Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-756-1274-06].doc
Bylos nr.: N-756-1274-06
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N16- 1274 - 06

Procesinio sprendimo kategorija 3.5 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. gegužės 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų    Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant  pareiškėjui Sh. Z. A.,

pareiškėjo atstovei advokatei Miglei Čirbaitei,

vertėjams  Laurai Liubinavičiūtei, Ibrahim Hicham Ahmad

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Sh. Z. A. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 21 d. sprendimo Sh. Z. A. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras su prašymu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį Sh. Z. A. Užsieniečių registracijos centre.  Prašyme nurodyta, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pratęsė užsieniečio Sh. Z. A. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2006 m. kovo 25 d. Pažymėjo, kad 2004 m. liepos   22 d. Sh. Z. A. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu grįžti į savo šalį. 2004 m. liepos 27 d. Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinį departamentą dėl pakartotinio pasiteiravimo Irako ambasadoje dėl galimybės Irako piliečiui Sh. Z. A. išduoti kelionės dokumentus. 2004 m. rugsėjo  7 d. Užsieniečių registracijos centre gautas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento 2004 m. rugsėjo     6 d. raštas, kad Lietuvos Respublikos ambasada Maskvoje nota kreipėsi į Irako Respublikos ambasadą Maskvoje ir gavo atsakymą, jog Irako piliečiai, neturintys Irako galiojančių kelionės dokumentų bei norintys grįžti į tėvynę, privalo užpildyti pridedamą anketą. 2004 m. rugsėjo 13 d. Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinį departamentą su pranešimu, kad šiuo metu Sh. Z. A. atsisako užpildyti Irako Respublikos ambasados Maskvoje pateiktą anketą asmens grįžimo į Iraką pažymėjimui gauti, bei su prašymu pasiteirauti Irako Respublikos ambasadoje dėl galimybės minėtam asmeniui išduoti grįžimo pažymėjimą neužpildžius anketos. Užsieniečių registracijos centras 2005 m. rugpjūčio 30 d. pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje dėl Sh. Z. A. grįžimo į Iraką pažymėjimo išdavimo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad po sulaikymo pratęsimo 2005 m. rugsėjo 13 d. Užsieniečių registracijos centras 2005 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (21/26)-7K-1575 persiuntė užsieniečio pareiškimą dėl grįžimo į Iraką pažymėjimo išdavimo. 2005 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje perdavė užsieniečio Sh. Z. A. asmens tapatybės kortelės kopiją. Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje 2005 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 4.1.1-5397 informavo, kad perdavė Irako ambasadai Sh. Z. A. asmens tapatybės kortelės kopiją. 2006 m. vasario 13 d. užsieniečio Sh. Z. A. buvo pakartotinai teirautasi, ar jis pildys atsiųstą Irako ambasados anketą dėl grįžimo į Iraką. Užsienietis atsisakė pildyti. Kadangi yra nesutampantys duomenys apie užsieniečio tapatybę, negavus iš kilmės šalies atsakymo į paklausimą apie šio užsieniečio tapatybę, nėra pagrindo teigti, kad asmens tapatybė nustatyta. Pažymėjo, kad šiuo metu užsieniečio Sh. Z. A. sulaikymo pagrindai nėra išnykę. Užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, jo atžvilgiu yra priimtas Migracijos departamento 2004 m. vasario 5 d. sprendimas neišduoti Sh. Z. A. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Nors šiuo metu sprendimo vykdymas yra sustabdytas, bet pats sprendimas nepanaikintas. Išnykus Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytai objektyviai aplinkybei, sprendimas dėl išsiuntimo bus įvykdytas nedelsiant, kaip nurodo minėto įstatymo 128 straipsnio 3 dalis. 2006 m. kovo 10 d. raštu Nr. (15/5-3)-10K-7663 Migracijos departamentas informavo, kad Sh. Z. A. galėtų būti išduotas laikinasis kelionės dokumentas, jei Irako Respublikos kompetentingos institucijos sutiks priimti Sh. Z. A. su šiuo dokumentu. Užsieniečių registracijos centras artimiausiu metu kreipsis į Irako ambasadą dėl galimybės priimti minėtą užsienietį su nurodytu dokumentu.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro manymu, minėto užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai. Užsienietis ne vieną kartą yra pažeidęs Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles, baustas administracine tvarka, buvo teistas pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį. Sulaikymo pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 2, 5, 7 punktuose neišnykę. Sh. Z. A. sąmoningai trukdo vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, kadangi atsisako užpildyti Irako ambasados Maskvoje pateiktą anketą asmens grįžimo į Iraką pažymėjimui gauti.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 21 d. sprendimu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 22 d. (klaidingai nurodyta diena) sprendimą paliko galioti ir pratęsė Sh. Z. A. sulaikymo terminą iki 2006 m. gegužės 25 d.

Teismas nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 22 d.  sprendimu Sh. Z. A. buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2004 m. spalio 22 d.  Vėlesniais Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimais jo sulaikymo terminas buvo pratęsiamas ir šiuo metu Sh. Z. A. yra sulaikytas iki 2006 m. kovo 25 d. Minėtas užsienietis buvo sulaikytas, nes Lietuvoje jis buvo neteisėtai,  kėlė grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra nustatyta jo asmenybė. Migracijos departamentas 2004 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą neišduoti Sh. Z. A. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos. Šis Migracijos departamento sprendimas yra įsigaliojęs. Todėl ir šiuo metu nėra išnykę Sh. Z. A. sulaikymo pagrindai.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 28 d. nutartyje yra konstatavęs, kad turint nesutampančius duomenis apie užsieniečio (Sh. Z. A.) tapatybę, negavus iš kilmės šalies atsakymo į paklausimą apie šio asmens tapatybę, nėra pagrindo teigti, jog šio užsieniečio tapatybė nustatyta. Viena iš būtinų sąlygų, kurioms esant gali būti skiriamos alternatyvios sulaikymui priemonės yra tai, kad užsieniečio tapatybė yra nustatyta. Kadangi šio užsieniečio tapatybė iki šiol nenustatyta, jam negali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė.

Teismas konstatavo, kad šiuo metu nėra išnykę Sh. Z. A. sulaikymo pagrindai, jis atsisako užpildyti Irako ambasados Maskvoje pateiktą anketą asmens grįžimo į Iraką pažymėjimui gauti, tuo trukdo vykdyti jo išsiuntimą.

Sh. Z. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti  Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 21 d. sprendimą ir skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo teiginys, kad šiuo metu nėra išnykę jo sulaikymo pagrindai, t. y. kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir valstybės saugumui, nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. liepos 21 d. nutartyje jau yra pasisakęs, kad ,,apelianto padaryti viešosios tvarkos pažeidimai, už kuriuos jis jau buvo patrauktas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti alternatyvias sulaikymo priemones ir apriboti užsieniečio judėjimo laisvę praktiškai neribotam laikui.“ Pažymi, kad teismas rėmėsi Valstybės saugumo departamento 2005 m. birželio 14 d.  rašte Nr. (09)-18-317-429 nurodyta informacija, tačiau nežiūrint to, kad šiame rašte yra pažymėta, jog teismui pareikalavus Valstybės saugumo departamentas pateiks visą įslaptintą medžiagą, teismas nepasinaudojo galimybe patikrinti šių duomenų pagrįstumo. Tokiu būdu teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalį. Slapta operatyvinė medžiaga, kurioje esančios informacijos pagrįstumo neįmanoma patikrinti, negali būti vertinama kaip įrodymas teisminiame procese, todėl faktas, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra įrodytas.

Sh. Z. A.  nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 5 punktą. Migracijos departamentas 2005 m. kovo 25 d. sprendimu sustabdė 2004 m. vasario 5 d. sprendimo išsiųsti jį iš Lietuvos vykdymą neribotam laikui. Todėl jo išsiuntimas yra atidėtas neapibrėžtam laikui ir neaišku, kada galės būti įvykdytas. Tokia situacija susiklostė dėl objektyvių priežasčių, t. y. Irako atstovybė nėra išdavusi jam kelionės dokumento. Apeliantas nesutinka, kad jis sąmoningai trukdo išsiuntimo procedūrai atsisakydamas pildyti anketą. Pažymi, kad dabar galima tik laisvanoriška grįžimo į Iraką procedūra, o jis nenori grįžti į šalį, kurioje, dėl visuotinai žinomos ten susiklosčiusios situacijos jo gyvybei  gali  grėsti realus pavojus. Jo elgesio įvertinimas kaip sąmoningo trukdymo vykdyti  išsiuntimo  iš  Lietuvos  Respublikos procedūrą prieštarauja ir Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 18 d., 2005 m. liepos 21 d. nutartims, kur teigiama: ,,ta aplinkybė, kad apeliantas atsisako pasirašyti iš Irako ambasados gautą anketą, niekaip negali būti vertinama apelianto nenaudai. Apeliantas neturi pareigos pasirašyti tokią anketą ir už nepasirašymą jam negali būti taikomos jokios sankcijos.“

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo sulaikymas tuo pagrindu, jog jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir valstybės saugumui, nesant galimybės faktiškai įvykdyti išsiuntimą, tapo neterminuotu ir neapibrėžtu, kas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui, tai patvirtina ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos koordinatoriaus Lietuvoje raštas, jog ,,asmenys, kurių išsiuntimas nėra faktiškai vykdomas, ir kurie, valstybės institucijų nuomone, kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, gali būti sulaikomi ir, esant pagrindui, traukiami atsakomybėn tik baudžiamojo proceso numatyta tvarka. Priešingu atveju, asmens sulaikymas iš esmės taps neapibrėžtu ir todėl neatitiks sulaikymo proporcingumo kriterijaus.“

Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad jo asmens tapatybė nėra nustatyta. Jo asmens tapatybės nustatymo faktą patvirtina Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus   2005 m. rugpjūčio 24 d. raštas Nr.(15/6-3)-10K-27272, kuriame pažymima, jog jo asmens tapatybė yra nustatyta.

Apeliantas pažymi, kad teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į neproporcingai ilgą jo sulaikymą, kuris jau viršija 20 mėnesių laikotarpį. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ tokio sulaikymo maksimalus terminas nėra nustatytas. Tačiau Baudžiamojo proceso kodekso 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus sulaikymo terminas ikiteisminio tyrimo metu negali viršyti 18 mėnesių laikotarpio.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

             Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija) 113 straipsnio 2, 5 ir 7 punktuose nurodyti tokie užsieniečio sulaikymo pagrindai: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos; kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

              Iš Užsieniečių registracijos centro pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Sh. Z. A. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia šiais argumentais. Apeliantas teigia, kad į Lietuvos Respubliką atvyko 1996 m. rugsėjo mėnesį, neturėdamas jokių asmens dokumentų. Laikiną leidimą laikinai apsigyventi Lietuvoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių jis turėjo nuo 2001 m. rugpjūčio 14 d. iki 2002 m. rugpjūčio 14 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2002 m. rugpjūčio 10 d. ir 2004 m. vasario 5 d. sprendimais Sh. Z. A. nebuvo išduotas leidimas laikinai apsigyventi Lietuvoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių (Užsieniečių registracijos centro byla, b. l. 1, 62). Pagal Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 39 straipsnio 1 punkto nuostatą užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui šio Įstatymo nustatyta tvarka suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis. Toks prieglobstis apeliantui suteiktas nebuvo.

              Migracijos departamento 2004 m. vasario 5 d. sprendimu nuspręsta išsiųsti Sh. Z. A. iš Lietuvos Respublikos į šiaurinę Irako dalį. Šis sprendimas nebuvo panaikintas ir yra galiojantis, tik Migracijos departamentas 2005 m. kovo 25 d. sprendimu minėto sprendimo vykdymą sustabdė iki apeliantui bus išduotas galiojantis kelionės dokumentas (Užsieniečių registracijos centro byla, b. l. 124).

              Teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje susipažino su Valstybės saugumo departamento pateikta informacija, kuri leidžia daryti išvadą, jog Sh. Z. A. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimo priėmimo metu kėlė grėsmę valstybės saugumui bei viešajai tvarkai.

              Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnyje nustatyti, aukščiau išvardinti apelianto sulaikymo pagrindai nėra išnykę.

               Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog Irako ambasados Maskvoje pateiktos anketos neužpildymas ir nepasirašymas jokių sankcijų apeliantui sukelti negali, kas jau buvo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 18 d. ir 2005 m. liepos   21 d. nutartyse (Švenčionių rajono apylinkės teismo byla, b. l. 29-31, 32-37), tad teisėjų kolegija šiuo klausimu nebesikartoja.

               Byloje esančios asmens identifikacijos kortelės Nr. 583843 (Užsieniečių registracijos centro byla, b. l. 167-168) vertimas į lietuvių kalbą darytas iš anglų kalbos. Jokių duomenų, kas ir kaip šį dokumentą išvertė iš arabų kalbos į anglų kalbą, byloje nėra, todėl tokio dokumento vertimo teisingumu ir patikimumu buvo galima abejoti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas paaiškino, kad šią asmens identifikacijos kortelę jam persiuntė dėdė iš Amerikos, ir kad joje nurodytas jo vardas, tėvo vardas ir senelio vardas, kadangi Irako piliečiai pavardžių neturi. Teismo posėdyje dalyvavęs arabų-lietuvių kalbų vertėjas šią identifikacijos kortelę išvertė tiesiogiai iš arabų kalbos į lietuvių kalbą: šiame dokumente užrašytas vardas Š., tėvo vardas Z. ir senelio vardas Ž. bei gimimo data 1974 m. birželio 5 d. Vertėjas, versdamas dokumente užrašytą vardą, papildomai paaiškino, jog arabų kalboje nėra raidės ,,v“. Tai atitiko apelianto paaiškinimus. Iš to seka, kad apeliantui atvykus į Lietuvą be jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo duomenys buvo užrašyti taip, kaip jie buvo išgirsti ir suprasti iš jo paties žodžių. Jonavos rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 22 d. nuosprendžiu apeliantas buvo nuteistas kaip Sh. Z., gimęs 1974 m. birželio 10 d., remiantis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1998 m. kovo 10 d. išduotu užsieniečio registracijos pažymėjimu RP 000129. Darytina išvada, jog apelianto duomenys nevienodai nurodomi dėl kokybiško vertimo nebuvimo. Migracijos departamentas pirmosios instancijos teismą yra informavęs, kad Sh. A. asmens tapatybė buvo nustatyta pagal Irake išduotą identifikacijos kortelę Nr. 583843. Iš byloje esančio Užsieniečių registracijos centro 2005 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. (21/26)-7K-1400 (Užsieniečių registracijos centro byla, b. l. 149) matyti, jog buvo kreiptasi dėl grįžimo į Iraką pažymėjimo išdavimo, tačiau atsakymas vis dar negautas. Teisėjų kolegijos nuomone, užsieniečio sulaikymas negali tęstis neribotą laiką dėl to, kad iš kilmės šalies ilgai negaunamas atsakymas.

               Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punkto ir Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 5 punkto  nuostatos numato galimybę riboti laisvę asmeniui, kuris turi būti išsiųstas iš šalies. Tačiau, kaip jau yra konstatavęs Vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 18 d. nutartyje, nagrinėdamas Sh. Z. A. apeliacinį skundą (administracinė byla Nr. N12-1164-05), šios teisės normos negali būti aiškinamos kaip leidžiančios taikyti sulaikymą nurodytu pagrindu neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes. Užsieniečio sulaikymas dėl jo išsiuntimo iš šalies yra pateisinamas tuomet, kai asmens suvaržymas pagal situacijos aplinkybes gali būti pripažintas proporcinga priemone bei kai asmens išsiuntimas iš šalies yra vykdomas per protingus terminus. Apelianto išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos data iki šiol nėra apibrėžta. Vadinasi, dėl aukščiau nurodytų priežasčių jo sulaikymo trukmė gali tęstis dar neapibrėžtą laiką. Valstybės institucijų nesiėmimas veiksmingų priemonių tam, kad užsieniečiui būtų išduotas galiojantis kelionės dokumentas ir įvykdytas Migracijos departamento sprendimas išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos negali neribotą laiką kelti neigiamas pasekmes, varžant laisvę pačiam užsieniečiui.

                Atkreiptinas dėmesys ir į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos koordinatoriaus Lietuvoje 2004 m. gruodžio 13 d. raštą dėl Sh. Z. A. bylos. Šiame rašte nurodoma, kad ,,tuo atveju, kai valstybė nesiima aktyvių veiksmų išsiųsti asmenį į kilmės valstybę arba išsiuntimo akivaizdžiai neįmanoma įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių, sulaikymas tampa neterminuotas ir neapibrėžtas, o tai reiškia, kad išnyksta sulaikymą pateisinantis pagrindas. Akivaizdu, kad toks sulaikymas nebegali būti traktuojamas kaip būtinas ir proporcingas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio kontekste. Kai užsienietis, kurį ketinama išsiųsti iš šalies, kartu sulaikomas ir dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, valstybės institucijos turėtų skirti ypatingą dėmesį garantijoms nuo neteisėto ar nepagrįsto sulaikymo, nes nesant galimybės faktiškai įvykdyti išsiuntimą, tokio asmens sulaikymas tampa neterminuotas ir neapibrėžtas. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro nuomone, siekiant išvengti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio pažeidimo, asmenys, kurių išsiuntimas nėra faktiškai vykdomas, ir kurie, valstybės institucijų nuomone kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti sulaikomi ir esant pagrindui traukiami atsakomybėn tik Baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka.“

               Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad apelianto sulaikymas tęsiasi jau daugiau nei 21 mėnesį, darytina išvada, jog tolesnis jo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre absoliučiai ribojant judėjimo laisvę yra neproporcinga priemonė esamiems byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų ir gali pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija mano, jog Sh. Z. A. gali būti taikoma Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalyje numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė -  apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

               Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo Sh. Z. A. buvo sulaikytas, priimtas ne 2004 m. liepos 22 d., kaip vėlesniuose sprendimuose nurodė teismas, o 2004 m. liepos 21 d. (Užsieniečių registracijos centro byla, b. l. 93).             

               Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“  117 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

              Sh. Z. A. apeliacinį skundą patenkinti.

              Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 21 d. sprendimą, kuriuo paliktas galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 22 d. sprendimas ir Sh. Z. A. sulaikymo terminas pratęstas iki 2006 m. gegužės 25 d., panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 21 d. sprendimą, skirti Sh. Z. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – jo apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2006 m. rugpjūčio 19 d.

              Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai                                                                      Antanas Ablingis

 

                                                                      Arūnas Sutkevičius

 

                                                                      Vaida Urmonaitė