Administracinė byla Nr. I-299-505/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01623-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 41.;55.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,
sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,
dalyvaujant pareiškėjo G. S. atstovui advokato padėjėjui Edgarui Karaliui,
nedalyvaujant pareiškėjui G. S., atsakovo VĮ „Regitra“ Kauno filialo atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui VĮ „Regitra“ Kauno filialui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus
n u s t a t ė :
Pareiškėjas G. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (1.6)-24-552 „Dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo“ ir įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjo pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimą, išduodant naują vairuotojo pažymėjimą, kuriame būtų pažymima apie pareiškėjo įgytą teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones (b. l. 5-7).
Pareiškėjas skunde nurodė bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4466-540/2016, buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. gegužės 7 d., apie 20.00 val., Kaune, A. J. prospekte, neturėdamas teisės vairuoti A kategorijos transporto priemonių, vairavo motociklą Suzuki VZ 800, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jį vairuodamas įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 165 punktų reikalavimus ir buvo nubaustas pagal LR ATPK 128 str. 1 d., 1241 str. 1 d. galutine subendrinta 290 EUR bauda.
Pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 3 d. VĮ „Regitra“ Kauno filiale buvo išlaikęs A kategorijos kelių transporto priemonių vairavimo praktikos egzaminą, tačiau nebuvo pateikęs prašymo išduoti tai patvirtinantį vairuotojo pažymėjimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką tokia situacija kvalifikuojama kaip neturėjimas teisės vairuoti A kategorijos transporto priemonių. Dėl šios priežasties Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimo neginčijo, dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų gailėjosi.
Atkreipė dėmesį, jog pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 22 straipsnio 11 dalį asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos. Šioje įstatymo nuostatoje aiškiai ir nedviprasmiškai kalbama apie teisės vairuoti transporto priemones įgijimą, o ne apie teisės vairuoti transporto priemonę patvirtinančio vairuotojo pažymėjimo pakeitimą. SEAKĮ 22 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.
Akivaizdu, kad pareiškėjas įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka yra įgijęs teisę vairuoti B kategorijos kelių transporto priemones ir turėjo šią teisę patvirtinantį 2006 m. balandžio 28 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris galiojo iki 2016 m. balandžio 28 d. Savo 2016 m. liepos 12 d. prašymu atsakovui pareiškėjas prašė ne suteikti galimybę įgyti teisę vairuoti B kategorijos kelių transporto priemones, bet pakeisti tokią teisę patvirtinantį vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo terminas pasibaigė.
Tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, jog neturėdamas teisės vairuoti A kategorijos transporto priemonių, vairavo motociklą, savaime nereiškia, kad pasibaigus pareiškėjo įgytos teisės vairuoti B kategorijos transporto priemones patvirtinančio pažymėjimo galiojimo terminui automatiškai prarado teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiamu aktu sukuria tokią situaciją, kad nuobaudos už A kategorijos transporto priemonės vairavimą, neturint teisės jos vairuoti (šiuo atveju neužbaigus tokios teisės įgijimo procedūros pateikiant prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą), sukuria apribojimą toliau naudotis teise vairuoti B kategorijos transporto priemones nuo momento, kuomet pasibaigia pastarąją teisę patvirtinančio vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kad vairuotojo pažymėjimai paprastai išduodami 10 metų laikotarpiui, tik dėl atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių (vairuotojo pažymėjimo, patvirtinančio teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, galiojimo laiko, ir nuobaudos, gautos už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti A kategorijos transporto priemonę, vairavo motociklą, gavimo momento) priklauso, kiek laiko asmuo galės naudotis įgyta teise vairuoti B kategorijos transporto priemones.
Minėta, kad SEAKĮ 22 straipsnio 11 dalis aiškiai kalba apie teisės vairuoti transporto priemones įgijimą, o ne tokią teisę patvirtinančio dokumento (vairuotojo pažymėjimo) pakeitimą. Būtent tokio pobūdžio aiškiai išreikšto draudimo, apie kurį kalbama skundžiamame akte, SEAKĮ nenumatyta. Pareiškėjas įsitikinęs, kad Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklės, kaip poįstatyminis aktas, įgyvendinantis SEAKĮ 22 straipsnio 11 dalį, nepagrįstai ir neteisėtai išplečia įstatyme numatytus pagrindus, kuriems esant ribojama asmens teisė naudotis teisėtai įgyta specialiąją teise, t. y. ribojimą siejant ne tik su tokios specialiosios teisės įgijimu, bet ir su tokią teisę jau turinčio ir ją patvirtinančio vairuotojo pažymėjimo pakeitimu dėl pasibaigusio jo galiojimo termino. Tokiu atveju asmuo už tą patį nusižengimą yra baudžiamas du kartus, o taip prieštarauja konstituciniam teisės principui, ribojančiam galimybę bausti antrą kartą už tą patį nusižengimą. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovas VĮ „Regitra“ Kauno filialas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16-17).
Atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau - SEAKĮ), Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 (toliau - Taisyklės), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro nuostatai (toliau - KTPVR nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-121, ir Administracinių teisės pažeidimų registro (toliau - ATPR) nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1408.
Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialas (toliau - atsakovas) vadovaujantis KTPVR nuostatais yra Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro (toliau - KTPVR) teritorinis registratorius, kuris registruoja registro objektus: centrinio registratoriaus programinėmis priemonėmis sutikrina jų duomenis su susijusių registrų duomenimis, priima sprendimą įregistruoti arba atsisakyti įregistruoti (pakeisti registro duomenis) registro objektą, suformuoja registro duomenis, įrašo į centrinę registro duomenų bazę ir išduoda vairuotojo pažymėjimus.
KTPVR nuostatų 17.1 papunktis nustato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo duomenis, kurie vadovaujantis 40 punktu yra gaunami iš ATPR. Atitinkamai ATPR nuostatų 16.5.4 papunktyje nustatyti šie ATPR registruojami ir KTPVR automatiniu būdu teikiami papildomi duomenys administracinio teisės pažeidimo byloje, t. y. informacija apie apribojimus įgyti teisę vairuoti transporto priemones, pakeisti vairuotojo pažymėjimą.
Duomenys ATPR tikrinami automatiškai, realiame režime. Šio registro duomenų valdytojas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o duomenų tvarkytojas - Informacijos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Atsakovas vadovaujasi gaunamais iš ATPR duomenimis, jų neadministruoja ir nekvestionuoja.
Atsakovas, priėmęs nagrinėti 2016 m. liepos 12 d. pareiškėjo prašymą, vadovavosi Taisyklėse nustatyta tvarka ir patikrino ATPR esančius duomenis bei nustatė, kad pareiškėjui yra taikomi Taisyklių 13.4.2 papunktyje nustatyti apribojimai - įgyti teisę vairuoti transporto priemones nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. gegužės 6 d.
Atsižvelgiant į Taisyklių 18 punkto nuostatas atsakovas priėmė sprendimą neišduoti naujo vairuotojo pažymėjimo. Šis sprendimas atitinka galiojančias Taisyklių nuostatas, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjui naujas vairuoto pažymėjimas Taisyklių nustatyta tvarka gali būti išduotas tik pasibaigus ATPR nustatytam teisės įgyti teisę vairuoti transporto priemones apribojimui.
Pareiškėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (ABTĮ 74 str. 1 d.), tačiau jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Skundas tenkintinas dalinai.
Byloje nustatyta ir valstybės įmonės „Regitra" Kauno filialo 2016 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. (1.6)-24-552 „Dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo“ patvirtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 punktu nuspręsta pareiškėjo G. S. turimo vairuotojo pažymėjimo, kurio galiojimas pasibaigė, naujo vairuotojo pažymėjimo neišduoti, nes atlikus Taisyklių 13.4.2 papunktyje numatytą pareiškėjo duomenų patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. gegužės 6 d. apribota teisė įgyti teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 9).
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl valstybės įmonės „Regitra" Kauno filialo 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (1.6)-24-552, kuriuo apribota pareiškėjo G. S. teisė gauti naują vairuotojo pažymėjimą, nes jau pasibaigė ankstesnio vairuotojo pažymėjimo, išduoto Kauno VPK 2006 m. balandžio 28 d., ir suteikiančio pareiškėjui G. S. teisę vairuoti B kategorijos motorinę transporto priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 9).
Teisės vairuoti transporto priemones suteikimo, atėmimo ir grąžinimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 07 01 iki 2017 01) (toliau – SEAKĮ), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 03 02) (toliau - Taisyklės).
Pagal SEAKĮ 22 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, viena iš būtinų sąlygų įgyti teisę vairuoti transporto priemones, yra reikalavimas,- nustatyta tvarka išlaikyti egzaminą ir turėti vairuotojo pažymėjimą. Ši teisė asmeniui negali būti suteikiama, jei nėra pasibaigęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 65 punktą vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.
Pagal Taisyklių 7.1 punktą naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas, kai baigiasi arba jau pasibaigė ankstesnio vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas. Pareiškėjas dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo į VĮ „Regitra“ padalinį kreipiasi asmeniškai, nepriklausomai nuo savo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, pateikdamas VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą (toliau – prašymas). Prašymą pareiškėjo vardu užpildo įgaliotasis darbuotojas. Užpildytą prašymą savo parašu patvirtina pareiškėjas (Taisyklių 8 punktas).
Pareiškėjui VĮ „Regitra“ padalinyje pateikus taisyklių 9 punkte nurodytus dokumentus, išskyrus taisyklių 9.2, 9.5.1 ir 9.5.2 punktuose nurodytus dokumentus, įgaliotasis darbuotojas užpildo prašymą ir patikrina: pareiškėjo asmens tapatybę (Taisyklių 3.1. p.); pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus Gyventojų registre (Taisyklių 13.2 p.); Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybiniame registre – ar pareiškėjas nėra ieškomas (Taisyklių 13.3 p.); Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre (Taisyklių 3.4 p.): ar pareiškėjui nėra atimta teisė vairuoti transporto priemones ir ar kompetentingos institucijos nėra priėmusios sprendimo paimti vairuotojo pažymėjimą (Taisyklių 13.4.1 p.); ar pareiškėjas nėra padaręs pažeidimo, už kurį Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatyta, kad įgyti teisę vairuoti transporto priemones leidžiama ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos (Taisyklių 13.4.2 p.); ar pareiškėjas (pradedantysis vairuotojas) nėra pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimo (-ų), už kurį (-iuos) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlęs eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (Taisyklių 13.4.3 p.); Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių Vairuotojų registre – ar pareiškėjui buvo suteikta teisė vairuoti tam tikrų kategorijų transporto priemones, ar yra duomenys apie galiojančią medicininę pažymą. Jei nustatoma, kad duomenų apie galiojančią medicininę pažymą nėra, įgaliotasis darbuotojas paprašo pareiškėjo pateikti šį dokumentą (Taisyklių 13.5 p.); VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo informacinėje sistemoje: ar pareiškėjas išlaikė egzaminus, ar taisyklių 9.5.1 ir 9.5.2 papunkčiuose numatytais atvejais yra duomenys apie pareiškėjui išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojų profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą. Jei nustatoma, kad duomenų apie kvalifikacijos pažymėjimą arba vairuotojų profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą nėra, įgaliotasis darbuotojas paprašo pareiškėjo pateikti šiuos dokumentus (Taisyklių 13.6.1 p.); ar yra duomenų apie pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo baigimą (taisyklių 45 punkte numatytais atvejais)(Taisyklių 13.6.2 p.); Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre – ar pareiškėjui nėra uždrausta naudotis specialia teise (atimta teisė) vairuoti kelių transporto priemones ir ar nėra paimtas vairuotojo pažymėjimas (Taisyklių 13.7 p.).
Pagal Taisyklių 18 punktą, jeigu nustatoma, kad Gyventojų registre nėra pareiškėjo asmens duomenų, negalioja jo pateiktas asmens dokumentas, pareiškėjas pateikia ne visus taisyklių 9 punkte nurodytus dokumentus, įgaliotasis darbuotojas pateiktus dokumentus grąžina bei žodžiu paaiškina dokumentų grąžinimo priežastis ir suteikia reikiamą informaciją. Teikiant prašymą portale, apie trūkstamus duomenis ir (arba) dokumentus pareiškėjas informuojamas portalo informacinėje sistemoje. Kai pareiškėjas pateikia visus reikalingus dokumentus vairuotojo pažymėjimui gauti ir jam nėra taikomos taisyklių 13.4.1 ir 13.7 papunkčiuose nurodytos priemonės, įgaliotasis darbuotojas pateiktus dokumentus, išskyrus Lietuvos Respublikoje išduotą asmens dokumentą ir VĮ „Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą, nuskenuoja ir įkelia į VĮ „Regitra“ elektroninių dokumentų archyvą (jei nuskenuoti pateiktų dokumentų nėra techninės galimybės, padaro dokumentų kopijas, patvirtina jas parašu ir vardiniu antspaudu), prašyme nurodo vairuotojui taikomų apribojimų ir (arba) papildomos informacijos kodus, VĮ „Regitra“ padalinį, kuriame pareiškėjas pageidauja atsiimti vairuotojo pažymėjimą, arba informaciją, kurios reikia vairuotojo pažymėjimui pristatyti per Pasiuntinius, išspausdina prašymą ir pateikia pareiškėjui pasirašyti. Tuomet grąžina pareiškėjui pateiktus dokumentus, išskyrus vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo terminas pasibaigęs, ir (ar) vairuotojo kortelę, jei iš jos į Vairuotojų registrą įrašomi vairuotojo pažymėjimo duomenys, priima sprendimą išduoti vairuotojo pažymėjimą, tai patvirtindamas parašu ir vardiniu antspaudu prašyme, ir žodžiu nurodo vairuotojo pažymėjimo preliminarią atsiėmimo datą. Jei pareiškėjas nepateikia visų reikalingų dokumentų vairuotojo pažymėjimui gauti ar jam yra taikomos taisyklių 13.4 ir 13.7 punktuose nurodytos priemonės, taip pat taisyklių 36 punkte nurodytais atvejais įgaliotasis darbuotojas priima sprendimą neišduoti vairuotojo pažymėjimo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodyto sprendimo priėmimo informuoja pareiškėją raštu, kartu išsiųsdamas sprendimo neišduoti vairuotojo pažymėjimo kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka. Pateikus prašymą portale, apie atsisakymo išduoti vairuotojo pažymėjimą priežastį pareiškėjas informuojamas portalo informacinėje sistemoje.
Atsakovo sprendimas, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo 2016 m. liepos 12 d. prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo, laikytinas individualiu administraciniu teisės aktu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, nes teritorinio registratoriaus sprendime išreikšta institucijos valia sukelia pareiškėjui teisines pasekmes- riboja pareiškėjui G. S. teisę vairuoti B kategorijos motorinę transporto priemonę.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).
Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Viešojo administravimo proceso principas – teisė būti išklausytam reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus, reikšmingus priimamam aktui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-604/2013).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisės būti išklausytam principas buvo pažeistas, o teisės aktų nuostatos taikytos formaliai.
Kaip matyti iš ginčijamo VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (1.6)-24-552 „Dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo“ turinio, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 punktu nuspręsta pareiškėjo G. S. turimo vairuotojo pažymėjimo, kurio galiojimas pasibaigė, naujo vairuotojo pažymėjimo neišduoti, nes atlikus Taisyklių 13.4.2 papunktyje numatytą pareiškėjo duomenų patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. gegužės 6 d. apribota teisė įgyti teisę vairuoti transporto priemones, šiame administraciniame akte nenurodomas juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti, įrodymai ir individuali argumentacija, teisės aktai, patvirtinantys, jog visapusiškai ir objektyviai buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas išduoti naują vairuotojo pažymėjimą, kai baigiasi arba jau pasibaigė ankstesnio vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas (Taisyklių 7.1 p.).
Akivaizdu, kad pareiškėjas G. S. teisės aktų nustatyta tvarka yra įgijęs teisę vairuoti B kategorijos kelių transporto priemones ir turėjo šią teisę patvirtinantį 2006 m. balandžio 28 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris galiojo iki 2016 m. balandžio 28 d. (b.l.14). Pareiškėjas 2016 m. liepos 12 d. prašymu atsakovui prašė išduoti naują vairuotojo pažymėjimą vairuoti B kategorijos kelių transporto priemones. Akivaizdu ir tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4466-540/2016 pareiškėjas buvo nubaustas už tai, jog 2016 m. gegužės 7 d., apie 20.00 val., Kaune, A. J. prospekte, G. S., neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, vairavo motociklą Suziki VZ 800, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , ir jį vairuodamas, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 165 punktų reikalavimus. Šiuo nutarimu buvo pripažinta, kad G. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtos administracinės nuobaudos: už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalyje, skirta 50 Eur bauda; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, skirta 290 Eur bauda. Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė nuobauda- 290 Eur bauda. Administracinio teisės pažeidimo byla G. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 8 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio bei sudėties (b. l. 10 - 13). Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimu nustatyta, kad 2016 m. gegužės 3 d. G. S. VĮ „Regitra“ Kauno filiale išlaikė A kategorijos kelių transporto priemonių vairavimo praktikos egzaminą, tačiau prašymo išduoti vairuotojo pažymėjimą G. S. VĮ „Regitra“ nėra pateikęs, todėl VĮ „Regitra“ Kauno filiale nėra priimtas sprendimas jam išduoti vairuotojo pažymėjimą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiamame akte šių faktinių aplinkybių viseto, būtino ir pakankamo teisės normoms taikyti, nenurodė (nenustatė neišklausydamas pareiškėjo) ir jų nevertino Taisyklių 13.4.2 punkto prasme, kuris įpareigoja atsakovą pareiškėjo padarytą pažeidimą įvertinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo prasme (nagrinėjamu atveju taikyti konkrečią Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatą, kuri draudžia įgyti teisę vairuoti transporto priemones ne anksčiau kaip po vienų metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos). Ginčo atveju teisinių argumentų (teisės normos) dėl pareiškėjo teisės vairuoti B kategorijos motorinę transporto priemonę ribojimo esant minėtų faktinių aplinkybių visetui, VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2016 m. liepos 12 d. sprendime Nr. (1.6)-24-552 „Dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo“ nėra (SEAKĮ 2 straipsnio 65 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).
Apibendrinus nurodytus argumentus, spręstina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, pagrįstumą. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p. taikymo prasme tai yra pagrindas ginčijamą VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (1.6)-24-552 „Dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo“ panaikinti, nustačius, kad administracinis sprendimas yra nepagrįstas faktais, įrodymais ir individualia argumentacija (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.), todėl teismui yra apsunkintos galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos (normų) paiešką, teisinį faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Nagrinėjamu atveju ginčo sprendime buvo apsiribota tik nurodomu, jog atlikus Taisyklių 13.4.2 papunktyje numatytą pareiškėjo duomenų patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. gegužės 6 d. apribota teisė įgyti teisę vairuoti transporto priemones, todėl jis pripažintinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Pareiškėjas skundu taip pat prašo įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjo pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimą, išduodant naują vairuotojo pažymėjimą, kuriame būtų pažymima apie pareiškėjo įgytą teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones.
Panaikinus VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (1.6)-24-552 „Dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo“ dėl minėtų argumentų, VĮ „Regitra“ Kauno filialas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. liepos 12 d. prašymą „Dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo“. Be to, reikalavimas pakeisti pareiškėjo pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimą, išduodant naują vairuotojo pažymėjimą, kuriame būtų pažymima apie pareiškėjo įgytą teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo. Nagrinėjamu atveju tenkinti pareiškėjo antrojo skundo reikalavimo neįvertinus sprendimo atitikties teisės aktų reikalavimams nėra jokio teisinio pagrindo, ir tik konstatavus padarytą subjektinės teisės ar teisėtų interesų pažeidimą atsakovas gali būti įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą)(ABTĮ 56 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo G. S. skundą tenkinti dalinai.
Panaikinti Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (1.6)-24-552 „Dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo“.
Įpareigoti Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. S. 2016 m. liepos 12 d. prašymą „Dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo“.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Daina Kukalienė
Janina Vitunskienė