Civilinė byla Nr. e2A-451-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09287-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.26; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Rigeto studija“, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC FREIGHT SERVICES“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „RABEN LIETUVA“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-301-615/2021 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Rigeto studija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTIC FREIGHT SERVICES“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys atsakovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „RABEN LIETUVA“ ir uždaroji akcinė bendrovė „FASTTRANS“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Rigeto studija“ 2020 m. birželio 12 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BALTIC FREIHT SERVICE“: 12 225,00 Eur žalos už sugadintą krovinį atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės argumentų santrauka

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 10 d. ieškovė ir atsakovė apsikeičiant elektroniniais laiškais susitarė ir sudarė tarptautinio krovinio vežimo keliais sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pristatyti krovinį – baldus – iš Italijos (maršrutas CABIATE (COMO) (IT)–Kaunas (LT)) 2019 m. gruodžio 16–17 dienomis, o ieškovė sumokėti už krovinio pristatymą 785 Eur (be PVM). Sutartis buvo sudaryta atsakovei priimant ieškovės užsakymą, atsakovės identifikuojamas Nr. UZS001403. Krovinys buvo pristatytas 2019 m. gruodžio 18 d., pristačius krovinį atsakovė išrašė ieškovei 2019 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BFS201991243. Krovinys į iškrovimo vietą buvo pristatytas 2019 m. gruodžio 18 d. ir, ieškovės atstovui L. G. apžiūrėjus krovinį, buvo nustatyta, jog dalis pakuočių yra pažeistos – įlenktos, atžyma apie tai buvo padaryta važtaraštyje. Tuo pat metu buvo padarytos įlenktų pakuočių nuotraukos, kurios vėliau buvo išsiųstos atsakovei su pretenzija dėl įlenktų pakuočių. Vėliau, išpakavus krovinį nustatyta, kad pažeistos ir gabenamos prekės – baldai. Buvo sulaužtas sofos ARGO (gamintojas Italijos įmonė PORADA ARREDI S.R.L (toliau – PORADA)) rėmas (karkasas), sudaužyta prie sofos tvirtinama stiklinė lentyna. 2019 m. gruodžio 18 d. ieškovė išsiuntė atsakovei dvi pretenzijas – dėl pažeistų pakuočių ir dėl pažeistų prekių, kartu su pažeistų pakuočių ir prekių fotonuotraukomis. Taip pat su pretenzija dėl sugadintų prekių buvo atsiųsti ir krovinio vertės dokumentai – Italijos įmonės PORADA sąskaita už baldus 12 225,00 Eur sumai. Taip pat atsakovei buvo pateiktas sugadintos prekės – sofos ARGO – gamintojo PORADA atsakymas, patvirtinantis, kad gaminys yra stipriai pažeistas ir negali būti remontuojamas, kadangi sofos rėmas (karkasas) yra unikali detalė, pagaminta iš vientiso riešutmedžio, ir negalima pateikti detalių jo restauravimui, o jei detalių ir būtų, pakeisti jų pirkėjo buvimo vietoje neįmanoma. PORADA yra prekės ženklas, kuriuo žymimi aukščiausios klasės gaminiai, todėl, gamintojo nuomone, sugadintos sofos restauravimas gali sugadinti PORADA prekės ženklo įvaizdį, be to, gamintojas mano, kad vietiniai baldžiai gali atlikti tai netinkamai. Gamintojas nurodė, kad sofa yra visiškai pažeista, todėl ją reikia visiškai atgaminti iš naujo. Tokiu būdu ieškovės patirta žala – tai sugadintos sofos ARGO vertė 12 225,00 Eur. 

3.       Ieškovė 2020 m. sausio 16 d. iš atsakovės gavo elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad vežėjas pageidauja apžiūrėti sugadintas prekes. Atsakant į šį raštą vežėjo atstovui buvo pasiūlyta iki 2020 m. sausio 31 d. apžiūrėti prekes arba atvykti į užsakytą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Tačiau pasiūlytu laiku niekas prekių apžiūrėti neatvyko. 2020 m. vasario 17 d. iš atsakovės buvo gautas pranešimas, jog informuos ieškovę apie tolesnę žalos kompensavimo eigą. 2020 m. kovo 30 d. ieškovė per savo atstovę išsiuntė atsakovei dar vieną pretenziją, pasiūlė geranoriškai atlyginti žalą. 2020 m. kovo 30 d. gautas atsakovės laiškas, kad pretenzija gauta, buvo pažadėta susisiekti su ieškove. Tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakymas negautas, žala neatlyginta. 

4.       Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad pastaroji turi būti atleista nuo atsakomybės dėl netinkamo krovinio įpakavimo, kadangi užsakyme ieškovė nurodė, kad bus vežami baldai, Italijos įmonė PORADA tinkamai supakavo baldus į įprastines pastorinto kartono pakuotes. Ant baldų pakuočių uždėti ženklai, reiškiantys, jog krovinio negalima vartyti (rodyklės paaiškina, kaip krovinys turi stovėti, kur viršus, kur apačia), atsargiai, dūžta, saugoti nuo drėgmės, ant pakuotės negalima atsistoti arba statyti kitą sunkų krovinį. Baldai analogiškoje pakuotėje buvo vežti ne kartą, ji specialiai pritaikyta baldų pervežimui, standartai baldų pakavimui nenustatyti. Atžymos apie tai, kad išoriškai krovinio pakuotė vežėjui atrodė netinkama arba sugadinta krovinio pakrovimo metu, krovinio vežimo dokumentuose nepadaryta, taip pat nėra jokių žymų apie tai, kad krovinys netinkamai pakrautas, nesilaikant ant įpakavimo esančių simbolių transportavimui. Tuo tarpu atsakovės argumentas, jog vežė ne vieną, o tris skirtingo išplanavimo sofas ARGO, taip pat yra nepagrįstas, nes buvo gabenamos ne trys skirtingos sofos ARGO, o vienos sofos ARGO trys dalys, kurios jungiasi tarpusavyje šoniniais sujungimais. Kadangi tai yra trijų dalių vientisas baldas, pagal PORADA taisykles ir technologijas, mediniai karkasai visoms dalims daromi iš vieno pasirinkto medžio, kad nesiskirtų medienos atspalvis ir tekstūra. Ieškovės įsitikinimu, pristačius krovinį jo svoris nepakito – kiek vienetų ir / ar kilogramų baldų buvo išsiųsta iš Italijos, tiek ir pristatyta į Lietuvą. Todėl šiai situacijai negali būti taikoma Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) 23 straipsnio 3 dalyje vežėjo atsakomybės ribojimo taisyklė.

Atsakovės argumentų santrauka

5.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad krovinio įpakavimas yra siuntėjo pareiga. Šalys nebuvo susitarusios, kad krovinio pakavimą vykdys vežėjas, todėl kaip ir bet koks kitas krovinys, jis turėjo būti pateiktas gabenimui tinkamai jį įpakavus. Vežėjas nėra atsakingas už tinkamos transportuoti pakuotės parinkimą, jos patvarumą ir tinkamumą konkrečioms gabenamoms prekėms. Krovinio įpakavimas ir iš to kylanti rizika tenka būtent siuntėjui (gavėjui), kuris pats žino krovinio specifiką, jo savybes ir atitinkamai parenka tinkamą pakuotę. krovinys nebuvo tinkamai supakuotas ir sutvirtintas iš vidaus. Teigia, kad siuntėjas turėjo nuspėti ir žinoti, kad toks išsikišusios tuščiavidurės klijuotos baldo dalies (šezlongo šoninės talpos) gabenimas, jo iš vidaus ir išorės nesutvirtinus pakavimo ir apsaugos medžiagomis, nėra tinkamas. Krovinys nebuvo tinkamai įpakuotas ir siuntėjas prisiėmė su tuo susijusią riziką. Pažymėjo, kad vežėjas nebuvo informuotas apie gabenamo daikto specifiką, neturėjo informacijos, jog gabenamas trapus daiktas, todėl nors ir, vadovaudamasis CMR konvencijos 9 straipsniu, patikrino pakuotės būklę, neturėjo galimybės (ir pareigos) įsitikinti, kad pakuotės viduje krovinys yra tinkamai sutvirtintas pakavimo medžiagomis. Krovinio, kuris buvo pažeistas, įpakavimas pristatymo vietoje neturėjo akivaizdžių pažeidimų (smūgio žymių, prakirtimų ar pan.). Atsakovės nuomone, pati pakuotės deformacija galėjo atsirasti dėl netinkamai pasirinkto įpakavimo. Šiuo atveju kartono pakuotės išorėje vos matomi įlenkimai patvirtina, kad pakuotės viduje atsiradusi žala šezlongo šoninei talpai – nukritusi klijuota viršutinė tuščiavidurės talpos dalis – padaryta būtent dėl įpakavimo, nepritaikyto tokio baldo gabenimui. Todėl, atsakovė, remdamasi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punktu, turi būti atleidžiama nuo atsakomybės už gabenimo metu ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių atsiradusį krovinio defektą. 

6.       Atsakovė nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimu atlyginti viso gabento krovinio vertę, nes žala atsirado tik vienai iš penkių gabentų pakuočių ir tik vienam šioje pakuotėje buvusiam baldui – šezlongui su šonine talpa. Pažymėjo, kad ieškovės krovinyje taip pat buvo gabenami kiti ieškovės pirkiniai: tiek sofų puošimui skirtos detalės, tiek ir visiškai kitos kolekcijos baldas – staliukas. Visi šie gabenti baldai (trys sofos ARGO, penkios pagalvės ir marmurinis staliukas BIGN?) ieškovui kainavo 12 225,50 Eur, kurių vertę priteisti ieškiniu, nors pagal paties ieškovo pateiktą informaciją ir nurodytas faktines aplinkybes, žala atsirado tik vienai sofai ARGO – šezlongui su šonine talpa. Pažymėjo, jog ieškovo gabenti baldai yra atskiri vienetai, kuriuos nors ir galima komponuoti kartu vienoje patalpoje, tačiau visiškai nėra būtina. Atsakovė įsitikinusi, kad gamintojo PORADA atsakymas apie tai, kad sofos negalima restauruoti, nes sofos karkasas yra pagamintas iš vientiso riešutmedžio, yra skirtas būtent tai vienai sofai su atsiradusiu defektu – šezlongui su šonine talpa. Visos kitos sofos, pagalvės bei marmurinis staliukas kuo puikiausiai gali būti eksploatuojami pagal savo paskirtį, o jų vertė nėra sumažėjusi. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės visą krovinio vertę, net ir už baldus, kurie nebuvo pažeisti ir gali būti yra eksploatuojami ir parduodami, yra nepagrįstas ir nesąžiningas. 

7.       Atsakovė nurodė, kad nukentėjusi sofa svėrė ne daugiau nei 104 kg (pakavimo lape pažymėta, kad dėžės, kurioje buvo šezlongas su šonine talpa bei trys pagalvės, bruto svoris buvo 104 kg), todėl kompensacija už žalą patyrusį šezlongą pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį negalėtų būti didesnė nei 8 66,32 atsiskaitymo vienetai (104 kg × 8,33), kurie pavertus eurais sudarytų 968,03 Eur. Nagrinėjamu atveju krovinio vertė nebuvo nurodyta CMR važtaraštyje, Ieškovė ir atsakovė nesitarė dėl didesnės krovinio vertės nei CMR konvencijoje numatyta riba, todėl atsakovei galėtų būti taikoma tik ribota vežėjo atsakomybė (8,33 SDR riba) pagal CMR konvenciją ir iš atsakovės ieškovei priteisiama tik 968,03 Eur žalos atlyginimo. Todėl tuo atveju, jei būtų konstatuota atsakovės atsakomybė už atsiradusią žalą, ieškovė prašė mažinti žalos atlyginimo sumą iki 968,03 Eur.

Trečiųjų asmenų argumentų santrauka

8.       Trečiasis asmuo UAB „RABEN LIETUVA“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pati ieškovė patvirtino aplinkybę, jog krovinio pakrovimą vykdė siuntėjas Italijos įmonė PORADA. Pažymėjo tai, kad 2019 m. gruodžio 12 d. vežimo sutartyje Nr. TRA12/12-2594 (toliau – Vežimo sutartis) nurodytas kontaktinis asmuo pasikrovime – siuntėjo atstovas Patrizio. Vežimo sutarties 6 punkte nurodyta, kad vežėjas dalyvauja nuo pakrovimo (iškrovimo) pradžios iki jo pabaigos ir stebi, kad krovinys atitiktų įrašus TIR ir CMR dokumentuose. Taigi, krovinio pakrovimą į trečiojo asmens pateiktą transporto priemonę atliko siuntėjas, kuris turėjo užtikrinti tinkamą krovinio pakrovimo būdą, krovinio dalių išdėstymą bei reikiamą sutvirtinimą transporto priemonėje, o pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktą, vežėjas neturėjo pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Teigia, kad CMR konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Pažymėjo tai, kad trečiasis asmuo, siekdamas išsiaiškinti, ar siuntėjas turėtų atlikti krovinio pakrovimą laikydamasis tam tikros tvarkos, susisiekė su atsakove norėdamas pasitikslinti, ar krovinio dalys štabeliuojasi, ką ant ko galima dėti, t. y. ar yra nustatyta speciali krovinio išdėstymo transporto priemonėje tvarka. Atsakovė nurodė, kad „viską galima“. Taigi, trečiojo asmens darbuotojas, dalyvavęs ir stebėjęs siuntėjo atliekamą krovinio pakrovimą į transporto priemonę, neturėjo užtikrinti jokios specialios krovinio dalių išdėstymo tvarkos, kadangi turėjo atsakovės rašytinį patvirtinimą, kad bet kuri krovinio dalis gali būti dedama viena ant kitos, ir nekontroliavo pakrovimo proceso, vykdomo siuntėjo. Taigi, siuntėjas krovinį pakrovė savo nuožiūra, dėl ko galimai ant krovinio dalies, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, buvo sugadinta, siuntėjas uždėjo kitą krovinio dalį, kuri buvo sunkesnė, kas lėmė krovinio dalies sugadinimą būtent pakrovimo metu. Trečiasis asmuo objektyviai negalėjo pastebėti jau pakrauto krovinio dalies pakuotės deformacijų, kadangi ant jos galimai buvo uždėta kita krovinio dalis. Tai buvo pastebėta ir užfiksuota atliekant krovinio iškrovimą. Todėl, už krovinio dalies sugadinimą, kuris galimai atsirado krovinio pakrovimo metu, ir kurį atliko siuntėjas, trečiasis asmuo neatsako, o visos pretenzijos, susijusios su ieškovės galimai patirtos žalos atlyginimu, turi būti reiškiamos siuntėjui. 

9.       Trečiasis asmuo mano, jog krovinys nebuvo tinkamai supakuotas ir sutvirtintas iš vidaus. Juolab, kad siuntėjui, kuris taip pat yra ir krovinio gamintojas, neabejotinai buvo žinoma gaminio specifika bei ypatybės – baldo dalis išsikišusi, tuščiavidurė bei klijuota, dėl ko siuntėjas, pakuodamas ir ruošdamas gaminį vežimui, turėjo tinkamai įpakuoti, o būtent, ne tik jį įdėti į kartoninę dėžę, bet ir užpildyti tuščią gaminio ertmę putplasčio ar kita pakavimo medžiaga, kartu sulyginant gaminio dalis, kad atitinkamos dalys nebūtų išsikišusios, tokiu būdu sutvirtindamas gaminį iš vidaus. Siuntėjas, žinodamas krovinio ypatybes, prisiėmė su tuo susijusią riziką. Trečiasis asmuo yra įsitikinęs, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai reikalaudamas atlyginti visą krovinio vertę, nors visi kiti gabenti baldai buvo pristatyti sveiki. Taip pat pažymėjo tai, kad visi gabenti objektai yra atskiri, savarankiški ir vienas nuo kito nepriklausomi daiktai, kuriuos galima naudoti bei parduoti tiek komplektuojant kartu, tiek atskirai. Ties tam tikrais objektais tiesiogiai nurodytas žodis „komplektas“, kas tik patvirtina aplinkybę, kad buvo gabentos atskiros sofos, o ne vienos sofos komplektas. Gabenimo metu nuvertėjo tik krovinio dalis – šezlongas su šonine talpa, todėl CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies prasme trūkstamais kilogramais turėtų būti laikomas būtent krovinio dalies – šezlongo su šonine talpa – svoris, kuris yra lygus ne daugiau nei 104 kg (pakavimo lape pažymėta, kad dėžės, kurioje buvo sugadinta šezlongo su šonine talpa dalis, bruto svoris buvo 104 kg, tačiau dėžėje taip pat buvo dar trys pagalvės). Taigi, kompensacija už sugadintą krovinio dalį pagal CMR konvencijos nuostatas negalėtų būti didesnė nei 866,32 atsiskaitymo vienetai (104 kg × 8,33), kurie pavertus eurais sudarytų 968,03 Eur.

10.       Trečiasis asmuo UAB „Fasttrans“ su ieškiniu nesutiko, tačiau savo nesutikimo motyvų nenurodė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu priėmė ieškovės MB „Rigeto studija“ dalies (1 050,50 Eur) ieškinio reikalavimų atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Kitoje dalyje teismas ieškovės MB „Rigeto studija“ ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei MB „Rigeto studija“ iš atsakovės UAB „BALTIC FREIGHT SERVICES“ 3 096,95 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 221,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje teismas nusprendė ieškovės MB „Rigeto studija“ ieškinį atmesti. Teismas skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidas paskirstė taip: iš ieškovės MB „Rigeto studija“ atsakovei UAB „BALTIC FREIGHT SERVICES“ priteisė 3 083,02 Eur, trečiajam asmeniui UAB „RABEN LIETUVA“ – 1 898,64 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei už procesinių dokumentų įteikimą iš ieškovės MB „Rigeto studija“ priteisė 6,04 Eur, o iš atsakovės UAB „BALTIC FREIGHT SERVICES“ – 2,04 Eur.

12.       Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai tarptautinio krovinio vežimo keliais teisiniai santykiai, kuriems taikytinos CMR konvencijos nuostatos, pagal kurias vežėjas turi pareigą pagal sudarytą vežimo sutartį pristatyti sveiką ir nepažeistą krovinį tarptautiniu maršrutu. Tuo tarpu atsakovė ir jos pusėje esantys tretieji asmenys, teismo vertinimu, nenurodė, nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių konkrečių objektyvių įrodymų, išskyrus byloje dalyvaujančių ir jos baigtimi tiesiogiai suinteresuotų asmenų atstovų subjektyvius samprotavimus, patvirtinančių, kad ginčo krovinys galėjo būti pažeistas pardavėjui jį pakraunant, taip pat nenurodė jokių konkrečių teisės aktų pažeidimų, padarytų pakuojant ginčo krovinį. Anot teismo, ieškovė savo užsakyme – elektroniniame laiške – nurodė, kad bus vežami baldai. Italijos įmonė PORADA supakavo baldus į įprastines pastorinto kartono pakuotes. Ant baldų pakuočių buvo ženklai, reiškiantys, jog krovinio negalima vartyti (rodyklės paaiškina, kaip krovinys turi stovėti, kur viršus, kur apačia), atsargiai, dūžta, saugoti nuo drėgmės, ant pakuotės negalima atsistoti arba statyti kitą sunkų krovinį. Apie tai, kad vežami baldai atsakovė žinojo, baldų techninės charakteristikos nurodytos atsakovės pateiktame pakavimo apraše. Atžymos apie tai, kad išoriškai krovinio pakuotė vežėjui atrodė netinkama arba sugadinta krovinio pakrovimo metu, krovinio vežimo dokumentuose nebuvo padarytos, taip pat nėra ir jokių atžymų apie tai, kad krovinys netinkamai pakrautas, nesilaikant ant įpakavimo esančių simbolių transportavimui. Be to, atsakovė ir jos pusėje esantys tretieji asmenys nenurodė, nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių konkrečių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog transportavimo metu buvo kažkokių netikėtų situacijų kelyje (neprašė liudytojais apklausti krovinį vežusių vairuotojų, neprašė išreikalauti kokius nors duomenis iš Lietuvos ar kitų valstybių kelius prižiūrinčių ir/ar eismo saugumą užtikrinančių tarnybų, ar pan.). Todėl teismas laikė, kad atsakovė ir jos pusėje esantys tretieji asmenys savo atsikirtimų į ieškinį civilinėje byloje neįrodė. Teismas taip pat sutiko su ieškovės argumentais, kad sugadinus išskirtinio ir meninę vertę turinčio baldo dalį, vertės netenka ir visas baldas, todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovės ir jos pusėje esančių trečiųjų asmenų argumentus, jog buvo pažeista tik dalis krovinio, o ne visas vežtas krovinys ir utilizuoti visą baldą, įskaitant ir pagalves, neva nebuvo jokio pagrindo. 

13.       Nustatydamas ieškovei atlygintinos žalos dydį, teismas taikė CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Teismas nustatė, kad 1 atsiskaitymo vienetas 2019 m. gruodžio 13 d., kai buvo priimtas ieškovės krovinys gabenimui, buvo lygus 1,1174 Eur. Teismas nustatė, kad viso ginčo krovinio svoris bruto buvo 364 kg. Ieškovei atsisakius reikalavimo atlyginti žalą už vežtą staliuką „Bigne 80“, teismas staliuko svorį apskaičiavo pagal jo vertės dalį nuo bendros krovinio vertės (0,0859304 dalis nuo 12225,00 Eur), sprendė, kad staliuko svoris sudaro 31,279 kg (0,0859304 dalis nuo 364 kg), o kitos vežto krovinio dalies svorį vertino kaip 332,721 kg. Teismas nustatė, kad maksimalus kompensacijos dydis pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį šiuo atveju yra 3 096,95 Eur (332,721 × 8,33 = 2 771,57; 2 771,57 × 1,1174) ir šią sumą priteisė.

14.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pirminio ieškinio suma buvo 12 250,00 Eur, o teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteista 3 096,95 Eur, konstatavo, kad sprendimu yra tenkinama 25,28 procentai pirminio ieškinio sumos, o atmetama 74,72 procentai pirminio ieškinio sumos. Kadangi ieškovė byloje patyrė 875 Eur bylinėjimosi išlaidų (275 Eur žyminio mokesčio, 600 Eur už teisines paslaugas), atsakovė byloje patyrė 4 126,10 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, atsakovės pusėje buvęs trečiasis asmuo UAB „RABEN LIETUVA“ byloje patyrė 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, teismas byloje dalyvavusių asmenų išlaidas paskirstė proporcingai atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu ieškovė MB „Rigeto studija“ Kauno apygardos teismo prašo: (i) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai – priteisti ieškovei iš atsakovės 11 174,50 Eur žalos už sugadintą krovinį atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas; (ii) netenkinus apeliacinio skundo, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei ir trečiajam asmeniui UAB „RABEN LIETUVA“ sekančiai: atsakovei UAB „BALTIC FREIGHT SERVICES“ iš ieškovės MB „Rigeto studija“ priteisti 1 448,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui UAB „RABEN LIETUVA“ iš ieškovės MB „Rigeto studija“ priteisti 635,12 Eur bylinėjimosi išlaidų; (iii) priteisti ieškovei MB „Rigeto studija“ iš atsakovės UAB „BALTIC FREIGHT SERVICES“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį, ribojančią vežėjo atsakomybę, ir dėl to sumažino ieškovei priteistinos žalos už sugadintą krovinį dydį. Pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams, o pagal šio straipsnio 2 dalį, tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis. Tokiais atvejais šie agentai ar kiti asmenys dėl jų asmeninės atsakomybės taip pat negali vadovautis šio skyriaus 1 punkto nuostatomis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ir pagrindą vežėjo veiksmus kvalifikuoti kaip didelį neatsargumą, kuris pagal taikytiną teisę prilyginamas tyčiniams veiksmams, kadangi: (i) krovinio vežimas buvo pavestas UAB „FASTTRANS“, pažeidžiant atsakovės ir UAB „RABEN LIETUVA“ sudarytos sutarties sąlygas; (ii) vežėjos vairuotojas nekontroliavo krovinio išdėstymo automobilyje; (iii) pristačius į Lietuvoje esantį trečiojo asmens UAB „RABEN LIETUVA“ sandėlį jau sugadintą krovinį, apie krovinio / pakuočių pažeidimą vežėja ieškovei nepranešė; (iii) pažeistą krovinį / pakuotes vežėjas perkrovė į kitą transporto priemonę ir tęsė transportavimą, kas galėjo nepataisomai pakenkti kroviniui;

15.2.                      Pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovės ir jos pasitelktų trečiųjų asmenų kaltę dėl krovinio sugadinimo, prilyginamo jo visiškam praradimui, nors ir apskaičiavo kompensacijos dydį pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį, ribojančią materialinę vežėjo atsakomybę, bet turėjo pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į nesąžiningą šalių procesinį elgesį, o būtent – atsakovė ir jos pusėje veikiantys tretieji asmenys prie savo atsiliepimų privalėjo pateikti visus bylos nagrinėjimui reikalingus įrodymus, tačiau tai daryti vengė, dėl ko buvo atidedami teismo posėdžiai, t. y. dėl papildomų dokumentų išreikalavimo iš atsakovės ir trečiųjų asmenų. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti pagrįstomis tik šias atsakovės ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas: (i) atsakovės UAB „BALTIC FREUGHT SERVICE“ – 1 089 Eur už susipažinimą su ieškiniu ir atsiliepimo surašymą, 750 Eur už tripliko surašymą ir 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, viso 1 939 Eur; (ii) UAB „RABEN LIETUVA“ – 650 Eur už advokato susipažinimą su bylos medžiaga ir atsiliepimo surašymą, 200 Eur už atstovavimą 2021 m. gegužės 24 d. ir 2021 m. m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžiuose, viso 850 Eur. Kitos atsakovės ir trečiojo asmens nurodytos išlaidos yra abstraktaus pobūdžio (nedetalizuotos) ir (arba) susijusios su papildomų rašytinių paaiškinimų ir techninio pobūdžio (šabloninių) dokumentų pateikimu, už kuriuos nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taigi, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, jog ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei ir trečiajam asmeniui UAB „RABEN LIETUVA“ sekančiai: atsakovei iš ieškovės priteisti 1 448,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 939 × 74,72 / 100), trečiajam asmeniui UAB „RABEN LIETUVA“ iš ieškovės priteisti 635,12 Eur (2 541 × 74,72 / 100) bylinėjimosi išlaidų.

16.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „BALTIC FREIGHT SERVICES“ Kauno apygardos teismo prašo: (i) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą – ieškovės MB „Rigeto studija“ ieškinį atmesti pilna apimtimi bei priteisti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės užsakytas 5 dėžių pervežimas laikytinas vieno baldo pervežimu. Tai, kad gabenti baldai (trys atskiros sofos ARGO) gali būti derinami kartu vienoje patalpoje, nesudaro pagrindo teigti, kad vienam baldui patyrus žalą, nuvertėja visas krovinys ar tai, kad atsakovė turi atlyginti visų kitų pristatytų baldų vertę. Šiuo aspektu atsakovė akcentuoja, kad visos trys gabentos ARGO sofos yra savarankiški vienetai, kurie gali būti parduodami ir eksploatuojami atskirai: gabentos sofos įkainotos atskirai (kiekvienai sofai nurodyta atskira kaina), jas atskirai įsigyti siūlo tiek pats gamintojas PORADA, tiek ir platintojai;

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad gabenti baldai buvo išskirtiniai, turėjo meninę vertę ir negalėjo būti vertinami kaip atskiri baldai – sofos. Ieškovė nepateikė į bylą sertifikatų ar kitų oficialių dokumentų, pagrindžiančių gabentų baldų išskirtinumą ar ypatingumą bei meninės vertės baldams suteikimą. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei konstatavo faktinę aplinkybę nesant rašytiniems įrodymams. Juolab, kad ieškovė neįrodinėjo, jog gabenami baldai turi tam tikrą išskirtinę meninę vertę;

16.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo krovinys – baldai – buvo tinkamai įpakuoti, todėl siuntėjui nekyla atsakomybė dėl pažeisto krovinio. Priešingai, atsakovės įsitikinimu, siuntėjas turėjo nuspėti ir žinoti, kad toks išsikišusios tuščiavidurės klijuotos baldo dalies (šezlongo šoninės talpos) gabenimas, jo iš vidaus ir išorės nesutvirtinus pakavimo ir apsaugos medžiagomis, nėra tinkamas. Todėl spręstina, kad krovinys nebuvo tinkamai įpakuotas ir siuntėjas prisiėmė su tuo susijusią riziką, tuo labiau, jeigu gabenamą baldą laikė turinčiu meninę vertę, kas reiškia, kad žala vienam iš gabentų baldų kilo būtent dėl siuntėjo atlikto netinkamo krovinio įpakavimo. Kita vertus, pati ieškovė nusprendė nedrausti krovinio nuo nelaimingų atsitikimų ir užsakė paprastąjį krovinio pervežimą, nenurodydama jokių išskirtinių saugumo reikalavimų ar nepažymėdama apie tai, jog krovinys yra ypatingai didelės vertės;

16.4.                      Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti žalą už visus gabentus baldus. Atsakovės įsitikinimu, kadangi buvo pažeista tik viena krovinio dalis – šezlongas su šonine talpa, kompensacija už šį baldą, svėrusį 104 kg, pagal CMR konvenciją negalėtų būti didesnė nei 866,32 atsiskaitymo vienetai (104 kg × 8,33) arba 968,03 Eur.

17.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „RABEN LIETUVA“ Kauno apygardos teismo prašo: (i) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą – ieškovės MB „Rigeto studija“ ieškinį atmesti pilna apimtimi bei priteisti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktinę aplinkybę, kad žala kroviniui atsirado krovinio pakrovimo metu, kurį atliko siuntėjas, dėl ko vežėjas nėra atsakingas už žalą, vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punktu. Šiuo konkrečiu atveju siuntėjas krovinį pakrovė savo nuožiūra, dėl ko galimai ant krovinio dalies, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, buvo sugadinta, siuntėjas uždėjo kitą krovinio dalį, kuri buvo sunkesnė, kas lėmė krovinio dalies sugadinimą būtent pakrovimo metu. Trečiojo asmens darbuotojas, dalyvavęs ir stebėjęs siuntėjo atliekamą krovinio pakrovimą į transporto priemonę, neturėjo užtikrinti jokios specialios krovinio dalių išdėstymo tvarkos, kadangi turėjo atsakovės rašytinį patvirtinimą, kad bet kuri krovinio dalis gali būti dedama viena ant kitos. Trečiasis asmuo objektyviai negalėjo pastebėti jau pakrauto krovinio dalies pakuotės deformacijų, kadangi ant jos galimai buvo uždėta kita krovinio dalis. Be to, CMR važtaraštyje nurodyta, kad vežėjas neatsako už pakrovimo kokybę;

17.2.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, kadangi žalos kroviniui atsiradimą lėmė netinkamas krovinio įpakavimas, kurį atliko siuntėjas, dėl ko vežėjas nėra atsakingas už žalą, vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punktu. Šiuo atveju siuntėjui, kuris taip pat yra ir krovinio gamintojas, neabejotinai buvo žinoma gaminio specifika bei ypatybės – sulūžusi baldo dalis išsikišusi, tuščiavidurė bei klijuota, dėl ko siuntėjas, pakuodamas ir ruošdamas gaminį vežimui, turėjo tinkamai jį įpakuoti, o būtent, ne tik jį įdėti į kartoninę dėžę, bet ir užpildyti tuščią gaminio ertmę putplasčio ar kita pakavimo medžiaga, kartu sulyginant gaminio dalis, kad atitinkamos dalys nebūtų išsikišusios, tokiu būdu sutvirtindamas gaminį iš vidaus. Tuo tarpu kita krovinio sulūžusi dalis yra pagaminta iš stiklo, dėl ko siuntėjas turėjo ją įdėti į kartoninę dėžę ir užkloti ženkliai daugiau negu vienu sluoksniu oro burbuliukų lapų, kad susidarytų pakankamas apsauginis sluoksnis, arba įmontuoti į apsaugas, pagamintas iš putplasčio;

17.3.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi iš esmės vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais, kartu ignoruodamas byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad žala kilo tik krovinio daliai – vienam baldui – šezlongui, ir visiškai nepagrįstai priteisė žalą už likusius baldus, kurie gabenimo metu nebuvo pažeisti. Trečiasis asmuo akcentuoja, kad visi gabenti objektai yra atskiri, savarankiški ir vienas nuo kito nepriklausomi daiktai, kuriuos galima naudoti bei parduoti tiek komplektuojant kartu, tiek atskirai. Tokias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai – sąskaitos, pakavimo lapas, kur kiekvienas objektas, įskaitant šezlongą, įvardijamas ir įkainotas atskirai. Be to, pati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad krovinį sudaro trys atskiros sofos, kurios gali būti naudojamos pagal paskirtį tiek derinant kartu, tiek kiekviena atskirai, todėl skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai trys atskiros sofos laikomos vientisa sofa, ir žala priteista ne tik už apgadintą šezlongą, bet ir už dvi visiškai sveikas sofas bei atramines pagalves, kurios gali būti įsigyjamos ir naudojamos pagal paskirtį kiekviena atskirai. Juolab, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad visas krovinys buvo utilizuotas, kas sudaro pagrindą ieškovei piktnaudžiauti susidariusia padėtimi tuo atveju, jei skundžiamas sprendimas įsiteisėtų – ne tik gauti skundžiamu sprendimu priteistą kompensaciją už visą krovinį, bet ir naudoti pagal paskirtį nesugadintas bei tinkamas naudoti 2 sofas su priedais, atramines pagalves ir kt. Todėl tuo atveju, jei teismas vertintų, jog egzistuoja vežėjo atsakomybė už atsiradusią žalą (nors, trečiasis asmuo su tuo nesutinka), žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas tik už sugadintą sofą – šezlongą, t. y. CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies prasme trūkstamais kilogramais turėtų būti laikomas būtent šezlongo su šonine talpa svoris, kuris yra lygus ne daugiau nei 104 kg (pakavimo lape pažymėta, kad dėžės, kurioje buvo sugadinta šezlongo su šonine talpa dalis, bruto svoris buvo 104 kg, tačiau dėžėje taip pat buvo dar trys pagalvės). Taigi kompensacija už sugadintą krovinio dalį pagal CMR konvencijos nuostatas negalėtų būti didesnė nei 866,32 atsiskaitymo vienetai (104 kg × 8,33) arba 968,03 Eur.

18.       Ieškovė MB „Rigeto studija“ atsiliepime į atsakovės UAB „BALTIC FREIGHT SERVICES“ ir trečiojo asmens UAB „RABEN LIETUVA“ apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktais įrodymais, t. y. įrodymų visuma, ir argumentavo bei nurodė, kuriais įrodymais remiantis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo gabenamos ne trys skirtingos sofos ARGO, o vienos sofos ARGO trys dalys, kurios jungiasi tarpusavyje šoniniais sujungimais. Kadangi tai yra trijų dalių vientisas baldas, pagal gamintojo PORADA taisykles ir technologijas, mediniai karkasai visoms dalims daromi iš vieno pasirinkto medžio, kad nesiskirtų medienos atspalvis ir tekstūra. Dėl to buvo negalimas remontas. O tai, kad teismas, kaip teigia apeliantė, nepasisakė dėl kiekvieno pateikto įrodymo, nėra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti;

18.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškovės argumentais, kad sugadinus išskirtinio ir meninę vertę turinčio baldo dalį, vertės netenka ir visas baldas. Byloje esantis gamintojo PORADA raštas, patvirtina, kad gaminys yra stipriai pažeistas ir negali būti remontuojamas, kadangi sofos rėmas (karkasas) yra unikali detalė, pagaminta iš vientiso riešutmedžio, ir negalima pateikti detalių jo restauravimui, o jei detalių ir būtų, pakeisti jų pirkėjo būvimo vietoje neįmanoma. PORADA yra prekės ženklas, kuriuo žymimi aukščiausios klasės gaminiai, todėl, gamintojo nuomone, sugadintos sofos restauravimas gali sugadinti PORADA prekės ženklo įvaizdį;

18.3.                      Apeliančių argumentai dėl atsakomybės vežėjai netaikymo atmestini kaip nepagrįsti. Vežėja CMR važtaraščiuose neįrašė jokių pastabų dėl krovinio pakuotės netinkamumo, taip pat neįrodė, kad krovinio įpakavimo būdas nulėmė žalos kroviniui padarymą, dėl to laikytina, jog vežėja neįrodė, kad egzistuoja CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytos aplinkybės;

18.4.                      Pirmosios instancijos teismas padarė rašytiniais įrodymais (2021 m. spalio 8 d. PORADA atstovo Baltijos šalyse Eriks Feldmanis raštu) pagrįstą išvadą, kad ginčo baldai buvo utilizuoti. Apeliantė nepagrįstai skunde nurodo, kad minėtame rašte pateikta informacija yra apie neidentifikuotų prekių utilizavimą. Tačiau ieškovė atkreipia dėmesį, kad raštas adresuotas Kauno teismui, tuo tarpu duomenų apie tai, kad Kauno apylinkės teisme arba Kauno apygardos teisme minėtu laikotarpiu buvo nagrinėjamos civilinės bylos, kurių šalimi būtų ieškovė MB „Rigeto studija“ arba Italijos įmonė PORADA, atsakovė nepateikė.

19.       Atsakovė UAB „BALTIC FREIGHT SERVICES“ atsiliepime į ieškovės MB „Rigeto studija“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

19.1.                      Ieškovė, reikšdama ieškinį, nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su vežėjos veiksmų, prižiūrint vežamą krovinį, tinkamumu (kalte, kuri pasireiškia tyčia), tokiomis aplinkybėmis byloje nesirėmė ir atsakovė bei kiti dalyvaujantys asmenys, šios aplinkybės byloje nebuvo tiriamos. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendimu tinkamai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovės baigiamųjų kalbų replikos metu nurodytas samprotavimas apie tariamą vežėjų tyčią nėra ir negali pagrindas netaikyti CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatų. Atsakovės nuomone, toks pirmosios instancijos teismo išaiškinimas ir sprendimas (šioje dalyje) yra teisėtas, atitinkantis ir kasacinio teismo praktiką. Priešingu atveju, jeigu sprendime būtų vertinami ieškovės atstovės baigiamosios kalbos replikos metu nurodytas samprotavimas, būtų esminis civilinio proceso normų pažeidimas – išėjimas už ieškinio ribų;

19.2.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi nebuvo jokio pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (atsakovė procesu nepiktnaudžiavo, visus procesinius prašymus pateikdavo operatyviai), o ir ieškovės argumentai, susiję su suteiktomis teisinėmis paslaugomis ir jų kaina, yra nepagrįsti ir samprotaujamo pobūdžio, nes nei vieno iš savo samprotavimų nepagrindžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis. Juolab, kad atsakovei sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos jokia apimtimi neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio.

20.       Trečiasis asmuo UAB „RABEN LIETUVA“ atsiliepime nurodė, kad sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais tik patikslina vieną aplinkybę, nurodytą atsakovės apeliaciniame skunde – byloje nustatyta aplinkybė, kad ginčo krovinį pakrovė ne vežėja, o siuntėja – Italijos įmonė PORADA. Trečiasis asmuo atsiliepime prašo atmesti ieškovės MB „Rigeto studija“ apeliacinį skundą ir šią savo atsiliepimo dalį grindžia šiais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad krovinio vertė CMR važtaraštyje nebuvo nurodyta, ieškovė ir atsakovė nesitarė dėl didesnės krovinio vertės nei CMR konvencijoje numatyta riba, todėl teisingai taikė CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatas;

20.2.                      Ieškovės teiginiai, kad vežėjo veiksmų kvalifikavimas yra teismo pareiga, todėl teismas turėjo taikyti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, pagal kurią vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą, yra visiškai nepagrįsti, kadangi prieštarauja procesinės teisės normoms. Tokio pobūdžio deklaratyvius teiginius ieškovės atstovė nurodė tik baigiamųjų kalbų metu, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai yra visiškai naujas argumentas, kuriuo nebuvo grindžiami ieškinio reikalavimai. Priešingos teismo išvados reikštų pareikšto ieškinio ribų peržengimą ir atitinkamai skundžiamo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą;

20.3.                      Aplinkybė, jog krovinį dalyje atkarpos vežė UAB „FASTTRANS“, o ne UAB „RABEN LIETUVA“, neturėjo jokios įtakos žalos kroviniui padarymui, kadangi krovinį į transporto priemonę pakrovė siuntėjas ir iki krovinio pristatymo trečiajam asmeniui tolimesniam gabenimui su kroviniu jokie veiksmai nebuvo atliekami (jis nebuvo iškrautas, perkrautas ar pan.). Tuo tarpu aplinkybė, kad krovinys galėjo būti vežamas su kitais kroviniais, neabejotinai turėjo būti žinoma ieškovei, kadangi pati ieškovė užsakė dalinį krovinio pervežimą. Taigi net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad kartu su ginčo kroviniu buvo vežami ir kiti kroviniai, trečiasis asmuo jokių savo įsipareigojimų ar teisės aktų reikalavimų nepažeistų ir tokia aplinkybė jokiu būdu negalėtų būti laikoma tyčiniais vežėjo veiksmais padarant žalą kroviniui;

20.4.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo visiškai naują argumentą, kuris nebuvo nurodytas civilinės bylos nagrinėjimo metu – vadovaujantis contra spoliatorem prezumpcija, laikytina, kad vežant ieškovei skirtą krovinį, toje pačioje transporto priemonėje buvo vežami ir kiti kroviniai, netinkamai užkrauti ant ieškovės krovinio, ir / ar ieškovei skirtas krovinys buvo sugadintas perkraunant / paskirstant kitus krovinius. Šis naujas argumentas nurodytas tik apeliaciniame skunde, dėl ko jis apskritai neturėtų būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Nepaisant to, trečiasis asmuo akcentavo, kad kartu su ieškiniu pateiktos krovinio fotonuotraukos patvirtina, jog krovinys buvo pristatytas ieškovei ir iškrautas laikantis ant krovinio įpakavimų nurodytų žymų (kur viršus, apačia, nededant vieno krovinio ant kito ir pan.), kas leidžia spręsti ir apie tai, kad krovinį perkraunant nurodytų nurodymų taip pat buvo laikomasi. Tuo labiau, kad ieškovė, priimdama krovinį ir matydama krovinio iškrovimą, jokių pastabų dėl krovinio pozicijos transporto priemonėje nenurodė ir CMR važtaraštyje nepažymėjo;

20.5.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas šioje civilinėje byloje. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, rengdama ieškinį ir suformuodama ieškinio reikalavimus, turėjo ir galėjo numatyti, kad vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalimi vežėjo atsakomybė yra ribota ir, reikalaudama priteisti beveik 75 procentais didesnę sumą, nei apskaičiuotina vadovaujantis minėta CMR konvencijos norma, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, įskaitant ir susijusią su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Be to, trečiasis asmuo viso proceso metu sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, tinkamai vykdė visus teismo įpareigojimus ir jokiu būdu nevengė pateikti jokios informacijos ar dokumentų, todėl nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nebuvo jokio pagrindo. Juolab, trečiajam asmeniui nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovas kvestionuoja bylinėjimosi išlaidų priteisimą už išsamių rašytinių paaiškinimų parengimą, juos rengiant įrodymų rinkimą bei kitų procesinių dokumentų parengimą, kadangi tai yra trečiajam asmeniui suteiktos teisinės paslaugos šioje civilinėje byloje, už kurias yra atsiskaityta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (tik bylinėjimosi išlaidų dalyje). Atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Raben Lietuva“ apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

22.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

23.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies priteistas žalos atlyginimas ieškovei už krovinio sugadinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

24.       Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. gruodžio 10 d. apsikeičiant elektroniniais laiškais susitarė ir sudarė tarptautinio krovinio vežimo keliais sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pristatyti krovinį – baldus – iš Italijos (maršrutas CABIATE (COMO) (IT) – Kaunas (LT)) 2019 m. gruodžio 16-17 dienomis, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už krovinio pristatymą 785 eurus (be PVM). Sutartis buvo sudaryta vežėjui (atsakovei) priimant užsakovo (ieškovės) užsakymą. Krovinys buvo pristatytas 2019 m. gruodžio 18 d., pristačius krovinį vežėjas išrašė užsakovui 2019 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BFS201991243. Ieškovės atstovui apžiūrėjus krovinį buvo nustatyta, jog dalis pakuočių yra pažeistos – įlenktos, atžyma apie tai buvo padaryta važtaraštyje. Buvo padarytos įlenktų pakuočių nuotraukos, o išpakavus krovinį nustatyta, kad pažeistos ir gabenamos prekės – baldai. Buvo sulaužytas sofos ARGO (gamintojas Italijos įmonė PORADA ARREDI S.R.L) rėmas (karkasas), sudaužyta prie sofos tvirtinama stiklinė lentyna. 2019 m. gruodžio 18 d. ieškovė išsiuntė atsakovei dvi pretenzijas – dėl pažeistų pakuočių ir dėl pažeistų prekių, kartu su pažeistų pakuočių ir prekių fotonuotraukomis. Taip pat su pretenzija dėl sugadintų prekių buvo pateikti ir krovinio vertės dokumentai – Italijos įmonės PORADA ARREDI S.R.L (toliau – PORADA) sąskaita MB „Rigeto studija“ už baldus 12 225 Eur sumai. Ieškovė tiekėjui nurodytą sumą yra sumokėjusi. Atsakovė krovinio vežimui buvo pasitelkusi trečiąjį asmenį UAB „Raben Lietuva“ (sudaryta krovinio vežimo sutartis), o šis savo ruožtu krovinio vežimą patikėjo trečiajam asmeniui UAB „Fasttrans“.

25.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė yra atsakinga už krovinio sugadinimą, tačiau ieškinį tenkino iš dalies, nes pritaikė CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodytas maksimalus kompensacijos dydis.

26.       Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, prašo netaikyti CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalies, nes krovinio vežėjų veiksmai (krovinys buvo vežamas su kitais kroviniais, perkraunamas, vežimas buvo perleistas kitam vežėjui ir pan.) prilygintini tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindu vežėjui taikyti visišką atsakomybę už krovinio praradimą (CMR Konvencijos 29 straipsnis).

27.       Atsakovė ir trečiasis asmuo, nesutikdami su teismo sprendimu, nurodo, kad: 1) žala kroviniui atsirado dėl siuntėjo netinkamo pakrovimo ir supakavimo, už ką vežėjas nėra atsakingas, 2) žala nepagrįstai paskaičiuota nuo viso krovinio vertės (pašalinus tik staliuko „Bigne 80“ vertę), kai sugadinta buvo tik sofos - šezlongo su šonine talpa dalis, o kitos krovinio dalys nėra pažeistos.

Dėl atsakovės atsakomybės už krovinio sugadinimą

28.       CMR Konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, inter alia (be kita ko), vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR Konvencijos nuostatomis. Tokie šios Konvencijos taikymo bendriausi ypatumai yra išskirti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Pažymėtina, kad tiek, kiek susiję su tarptautinio vežimo sutarties šalių civiline atsakomybe, išsamus teisinis reglamentavimas pasireiškia ir atsakomybės sąlygų, ir atsakomybės ribų požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008).

29.       Krovinio vežėjo atsakomybė bendriausia prasme yra reglamentuota CMR Konvencijos 17 straipsnyje. Šio straipsnio pirmajame punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019; 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013).

30.       CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. CMR Konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių. CMR Konvencijos 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: <...> b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu <...>.

31.       Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas CMR Konvencijos nuostatas, yra konstatavęs, jog vežėjas turi pagrįstai nurodyti, kad kuri nors iš aplinkybių, esanti ypatingos rizikos veiksniu, egzistavo vežant krovinį, bei įrodyti galimybę (tikėtiną priežastinį ryšį), kad krovinio praradimas arba sugadinimas galėjo atsirasti būtent dėl šio veiksnio. Jeigu vežėjas įrodinėja, kad krovinį netinkamai paruošė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas arba gavėjas, arba trečiasis asmuo siuntėjo arba gavėjo pavedimu (CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis), jis turi įrodinėti tikėtiną priežastinį ryšį tarp siuntėjo, gavėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007).

32.       Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

33.       Pažymėtina, kad pagal CMR Konvenciją vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę (8 straipsnio 1 dalis). Jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, minėtų šio straipsnio 1 punkto „a“ papunktyje, tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę (8 straipsnio 2 dalis). Jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus (9 straipsnio 2 dalis).

34.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė (užsakovas) ir trečiasis asmuo UAB „Raben Lietuva“ (vežėjas) 2019 m. gruodžio 12 d. krovinio vežimo sutartyje susitarė dėl vežėjo pareigų, t. y. 1) kad krovinio važtaraštyje (CMR) turi būti patvirtinta data ir laikas, atsakingų asmenų (siuntėjo-gavėjo) parašai ir spaudai; pakrovimo metu pastebėjus pakuotės ar krovinio pažeidimus arba kai vairuotojui neįmanoma suskaičiuoti krovinio kiekio, būtina tai pažymėti CMR važtaraštyje 18-oje grafoje; jei šie pažeidimai pastebėti iškraunant krovinį, nedelsiant informuoti apie tai Užsakovą (5 punktas); 2) kad vežėjas dalyvauja nuo pakrovimo (iškrovimo) pradžios iki jo pabaigos ir stebi, kad krovinys atitiktų įrašus TIR ir CMR dokumentuose (6 punktas). UAB „Raben Lietuva“ savo sutartinius įsipareigojimus patikėjo vykdyti trečiajam asmeniui UAB „Fasttrans“, kuri, priimdama krovinį iš tiekėjo PORADA, krovinio važtaraštyje nenurodė jokių pastabų dėl netinkamo krovinio pakrovimo ar pažeistos pakuotės. Pastaba apie krovinio (pakuotės) pažeidimą atsirado tik UAB „Raben Lietuva“ gavus krovinį iš UAB „Fasttrans“. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog krovinys buvo priimtas vežti esant ypatingai rizikai dėl netinkamo įpakavimo, ar netinkamo pakrovimo. Juo labiau, jog patys tretieji asmenys atliko krovinio perkrovimą, dėl ko galėjo būti pažeistas krovinys. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog krovinys buvo sugadintas ne dėl jos (jos pasitelktų vežėjų) kaltės (neįrodytos atsakomybę šalinančios aplinkybės).

Dėl CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalies taikymo

35.       CMR Konvencijos 23 straipsnio, reglamentuojančio vežėjo atsakomybės dydį, 3 punkte nustatyta, kad kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Šia Konvencijos nuostata ribojama vežėjo civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1333/2002; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2002 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Utenos trikotažas“ ir kiti v. UAB „Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-1333/2002, vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ribojama ne tik tiesioginiais nuostoliais, kurie yra susiję su krovinio verte, bet ir CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkto nuostata, kad kompensacija už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, išskyrus atvejus, kai šalys susitarė dėl papildomos krovinio vertės, numatė dėl to užmokesčio už vežimą priedą ir padarė apie tai žymą važtaraštyje. Klausimas dėl papildomos krovinio vertės byloje nekeliamas, todėl susidėjusių faktinių aplinkybių kontekste neaktualus. Kartu CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013).

36.       Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ir pagrindą vežėjo veiksmus kvalifikuoti kaip didelį neatsargumą, kuris pagal taikytiną teisę prilyginamas tyčiniams veiksmams, kadangi: 1) krovinio vežimas buvo pavestas UAB „FASTTRANS“, pažeidžiant atsakovės ir UAB „RABEN LIETUVA“ sudarytos sutarties sąlygas; 2) vežėjos vairuotojas nekontroliavo krovinio išdėstymo automobilyje; 3) pristačius į Lietuvoje esantį trečiojo asmens UAB „RABEN LIETUVA“ sandėlį jau sugadintą krovinį, apie krovinio / pakuočių pažeidimą vežėjas ieškovei nepranešė; 4) pažeistą krovinį/pakuotes vežėjas perkrovė į kitą transporto priemonę ir tęsė transportavimą, kas galėjo nepataisomai pakenkti kroviniui.

37.       Nustatyta, kad ieškovė vežėjo tyčinius veiksmus, kaip galimą faktinį ieškinio pagrindą, nurodė tik pasisakydama replikos metu bei tuo grindžia savo apeliacinį skundą.

38.       CPK 253 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

39.       Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien aukščiau nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl vežėjo galimai tyčiniams prilyiginamų veiksmų atlikimo yra atmestini.

40.       Be to, pažymėtina, kad ieškovės nurodomos aplinkybės nesudarytų pagrindo atsakovės veiksmus prilyginti tyčiniams veiksmams, nes: 1) ieškovė nepagrįstai remiasi krovinio vežimo sutarties sąlygomis, kurios šalimi ji nėra; ieškovė nebuvo nustačiusi jokių specialių sąlygų krovinio vežimui; 2) byloje nėra duomenų, kad vairuotojas nekontroliavo krovinio išdėstymo automobilyje; 3) nenustatyta, kad tarp šalių (ieškovės ir atsakovės) buvo susitarimas iš karto pranešti apie pastebėtą krovinio pažeidimą; be to tokio fakto pranešimas niekaip negali būti priežastiniame ryšyje su krovinio sugadinimu; 4) nenustatyta, kad tarp šalių (ieškovės ir atsakovės) buvo susitarta, jog atsakovė negali perleisti krovinio vežimo kitam vežėjui, jo perkrauti. 

41.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nustatant žalos dydį pagrįstai vadovautasi CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalimi.

Dėl žalos dydžio

42.       Nustatyta, kad ieškovė iš gamintojo PORADA įsigijo sofą ARGO, susidedančią iš trijų dalių, kurių kiekviena dalis turi atskirą artikulo kodą bei kiekvienos dalies kaina nurodyta atskira. Pristačius krovinį ieškovei, viena sofos ARGO dalių (šezlongas su talpa) buvo sugadinta.

43.       Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškovės paaiškinimais, vertino, kad buvo įsigytas vientisas baldas – sofa susidedanti iš trijų dalių, todėl sugadinus vieną iš dalių žala turi būti atlyginama už visą vientisą baldą, nes remontuoti nėra galimybės, kadangi skirtųsi medienos atspalvis ir tekstūra. 

44.       Atsakovė ir trečiasis asmuo, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodo, kad visos trys gabentos ARGO sofos yra savarankiški vienetai, kurie gali būti parduodami ir eksploatuojami atskirai (gabentos sofos įkainotos atskirai, jas atskirai įsigyti siūlo tiek pats gamintojas PORADA, tiek ir platintojai), todėl esant sugadintai vienai sofai, negali būti reikalaujama atlyginti žalą ir už nesugadintas sofas.

45.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė nepagrįstą išvadą, kad žala ieškovei turi būti paskaičiuota nuo visų trijų sofų ir atraminių pagalvių vertės.

46.       Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nekvestionuoja to, kad ieškovė įsigijo (jos siekis buvo įsigyti) vieną baldą sofą ARGO, susidedančią iš trijų dalių (sofų). Tačiau ši aplinkybė pati savaime nelemia to, jog sugadinus vieną dalį, turi būti atlyginama ir už sveikas dalis. Tokią išvadą galima būtų daryti, jeigu būtų įrodyta, kad įsigytos sofos dalys yra taip neatsiejamai tarpusavyje susiję, jog atskirai jų naudoti nėra galimybės, ir nėra galimybės sugadintos dalies suremontuoti. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovei (asmeniui, prašančiam tokio dydžio žalos atlyginimo) tenka pareiga įrodyti šias aplinkybes, tačiau ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Nors ieškovė teigia, kad įsigijo itin vertingą, vientisą sofą ARGO iš gamintojo, kuris gamina išskirtinio dizaino vienetinius baldus, tačiau įrodymų tam pagrįsti nepateikė. Priešingai, tokius ieškovės argumentus paneigia tiek byloje esantis įsigytų ARGO baldų gamintojo pateiktas aprašas, kuriame kiekvienai sofai suteiktas atskiras artikulo kodas bei kiekvienos sofos kaina nurodyta atskira, tiek sofų ir pagalvių duomenys (paveikslėliai, išmatavimai ir kt.) prieinami gamintojo PORADA internetiniame puslapyje (https://www.porada.it/), kuriame matoma, jog galima įsigyti tiek kiekvieną sofą atskirai, tiek jas komplektuojant (iš dviejų dalių, iš trijų dalių, iš keturių dalių). Taigi, darytina išvada, kad sugadinus vieną dalį (sofą) įsigytos sofos ir esant sveikoms likusioms dviem sofoms bei atraminėms pagalvėms, kurios gali būti naudojamos be sugadintos sofos, nėra jokio pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę už nesugadintą krovinį.

47.       Ieškovė be savo paaiškinimo apie įsigytos sofos išskirtinumą, unikalumą, ypatingą vertingumą remiasi ir PORADA atstovo Baltijos šalyse E. Feldmanis 2021 m. spalio 8 d. raštu, kuriame tuo pačiu nurodoma, kad sofa buvo utilizuota dėl negalimumo pagaminti analogišką sofą, nes audinio tonas gali skirtis, mediena bus kito tono ir rašto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės paaiškinimai ir pateiktas raštas neįrodo jos nurodomų aplinkybių apie sofą ir jos utilizavimą. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie sofos ARGO ypatingą vertę ir išskirtinumą, priešingai, iš matomų šios sofos siūlomų itin didelio kiekio variacijų (dalių įvairumo, komplektacijų įvairumo), jos paprasto dizaino, jos paprasto pakavimo (nesistengiant imtis specialių apsaugos priemonių) vežimui, galima daryti išvadą, jog tai nėra ypatingas, išskirtinis baldas. Antra, ieškovė apie tokias sofos ARGO savybes (ypatingą vertę; išskirtinumą; negalimumą remontuoti; sugedus bent daliai krovinio, žalos atlyginimą už visą krovinį), užsakant vežimą, atsakovei nepranešė. Trečia, sofos ARGO medinės matomos dalys sudaro itin mažą procentą visos matomos sofos, t. y. didžioji dalis sofos yra medžiaginė (minkštoji) dalis, kuri nebuvo sugadinta. Ketvirta, E. Feldmanis 2021 m. spalio 8 d. raštas nėra pakankamas įrodymas apie sofos utilizavimą, nes toks faktas (sunaikinti naujus, nesugadintus baldus) yra nesuderinamas su verslo logikos ir protingumo principais, todėl tokiam faktui pagrįsti turėjo būti pateikta daugiau įrodymų (pvz.: važtaraštis apie sofų gabenimą atgal gamintojui, gamintojo patvirtinimą apie sugadintos sofos gavimą, apžiūros aktas, utilizavimo aktas, fotonuotraukos ir pan.). Penkta, net ir pripažinus poreikį utilizuoti sofos ARGO medinę dalį, utilizuoti sofos ARGO medžiaginės dalies nebuvo jokios būtinybės, nes ji nebuvo sugadinta (tokių duomenų nėra). Šešta, netgi įrodžius, kad gamintojo politika savo gaminamų baldų atžvilgiu yra tokia griežta (atsakinga), kaip teigia ieškovė (viena atskirą baldo dalį sugadinus, utilizuojamas visas baldas, nors ir gali būti panaudotas), tai nebūtų pagrindas dėl tokios politikos patiriamus nuostolius perkelti asmeniui, kuris atsakingas tik už vienos dalies baldo sugadinimą (šiuo atveju vežėjas), nebent dėl tokio žalos atlyginimo būdo būtų susitarta su vežėju (labai tikėtina, kad dėl tokio susitarimo vežimo kaina būtų didesnė), ko šiuo atveju nebuvo. Septinta, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais vadovaujantis, asmeniui, kuris atlygina žalą už sugadintą visą daiktą (kuris yra neremontuotinas), turi būti perduodamas sugadintas daiktas, jeigu jis to pageidauja, bet ne utilizuojamas. Nagrinėjamu gi atveju, ieškovė siekia gauti žalos atlyginimą už visą krovinį (tiek už sugadintas dalis, tiek už nesugadintas dalis), tačiau susimokėjusiam už daiktus asmeniui, nesiruošė daiktų atiduoti, kas verčia abejoti ieškovės sąžiningumu. 

48.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kadangi buvo pažeista tik viena krovinio dalis – sofa – šezlongas su šonine talpa, kompensacija už šį baldą, svėrusį 104 kg, pagal CMR konvenciją negali būti didesnė nei 866,32 atsiskaitymo vienetai (104 kg × 8,33), t. y. 968,03 Eur (866,32 x 1,1174; 2019 m. gruodžio 13 d., kai buvo priimtas ieškovės krovinys gabenimui, 1 atsiskaitymo vienetas buvo lygus 1,1174 Eur). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovei priteistiną iš atsakovės sumą iki 968,03 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49.       Ieškovė savo apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovei ir trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu pirmosios instancijos teisme ir prašo jas sumažinti.

50.       Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo patirtos išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 d.).

51.       Ieškovė MB „Rigeto studija“ prašo priteisti iš atsakovės 875 Eur (275 Eur žyminio mokesčio, 600 Eur už teisines paslaugas) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir iš atsakovės 750 Eur, o iš trečiojo asmens 250 Eur už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Už apeliacinį skundą sumokėjo 182 Eur žyminį mokestį.

52.       Atsakovė UAB „Baltic freight services“ prašo priteisti iš ieškovės 4 126,10 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme ir 1 742,40 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (apeliacinio skundo parengimas, atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimas) apeliacinės instancijos teisme. Už apeliacinį skundą sumokėjo 70 Eur žyminį mokestį.

53.       Trečiasis asmuo UAB „Raben Lietuva“ prašo priteisti iš ieškovės 2 541 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme ir 2 178 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (apeliacinio skundo parengimas, atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimas) apeliacinės instancijos teisme. Už apeliacinį skundą sumokėjo 70 Eur žyminį mokestį.

54.       Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

55.       Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis).

56.       Kaip matyti atsakovė ir trečiasis asmuo prašo priteisti itin dideles bylinėjimosi išlaidų sumas, todėl teismas turi įvertinti prašomų priteisti sumų pagrįstumą. Aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo CPK 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, priešingai ne teigia ieškovė, nenustatyta. 

57.       Tačiau, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog ne visos atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra pagrįstos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2020-12-01 prašyme priteisti 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidas, nurodomų išlaidų dydis neatitinka PVM sąskaitose faktūrose nurodomų dydžių už suteiktas paslaugas, sprendžia, kad pagrįstomis laikytinos šios išlaidos: 1) 1 089 Eur už atsiliepimo parengimą (tiek sumokėta už šią paslaugą), 2) 750 Eur už tripliko parengimą (tiek prašoma priteisti už šią paslaugą), 3) 350 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021-12-01 teismo posėdyje (tiek prašoma priteisti už šias paslaugas). O atsižvelgdama į 2021-09-27 prašymą dėl  1 585,10 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodomos šios suteiktos teisinės paslaugos: už pasirengimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rengimas, prašymo teismui dėl termino pratęsimo rengimas, rašytinių paaiškinimų rengimas dėl išreikalautų įrodymų pateikimo, prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo rengimas, tačiau nenurodant konkrečiai kada, kokios ir kiek laiko buvo suteikiamos paslaugos, spręstina, kad pagrįstomis išlaidomis už šiame prašyme nurodomas teisines paslaugas laikytina 500 Eur sumoje. Taigi, iš viso pagrįstomis laikytinos atsakovės išlaidos už suteiktas teisines paslaugas 2 689 Eur sumoje. 

58.       Vertindama trečiojo asmens prašomų priteisti 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą už suteiktas teisines paslaugas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstomis laikytinos šios išlaidos: 1) 650 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga ir atsiliepimo surašymą, 2) 400 Eur už pasirengimą dviem teismo posėdžiams ir advokato dalyvavimą juose. Taigi, viso pagrįstomis laikytinos trečiojo asmens išlaidos už suteiktas teisines paslaugas 1 050 Eur sumoje. Kitos trečiojo asmens išlaidos laikytinos nepagrįstomis, nes jos arba nesusiję tiesiogiai su teisinių paslaugų teikimu (pvz.: prašymas dėl prieigos suteikimo ir pan.), arba perteklinės, nebūtinos (pvz.: rašytinių paaiškinimų rengimas).

59.       Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį pirmosios instancijos teisme, ieškovei iš atsakovės priteistini 8 procentai (968,03 Eur x 100 proc. / 12 225 Eur) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 70 Eur bylinėjimosi išlaidų (875 x 8 proc.), atsakovei iš ieškovės priteistini 92 procentai atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 473,88 Eur (2 689 x 92 proc.), trečiajam asmeniui UAB „Raben Lietuva“ iš ieškovės priteistini 92 procentai trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 966 Eur (1 050 x 92 proc.).

60.       Vertinant atsakovės ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomendacijas, į šios bylos sudėtingumą (nėra sudėtinga, spręstinų klausimų apimtis nėra didelė), į advokatų darbo ir laiko sąnaudas, reikalingas parengti procesinius dokumentus (apeliacinius skundus, atsiliepimus į ieškovės apeliacinį skundą), sprendžia, kad tiek atsakovės prašomos priteisti išlaidos (1 742,40 Eur), tiek trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos (2 178 Eur) laikytinos nepagrįstai didelėmis ir mažintinos iki 1 200 Eur.

61.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės yra atmestas (patenkintas tik bylinėjimosi išlaidų dalyje), o atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies (sumažinant priteistiną sumą ieškovei iš atsakovės iki 968,03 Eur), teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinėje instancijoje ieškovės reikalavimai patenkinti 20 proc., o atsakovės ir trečiojo asmens 80 proc. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (750 x 20 proc.; sumokėtas žyminis mokestis nepriteistinas, nes apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmestas), o iš trečiojo asmens 50 Eur bylinėjimosi išlaidų (250 x 20 proc.), tuo tarpu atsakovei ir trečiajam asmeniu iš ieškovės priteistina po 1 016 Eur bylinėjimosi išlaidų ((1 200 + 70) x 80 proc.).

62.       Subendrinus tarp šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteistina 3 269,88 Eur (2 473,88 + 1 016 – 220) bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina 1 932 Eur (966 + 1 016 – 50) bylinėjimosi išlaidų.

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti.

       Priteisti ieškovei MB „Rigeto studija“ (juridinio asmens kodas 303247329) iš atsakovės UAB „Baltic freight services“ (juridinio asmens kodas 111552111) 968,03 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 3 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

       Bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip:

       priteisti atsakovei UAB „Baltic freight services“ (juridinio asmens kodas 111552111) iš ieškovės MB „Rigeto studija“ (juridinio asmens kodas 303247329) 3 269,88 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

       Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Raben Lietuva“ (juridinio asmens kodas 300027413) iš ieškovės MB „Rigeto studija“ (juridinio asmens kodas 303247329) 1 932 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

       Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Evaldas Burzdikas

                       Diana Labokaitė

                       Lina Žemaitienė