Baudžiamoji byla Nr. 1S-366-485/2018

Proceso Nr. 1-79-1-00308-2007-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. T. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
1. Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 18 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 3 d.
2. 2018 m. vasario 26 d. Komisija nutarė taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 metų 5 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės.
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos padarant išvadą, jog nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamumo riziką, dar nėra pakankama, ji nėra akivaizdi ir įtikinanti dėl nuteistojo pasirengimo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
4. Skunde A. T. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikant jam lygtinį paleidimą.
1. Skunde nurodė, kad teismas neišnagrinėjo bylos visapusiškai, jis neturėjo vertinti A. T. pažeidimų dėl vidaus tvarkos nesilaikymo, nes jis jau už juos yra nubaustas, o tai darydamas teismas jį dar kartą teisė, pažeidžiant Konstituciją, kur draudžiama teisti antrą kartą už tą patį nusižengimą. Taip pat skunde nurodė, jog nesutinka su teismo teiginiu, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, nors tuo pačiu teismas ir pripažino, kad stebimi nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau šiais aspektais A. T. skunde tvirtino, jog Komisija yra įvertinusi visas esančias sąlygas, kurios būtinos lygtiniam paleidimui ir yra priėmusi teisingą nutarimą, vadovaujantis ne tik teisės aktais, bet ir dokumentais, įvertinant asmens bendravimą, nuolatinį jo stebėjimą, mąstymą, elgesį ir t. t., todėl A. T. nuomone, abejoti Komisijos nutarimu yra absurdiška ir neadekvatu. Skunde kritikuojant teismo motyvą dėl nebaudžiamumo nuotaikų formavimo nurodė, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tai buvimas probacijos tarnybos pareigūnų kontrolėje, o nesilaikant nustatytų įpareigojimų jis gali būti grąžintas atgal atlikti bausmę į pataisos namus.
5. Skundas atmetamas.
6. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties motyvus, pateikto skundo argumentus, konstatuoja, jog lygtinio paleidimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas apylinkės teisme buvo išspręstas teisingai, teismas nepažeidė nei proceso, nei teisės, nei konstitucinių principų, todėl priėmė teisingą sprendimą. Nuteistasis ginčija Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį dėl Komisijos nutarimo nepatvirtinimo ir lygtinio paleidimo instituto netaikymo jo atžvilgiu.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kurio vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, todėl daryti priešingą išvadą ir nuteistojo atžvilgiu taikytą jam lygtinį paleidimą patvirtinti nėra pagrįsto materialaus pagrindo.
9. Skundą nagrinėjančiam teismui pateikta bylos medžiaga nustatyta, kad lygtinio paleidimo instituto taikymo formalus pagrindas yra, nuteistasis yra atlikęs privalomą įstatyme nustatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatytas Komisijos rekomendacijas, atlikus nusikalstamo elgesio rizikos tyrimą, vertinimo rezultatai yra 25 balai, kurie nuo ankstesnio tyrimo vertinimo rezultato (27 balai) sumažėjo 2 balais ir nuteistasis priklauso žemai minėtos rizikos grupei. Taip pat svarbus veiksnys šio klausimo išsprendime yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri teismui suponuoja išvadą dėl pagrįsto manymo, kad A. T. laikysis įstatymų ir nenusikals bei jau bus galima jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiame kontekste Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui, tačiau nepakankamai įvertino būtent pagrindą dėl manymo, kad nuteistasis jau laikysis įstatymų ir nenusikals, būdamas paleistas lygtinai. Tokia abejonė apylinkės teismui kilo pagrįstai įvertinus ne tik formaliuosius, bet ir materialųjį šio instituto kriterijų.  
10. Skundo turinio analize spręstina, jog pareiškėjas manė, kad jam sąlygos ir pagrindai yra pilnai išpildyti, todėl jis jau gali būti lygtinai paleistas, tačiau ši pozicija aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrįsta. Kaip ir teismas nurodė, nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus, jo pažanga vertinant nuteistojo elgesio modelį, nukreipta tinkama linkme ir atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustačius, kad jis priklauso žemai rizikos grupei, vertinimo rezultatų sumažėjimas yra ne itin ryškus, gretinant su tuo, jog nuteistojo atžvilgiu ištyrus jo socialinę aplinką nustatyti tik 2 statiniai balai. Taigi, pareiškėjas, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme ne tik numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą, kas šioje byloje Komisijos buvo nepagrįstai vertinta ir nutarime nurodyti motyvai neįtikino teismo dėl nuteistojo tinkamos probacijos. Apylinkės teismas motyvuotai grindė procesinį sprendimą dėl šios teisinės išvados nagrinėjamu atveju, nors ir nepateisino nuteistojo lūkesčių.
11. Tiek medžiagoje, tiek teismo nutartyje nurodyti teigiamai charakterizuojantys duomenys dėl nuteistojo elgesio sąlygoja tik atitinkamų išvadų darymą ir bausmės paskirties įgyvendinimo proceso tinkamumą, tačiau be to, jog nuteistasis dirbantis, mokėsi, prisideda gaunamomis savo pajamomis prie vaikų išlaikymo, nėra atsiskyręs, bendraujantis, palaikantis ryšius su tėvais, seserimi, žmona, mokosi iš savo klaidų, tinkamai elgiasi, skatintas ir už tai jam suteikti pasimatymai, padėkos, kitos priemonės, kuriomis švelninama jo padėtis, neturi galiojančių nuobaudų, tačiau visiškai pagrįstai teismas analizavo ir tokius duomenis, kurie sukėlė teismui pagrįstą abejonę dėl pareiškėjo paleidimo iš pataisos įstaigos anksčiau laiko nei atlikta pilnai bausmė. Priešingai nei nurodyta skunde, teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl elgesio modelio pasirinkimo būdų, jis pataisos namų baustas ne vieną kartą, jo asmeniui dominuoja ne tik uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas, laikymas, psichotropinių medžiagų vartojimas, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas, bet ir smurto atvejis prieš kitą asmenį, kur toks jo elgesys ir buvo nulemtas jam inkriminuoto nusikaltimo su negrįžtamomis pasekmėmis atvejis. Taigi, tai svarbu ir analizuojant jo padarytus nusižengimus, jų pobūdį, atlikimo laiką kartu su paskatinimais, ir vis tik apylinkės teismo išvada šių aplinkybių kontekste nepaneigta teisingumo prasme. Teismas šiuos nusižengimus vertino tik kaip elgesio modelį, o ne priešingai nei nurodyta skunde A. T. dar kartą neteisė ar neskyrė atitinkamų bausmių už tai, todėl dvigubo baudimo konstitucinis principas šioje byloje nebuvo pažeistas.
12. Darant sprendimus pagrįstus bylos duomenų objektyvumu ir teismo suformuotu vidiniu įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje skundo atžvilgiu, lygtinio paleidimo taikymui buvo tinkamai visų reikšmingų aplinkybių visete įvertinti ir A. T. atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai veiksniai. Jų pareiškėjas neginčija, tačiau išreiškia bendrą nesutikinimą su teismo galutine išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo netvirtinimo, tačiau tokia kritika nėra pagrįsta duomenimis, o tik jo subjektyvia nuomone dėl lygtinio paleidimo visų sąlygų buvimo. Reikšmingų aplinkybių vertinimas teismui iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kurio metu vertinama kiekviena aplinkybė atskirai bei susiejus į nustatytų ir reikšmingų aplinkybių visumą, formuojamos galutinės pagrįstos ir teisiškai įvertintos išvados nagrinėjamu klausimu. Tokius veiksmus atlikęs apylinkės teismas, šio proceso nuostatų nepažeidė, bylos medžiagą ištyrė ir išanalizavo pilnai ir visapusiškai, nurodė kodėl suponavo jo išvada dar netaikyti lygtinio paleidimo instituto, tinkamai patikrino Komisijos sprendimo pagrįstumą pagal faktines bylos aplinkybes bei tuo klausimu padarytas išvadas pagrįstumo aspektu, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes.
13. Teisėjų nuomone, skunde nurodytos aplinkybės bei pateiktos medžiagos duomenys nesudaro besąlygiško pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Aukštesniajam teismui pateiktos bylos medžiaga nagrinėjamu klausimu leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padės nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtą elgesį. Skunde nurodytos pareiškėjui nepriimtinos teismo išvados dėl atlikto vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymams ir duodančiomis pagrindą daryti priešingą išvadą nei padarė apylinkės teismas.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidimų dėl Komisijos nutarimo apylinkės teismas nepadarė, atsižvelgė į bausmės esmę ir teisingumo principą, lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindus, kurių kontekste dėl materialaus pagrindo visiškai pagrįstai suabejojo, nurodė sprendime motyvus, kurie atitinka bylos faktines aplinkybes ir teisingą jų įvertinimą visumoje. Teisėjų kolegija nenustatė, jog Komisijos nutarimas priimtas padarius esminius BVK pažeidimus, tačiau suformuluota galutinė išvada nepakankamai pagrįsta įvertinus materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, todėl teismo skundžiama nutartis palieka nepakeista ir A. T. skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

n u t a r i a:

A. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                             Jūratė Jakubonienė

    Algirdas Remeika

              Gytis Večerskas