nėra pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pareiškėjo A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatyme įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmetamas, o procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-525-2015/2014 atsisakoma atnaujinti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a
Pareiškėjo A. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-525-2015/2014 pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Irmantas Jarukaitis
Skirgailė Žalimienė