Administracinė byla Nr. I-8971-580/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05113-2014-0

                                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja J. P. prašo panaikinti Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2014-11-19 sprendimą Nr. (6.5)I-9262. Kita pareiškėjos skundo dalis buvo atsisakyta priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-12-04 nutartimi, kuri toje dalyje palikta nepakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-08 nutartimi.

Paaiškino, kad nuo 2007-01-01 jai neterminuotai paskirta senatvės pensija. Pagal VSDFV pateiktą 2013-08-21 pažymą Nr. (10.1)3-100890 nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pensija buvo sumažinta pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – Laikinasis įstatymas). Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo konstatuota, kad dirbantiems pensininkams pensija negali būti mažinama didesniu mastu nei nedirbantiems. Pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėta 16 847,35 Lt. Pareiškėja 2014-10-20 raštu kreipėsi į VSDFV, prašydama sumokėti neišmokėtos pensijos dalį, tačiau VSDFV 2014-11-19 raštu Nr. (6.)1-9262 pranešė, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą. Pareiškėja rėmėsi Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalies nuostata, kad esant tęstiniam pažeidimui senaties termino eiga nenutrūksta. Konstitucinis Teismas 2010-04-02 sprendimu, 2010-06-29 nutarimu ir 2012-02-06 nutarimu konstatavo, kad dideliu mastu mažindamas pensijas įstatymų leidėjas turi numatyti kompensavimo mechanizmą.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimu.

Atsakovas VSDFV prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad iki 2012-12-31 galiojo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies nuostata, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV, o pagal to paties straipsnio 2 dalį VSDFV teritorinio skyriaus ir VSDFV sprendimai galėjo būti skundžiami teismui. Pirma sumažinta pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi sprendimas dėl pensijos sumažinimo buvo priimtas 2010 m. sausio mėnesį. Kreipdamasi į VSDFV 2014-10-20 pareiškimu pareiškėja buvo praleidusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. VSDFV 2014-11-19 sprendimu Nr. (6.5)I-9262, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės), 20 punktu, pasiūlė pareiškėjai iki 2014-12-19 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio mėnesio  mokėti sumažintą pensiją praleido dėl objektyvių priežasčių. VSDFV nurodė, kad galutinis sprendimas bus priimtas pareiškėjai pateikus dokumentus arba jų nepateikus. Kadangi pareiškėja dokumentų nepateikė, VSDFV 2015-01-09 sprendimu Nr. (6.5)I-133, remdamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-10-20 prašymą, kaip pateiktą praleidus apskundimo terminą.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl VSDFV 2014-11-19 sprendimo Nr. (6.5)I-9262, kuriuo pareiškėjai pasiūlyta pateikti dokumentus, įrodančius, jog senaties terminas dėl senatvės pensijos nepriemokos buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, bei pareiškėjos teisės į sumažintos pensijos dalies priteisimą, kai yra nustatytas sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2013-08-21 raštu Nr. (10.1)3-100890 (b. l. 4-5) pateikė pareiškėjai duomenis apie nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 paskirtos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensijos dydžius bei dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos senatvės pensijos dalies dydžius. Pareiškėja su 2014-10-20 prašymu (b. l. 6) kreipėsi į VSDFV, prašydama grąžinti 16 847,35 Lt neišmokėtą pensiją, kadangi gaudama pensiją, ji dirbo, o pensijos sumažinimas didesniu mastu dirbantiems asmenims Konstitucinio Teismo buvo pripažintas neteisėtu. VSDFV 2014-11-19 sprendimu Nr. (6.5)I-9262 (b. l. 39-40) pažymėjo, kad pareiškėja yra praleidusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo apskundimo terminą, skaičiuotiną nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo dienos, ir remdamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi bei Taisyklių 20, pasiūlė iki 2014-12-19 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą teritorinio skyriaus sprendimui apskųsti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Pažymėjo, kad galutinis sprendimas dėl pareiškėjos 2014-10-20 prašymo bus priimtas pateikus įrodymus arba jų nepateikus iki nurodyto termino.

Pareiškėja neteikė įrodymų VSDFV, tačiau 2014-11-27 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl VSDFV 2014-11-19 sprendimo Nr. (6.5)I-9262 panaikinimo. VSDFV 2015-01-09 sprendimu Nr. (6.5)I-133 (b. l. 41), atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja jokių dokumentų nepateikė ir praleisto senaties termino atnaujinti neprašė, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-10-20 skundą.

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156. Institucijų, kurioms suteikti įgaliojimai skirti ir mokėti valstybines socialinio draudimo pensijas, sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais apskundimo tvarka reglamentuota Pensijų įstatymo 45 straipsnyje. Pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV. Nuo 2013-01-01 minėtas 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalis).

Senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo dienos, kurią asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Kadangi pareiškėjai pirma pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį sumažinta pensija išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, tai gavusi šią išmoką pareiškėja sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Senaties termino eiga nesiejama su Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, pasisakydamas dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios sprendžiant ginčą dėl valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, pažymėjo, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatavo, kad pareiškėjui (minėtoje konkrečioje nagrinėtoje byloje) apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra pensijos dalis, t. y. pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

VSDFV 2014-11-19 sprendime Nr. (6.5)I-9262 teisingai konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi terminą apskųsti VSDFV teritorinio skyriaus veiksmus, kuriais jai nuo 2010 m. sausio mėnesio buvo sumažinta senatvės pensija, kadangi apskundimo terminas pasibaigė 2013 m. sausio mėnesį.

Taisyklių 31 punktas numato, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos. VSDFV 2014-11-19 sprendimu Nr. (6.5)I-9262 tinkamai pritaikytas Taisyklių 31 punktas ir pareikalauta papildomų dokumentų. VSDFV veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo minėto sprendimo panaikinti. Pareiškėjai VSDFV nustatytu terminu nepateikus prašomų dokumentų, jos 2014-10-20 prašymą buvo atsisakyta nagrinėti VSDFV 2015-01-09 sprendimu Nr. (6.5)I-133, t. y. įgyvendintos VSDFV 2014-11-19 sprendime Nr. (6.5)I-9262 nurodytos pasekmės.

Pažymėtina tai, kad pareiškėja neskundė VSDFV 2015-01-09 sprendimo Nr. (6.5)I-133, kuriuo jos 2014-10-20 skundas paliktas nenagrinėtu, nepateikus dokumentų apie senaties termino praleidimo priežastis. Taigi, ji sutiko su pasekmėmis, kurios kilo iš šioje byloje skundžiamo sprendimo. VSDFV 2014-11-19 sprendimas Nr. (6.5)I-9262 yra procedūrinis sprendimas dėl duomenų pateikimo, tuo tarpu galutinis sprendimas, kuris turi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms yra  VSDFV 2015-01-09 sprendimas Nr. (6.5)I-133.

Svarbu tai, kad iš esmės šiuo metu nėra likę ginčo dėl pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį sumažintos pensijos grąžinimo. Pareiškėja šioje byloje siekė, kad jai būtų sugrąžinta neišmokėta senatvės pensijos dalis 16 847,35 Lt, t. y. skirtumas tarp pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį sumažintos ir išmokėtos pensijos. Ginčo nebuvimas grindžiamas tuo, kad 2015-06-30 buvo priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir kitų valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas. Šiame įstatyme nustatyta pensijų, sumažintų pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį kompensavimo tvarka. Kompensacijos pradedamos mokėti 2016 m. ir bus išmokėtos per trejus metus. Šis įstatymas įsigaliojo 2015-08-01. VSDFV teritorinis skyrius pareiškėjai 33 proc. nuo jos prašomos priteisti sumos išmokės 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį, o 2017m. ir 2018 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį bus išmokėta po 33 proc. ir 34 proc.  Taigi pensijos kompensacija pareiškėjai bus išmokama pagal šį įstatymą. Tarp šalių jokių ginčų dėl kompensacijų mokėjimo nėra kilę, pareiškėjos teisių pažeidimas yra pašalintas nustačius senatvės pensijos kompensavimo tvarką. Kreipimosi į teismą pagrindas yra siekis apginti savo pažeistas teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis). Šiuo metu pareiškėjos teisės ir neteisėtai sumažintos pensijos gavimas yra užtikrintas naujai priimtu teisės aktu, kuris nustato detalią neišmokėtos pensijos grąžinimo tvarką. Tai rodo, jog pareiškėjos teisės jau yra apgintos.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neskundžia galutinio VSDFV 2015-01-09 sprendimo Nr. (6.5)I-133, o VSDFV 2014-11-19 sprendimas Nr. (6.5)I-9262 yra priimtas tinkamai taikant teisės aktus, taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjos teisių pažeidimas pašalintas Seimui priėmus Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir kitų valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą, jos skundas atmetamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 2 punktu, 

n u s p r e n d ė :

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                Rytis Krasauskas                                                                             

Mefodija Povilaitienė

Jūra Marija Strumskienė