Baudžiamoji byla Nr. 2K-20/2011

                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                   1.1.9.2.;

                                                                                                   1.2.25.4.2.;

                                                                                                   2.1.14. (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, I. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. A. priteista 6176,46 Lt padarytai turtinei bei 345,28 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 345,28 Lt nukentėjusiajai G. A. neturtinei žalai atlyginti. Iš I. G. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. A. priteista 5136,80 Lt padarytai ir 2136,80 Lt nukentėjusiajai G. A. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, kuria nuteistojo I. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

I. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario 27 d., apie 23.30 val., Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, vairuodamas automobilį BMW 520 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 68, 173 punktų reikalavimus, dėl to sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo padaryta didelė turtinė žala ir nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. I. G. automobilį BMW 520 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo neblaivus, buvo neatidus, nesiėmė visų priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus eismo dalyvių bei kitų žmonių saugumui ir kelyje atsiradus kliūčiai – prieš sankryžą su Minties gatve degant raudonam šviesoforo signalui sustojusiam D. A. vairuojamam automobiliui „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – laiku nesustabdė savo vairuojamo automobilio BMW 520 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsitrenkė į jį. D. A. vairuojamas automobilis nuo smūgio pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į kelio ženklo stovą bei priekyje stovėjusį automobilį „Ford Coguar“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykio metu automobilio „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) keleivei I. A. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, neturtinę žalą patyrė ir kartu važiavusi I. Ir D. A. duktė G. A., buvo nepataisomai sugadintas automobilis „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir padaryta 23 800 Lt turtinė žala.

Kasaciniu skundu nuteistasis I. G. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, o byloje pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kasatorius nurodo, kad turtine žala pagal BK 281 straipsnio 2 dalį pripažįstamas tik nukentėjusio asmens turto sunaikinimas arba sugadinimas eismo įvykio metu. Pasak kasatoriaus, automobilis „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė ne nukentėjusiajai I. A. su vyru jungtinės bendrosios nuosavybės teise, bet UAB „VB Lizingas“, kuri šioje byloje nėra pripažinta nei nukentėjusiąja, nei civiline ieškove. Dėl to, kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajai buvo padaryta didelė – 23 800 Lt – turtinė žala. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad D. A. iš draudimo bendrovės gavo 16873 Lt draudimo išmoką ir jam neteismine tvarka buvo atlygintos visos kitos (pervežimo, saugojimo, įvertinimo) jo apdrausto automobilio „Hyundai Matrix“ išlaidos.

Kasatorius skunde nesutinka ir su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kasatoriaus tvirtinimu, vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę, nes uždraudimas naudotis specialia teise jam reikštų atėmimą teisės dirbti turimą darbą, galimybės išlaikyti šeimą bei darbo pajamų per įmanomai trumpiausią laiką atsiskaityti su nukentėjusiąja, taip pat padengti regresinius draudimo kompanijų ieškinius. Be to, kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, kodėl jam skiria tokią ilgalaikę baudžiamojo poveikio priemonę ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras D. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo I. G. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą nurodo, kad kasatorius teisus teigdamas, jog automobilis „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį eismo įvykio metu vairavo I. A. (turėtų būti – D. A.), priklausė UAB „VB Lizingas“, tačiau jis nepagrįstai nurodo, kad žala buvo padaryta ne nukentėjusiajai, bet minėtai bendrovei. Prokuroro tvirtinimu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.571 straipsnio 1, 2 dalis visa sugadintos transporto priemonės remonto ar kitokia jos eismo įvykio metu prarastos vertės atkūrimo našta atitenka ja besinaudojančiam lizingo gavėjui, t. y. nukentėjusiosios I. A. sutuoktiniui ir visai jos šeimai. Pasak prokuroro, tai patvirtina ir finansinio lizingo sutarties, sudarytos tarp D. A. ir UAB „VB Lizingas“, 13.1 punkto nuostatos. Dėl to, prokuroro nuomone, teismai pagrįstai pripažino, kad I. A. šeima dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) patyrė turtinės žalos.

Prokuroras taip pat nurodo, kad turtinės žalos dydis, kuris yra pagrindas teismui pripažinti žalą didele, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Prokuroro tvirtinimu, teismas, spręsdamas, ar atsiradusi turtinė žala yra didelė, pirmiausiai turi atsižvelgti į sugadinto turto vertę, jo reikalingumą, pataisymo galimybes ir išlaidas. Pasak prokuroro, iš UAB DK „PZU Lietuva“ 2007 m. vasario 28 d. Avarinio automobilio techninės apžiūros akto Nr. 2007/009939 matyti, kad automobilio „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos kaina įvykio dieną buvo 23 000 Lt (turėtų būti – 23 800 Lt), o UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuro“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 270347 nurodyta, jog automobilio remontas ekonominiu požiūriu netikslingas, nes jo rinkos vertė iki sugadinimo buvo 23 900 Lt, remonto vertė su PVM – 29 246 Lt. Dėl to, prokuroro nuomone, teismai pagrįstai pripažino, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė 23 800 Lt turtinę žalą. Vertindami tai, ar eismo įvykio metu nukentėjusiajai padaryta 23 800 Lt turtinė žala yra didelė, pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai, prokuroro teigimu, atsižvelgė ne tik į nukentėjusiosios I. A. ir jos šeimos turtinę padėtį, šeimos gaunamas pajamas, bet ir į kitas aplinkybes, tarp jų – sugadinto turto svarbą, piniginę išraišką, prarasto automobilio padarinius šeimai, ir pagrįstai pripažino patirtą turtinę žalą didele. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad padarytos žalos dydis vertinamas neatsižvelgiant į tai, ar padaryta žala buvo atlyginta, ar ne.

Prokuroras, nesutikdamas su nuteistojo I. G. argumentais dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, teigia, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, pažeisdamas KET reikalavimus, – I. G. automobilį vairavo neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Pasak prokuroro, šios aplinkybės įrodo, kad nuteistasis ignoravo eismo saugumo taisykles, kėlė realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui, eismo įvykyje buvo sužalotas kitas eismo dalyvis, padaryta didelė turtinė žala. Dėl to, prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai I. G. uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus teiginiu, kad, jam paskyrus minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis neteks darbo ir atsidurs sunkioje finansinėje padėtyje, atkreipia dėmesį į tai, jog kasatoriaus, kaip darbo saugos specialisto, darbas tiesiogiai nesusijęs su transporto priemonės vairavimu. Kita vertus, prokuroro tvirtinimu, vien tai, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbinių funkcijų vykdymas susijęs su transporto priemonės vairavimu, savaime nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės ir reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą. Teismai šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji I. A. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo I. G. kasacinį skundą atmesti ir atlyginti jos apeliaciniame bei kasaciniame procese turėtas advokato išlaidas – 1200 Lt.

Nukentėjusioji I. A., nesutikdama su nuteistojo kasacinio skundo argumentais, atsiliepime nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai išsiaiškino bei įvertino visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes ir I. G. pagrįstai pripažino kaltu padarius BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą. Nukentėjusiosios nuomone, I. G. buvo teisėtai pritaikyta ir BK 68 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Nukentėjusioji I. A. teigia, kad, priešingai nei tvirtina kasatorius, kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas konstatuoja, kad nukentėjusiam asmeniui padaryta BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodyta didelė turtinė žala, teismų praktikoje jau seniai nustatyti (žr. kasacinę bylą Nr. 2K-601/2006). Nukentėjusiosios nuomone, I. G. baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir atsižvelgė ne tik į labai didelę sugadinto turto vertę, bet ir į jo reikalingumą jos šeimai, pataisymo galimybes, šeimos turtinę padėtį.

Nukentėjusioji I. A. taip pat nesutinka ir su nuteistojo I. G. teiginiu, kad automobilis „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise niekada nepriklausė jai ar jos šeimos nariams. Pasak nukentėjusios, šį kasatoriaus teiginį paneigia apeliacinės instancijos teismui pateikta 2007 m. kovo 15 d. UAB „SEB VB lizingas“ ir jos sutuoktinio D. A. lizingo sutartis, kuria lizingo bendrovė patvirtino, kad jos sutuoktinis įvykdė visas 2004 m. gegužės 11 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 2004-050105-01 sąlygas, t. y. sumokėjo visą sutartyje nurodytą sumą, todėl lizingo bendrovė D. A. perleido nuosavybės teisę į automobilį „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jis tapo jos ir sutuoktinio D. A. bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Dėl to, nukentėjusiosios nuomone, ji, kaip nepataisomai sugadinto automobilio bendrasavininkė, įgijo teisę kaip nukentėjusioji dalyvauti šios bylos nagrinėjime ir pareikšti su tuo susijusį civilinį ieškinį. Tuo tarpu UAB „SEB VB lizingas“, gavęs visas sutartas įmokas ir nebūdamas automobilio savininkas, neturėjo teisinio pagrindo kaip nukentėjusysis ar civilinis ieškovas dalyvauti šiame baudžiamajame procese. Be to, nukentėjusioji atkreipia dėmesį į tai, kad, nors nepataisomai sugadintas automobilis „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2007 m. vasario 27 d. eismo įvykio metu nuosavybės teise formaliai ir priklausė UAB „VB Lizingas“, realiai juo lizingo sutarties Nr. 2004-050105-01 pagrindu naudojosi, jį valdė ji bei jos sutuoktinis D. A. ir tikėjosi, sumokėję visas sutartyje numatytas įmokas, įgyti nuosavybės teisę į jį. Be to, nukentėjusiosios tvirtinimu, nepriklausomai nuo to, ar šios baudžiamosios bylos nagrinėjime nuosavybės teisė į sugadintą automobilį „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų perėjusi jai ir jos sutuoktiniui D. A., AB „VB Lizingas“ dėl I. G. nusikalstamų veiksmų žalos vis tiek nebūtų patyrusi, nes, vadovaujantis CK 6.571 straipsniu, lizingo sutarties Nr. 2004-050105 5.17.1, 5.17.4 punktais, visą šio automobilio vertę bet kokiu atveju turėjo sumokėti jos sutuoktinis D. A.

Nukentėjusioji I. A. atsiliepime nurodo, kad, priešingai nei tvirtina kasatorius, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemones skyrimo motyvai. Nukentėjusioji teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vadovaudamiesi susiformavusia teismų praktika, BK 68 straipsnyje nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę I. G. taikė atsižvelgdami į tai, kad jis praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, o nusikalstamą veiką 2007 m. vasario 23 d. eismo įvykio metu padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo I. G. darbas nėra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonių vairavimu ir baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas esminės įtakos jo galimybėms dirbti turimą darbą neturėjo, t. y. byloje nėra įrodymų, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymo kasatorius būtų buvęs atleistas iš darbo ar patyręs kitų nepatogumų.

Nukentėjusioji taip pat teigia, kad nuteistasis I. G. neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nesigaili, nesuvokia pavojingų jos pasekmių ir net nesistengia atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos – po eismo įvykio jis nė karto nepasiūlė savanoriškai atlyginti padarytą žalą, neatsiprašė jos ir eismo įvykyje nukentėjusios dukters G. A.

Be to, nukentėjusioji nurodo, kad nagrinėjant nuteistojo I. G. bylą apeliacine ir kasacine tvarka ji papildomai patyrė 1200 Lt proceso išlaidų, susijusių jos atstovavimu apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jos turi būti priteistos iš I. G.

Nuteistojo I. G. kasacinis skundas atmestinas.

           

            Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių

 

            Kasatorius, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad turtine žala pagal šį BK straipsnį pripažįstamas tik nukentėjusio asmens turto sunaikinimas arba sugadinimas eismo įvykio metu. Tuo tarpu automobilis „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pasak kasatoriaus, nuosavybės teise priklausė ne nukentėjusiajai I. A. su vyru jungtinės bendrosios nuosavybės teise, bet UAB „VB Lizingas“, todėl, kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajai buvo padaryta didelė – 23 800 Lt – turtinė žala.

            Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Vadinasi, BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas požymis – nurodyti padariniai.

Teismų praktikoje turtine žala pagal BK 281 straipsnio 2 dalį laikomas nukentėjusio asmens turto sunaikinimas arba sugadinimas eismo įvykio, kurį sukėlė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, metu. Netiesioginiai nuostoliai (gydymo išlaidos nukentėjusiam asmeniui įvykio metu sutrikdžius sveikatą, negautos pajamos ir pan.) turtine žala pagal šią normą nepripažįstami. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padaryta turtinės žalos, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuojamas tik tada, jeigu ši žala yra didelė. Turtinės žalos dydis – vertinamasis požymis, todėl teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar padaryta žala laikytina didele. Spręsdamas klausimą, ar padaryta turtinė žala yra didelė, teismas atsižvelgia į sugadinto turto vertę, jo reikalingumą, pataisymo galimybes ir išlaidas, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir t. t. Pažymėtina, kad, sprendžiant, ar padaryta turtinė žala laikytina didele, neturi reikšmės tai, ar nukentėjusiajam vėliau ši žala ar jos dalis buvo atlyginta (kasacinė byla Nr. 2K-601/2006, Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga, Išvadų 12 punktas).

            Iš baudžiamosios bylos matyti, kad: nukentėjusiosios I. A. sutuoktinis D. A. 2004 m. gegužės 11 d. su UAB „VB Lizingas“ buvo sudaręs finansinio lizingo sutartį Nr. 2004-050105 dėl automobilio „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) lizingo; eismo įvykio dieną automobilis „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausė UAB „VB Lizingas“; automobilio „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, visos šio automobilio išlaikymo bei remonto išlaidos teko lizingo gavėjui – D. A.; eismo įvykio dieną automobilio rinkos vertė buvo 23 800 Lt; 2007 m. kovo 15 d. nukentėjusiosios I. A. sutuoktinis D. A. visiškai atsiskaitė su lizingo bendrove už automobilį „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šis tapo jo bei sutuoktinės I. A. bendrąja jungtine nuosavybe. Vadinasi, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai pagrįstai pripažino, kad I. G. 2007 m. vasario 27 d. sukelto eismo įvykio metu sugadinus automobilį „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) turtinės žalos patyrė ne lizingo bendrovė, o nukentėjusiosios I. A. šeima.

            Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami klausimą, ar nukentėjusiajai I. A. padaryta 23 800 Lt turtinė žala yra didelė, atsižvelgė į tai, kad: automobilis „Hyundai Matrix“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) I. G. 2007 m. vasario 27 d. sukelto eismo įvykio metu buvo sugadintas neremontuotinai, nes remonto kaina viršija automobilio rinkos vertę; nukentėjusiosios I. A. šeima prarado galimybę naudotis turima transporto priemone; transporto priemonė nukentėjusiosios šeimai, auginančiai du mažamečius vaikus, buvo būtina; nukentėjusiosios I. A. šeimos metinės pajamos nedidelės. Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukentėjusiajai I. A. padarytą 23 800 Lt turtinę žalą pagrįstai pripažino didele turtine žala. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismai, pripažindami nukentėjusiajai I. A. padarytą 23 800 Lt turtinę žalą didele turtine žala, nenukrypo ir nuo susiformavusios teismų praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

            Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo I. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

 

            Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK  68 straipsnio nuostatų taikymo

 

Kasatorius, nesutikdamas su jam teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nurodo, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas skirti BK 68 straipsnyje nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę, nes uždraudimas naudotis specialia teise jam reikštų atėmimą teisės dirbti turimą darbą, galimybės išlaikyti šeimą bei iš darbo pajamų per įmanomai trumpiausią laiką atsiskaityti su nukentėjusiąja, taip pat padengti regresinius draudimo kompanijų ieškinius. Be to, kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė motyvų, kodėl jam skiria tokią ilgalaikę baudžiamojo poveikio priemonę, ir taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vien tai, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės bylos Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010).

Iš pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų matyti, kad nuteistajam I. G. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui – skirta, konstatavus, kad jis BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Teismai, skirdami nuteistajam I. G. uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę, įvertino tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, itin šiurkščiai pažeidė KET 53, 68, 173 punktų reikalavimus; KET pažeidimą, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. A. sveikata ir ji patyrė didelę turtinę žalą, jis padarė būdamas sunkaus girtumo laipsnio. Be to, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, įvertinta ir tai, kad I. G. praeityje ne kartą buvo pažeidęs KET reikalavimus ir už tai baustas administracine tvarka, taip pat atsižvelgta į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias I. G. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei nuteistojo asmenybę.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, paskirdami nuteistajam I. G. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę, tokį savo sprendimą motyvavo ir tinkamai pritaikė BK 67 straipsnio 1, 3 dalių, 68 straipsnio nuostatas.

 

Dėl nukentėjusiosios I. A. prašymo priteisti proceso išlaidas

 

Nukentėjusioji I. A. atsiliepime į nuteistojo I. G. kasacinį skundą nurodo, kad nagrinėjant nuteistojo I. G. bylą apeliacine ir kasacine tvarka ji papildomai patyrė 1200 Lt proceso išlaidų, susijusių su jos atstovavimu apeliacinės instancijos teisme bei atsiliepimo į nuteistojo kasacinį skundą surašymu, ir prašo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jas priteisti iš I. G.. Nukentėjusioji I. A. prie atsiliepimo į nuteistojo kasacinį skundą pridėjo 2010 m. gruodžio 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. NS 100, patvirtinančią, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ji advokatui sumokėjo 500 Lt, o už atsiliepimo į nuteistojo kasacinį skundą surašymą – 700 Lt, taip pat 2010 m. gruodžio 23 d. pinigų priėmimo kvito, serija LAT Nr. 350068, kopiją, patvirtinančią, kad nukentėjusioji už advokato paslaugas apeliaciniame ir kasaciniame procese iš viso sumokėjo 1200 Lt.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas  nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009,                        2K-452/2009, 2K-271/2010).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą buvo padavęs tik nuteistasis I. G.. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Vadinasi, nukentėjusiosios išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo atmesti, todėl iš nuteistojo priteistinos nukentėjusiosios I. A. apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos (500 Lt) advokato paslaugoms apmokėti.

Kasacinį skundą šioje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje taip pat yra padavęs tik nuteistasis I. G. Nuteistojo kasaciniame skunde ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios I. A. interesais byloje, todėl ji buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Pažymėtina, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Dėl to nukentėjusiosios turėtos išlaidos surašant atsiliepimą turi būti apmokėtos. Kita vertus, nukentėjusiosios prašoma priteisti 700 Lt suma už atsiliepimo surašymą viršija kasacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų tokio pobūdžio proceso išlaidų dydžius. Dėl to nukentėjusiajai I. A. už atsiliepimo į nuteistojo I. G. kasacinį skundą surašymą priteistinos sumos dydis mažintinas iki 350 Lt.

Taigi nukentėjusiajai I. A. iš nuteistojo I. G. iš viso priteistina 850 Lt jos apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme turėtoms advokato išlaidoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

           

            Nuteistojo I. G. kasacinį skundą atmesti.

            Priteisti iš nuteistojo I. G. nukentėjusiajai I. A. 850 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                   Rimantas Baumilas                                                                                                                                             

                                                                                                                               Vladislovas Ranonis

 

                                                                                                                               Jonas Prapiestis