Civilinė byla Nr. 2-1275-157/2015

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.1.;

126.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1669-803/2015, kuria atsisakyta priimti jo prašymą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „INFOVERSLAS“ bankroto administratoriaus atstatydinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

UAB „INFOVERSLAS“ direktorė  R. V., finansininkė E. Š. ir ieškovas UAB „Indebt“ pateikė teismui prašymus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Infoverslas“. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų,  Z. V. palaikė prašymus dėl UAB „INFOVERSLAS“ bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad jis turi 2 880,76 Lt kreditorinio reikalavimo teisę į atsakovą, o šio finansinio reikalavimo pagrįstumą raštu yra patvirtinusi UAB „INFOVERSLAS“ direktorė R. V.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovui UAB „Infoverslas“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė ieškovo UAB „Indebt“ pasiūlytą kandidatūrą – UAB „Ius Positivum“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2014-12-04.

Trečiasis asmuo Z. V. 2015-04-29 pateikė teismui prašymą skubiai pakeisti BUAB „INFOVERSLAS“ bankroto administratorių UAB „Ius Positivum“, apie netinkamą bankroto administravimą pranešti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, dėl galimai nusikalstamų administratoriaus veiksmų pranešti prokurorui, dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis vilkinat bylos nagrinėjimą teisme paskirti bankroto administratoriui 5 792,40 Eur baudą, 50 proc. jos skiriant suinteresuotiems asmenims, kurių kreditorinių reikalavimų tvirtinimas yra vilkinamas.

Nurodė, kad net trijuose teismo posėdžiuose, iš kurių du vyko žodinio proceso tvarka, teismas negalėjo patvirtinti pareikštų kreditorinių reikalavimų byloje, nes administratorius jau nuo 2015-03-02 dirbtinai netikrina jų pagrįstumo, yra šališkas, vilkina bylos nagrinėjimą, melagingai teigia, kad įmonės direktorė R. V. neperduoda jam visų dokumentų, nors disponuoja visais įmonės dokumentais, kreipėsi į teismą su nepagrįstu prašymu R. V. skirti baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti šį suinteresuoto asmens Z. V. prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.

Konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės reikšti prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo, nes jo kreditorinis reikalavimas BUAB „INFOVERSLAS“ bankroto byloje nėra patvirtintas. Pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 10 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai galimas administratoriaus atstatydinimas, tačiau pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta nei aplinkybių, apie kurias turėtų būti informuojamas Įmonių bankroto departamentas, nei aplinkybių, turinčių nusikalstamos veikos požymių, apie kurias reikėtų pranešti prokurorui.

Sprendė, kad trečiojo asmens prašyme išdėstyti argumentai yra ginčo dalyku bankroto byloje nagrinėjant kitą klausimą, tai yra dėl bankroto administratoriaus ginčijamų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Nurodė, kad būtent toje byloje šie trečiojo asmens prašyme nurodyti argumentai bus išnagrinėti bei dėl jų bus pasisakyta, o tuo pačiu ir baudos skyrimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Trečiasis asmuo Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti paminėtą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir jo prašymą dėl administratoriaus pakeitimo priimti. Skunde teigia, kad skundžiama nutartis užkerta kelią tinkamam bylos nagrinėjimui. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad prašymas dėl skubaus administratoriaus pakeitimo pateiktas dėl išskirtinių aplinkybių – administratorius, gavęs iš buvusios UAB „INFOVERSLAS“ direktorės visus dokumentus, teismui melagingai teigia, kad jų negavo ir negali patikrinti kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Be to, administratorius tik po trečio teismo įpareigojimo pateikė gautus dokumentus teismui. Šios aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad administratorius yra šališkas, vilkina bylos nagrinėjimą ir nepagrįstai nesutinka patvirtinti kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma sudaro 83 procentus visų reikalavimų.
2. Teisėja, nagrinėjanti bankroto bylą, yra šališka, nes šios bylos medžiagą siunčia ne tik BUAB „INFOVERSLAS“ administratoriui UAB „Ius Positivum“, bet ir tuo pačiu adresu – BUAB ,,FF lizingas“ bankroto administratoriui UAB ,,Admivita“. Administratorius UAB „Ius Positivum“ yra susijęs su UAB ,,Skomė“, kurios ginčai su akcininkais teismuose vyksta nuo 2009 m. ir kuri UAB „Ius Positivum“ pasiūlė bankroto administratoriumi Z. V. vadovautos UAB ,,FF lizingas“ bankroto byloje. UAB ,,Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ yra susijusios tos pačios grupės asmenų, formaliai veikiančių kaip kelios įmonės, registruotos tuo pačiu buveinės adresu Jogailos g. 7 Vilniuje.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad įstatymas nustato pagrindus, kuriems esant jis turi pagrindą ex officio keisti bankroto administratorių. Įstatyme nėra įtvirtinti visi administratoriaus atstatydinimo pagrindai, todėl teismas nepagrįstai formaliai ir siaurai interpretuoja teismo teisę keisti bankroto administratorių, o tai neatitinka CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti trečiojo asmens Z. V. prašymą dėl BUAB „INFOVERSLAS“ bankroto administratoriaus atstatydinimo ir kt. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo procesiniu sprendimu, nurodo, kad tiek teismas, tiek bankroto administratorius yra šališki, todėl apeliacinis teismas, panaikinęs šią teismo nutartį, turi jo prašymą priimti ir jį patenkinti. Pirmosios instancijos teismas tokį atskirąjį skundą priėmė.

Visų pirma, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies nuostatas pareiškimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo teismui turi teisę pateikti tik įmonės kreditorių susirinkimas / kreditorių komitetas arba kreditorius (kreditoriai), kurio teismo patvirtintas reikalavimas vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantas Z. V. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu dalyvavo atsakovo BUAB „INFOVERSLAS“ bankroto bylos iškėlimo procese ir pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalį kaip įmonės kreditorius laikomas turinčiu teisinį suinteresuotumą. Tačiau, kaip žinoma, tokie asmenys bankroto byloje dalyvaujančio asmens procesines teises įgyja tik po to, kai teismas patvirtina jų finansinius reikalavimus. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad Z. V. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo procesas dar nėra baigtas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pirmosios instancijos teismas, 2015-07-09 teismo posėdyje išnagrinėjęs bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ prašymą dėl baudos skyrimo buvusiai UAB „INFOVERSLAS“ direktorei  R. V. ir kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, nutarė procesinį sprendimą skelbti 2015-07-16. Taigi apelianto Z. V. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas iš viso nėra išspręstas, taigi nėra duomenų, kad jis turi teisę teisme kelti klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 11 str. 10 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad šis asmuo nėra įgijęs ĮBĮ kreditoriui suteikiamų teisių, be kita ko, ir nagrinėjamu klausimu, bei atsisakyti priimti minėtą jo prašymą (CPK 137 str. 2 d. 8 p., 185 str.).

Antra, apeliacinis teismas pažymi, kad atsižvelgiant į bankroto bylose esantį viešąjį interesą, teismas gali ex officio spręsti dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, turėdamas informaciją, pagrindžiančią būtinumą imtis šios priemonės. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teismas būtent ex officio įvertino aplinkybes, kurios Z. V. prašyme buvo įvardintos, kaip sudarančios pagrindą ex officio atstatydinti administratorių – netinkamai atliekamomis pareigomis, procedūrų vilkinimas ir t. t. Šiuo klausimu teismas nurodė, kad minimi faktai bus nagrinėjami iš esmės sprendžiant klausimą dėl kreditorių, be kita ko ir Z. V., finansinių reikalavimų pagrįstumo bei jų patvirtinimo. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad skundžiama teismo nutartis užkerta kelią bylos nagrinėjimui, tai yra administratoriaus veiksmų įvertinimui (CPK 185 str.). Teismas taip pat išsprendė klausimą dėl prokuroro ir Įmonių bankroto departamento informavimo apie bankroto administratoriaus daromus įstatymų pažeidimus (CPK 178 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog pagal ĮBĮ teisinį reguliavimą asmenims, kurių finansinis reikalavimas nėra patvirtintas arba patvirtintas reikalavimas sudaro mažiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, nesuteikiama tiesioginė teisė teisme inicijuoti administratoriaus tinkamumo eiti paskirtas pareigas vertinimo procedūrą. Pagal teismų praktikos išaiškinimus tokio pareiškėjo, – neturinčio paminėtos savarankiškos kreditoriaus iniciatyvos teisės, – individualus kreipimasis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo yra traktuotinas kaip procesinis prašymas / informacijos (duomenų) teismui pateikimas apie jo paskirto administratoriaus galimą netinkamumą. Teismas, nenustatęs, kad tokia subjektine teise piktnaudžiaujama, ex officio privalo išnagrinėti ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Tačiau teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti tokį prašymą dėl administratoriaus pakeitimo, atskiruoju skundu neskundžiama, nes ji neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui. Teismui priėmus tokį atskirąjį skundą ir šioms aplinkybėms paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme – apeliacinis procesas nutraukiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d., nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 2-1338/2014, 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1725/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas būtent užtikrino realią galimybę apeliantui Z. V., nors ir neturinčiam savarankiškos teisės kreiptis į teismą dėl atsakovo BUAB „INFOVERSLAS“ administratoriaus atstatydinimo, pasinaudoti teise informuoti teismą apie aplinkybes, kurios, jo įsitikinimu, patvirtina paskirtojo administratoriaus netinkamumą eiti savo pareigas.

Apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria prašymas dėl BUAB „INFOVERSLAS“ administratoriaus atstatydinimo nepriimtas, nes trečiasis asmuo Z. V. neturi subjektinės teisės paduoti tokį atskirąjį skundą (CPK 315 str. 1 d. 2 p., 185 str.). Paaiškėjus šiam trūkumui apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų,  Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „INFOVERSLAS“ bankroto administratoriaus atstatydinimo.