Civilinė byla Nr. e2YT-10298-1213/2025
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-03326-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;
3.2.6.1; 3.4.6.2
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 22 d.
Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. J., R. K., valstybės įmonė Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškime nurodoma, kad A. A. B. ir V. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Gyvendami santuokoje susilaukė dviejų vaikų: D. J. ir R. K.. Pareiškėja ir jos sutuoktinis V. B. (duomenys neskelbtini) metais, santuokos metu, nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniu 2/14 dalimis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl jo palikimo į notarą niekas nesikreipė. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja nusprendė parduoti minėtą nekilnojamąjį turtą (butą su priklausiniu), todėl kreipėsi į notarą, iš kurio sužinojo, kad šis nekilnojamasis turtas priklauso ne tik jai, bet ir mirusiam sutuoktiniui V. B., nes jis buvo įgytas santuokos metu. Dėl šios priežasties ½ dalis minėto nekilnojamojo turto (buto su priklausiniu) šiuo metu priklauso mirusiam pareiškėjos sutuoktiniui V. B., kurio palikimas nėra priimtas. Taip pat pareiškime nurodoma, kad ji po sutuoktinio (palikėjo) V. B. mirties liko toliau gyventi jų bendrame bute, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo jį visą valdyti kaip savo asmeninę nuosavybę ir valdo iki šiol, moka mokesčius, tvarko, puoselėja ir kt. Pasak pareiškėjos, minėti veiksmai buvo atlikti per nustatytą šešių mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo. Pareiškime pažymima, kad nors nuo 2019 metų pareiškėja apsigyveno kitur – dukros bute, kuris dėl senyvo amžiaus yra patogesnis jos gyvenimui, nes yra pirmame aukšte – ji toliau valdo minėtą savo butą kaip asmeninę nuosavybę. Pasak pareiškėjos, kadangi ji iš karto po sutuoktinio V. B. mirties liko toliau gyventi jų bendrame bute ir pradėjo jį visą valdyti kaip savo asmeninį turtą, pareiškėjos manymu, mirusio sutuoktinio V. B. palikimą ji priėmė faktiniu valdymu. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes. Nustačius, kad ji priėmė sutuoktinio V. B. palikimą faktiniu valdymu, ji galės paveldėti visą sutuoktinio turtą.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. A. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos A. A. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad susipažinusi su A. A. B. pareiškimu, pareiškia, kad su juo sutinka visiškai. Neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą. Patvirtina, kad pareiškime nurodomi faktai ir aplinkybės yra teisingos, todėl prašo teismo tenkinti A. A. B. pareiškimą.
5. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad susipažinusi su A. A. B. pareiškimu, pareiškia, kad su juo sutinka visiškai. Neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą. Patvirtina, kad pareiškime nurodomi faktai ir aplinkybės yra teisingos, todėl prašo teismo tenkinti A. A. B. pareiškimą.
6. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsni 3 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
8. CPK 447 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba, kad negalima prarastų dokumentų atkurti.
9. Taigi, kaip minėta, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
10. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.
11. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Palikėjo V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso keturiasdešimt devinto skirsnio nuostatos, kadangi palikimas po jo mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.). 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.).
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-210/2008).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties arba tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.).
15. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
16. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. A. B. (iki santuokos sudarymo buvusi „P.“), gimusi (duomenys neskelbtini), ir V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). A. A. B. ir V. B. susilaukė dviejų dukrų: D. J. ir R. K.. Santuokos metu A. A. B. ir V. B. įgijo nekilnojamojo turto – Valstybės įmonės Registrų centre A. A. B. vardu 1992 m. liepos 24 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1992-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 3025 pagrindu įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniu 2/14 dalimis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai minėtame bute gyveno ir vedė bendrą ūkį.
18. Rašytine bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas AE Nr. (duomenys neskelbtini)). Po palikėjo V. B. mirties jo sutuoktinė A. A. B. liko toliau gyventi sutuoktiniams priklausančiame bendrame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš karto po sutuoktinio mirties pareiškėja pradėjo jį visą valdyti kaip savo asmeninę nuosavybę ir valdo iki šiol, moka mokesčius, tvarko, puoselėja ir kt. Nors nuo 2019 metų pareiškėja apsigyveno kitur – dukros bute, kuris dėl senyvo amžiaus yra patogesnis jos gyvenimui, nes yra pirmame aukšte – ji toliau valdo minėtą savo butą kaip asmeninę nuosavybę. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. A. 2025 m. spalio 27 d. pažyma apie buto priežiūrą ir naudojimąsi juo Nr. D4-SmS-52, kurioje pažymima, kad A. A. B., mirus vyrui V. B., gim. (duomenys neskelbtini), toliau gyveno jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) mieste (Gyventojų registro bazės duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) A. A. B. deklaravo gyv. vietą), šį būstą išlaikė ir prižiūrėjo. Nurodoma, kad seniūnija neturi duomenų apie įsiskolinimus ar nesumokėtus mokesčius, susijusius su aukščiau minimu buto išlaikymu.
19. Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro 2025 m. lapkričio 18 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad po V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties nei palikėjo sutuoktinė A. A. B., nei kiti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikėjas testamento nepaliko, palikėjo palikimas priimtas nebuvo.
20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po pareiškėjos sutuoktinio V. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas į jo valdyto turto dalį – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniu 2/14 dalimis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pagal V. B. mirties (duomenys neskelbtini) metu galiojusio CK 587 straipsnio 3 dalį (1964 m. liepos 7 d. redakcija), palikimą pagal įstatymą priimti galėjo palikėjo vaikai ir palikėjo sutuoktinė A. A. B.. Palikimą buvo galima priimti per šešis mėnesius, paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau po V. B. mirties pareiškimo notarui per šešis mėnesius įpėdiniai nepadavė, todėl paveldėjimo bylos neužvestos.
21. Suinteresuoti asmenys D. J. ir R. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad palikimą priėmė ir valdo jų mama A. A. B.. Taip pat nurodė, kad neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų mama po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu.
22. Iš byloje pateikto suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą matyti, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių arba paneigiančių faktinį palikėjo V. B. paliktojo turto priėmimą valdyti.
23. Teismo vertinimu, pateikti į bylą įrodymai ir pareiškime nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamomis įsitikinti pareikšto reikalavimo pagrįstumu. Kaip jau buvo minėta, po V. B. mirties, nei jo sutuoktinė A. A. B., nei kiti įpėdiniai įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau A. A. B. (palikėjo sutuoktinė) iš karto po sutuoktinio V. B. mirties palikimą priėmė, pradėdama faktiškai valdyti palikėjui priklausiusį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir valdo iki šiol. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. A. B. po sutuoktinio V. B. mirties liko gyventi sutuoktiniams priklausiančiame bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė bei mokėjo mokesčius, ir nors nuo 2019 metų pareiškėja apsigyveno kitur – dukros bute, kuris dėl senyvo amžiaus yra patogesnis jos gyvenimui, nes yra pirmame aukšte – ji toliau valdo minėtą savo butą kaip asmeninę nuosavybę. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie buto priežiūrą ir naudojimąsi juo ir kt. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta.
24. 1964 m. Civilinio kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad po palikėjo V. B. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė A. A. B., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
25. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. B. (palikėjo sutuoktinė) po palikėjo V. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė palikėjo sutuoktinė A. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu įregistruoti nuosavybės teisę, paveldėti bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.
Teisėja Monika Vyšniauskienė