Civilinė byla Nr. e2-958-381/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00139-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties, kuria pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUTO TRADICIJA“ pareiškimą iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GROUP EUROPA INVESTMENT“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AUTO TRADICIJA“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ iškėlimo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2010–2011 metais veikė nuostolingai, nuo 2012 metų nėra pateikusi jokių finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, jos turtas yra areštuotas, nuo 2017 m. kovo mėnesio atsakovė neturi nei direktoriaus, nei darbuotojų, nemoka jokių įmokų. Pagal 2012 metais pateiktą finansinių ataskaitų rinkinį atsakovė 2012 metais iš viso turėjo turto už 12 646 397,42 Eur, o įsipareigojimai siekė 8 425 050,97 Eur. Atsakovė yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (741,10 Eur), ieškovei (1 711 892,69 Eur ir 496 515,69 Eur palūkanų) bei kitiems kreditoriams. Ieškovės teigimu, atsakovė yra akivaizdžiai nemoki.
3. 2018 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teisme gautas R. B. prašymas įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje; atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nustatyti trečiajam asmeniui R. B. protingą terminą atsiliepimui į ieškovės pareiškimą pateikti; paskirti atsakovės kuratoriumi byloje A. Š.; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; į bylos nagrinėjimą kviesti atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „Baltic Net Media“ vyr. buhalterę L. P..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi iškėlė UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ bankroto bylą.
5. Iš Juridinių asmenų registro duomenų teismas nustatė, kad pagal 2011 metų balanso duomenis atsakovės turimo turto vertė sudarė 43 665 481 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 29 090 016 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 753 296 Lt, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal 2011 metų pelno (nuostolių) ataskaitą 2011 finansiniais metais atsakovė patyrė 194 517 Lt nuostolių. Teismas nustatė, kad įmonės valstybinio socialinio draudimo įmokų skola 2018 metais yra 745,92 Eur. Teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, jog atsakovė nevykdo veiklos, nes įmonė registruotino nekilnojamojo turto neturi, nėra duomenų, kad atsakovė valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, kad turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje, įmonėje taip pat nėra apdraustų asmenų.
6. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis, iš viešų registrų gautus duomenis apie įmonei priklausantį turtą, teismas darė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai, 2 straipsnio 8 dalis).
7. 2018 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos teisme gautas R. B. prašymas paskirti pavaduojantį teisėją išspręsti klausimą dėl R. B. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje.
8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi tenkino R. B. prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir įtraukė R. B. į civilinę bylą Nr. eB2-3019-345/2018 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Trečiasis asmuo R. B. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) įpareigoti Vilniaus apygardos teismą iš naujo nagrinėjant bylą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atlikti šiuos procesinius veiksmus: paskirti atsakovės kuratoriumi A. Š.; išreikalauti iš atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Baltic Net Media“ atsakovės turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus – finansines ataskaitas ir didžiąsias knygas už 2016–2017 metus; į bylos nagrinėjimą kviesti UAB „Baltic Net Media“ vyr. buhalterę L. P.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvo padaryti esminiai tiek proceso, tiek ir materialiosios teisės normų pažeidimai.
2. Teismas nesiaiškino, ar atsakovė buvo tinkamai informuota apie ieškovės ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė kartu su pareiškimu pateikė 2017 m. spalio 9 d. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris tariamai dar jo surašymo dieną buvo įteiktas V. D., tuo metu dar neteisėtai veikusiam kaip atsakovės prokuristas (tai pripažinta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi). Įprastai tokie pranešimai yra siunčiami registruota pašto siunta arba įteikiami per antstolį, tačiau ieškovė pranešimą V. D. įteikė asmeniškai, nors toks pranešimo įteikimo būdas net neįtvirtintas ĮBĮ ir kelia abejonių dėl tikrosios tokio pranešimo įteikimo datos. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje reikalavimas pranešimą įteikti per tarpininką yra įtvirtintas sąmoningai, nes asmeniško (tiesioginio) įteikimo atveju gavimo žymą už skolininką gali įrašyti ir pats kreditorius, gali būti nurodoma ankstesnė pranešimo įteikimo data, neįmanoma objektyviai patikrinti, kada iš tiesų skolininkui buvo įteiktas pranešimas, ir pan. Nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. vyko intensyvus R. B. bei prokuristo V. D. susirašinėjimas, tačiau prokuristas nei viename atsakyme neužsiminė apie bankroto bylos inicijavimo atsakovei grėsmę. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė inicijuoti atsakovei bankroto bylos iškėlimą nusprendė gerokai vėliau nei 2017 m. spalio 9 d., o pranešimas buvo surašytas atgaline data ir įteiktas teisės veikti atsakovės vardu neturinčiam, bet pagal kito akcininko nurodymus veikiančiam prokuristui V. D.. Dėl šios priežasties procesas nagrinėjamoje byloje nuo pat pradžių buvo ydingas ir vyko pažeidžiant atsakovės teises.
3. Teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas atsakovės atstovavimas bei interesų gynimas, nors tokį prašymą trečiasis asmuo pateikė iki teismo posėdžio ir ieškovės pareiškime buvo nurodyta, jog atsakovė neturi ne tik valdymo organų, bet ir jokių kitų jos vardu galinčių veikti asmenų, todėl teismas turėjo pasirūpinti tinkamu atsakovės atstovavimu. Neturėdama jos vardu galinčių veikti asmenų, atsakovė negalėjo pateikti ir nepateikė į bylą atsiliepimo į pareiškimą ir jos turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų. Nors teismas negali savo iniciatyva paskirti kuratoriaus, tačiau teismas, nagrinėdamas viešąjį interesą turinčią bylą, privalėjo būti aktyvus ir bent pasiūlyti ieškovei pateikti prašymą dėl atsakovės kuratoriaus paskyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 39 straipsnio 1 dalis). Kitose bylose, kuriose dalyvauja atsakovė, jos atstovavimo problema yra sprendžiama paskiriant kuratorių, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-39-464/2018 atsakovės kuratoriumi paskirtas A. Š.. Kadangi atsakovei kuratorius nebuvo paskirtas, procesinis sprendimas iškelti atsakovei bankroto bylą buvo priimtas šiai bendrovei procese esant neveiksniai ir neatstovaujamai.
4. Tais atvejais, kai bendrovė, kuriai keliama bankroto byla, turi valdymo organus, akcininkų įtraukimas į bankroto bylos nagrinėjimą ne visais atvejais yra būtinas, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė neturi jokių valdymo organų ir net nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, todėl akcininkai privalėjo būti įtraukti į bylą ir išklausyti. Bankroto bylą atsakovei teismas iškėlė neišklausęs bendrovės akcininkų pozicijos, nors atsakovei esant bevaldystės situacijoje, būtent jos akcininkai (savininkai) yra vieninteliai asmenys, galintys atstovauti įmonės interesus ir pateikti paaiškinimus apie atsakovės mokumą. Dėl to teismas savo iniciatyva turėjo apklausti ir įtraukti į bylos nagrinėjimą akcininkus (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). R. B. priklauso 50 proc. atsakovės akcijų, jis taip pat yra vienas iš stambiųjų atsakovės kreditorių, tačiau apie atsakovei keliamą bankroto bylą trečiasis asmuo nebuvo informuotas. Trečiasis asmuo, sužinojęs apie ieškovės pareiškimo nagrinėjimą, dar iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo pateikė teismui prašymą įtraukti jį į civilinės bylos nagrinėjimą ir sudaryti galimybes atsiliepti į pareiškimą, tačiau teismas į R. B. prašymą neatsižvelgė ir skundžiama nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą. Tai, kad teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi, kurioje pripažino, jog R. B. įtraukimas į bylą yra būtinas siekiant teisingai išnagrinėti bylą, įtraukė R. B. į bylos nagrinėjimą, reiškia, kad teismas suvokia ir pripažįsta, jog sprendžiant dėl atsakovės turtinės padėties yra būtina išklausyti ir atsižvelgti į akcininkų paaiškinimus. Tačiau nepaaiškinama, dėl kokių priežasčių R. B. į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas tik po to, kai jau buvo priimtas sprendimas iškelti atsakovei bankroto bylą. Tokia situacija prilygsta situacijai, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-465/2013 yra konstatavęs, kad viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą rinkti skolininko (įmonės) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus ir tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei turimo turto santykį, o tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepakankamai aktyviai vykdo pareigą imtis veiksmų tikrajai įmonės turtinei padėčiai nustatyti, pirmosios instancijos teismo nutartis iškeli įmonei bankroto bylą turi būti panaikinama ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduodamas nagrinėti iš naujo. Teismas šiuo atveju nesiėmė aktyvių veiksmų tikrajai atsakovės turtinei padėčiai nustatyti, nesurinko pakankamai duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, o išvadą apie įmonės nemokumą padarė vadovaudamasis 7 metų senumo duomenimis. Byloje nesant naujesnių nei 2011 metų atsakovės turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų, negalėjo būti atskleista ir bylos esmė, todėl klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo turi būti perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Iš atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės turėtų būti išreikalauti atsakovės turtinę padėtį patvirtinantys dokumentai, kurių trečiasis asmuo negali gauti dėl to, jog UAB „Baltic Net Media“ vengia jam teikti informaciją apie atsakovę. Tai leidžia įtarti, kad atsakovės buhalterinė apskaita galbūt yra tvarkoma aplaidžiai ir ne pagal teisės aktų reikalavimus, todėl iš naujo nagrinėjant bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą į teismo posėdį turi būti kviečiama UAB „Baltic Net Media“ darbuotoja, tvarkanti atsakovės buhalterinę apskaitą.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1090/2014 padarė išvadą, kad atsakovė yra moki ir bankroto byla jai negali būti keliama, ir nors teismas neturėjo jokių duomenų, kaip nuo to laiko pasikeitė atsakovės turtinė padėtis, tačiau padarė įsiteisėjusiai Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai prieštaraujančią išvadą dėl atsakovės nemokumo, tokiu būdu pažeisdamas teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).
7. Ieškovė yra susijusi su atsakovę bei kitą tų pačių akcininkų bendrovę UAB „Europa Group“ žlugdančiu akcininku A. B., kuris konkuruoja su atsakove, taigi ieškovė, inicijuodama bankroto bylos atsakovei iškėlimą, veikė nesąžiningai, pareiškimą pateikė siekdama daryti poveikį tarp atsakovės akcininkų besitęsiantiems ginčams. Atsakovės skola ieškovei net nėra apskaityta pačios ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, daugiau nei metus po skolos priteisimo nesikreipė dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir pareiškimą pateikė tik tada, kai A. B. neteko galimybės kontroliuoti atsakovės valdymo. Taigi sąsajos tarp ieškovės ir A. B. atskleidžia tikruosius pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo motyvus. Juolab, kad į teismą dėl bankroto bylos atsakovei ir UAB „Europa Group“ iškėlimo iš esmės vienu metu kreipėsi abu A. B. interesais veikiantys kreditoriai – tiek UAB „Europa Group“ kreditorė UAB „Cofex“, tiek ir atsakovės kreditorė UAB „AUTO TRADICIJA“.
8. Nors atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, bendrovės padėtis nėra tokia, kad būtų pagrindas kelti bankroto bylą. Net ir vadovaujantis tais duomenimis, kurie skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu buvo pateikti į bylą, nebuvo pagrindo išvadai, kad atsakovė yra nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, nes atsakovės turtinė padėtis neatitinka įmonės nemokumo sampratos. Pagal atsakovės 2011 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai nesiekia pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės. 2012 metais atsakovė veikė pelningai ir gavo 889 455 Eur pelno.
9. Kai įmonės mokumas (nemokumas) priklauso nuo vieno ar kelių ginčijamų įsipareigojimų pripažinimo, bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendžiantis teismas negali konstatuoti, kad įmonė yra nemoki, todėl turi atsisakyti kelti bankroto bylą ir nukreipti šalis individualiame teismo procese išspręsti jų ginčijamus santykius. Teismas neįvertino, kad tiek ieškovės, tiek ir A. B. reikalavimo teisės atsakovei vis dar yra ginčijamos teisme (R. B. yra pateikęs prašymus atnaujinti procesą šiose civilinėse bylose). Taigi atnaujinus civilines bylas ir iš naujo jas išnagrinėjus gali išnykti tiek ieškovės, tiek ir A. B. reikalavimo teisės atsakovei, todėl šiuo metu bankroto byla atsakovei dar negali būti keliama. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, o bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1870/2014). Nagrinėjamu atveju abejonių dėl atsakovės nemokumo tikrai turėjo kilti dėl to, kad byloje nėra jokių duomenų apie dabartinę atsakovės turtinę padėtį.
10. Ieškovė UAB „AUTO TRADICIJA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie ketinimą iškelti jai bankroto bylą. Nors ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti būdai, kuriais kreditorius praneša skolininkui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra baigtinis sąrašas. Tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, tiek apygardos teismų praktikoje pripažįstamas ir įteikimas asmeniškai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1362/2014, 2009 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-715/2009, Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2316-65/2012), kuris net labiau užtikrina skolininko teises nei siuntimas registruota siunta, kuri gali būti neįteikta. Kita vertus, esminis ĮBĮ 6 straipsnyje nustatyto pranešimo tikslas – informuoti skolininką apie kreditoriaus galimus veiksmus, kuris šiuo atveju buvo pasiektas, tačiau atskirajame skunde į tai neatsižvelgiama.
2. Nors atsakovės buveinė yra (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai atsakovė ten neveikia, todėl vienintelis būdas pasiekti ją yra surasti jos darbuotojus vienoje ar kitoje vietoje Vilniuje. Kadangi atsakovė jau ilgai neturi nei vadovo, nei kito valdymo organo nario, ieškovė pagrįstai atsižvelgė į Juridinių asmenų registre nurodytą informaciją apie asmenį, kuris veikia atsakovės vardu. Būtent prokuristas V. D. buvo vienintelis tinkamas subjektas, kuriam galėjo būti įteiktas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Ieškovės žiniomis, prokuristas V. D. yra ir atsakovės darbuotojas. Atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad pranešimas buvo įteiktas atgaline data, yra nepagrįstas, neįrodytas ir nesudarantis pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, nes nėra susijęs su bankroto bylos iškėlimu.
3. Apelianto argumentas, kad atsakovei turėjo būti paskirtas kuratorius, yra nepagrįstas, nes pagal CPK 39 straipsnio 1 dalį kuratoriaus paskyrimas galimas tik tuo atveju, jeigu priešinga šalis to prašo, o šiuo atveju ieškovė tokio prašymo teismui nepateikė, todėl teismas neturėjo nei pareigos, nei galimybės paskirti atsakovei kuratorių. Be to, akivaizdu, kad šiais apelianto argumentais yra siekiama tik vieno tikslo – kuo ilgiau vilkinti atsakovės bankroto procesą, nes atskirajame skunde nėra nurodoma, kokiu būdu kuratoriaus paskyrimas atsakovei būtų pakeitęs jos padėtį procese.
4. Atskirojo skundo argumentas, kad teismas prieš iškeldamas atsakovei bankroto bylą turėjo išklausyti jos akcininkus, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, suformuotai 2000 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1380/2000, 2002 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2002, 2003 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2003, ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, suformuotai 2014 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1219/2014, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1464/2014, pagal kurią bankrutuojančios bendrovės akcininkai gali dalyvauti bankroto byloje tik išskirtiniais atvejais. Ieškovės įsitikinimu, apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jo buvimą atsakovės bankroto byloje vertinti kaip itin reikšmingą. Priešingai, apelianto dalyvavimas byloje yra išimtinai reikalingas ne atsakovės interesų apsaugai, o paties apelianto interesams, nes pats apeliantas savo veiksmais yra prisidėjęs prie atsakovės nemokumo būsenos, todėl bankroto bylos iškėlimas akivaizdžiai paspartins apelianto atsakomybės klausimo svarstymą.
5. Teismas nepažeidė savo pareigos veikti aktyviai bankroto procese. Teismas, spręsdamas dėl bendrovės nemokumo būsenos, tikrina jam prieinamus šaltinius, pavyzdžiui, Juridinių asmenų registro duomenis, kuriais teismas ir rėmėsi. Teismas negali išreikalauti to, ko neturi net pati atsakovė.
6. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1090/2014, kurioje buvo padaryta išvada apie atsakovės mokumą. Pats apeliantas 2014 metais inicijavo nurodytą bylą, įrodinėdamas atsakovės nemokumą, tačiau teismai, atsisakydami iškelti atsakovei bankroto bylą, nurodė, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams yra ginčijami teisme, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė delsia atsiskaityti su kreditoriais. Iš pareiškimo priedų akivaizdu, kad šiuo metu atsakovė yra nemoki ir negali vykdyti savo įsipareigojimų: daugelis areštų atsakovei yra pradėti taikyti ar padidintas jų mastas jau po 2014 m. birželio 19 d.; virš 2 200 000 Eur ieškovės reikalavimas, įskaitant antstolio atlyginimą, taip pat atsirado po 2014 m. birželio 19 d. Nuo 2011 metų, kai atsakovės finansinė padėtis nebuvo gera, negalėjo būti priimta sprendimų, kurie pagerintų įmonės finansinę situaciją, kadangi ji neturi jokių valdymo organų. Nuo 2016 m. gruodžio 23 d., kai ieškovei buvo išduotas vykdomasis dokumentas, atsakovės skola ieškovei nėra sumažėjusi, o tai reiškia, kad atsakovė neturi jokių resursų vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Kartu su atskiruoju skundu nėra pateikiama jokių duomenų apie atsakovės finansinę situaciją. Apeliantas net ir nenurodo, kad atsakovė būtų moki.
7. Atskirajame skunde pateikti kritiškai vertintini argumentai apie ieškovės akcininkus, apie atsakovės ir ieškovės sąsajas, apie tai, kad ieškovė nėra apskaičiusi atsakovės įsiskolinimo savo buhalterinėje apskaitoje, yra akivaizdus apelianto siekis bet kokiu būdu sukliudyti ieškovei išsiieškoti iš atsakovės skolą, trukdyti atsakovės bankroto procedūrai, nes šie argumentai visiškai nėra susiję su klausimu, ar teismas priėmė pagrįstą nutartį iškelti atsakovei bankroto bylą. Net jeigu ieškovė nebūtų apskaičiusi atsakovės įsiskolinimo savo buhalterinėje apskaitoje, tai nedarytų negaliojančiu teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės buvo priteista skola, t. y. tai nepanaikintų ieškovės reikalavimo teisės.
8. Teismas tinkamai nustatė atsakovės turtinę padėtį, o apelianto argumentai, susiję su atsakovės finansine padėtimi, yra nepagrįsti. Apeliantas, duomenis apie atsakovės turtinę padėtį nurodydamas ne eurais, o litais, akivaizdžiai klaidina teismą. Apelianto pateiktame 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovės balanse nurodyta atsakovės įsipareigojimų kreditoriams suma viršija pusę atsakovės turto. Be to, pateiktus dokumentus pasirašė pats apeliantas, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl tokių dokumentų tikrumo, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 1 dalį tokius dokumentus be bendrovės vadovo turi pasirašyti ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris), kaip tai padaryta 2011 metų finansiniuose dokumentuose. Be to, nėra duomenų, kad visuotinis atsakovės akcininkų susirinkimas būtų patvirtinęs 2012 metų finansinės atskaitomybės duomenis, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje. Taigi paties apelianto pasirašyti dokumentai turi būti vertinami kaip nepagrįsti dokumentai, kurių kilmė yra absoliučiai neaiški.
9. Apelianto argumentas, kad atnaujinus jo nurodomas bylas gali išnykti ieškovės reikalavimo teisės atsakovei, yra nepagrįstas, nes sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3276-881/2015 yra įsiteisėjęs, todėl yra vykdytinas, o tai, kad apeliantas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, nesudaro pagrindo kvestionuoti ieškovės reikalavimo teisių. Be to, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo, priėmė 2018 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-3298-585/2018 atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3276-881/2015.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus –UAB „Baltic Net Media“ skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, duomenis apie Gemini Grupė, UAB dalyvius, atsakovės 2012 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, R. B. 2018 m. kovo 5 d. prašymus atnaujinti procesą civilinėse bylose Nr. 2-23231-845/2015 ir Nr. 2-11477-833/2015, išrašą iš Rumunijos Juridinių asmenų registro apie Apex Alliance 1 SRL su vertimu į lietuvių kalbą, sąsajų schemą, išrašą iš Nyderlandų Juridinių asmenų registro apie Apex Alliance B. V. su vertimu į lietuvių kalbą, 2017 m. birželio 12 d. UAB Apex Alliance Hotel Management visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą ir 2017 m. gegužės 19 d. atsakovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 19/05/2017. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Vilniaus apygardos teismo 2018 balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-3298-585/2018.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą ir į tai, kad apeliantas neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui dėl to, jog jis į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, priima apelianto pateiktus dokumentus ir vertina juos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priima ir ieškovės pateiktą naują dokumentą, kuris yra susijęs su apelianto įrodinėjamomis aplinkybėmis, nes dėl nutarties priėmimo datos šis dokumentas objektyviai negalėjo būti pateiktas anksčiau.

Dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo

15. Be kitų ĮBĮ įtvirtintų atvejų įmonei bankroto byla gali būti inicijuojama kreditoriaus (kreditorių), jeigu įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktas, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-798-178/2016 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3276-881/2015, priteisdamas UAB ,,AUTO TRADICIJA“ iš UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ 1 709 176,20 Eur negrąžintos paskolos ir palūkanų bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013 m. vasario 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina (CPK 18 straipsnis, 331 straipsnio 6 dalis). Antstolio A. N. padėjėjo 2017 m. lapkričio 20 d. pažyma patvirtina, kad ši skola nėra išieškota.
17. Taigi ieškovė yra atsakovės kreditorė, kuriai atsakovė nėra sumokėjusi priteistos sumos, ir dėl to ieškovė turėjo ĮBĮ įtvirtintą teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Šios ieškovės teisės nepaneigia apelianto akcentuojamas jo 2018 m. kovo 5 d. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3276-881/2015, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi nebuvo tenkintas. Apelianto nurodomos ieškovės ir atsakovės akcininko A. B. sąsajos, kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo momentas ir galimas skolos neapskaitymas ieškovės buhalterinėje apskaitoje nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, pažeidė teisės aktų reikalavimus, o naudojimasis savo teise kreiptis į teismą pats savaime nereiškia nesąžiningumo, kaip įrodinėjama atskirajame skunde.

Dėl ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos (ne)tinkamo įvykdymo

18. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.
19. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įspėjimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą skirtas tam, jog ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą, todėl tokia informavimo procedūra pripažintina ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, be to, šia norma siekiama, jog ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-825-798/2018). Tokiu atveju, jeigu kreditorius (kreditoriai) nesilaikė pareigos įstatyme nustatyta tvarka iš anksto informuoti įmonę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsisakoma priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau priėmus pareiškimą, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Ieškovė, tvirtindama, kad įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą pranešti atsakovei apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikė 2017 m. spalio 9 d. raštą „Dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo“. Prokuristas V. D. savo parašu patvirtino, kad šis ieškovės raštas jam buvo įteiktas 2017 m. spalio 9 d. Apelianto teigimu, šio rašto įteikimas prokuristui V. D. nelaikytinas tinkamu atsakovės informavimu apie ieškovės ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes, viena vertus, tokio būdo nenustato ĮBĮ, kita vertus, prokuristas veikė neteisėtai. Ieškovė laikosi pozicijos, kad būtent prokuristas V. D. buvo vienintelis tinkamas subjektas, kuriam galėjo būti įteiktas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nes atsakovė neturi nei vadovo, nei kito valdymo organo nario.
21. Nors nuo 2015 m. vasario 27 d. yra įregistruota prokūra (prokuristas – V. D.), tačiau įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1521-340/2017 pripažinta, jog 2015 m. vasario 19 d. UAB „Europa Group“ ir UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“, atstovaujamų šių bendrovių turto administratoriaus UAB Ekvalda, išduotų įgaliojimų (prokūrų) galiojimas pasibaigė 2015 m. kovo 10 d. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad ieškovės 2017 m. spalio 9 d. rašto įteikimas prokuristui V. D., kurio įgaliojimai tuo metu jau buvo pasibaigę, nelaikytinas tinkamu ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos pranešti įmonei apie kreditorės ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įvykdymu.
22. Kita vertus, Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi vadovo, paskutiniojo atsakovės direktoriaus R. B. įgaliojimai pasibaigė 2013 m. balandžio 29 d. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad atsakovė nuo 2017 m. kovo mėnesio nebeturi nei vieno darbuotojo. Jau minėta, kad prokūra pasibaigė 2015 m. kovo 10 d., tačiau tuo metu, kai ieškovė įteikė prokuristui 2017 m. spalio 9 d. raštą, prokūra buvo išviešinta Juridinių asmenų registre ir teismo sprendimas dėl jos galiojimo pasibaigimo dar nebuvo priimtas, todėl ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, jog apie savo ketinimus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo praneša įgaliotam asmeniui. Atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad pranešimas buvo įteiktas atgaline data, nėra įrodytas. Naujo ieškovės pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntimas į įmonės buveinę, atsižvelgiant į atsakovės padėtį, kai ji neturi vadovo, darbuotojų ar kitų įgaliotų asmenų, kuriems pagal CPK 123 straipsnio 2 ar 4 dalyse įtvirtintą reglamentavimą galėtų būti įteikti atsakovei adresuoti dokumentai, iš esmės reikštų tik formalų ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdymą, tačiau nepadėtų realiai pasiekti šio reikalavimo tikslų ir nepagrįstai užvilkintų klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo išsprendimą. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo palikti ieškovės pareiškimą nenagrinėtą.

Dėl atsakovės (ne)mokumo vertinimo

23. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė daug metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1785-798/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką). Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
24. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
25. Pažymėtina, kad jau anksčiau teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagal R. B. ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos pareiškimus, tačiau bankroto byla atsakovei nebuvo iškelta. Vilniaus apygardos teismas, 2014 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-3820-104/2014 įvertinęs atsakovės 2012–2013 metų bandomojo balanso duomenis, kuriuos lygino su 2011 metų finansiniais rodikliais, padarė išvadą, kad įmonė yra moki, nes jos pradelsti įsipareigojimai (1 975 128 Lt), neviršija pusės jos turimo turto vertės (40 035 464 Lt). Lietuvos apeliacinis teismas, tikrindamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, 2014 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1090/2014 nurodė, kad, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. (CPK 179, 183, 185 straipsniai); byloje nesant duomenų apie realią atsakovės finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovės finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dieną. Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje civilinėje byloje pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dieną buvo 1 975 460 Lt, nes didžioji dalis įmonės ilgalaikių įsiskolinimų sumos – 19 649 741 Lt – ginčijama teisme civilinėje byloje Nr. 2-22-881/2014, o kitos įsipareigojimų dalies – 3 002 451 Lt – įvykdymo terminas nėra suėjęs (iki pareikalavimo).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą apie atsakovės nemokumą padarė įvertinęs tuos pačius jau 2014 metais vertintus atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis už 2011 metus, tačiau padarė priešingą išvadą dėl atsakovės (ne)mokumo, nei buvo padarę teismai 2014 metais. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas padarė išvadą apie įmonės nemokumą, jeigu 2014 metais teismai tuo pačius išanalizuotus įmonės finansinius rodiklius pripažino kaip patvirtinančius atsakovės mokumą. Nors sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visą 2011 metų balanse nurodytą mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydį (29 090 016 Lt) prilygino pradelstiems įsipareigojimams, neanalizuodamas, kokios tai skolos, kada suėjo jų įvykdymo terminas, ar šie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, t. y. ar iš tikrųjų yra pagrindas šiuos įsipareigojimus laikyti pradelstais atsakovės įsipareigojimais. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kaip nuo 2014 metų pasikeitė atsakovės turto struktūra ir vertė.
27. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. pažyma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo priimtas ieškovės pareiškimas, atsakovė įpareigota pateikti atsiliepimą į pareiškimą, atsakovės vadovas įpareigotas pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus (nors jau pareiškime buvo nurodyta, kad atsakovė neturi nei vadovo, nei darbuotojų), atsiėmė kito juridinio asmens – UAB „Europa Group“ – IT vadovas A. D.. Nei atsakovės atsiliepimas, nei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartyje nurodyti dokumentai teismui nebuvo pateikti. Taigi nors, kaip minėta, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, atsakovės teisė pateikti įmonės mokumą patvirtinančius įrodymus buvo suvaržyta. Be to, teismas, tokio pobūdžio bylose privalėdamas būti aktyvus, nesiėmė ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių, kad išsiaiškintų atsakovės mokumui įvertinti teisiškai reikšmingus faktus.
28. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks atsakovės mokumo vertinimas pagal 2011 metų duomenis, kai 2014 metais buvo padaryta išvada, jog atsakovė yra moki, negali būti pripažįstamas tinkamu, todėl sutiktina su apelianto pozicija, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė. Kadangi pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino esminių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei galėjo būti išspręstas neteisingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo, nes būtina rinkti naujus įrodymus ir sudaryti atsakovei galimybę gintis nuo ieškovės pareiškimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant juridinio asmens (ne)mokumo klausimą ir vertinant jo turimo turto santykį su pradelstais įsipareigojimais, ginčijami tokio asmens įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-496-823/2018, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-823/2018). Tačiau prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimas pats savaime nereiškia, kad asmens įsipareigojimai yra ginčijami, nes proceso atnaujinimo institutas taikomas bylose, užbaigtose nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), t. y. tuo metu, kai duodamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, jau būna priimtas ir įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl asmens įsipareigojimų (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliantas nepagrįstai dėl pateiktų prašymų atnaujinti procesus bylose, kuriose dalyvavo atsakovė, dalį atsakovės įsipareigojimų vertina kaip ginčijamus teisme ir dėl to nepradelstus. Į šias aplinkybes būtina atsižvelgti nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimą iš naujo.

Dėl kuratoriaus paskyrimo

30. Šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą (CPK 39 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su apelianto pozicija, kad teismas neturi teisės skirti kuratorių savo iniciatyva, nes prašymo skirti kuratorių ir apmokėjimo nebuvimas reiškia kuratoriaus paskyrimo negalimumą, tačiau teismas gali pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012).
31. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas (CPK 55 straipsnis).
32. Kaip jau buvo minėta, atsakovė neturi teisės aktų nustatyta tvarka paskirto vienasmenio valdymo organo – vadovo, ir nėra duomenų, kad kiti asmenys turėtų teisę atstovauti atsakovei teisme. Kaip teisingai nurodo apeliantas, Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs, kad UAB ,,Europa Group“ ir UAB ,,GROUP EUROPA INVESTMENT“ neturi nei joms galinčio atstovauti organo, nei atstovo pagal įstatymą, 2018 m. sausio 29 d. nutartimi paskyrė A. Š. UAB ,,Europa Group“ ir UAB ,,GROUP EUROPA INVESTMENT“ kuratoriumi civilinėje byloje Nr. e2A-39-464/2018. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės situacija nuo 2018 m. sausio 29 d. būtų pasikeitusi. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo priimtas ieškovės pareiškimas, atsakovė įpareigota pateikti atsiliepimą į pareiškimą, atsakovės vadovas įpareigotas pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, nebuvo tinkamai įteikta atsakovei.
33. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl tinkamo atsakovės atstovavimo šioje byloje. Nepaisydamas to, pirmosios instancijos teismas, net neišsprendęs R. B. 2018 m. kovo 8 d. prašymo įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje ir neišsprendęs kuratoriaus atsakovei paskyrimo klausimo, priėmė skundžiamą nutartį iškelti atsakovei bankroto bylą. Taigi apeliantas iš esmės pagrįstai teigia, kad procesinis sprendimas iškelti atsakovei bankroto bylą buvo priimtas, nors teismo procese atsakovė nebuvo tinkamai atstovaujama, neturėjo galimybės pateikti atsikirtimų į ieškinį ir gintis nuo pareikšto reikalavimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų imtis veiksmų pašalinti šį pažeidimą.

Dėl atsakovės akcininkų įtraukimo į bylą

34. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises ir naudotis jomis gindamas savo poziciją. Asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme neįtvirtintas baigtinis subjektų, galinčių būti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje, sąrašas, todėl trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai. Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2010).
36. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės akcininkai yra R. B. ir A. B., turintys po 50 proc. atsakovės akcijų, todėl jie laikytini bendrovės savininkais ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalies prasme. 2018 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas R. B. prašymas įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nustatyti trečiajam asmeniui R. B. protingą terminą atsiliepimui į ieškovės pareiškimą pateikti. Šiame prašyme buvo nurodyta, kad tarp lygiaverčių atsakovės akcininkų iki šiol vyksta ginčai, todėl įmonėje yra susiklosčiusi bevaldystės situacija. Pirmosios instancijos teismas tokioje situacijoje, kai įmonė, kuriai siūloma iškelti bankroto bylą, neturi jai atstovaujančio organo, tarp dviejų įmonės savininkų, kuriems priklauso po lygiai bendrovės akcijų, yra kilę ginčai, turėjo išspręsti įmonės akcininko prašymą ir įtraukti jį į bylą bei suteikti jam galimybę išsakyti poziciją dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo, nes nagrinėjamu atveju R. B. turi akivaizdų teisinį interesą dalyvauti procese sprendžiant jam priklausančios įmonės mokumo klausimą. Nurodytas teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas taip pat galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
37. Vilniaus apygardos teismas tik 2018 m. kovo 16 d. nutartimi, t. y. jau po bankroto bylos įmonei iškėlimo, tenkino R. B. prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir įtraukė R. B. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje. Taigi šis klausimas jau yra išspręstas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis nėra apeliacijos dalykas. Aplinkybė, kad R. B. prašymas buvo išspręstas tik po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, atsižvelgiant į tai, jog egzistuoja jau aptartas pagrindas perduoti klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, iš esmės neturi jokių neigiamų pasekmių apelianto teisių gynimui šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų apsvarstyti galimybę į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti ir kitą atsakovės akcininką, taip pat turintį 50 proc. atsakovės akcijų – A. B.. Pažymėtina, kad teismas tai gali padaryti savo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo atlikti tam tikrus procesinius veiksmus

38. Nors dėl padarytų esminių proceso teisės normų pažeidimų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo, tačiau nėra pagrindo įpareigoti Vilniaus apygardos teismą iš naujo nagrinėjant bylą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atlikti apelianto atskirajame skunde nurodytus konkrečius procesinius veiksmus: paskirti atsakovės kuratoriumi A. Š.; išreikalauti iš atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „Baltic Net Media“ atsakovės turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus – finansines ataskaitas ir didžiąsias knygas už 2016–2017 metus; į bylos nagrinėjimą kviesti UAB „Baltic Net Media“ vyr. buhalterę L. P.. Procesinius sprendimus dėl būtinumo atlikti šiuos ir kitus procesinius veiksmus turi priimti bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šioje nutartyje nurodytus argumentus ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „GROUP EUROPA INVESTMENT“ (j. a. k. 300013278) perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                    Artūras Driukas